Byla 2K-135/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei, nuteistajam V. P., gynėjui advokatui Pauliui Bružui, teismo posėdyje kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės, nuteistojo V. P. (V. P.) ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato Pauliaus Bružo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio.

2Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi,

32 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti V. P. iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 45 000 Lt.

5Priteista iš V. P. nukentėjusiajai Z. B. 30 000 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios Z. B. civilinis ieškinys dėl žalos priteisimo taikant restituciją atmestas.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo

727 d. nuosprendžiu nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo ir V. P. paskirtos bausmės: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštas; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 parų areštas; pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

8Nukentėjusiosios Z. B. atstovo advokato Vytauto Kastyčio Antanėlio apeliacinis skundas atmestas.

9Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, prokurorės, prašiusios tenkinti prokuroro skundą, nuteistojo ir jo gynėjo skundus atmesti; nuteistojo, prašiusio jo ir gynėjo skundus tenkinti, gynėjo, prašiusio tenkinti jo ir nuteistojo skundus, o prokuroro skundą atmesti,

Nustatė

11V. P. nuteistas:

12pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. kovo 30 d. (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje), nežinant T. N., veikdamas jo vardu ir neturėdamas tam teisės, be įgaliojimo, žinodamas, kad 2009 m. kovo 27 d. T. N. prašymas leisti disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu – pastatais, esančiais Vilniaus r., ( - ), valstybinėje žemėje, yra suklastotas, t. y. pasirašytas ne T. N., minėtame prašyme įrašė „pardavimui pažyma“; 2009 m. kovo 30 d., siekdamas už T. N. gauti pažymą dėl pastatų pardavimo, panaudojo šį suklastotą netikrą dokumentą, pateikdamas jį Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui, esančiam Vilniuje, Vitebsko g. 19;

13pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule pasisavinti svetimą turtą – T.N. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus r., ( - ), žinodamas, kad pagal 2004 m. balandžio 15 d. preliminariąją sutartį už šio namo pardavimą T. N. iš Z. B. gavo 15 000 Lt, o ši jame apsigyveno, tačiau nesusitvarkė nuosavybės teises į nusipirktą namą patvirtinančių dokumentų, pasinaudodamas susidariusia teisine situacija, 2009 m. kovo mėn., nuvykęs pas T. N., gyvenantį ( - ) Šalčininkų r., ir paaiškinęs, jog padėsiąs Z. B. susitvarkyti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, taip tyčia suklaidino T. N., kuris dėl to, manydamas, jog padeda Z. B. (susitvarkyti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus), 2009 m. balandžio 6 d. Vilniaus rajono 3-iajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Lvovo g. 15-1, pagal V. P. nurodymą sudarė su juo gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių Vilniaus r., ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį; taip V. P. apgaule įgijo svetimą turtą, padarydamas Z. B. 30 000 Lt turtinę žalą;

14pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad realizuodamas (parduodamas) nusikalstamu būdu įgytą turtą t. y. anksčiau nustatytomis aplinkybėmis sukčiaujant įgijęs gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus r., ( - ), siekdamas įteisinti apgaule sudarytą šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, 2009 m. balandžio 8 d. VšĮ „Registrų centras“ įregistravo jį kaip jam priklausantį nuosavybės teise, po to 2009 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Ž. Liauksmino g. 3/Tilto g. 8, sudarė šio turto pirkimo–pardavimo sandorį su R. T., kuris, nežinodamas, kad jo perkamas turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu, susitarė pagal sutartį sumokėti joje nurodytą pinigų sumą – 45 000 Lt; taip V. P. neteisėtai gavo piniginių lėšų

15(45 000 Lt) iš nusikalstamu būdu įgyto ir realizuoto turto.

16Vilniaus apygardos prokuratūros (trečiojo skyriaus) prokurorė Rasa Miltinytė kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį – pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskirti V. P. trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, šią bausmę ir bausmes, paskirtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (30 parų arešto), 182 straipsnio 1 dalį (50 parų arešto), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

17Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo ir bausmių bendrinimo keistina, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo V. P. klausimą pagal BK 54, 61 straipsnių nuostatas, atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neaišku, kuo motyvavo bausmės už sunkų nusikaltimą (BK 216 straipsnio 1 dalis) sušvelninimą. Taigi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesivadovavo BPK 328 straipsnio 2 punktu ir savo išvados dėl neteisingos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. paskirtos bausmės nepagrindė.

19Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui, pakankamai individualizuota ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) bei bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), todėl šią nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos teismas pakeitė nepagrįstai, netinkamai pritaikydamas BK 41 straipsnio 2 dalį, 54, 61 straipsnių nuostatas.

20Nuteistasis V. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes ją nagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; arba panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir jį (V. P.) išteisinti (bylą nutraukti), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, panaikinus teismų nuosprendžius, kasatorius prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę.

21Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo šališkumas bei išankstinis nusistatymas nagrinėjant bylą reiškėsi BPK 272 straipsnio nuostatų nesilaikymu. Kasatoriui nebuvo išaiškinta teisė duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti; įrodymų tyrimas pradėtas, teismui nenustačius ir proceso dalyviams nepasisakius dėl įrodymų tyrimo tvarkos. Kasaciniame skunde remiamasi BPK 242, 276, 279 straipsnių nuostatomis ir teigiama, kad neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teisme, posėdžio metu apklausiant liudytojus T. N., R. T., F. I., M. M., J. B., H. Č., I. P. ir nukentėjusiąją Z. B., teisėja uždavė jiems klausimus, skaitė anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus jų parodymus, po to vėl uždavė klausimus ir vėl skaitė parodymus. Visa tai rodo, kad teisėjai buvo svarbūs ne apklausiant teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu duoti šių asmenų parodymai. Kasatoriaus manymu, teisėja, perskaitydama ikiteisminio tyrimo apklausų protokolus ir prieš tai nesuteikdama galimybės kitiems proceso dalyviams užduoti klausimus, pažeidė BPK 242 straipsnyje įtvirtintą tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principą. Be to, BPK 242 straipsnyje nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ir todėl, kad teismas rėmėsi teisiamajame posėdyje perskaitytais mirusios liudytojos S. B. (S. O.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau to daryti negalėjo, nes ši liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nuteistasis nurodo, kad jis neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojai S. B. (S. O.), kurios parodymai buvo lemiami grindžiant jo kaltę, todėl buvo pažeistos jo teisės, numatytos tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, tiek BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse. Kasatorius teigia, kad teisėjos šališkumą rodo ir jos elgesys pirmininkaujant teismo posėdžiui taip, kad liudytojai negalėjo paaiškinti bylos aplinkybių, teisėja juos nutraukdavo ir perskaičiusi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, reikalavo juos patvirtinti, uždavinėjo menamus klausimus, o liudytojas R. T. nepagrįstai buvo pašalintas iš posėdžių salės dėl to, kad papriekaištavo teisėjai, jog ši neduoda jam galimybės atsakyti į klausimus, pati už jį atsako (16 protokolo lapas). Be to, teisėjos šališkumą parodo ir jos išsakytos frazės posėdžio metu: „Paaiškinimų nereikia, teismui ir taip viskas aišku, kaip paaiškinsite dėl suklastoto dokumento, N., jūs gi negavote šitų pinigų...“. Bylos nagrinėjimo metu dėl minėtų teisėjos veiksmų kasatorius buvo pareiškęs nušalinimą, tačiau prašymas buvo nepagrįstai atmestas. Dėl netinkamo teisėjos elgesio skundus Vilniaus apygardos teismo pirmininkui buvo parašę ir liudytojai R. T. bei I. P., tačiau į tai gavo tik formalius atsakymus. Be to, teismo posėdžio metu advokato pateiktus dokumentus teisėja tik pridėjo prie bylos, tačiau šių įrodymų netyrė, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 2-5 dalis bei 242 straipsnį (nebuvo ištirti visi įrodymai, neįvertinta jų visuma).

22Kasatorius teigia, kad išklausiusi teisiamojo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija įsitikintų teisėjos piktnaudžiavimu savo teisėmis, todėl prašo išreikalauti (ir pridėti prie bylos) iš Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu darytus garso įrašus bei juos išklausyti.

23Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tai, ko nenumato baudžiamasis įstatymas, – kad BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose nenumatyta alternatyvių bausmių (be laisvės atėmimo). Kasatoriaus manymu, tai yra sąmoningas jo padėties pasunkinimas ir vien dėl jo teisėja negalėjo priimti teisingo ir nešališko sprendimo.

24Taip pat teismo šališkumą patvirtina tai, kad, nesigilinęs ir neišsiaiškinęs fakto dėl V. P. tikrosios gyvenamosios vietos, panaudodamas visuotinio surašymo duomenis apie kitą jo gyvenamąją vietą, nors faktinė kasatoriaus gyvenamoji vieta nepasikeitė ir jis nepažeidė kardomosios priemonės sąlygų (nevengė atvykti į teismo posėdžius ar vykdyti kitus įpareigojimus), teismas, paskelbęs nuosprendį, pakeitė rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, nors jokių pagrindų tam nebuvo.

25Dėl nurodytų aplinkybių kasatorius prašo perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis teismas buvo šališkas.

26Kasatorius teigia, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos (bylos duomenys vertinti tik kaltinančia linkme). Tai lėmė netinkamą BK 300 straipsnio 1 dalies,

27182 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies taikymą, taip pat BPK 1 straipsnio nuostatų pažeidimą. Esminis sukčiavimo - BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos - požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Nuteistasis remiasi CK 6.165 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad pagal 2004 m. balandžio 15 d. sudarytą preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį nukentėjusioji Z. B. su T. N. susitarė ir įsipareigojo joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą - pagrindinę namo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios sudarymo terminas nebuvo aiškiai nustatytas, todėl tokia sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko (šalys termino nepratęsė). Iki 2005 m. balandžio 15 d. nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė T. N. ir Z. B. ją sudaryti pasibaigė. Dėl to nukentėjusioji Z. B. nuosavybės teisių į namą, esantį Vilniaus r., ( - ), neįgijo, ši faktinė aplinkybė konstatuota ir teismo nuosprendyje. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje pirkimo-pardavimo sandoris (tarp T.N. ir V. P.) buvo galimas ir jis buvo teisėtas, todėl, pasak kasatoriaus, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar T. N. žinojo ir suprato, kam parduodamas namas, ir ar jis gavo iš V. P. sutartyje numatytą pinigų sumą už parduodamą namą.

28Kasatoriaus manymu, teismai, grįsdami savo išvadas T. N. ir S. B. (S. O.) parodymais, juos vertino pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles. Skunde teigiama, kad T. N. 2004 m. gegužės 3 d. įgaliojimas Z. B. parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir namą, reiškia, kad T. N. neketino parduoti ir nesudarė galimybės Z. B. tapti šio namo savininke, o ši negalėjo pirkimo-pardavimo sutarties įforminti savo vardu, nes pagal CK 2.134 straipsnio 1 dalį atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovu jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 1 d. T. N. šešiems mėnesiams (iki 2004 m. lapkričio 1 d.) išdavė įgaliojimą S. B. (S. O.) parduoti namą. 2004 m. balandžio 30 d. Z. B. antstolei I. B. sumokėjo 8218,96 Lt pagal skolininko T. N. bylą, apmokėjo kitus jo įsiskolinimus, o likusius pinigus nuo sutartos sumos atidavė T. N. motinai. Dar tebegaliojant S. B. (S. O.) išduotam įgaliojimui T. N. 2004 m. gegužės 3 d., parašė įgaliojimą Z. B.. Taigi T.N., gavęs iš Z. B. 15 000 Lt neva už parduotą namą, neteisėtai užvaldė gautus pinigus, t. y. padarė sukčiavimą, nes žinojo, jog Z. B. negalės įforminti namo savo vardu, o grįžęs iš įkalinimo vietos nesiėmė jokių veiksmų, kad tai įvyktų, netgi priešingai - 2009 m. balandžio 8 d. pardavė namą I. ir V. P.. Esant tokioms aplinkybėms, nesuprantama teismo išvada, kad T. N. suprato, jog V. P. veikė Z. B. naudai. Pagal paties T. N. parodymus, pokalbio metu kasatorius neprisistatinėjo Z. B. giminaičiu, pažįstamu ar veikiančiu pagal įgaliojimą, taip pat nepateikė dokumentų, kurie leistų manyti, kad atstovavo jis Z. B.. Be to, T. N. nurodė, kad pas notarą pasirašydamas su V. P. namo pirkimo-pardavimo sutartį jis aiškiai suprato, jog namą parduoda ne Z. B., bet kasatoriui. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, tvirtinant sandorį, notaras išaiškino T. N. atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, perskaitė ir išvertė į rusų kalbą sutartį, išaiškino, kad jo namo pirkėjai yra I. ir V. P., o ne Z. B.; notarui dėl T. N. veiksnumo abejonių taip pat nekilo. Dėl to sandorių sudarymo metu T. N. negalėjo kilti ir nekilo abejonių, kokiam asmeniui parduodamas namas, priešingu atveju, jis turėjo pasidomėti ir aiškintis situaciją, todėl jo parodymai, kad jis supratęs, jog veikiama Z.B. naudai, tačiau teismai visiškai nevertino T. N. parodymų patikimumo, nepalygino jų su kitais bylos įrodymais ir nepasisakė dėl teisinančių įrodymų. Kasatorius pažymi, kad teismai nesiėmė priemonių surinkti T. N. apibūdinančios medžiagos, kuri yra neigiama (teistas, girtaujantis) ir rodo šio asmens nepatikimumą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad T. N. galėtų nesuvokti savo veiksmų. Tas faktas, jog T. N. byloje nepripažintas nukentėjusiuoju, reiškia, kad jam nebuvo padaryta žala ir jis nebuvo suklaidintas, o nuteistojo veikoje nėra sukčiavimo. Minėtų aplinkybių teismai nevertino.

29Teismai nenustatė, kad kasatorius būtų nurodęs, jog Z. B. nėra susitvarkiusi namo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl jis jai esą padėsiąs tai padaryti. V. P. turėjo tik pažymą (iš žemėtvarkos) apie žemės priklausomybę valstybei. Teismai nevertino fakto, kad ne jis (V. P.), o T. N. pas notarą atsivežė jo prašymu išduotą Valstybės įmonių registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. kovo 26 d. patvirtintą 1993 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją dėl minėto namo įsigijimo T. N. vardu, ir tai paneigia jo parodymus, kad jis (T. N.) jokių dokumentų netvarkė. Nepagrįstai atmesti liudytojų M. M. ir J. B. parodymai dėl pažymos išdavimo UAB „Nemėžio komunalininkas“ Z. B.. Z. B., neigusios šią aplinkybę, paaiškinimus teismai turėjo vertinti kritiškai, nes ji buvo suinteresuota bylos baigtimi. Nevertinti Z. B. parodymai apie tai, kad S. B. (S. O.) jai pasakiusi, jog žino, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu parduoti kasatoriui, nes iki šiol Z. B. nesusitvarkė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Tai, kad T. N. norėjo parduoti namą, patvirtina ir liudytojo R. N. parodymai.

30Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai rėmėsi Z. B. parodymais apie I. P. tariamą reikalavimą padengti nuostolius dėl išdaužto parduotuvės lango stiklo ir nesirėmė įrodymais (A. G. parodymais, kasatoriaus pranešimais policijai, inventorizacijos apyrašais), kurie patvirtina, kad I. P. parduotuvėje nebuvo nustatyta jokių trūkumų, todėl nebuvo pagrindo reikalauti, kad Z. B. atlygintų nuostolius bei įkeistų turtą paskolai gauti, be to, ši ir nepateikė jokio neva išduoto vekselio ar jai I. P. išduotos pažymos apie darbo sutartį.

31Kasaciniame skunde nurodoma, kad T. N. pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė nieko neverčiamas, ją patvirtino, vadinasi, patvirtino ir joje nurodytą pinigų gavimo faktą; tą teisme patvirtino ir notaras T. V.. Šį faktą netiesiogiai įrodo kasatoriui ir jo žmonai priklausančių įmonių finansiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad I. V. P. buvo išduoti grynieji pinigai, (jų dalį sumokėjo T. N.). Kasatorius mano esant nepagrįstus teismų argumentus, kuriais remiamasi tikint T. N. parodymais, kad sutartyje nurodytų 37 000 Lt jis negavo. Be to, bylos tyrimo pradžioje jis buvo apklaustas dėl, tikėtina, jo paties padarytos nusikalstamos veikos, todėl pripažinimas pinigų gavimo fakto būtų lėmęs kaltinimą pačiam T. N.. Tai, kad į T. N. sąskaitą „Snoro“ banke neįplaukė 37 000 Lt, dar nereiškia, kad jis šių pinigų negavo. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų išreikštas T. N. ar Z. B. suklaidinimas, pasunkinantis jų interesų patenkinimą civilinio proceso tvarka, todėl vien tuo argumentuojant jo veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

32Kasatorius dar nurodo, kad teismai, priteisdami iš jo Z. B. naudai 30 000 Lt turtinei žalai atlyginti, į šią sumą įskaitė ir 15 000 Lt, kuriuos ši buvo sumokėjusi T. N. už namą. Taip teismas pradinį skolininką pakeitė nauju (CK 6.141 straipsnis). Teismas, perkeldamas kasatoriui T. N. prievolę grąžinti viską, ką gavo už namo pardavimą, tuo pripažino, kad tarp kasatoriaus ir T. N. įvykęs sandoris yra teisėtas.

33Kasatorius skunde teigia, kad jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK

34216 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kasaciniame skunde pažymima, kad šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas buvo viena iš kasatoriaus ir jo žmonos verslo sričių, todėl namą jie įsigijo ir pardavė ne turėdami tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje motyvuodamas neturtinės žalos dydžio nustatymą, nurodant, kad gyvenamąjį namą kasatorius įgijo ne turėdamas tikslą jame gyventi, o verslui plėtoti. Kasatorius mano, kad T. N., jei būtų suklaidintas ir negavęs pinigų, sandorį galėtų ginčyti civilinio proceso tvarka. Taigi šioje situacijoje nebuvo kėsinimosi į valstybės finansų ir kredito sistemos apsaugą ir nebuvo tyčios bei ketinimo nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Visi sandoriai buvo sudaryti įstatymo nustatyta tvarka ir nėra pripažinti negaliojančiais, todėl teismai šiuo atveju kriminalizavo civilinius santykius.

35Kasatorius teigia, kad faktinės aplinkybės dėl dokumento klastojimo, nors ir nustatytos teisingai, tačiau teismų padarytos išvados dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos vertinimo kaip suklastoto dokumento panaudojimo yra neteisingos. Kasatorius pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo nepakanka nustatyti vien objektyvius faktus, būtina nustatyti ir tiesioginę tyčią, t.y. ar nuteistasis suvokė, kad panaudoja teisinei registracijai ir sutarčiai sudaryti dokumentą, kuriame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, ir ar norėjo taip veikti. Kasatorius teigia, kad tvarkydamas namo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus T. N. vardu, suvokė, kad tai atlieka kito asmens vardu, tačiau nesuprato tokios veikos pavojingo pobūdžio, nes nežinojo, kad prašymą pažymai dėl namo pardavimo (leidimo) gauti pasirašė ne T. N.. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad parašęs T.N. vardu prašymą leisti disponuoti savo nekilnojamuoju turtu – namu ir nuvežęs T. N. šį prašymą pasirašyti, bet neradęs jo namuose, paliko jį jo žmonai S. B. (S. O.), o vėliau iš jos pasiėmė jau pasirašytą, todėl akivaizdu, kad ir negalėjo žinoti, jog jį pasirašė ne T. N., juo labiau kad šis savo veiksmais tokios pažymos gavimui vėliau pritarė, pretenzijų dėl dokumentų tvarkymo jam nereiškė. Byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės 2010 m. gegužės 7 d. specialisto išvada taip pat patvirtina, kad šio prašymo kasatorius nepasirašinėjo. Tiek T. N., tiek jo žmona S. B. (S. O.) dalyvavo sandorio sudaryme, jiems nekilo jokių klausimų, kokiu pagrindu ir kieno pavedimu buvo rengiami dokumentai. Be to, kasatorius nurodo, kad nepriklausomai nuo jo pastangų padėti greičiau susitvarkyti dokumentus ir gauti tokią pažymą, kuri suteiktų galimybę namą parduoti, taip pat pažymos panaudojimas (netgi T. N. nežinant apie jos išdavimą) dar nereiškia galimybės įgyti namą, nes tuo atveju, jeigu nesutiktų jo parduoti, to jis ir nebūtų galėjęs padaryti. Taigi minėtos pažymos panaudojimas (kaip sukčiavimo priemonė) nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms kasatoriaus veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

36Kasaciniame skunde teigiama, kad civilinio ieškinio klausimas byloje išspręstas neteisingai. Nuteistais nesutinka su žalos priteisimu nukentėjusiajai Z. B.. Jis teigia, kad Z. B. nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į namą, todėl T. N. neįvykdžius savo prievolės turėjo būti taikomos tik tos sankcijos, kurios numatytos civilinėje teisėje. Neįvykus sandoriui T. N. privalėjo grąžinti nukentėjusiajai Z. B. nepagrįstai gautus pinigus bei atlyginti kitus nuostolius, kuriuos ši patyrė. Kasatorius nurodo, kad nusikalstamų ir neteisėtų veikų prieš Z. B. nepadarė, sandorio su ja kaip šalimi nebuvo, todėl neprivalo atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą turtinę žalą, atsiradusią dėl preliminariosios sutarties. Be to, kasatorius teigia, kad teismai, nustatydami turtinės žalos dydį – 30 000 Lt, rėmėsi išgalvotais kriterijais, kad nukentėjusioji investavo į namą, nes tokių įrodymų, kiek buvo sumokėta už namo remontą ir ar iš vis jis buvo atliktas, nėra pateikta, ši teismo nuosprendžio dalis yra pagrįsta tik prielaidomis.

37Kasatorius nesutinka ir su teismų išvadomis priteisiant nukentėjusiajai Z. B. neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pasak kasatoriaus, teismai formaliai vertino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji Z. B. pagal preliminariąją namo pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisių nebuvo įgijusi, atitinkamų dokumentų netvarkė, nuomos sutarties nebuvo sudariusi, įgaliojimai ir preliminarioji namo pirkimo-pardavimo sutartys nebegaliojo. Pačios nukentėjusiosios veiksmai iš dalies lėmė jos nurodytos žalos atsiradimą, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad Z. B. neteko būsto ir dėl to jai padaryta neturtinė žala. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą, ligą, taip pat nėra duomenų, kad šių padarinių atsiradimo priežastys būtų susijusios su kasatoriaus veiksmais. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, dėl to visiškai nepasisakė, neturtinę žalą vertino tik vienu aspektu - atsižvelgdami į turtinės žalos dydį, neįvertindami, kad nukentėjusiosios nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl turtinių santykių, o ne dėl sveikatos sutrikdymo. Kasatorius pažymi, kad net ir esant sveikatos sutrikdymams asmeniui priteisiama nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt. Teismų priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

38Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neaiškiai ir nesuprantamai nurodė, kad panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK

3954 straipsnio 3 dalies pritaikymo, nors pirmosios instancijos teismas šio įstatymo netaikė. Šis neaiškumas leidžia teigti, kad ir apeliacinės instancijos teismas padarė pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

40Kasatorius prašo, kad tuo atveju, jei teismas nesutiktų su prieš tai jo skunde išdėstytais argumentais, turėtų būti svarstomas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir jam paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Pasak nuteistojo V. P., teismai, nurodę jo padėtį švelninančias aplinkybes, visiškai nevertino teisingumo principo ir bausmės paskirties. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidas dėl bausmės skyrimo, tačiau paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 216 straipsnį yra akivaizdžiai neadekvati nusikalstamai veikai. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimą lėmė ne jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet tai, kad padarytas vienas sunkus ir du nesunkūs nusikaltimai. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nesietinas su nusikaltimo sunkumu, o su teisingumo principu (kai bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja šiam principui). Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kasatoriaus veika yra atsitiktinė, atsiradusi iš verslo, o ne dėsningas viso ankstesnio elgesio padarinys, teismas galėjo skirti ne laisvės atėmimo bausmę.

41Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas P. Bružas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasaciniame skunde nurodyti apskundimo pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai.

42Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio 1 dalį, nes V. P. veikoje nėra būtinųjų šio nusikaltimo požymių – apgaulės ir tyčios. Aptardamas sudarytus sandorius ir vertindamas juos kaip civilinės teisės normų reguliavimo dalyką, gynėjas savo skunde nurodo tuos pačius argumentus kaip ir nuteistojo kasaciniame skunde, todėl jie nekartojami. Gynėjas pabrėžia, kad apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Nagrinėjamoje situacijoje esminė apgaulė reikštų, kad V. P. savo naudai užvaldė T. N. turtą – namą, nurodydamas jam, kad tvarko pirkimo-pardavimo dokumentus ir perka namą nukentėjusiosios Z. B. vardu, veikdamas už ją šios naudai. Esant tokioms aplinkybėms T. N. pinigų už parduodamą namą nereikalautų, o V. P. neketintų namo pirkti ir sumokėti sutartyje nurodytos jo kainos. Pasak kasatoriaus, T. N., jo sutuoktinės S. B. (S. O.) parodymai, kuriais rėmėsi abiejų instancijų teismai, nepatvirtina teismų išvadų, kad V. P. veiksmai būtų turėję lemiamą įtaką T. N. apsisprendimui parduoti jam namą, o pas notarą pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį jie aiškiai suprato, jog namas parduodamas ne Z. B., bet V. P., iš kurio T. N. ir gavo pinigus. Tai liudija ir notaro T.V. bei liudytojo R. N. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys. Gynėjas teigia, kad pagal bylos aplinkybes V. P. nežinojo, jog pagal tarp Z. B. ir T. N. sudarytą preliminariąją namo pirkimo-pardavimo sutartį, Z. B. turėjo tikslą įgyti turtą sau, buvo įsitikinęs, jog T. N. parduoda jam priklausantį turtą, todėl negalėjo būti nustatyta būtino subjektyviojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčinės kaltės.

43Kasatoriaus įsitikinimu, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė tik į kaltinančius, vadovavosi prielaidomis ir nepagrindė savo išvadų dėl apgaulės buvimo. Šiuos teiginius kasatorius argumentuoja aplinkybėmis ir įrodymais, dėl kurių pasisakė kasaciniame skunde V. P.. Be kita ko, gynėjas pabrėžia, kad teismas nepasisakė dėl V. P. kaltinančių įrodymų patikimumo, nevertino liudytojų T.N. ir jo žmonos S. B. (S. O.) parodymų atsižvelgiant į rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio modelį. Teismai turėjo įvertinti ir tai, kad T. N. ir jo žmona siekia išvengti turtinės atsakomybės prieš Z. B. (jei jie būtų pripažinę, kad gavo pinigus iš V. P., jiems teliktų grąžinti Z. B. iš jos gautus pinigus). Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad T. N. yra teistas, turi skolų, girtauja – visų šių duomenų visuma leidžia manyti, kad jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Kasatoriaus manymu, teismai nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios Z. B. parodymų ir kitų bylos įrodymų dėl išdaužtų I. ir V. P. priklausančios parduotuvės stiklų, už kuriuos esą šie reikalavo Z. B. atlyginti nuostolius ir įkeisti turtą paskolai gauti.

44Apeliacinės instancijos teismas, pasak gynėjo, neatsakė į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (dėl įrodymų vertinimo), todėl pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus.

45Kasaciniame skunde pažymima, kad nesant sukčiavimo požymių V. P. negali būti taikoma ir atsakomybė pagal numatytą BK 216 straipsnio 1 dalį.

46Kasatoriaus manymu, taip pat neteisingai pritaikyta ir BK 300 straipsnio 1 dalis, nes V. P. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti šį nusikaltimą. Pagal liudytojo T. N. parodymus, jis neprašė tvarkyti jokių dokumentų, nesikreipė į jokias institucijas dėl jų, nerengė sandorių ir neįgaliojo V. P. atlikti atitinkamų veiksmų. T. N. parodė, kad 2009 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriuje atspausdinto prašymo jis nėra matęs ir jame nepasirašinėjo, nežino, kas jį parengė. V. P. visada tvirtino, kad suprato, jog tvarkydamas dokumentus pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti veikia kito asmens vardu, tačiau pagal bylos aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prašymą pažymai dėl namo pardavimo leidimo išduoti pasirašė ne T. N., todėl nesuvokė tokios veikos pavojingumo požymio. Kasatoriaus manymu, pažymos panaudojimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Be to, gynėjas pažymi, kad teismai nenustatė, jog pats V. P. būtų klastojęs dokumentą ar dalyvavęs jį klastojant, o kai asmuo tik panaudoja suklastotą dokumentą (tai yra tik sukčiavimo padarymo būdas), jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas.

47Gynėjas, kaip ir nuteistasis, nesutinka su priteistos žalos – tiek turtinės, tiek neturtinės – dydžiu, nurodydamas analogiškus argumentus kaip ir nuteistojo skunde. Gynėjo skunde akcentuojama, kad teismai, priteisdami turtinę ir neturtinę žalą, nenustatė priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir V. P. veiksmų. Gynėjas taip pat mano, kad neįvykus sandoriui T. N. privalėjo grąžinti nukentėjusiajai Z. B. nepagrįstai gautus pinigus bei atlyginti kitus jos patirtus nuostolius.

48Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo kasaciniai skundai tenkintini iš dalies. Dėl V.P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies bei dėl civilinių ieškinių priteisimo kasaciniai skundai atmetami, dėl V. P. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį teismų sprendimai naikintini.

49Dėl V. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį

50Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad tiriant įrodymus teisiamojo posėdžio metu buvo padaryti BPK 44 straipsnio 5,7 dalių, 242, 272, 276, 279 straipsnių pažeidimai, kurie, be to, parodo ir bylą nagrinėjančios teisėjos išankstinį nusistatymą (šališkumą).

51Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimas pradėtas prieš tai išaiškinus kaltinamajam (kasatoriui V.P.) jo teises (BPK 22 straipsnis), taip pat buvo išaiškinta nušalinimo teisė (bylą nagrinėjančios teisėjos ir kt.), išklausyti proceso dalyvių prašymai bei nuomonės dėl jų, pateikti prašymai išspręsti, po to pradėtas įrodymų tyrimas – tiesioginis ir žodinis, pagal BPK 242 straipsnyje nurodytas taisykles. Be to, pradedant įrodymų tyrimą ir perskaičius kaltinamąjį aktą V. P. pareiškė suprantantis kaltinimą, tačiau nurodė neprisipažįstąs kaltu (BPK 271 straipsnis), po to pradėta liudytojų apklausa. Pažymėtina, kad teismo procese V. P. turėjo gynėją, taip pat kaip ir jis aktyviai dalyvavusį bylos nagrinėjime. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamojo apklausa vyko jam sutikus duoti parodymus (BPK 272 straipsnis) ir suteikus galimybę paaiškinti savo poziciją. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas, vadovavimas teismo posėdžiui – bylą nagrinėjančio teismo teisėjo (pirmininko) kompetencija, todėl vien tai, kad dėl įrodymų tyrimo tvarkos teismas nepriėmė procesinės nutarties, nėra esminis BPK pažeidimas. Įrodymų tyrimo procese apklausiant liudytojus V. P. ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus ir tai darė. Apklausiamiems asmenims (bei liudytojams) teisėjas turi teisę užduoti klausimus bet kuriuo įrodymų tyrimo metu (BPK 275 straipsnio 3 dalis), o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Taigi bylą nagrinėjantis teisėjas nepažeidė liudytojų apklausos tvarkos (BPK 279 straipsnis).

52Darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo padaryta esminių procesinių įrodymų tyrimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimų, taip pat ir tokių, kurie liudytų apie teisėjo išankstinį nusistatymą (šališkumą) ar kaltinamojo (nuteistojo) teisių suvaržymą, todėl ir kasatorių nurodytų BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių nuostatų pažeidimų padaryta nebuvo.

53Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai teigiama, jog BK

54182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje be laisvės atėmimo nenumatyta kitokių bausmių, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir paskyrė V. P. švelnesnes bausmes, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui parinkęs kitą jų rūšį – areštą. Kardomosios priemonės (iki nuosprendžio įsiteisėjimo) taikymą išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 307 straipsnio 1 dalies

556 punktas), nagrinėjamu atveju tokį sprendimą laikyti teismo šališkumo faktu nėra teisinio pagrindo, o dėl šios priemonės taikymo pagrįstumo motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

56Kita kasacinių skundų argumentų dalis yra susijusi su įrodymų vertinimu – pasak kasatorių, buvo pažeistos BPK 1, 20 straipsnių nuostatos.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl įrodymų vertinimo klausimus teisėjų kolegija nagrinėja tiek, kiek kasacinio skundo argumentai susiję su BPK normų taikymo klausimais.

58Teismai, remdamiesi bylos įrodymų visuma, nustatė, kad V. P. suklaidino T. N. teigdamas, jog reikia užbaigti namo pardavimo sandorį, o šis (T. N.) tuo patikėjo, nes šiuo klausimu 2009 m. pavasarį pas jį atvykęs nuteistasis žinojo susidariusią teisinę situaciją (kad Z. B. nebaigė sutvarkyti dokumentų įteisinančių T. N. priklausiusio namo pirkimą, kuriame realiai gyveno nuo 2004 m.), turėjo ir tvarkė dokumentus, tvirtinant sandorį pats kreipėsi T. N. vardu, jam nežinant ir neįgaliojus, į Žemėtvarkos įstaigą su prašymu, kurį suklastojo, dėl pažymos gavimo „pardavimui“. Suklaidintas T. N. manė, kad jam tereikia formaliai pasirašyti sandorį notarų biure ir nesigilino į detales, buvo įsitikinęs, jog V. P. veikia Z. B. interesais, juolab kad šios asmeniškai nepažinojo ir jam buvo žinoma tai, jog anksčiau buvo davęs Z. B. įgaliojimą, o ji už namą, kuriame apsigyveno, buvo atsiskaičiusi. Dėl šių priežasčių T. N. elgėsi taip, kaip jam nurodė V. P., nemanė galįs reikalauti ir nereikalavo bei negavo iš V. P. jokių pinigų, sandoryje nurodytą 37 000 Lt sumą suprato kaip parduodamo namo kainą, kuri buvo nurodyta ir turto vertinimo dokumentuose. Šios teismų išvados atitinka T. N. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (keletą kartų), tiek teisme, turinį. Atitinkamas aplinkybes patvirtino ir S. B. (S. O.), kurios parodymai (liudytojai mirus) perskaityti teisiamajame posėdyje. Sandorį tvirtinęs notaras T. V., kaip pažymėta teismų sprendimuose, taip pat nepatvirtino, kad jo akivaizdoje T. N. buvo sumokėti pinigai (37 000 Lt) už namą. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, teismai išsamiai ir nešališkai vertino minėtų liudytojų parodymus, taip pat – Z. B., kitų asmenų parodymus ir, išnagrinėję tiek kaltinančias, tiek teisinančias, t. y. visas svarbias bylos aplinkybes, motyvuotai paneigė V. P. versiją. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą atliko įrodymų vertinimą ir patikrinęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, padarė išvadą, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, leidžiančias teigti, jog V. P. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokių išvadų ir kartu konstatuoja, kad vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų nepadaryta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinių skundų teiginys dėl gynėjo pateiktų (pirmosios instancijos teismui) dokumentų neištyrimo konkrečiais argumentais neparemtas. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad kasatoriai tokiais dokumentais laiko susijusius su Z. B. darbu UAB „P.“, parduotuvėje atlikta inventorizacija ir pan. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis ar jo gynėjas (taip pat ir kiti proceso dalyviai) neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Antra vertus, įrodymų pakankamumą ir patikimumą apeliacinės instancijos teismas įvertino, tarp jų – ir Z. B. parodymus, kiek jie svarbūs V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimams išspręsti. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad, teismams nustatant kasatorių ginčijamus faktus, atskleidžiančius nuteistojo panaudotą apgaulę prieš T. N. ir taip neteisėtai, pasinaudojus susidariusia teisine situacija, įgyjant turtą, padarytas išvadas lėmė ne Z. B. parodymai (ši liudytoja tik po neteisėto sandorio sudarymo sužinojo kas įvyko, o tai, kad sandorio sudarymo metu V. P. akivaizdžiai žinojo teisinę turto padėtį – jam svarbias aplinkybes, teismai nustatė kitais įrodymais).

59Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, teismų sprendimai dėl V. P. pripažinimo kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

60Taip pat nėra teisinio pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam paskirtų bausmių už šias nusikalstamas veikas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, jog naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo (šio straipsnio atitinkamos dalies pirmosios instancijos teismas netaikė), kaip matyti iš šio nuosprendžio turinio (motyvų), priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, neturėjo jokios įtakos nei bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nešališkumui, nei bausmių paskyrimui. Tačiau nuosprendis turi būti tikslus ir nekelti dviprasmybių, todėl ši klaida taisytina keičiant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir pašalinant iš jo rezoliucinės dalies minėtą nuorodą apie tai, kad naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo.

61Dėl civilinio ieškinio

62Kasatoriai ginčija nukentėjusiosios Z. B. teisę į žalos atlyginimą ir jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

63Kasatorių argumentai, esą Z. B. reikalaujamą priteisti žalą turėjo atlyginti T. N. – nepagrįsti. Baudžiamajame procese asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam (kaltinamam, įtariamam) asmeniui civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnio 1 dalis). Z. B. šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, taip pat apeliacinės instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė vadovaudamiesi BPK 115 straipsniu. Nustatę priežastinį ryšį tarp V. P. padarytų nusikalstamų veikų (sukčiaujant įgytas turtas) ir Z. B. patirtos žalos ir dėl to darydami išvadą, kad žala priteistina iš nusikaltimą padariusio asmens, teismai teisingai taikė minėtas BPK nuostatas.

64Žalos dydis (tiek turtinės, tiek neturtinės) – faktinė aplinkybė, kurią nustatydami teismai vertino bylos duomenis, turinčius reikšmės šio klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė bylos įrodymus ir atsižvelgęs į visas aplinkybes išdėstė argumentus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl žalos padarymo nukentėjusiajai Z. B.. Teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl turtinės (30 000 Lt) žalos dydžio įrodytumo. Taip pat teismas pateikė argumentus dėl neturtinės (20 000 Lt) žalos realumo bei adekvatumo patirtiems padariniams, padarytos veikos pobūdžiui ir kt. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui ir teisės taikymo aspektu yra nepagrįsti.

65Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

66Byloje nustatyta, kad V. P. apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., suklaidinęs T. N., pagal 2009 m. balandžio 6 d. sudarytą su juo sutartį nupirko iš jo gyvenamąjį namą (su priklausiniais), esantį Vilniaus rajone, ( - ), ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Po to šį gyvenamąjį namą, 2009 m. balandžio 8 d. įregistravęs kaip jam priklausantį, 2009 m. gegužės 19 d. pagal sandorį už 45 000 Lt pardavė kitam asmeniui – R. T.. Šiuos veiksmus teismai kvalifikavo kaip BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarę išvadas, kad realizuodamas (parduodamas R. T.) sukčiaujant įgytą iš T. N. gyvenamąjį namą, V. P. taip siekė įteisinti ir įteisino nusikalstamu būdu įgytą turtą.

67Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą vertindami byloje nustatytas faktines aplinkybes kaip pinigų ar turto (įgytų nusikalstamu būdu) legalizavimą. BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas finansų sistemai. Tai tyčinė veika, kurios esmė ta, kad kaltininkas siekia nuslėpti arba įteisinti savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą, atlikti su jais finansines operacijas, sudaryti sandorius ar naudoti juos ūkinėje komercinėje veikloje arba melagingai nurodyti, kad pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Šiuo atveju legalizuojami nusikalstamai gauti pinigai ar turtas, nuslepiama tikroji jų kilmė, šaltinis, kurie yra neteisėti. Vien formalus nusikalstamu būdu gauto turto (sukčiaujant įgyto namo) nuosavybės teisių perleidimas (namo pardavimas) kitiems tretiesiems asmenims nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas kaip nusikalstamu būdu įgyto turto, turint tyčią jį nuslėpti ar įteisinti, legalizavimas. V. P., apgaule įgydamas turtą, sudarė notariškai patvirtintą sandorį su namo, kurį įkainojo 37 000 Lt, pardavėju, šį sandorį įregistravo ir taip formaliai patvirtino namo įgijimo savo nuosavybėn faktą, t. y. deklaravo turto įgijimą, po to šį turtą pagal antrąjį notaro patvirtintą sandorį pardavė už 45 000 Lt kitam asmeniui (R. T.). Esant tokioms aplinkybėms teismai, iš esmės formaliai preziumuodami V. P. siekimą antruoju sandoriu legalizuoti iš T. N. apgaule įgytą namą, iš tiesų nepagrindė šio fakto ir neatskleidė kaltininko tyčios padaryti minėtą nusikaltimą turinio, vadinasi nenustatė būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Dėl to BK 216 straipsnio 1 dalis V. P. pritaikyta netinkamai.

68Panaikinus teismų sprendimų dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio taikymo konfiskuojant V. P. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 45 000 Lt.

69Panaikinus teismų sprendimus dėl V. P. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, kasacinių skundų dalis dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką paskyrimo (prašant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės) nenagrinėtina.

70Dėl prokuroro kasacinio skundo

71Prokuroro kasacinis skundas yra nenagrinėtinas, nes, nutraukus V. P. bylą dėl BK 216 straipsnio 1 dalies, nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl bausmės paskyrimo už šią nusikalstamą veiką (prokuroro kasacinio skundo esmė yra būtent dėl to).

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

73382 straipsnio 2, 6 punktais,

Nutarė

74Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžių dalis, kuriomis V. P. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir bylą dėl šios nusikalstamos veikos nutraukti. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti V. P. iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 45 000 Lt.

75Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrinus apėmimo būdu, nustatyti galutinę bausmę – 50 parų areštą.

76Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį panaikinant jos dalį, kurioje nuspręsta panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo.

77Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas... 3. 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 4. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti V. P.... 5. Priteista iš V. P. nukentėjusiajai Z. B. 30 000 Lt turtinei žalai ir 20 000... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. 27 d. nuosprendžiu nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies,... 8. Nukentėjusiosios Z. B. atstovo advokato Vytauto Kastyčio Antanėlio... 9. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą,... 11. V. P. nuteistas:... 12. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. kovo 30 d. (tiksliai... 13. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule... 14. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad realizuodamas (parduodamas)... 15. (45 000 Lt) iš nusikalstamu būdu įgyto ir realizuoto turto.... 16. Vilniaus apygardos prokuratūros (trečiojo skyriaus) prokurorė Rasa... 17. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 19. Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. paskirta... 20. Nuteistasis V. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 21. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.... 22. Kasatorius teigia, kad išklausiusi teisiamojo posėdžio garso įrašą... 23. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tai,... 24. Taip pat teismo šališkumą patvirtina tai, kad, nesigilinęs ir... 25. Dėl nurodytų aplinkybių kasatorius prašo perduoti nagrinėti bylą iš... 26. Kasatorius teigia, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio... 27. 182 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies taikymą, taip pat BPK 1... 28. Kasatoriaus manymu, teismai, grįsdami savo išvadas T. N. ir S. B. (S. O.)... 29. Teismai nenustatė, kad kasatorius būtų nurodęs, jog Z. B. nėra... 30. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai rėmėsi Z. B. parodymais... 31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad T. N. pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė... 32. Kasatorius dar nurodo, kad teismai, priteisdami iš jo Z. B. naudai 30 000 Lt... 33. Kasatorius skunde teigia, kad jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos... 34. 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kasaciniame skunde pažymima, kad šio... 35. Kasatorius teigia, kad faktinės aplinkybės dėl dokumento klastojimo, nors ir... 36. Kasaciniame skunde teigiama, kad civilinio ieškinio klausimas byloje... 37. Kasatorius nesutinka ir su teismų išvadomis priteisiant nukentėjusiajai Z.... 38. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neaiškiai ir... 39. 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo, nors pirmosios instancijos teismas šio... 40. Kasatorius prašo, kad tuo atveju, jei teismas nesutiktų su prieš tai jo... 41. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas P. Bružas kasaciniu skundu prašo... 42. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio 1 dalį,... 43. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies... 44. Apeliacinės instancijos teismas, pasak gynėjo, neatsakė į apeliaciniame... 45. Kasaciniame skunde pažymima, kad nesant sukčiavimo požymių V. P. negali... 46. Kasatoriaus manymu, taip pat neteisingai pritaikyta ir BK 300 straipsnio 1... 47. Gynėjas, kaip ir nuteistasis, nesutinka su priteistos žalos – tiek... 48. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo kasaciniai skundai tenkintini iš dalies. Dėl... 49. Dėl V. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį... 50. Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir... 51. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje... 52. Darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo... 53. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai teigiama, jog BK... 54. 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje be laisvės atėmimo... 55. 6 punktas), nagrinėjamu atveju tokį sprendimą laikyti teismo šališkumo... 56. Kita kasacinių skundų argumentų dalis yra susijusi su įrodymų vertinimu... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 58. Teismai, remdamiesi bylos įrodymų visuma, nustatė, kad V. P. suklaidino T.... 59. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, teismų sprendimai dėl... 60. Taip pat nėra teisinio pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo... 61. Dėl civilinio ieškinio ... 62. Kasatoriai ginčija nukentėjusiosios Z. B. teisę į žalos atlyginimą ir jai... 63. Kasatorių argumentai, esą Z. B. reikalaujamą priteisti žalą turėjo... 64. Žalos dydis (tiek turtinės, tiek neturtinės) – faktinė aplinkybė, kurią... 65. Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo... 66. Byloje nustatyta, kad V. P. apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., suklaidinęs... 67. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą vertindami byloje... 68. Panaikinus teismų sprendimų dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 216... 69. Panaikinus teismų sprendimus dėl V. P. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1... 70. Dėl prokuroro kasacinio skundo... 71. Prokuroro kasacinis skundas yra nenagrinėtinas, nes, nutraukus V. P. bylą... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 73. 382 straipsnio 2, 6 punktais,... 74. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. ir Lietuvos... 75. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. P. pagal BK... 76. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 77. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...