Byla 2K-516/2011
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ketveriems metams šešiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai, gynėjui advokatui Arūnui Žliobai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ketveriems metams šešiems mėnesiams.

2T. B. šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį trisdešimčia parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinus su šiuo nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė T. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

3Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria nebuvo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendis.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendis pakeistas ir T. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, taip pat panaikintas jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, tačiau ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir R. P. (R. P.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

7T. B. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. balandžio 22 d. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei platino jas. T. B. iki 2010 m. balandžio 22 d. iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 30,16 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. Tą pačią dieną, apie 17.50 val., Klaipėdoje, Brožynų g. 5 namo laiptinės pirmame aukšte, dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos – 1,68 g kanapių ir jų dalių – jis perdavė R. P., o kitą dalį – 10,22 g kanapių ir jų dalių – gabeno ir laikė savo striukės, kelnių kišenėse bei piniginėje iki 2010 m. balandžio 22 d., 20.45 val. Likusią dalį narkotinės medžiagos – 18,26 g kanapių ir jų dalių – T. B. iki 2010 m. balandžio 22 d. 22.00 val. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

8Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (turėtų būti – nuosprendžio dalį, kuria nebuvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai jo baudžiamojoje byloje netinkamai aiškino platinimo sąvoką. Pasak kasatoriaus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtas nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai jomis disponuoti. Disponavimas turtu (šiuo atveju – narkotinėmis medžiagomis) suprantamas kaip galėjimas nustatyti daikto teisinį likimą arba galimybė dėl jo sudaryti atlygintinius sandorius.

10Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tai, jog R. P., kuriam T. B. perdavė „žolę“, jos surūkyti negalėjo, nes ji priklausė jam (kasatoriui), yra teisiškai nereikšminga, pasak kasatoriaus, neatsižvelgė į pačią disponavimo narkotinėmis medžiagomis sąvoką, iš kurios išplaukia ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, akivaizdu, kad R. P., formaliai perimdamas iš jo „žolę“, neturėjo teisės ja disponuoti, nes „žolė“ R. P. buvo perduota tik tam, kad būtų susukti suktinukai, o ne tam, kad šis ją vartotų ar kitaip disponuotų savo nuožiūra. Kasatoriaus teigimu, toks formalus narkotinių medžiagų perdavimas neatitinka perdavimo BK 260 straipsnio 1 dalies prasme esmės. Siekiant nustatyti, ar narkotinių medžiagų perdavimas yra įvykęs, kasatoriaus nuomone, būtina analizuoti „fizinio“ jų atitekimo kitam asmeniui esmę ir išsiaiškinti, ar kitas asmuo įgijo teisę šiomis narkotinėmis medžiagomis disponuoti, jas valdyti, ar jomis naudotis. Tam, kad asmuo būtų nuteistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, kasatoriaus teigimu, privalo būti ne tik veikos baigtumas, bet ir tyčia – noras šias medžiagas perduoti trečiajam asmeniui suteikiant jam galimybę disponuoti jomis savo nuožiūra. Tuo atveju, jei trečiajam asmeniui narkotinės ar psichotropinės medžiagos perduodamos tik formaliai be teisės jomis disponuoti, jas valdyti ir naudoti, tai toks veiksmas negali būti kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nėra kaltės – tyčios parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad tai, jog R. P. rašė jam todėl, kad norėjo „žolės“, ir kad yra su juo kartu ją rūkęs, nereiškia, jog jis (kasatorius) jam būtų davęs ar kad jos davė tada, kai jie ją kartu rūkė. Be to, kasatorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad narkotinių medžiagų platinimą patvirtina ir parodymai, kad jis (kasatorius) ruošdamasis važiuoti švęsti su pažįstamais buvo sulaikytas ir turėjo 6 g narkotinės medžiagos kanapių, kuriomis vakarėlio metu ketino pavaišinti draugus, teigia, kad šis teismo motyvas atmestinas, nes nepagrindžia prokuratūros jam pareikšto kaltinimo – jis nebuvo kaltinamas tuo, kad platino ar ketino platinti narkotines medžiagas planuotame vakarėlyje, o nurodytas „žolės gabenimo ir laikymo motyvas nesusijęs su platinimo fakto konstatavimu.

11Kasatorius skunde taip pat nesutinka ir su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvada dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Pasak kasatoriaus, teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovavosi neatskleista byloje informacija, nesivadovavo įrodymų sąsajumo principu ir nepagrįstai atsisakė ištirti esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, vienus įrodymus pripažino reikšmingais, o kitus nemotyvuotai atmetė ar net visai netyrė. Nuteistojo T. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas sutiko su tuo, kad jo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas neva patvirtina liudytojai S. A. bei R. S., nes jie, būdami policijos pareigūnai ir turėdami operatyvinės informacijos apie neteisėtą jo veiką – narkotinių medžiagų platinimą, kontroliavo jo (kasatoriaus) telekomunikacijos tinklais perduodamą informaciją ir, iš jos sužinoję apie jųdviejų su R. P. susitikimą, juos sulaikė. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad viso bylos proceso metu nebuvo atskleista minėta operatyvinė informacija. Tuo tarpu operatyvinė informacija galėtų būti reikšminga tik tuo atveju, jei ji būtų byloje ir būtų ištirta – pats operatyvinės veiklos faktas negali būti laikomas įrodymu. Dėl to, kasatoriaus nuomone, liudytojų S. A. ir R. S. pateikta informacija apie prieš jį vykdytos operatyvinės veiklos faktą negali būti pagrindas pripažinti jį turėjus ketinimą platinti narkotines medžiagas. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismai neįvertino tos aplinkybės, jog liudytojai S. A. ir R. S. suinteresuoti asmenys, pradėję baudžiamąjį persekiojimą ir siekę, kad jis baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pasak nuteistojo T. B., teismai neįvertino ir to, kad liudytojas operatyvinis darbuotojas R. S., vykdydamas savo pareigas, pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, todėl teismai šio liudytojo parodymus turėjo vertinti kritiškai. Kasatoriaus teigimu, R. S. yra nurodęs, jog sulaikius jį (kasatorių) ir dar iki to, jis buvo įsitikinęs, kad jis (kasatorius) platina „žolę“. Vadinasi, R. S. veikė siekdamas, kad jis (kasatorius) sėdėtų kalėjime. Kasatoriaus nuomone, teismai operatyvinių darbuotojų parodymus turėjo vertinti atsargiai, nes bet koks šių asmenų kalbėjimas kaltinamojo naudai būtų kalbėjimas prieš save, savo sprendimus ir atliktus veiksmus prieš kaltinamąjį.

12Be to, nuteistasis T. B. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo paneigti jo parodymai apie tai, jog fiksuotos telekomunikacijos tinklais perduotos informacijos turinys susijęs ne su narkotinių medžiagų, o su cigarečių platinimu. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, šališkai, apribojo jo teisę gintis, nes nepagrįstai atsisakė kviesti ir apklausti kaip liudytojus A. A., pardavusį jam cigaretes platinti, bei J. D., pirkusį iš jo porą blokų cigarečių. Kita vertus, pasak kasatoriaus, iš fiksuotos telekomunikacijos tinklais perduotos informacijos negalima padaryti vienareikšmiškos išvados apie narkotikų platinimą, nes liudytojas tyrėjas S. A. teisme pripažino, kad konkrečiai apie kanapių ir jų dalių pirkimą–pardavimą telekomunikacijos tinklais perduotoje informacijoje nėra užfiksuota, nors tarnybiniame pranešime buvo nurodęs priešingai.

13Kasatorius skunde nesutinka ir su teismų išvada, kad ketinimą platinti narkotines medžiagas patvirtina ir tai, jog kratos metu jo bute buvo rastos elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, taip pat tai, kad narkotinės medžiagos buvo supakuotos dozėmis. Pasak kasatoriaus, tokiai teismų išvadai pirmiausia netiesiogiai prieštarauja svarstyklių įsigijimo tikslas – jis jas įsigijo maisto papildams sverti. Tai, kad svarstyklės buvo įsigytos būtent šiam tikslui, kasatoriaus teigimu, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir sporto klubo „Sportuok“ pažyma, kurioje nurodyta, kad jis po treniruotės vartoja maisto papildus, dozuojamus po 5–20 g per dieną. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas, jog jo nurodytas svarstyklių įsigijimo tikslas bei svarstyklių naudojimo maisto papildams sverti faktas nebūtų papildomai patvirtintas, atsisakė prie bylos pridėti daiktinį įrodymą – jo įsigytą maisto papildo indą su suvartoto maisto papildo naudijimo instrukcija. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, minėtai teismų išvadai prieštarauja ir logiškas bei nepaneigtas jo paaiškinimas, kad „žolę“ jis sverdavo tam, jog jam pačiam būtų patogiau ją naudoti. Tai, kad „žolė“ buvo sveriama ne pardavimui, o savo reikmėm, pasak kasatoriaus, patvirtina labai netikslus paketėlių svoris – pardavinėjant (platinant) tikslus svoris yra labai svarbus, nes pirkėjas moka už medžiagos svorį.

14Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, išdėstė tai pagrindžiančius argumentus ir prašė apeliacinės instancijos teismo kviesti bei kaip liudytojus apklausti A. A., J. D., o, siekdamas proceso operatyvumo, vieną liudytoją, dirbantį Norvegijoje, jis net atsivedė į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teisme jo gynėjas prašė išspręsti apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus, nurodė, kad vienas liudytojas yra atvykęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutarė neatlikti įrodymų tyrimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas.

15Nuteistasis T. B. nesutinka ir su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Pasak kasatoriaus, teismas, skirdamas jam bausmę, jos neindividualizavo, neįvertino to, kad yra vedęs, turi pastovų darbą, nebenaudoja „žolės“, taip pat neatsižvelgė į paskutinio žodžio metu nurodytą naują aplinkybę, kad netrukus gims kūdikis.

16Nuteistojo T. B. kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

18Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

19Nuteistojo T. B. kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Dėl to kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kartu kasatoriaus skunde yra ir teiginių, kad: tai, jog R. P. rašė jam todėl, kad norėjo „žolės“, ir kad yra su juo kartu ją rūkęs, nereiškia, jog jis (kasatorius) jam būtų davęs ar kad jos davė tada, kai jie ją kartu rūkė; nepagrįsta teismo išvada, jog narkotinių medžiagų platinimą patvirtina ir parodymai, kad jis (kasatorius) ruošdamasis važiuoti švęsti su pažįstamais buvo sulaikytas ir turėjo 6 g narkotinės medžiagos kanapių, kuriomis vakarėlio metu ketino pavaišinti draugus; teismai operatyvinių darbuotojų parodymus turėjo vertinti atsargiai, nes bet koks šių asmenų kalbėjimas kaltinamojo naudai būtų kalbėjimas prieš save, savo sprendimus ir atliktus veiksmus prieš kaltinamąjį; byloje nebuvo paneigti jo parodymai apie tai, jog fiksuotos telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos turinys susijęs ne su narkotinių medžiagų, o su cigarečių platinimu; iš fiksuotos telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos negalima padaryti vienareikšmiškos išvados apie narkotikų platinimą, nes liudytojas tyrėjas S. A. teisme pripažino, kad konkrečiai apie kanapių ir jų dalių pirkimą–pardavimą telekomunikacijų tinklais perduotoje informacijoje nėra užfiksuota, nors tarnybiniame pranešime buvo nurodęs priešingai; tai, kad svarstyklės buvo įsigytos maisto papildams sverti, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir sporto klubo „Sportuok“ pažyma, kurioje nurodyta, kad jis po treniruotės vartoja maisto papildus, dozuojamus po 5–20 g per dieną; tai, jog buvo sveriama ne parduoti, o savo reikmėm, patvirtina labai netikslus paketėlių svoris – pardavinėjant (platinant) tikslus svoris yra labai svarbus, nes pirkėjas moka už medžiagos svorį, ir pan. Vadinasi, šiais ir kitais panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų taikymu.

20Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi

211. Kasatorius skunde teigia, kad, priešingai nei nustatyta, jis neturėjęs tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas.

22Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (pavyzdžiui, kasacinės bylos

23Nr. 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K-279/2009).

24Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: T. B. iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje įgijo 30,16 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių; T. B. neneigė įsigijęs, gabenęs ir laikęs narkotines medžiagas; R. P. iš T. B. iki 2010 m. balandžio 22 d. nuolat gaudavo ritinėlių „žolės“; ant T. B. bute rastų elektroninių svarstyklių yra narkotinių medžiagų kanapių bei jų dalių pėdsakų; narkotinės medžiagos buvo supakuotos dozėmis į folijos lankstinukus; pas patį T. B. rasti šeši lankstinukai narkotinės medžiagos, o jo bute rasta dvidešimt trys lankstinukai narkotinės medžiagos. Vadinasi, teismai, visapusiškai išanalizavę byloje esančius įrodymus ir įvertinę jų visetą, motyvuotai konstatavo, kad T. B. narkotines medžiagas kanapes bei jų dalis įsigijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

252. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai jo baudžiamojoje byloje netinkamai aiškino platinimo sąvoką. Pasak kasatoriaus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai jomis disponuoti. Disponavimas turtu (šiuo atveju – narkotinėmis medžiagomis) suprantamas kaip galėjimas nustatyti daikto teisinį likimą arba galimybė dėl jo sudaryti atlygintinius sandorius.

26Pagal BPK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas narkotines ar psichotropines medžiagas pardavė ar kitaip platino. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip narkotinių medžiagų pardavimas ar platinimas, kai nustatomas pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Pažymėtina, kad tai, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis darys jų įgijėjas, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – jis gali tokias medžiagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

27Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: 2010 m. balandžio 22 d. R. P. iš T. B. įsigijo du lankstinukus narkotinės medžiagos – 1,68 g kanapių bei jų dalių; R. P. su T. B. buvo susitaręs gautą narkotinę medžiagą, kai šis ją susuks, kartu surūkyti, tačiau to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų; T. B. su savimi turėjo dar 6 g narkotinės medžiagos kanapių bei jų dalių, kuria ruošėsi pavaišinti vakarėlyje draugus. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai konstatavo, kad T. B. platino kanapes bei jų dalis.

283. Be to, kasatorius skunde, nesutikdamas su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvada dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nurodo, jog teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai vadovavosi neatskleista byloje operatyvine informacija. Taigi kasatorius, nors ir tiesiogiai nenurodo, iš esmės teigia, kad taip buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.

29Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

30Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį, be kitų įrodymų, grindė ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojais apklaustų policijos darbuotojų R. S., S. A. parodymais apie gautą operatyvinę informaciją, kad T. B. platina kanapes, kurios pagrindu buvo gautas teismo leidimas kontroliuoti jo telefoninius pokalbius bei tekstinius pranešimus, o ne pačia operatyvine informacija. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad telefoninių pokalbių ir tekstinių pranešimų išklotinės, kuriomis buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo išslaptintos ir perskaitytos balsu pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.

314. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o nagrinėjant jo baudžiamąją bylą BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

32Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi

33Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, išdėstė tai pagrindžiančius argumentus ir prašė apeliacinės instancijos teismo kviesti bei kaip liudytojus apklausti A. A., J. D., o, siekdamas proceso operatyvumo, vieną liudytoją, dirbantį Norvegijoje, jis net atsivedė į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teisme jo gynėjas taip pat prašė išspręsti apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus, nurodė, kad vienas liudytojas yra atvykęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutarė neatlikti įrodymų tyrimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas.

34Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-347/2007, 2K-109/2009).

35Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei pats nuteistasis T. B., nei jo gynėjas A. Žlioba neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo T. B. skundą ir patikrinęs jo baudžiamąją bylą faktų bei teisės taikymo aspektais, išsamiai, laikydamasis baudžiamojo proceso reikalavimų, išanalizavo byloje surinktų įrodymų visetą ir konstatavo, jog „pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės platinus narkotines medžiagas („žolę“)“. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo neatlikimo, motyvuotai nutarė T. B. byloje neatlikti įrodymų tyrimo ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu pareikšto prašymo apklausti nuteistojo į teismo posėdį atsivesto asmens, o paaiškinęs, jog „BPK tvarka nebuvo pareikštas prašymas atlikti įrodymų tyrimą“ ir pasiūlęs pasisakyti baigiamose kalbose, negali būti vertinama kaip BPK 324 straipsnio 6 dalies normų pažeidimas.

36Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo T. B. baudžiamąją bylą, BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė.

37Dėl kasatoriaus argumentų dėl jam paskirtos bausmės

38Nuteistasis T. B. skunde nesutinka su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Pasak kasatoriaus, teismas, skirdamas jam bausmę, jos neindividualizavo, neįvertino to, jog yra vedęs, turi nuolatinį darbą, nebevartoja „žolės“, taip pat neatsižvelgė į paskutiniojo žodžio metu nurodytą naują aplinkybę, kad netrukus gims kūdikis. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad skiriant jam bausmę nebuvo tinkamai įvertintos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.

39Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

40Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. už jo padarytą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad: jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą; anksčiau neteistas ir nusikalto pirmą kartą; dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį; nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, skirdamas bausmę T. B., įvertino ir kitas bylos aplinkybes. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam T. B. bausmę už jo padarytą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir ją motyvuodamas, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas T. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

41Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, T. B. skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.

42Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistojo T. B. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. T. B. šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal... 3. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir R. P. (R. P.),... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės,... 7. T. B. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. balandžio 22 d. neteisėtai įgijo,... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 9. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai jo... 10. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tai, jog R. P., kuriam T.... 11. Kasatorius skunde taip pat nesutinka ir su pirmosios bei apeliacinės... 12. Be to, nuteistasis T. B. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo paneigti... 13. Kasatorius skunde nesutinka ir su teismų išvada, kad ketinimą platinti... 14. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde, siekdamas įrodyti... 15. Nuteistasis T. B. nesutinka ir su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta... 16. Nuteistojo T. B. kasacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 19. Nuteistojo T. B. kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatoriaus... 20. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK... 21. 1. Kasatorius skunde teigia, kad, priešingai nei nustatyta, jis neturėjęs... 22. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė,... 23. Nr. 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K-279/2009).... 24. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: T. B. iš nenustatyto asmens... 25. 2. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų... 26. Pagal BPK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas narkotines ar... 27. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: 2010 m. balandžio 22 d. R. P. iš T. B.... 28. 3. Be to, kasatorius skunde, nesutikdamas su pirmosios bei apeliacinės... 29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais... 30. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 31. 4. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 32. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų... 33. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde, siekdamas įrodyti savo... 34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali... 35. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, apeliacinės instancijos teismo... 36. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 37. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jam paskirtos bausmės... 38. Nuteistasis T. B. skunde nesutinka su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 39. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 40. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 41. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, T. B. skiriant bausmę pagal BK 260... 42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 43. Nuteistojo T. B. kasacinį skundą atmesti....