Byla e2A-69-381/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-206-436/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ikea Industry Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bioprojektas“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Regdema“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ikea Industry Lietuva“ pareiškė ieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovių UAB „Bioprojektas“ ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ solidariai 693 853,99 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 1) už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą ir įrengimą sumokėta suma ir jos nuvertėjimo dėl infliacijos suma (19 868,65 Eur, 198 686,42 Eur, 26 682,31 Eur); 2) sandėlio rekonstrukcijos metu įrengtos grindų dangos išardymo ir išvežimo kaina (42 782,19 Eur, 10 814,47 Eur); 3) sandėlio grindų dangos defektų analizės ir jų remonto išlaidos per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (115 361,32 Eur); 4) atliktinų sandėlio grindų projektavimo ir įrengimo darbų pabrangimo, lyginant su 2009 metais, suma atlyginimą (258 942,90 Eur, 20 745,43 Eur). Taip pat ieškovė prašė priteisti iš UAB „Bioprojektas“ visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad UAB „SWEDSPAN Girių bizonas” (šiuo metu – UAB „Ikea Industry Lietuva“) su UAB „Bioprojektas” (šiuo metu UAB „TEC Industry“) 2009 m. liepos 20 d. sudarė projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 2009-295 dėl pastato, esančio Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje (toliau – sandėlis) rekonstravimo keičiant patalpų paskirtį, techninio projekto parengimo ir jo vykdymo priežiūros, o 2010 m. kovo 22 d. su atsakove sudarė statybos valdymo sutartį Nr. VBIZ 20100322 dėl sandėlio rekonstrukcijos, keičiant jo paskirtį, darbų atlikimo. 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašytas statybos užbaigimo aktas ir sandėlis buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį, tačiau netrukus po eksploatacijos pradžios sandėlio grindys ėmė trūkinėti. Paaiškėjo, kad labiausiai tikėtina sandėlio grindų defektų atsiradimo priežastimi yra netinkami pagrindai, esantys po grindimis, kas patvirtina, jog atsakovė UAB „Bioprojektas“, būdama profesionali projektuotoja, netinkamai atliko savo pareigas rengiant gamybinio pastato, rekonstrukcijos techninį projektą ir valdant statybos darbus. Atsakovė pripažino savo atsakomybę dėl atsiradusių sandėlio grindų defektų ir juos bandė šalinti, tačiau defektai vėl atsinaujindavo, atsirasdavo kitose grindų vietose. Ieškovė mano, kad, esant netinkamoms naudoti pagal paskirtį atsakovės suprojektuotoms ir įrengtoms sandėlio grindims, ieškovės nuostolius dėl atsakovės kaltės sudaro jos sumokėta už šio netinkamo daikto suprojektavimą 19 868,65 Eur ir už įrengimą sumokėta 198 686,42 Eur suma. Šiuo metu tinkamiausias būdas ištaisyti defektus yra grindų išardymas, grunto sutvirtinimas ir naujų grindų įrengimas, todėl dalį nuostolių sudaro būtent šie darbai. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartines ir įstatymines pareigas, tai, siekiant įrengti tinkamas naudoti pagal paskirtį sandėlio grindis, nurodyti darbai būtų atlikti, tuo tarpu dabar analogiškų darbų atlikimo kaina yra ženkliai didesnė. Analogiška situacija yra ir su projektavimo darbų kainos padidėjimu. Be to, tose vietose, kuriose atsiranda grindų defektai, jie yra šalinami, kadangi per įgriuvas negali judėti transporto priemonės, tose vietose negali būti sandėliuojama produkcija. Šių nuostolių suma sudaro 115 361,32 Eur. Šiuo metu, net ir grąžinus ieškovei už netinkamai atliktus darbus atsakovei sumokėtas sumas, ieškovė nebūtų grąžinta į tokią pačią padėtį, kurioje būtų buvusi, jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. atlygintinos nuostolių sumos vertė šiuo metu yra mažesnė nei buvo 2009-2010 metais dėl infliacijos. Todėl už šią nuostolių kompensaciją ieškovė negalės įgyti tokios pačios vertės daiktų/paslaugų, kurias būtų galėjusi už ją įgyti 2009-2010 metais. Dėl šios priežasties ieškovės patiriamus nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudarytų ir prie jų sumos pridedamas dėl infliacijos atsiradęs skirtumas, kuris sudaro 26 682,61 Eur. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ji viską tinkamai atliko pagal suformuluotą projektavimo užduotį, kadangi užduotyje atliktinų darbų apimtis ir iš jos išplaukiančios atsakovės, kaip profesionalo, pareigos vykdymas nebuvo apribotas taip, kad ji negalėtų vykdyti teisės aktuose nustatytų ir sutartų pareigų arba būtų atleista nuo tokių pareigų vykdymo. Atsakovė turėjo numatyti grindų trūkumus ir poreikį atlikti jų tyrimus bei informuoti apie tai ieškovę, tačiau to nepadarė. Atsakovė UAB „Bioprojektas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovės darbų apimtį nustatė ieškovės pateikta projektavimo užduotis, kuria atsakovė privalėjo vadovautis ir negalėjo nuo jos nukrypti. Projektavimo užduotyje buvo numatyta statybos rūšis – seno gamybinio sandėlio rekonstrukcija, tačiau atskiroms statinio dalims, tarp jų ir grindims – renovacija. Renovacija iš esmės atitinka paprastojo remonto sąvoką, t. y. kai darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Taigi, ieškovės pateiktoje projektavimo užduotyje nebuvo numatytas reikalavimas keisti po grindimis esančius pagrindus, taip pat nebuvo numatyta atlikti pagrindų ir esamų grindų inžinerinius tyrimus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie senų grindų būklę ir jų tinkamumą, be to, didesnės grindų apkrovos nei iki tol, taip pat nebuvo numatytos. Ieškovė nesudarė užduoties, neskelbė konkurso ir nepirko grindų pagrindų tyrinėjimo ir pagrindų pakeitimo ar sustiprinimo darbų ir už tokius darbus nesumokėjo. Prasidėjus sandėlio eksploatacijai ir paaiškėjus trūkumams, atsakovė pašalino viršutinio grindų sluoksnio defektus, už kuriuos buvo atsakinga. Akivaizdu, kad pati ieškovė netinkamai suformulavo projektavimo užduotį, kadangi ji turėjo būti formuluojama kaip naujų grindų įrengimas. Šiuo metu grindų įgriuvos atsiranda ne dėl atsakovės įrengto viršutinio betono sluoksnio, o dėl po grindų danga esančių tuštumų. Ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti – atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, realiai nuostoliai nėra patirti, jie neįrodyti, grindų defektų šalinimo darbai be pagrindo nurodomi su pridėtinės vertės mokesčio suma, kadangi šią sumą ieškovė susigrąžina. Be to, tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių nėra priežastinio ryšio. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad atsakovė atsakinga už patirtus ir įrodytus nuostolius, atsakovė prašo juos atitinkamai sumažinti atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę. Atsakovė taip pat mano, kad ieškinio reikalavimams pareikšti ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovė ieškovę dar 2014 m. balandžio 30 d. informavo, jog defektų nešalins, nes jie yra negarantiniai. Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad draudimo sutarčių pagrindu projektavimo darbų trūkumų ištaisymas nelaikomas draudiminiu įvykiu, be to, atsakovės veiksmai nesąlygojo ieškovės nurodomų patirtų nuostolių, kadangi pati ieškovė suformulavo neteisingą projektavimo užduotį. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų. Trečiojo asmens vertinimu atsakovė veikė pagal jai pateiktą projektavimo užduotį, ieškovė neįrodė, kad dėl jos netinkamų veiksmų visų grindų negalima naudoti pagal paskirtį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovei UAB „Ikea Industry Lietuva“ priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 544 973,62 Eur ir iš atsakovės UAB „Bioprojektas“ 1 448,1 Eur nuostolių atlyginimo. Teismas nustatė, kad UAB „Ikea Industry Lietuva“ (tuo metu buvusi UAB „SWEDSPAN Girių bizonas”) su UAB „Bioprojektas” (šiuo metu UAB „TEC Industry“) 2009 m. liepos 20 d. sudarė projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 2009-295 dėl pastato, esančio Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, rekonstravimo keičiant patalpų paskirtį į sandėliavimo, techninio projekto parengimo ir jo vykdymo priežiūros (toliau – projektavimo sutartis), o 2010 m. kovo 22 d. su atsakove sudarė statybos valdymo sutartį Nr. VBIZ 20100322 dėl sandėlio rekonstrukcijos, keičiant jo paskirtį, darbų atlikimo (toliau – statybos sutartis). Atsakovei atlikus projektavimo ir statybos darbus pagal sutartis, 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašytas statybos užbaigimo aktas ir sandėlis buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį. Byloje nėra ginčo, kad netrukus po eksploatacijos pradžios sandėlio grindys ėmė trūkinėti. Byloje taip pat nėra ginčo, kad labiausiai tikėtina sandėlio grindų defektų atsiradimo priežastimi yra netinkami pagrindai, esantys po grindimis. Teismas sprendė, kad esminis byloje kylantis ginčas yra dėl to, ar atsakovė UAB „Bioprojektas“, kaip profesionali rinkos dalyvė, užsiimanti projektavimo ir statybos darbų veikla, tinkamai atliko savo pareigas pagal su ieškove sudarytas sutartis siekiant rekonstruoti pastatą Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje.

7Dėl atsakovės UAB „Bioprojektas“ neteisėtų veiksmų ir kaltės Teismas nustatė, kad atsakovė 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 279 pripažino, kad grindų? remonto metu jos naudotos medžiagos, technologija ir darbu? kokybe? neatitiko techninio projekto keliamu? reikalavimu?. Iš tyrimus atlikusiu? ir išvadas dėl sandėlio grindų kokybės pateikusiu? įmonių dokumentu? matyti, kad buvo nustatytas tiek atsakovės įrengtų grindų medžiagų, tiek ir po naujų grindų sluoksniu buvusiu? pagrindu? netinkamumas: UAB „Rapasta“, 2011 m. rugpjūčio mėn. atlikusi inžinerinius geologinius tyrinėjimus sandėlio teritorijoje, aiškinamajame rašte nurodė, kad inžinerinės geologinės sąlygos yra sudėtingos, ir statybos metu i? tai neatsižvelgus ir nepriėmus tinkamu? sprendimu?, šios sąlygos gali būti grindų? deformacijos priežastimi – grindų danga yra labai nevienodo storio, po grindimis yra tuštumu? ir puraus grunto zonos; UAB „Rivalita“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. akte nurodyta, kad sandėlio grindys buvo betonuojamos ne tik ant jau esamu? grindų, tačiau ir tose vietose, kuriose jokio betoninio sluoksnio nebuvo, t. y. grindys buvo liejamos tiesiai ant grunto, todėl grindų defektai galėjo atsirasti dėl netinkamai įrengtu? pagrindu? po jomis; UAB „Gamifa“ 2011 m. rugpjūčio 12 d. betoniniu? grindų tyrimo išvadose ir rezultatuose nurodyta, kad jeigu pagrindai gali „sėsti“, tai būtina įrengti grindis ant poliu?, kad jų tvirtumui neturėtu? įtakos pagrindu? būklės pasikeitimai. Byloje taip pat teismas nustatė, kad paaiškėjus, jog atsakovės įrengtu? grindų? sandėlyje kokybe? yra netinkama ne tik dėl atsakovės panaudotų netinkamų medžiagų ir nesilaikant technologijos, tačiau ir dėl po įrengtomis grindimis buvusiu? netinkamu? pagrindu?, atsakovė 2011 m. rugsėjo 13 raštu Nr. 279 pasiūlė grindų? remonto tris variantus: 1 variantas – nuimti viršutini? grindų? sluoksni?, surasti po grindimis esančias ertmes, jas užpildyti iki reikiamo tankumo ir uždėti nauja? grindų? sluoksni?, armuojant metaline fibra; 2 variantas – išardyti tik labiausiai defektuotas grindų? vietas, paruošti tose vietose pagrindus ir užbetonuoti nauju ir papildomu sluoksniais, armuojant armatūriniu tinklu ir metaline fibra; 3 variantas – išardyti defektuotas vietas ir vietas, po kuriomis yra tuštumos, užpilti jas ir sutankinti pagrindą, užbetonuoti nauja? sluoksni? stiprinant ji? metaline fibra ir stiklo audiniu ir užlieti didelio atsparumo grindų? danga?. Nors atsakovė teigė, kad visi jos pasiūlyti variantai prie esamu? sandėlio naudojimo apkrovų bus tinkami, tačiau rekomendavo remontuoti grindis pagal 3 varianta?, t. y. sutvarkant ir pagrindus tose vietose, kuriose grindys įtrūko, ir kur yra nustatytos po grindimis esančios ertmės. Ieškovė priėmė atsakovės pasiūlymą ir atsakovė atliko grindų? defektu? šalinimo darbus pagal jos pasiūlyta? 3 varianta?. Tačiau net ir po šių atsakovės atliktu? darbu? atsirado nauju? sandėlio grindų defektu?. Toliau nustatinėjant sandėlio grindų defektu? atsiradimo priežastis paaiškėjo, kad po atsakovės įrengtomis grindimis yra ne tik nepakankamai tankus gruntas, tačiau ir anksčiau įrengti kanalai ir ertmės, kurie prieš įrengiant grindis nebuvo užpildyti taip, kad ant jų galima būti įrengti grindis. Iš atsakovės parengto sandėlio rekonstrukcijos techninio darbo projekto aiškinamojo rašto 2009-295-01-TDP-SK-01-SK-AR 09 matyti, kad atsakovė vertino esamu? statinio konstrukcijų būklę ir padare? išvada? – „apžiūrimu? konstrukcijų betono paviršius lygus, kai kur užterštas nešvarumais (dulkės, suodžiai ir pan.). Armatūros apsauginis sluoksnis išlikęs, armatūros strypu? nematyti. Pastato grindys betoninės armuotos armatūros tinklais. <...> Grindyse esančios technologiniu? įrenginiu? duobės užpilamos ir užbetonuojamos.“ Be to, aiškinamajame rašte taip pat yra nurodyta, kad „Įrengiamoms laikančioms ir priešgaisrinėms sienoms projektuojami juostiniai monolitiniai pamatai. <...> po pamatais įrengiamas sutankinto žvyro sluoksnis. <...> Prieš įrengiant pamatus grindyse išpjaunamos reikiamu? gabaritu? angos. Po kolonu? pamatais taip pat įrengiamas sutankinto 200 mm žvyro sluoksnis. Žvyro sutankinimo koeficientas po visais projektuojamais pamatais K=0,96-0,98“. Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtino, kad atsakovė, rengdamasi projektuoti sandėlį, turėjo arba turėjo turėti pakankamai duomenų apie esamas konstrukcijas ir po jomis esančius pagrindus ir jų būkle?. Šie dokumentai taip pat patvirtina, kad atsakovė pati gerai suprato tokiu? duomenų vertinimo objektyvia? būtinybe?, nes aiškinamajame rašte ji nurodė tam tikrus priimtu? sprendiniu? parametrus, kurie turėtų būti pasiekti atliekant statybos darbus. Pradiniu? duomenų poreiki?, konkrečiai – inžineriniu? geologiniu? tyrinėjimu? apimti? ir esamu? grindų būklę bei jų pagrindu? savybes, atsakovė galėjo ir turėjo nustatyti. Todėl net padarius prielaida?, kad atsakovė neturėjo visu? reikalingu? tinkamam projektavimui duomenų, ji, suvokdama tokiu? duomenų būtinybę, turėjo dėti pastangas, kad tokie duomenys būtų gauti, t. y. pirmiausia apie tokiu? duomenų trūkumą ir būtinumą informuoti ieškovę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, žinodama/turėdama žinoti, kad vienokie ar kitokie ieškovės sprendimai gali turėti neigiamos įtakos užsakomu? darbu? rezultatui, ne tik galėjo, bet ir privalėjo ieškovę įspėti apie galimas neigiamas pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 4 dalis). Atsakovė įsipareigojo laiku informuoti ieškovę dėl aplinkybių, trukdančių tinkamai atlikti sutartini? darbą (projektavimo sutarties 7.2.5 punktas). Pagal statybų sutarties 3.4.3 punktą atsakovė įsipareigojo savo kompetencijos ribose informuoti ieškovę apie pastebėtas klaidas, netikslumus, defektus ir teikti siūlymus dėl jų išvengimo. UAB „Konstruktorių cechas“ grindų remonto analizėje nurodė, kad atsakovės parengtame projekte Nr. 2009-295-01-TDP nurodyti grindų įrengimo sprendimai iš esmės klaidingi, grindų storiai – 80 mm (grindų detale? ant esamu? grindų, lapas 2009-295-01-TDP-SK-01-08) ir – 120 mm (grindų detale? ant grunto, lapas 2009-295-01-TDP-SK-01-09) yra per ploni tuose pat brėžiniuose nurodytoms apkrovoms (11 t i? plota? 200 x 200 mm ir 5 t i? 1 m2) atlaikyti. Specialistu? nuomone, net jei grindys būtų įrengtos ant kokybiškai įrengtu? pagrindu?, jos neatlaikytu? numatytu? apkrovų. UAB „Konstruktorių cechas“ specialistai, išsiaiškinę sandėlyje naudojamu? krautuvu? technines charakteristikas ir drožliu? plokščių paketu? sandėliavimo ypatybes, patikslino veikiančias apkrovas i? grindis ir atliko grindų plokštės skaičiavimus. Skaičiavimai parode?, kad grindų plokštės storis turėtu? būti ne mažesnis kaip 200 mm, armuojant plienine fibra, kurios kiekis ne mažesnis kaip 40 kg/m3. Šie skaičiavimai, specialistu? nuomone, dar turėtu? būti patikslinti, kai būtu? parinktas konkretus grindų defektu? taisymo rangovas ir numatytos konkrečios medžiagos ir metodai grindims išbetonuoti. Be to, byloje atliktos 2017 m. gegužės 15 d. ekspertizės akte, pasisakant dėl sutartyse ir projektavimo užduotyje naudojamo renovacijos termino reikšmės, konstatuota, kad terminas „renovacija“ nenusako statybos rūšies ir tyrimų apimties. Keičiant pastato/patalpos paskirtį reikėjo ištirti esamų konstrukcijų fizinį nusidėvėjimą, patikrinti esamų konstrukcijų atitiktį keičiamai ir esminiams statinio reikalavimams. Grindų statybos apimtys ir rūšis turėjo būti nustatyta pagal ištirtų grindų sluoksnių ir pagrindų tyrimų rezultatus, grindų konstrukcija turėjo būti projektuojama numatomai paskirčiai pagal numatomas veiklos apimtis. Sandėliavimo patalpų grindų projektavimo metu projektuotojas atliko tik vizualinį pastato vertinimą, fiziniai grindų ir jų pagrindų duomenys nebuvo tirti. Užsakovei (ieškovei) nepateikus tyrimų kartu su sutartimi ir užduotimi projektavimui, projektuotojas (atsakovė) turėjo kreiptis į užsakovę, kad ši organizuotų arba pavestų projektuotojai atlikti projektuotojos nurodytus grindų konstrukcijos ir pagrindo tyrimus. Be to, parengtas techninis projektas bei techninis darbo projektas netenkina nei užsakovės pateiktos užduoties projektavimui, nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų grindims – mechaninio atsparumo ir pastovumo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 55 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ VI skyrius, STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ 10, 11 punktai, STR 1.04.02:2004 :Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 11 punktas, STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 12, 28 punktai, X skyrius, STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 80, 101 punktai). Nustatytas grindų trūkumų/defektų atsiradimo priežastis sąlygojo netinkamai parengtas techninis darbo projektas. Projektuotoja neįvykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, nepasinaudojo 6 dalies 2 punkte numatyta galimybe, neatliko STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų pareigų ir 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytų teisių. UAB „Ekspertika“ netinkamai atliko projekto ekspertizę, nenustatė projekto trūkumų pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VI skyriaus reikalavimus. Duomenų, kad užsakovė netinkamai eksploatavo grindis nėra. Iš šių? duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovė, sutartimis įsipareigojusi ieškovei veikti kaip profesionalus savo veiklos srities patarėjas ir specialistas, netinkamai vykdė savo pareigas, kiek tai susiję su sandėlio rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbu? atlikimu bei organizavimu ir kontrole. Dėl šio netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo dalis sandėlio rekonstrukcijos projektavimo ir statybos rangos darbu? buvo atlikti netinkamai, o vėliau ir netinkamai ištaisyti, dėl ko ieškovė patyrė žala?, todėl atsakovei kyla sutartine? ir įstatymine? pareiga savo lėšomis ir sąskaita pašalinti sutarčių vykdymo trūkumus. Projektavimo sutarties 7.4.3 punkte, statybų sutarties 4.3 punkte, CK 6.697 straipsnyje nustatyta rangovės atsakomybe? už netinkamai atliktus rangos darbus, kas reiškia, jog atsakovė defektus turi ištaisyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės veiksmus laikė neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę (CK 6.248 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ieškovės kaltės, dėl ko būtų pagrindas atitinkamai mažinti atsakovės atsakomybę, nenustatyta (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti statinio rekonstrukciją ir konsultuoti ieškovę taip pat ir nurodant tyrinėjimo darbų poreikį neapsiribojant ieškovės suformuluota projektavimo užduotimi, patvirtinama teisės aktų nuostatų, sutarties šalių pasirašytų dokumentų analize, ekspertizės medžiaga, kuri patvirtinama teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės paaiškinimais.

8Dėl žalos dydžio Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei UAB „Bioprojektas“ pagal projektavimo sutartį už sandėlio suprojektavimą sumokėjo 19 868,65 Eur, pagal statybos sutartį už įrengimą – 198 686,42 Eur. Ginčo dėl nurodytų sumų sumokėjimo nėra. Kadangi atsakovės suprojektuotos ir įrengtos sandėlio grindys yra netinkamos naudoti pagal paskirtį, jos turi būti išardytos ir išvežtas dėl to susidaręs statybinis laužas. Išlaidų šiems darbams dydis pagrįstas lokalinėmis sąmatomis prie ekspertizės akto ir ieškovės atliktu skaičiavimu, kuris pagrįstas tuo, jog ieškovė sumokėjo atsakovei už 80 mm storio sandėlio grindų suprojektavimą ir įrengimą, nors naujų sandėlio grindų įrengimo sąmatoje nurodyta, kad turėtų būti įrengiamas naujas 200 mm storio grindų sluoksnis, kas reiškia, jog ieškovė iš atsakovės pagrįstai gali reikalauti atlyginti išlaidas tik dėl 80 mm storio sandėlio grindų išardymo ir išvežimo. Taigi, atsakovės suprojektuotų ir įrengtų grindų storiui (80 mm) sudarant 40 proc. naujai įrengtinų sandėlio grindų storio (200 mm), atitinkamai apskaičiuota 40 proc. nuo sąmatose nurodyto gelžbetonio tūrio ir svorio dalies ardymo ir išvežimo kainos, t. y. 42 782,19 Eur, o susidariusio tokiu atveju statybinio laužo išvežimas kainuotų 10 814,47 Eur. Kadangi naujų sandėlio grindų storis turėtų būti 200 mm, tai, norint išlaikyti esamą sandėlio grindų aukštį, reikėtų nuardyti ir išvežti ne tik atsakovės įrengtą 80 mm storio grindų sluoksnį, bet ir likusį 120 mm buvusių grindų sluoksnį, kas savo ruožtu sudaro 60 proc. nuardytino viso 200 mm storio esamų sandėlio grindų sluoksnio kiekių, nurodytų pakartotinės ekspertizės akte esančios 2 varianto (kai esamas grindų sluoksnis nuardomas ir grindų lygis po remonto nesikeičia) sąmatos 1 ir 6 pozicijose. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartines ir įstatymines pareigas, tai, siekiant įrengti tinkamas naudoti pagal paskirtį sandėlio grindis, aukščiau nurodyti darbai būtų atlikti. Tačiau jų neatlikus, atsižvelgiant į šių dienų kainas, už šiuos būtinus atlikti darbus ieškovė turės sumokėti daugiau nei būtų sumokėjusi 2009 metais. Pagal pateiktas lokalines sąmatas matyti, kad nurodytų darbų, įskaitant likusio 120 mm buvusių grindų sluoksnio nuardymą ir išvežimą, kaina pagal 2009 m. spalio mėnesio kainas būtų 1 183 759,49 Eur, o pagal 2017 metų kovo mėnesio kainas – 1 442 702,34 Eur. Šių kainų skirtumas sudaro ieškovės nuostolius, kadangi šių išlaidų ji nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, ir jų suma yra 258 942,90 Eur. Atitinkamai ir su projektavimo darbų kainos padidėjimu. Pakartotinės ekspertizės akte yra nurodyta, kad skaičiuojama projektavimo darbų kaina statiniams remontuoti ir rekonstruoti yra 10 proc., kai statinio skaičiuojamoji kaina iki 0,145 mln. eurų, 8 proc., kai statinio skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 0,145 iki 1,45 mln. eurų ir 6 proc., kai statinio skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,45 mln. eurų. Taigi, už darbų, kuriuos atsakovė turėjo atlikti bet neatliko, projektavimą 2009 m. spalio mėnesio kainomis ieškovė būtų turėjusi sumokėti 8 proc. nuo 1 183 759,49 Eur, kas sudarytų 94 700,75 Eur, o pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas turėtų sumokėti 8 proc. nuo 1 442 702,34 Eur, kas sudarytų 115 416,18 Eur. Tokios didesnės kainos sumokėjimas sudaro ieškovės nuostolius, kurių suma yra 20 715,43 Eur. Byloje pateiktos sąskaitos, patvirtinančios, kad ieškovė dėl sandėlio grindų trūkumų fiksavimo ir jų atsiradimo priežasčių kreipėsi į specialistus ir už jų paslaugas buvo apmokėta, be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad tose vietose, kuriose atsiranda grindų defektai, jie yra šalinami, kadangi per įgriuvas negali judėti transporto priemonės, tose vietose negali būti sandėliuojama produkcija. Ši suma taip pat sudaro ieškovės patirtus nuostolius per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir yra 106 462,40 Eur. Ieškovė nurodė, kad dalį nuostolių sudaro 26 682,61 Eur suma dėl infliacijos, nes atsakovei ir atlyginus ieškovės nuostolius, patirtus sumokant atsakovei 19 868,65 Eur už sandėlio grindų projektavimą ir 198 686,42 Eur už jų įrengimą, ieškovė nebūtų grąžinta į tokią pačią padėtį, kurioje būtų buvusi, jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą laikė nepagrįstu, kadangi ieškovė ieškiniu reikalavo ne tik grąžinti jos sumokėtas sumas už projektavimą ir statybos darbų atlikimą, tačiau prašė priteisti ir atitinkamų darbų pabrangimo vertę. Todėl, teismo vertinimu, darbų pabrangimas pats savaime apima ir šių darbų vertės padidėjimą dėl infliacijos, o tai reiškia, kad ieškovė ieškiniu reikalauja dvigubo pabrangimo už atliktus darbus atlyginimo kas šiuo atveju neatitiktų nuostolių visiško atlyginimo principo ir sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Ieškovė yra PVM mokėtoja, tokių duomenų, kad ateityje tokia neketina būti, byloje nėra. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė projektavimo ir statybos paslaugas įsigijo ir ketina įsigyti kaip PVM mokėtoja, todėl pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Pagrįsta nuostolių suma laikytina: 16 420,37 Eur (19 868,65 Eur – PVM) už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą sumokėta suma; 164 203,65 Eur (198 686,42 Eur – PVM) už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų įrengimą sumokėta suma; 35 357,18 Eur (42 782,19 Eur – PVM) už reikalingą atlikti 80 mm sandėlio rekonstrukcijos metu įrengtų grindų dangos išardymą; 8 937,58 Eur (10 814,47 Eur – PVM) už reikalingą atlikti 80 mm sandėlio rekonstrukcijos metu įrengtų grindų dangos išvežimą; 91 135,45 Eur (115 361,32 Eur – PVM) už sandėlio grindų dangos defektų analizę ir jų remontą nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 16 365,19 Eur (20 745,43 Eur – PVM) dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m.; 214 002,30 Eur (258 942,90 Eur– PVM) dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m. Iš viso: 546 421,72 Eur.

9Dėl priežastinio ryšio Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Bioprojektas“ netinkamas įstatymu ir sutartimi nustatytų pareigų vykdymas sąlygojo tai, jog, netinkamai suprojektuotas statinio rekonstrukcijos projektas bei pagal jį netinkamai įrengtos grindys jas pradėjus eksploatuoti, suskilinėjo, įlūžo, dėl to jų, neatlikus projektavimo ir statybos darbų iš naujo, negalima tinkamai naudoti dėl kylančios grėsmės dirbantiems asmenims ir sandėliuojamai produkcijai. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusių nuostolių buvimą.

10Dėl draudiko atsakomybės Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Bioprojektas“ buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę UAB DK „PZU Lietuva“ (šiuo metu ADB „Gjensidige“) – Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo liudijimai Nr. 100223, Nr. 1188506), pagal kurią drausta „Statinio projektuotojo civilinė atsakomybė“. Draudimo sutartis galiojo nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 17 d. Draudimo sutartyje numatyta 1 448,1 Eur (5 000 Lt) besąlyginė išskaita (frančizė), t. y. suma, kurią draudikas draudžiamojo įvykio atveju išskaičiuoja iš mokėtinos draudimo išmokos. Šios draudimo sutarties pagrindu buvo apdrausti visi statinių projektai ir jų dalys, suprojektuoti ir perduoti užsakovams draudimo sutarties/draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga taip pat galiojo draudimo sutarties 2010 m. birželio 8 d. priede Nr. 2 nurodytiems projektams ar jų dalims, kurie bus perduoti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. ir ginčo bylos statinio rekonstravimo papildomų darbų – techninio projekto. Byloje nustatęs, kad draudėjos UAB „Bioprojektas“ civilinė atsakomybė dėl nuostolių, atsiradusių iš projektavimo sutartimi prisiimtų pareigų nevykdymo, yra įrodyta, be to, šis įvykis neatitinka sutartimi įvardytų nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo, teismas sprendė, kad šis įvykis pagal su ADB „Gjensidige“ sudarytas draudimo sutartis laikytinas draudiminiu (pareikštas ieškinio forma, per nustatytą laikotarpį, galiojant sutartimi nustatytai draudimo apsaugai, kilęs iš projektuotojo civilinės atsakomybės, dėl statinio Lietuvos Respublikos teritorijoje). Be to, pati atsakovė ADB „Gjensidige“ sutiko, kad žala (nuostoliai) pagal sudarytas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės sutartis, kurią kompensuoja draudimo išmoka, laikytinos tokios papildomai susidarančios išlaidos, kurios atsiranda dėl to, kad reikalinga perdaryti/pakeisti jau atliktus darbus arba sukurtą produktą, t. y. atsiranda būtinybė už tuos pačius darbus ar tą patį produktą mokėti du kartus. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad už netinkamą projektavimą ir atliktus darbus reikės mokėti du kartus, kadangi visi darbai, kurie teismo pripažinti pagrįstais, siekiant tinkamai naudoti statinį, turės būti atliekami pakartotinai, o jų reikalingumas kyla kaip atsakovės UAB „Bioprojektas“ netinkamo projektavimo darbų pasekmė. Nors ieškovė prašė patirtus nuostolius priteisti iš atsakovės, vykdžiusios darbus ir atsakovės, apdraudusios jos civilinę atsakomybę, solidariai, teismas sprendė, kad solidarioji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Teismas nurodė, kad ginčo atveju atsakovėms negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, pripažinus įvykį draudžiamuoju, todėl nuostolių sumą priteisė tik iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įvertinęs draudimo sutartyje numatytą privalomą išskaitą (franšizę) (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnis).

11Dėl ieškinio senaties Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimus rangovei dėl darbų rezultatų trūkumų per garantinį terminą (CK 6.666, 6.698 straipsniai). Bylos duomenimis tarp šalių vyko susirašinėjimas ir trūkumai, apie juos pareiškus, iš pradžių buvo šalinami. Paskutinė rašytinė pretenzija dėl trūkumų buvo pareikšta 2014 m. balandžio 22 d., tačiau joje nebuvo keliamas klausimas dėl projektavimo darbų trūkumo. Vėliau apie atsiradusius defektus ir jų priežastis buvo deramasi tiek susirašinėjant elektroniniu paštu, tiek susitikimuose žodžiu. Pretenzija apie būtent projektavimo darbų trūkumus buvo išreikšta 2014 m. liepos 4 d. rašte, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šio momento. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teisme gautas 2015 m. gegužės 22 d., teismas laikė, kad ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14Dėl atsakovės UAB „Bioprojektas” civilinės atsakomybės

1533.1.

16Teismas nepagrįstai perkėlė visą atsakomybės dalį atsakovei UAB „Bioprojektas“ ir nevertino ieškovės veiksmų/neveikimo įtakos žalos kilimui. Tyrinėjimo darbai projektavimo užduotyje nebuvo numatyti, t. y. ieškovė nepavedė organizuoti/atlikti objekto tyrinėjimo darbų UAB „Bioprojektas“. Taigi teismas nepagrįstai pareigą atlikti tyrinėjimus iš užsakovės perkėlė projektuotojai, nes projektavimo sutartimi dėl šios pareigos perkėlimo nebuvo susitarta. 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties 7.4.3 punktas numatė tik projektuotojo turtinę atsakomybę, tačiau jokių projektuotojo pareigų, iš kurių galėtų būti kildinama projektuotojo prievolė informuoti užsakovą apie būtinybę atlikti pagrindų tyrinėjimus nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, pati ieškovė, kaip užsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo organizuoti statybinius tyrinėjimus. Vertinant ieškovės atsakovei pateiktą užduotį projektavimui ir atsižvelgiant į joje pavestas funkcijas – suprojektuoti pastato dalies rekonstrukciją keičiant patalpų paskirtį ir, be kita ko, parengti techninio projekto dalį grindų renovacijai, akivaizdu, kad ieškovės pageidavimu tyrinėjimo darbai nebuvo reikalingi, todėl nei pati ieškovė juos organizavo, nei pavedė juos atlikti atsakovei.

1733.2.

18Ieškovės parengtoje užduotyje vartojamos sąvokos: pastato dalies renovacija ir grindų rekonstrukcija, taip pat išreiškė ir ieškovės lūkestį atlikti skirtingo pobūdžio ir skirtingos apimties darbus. Ekspertas prof. dr. S. M. pateikė išvadą, kad užsakovės (ieškovės) parengtoje projektavimo užduotyje numatytas reikalavimas parengti grindų renovacijos sprendinius atitinka statinio paprastojo remonto sąvoką ir neapima grindų pagrindų; užsakovės (ieškovės) parengtoje projektavimo užduotyje numatytas reikalavimas parengti grindų renovacijos sprendinius atitinka statinio paprastojo remonto sąvoką ir neapima grindų pagrindų. Ekspertė R. U. nurodė, jog užsakovės projektavimo užduotyje prie reikalavimų grindų projektavimui naudojamas terminas „renovacija“ nenusako statybų rūšies ir tyrimų apimties. Anot ekspertės, „terminas „renovacija“ gali reikšti tiek statinio rekonstravimą, tiek statinio remontą ir net statinio dalies (atskirų elementų) naują statybą ar net dalies elementų išardymą (griovimą). Visi ekspertai sutinka, jog sąvoka „renovacija“ tikrai apima paprasto remonto (be pagrindų įrengimo) darbus. Tokį ieškovės lūkestį, t. y. paprastojo remonto būdu atnaujinti grindis, patvirtina ir užsakovės techninės tarnybos vadovo A. V. 2015 m. liepos 28 d. atsakymas, kuriame nurodoma, jog senų grindų ir pagrindų demontavimas bei visiškai naujų pagrindų ir grindų įrengimo variantas nebuvo svarstomas, nes senos grindys buvo eksploatuojamos daug metų, todėl reikėjo tik atnaujinti ir sustiprinti grindis.

1933.3.

20Bendradarbiavimo pareiga yra numatyta visoms statybos rangos šalims, t. y. ir užsakovei (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė žinojo apie po sandėlio grindimis esančius kanalus (ertmes), sukeliančias grindų deformacijas, tačiau šios informacijos atsakovei neatskleidė. Užsakovei dar iki objekto dalies rekonstrukcijos eksploatuojant grindis turėjo ne kartą atsirasti įdubimai, kuriuos ji taisydavo užpildama betonu. Atitinkamą išvadą padarė ir ekspertas prof. dr. S. M.. Tokiu būdu konstatuotini ieškovės netinkami ir bendradarbiavimo pareigą pažeidžiantys veiksmai, ko pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Šiuo aspektu teismas turėjo įvertinti ir ieškovės, kaip užsakovės, netinkamą pareigų vykdymą, kas sudaro pagrindą atsakovei civilinės atsakomybės netaikyti arba bent jau ją mažinti.

21Dėl projekto ekspertės UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės

2233.4.

23Skundžiamame sprendime teismas nevertino statinio techninio projekto eksperto – trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ – atsakomybės ir jo veiksmų įtakos nuostolių kilimui. Nors teismas sprendime cituoja 2017 m. gegužės 15 d. R. U. teismo ekspertizės išvadas, kuriose nurodoma, jog „<...> UAB „Ekspertika“ netinkamai atliko projekto ekspertizę, nenustatė projekto trūkumų pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VI skyriaus reikalavimus <...>“, tačiau dėl statinio projekto eksperto kaltės visiškai nepasisako.

2433.5.

25Nustačius, jog statinio projekto ekspertas – trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ – netinkamai atliko projekto ekspertizę, nenustatė projekto trūkumų, jo veiksmų įtaka nuostolių atsiradimui akivaizdi ir jo atsakomybės dalį, atitinkamai mažinančią ar visai šalinančią atsakovės UAB „Bioprojektas“ civilinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo įvertinti. Teismo ekspertės nustatytas civilinės atsakomybės apimties dydis (7 proc.) nėra tinkamas. Ekspertė tokią išvadą daro vadovaudamasi netinkamai suprojektuotų grindų santykiniu dydžiu nuo viso objekto vertės. Tačiau toks vertinimas yra ydingas. Vertinant UAB „Ekspertika“ veiksmus pažymėtina, jog, jei statinio projekto ekspertas būtų tinkamai patikrinęs ir įvertinęs grindų dangos projekto sprendinius bei pateikęs pastabas dėl techninio projekto trūkumų, jau šiame etape būtų užkirstas kelias neigiamiems padariniams – defektų atsiradimui ir žalos kilimui. Taigi UAB „Ekspertika“, kaip statinio projekto ekspertizės rangovės, dėl žalos kilimo civilinė atsakomybė kilo ir jos įtaka nuostolių kilimui tikrai viršija ekspertės nurodytą dydį (7 proc.). Kadangi teismas UAB „Ekspertika“ atsakomybės visiškai nevertino, skundžiamas sprendimas ir šiuo aspektu yra nepagrįstas.

26Dėl priteistos žalos dydžio

2733.6.

28Teismas netinkamai vertino iš draudiko priteistinos sumos dydį ir nepagrįstai priteisė 544 973,62 Eur sumą. Žalos atsiradimo priežasčiai įtakos turėjo draudėjo (atsakovės UAB „Bioprojektas“) veiksmai, vykdant ne statinio projektuotojo, o kitą nesusijusią su projektavimu veiklą. Todėl šioje apimtyje draudimo apsauga pagal sudarytą su atsakove UAB „Bioprojektas“ statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį negali būti taikoma draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.4 ir 15.5 numatytų nedraudžiamųjų įvykių pagrindu.

2933.7.

30Darbai, kurie yra susiję su projektavimo trūkumų pašalinimu pagal su UAB „Bioprojektas“ sudarytą draudimo sutartį nėra kompensuojami. Atitinkamai 16 420,37 Eur (be PVM) nuostolių suma už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą, kurią sumokėjo ieškovė atsakovei UAB „Bioprojektas“, bei 16 365,19 Eur (be PVM) suma dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., vadovaujantis Taisyklių 15.9 punktu yra priskiriamos prie projektavimo trūkumų ištaisymo kaštų ir nėra atlyginamos draudiko. Atitinkamai teismas nepagrįstai 32 785,56 Eur sumą priteisė iš ADB „Gjensidige“.

3133.8.

32Teismas nepagrįstai priteistinų nuostolių nemažino turtui taikytinu nusidėvėjimo koeficientu. Pagal 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės aktą sandėliavimo paskirties monolitiniams betono, gelžbetonio pastatams maksimalus eksploatavimo (gyvavimo trukmės) laikotarpis 100 m, atitinkamai objektui – pastatui, esančiam adresu Gedimino g. 1, Kazlų Rūda, metinis nusidėvėjimo procentas sudaro – 1 proc. Kadangi objekto užbaigimo aktas pasirašytas 2011 m. rugpjūčio 3 d., pretenzija atsakovei dėl netinkamo grindų įrengimo pateikimo pareikšta 2014 m. balandžio 3 d., tai objektui yra skaičiuojamas 3 proc. dydžio nusidėvėjimas. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuostolio sumoms, kurios buvo patirtos dėl netinkamo grindų įrengimo darbų (164 203,65 Eur be PVM) bei papildomų išlaidų sumai, kurią ieškovė patyrė šalindama defektus nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (91 135,45 Eur be PVM).

3333.9.

34Nesutiktina su teismo priteista 214 002,30 Eur (be PVM) suma dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m. Ši suma yra paskaičiuota pagal ieškovės kartu su 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškimu dėl ieškinio pakeitimo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis: grindų įrengimo lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2009 m. spalio mėn. (978 313,63 Eur be PVM) ir 2017 m. kovo mėn. (1 192 315,98 Eur be PVM) kainas. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog šiose sąmatose numatyti darbai ir jų kaina, kurių ieškovė nereikalauja priteisti, t. y. faktiškai šie darbai rekonstruojant pastatą ir renovuojant grindis nebuvo atlikti, todėl išlaidų dėl jų ji nepatyrė. Ieškovė reikalauja priteisti tik nuo 2009 m. iki 2017 m. susidariusį tinkamų grindų įrengimo kainos pabrangimą, kuris pagal ieškovę sudaro 214 002,30 Eur (be PVM) sumą.

3533.10.

36Pagal Taisyklių 15.9. punktą žala (nuostoliais) pagal su atsakove sudarytą draudimo sutartį, kurią kompensuoja draudimo išmoka, laikytinos tik tokios papildomai susidarančios išlaidos, kurios atsiranda dėl to, kad reikalinga perdaryti/pakeisti jau atliktus darbus arba sukurtą produktą, t.y. atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra kaip netinkamo projektavimo darbų pasekmė. Atitinkamai lokalinėse 2009 m. spalio mėn. ir 2017 m. kovo mėn. sąmatose nurodyti darbai yra laikytini reikalavimu dėl projektavimo trūkumų ištaisymo, t. y. nedraudžiamuoju įvykiu, ir draudiko pagal Draudimo sutartį negali būtų atlyginami, atitinkamai ir pabrangimo suma, skaičiuotina atsižvelgiant į šių grindų įrengimo kainų pakitimą, draudiko nėra kompensuojama.

3733.11.

38Abejotinas priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Bioprojektas“ veiksmų/neveikimo ir darbų kainos pabrangimo buvimas. Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių. Šiuo atveju ieškovė atsakovei UAB „Bioprojektas“ neatskleidė informacijos apie objekto senų grindų pagrindų trūkumus, taigi atsakovė negalėjo protingai numatyti, kad pagrindai buvo įrengti netinkamai, ir tai, kad ateityje ieškovė įrenginės gelžbetonines grindis ant polinių pamatų ir atsakovei teks atlyginti darbų kainos pabrangimą.

3933.12.

40Darbų pabrangimo kainai įtakos turėjo ir ieškovės veiksmai, t. y. jau 2014 m. balandžio mėn. jai tapo aišku, kad reikės įrengti naujas grindis, tačiau 2014 m. ieškovė nepagrįstai delsė ir neatlikinėjo projektavimo bei remonto darbų, taip savo veiksmais sąlygojo, kad remonto darbai nebuvo atlikti laiku ir jų kaina išsaugo. Todėl darbų kainos pabrangimas, atsiradęs 2014 – 2017 m. laikotarpiu, yra nulemtas ieškovės delsimo ir tai niekaip priežastiniu ryšiu nėra susiję su UAB „Bioprojektas“ veiksmais.

4133.13.

42Jei teismas manytų priešingai, pagrįstu kainų pabrangimo skaičiavimu laikomas skaičiavimas atsižvelgiant tik į grindų įrengimo kainą, kuri buvo ieškovės sumokėta atsakovei UAB „Bioprojektas“, t. y. 164 204 Eur be PVM. Pabrangimo suma, skaičiuojama nuo kitų tinkamoms grindims įrengti darbų, kurie nebuvo numatyti projekte ir atlikti grindų renovacijos metu, yra nedraudžiamasis įvykis (Taisyklių 15.9 punktas). Pagal programos Sistela duomenis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. statinių statybos kainos kitimo indeksas (pabrangimas) sudaro 17,7 proc. Taigi grindų įrengimo kaina įvertinus pabrangimą ir atsižvelgus į nusidėvėjimo koeficientą būtų: 187 470 Eur, t. y. 164 204 Eur (netinkamo grindų įrengimo kaina be PVM) + 29 064,10 Eur (17,7 proc. pabrangimo kaina) – 5 798,10 Eur (pritaikytas 3 proc. nusidėvėjimas).

4333.14.

44Atitinkamai pagrįsta žalos suma, atlyginama pagal su UAB „Bioprojektas“ sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 1188506), viso būtų 317 109,76 Eur (be PVM), į kurią įeina: netinkamo grindų įrengimo darbai įvertinus pabrangimą 164 204 Eur (netinkamo grindų įrengimo kaina be PVM) + 29 064,10 Eur (17,7 proc. pabrangimo kaina) – 5 798,10 Eur (pritaikytas 3 proc. nusidėvėjimas) = 187 470 Eur; grindų ardymas 35 357,18 Eur (be PVM); statybinių šiukšlių išvežimas 8 937,58 Eur (be PVM); papildomos išlaidos defektams šalinti 106 462,40 Eur – 18 477 (PVM) – 3 proc. (nusidėvėjimas) = 85 345 Eur (be PVM).

45Dėl ieškinio senaties

4633.15.

47Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąją ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo taisyklę, t. y. šio termino pradžią siejo su subjektyviuoju momentu, kuomet ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties, taikomos rangos teisiniuose santykiuose (CK 6.667 straipsnis), pradžia siejama su objektyviuoju momentu, t. y. užsakovo pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo diena, o ne subjektyviuoju momentu, t. y. kuomet ieškovas turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o tuo labiau identifikavimo konkrečios darbų trūkumų priežasties ir jos nurodymo pretenzijoje.

4833.16.

49Pretenzija dėl rangos darbų trūkumų buvo pareikšta dar ieškovės 2014 m. balandžio 3 d. pretenzijoje (nurodoma, kad grindyse atsirado duobė), o 2014 m. balandžio 22 d. pretenzijoje ieškovė prašo pakeisti visas suremontuotas grindis. Atitinkamai ieškinio senaties pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 3 d. pretenzijos pareiškimo. Pažymėtina, jog 2014 m. balandžio 14 d. atsakyme į ieškovės 2014 m. balandžio 3 d. pretenziją UAB „Bioprojektas“ jau įvardijo galimas duobių grindyse atsiradimo priežastis, todėl vėliausiai ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo ieškovės 2014 m. balandžio 22 d. pretenzijos. Ieškovė atsakovei UAB „Bioprojektas“ pateikė pretenziją 2014 m. balandžio 3 d., o į teismą dėl statybos rangos darbų išlaidų priteisimo ieškovas kreipėsi tik 2015 m. gegužės 22 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

5033.17.

51Tuo labiau patikslintu ieškiniu, pateiktu 2017 m. rugsėjo 18 d., skirtingai nei pirminiu ieškiniu, ieškovė palaiko tik reikalavimą dėl viršutinio betoninių grindų sluoksnio demontavimo išlaidų priteisimo. Likusią patikslinto ieškinio reikalavimų dalį sudaro reikalavimai priteisti kitus nuostolius, kurių nebuvo prašoma priteisti pradiniu ieškiniu, t. y. nuostoliai dėl darbų kainos pabrangimo, defektų šalinimo išlaidos, nuostoliai dėl infliacijos. Todėl laikytina, kad šie nauji reikalavimai pareikšti tik 2017 m. rugsėjo 18 d. ir tokiems reikalavimams pareikšti yra praleistas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ikea Industry Lietuva“ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismui nusprendus, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas – atnaujinti ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

52Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

5334.1.

54Draudiko teiginys, kad 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties Nr. 2009-295 (toliau – 1 Sutartis) 7.4.3 punktas numatė atsakovės turtinę atsakomybę, tačiau nenustatė jos prievolės informuoti ieškovę apie būtinybę atlikti pagrindų tyrinėjimus, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė susiklosčiusiomis aplinkybėmis tyrinėjimo darbų atlikti neturėjo, arba neturėjo pareigos apie tokių darbų atlikimo būtinybę informuoti ieškovę, kad ši galėtų priimti sprendimus, susijusius su šių darbų atlikimu. Iš 1 Sutarties 7.2.5 punkto yra akivaizdu, kad jame nustatytas aiškus atsakovės įsipareigojimas laiku informuoti ieškovę apie aplinkybes, trukdančias tinkamai atlikti sutartinį darbą. Atsakovės veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami vien tik pagal projektavimo-tyrinėjimo 1 Sutarties nuostatas, nes po to kai buvo sudaryta 1 Sutartis, ieškovė 2010 m. kovo 22 d. su atsakove sudarė statybos valdymo sutartį Nr. VBIZ 20100322 dėl sandėlio rekonstrukcijos, keičiant jo paskirtį, darbų atlikimo (toliau – 2 Sutartis). 2 Sutarties 2.5 straipsnyje atsakovė įsipareigojo atlikti visus darbus, susijusius su sandėlio projektavimu, o 1.2 straipsnyje atsakovė be kita ko įsipareigojo vykdyti visų dalių techninę priežiūrą, projekto autorinę ir vykdymo priežiūrą bei atlikti kitus darbus, numatytus 2010 m. sausio 22 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 2010K001. Atsakovė pati nurodė ir patvirtino, kad įsipareigoja parengti sandėlio rekonstrukcijos darbo projektą ir adaptuoti techninį ir darbo projektus pagal esamą situaciją (komercinio pasiūlymo projektavimo dalis).

5534.2.

56Iš atsakovės komercinio pasiūlymo yra aišku, kad pati atsakovė savo iniciatyva ir laisva valia įsipareigojo rekonstruoti sandėlį taip lyg jis būtų statomas jos sąskaita (komercinio pasiūlymo organizavimo ir valdymo dalies 1 punktas), konsultuoti ieškovę visais reikiamais statybiniais ir techniniais klausimais (komercinio pasiūlymo organizavimo ir valdymo dalies 4 punktas). Taigi atsakovė pati pasiūlė ieškovei tokį savo elgesio variantą, t. y. deklaravo, kad elgsis kaip bonus pater familias elgesio etaloną atitinkantis asmuo, profesionalas, patarėjas ir specialistas, nes suprato ieškovės lūkesčius dėl sandėlio rekonstrukcijos proceso.

5734.3.

58Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė konsultuos ieškovę ir patars dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir paaiškins, kokius veiksmus šiame procese turėtų atlikti ieškovė arba pavesti šiuos veiksmus atlikti kitam asmeniui, įskaitant duomenų gavimą ir pateikimą atsakovei, kiek tai susiję su tinkamo projektavimo ir statybos proceso eiga bei rezultatais. Be to, 2 Sutarties 2.6 punkte yra nustatyta, kad jeigu siekiant tinkamai įvykdyti 2 Sutartį reikia atlikti darbus, kurių šalys nenumatė sudarydamos sutartį, tai šie darbai turi būti atlikti ieškovės arba atsakovės už papildomą užmokestį. Atsakovė tokios įstatyme nustatytos bendradarbiavimo pareigos ir 1 Sutartimi bei 2 Sutartimi prisiimtų profesionalo-konsultanto įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl to ieškovė nežinojo, kad galimai nėra pateikusi visų tinkamam 1 Sutarties ir 2 Sutarties vykdymui reikalingų duomenų.

5934.4.

60Atsakovė, apsibrėždama savo, kaip profesionalės, pareigų (įskaitant ir bendradarbiavimo) apimtį, rėmėsi išimtinai tik ieškovės tariamai pateikta žodine informacija, jog sandėlio grindys daugelį metų buvo eksploatuojamos ir atlaikė dideles apkrovas. Net jei atsakovė ir buvo gavusi tokią informaciją, tai tokia informacija atsakovę, kaip profesionalų projektuotoją, turėjo ne įtikinti, kad grindis reikia tik renovuoti, bet, priešingai, sudaryti pagrindą įspėti ieškovę, kad daugelį metų (t. y. nuo sandėlio pastatymo 1970 m.) grindis veikusios didelės apkrovos galėjo sukelti konstrukcijų/pagrindų susidėvėjimą, dėl ko esamų grindų/pagrindų būklės įvertinimas turėtų būti atliktas siekiant įrengti tinkamas rekonstruojamo sandėlio grindis. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime pripažįsta, kad prieš rengdama projektą tik vizualiai apžiūrėjo grindis ir vien tokia apžiūra remdamasi priėmė, kad esamų grindų po renovacijos savybės tinkami tenkins ieškovės poreikius.

6134.5.

62Teiginiai, kad su atsakove nebendradarbiavo pati ieškovė, nors žinojo apie po sandėlio grindimis esančius kanalus (ertmes), sukeliančias grindų deformacijas, tačiau šios informacijos atsakovei neatskleidė, byloje nėra įrodyti. Vien aplinkybė, kad sandėlio grindų betono sluoksnio storis vietomis yra nuo 0,17 m iki 1,0 m nesudaro pagrindo išvadai, kad i) toks storis susidarė būtent dėl to, kad atsirasdavo grindyse įdubimai ir jie būdavo ieškovės užpilami, ir ii) kad ieškovė apie tokias aplinkybes žinojo. UAB „Rapasta“ savo tyrinėjimų išvadose nurodydama, kad sandėlio grindų storis yra labai nevienodas, šios aplinkybės neįvardijo grindų deformacijos pasekme, t. y. kad buvo užpilami atsiradę grindų įdubimai, tačiau nurodo, kad tokie grindų storio nevienodumai galėjo būti viena iš jų deformacijų priežasčių. S. M. savo ekspertinio tyrimo akte tokios išvados nepagrindė, todėl tokia jo išvada laikytina tik UAB „Rapasta“ duomenų nepagrįsta interpretacija, prielaida, kuri byloje nebuvo įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, jog šiuo aptariamu atveju grindų tyrinėjimai turėjo būti atlikti.

6334.6.

64Pakartotinę ekspertizę byloje atlikusi ekspertė R. U., atsakydama į jai užduotus klausimus, patvirtino, kad atsakovės bendrai atliekamų statybos darbų rūšis nagrinėjamu atveju laikytina rekonstrukcija, kadangi tokiais darbais buvo siekiama pakeisti ir buvo iš esmės pakeista sandėlio, kaip daikto kokybė. Taigi, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi ekspertės R. U. išvadomis ir sprendė, kad sandėlio grindų pagrindų tyrinėjimai turėjo būti atlikti ir atsakovė, tinkamai vykdydama savo sutartines ir įstatymines prievoles, turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad tokie tyrimai būtų atlikti, tačiau nepagrįstai to nepadarė ir yra už tai atsakingas.

65Dėl projekto ekspertės UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės

6634.7.

67R. U. ekspertizės akte yra nurodyta ekspertės nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, šiuo atveju dėl atsakovės parengto projekto ekspertavimo. Tačiau ekspertei negalėjo būti užduotas teisinio pobūdžio klausimas, t. y. dėl UAB „Ekspertika“ atsakomybės, kadangi sprendimo dėl asmens kaltės buvimo/nebuvimo ir atsakomybės taikymo/netaikymo kompetencija yra priskirta teismui. Todėl aplinkybė, kad teismas sprendime aprašė ekspertės R. U. nuomonę dėl UAB „Ekspertika“ atliktos projekto ekspertizės tinkamumo, niekaip nereiškia, kad teismas turėjo tokią pačią nuomonę tuo klausimu kaip ir ekspertė. Be to, teismui ekspertės nuomonė nėra privaloma ir teismas sprendimą priima įvertinęs ne tik ekspertizės duomenis, bet ir visus kitus byloje esančius duomenis. Atsakovės neteisėti veiksmai yra vienintelė pakankama sąlyga, dėl kurios grindys buvo suprojektuotos netinkamai ir todėl už tokius veiksmus yra atsakinga atsakovė ir galima UAB „Ekspertika“ kaltė dėl projekto ekspertizės netinkamumo nemažina atsakovės atsakomybės už žalą.

68Dėl priteistos žalos dydžio

6934.8.

70Draudikas apdraudė atsakovės atsakomybę dėl jos projektavimo veiklos, tačiau tai savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama, kad projektavimo veiklą atsakovė vykdė tik pagal 1 Sutartį. Atsakovės kaip projektuotojos veikla buvo numatyta ne tik 1 Sutartyje, bet ir 2 Sutartyje, todėl visiškai pagrįsta daryti išvadą, jog jos kaip projektuotojos atsakomybė kyla iš šių abiejų sutarčių vykdymo. Vien aplinkybė, kad teismas sprendime nurodė, jog pagal 2 Sutarties 3.4.3 punktą atsakovė įsipareigojo informuoti ieškovę apie pastebėtas klaidas, netikslumus, defektus ir teikti siūlymus dėl jų išvengimo, savaime nereiškia, kad teismas atsakovės, kaip projektuotojos, atsakomybę konstatavo būtent šiuo motyvu, o ne prieš tai sprendime nurodytu pagrindu – atsakovė įsipareigojo laiku informuoti ieškovę dėl aplinkybių, trukdančių tinkamai atlikti sutartini? darbą pagal 1 Sutarties (projektavimo) 7.2.5 punktą.

7134.9.

72Draudikės nurodyta teismo iš jos ieškovei priteista 16 420,37 Eur nuostolių suma už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą, neturi jokio ryšio su projektavimo trūkumų ištaisymu, nes tai yra suma, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei už sandėlio grindų suprojektavimą (ne perprojektavimą), o atsakovė jas suprojektavo netinkamai. Todėl atsakovė už netinkamai atliktą darbą, kurio ieškovė naudoti negali, gavo atlyginimą ir taip tiesiogiai padarė žalą ieškovei dėl savo, kaip projektuotojos veiklos. Taigi, šiuos ieškovės patirtus nuostolius draudikė privalo atlyginti už atsakovę.

7334.10.

74Ieškovė ieškiniu nereikalavo ir teismas nepriteisė iš draudikės sumų, kurias ieškovė būtų turėjusi sumokėti už tinkamą sandėlio grindų projektą 2009 m. ir sumų, kurias ieškovė būtų turėjusi sumokėti už tinkamai suprojektuotų grindų įrengimą 2009 m., o priteisė tik tą sumą, kuria ieškovės išlaidos tinkamam projektui parengti ir grindims pagal jį įrengti bus didesnės dėl darbų pabrangimo lyginant su 2009 m. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartines ir įstatymines pareigas, tai, siekiant įrengti tinkamas naudoti pagal paskirtį sandėlio grindis, aukščiau nurodyti darbai būtų buvę atlikti. Tačiau tokių darbų atlikimo kaina sandėlio rekonstrukcijos sąmatinės vertės nustatymo metu (2009 m.) buvo mažesnė lyginant su šiuo metu esančiomis kainomis. Tai reiškia, kad už šiuos būtinus atlikti darbus ieškovė šiuo metu turės sumokėti daugiau nei būtų sumokėjusi atsakovei už jų atlikimą pagal buvusias 2009 m. kainas. Nuostoliai kyla ne dėl projektavimo trūkumų taisymo, o dėl to, kad darbus teks atlikti vėlesniu laikotarpiu. Už netinkamą projektavimą ir to pasėkoje atliktus darbus reikės mokėti du kartus, kadangi visi darbai, kurie teismo pripažinti pagrįstais, siekiant tinkamai naudoti sandėlį, turės būti atliekami pakartotinai, o jų reikalingumas kyla kaip atsakovės netinkamo projektavimo darbų pasekmė.

7534.11.

76Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteistiną ieškovei nuostolių sumą sandėlio grindų nusidėvėjimo koeficientas neturi būti taikomas. Ieškovė nesinaudojo tinkamai įrengtomis grindimis nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo. Naujų kokybiškų grindų įrengimas būtų ne šiuo metu esančių grindų būklės pagerinimas, o iš esmės naujo daikto sukūrimas vietoj anksčiau buvusio, nekokybiško nuo pat jo pagaminimo, daikto. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra siekis susigrąžinti pinigus, kuriuos sumokėjo atsakovei už netinkamas grindis, o ne jas sutaisyti po sugadinimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovė tam tikrą laiką eksploatavo tinkamai įrengtas grindis ir jas nudėvėjo pagal turto nusidėvėjimo normatyvus.

7734.12.

78Sprendimas remontuoti nuolatos atsirandančius sandėlio grindų defektus buvo sąlygotas aplinkybės, kad ieškovės veiklos planai yra sudaromi ilgam kelerių metų laikotarpiui ir byloje dėl to nekilo jokio ginčo. Ieškovė neturi racionalios galimybės staigiai pakeisti savo veiklos grafikų, terminų, apimčių ir keisti įsipareigojimus tretiesiems asmenims, priimtus ilgalaikių veiklos planų pagrindu. Nuo sandėlio veiklos priklauso daugelio kitų asmenų veikla, kuriems ieškovė turi vykdyti įsipareigojimus tiekti sandėlyje sandėliuojamas gamybos žaliavas. Sandėlio grindys turi būti pakeistos visos, o ne tik tam tikras jų plotas, kas reiškia, kad grindų įrengimo darbai turės būti atliekami vienu metu ir dėl to sandėlis negalės veikti. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos priėmė sprendimą remontuoti atsirandančius grindų defektus ir toks ieškovės elgesys nelaikytinas neatitinkančiu bonus pater familias elgesio etalono. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl darbų kainos pabrangimo, atsiradusio 2014 – 2017 m. laikotarpiu, atsakomybė turėtų tekti ieškovei.

79Dėl ieškinio senaties

8034.13.

81Nors susirašinėjimas tarp ginčo šalių vyko dar iki 2014 m. liepos 4 d., tačiau ieškovė 2014 m. balandžio 3 d. pranešimu tik paprašė atsakovės atsakyti, ar ji pašalins grindų trūkumus, kurie yra siejami tik su techninio darbo projekto reikalavimų nesilaikymu. Ieškovė 2014 m. balandžio 22 d. raštu nekėlė netinkamo grindų pagrindų/projektavimo klausimo, o reikalavo tinkamai įvykdyti projektinius sprendimus – pareikalavo, kad būtų naudojama projektinė betono markė ir fibros kiekis. Kai ieškovė, įvertinusi tiek iš atsakovės, tiek savarankiškai iš trečiųjų asmenų gautą medžiagą ir konsultacijas suvokė, kad dėl pagrindų po grindimis neįvertinimo sandėlio rekonstrukcijos projektavimo metu yra atsakinga atsakovė, jai 2014 m. liepos 4 d. pareiškė pretenziją dėl netinkamo projektuotojos įsipareigojimų atlikimo. Todėl senaties terminas ieškiniui pareikšti, pagrįstai pradėtinas skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 4 d. ir todėl ieškinys pateiktas nepraleidus senaties termino.

8234.14.

83Ieškovė byloje prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei būtų laikoma, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Ieškovės ir atsakovės bendravimo faktai yra reikšmingi ir svarbūs sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Be to, reikšminga ir tai, kad atsakovė net ir tais atvejais, kai teigė, kad neprisiima atsakomybės dėl grindų defektų, galimai susijusių su pagrindų būkle, siūlė susitikti ir ieškoti susiklosčiusios situacijos sprendimų ir kas, savaime suprantama, sudarė ieškovei nuomonę, kad iš atsakovės galima tikėtis, kad tam tikromis aplinkybėmis ji prisiims bent dalinę atsakomybę dėl netinkamų projektuotojos pareigų vykdymo. Vėliau ieškovei tapo žinoma, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudikas užvedė žalos administravimo bylą ir iš ieškovės paprašė nagrinėti reikalingų duomenų, kuriuos ji pateikė ir laukė šios žalos bylos nagrinėjimo pabaigos. Dar vėliau ieškovė gavo papildomą atsakovės 2014 m. lapkričio 14 d. raštą dėl 2014 m. liepos 4 d. pretenzijos, kuriame atsakovė vėl pasiūlė remontuoti grindis ir susitarti dėl remonto sąlygų (įkainių). Todėl akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovė, tikėdamasi atsakovės bendradarbiavimo, jos civilinės atsakomybės draudikės sprendimo žalos byloje, neskubėjo kreiptis į teismą su ieškiniu.

8434.15.

85Senaties terminas yra praleistas nežymiai. Draudikė nepagrįstai teigia, jog patikslintu ieškiniu pareikštiems reikalavimams pareikšti yra praleistas senaties terminas. Ieškovė pirminiu ieškiniu reikalavo nuostolių, kilusių iš atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atlyginimo. Be to, ieškovė dar ieškinyje nurodė, kad dalies reikalavimų suformuluoti negali, todėl juos tikslins gavusi papildomų tam reikalingų duomenų. Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat reikalauja atlyginti nuostolius, kurie kilo iš tų pačių sutartinių santykių, tačiau tokių reikalavimų vėlesnį pateikimą sąlygojo tam tikri bylos nagrinėjimo atlikti veiksmai ir nustatytos aplinkybės – ekspertizės išvados. Todėl remdamasi šiomis išvadomis ieškovė papildė ieškinio reikalavimus. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą prašė teismo atmesti kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, išdėstytus apeliacinio skundo 2 punkte „Dėl projekto eksperto UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės“ ir priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8635.1.

87Ieškovė prašė taikyti civilinę atsakomybę atsakovės ir jos draudikės atžvilgiu, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 693 853,99 Eur nuostolių. 2015 m. gegužės 22 d. pradiniu ieškiniu, o vėliau – patikslintu ieškiniu, ieškovė neįrodinėjo, kad dėl nuostolių atsiradimo yra atsakinga ir UAB „Ekspertika“, t. y. kad nuostolių kilimą inter alia sąlygojo trečiojo asmens neva atlikti neteisėti veiksmai. Ieškovė neginčijo trečiojo asmens, vykdant su atsakove sudarytą 2010 m. gegužės 19 d. ekspertizės rangos sutartį, parengtos techninio darbo projekto ekspertizės išvados teisėtumo. Byloje nėra jokių ieškovės ir/ar UAB „Bioprojektas“ trečiojo asmens atžvilgiu pareikštų pretenzijų dėl neva netinkamos techninio darbo projekto ekspertizės, kurios atlikimo metu trečiasis asmuo buvo apsidraudęs bendrosios civilinės atsakomybės draudimu.

8835.2.

89UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu klausimas nepateko į bylos teisminio nagrinėjimo ribas, todėl sprendime pagrįstai nevertinama, ar bendrovė turi atsakyti kartu su atsakovėmis dėl ieškovės patirtų nuostolių. Bylos nagrinėjimo dalyko nesudarė ir UAB „Ekspertika“ sutartinės civilinės atsakomybės pagal su UAB „Bioprojektas“ sudarytą ekspertizės rangos sutartį klausimas. Byloje nebuvo nustatinėjama, ar trečiasis asmuo nepažeidė su UAB „Bioprojektas“ sudarytos ekspertizės rangos sutarties ir ar tai (ne)turėjo įtakos atsakovės ieškovės atžvilgiu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Vadovaujantis tuo, ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės nuostolių sumažinimas konkrečia suma dėl trečiojo asmens neva atliktų neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu neabejotinai būtų reiškęs bylos teisminio nagrinėjimo ribų peržengimą.

9035.3.

91Sprendime tik pacituojama teismo ekspertės išvada, susijusi su techninio darbo projekto ekspertizės atlikimu, nesprendžiant, ar ši išvada yra teisiškai pagrįsta bei ar ji reikšminga, atmetant/patenkinant ieškovės atsakovams pareikštus reikalavimus, nes toks vertinimas neabejotinai būtų reiškęs bylos teisminio nagrinėjimo ribų peržengimą. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ apeliaciniame skunde prašo teismo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo motyvą, kad trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ „netinkamai atliko projekto ekspertizę, nenustatė projekto trūkumų pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VI skyriaus reikalavimus“, konstatuojant, kad trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ tinkamai atliko techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas, Gedimino g. 1 Kazlų Rūda“ ekspertizę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9236.1.

93Atsakovės UAB „Bioprojektas“ parengto techninio darbo projekto „Gamybinio pastato [toliau – Pastatas] rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda“ (toliau – ir TDP) 2010 m. birželio 29 d. ekspertizės išvadoje Nr. 10-05/13 (toliau – TDP ekspertizės išvada) UAB „Ekspertika“ konstatavo, kad TDP galima tvirtinti, nes jis atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. UAB „Ekspertika“ yra atlikusi ir techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MDP atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūdos m. grindų remontas“ (toliau – ir grindų remonto TDP) ekspertizę. 2011 m. spalio 10 d. grindų remonto TDP ekspertizės aktu Nr. 11-10/03 (toliau – ir grindų remonto TDP ekspertizės aktas) trečiasis asmuo konstatavo, kad jis gali būti tvirtinamas, nes „tenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytą esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01 (1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Tuo tarpu R. U. 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės ekspertizės akto išvada dėl neva netinkamos TDP ekspertizės, t. y. neva trečiasis asmuo nenustatė projekto trūkumų pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VI skyriaus reikalavimus, neįvykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 35 dalies reikalavimų, neišplaukia iš pakartotinės teismo ekspertizės akte atlikto tyrimo.

9436.2.

95Teismo ekspertė jokiais teisės aktais nepagrindė išvados, kad vizualinis vertinimas nėra pakankamas grindų konstrukcijos savybėms nustatyti. Tuo labiau, kad nėra aišku, ar, teismo ekspertės vertinimu, nepakankami tyrinėjimai buvo atlikti rengiant TDP ar grindų remonto TDP. Teismo ekspertės išvada dėl nepakankamų tyrimų yra visiškai nepagrįsta, nes STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ nenumato teismo ekspertės nurodytos „Tyrimo 1 stadijos“ ar kitų stadijų – šiame teisės akte nustatytas tik tyrimų eiliškumas bendruoju atveju. Vizualinė apžiūra yra vienas iš tyrimų būdų, kurį nagrinėjamu atveju atliko kvalifikuotas projektuotojas. Be to, vadovaujantis TDP aiškinamuoju raštu: „esamų gelžbetoninių grindų įvertinime, neleistinų defektų neužfiksuota“ ir „esamas buvusio gamybinio cecho su sandėliavimo plotais grindis, grindų apkrovų padidėjimas nebuvo numatytas. Atsižvelgiant į užsakovės pateiktą išeitinę dokumentaciją projektavimui, bei projektuotojo atliktą vizualinę konstrukcijų apžiūrą, pagal kurią neleistinų defektų nebuvo nustatyta, turimos informacijos pakako atlikti projektą“.

9636.3.

97TDP aiškinamojo rašto skirsnyje „Grindys“ expressis verbis nurodoma, kad „Projektuojamose buitinėse, administracinėse patalpose ir sandėlio darbuotojų patalpose grindys ant grunto numatomos naujos, esamos betoninės grindys išardomos, įrengiamos naujos betoninės grindys su šilumos izoliacijos sluoksniu“. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas teismo ekspertės tvirtinimas, kad TDP neva buvo numatyta naikinti administracines ar kitas buitines patalpas. Iš pakartotinės teismo ekspertizės akto turinio akivaizdu, kad, teismo ekspertės nuomone, ruošiant buitinių patalpų įrengimo sprendinius, neva reikia numatyti, kad šių patalpų grindų konstrukcija atlaikytų sandėliavimo apkrovas. Toks aiškinimas ne tik neatitinka pamatinio protingumo principo, bet ir prasilenkia su verslo interesu kuo ekonomiškiau naudoti resursus.

9836.4.

99Teismo ekspertė, pateikdama grindų remonto TDP ekspertizės akto citatą, t. y., kad grindų remonto TDP ekspertizės akte yra „pateikiami netinkamai įrengtos betoninės dangos remonto sprendiniai“, nepagrįstai sudarė įspūdį, kad grindų remonto TDP ekspertizės aktu neva buvo pripažintas TDP sprendinių netinkamumas. Pažymėtina, kad grindų remonto TDP ekspertizės akte nėra nurodyta jokių sąsajų su TDP bei jame numatytais sprendiniais.

10036.5.

101Pakartotinės teismo ekspertizės akte vadovaujamasi teisės aktais, negaliojusiais techninio projekto (toliau – ir TP) ir TDP parengimo, TDP ekspertizės metu (2010 m. birželio 29 d.), t. y. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, kuris įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d., taip pat STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, kuris įsigaliojo tik nuo 2012 m. gegužės 1 d. „Projekto ekspertizė“ dalyje visiškai neanalizuojama, ar pastato grindys buvo renovuotos, vadovaujantis trečiojo asmens ekspertuotais ar vėliau parengtais TDP sprendiniais, nors tai yra esminė aplinkybė, sprendžiant TDP ekspertizės išvados pagrįstumo klausimą. Pažymėtina, kad tam tikros TDP dalys buvo parengtos jau po 2010 m. birželio 29 d., t. y. po UAB „Ekspertika“ atliktos TDP ekspertizės. Pakartotinės teismo ekspertizės išvada, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo ginčijamą sprendimo motyvą – tai neabejotinai teisinio pobūdžio išvada, o, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismo ekspertizė negali būti skiriama teisinio pobūdžio klausimams atsakyti.

10236.6.

103Teismo ekspertė gilinosi į krautuvų skaičių ir keliamąją galią ir visiškai neanalizavo krautuvų greičio įtakos apkrovoms. Todėl pakartotinės teismo ekspertizės akte nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė tinkamai eksploatavo grindis (t. y. neva nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai eksploatavo grindis) Jei krautuvų greičiai nebuvo ribojami, stabdymo ar greitėjimo metu apkrovos į grindis didėjo keletą kartų ir tai galėjo įtakoti grindų konstrukcijos patvarumą.

10436.7.

105Teismo ekspertizės akto ir pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadų palyginimas atskleidžia jų akivaizdų prieštaringumą. Sprendime nepateikta jokių motyvų, kodėl bylai reikšmingais klausimais vadovaujamasi tik pakartotinės teismo ekspertizės aktu. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę, atsižvelgdamas į ADB „Gjensidige“ prašyme išdėstytus motyvus, tiesiogiai nesusijusius su teismo ekspertizės akto išvadomis apie tinkamai parengtą TDP. Pavyzdžiui, atsakovė pažymėjo, kad teismo ekspertės pateiktose darbų, skirtų pašalinti grindų trūkumus, lokalinėse sąmatose yra kainų ir darbų kiekių netikslumų.

10636.8.

107Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra jokio 2015 m. liepos 20 d. ekspertinio tyrimo akto, 2014 m. spalio 24 d. eksperto išvados, teismo ekspertizės akto ir pakartotinės teismo ekspertizės akto ištyrimo bei įvertinimo, kurio pagrindu buvo nuspręsta vadovautis pakartotinės teismo ekspertizės aktu, sprendžiant trečiojo asmens atliktos TDP ekspertizės tinkamumo klausimą. Iš tokio sprendimo motyvo nėra aišku: 1) kurį TDP bendrovė neva netinkamai ekspertavo; minėta, kad UAB „Ekspertika“ yra ekspertavusi ir grindų remonto TDP; (2) kokius konkrečius STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VI skyriaus, kuris susideda iš 26 punktų, reikalavimus ji neva pažeidė. Skundžiamas sprendimo motyvas pirmosios instancijos teismo konstatuotas, pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų, įskaitant eksperto išvados, tyrimą bei įvertinimą (CPK 116,118 straipsniai, 183 straipsnio 1 dalis,185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis). Atsakovė UAB „TEC Industry“ (buvusi UAB „Bioprojektas“) atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašė teismo patenkinti ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

108Dėl projektuotojo neteisėtų veiksmų

10937.1.

110Atsakovė pritaria draudimo bendrovės apeliacinio skundo argumentams, kad teismas nepagrįstai pareigą organizuoti (atlikti) tyrinėjimus iš užsakovės perkėlė projektuotojai, taip pat nepagrįstai nevertino užsakovės veiksmų ir atsakomybės dėl netinkamai suformuotos projektavimo užduoties bei projektuotojai neatskleistos informacijos apie anksčiau buvusias grindų deformacijas (įdubimus). Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį būtent užsakovas (o ne projektuotojas) privalo organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos atlikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įstatyminę pareigą organizuoti tyrinėjimus iš užsakovo perkėlė projektuotojui. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė žinojo apie buvusias senų grindų deformacijas, tačiau šios informacijos neatskleidė ieškovei. Tuo ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

11137.2.

112Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal ieškovės (užsakovės) suformuotą projektavimo užduotį atsakovė turėjo parengti tik grindų renovacijos sprendinius ir jog faktiškai parengti projektiniai sprendiniai atitinka projektavimo užduotį. Byloje kilo ginčas, ką reiškia projektavimo užduotyje ieškovės pavartotas terminas „grindų renovacija“. Tai yra teisės klausimas, į kurį turėjo atsakyti teismas. Šiuo klausimu pasisakė visi ekspertai, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu išsamiau nepasisakė, nenustatė termino „grindų renovacija“ teisinės reikšmės. Tai vienas esminių bylos klausimų, todėl teismas, nepasisakydamas šiuo klausimu, neatskleidė bylos esmės. Priklausomai nuo to, kaip projektavimo užduoties kontekste teisiškai bus įvertinta sąvoka „grindų renovacija“, priklauso projektavimo darbų apimtis ir projektuotojo atsakomybės apimtis.

11337.3.

114Nustačius, kad projektavimo užduotyje pavartota sąvoka „grindų renovacija“ reiškia grindų paprastąjį remontą, turėtų būti daroma išvada, kad atsakovė, kaip projektuotoja, negalėjo turėti pareigos užsakovei siūlyti atlikti senų grindų pagrindų tyrinėjimus, nes, atliekant paprastąjį remontą, nėra keičiamos ar stiprinamos laikančios konstrukcijos (šiuo atveju – grindų pagrindai). Atitinkamai tai reiškia, kad rengiant grindų paprastojo remonto sprendinius, užsakovei nepavedus projektuotojai atlikti tyrinėjimų, negali kilti projektuotojos pareiga siūlyti užsakovei organizuoti laikančiųjų konstrukcijų (grindų pagrindų) tyrinėjimus, nes tyrinėjimo darbai neatliekami rengiant statinio dalies paprastojo remonto projektą. Todėl atsakovė, kaip projektuotoja, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų projektuotojo veiksmų, kas sudaro pagrindą pilnai atmesti ieškinį (CK 6.246 straipsnio).

115Dėl ieškovės (užsakovės) kaltės

11637.4.

117Atsakovė pritaria draudikės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir ieškovės, kaip užsakovės, netinkamą pareigų vykdymą, kas pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį sudaro pagrindą atsakovams civilinės atsakomybės netaikyti arba sumažinti priteistiną žalos sumą.Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė, kaip ir užsakovė, yra statybos proceso dalyvė, kuriai įstatymas numato atitinkamas teises ir pareigas. Tuo tarpu pagal skundžiamo teismo sprendimo motyvus užsakovė yra tik pasyvi statybos proceso dalyvė, jokių pareigų neturi ir yra atleidžiama nuo atsakomybės už netinkamai parengtą projektavimo užduotį ir neorganizuotus tyrinėjimus.

11837.5.

119Ieškovė (užsakovė) neabejotinai yra iš dalies atsakinga už savo patirtus nuostolius, kuriuos iš esmės sąlygojo tai, kad užsakovė nesuorganizavo senų grindų pagrindų tyrinėjimų ir neatskleidė atsakovei esminės informacijos apie ankstesnes grindų deformacijas. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų sumažinti priteistinų nuostolių dydį proporcingai ieškovės kaltės dydžiui. Atsakovės manymu, ieškovės kaltė yra ne mažesnė kaip 50 procentų, nes, jeigu ieškovė būtų organizavusi tyrinėjimus (arba pavedusi tai atsakovei) arba bent jau ieškovė būtų atskleidusi informaciją apie ankstesnes grindų deformacijas, būtų atlikti tyrinėjimai ir, turint duomenų apie netinkamus grindų pagrindus, atsakovė neabejotinai būtų parinkusi kitokius grindų įrengimo sprendinius. Todėl teismo nustatyta nuostolių suma turi būti mažinama ne mažiau kaip 50 procentų.

120Dėl žalos (nuostolių dydžio)

12137.6.

122Byloje nėra ginčo, kad, nustačius, jog atsakovė galimai netinkamai atliko projektavimo darbus, ieškovės nuostoliais (sumažinus priteistinas sumas proporcingai ieškovės kaltei ir pritaikius nusidėvėjimą) galėtų būti pripažintos išlaidos už netinkamai parengtą grindų įrengimo projektą (16 420,37 Eur be PVM), rangos išlaidos už netinkamų grindų įrengimą (164 203,65 Eur be PVM) ir būsimos išlaidos, reikalingos 80 mm storio grindų sluoksnio išardymui (35 357,18 Eur be PVM) bei išvežimui (8 937,58 Eur). Ieškovei kompensavus šiuos nuostolius, viskas būtų atstatyta į padėtį, buvusią iki projektavimo sutarties sudarymo. Kitos pirmosios instancijos teismo priteistos sumos yra ginčytinos, nes nuostoliai dėl darbų kainos pabrangimo nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su projektuotojos galimai atliktais neteisėtais veiksmais, o galimus nuostolius dėl duobių remonto turi prisiimti pati ieškovė, nes jie susidarė tik todėl, kad ieškovė be priežasties delsė perdaryti sandėlio grindis.

123Dėl nuostolių dėl darbų kainos pabrangimo

12437.7.

125Tarp darbų kainos pabrangimo ir atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, nes atsakovė niekaip neįtakojo projektavimo ir rangos darbų kainos pabrangimo. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai, kildinami iš darbų kainos pabrangimo, yra pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmų (neveikimo). Be to, ieškovė šiai dienai remonto darbų nėra atlikusi. Ieškovei priteisus dar neatliktų darbų kainos pabrangimą nepagrįstai sudaromos sąlygos praturtėti atsakovų sąskaita.

12637.8.

127Atsakovė, kuriai nebuvo atskleista informacija apie sandėlio senų grindų pagrindų trūkumus ir buvo pavesta parengti tik grindų paprastojo remonto (renovacijos) projektą, negalėjo protingai numatyti, kad grindų pagrindai yra netinkami, jog ateityje ieškovas įrenginės gelžbetonines grindis ant polinių pamatų ir atsakovei teks atlyginti darbų kainos pabrangimą. Darbų kainos pabrangimą iš dalies sąlygoja ir ieškovės delsimas pradėti naujų grindų įrengimo darbus. Iš byloje esančių susirašinėjimo dokumentų matyti, kad jau 2014 m. balandžio mėnesį galutinai tapo aišku, kad reikės perdaryti visas grindis, todėl ieškovė dar 2014 m. galėjo užsakyti projektavimo ir remonto darbus, kurie būtų atliekami 2014 m. kainų lygiu. Darbų kainos pabrangimas, atsiradęs 2014 – 2017 m. laikotarpiu, yra nulemtas ieškovės delsimo atlikti remonto darbus ir tai niekaip priežastiniu ryšiu nėra susiję su atsakovės veiksmais.

128Dėl nuostolių šalinant grindų defektus (įdubimus)

12937.9.

130Ieškovė, delsdama įrengti naujas grindis, veikė savo rizika ir turi prisiimti visus su tuo susijusius galimus nuostolius, įskaitant galimai patirtas duobių remonto išlaidas. Ieškovės galimai vykdyti pavienių duobių remonto darbai yra beprasmiai, nes vis tiek reikės įrengti naujas grindis ant polinių pamatų.

13137.10.

132Ieškovė byloje neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo atsiradę grindų defektai, kuriuos reikėjo remontuoti. Ieškovė ieškinį pareiškė dar 2015 m. gegužės 22 d. Nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., kai ieškovė patikslino ieškinį, ji nė karto neužsiminė apie jos vykdomus grindų duobių remontus ir neteikė į bylą su tuo susijusių įrodymų. Ieškovė ekspertams neprašė užduoti klausimų, kokios yra faktiškai patirtos duobių remonto išlaidos ir ar jos buvo būtinos. Pagrįstų abejonių kelia ta aplinkybė, kad vien rangovė UAB „Inservis“ į savo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras įtraukė net 534,21 kv. m ploto grindų remonto darbus, o jai sumokėtą sumą (be PVM) sudaro net 93 617,46 Eur (be PVM). Kyla pagrįstų abejonių, ar galėjo atsirasti tiek daug duobių ir ar reikėjo atlikti grindų remonto darbus net 534,21 kv. m plote. Procesinė pareiga įrodyti, kad eksploatuojant grindis atsirado duobės ir buvo būtini remontai tokia apimti, kokia faktiškai buvo atlikti, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovė šių aplinkybių neįrodė.

133Dėl nedraudiminių įvykių

13437.11.

135Draudikė tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovė žalą patyrė ir dėl kitų atsakovės veiksmų, vykdant kitą su projektavimu nesusijusią veiklą, tačiau nekonkretizavo kokie kiti atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais ir kaip teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu yra susiję su sandėlio grindų deformacijomis bei ieškovės patirta žala. Draudikė nenurodė, kokia konkreti ieškovės žalos suma buvo patirta dėl kitų atsakovės galimų neteisėtų veiksmų.

13637.12.

137Visi ekspertai vieningai nustatė, kad nors atsakovės vykdyti grindų įrengimo darbai ir turėjo trūkumų, šie trūkumai neįtakojo grindų deformacijų (įdubimų). Taigi, net jei grindų įrengimo darbai būtų be trūkumų, grindų deformacijos vis tiek atsirastų, nes deformacijas sąlygoja po grindimis esančios ertmės (kanalai), o ne grindų konstrukcija ir jos savybės. Ieškovės nuostoliai susidaro todėl, kad reikia perdaryti grindis, demontuojant atsakovės įrengtas grindis ir įrengiant naujas grindis ant polinių pamatų. Atsakovės faktiškai įrengtas viršutinis grindų sluoksnis bus demontuotas visais atvejais, nepriklausomai, ar šis sluoksnis turi ar neturi trūkumų. Todėl, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia draudikė, byloje nustačius, kad netinkamai buvo atlikti projektavimo darbai, visa žala yra patirta dėl atsakovės, kaip projektuotojos, veiklos ir visa žalos suma turi būti pripažinta draudiminiu įvykiu.

13837.13.

139Draudikė savo apeliaciniame skunde netinkamai (nepagrįstai plečiamai) aiškina Taisyklių 15.9 punktą ir nepagrįstai teigia, kad 32 758,56 Eur suma turi būti pripažinta nedraudiminiu įvykiu. Ginčijama 32 758,56 Eur suma sudaro: i) už nekokybiškų sandėlio grindų suprojektavimą ieškovo sumokėta 16 420,37 Eur (be PVM) suma; ii) sandėlio grindų projektavimo darbų pabrangimo suma – 16 365,19 Eur (be PVM). Pagal Taisyklių 15.9 punktą nedraudiminiu įvykiu yra reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius) dėl projektavimo trūkumų ištaisymo. Tai reiškia, kad iš draudikės negalėtų būti priteistos tik tos išlaidos, kurios reikalingos ištaisyti atsakovės parengto projekto galimus trūkumus. Tačiau įrengiant naujas grindis ant polių bus atliekami tyrinėjimai ir rengiamas visiškai naujas grindų rekonstrukcijos projektas, o ne koreguojamas (taisomas) senas grindų paprastojo remonto projektas. 16 420,37 Eur suma yra ne projektavimo trūkumų ištaisymo išlaidos, o ieškovės patirtos išlaidos už grindų paprastojo remonto projekto parengimą. Jeigu byloje galutiniu teismo sprendimu būtų nustatyta, kas šis projektas parengtas netinkamai, ieškovės faktiškai už šio projekto parengimą sumokėtos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais, nes ieškovė negali pasinaudoti projektavimo darbų rezultatu.

14037.14.

14116 365,19 Eur (be PVM) suma yra ne projektavimo trūkumų ištaisymo išlaidos, o projektavimo darbų kainos pabrangimo suma, lyginant su 2009 m. Jeigu ir apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ieškovei turi būti atlyginami nuostoliai dėl darbų kainos pabrangimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos nuostolius pripažino draudiminiu įvykiu. Jau minėta, kad bus rengiamas visiškai naujas projektas, o ne koreguojamas (taisomas) senas projektas. Taisyklių 15.9 punkto prasme nuostoliai, kuriuos sudaro visiškai naujo projekto parengimo darbų pabrangimo suma, negali būti sutapatinami su nuostoliais dėl projektavimo trūkumų ištaisymo.

142Dėl ieškinio senaties

14337.15.

144Jau pareikšdama pradinį ieškinį ieškovė buvo praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė ieškinį pareiškė tik 2015 m. gegužės 22 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo ieškovo 2014 m. liepos 4 d. pretenzijos, nes tai yra ieškovės pakartotinė pretenzija. CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmos pretenzijos, o ne nuo pakartotinės pretenzijos. Nors ieškovės 2014 m. liepos 4 d. pretenzija savo turiniu ir buvo detalesnė, jos esmė nesikeičia lyginant su 2014 m. balandžio 22 d. pretenzija. 2014 m. balandžio 22 d. pretenzijoje buvo pareikštas reikalavimas pakeisti visas suremontuotas grindis ir būtent iš šio reikalavimo kildinamus nuostolius ieškovė prašo priteisti šioje civilinėje byloje.

14537.16.

146Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino klausimą, neįvertino tos aplinkybės, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovės patikslintame ieškinyje buvo pareikšta dalis naujų ieškinio reikalavimų, kuriems ieškinio senaties termino eiga nutraukta tik 2017 m. rugsėjo 18 d., o ne 2015 m. gegužės 22 d., kai buvo pareikštas pradinis ieškinys (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu likusią patikslinto ieškinio reikalavimų dalį sudarė nauji reikalavimai priteisti kitus nuostolius, kurių nebuvo prašoma priteisti pradiniu ieškiniu, t. y. nuostoliai dėl darbų kainos pabrangimo ir defektų (duobių) šalinimo išlaidos. Todėl laikytina, kad šie reikalavimai pareikšti tik 2017 m. rugsėjo 18 d. ir tokiems reikalavimams pareikšti ženkliai (beveik du su pusę metų) yra praleistas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant tiek nuo ieškovo 2014 m. balandžio 22 d. pretenzijos, tiek nuo ieškovės 2014 m. liepos 4 d. pretenzijos.

14737.17.

148Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau ji nenurodė ir nepagrindė jokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų ieškinio senaties termino eigos praleidimą. Nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimis, nes atsakovė niekada nepripažino atsakomybės dėl grindų pagrindų trūkumų ir niekada nesiūlė perdaryti grindis atsakovės sąskaita. Visi siūlymai buvo dėl to, kaip ieškovės sąskaita perdaryti grindis, kartu išsprendžiant ir grindų pagrindų problemą. Ieškovė visą laiką žinojo, kad atsakovė nepripažįsta projektavimo darbų trūkumų. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji neva įsivaizdavo, jog atsakovė prisiims bent dalinę atsakomybę, yra nepagrįsti, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Todėl tokie ieškovės tariami subjektyvūs įsivaizdavimai negali būti priežastimi, pateisinančia ieškinio senaties termino praleidimą. Tai, kad draudikė užvedė draudimo bylą, neturi jokios įtakos ieškinio senaties eigos skaičiavimui. Be to, draudimo bylos užvedimo faktas nereiškia ieškovės pretenzijų pripažinimo. Ieškovė neįrodė, kad ieškinio senaties termino eigos metu egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios laiku pareikšti ieškinį.

149Dėl projekto ekspertizės

15037.18.

151Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad projektavimo darbai buvo atlikti tinkamai, tai reiškia, kad ir projekto ekspertizė buvo atlikta tinkamai. Todėl iš skundžiamo teismo sprendimo turėtų būti pašalintas motyvas dėl netinkamai atliktos projekto ekspertizės. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė netinkamai parengė sandėlio grindų įrengimo projektą, savaime tai reiškia, kad projekto ekspertizė buvo atlikta netinkamai, nes ekspertizės metu nebuvo nustatyti projektavimo darbų trūkumai.

152Teisėjų kolegija

konstatuoja:

153IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

154Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos duomenimis UAB „Ikea Industry Lietuva“ (tuo metu buvusi UAB „SWEDSPAN Girių bizonas”) su UAB „TEC Industry“ (tuo metu buvusia UAB „Bioprojektas“) 2009 m. liepos 20 d. sudarė projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 2009-295 (projektavimo sutartis). Pagal projektavimo sutarties 2.1. punktą UAB „TEC Industry“ (vykdytoja) įsipareigojo parengti ir suderinti su UAB „Ikea Industry Lietuva“ (užsakove) pastato 4P1-p (Gedimino g. 1, Kazlų Rūda) dalies rekonstrukcijos, keičiant patalpų paskirtį, techninį projektą ir projekto valdymo priežiūrą. Užsakovė įsipareigojo pateikti vykdytojai papildomus duomenis, reikalingus projekto užduotyje numatytam sutartiniam darbui atlikti (projektavimo sutarties 7.1.1. punktas) bei pateikė projektavimo užduotį (projektavimo sutarties 10.1. punktas). Pagal projektavimo sutarties 7.2.2. punktą vykdytoja atsako už tai, kad projekto sprendimai neprieštarautų galiojančioms normoms ir standartams, savo sąskaita ištaiso klaidas, išaiškėjusias projekto įgyvendinimo metu ir per garantinį laiką. Taip pat vykdytojai projektavimo sutarties 7.2.5. punkte buvo nustatyta pareiga laiku informuoti užsakovę dėl aplinkybių, trukdančių tinkamai atlikti sutartinį darbą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pateikė ieškovei techninį darbo projektą „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūda“, o ieškovė už šiuos darbus su atsakove atsiskaitė. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atlikusi minėto techninio darbo projekto ekspertizę, 2010 m. birželio 29 d. ekspertizės išvadoje Nr. 10-05/13 nurodė, kad techninis darbo projektas „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūda“ pataisytas ir papildytas pagal bendrosios projekto ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. 2010 m. sausio 22 d. UAB „TEC Industry“ (tuo metu buvusi UAB „Bioprojektas“) pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą Nr. 2010K001, kuriame siūlė atlikti objekte – buitinių-administracinių patalpų rekonstrukcija, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda, statybos valdymo (valdyti visus statybos proceso dalyvius ir rekonstruoti pastatą taip lyg jis būtų statomas valdytojo sąskaita), techninės priežiūros, statybos konsultavimo (konsultuoti užsakovę visais reikiamais statybiniais ir techniniais klausimais) ir objekto pridavimo inspekcijoms, techninės priežiūros tarnyboms ir valstybinei komisijai darbus. 2010 m. kovo 22 d. UAB „Ikea Industry Lietuva“ (tuo metu buvusi UAB „SWEDSPAN Girių bizonas”) ir UAB „TEC Industry“ (tuo metu buvusi UAB „Bioprojektas“) sudarė statybos valdymo sutartį Nr. VBIZ 20100322 (statybos sutartis). Sutartyje nustatytomis sąlygomis UAB „TEC Industry“ (valdytoja) savo jėgomis ir rizika objekte „Buitinio-administracinio pastato 4P1-p rekonstravimas, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda“ įsipareigojo įrengti pagal UAB „Ikea Industry Lietuva“ (užsakovės) pateiktą objekto techninį projektą, sąmatoje nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (statybos sutarties 1.1 punktas). Pagal statybos sutarties 1.2 punktą valdytoja įsipareigojo su didžiausia atsakomybe valdyti visus statybos proceso dalyvius, suorganizuoti pastato rekonstrukcijos darbus, parinkti rangovus, priduoti jį visoms reikalingoms institucijoms, vykdyti visų dalių techninę priežiūrą, vykdyti projekto autorinę ir vykdymo priežiūras bei atlikti kitus darbus numatytus 2010 m. sausio 22 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 2010K001. Statybos sutartyje taip pat buvo nustatytas įpareigojimas valdytojai jos kompetencijos ribose informuoti užsakovę apie pastebėtas klaidas, netikslumus arba defektus užsakovės pateiktoje projektinėje dokumentacijoje bei teikti siūlymus jiems išvengti, taip pat suorganizuoti rangovus ištaisyti defektus, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovei ir (ar) per garantinį laikotarpį (statybos sutarties 3.4.1., 3.4.3. punktai). 2011 m. rugpjūčio 3 d. statybos užbaigimo komisija pasirašė statybos užbaigimo aktą Nr. 2011-10-14 3UA02017 ir sandėlis buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį. Iš į bylą pateikto 2011 m rugpjūčio 1 d. UAB „TEC Industry“ rašto ieškovei matyti, kad 2011 m. liepos 28 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad grindų danga, kurios projektavimo ir įrengimo darbus atliko atsakovė, trūkinėjo, trupėjo ir neestetiškai atrodė. Iš 2011 m. rugsėjo 13 d. rašto ieškovei nustatyta, kad UAB „TEC Industry“ sutiko, kad grindų remonto metu naudotos medžiagos, technologija ir darbų kokybė neatitiko techninio projekto keliamų reikalavimų bei prisiėmė atsakomybę dėl remontuotų grindų kokybės. Byloje esantis 2011 m. lapkričio 24 d. baigiamasis grindų remonto darbų atlikimo ir perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 patvirtina, kad atsakovė atliko grindų? defektu? šalinimo darbus pagal jos pasiūlyta? varianta?. Tačiau iš 2014 m. sausio 22 d. ieškovės pranešimo atsakovei matyti, kad net ir po šių atsakovės atliktu? darbu? atsirado nauju? sandėlio grindų defektu?. Vėlesnis ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas, vykęs 2014 m. vasario – liepos mėnesiais patvirtina, kad šalys sutiko, jog labiausiai tikėtina sandėlio grindų defektų atsiradimo priežastimi yra netinkami pagrindai, esantys po grindimis. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „TEC Industry“, būdama profesionali projektuotoja, netinkamai atliko savo pareigas rengiant gamybinio pastato, rekonstrukcijos techninį projektą ir valdant statybos darbus – neįvertino grindų grunto tyrimo darbų reikalingumo bei jų neatliko, todėl prašė atsakovėms UAB „TEC Industry“ ir jos draudikei ADB „Gjensidige“ taikyti civilinę atsakomybę, t. y. iš atsakovių priteisti nuostolius, kuriuos patyrė sumokėjusi už netinkamai atliktus projektavimo ir statybos darbus bei šių darbų trūkumų šalinimo darbus, taip pat nuostolius - grindų išardymo ir statybinio laužo išvežimo darbai, statybinių darbų pabrangimas ir jų kainos padidėjimas dėl infliacijos, kuriuos patirs ateityje. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovių 546 421,72 Eur nuostolių: 544 973,62 Eur iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ir 1 448,1 Eur iš atsakovės UAB „TEC Industry“ (tuo metu buvusios UAB „Bioprojektas“).

155Dėl apeliacijos ribų Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantės ADB „Gjensidige“ (atsakovė) ir UAB „Ekspertika“ (trečiasis asmuo) pateikė apeliacinius skundus. ADB „Gjensidige“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį bei pareigą atlikti tyrinėjimus iš ieškovės UAB „Ikea Industry Lietuva“ perkėlė atsakovei UAB „TEC Industry“, nors projektavimo užduotyje grindų pagrindų (grunto) tyrinėjimo darbai nebuvo numatyti. Taip pat ieškovės parengtoje projektavimo užduotyje buvo numatyta parengti grindų renovacijos, o ne rekonstrukcijos sprendinius, kas atitinka statinio paprastojo remonto sąvoką ir neapima grindų pagrindų tyrinėjimo darbų. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ netinkamai atliko techninio projekto ekspertizę, nepagrįstai neįvertino jos veiksmų įtakos nuostolių atsiradimui. Taip pat ADB „Gjensidige“, ginčydama priteistų nuostolių dydį, teigia, kad (1) atsakovės veiksmai, kuriais pastaroji sukėlė žalą ieškovei, vykdydama statybos sutartį, nepatenka į atsakovių sudarytos statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo ribas, (2) darbai, susiję su projektavimo trūkumų pašalinimu pagal su UAB „TEC Industry“ sudarytą draudimo sutartį, taip pat nėra kompensuojami, nes projektavimo darbų trūkumų ištaisymas nelaikomas draudiminiu įvykiu, (3) ieškovei priteista suma dėl sandėlio grindų projektavimo darbų pabrangimo, lyginant su 2009 m., yra priskiriama prie projektavimo trūkumų ištaisymo kaštų, be to tokių išlaidų ieškovė nepatyrė, todėl ji nėra atlyginama, (4) taip pat teismas nepagrįstai nemažino nuostolių turtui taikytino nusidėvėjimo koeficientu. Atsakovė UAB „TEC Industry“ atsiliepime nesutinka su draudikės nurodytais argumentais ir teigia, kad byloje nustačius, kad netinkamai buvo atlikti projektavimo darbai, visa žala patirta dėl atsakovės, kaip projektuotojos, veiklos, turi būti atlyginta draudimo, pripažinus įvykį draudiminiu. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“, apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti teismo sprendimo motyvą, kad UAB „Ekspertika“ netinkamai atliko projekto ekspertizę, nenustatė projekto trūkumų pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VI skyriaus reikalavimus“, teigia, kad tokia išvada neišplaukia iš 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės teismo ekspertizės akte atlikto tyrimo. Pastarajame teismo ekspertizės akte vadovaujamasi teisės aktais, negaliojusiais techninio projekto, techninio darbo projekto ir jo ekspertizės metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl jis vadovavosi tik šiuo pakartotinės teismo ekspertizės aktu, kuris yra prieštaringas, lyginat jį su ankstesnės teismo ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, jos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, UAB „TEC Industry“ ir ADB „Gjensidige“ sudarytos draudimo sutartimi taikomos draudimo apsaugos ribų, ieškinio senaties ieškovės reikalavimams taikymo pagrindo, taip pat 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės teismo ekspertizės akte padarytos išvados, jog UAB „Ekspertika“ netinkamai atliko projekto ekspertizę teisingumo bei dėl to trečiajam asmeniui galinčių kilti teisinių padarinių - civilinės atsakomybės.

156Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

157Dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ neteisėtų veiksmų Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008). Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2011, 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012). Tai reiškia, kad jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismų praktikoje konstatuota, kad, siekiant taikyti sutartinę atsakomybę, nepakanka remtis bendro pobūdžio teiginiais, neva pažeista sutartis. Neteisėti veiksmai turi būti įrodyti CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovės ADB „Gjensidige“ ir UAB „TEC Industry“, remdamiesi aplinkybe, jog ieškovės UAB „Ikea Industry Lietuva“ atsakovei UAB „TEC Industry“ pateiktoje projektavimo užduotyje nepavesta organizuoti/atlikti objekto grindų pagrindų (grunto) tyrinėjimo darbus, laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigą atlikti tyrinėjimus iš užsakovės perkėlė projektuotojai. Taip pat atsakovės tvirtina, kad projektavimo užduotimi UAB „TEC Industry“ pavesta funkcija – suprojektuoti pastato dalies rekonstrukciją, keičiant patalpų paskirtį ir tuo pačiu parengti techninio projekto dalį grindų renovacijai, patvirtina, kad grindų pagrindų (grunto) tyrėjimo darbai nebuvo reikalingi. Atsakovių įsitikinimu, reikalavimas parengti grindų renovacijos sprendinius atitinka statinio paprastojo remonto sąvoką ir neapima grindų pagrindų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei pateiktoje projektavimo užduotyje nenurodė atlikti ginčo pastato grindų pagrindų (grunto) tyrimų, tačiau tai savaime neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovė, būdama profesionali projektuotoja, vykdydama tarp šalių pasirašytą projektavimo sutartį, privalėjo apsiriboti ieškovės, nesispecializuojančios ir, tikėtina, neturinčios reikalingų ir/ar pakankamų žinių projektavimo bei statybos rangos srityje, pateikta itin lakoniška projektavimo užduotimi. Projektavimo užduotyje bei projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartyje nurodyta, kad atsakovė UAB „TEC Industry“ turėjo parengti bei suderinti su ieškove Pastato 4P1-p dalies rekonstrukcijos, keičiant patalpų paskirtį, techninį projektą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties sudarymo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, jog priklausomai nuo statinio statybos rūšies turi būti parengtos visos būtinos konkrečiam statiniui pastatyti ir naudoti projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinio, statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus, t. y. statinio statybos rūšis iš esmės nulemia projektavimo darbų apimtį. Tuo tarpu terminas „renovacija“ nenusako statybos rūšies. Terminas „renovacija“ gali reikšti tiek statinio rekonstravimą, tiek statinio remontą, tiek statinio dalies (atskirų elementų) naują statybą ar net dalies elementų išardymą (griovimą). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodyti išaiškinimai paneigia dr. prof. S. M. teiginius, kuriais remdamasi apeliantė ADB „Gjensidige“ teigia, jog projektavimo užduotyje numatytas reikalavimas parengti grindų renovacijos sprendinius atitinka statinio paprastojo remonto sąvoką ir neapima grindų pagrindų. Nustačius, jog terminas renovacija iš esmės nenusako statybos rūšies bei atsakovei UAB „TEC Industry“ žinant, jog tiek projektavimo užduotyje, tiek projektavimo sutartyje jai buvo pavesta suderinti su ieškove pastato 4P1-p dalies rekonstrukcijos, keičiant patalpų paskirtį, techninį projektą, akivaizdu, kad atsakovė, vykdydama projektavimo sutartį, privalėjo ištirti esamų pastato konstrukcijų fizinį nusidėvėjimą, patikrinti esamų konstrukcijų (taigi ir grindų) atitiktį keičiamai statinio paskirčiai ir esminiams statinio reikalavimams pagal statybos rūšiai – rekonstravimui – teisės aktuose keliamus reikalavimus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkte statybiniai tyrinėjimai apibūdinami kaip statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai. Statybos techninio reglamento (STR) 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ (teisės aktas galiojo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 6.2. punkte nustatyta, kad esamų statinių tyrimai – tai rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, jų dalių techninės būklės įvertinimas (tyrimai, matavimai). To paties statybos techninio reglamento 8 punkte nurodyta, kad statinių tyrimų tikslas yra įvertinti rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių techninę būklę ir pateikti tyrimų išvadas bei rekomendacijas dėl statinio ekspertizės atlikimo reikalingumo, kad suprojektuoti ir pastatyti statiniai: per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką atitiktų esminius statinių reikalavimus, nesukeltų gretimų statinių deformacijų, atitiktų statinių normatyvinės kokybės reikalavimus (8.1.-8.3 punktai). Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akto išvadas, jog projektuotojas nurodytos apimties tyrimus turi atlikti nepriklausomai nuo to, ar užduotyje nurodyta juos atlikti projektuotojui. Pažymėtina, kad tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės (Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ 11 punkte nustatyta, kad statinių tyrimams priskiriama statinių (jų dalių) apžiūra ir statinių (jų dalių) matavimai (11.1.-11.2 punktai). Iš atsakovės parengto techninio projekto statinių konstrukcijų dalies aiškinamojo rašto Nr. 2009-295-01-TDP-SK-AR matyti, jog atsakovė tiek laikančiųjų pastato konstrukcijų, tiek grindų techninę būklę įvertino vizualiai jas apžiūrėjusi bei nurodė, kad betono paviršius lygus, kai kur užterštas nešvarumais (dulkės, suodžiai ir pan.). Tačiau, kaip yra nurodyta 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akte, aplinkybė, jog šiuo atveju buvo pavesta parengti rekonstruojamo pastato techninį projektą, patvirtina, kad vien vizualinio konstrukcijų įvertinimo nepakako. Minėta, kad statinio statybos rūšis – šiuo atveju pastato rekonstravimas, tikslu pakeisti pastato paskirtį, buvo lemiantis veiksnys sprendžiant dėl projektavimo darbų apimties. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akte, vadovaujantis STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ 11 punktu, nurodyta, kad konstrukcijų būklės tyrimai būtini prieš atliekant statinių rekonstrukciją. Pirmiausia tokiu atveju yra atliekama konstrukcijų vizualinė apžiūra. Po apžiūros konstrukcijos detaliai tiriamos – nustatomi tikrieji konstrukcijų metmenys ir medžiagų savybės, išmatuojami aplinkos poveikiai, ištiriamos konstrukcijų ir jų elementų skaičiuojamosios schemos, surašomi konstrukcijų defektai ir pažaidos, tiriamos defektų ir pažaidų priežastys bei jų raidos tendencijos, išmatuojamos deformacijos ir poslinkiai; atliekami natūriniai bandymai. Vėliau vertinama statinio konstrukcijos būklės analizė ir vertinimas, paremti gautais rezultatais ir tikrinamaisiais konstrukcijų laikomosios galios, pleišėtumo ir kitais skaičiavimais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad projektuotoja dalį reikalingų projektavimui duomenų surinko pati, minėta, atliko vizualinį laikančiųjų pastato konstrukcijų vertinimą bei pasinaudojo greta žemės sklypo, kuriame buvo ginčo pastatas, 2009 m. liepos mėn. „Žaliavų sandėliavimo aikštelės dangų rekonstrukcija. Kazlų Rūda, Gedimino g. 1“ inžineriniais geologiniais tyrimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė suvokė, jog siekiant tinkamai parengti pastato rekonstrukcijos techninį projektą, yra būtina atlikti pastato grindų pagrindų (grunto) tyrimo darbus, todėl atsakovė ir naudojosi šalia ginčo pastato esančio žemės sklypo grunto tyrimų rezultatais. Kita vertus, nors ieškovės pateiktoje projektavimo užduotyje nebuvo nurodyta atlikti pastato grindų pagrindų (grunto) tyrimus, byloje esančiuose atsakovės parengto sandėlio rekonstrukcijos techninio darbo projekto aiškinamajame rašte bei UAB „Rivalita“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“ sandėlio ir MDP atsistovėjimo patalpų Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, betoninių grindų įrengimo bei išpildomosios techninės dokumentacijos patikrinimo akte užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei, profesionaliai projektuotojai, turėjo kilti abejonių pateiktos projektavimo užduoties tinkamumu. Atsakovės techninio darbo projekto aiškinamajame rašte užfiksuota, jog atsakovė vizualiai vertindama esamų statinio konstrukcijų būklę nustatė, jog grindyse buvo technologinių įrenginių duobių, o UAB „Rivalita“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“ sandėlio ir MDP atsistovėjimo patalpų Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, betoninių grindų įrengimo bei išpildomosios techninės dokumentacijos patikrinimo akte patvirtino, jog tam tikrose vietose sandėlio grindys buvo betonuojamos net tik jau ant esamų grindų, tačiau ir tose vietose, kuriose jokio betoninio sluoksnio nebuvo, t. y. grindys buvo liejamos tiesiai ant grunto. Lietuvos apeliacinio teismo įsitikinimu, šios aplinkybės paneigia apeliantės bei atsakovės UAB „TEC Industry“ argumentus, jog šiuo atveju ieškovei projektavimo užduotyje nepavedus atlikti grindų pagrindų (grunto) tyrimo darbų, jų atlikti ir nereikėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „TEC Industry“, atlikdama projektavimo sutartimi sulygtą darbą, būdama profesionali projektuotoja, privalėjo įvertinti ieškovės pateiktos projektavimo užduoties tinkamumą ir, nustačiusi, kad projektavimo užduotyje nėra nurodyta atlikti grindų pagrindų (grunto) tyrinėjimo darbus, juos, kaip profesionali projektuotoja, privalėjo atlikti, atsižvelgdama į nustatytą pastato grindų būklę bei statybos rūšį, ir/arba apie tai informuoti ieškovę. Šioje nutartyje aptarta 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo sutarties Nr. 2009-295 sąlyga (projektavimo sutarties 7.2.5. punktas) (nutarties 39 punktas), patvirtina, kad atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovę apie visas aplinkybes, trukdančias tinkamai atlikti sutartinį darbą. Šiuo atveju nustačiusi, kad ieškovės jai pateikta projektavimo užduotis turi trūkumų, atsakovė privalėjo apie tai informuoti ieškovę. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 1 priedo „Projekto vadovo pareigos ir teisės“ 1 punkte nurodyta, kad projekto vadovas (statytojo ar projektuotojo skirtas vadovauti projekto rengimui), atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Vykdydamas šią pareigą projekto vadovas statytojui pageidaujant padeda parengti techninę užduotį (statinio projektavimo užduotį) ir dokumentus, reikalingus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti (2.1 punktas). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė, atsižvelgdama į pastato vizualinės apžiūros metu nustatytas aplinkybes, galėjo ir turėjo kreiptis į ieškovę dėl projektavimo užduoties papildymo. Pažymėtina, kad projektavimo sutarties 8.5.-8.6. punktuose buvo numatyta sutarties pakeitimo galimybė, pakeičiant (papildant) sutartinio darbo užduotį arba sutartinio darbo rengimo duomenis, dėl kurių padidėja ar sumažėja sutartinio darbo apimtis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp užsakovės ir projektuotojos 2009 m. lapkričio 16 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2009-295-3 prie projektavimo sutarties, kuriuo projektuotoja įsipareigojo atlikti techninio projekto papildomus darbus (nenumatytus projektavimo užduotyje). Ši aplinkybė aptarta ir 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvadoje, kurioje ekspertė nurodė, jog projektavimo užduotyje nėra nurodyta atlikti visus darbus, kurie atlikti projekte, t. y. projektas parengtas didesnės apimties nei buvo nurodyta pirminėje projektavimo užduotyje, įgyvendinant pastato pritaikymą naujai paskirčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neabejotinai žinojo apie papildomų darbų, nenumatytų ieškovės jai pateiktoje projektavimo užduotyje, esant būtinumui, galimybę. Todėl vien tai, kad atsakovei pateiktoje projektavimo užduotyje nebuvo nurodyta atlikti grindų pagrindų tyrinėjimo darbus, nereiškia, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo įsitikinti jų būtinumu ir apie tokių tyrinėjimų reikalingumą informuoti ieškovę. Todėl pritartina ieškovei, kad, sudarydama projektavimo sutartį su atsakove, ieškovė, pasitikėdama atsakovės profesionalumu, turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, iš esmės trukdančioms atsakovei tinkamai įgyvendinti projektavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, apie tai bus laiku informuota. UAB „TEC Industry“ teisingai nurodo, jog Statybų įstatymo, galiojusio 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties sudarymo metu (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.), 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos atlikti. Vienok, savaime tai neatleidžia projektuotojos nuo projektavimo sutartimi prisiimtos pareigos tinkamai parengti techninį darbo projektą. Minėta, kad užduotį projektavimui projektuotojas turi vertinti pagal teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Pažymėtina, kad statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai yra privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktas), be kurių atsakovė iš esmės negalėjo rengti projekto. Tačiau šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad net ir žinodama, kad jai iš esmės trūksta duomenų apie siekiamo ateityje rekonstruoti pastato grindų būklę, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų šioms aplinkybėmis išsiaiškinti, taip pat neatsisakė rengti projekto, nors pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 1 priedo „Projekto vadovo pareigos ir teisės“ 3.2. punktą projektuotojas turi teisę atsisakyti vykdyti statytojo reikalavimus, jei jie neatitinka normatyvinių statybos techninių bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB „TEC Industry“ pažeidė projektavimo sutarties 7.2.5. punkte įtvirtintą pareigą laiku informuoti užsakovę dėl aplinkybių, trukdančių tinkamai atlikti sutartinį darbą, taip pat neatsižvelgdama į tai, jog šiuo atveju ji turėjo parengti pastato dalies rekonstrukcijos, keičiant pastato paskirtį, techninį projektą, nepagrįstai neatliko ir/ar apie tai neinformavo ieškovės dėl būtinybės atlikti pastato grindų pagrindų (grunto) tyrinėjimo darbus. Kaip teisingai nurodė ieškovė, šiuo atveju atsakovės veiksmai taip pat negali būti vertinami vien tik pagal projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties nuostatas, nes, kaip nurodyta šioje nutartyje (40 punktas), vėliau tarp šalių buvo sudaryta statybos valdymo sutartis, kurios 2.5 punkte atsakovė įsipareigojo atlikti visus darbus, susijusius su pastato projektavimu, statyba, statybos priežiūra ir pridavimu, o 1.2 punkte atsakovė įsipareigojo vykdyti visų dalių techninę priežiūrą, projekto autorinę ir vykdymo priežiūrą bei kitus darbus numatytus 2010 m. sausio 22 d. komerciniame pasiūlyme. Pažymėtina, kad komerciniame pasiūlyme atsakovė patvirtino, jog valdys visus statybos proceso dalyvius ir rekonstruos pastatą taip lyg jis būtų statomas jos sąskaita. Statybos sutartyje taip pat buvo nustatytas įpareigojimas valdytojai jos kompetencijos ribose informuoti užsakovę apie pastebėtas klaidas, netikslumus arba defektus užsakovės pateiktoje projektinėje dokumentacijoje bei teikti siūlymus jiems išvengti, taip pat suorganizuoti rangovus ištaisyti defektus, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovei ir (ar) per garantinį laikotarpį (statybos valdymo sutarties 3.4.1., 3.4.3. punktai). Byloje esantys grindų įrengimo ir išpildomosios techninės dokumentacijos patikrinimo aktai bei tyrimų medžiaga patvirtina, jog ieškovė projektavimo-tyrinėjimo darbų bei statybos valdymo sutartyse prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, jog nors projektuotoja įvykdė užduoties reikalavimą – parengė visas būtinas techninio projekto dalis, tačiau dėl netinkamai suprojektuotų sandėlio patalpos grindų, ji neįvykdė užduoties grindis pritaikyti sandėlio paskirčiai. Šiuo atveju grindų konstrukcija turėjo būti suprojektuota numatomų, esamų autokrautuvų bei sandėliuojamų medžiagų apkrovai, taip pat turėjo būti parinktas tokio pobūdžio pastatui tinkantis grindų dangos tipas. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 12 d.) 38 punkte nurodyta, kad pastatų naudojimo apkrovos – tai apkrovos, kurios atsiranda dėl jų užpildymo. To paties teisės akto 46 punkte nurodyta, kad yra skiriami sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotai. Sandėliavimo plotų naudojimo apkrovos charakteristinė reikšmė turi būti lygi didžiausiajai reikšmei, įvertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus; reikia įvertinti didžiausias skaičiuotinas krovimo aukščių reikšmes. Nepalankiausius apkrovos išdėstymus turi nusakyti užsakovas. STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2004 m. balandžio 18 d.) 5.3 punkte grindų danga apibūdinama kaip viršutinis grindų sluoksnis, tiesiogiai veikiamas naudojimo metu atsirandančių poveikių. Gamybos ir pramonės, transporto, garažų, sandėliavimo paskirties pastatų grindų dangos tipas nustatomas atsižvelgiant į mechaninių, skysčių, biologinių ir šiluminių poveikių intensyvumą bei pobūdį ir specialiuosius grindims keliamus reikalavimus (12 punktas). Pagal mechaninį poveikį grindims nustatomas mechaninio poveikio intensyvumas (28 punktas), kuris gali būti labai stiprus, stiprus, vidutinis ir silpnas. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertei paprašius papildomai jai pateikti užsakovės projektuotojai teiktus duomenis, jie nebuvo pateikti. Atsakovė byloje ne kartą tvirtino, kad ieškovės žodžiu buvo informuota, kad duomenys apie apkrovas nesikeis, tačiau šiuo atveju nėra aišku nei kurie duomenys (autokrautuvų ir/ar sandėliuojamų medžiagų apkrovų) nesikeis ir kokie duomenys buvo iki tol. Vienok, atsakovė UAB „TEC Industry“ grindų detalės SK-1-8 ant esamų grindų lape, pateiktame kartu su techninio projekto statinių konstrukcijų aiškinamuoju raštu, nurodė, kad apkrova į grindis nuo autokrautuvų į plotą yra 11 t/0,2 m2, o apkrova į grindis nuo sandėliuojamų medžiagų - 5t/m2. Projekto technologijos dalyje pagal mechaninį poveikį grindims atsakovė nustatė, jog maksimalus autokrautuvų greitis – 5 km/h, pamainoje dirbant dviem autokrautuvams, todėl buvo numatytas naudoti betonas C20/25, atitinkantis B25 betono žymenį. Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog projektuojamos sandėliavimo patalpos grindų apkrovos atsakovei UAB „TEC Industry“ buvo pateiktos, būtent jomis remdamasi atsakovė pateikė atitinkamus sprendinius techniniame projekte. Atsakovė UAB „TEC Industry“ triplike iš esmės pripažįsta, jog ieškovės paskirtas techninės tarnybos vadovas A. V. nurodė, jog pagal suformuluotą projektuotojui užduotį statinio grindys turėjo būti atnaujintos ir pritaikytos MDP atsistovėjimo reikmėms, pervežant ir kraunant MDP pakrovėjais, kurių techniniai duomenys ir maksimalūs važiavimo greičiai buvo perduoti projektuotojui. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, jog šiuo atveju turėjo būti suprojektuota labai stipri grindų danga, kurios betono stipris būtų ne mažesnis kaip B40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad parengtas techninis projektas neatitiko nei užsakovės pateiktos užduoties projektavimui, nei teisės aktuose nustatytų reikalavimų grindims tokios paskirties statiniui. 2011 m. rugpjūčio 11 d. Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro bandymo rezultatai parodė, jog ne visas grindims panaudotas betonas atitiko C20/25 klasę. 2011 m. rugpjūčio mėn. atlikusi inžinerinius geologinius tyrimus gamybiniame pastate, adresu Gedimino g. 1, Kazlų Rūda, UAB „Rapasta“ nustatė, kad betoninių grindų dangos storis nevienodo storio, svyruoja nuo 0,17 iki 1,0 m; po grindimis atskirose vietose yra užsilikusių tuštumų, slūgso purus smėlis ir jis paliktas nesutankintas, taip pat slūgso labai skirtingo stiprumo gruntai (smėlis, durpės) ir bet kuri iš šių priežasčių galėjo nulemti grindų deformacijas. 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Rivalita“ pateiktame UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“ sandėlio ir MDP atsistovėjimo patalpų Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje betoninių grindų įrengimo bei išpildomosios techninės dokumentacijos patikrinimo akte nustatė, kad pagal pateiktą išpildomąją dokumentaciją atitikimą projektinei dokumentacijai patikrinti neįmanoma, nes nėra pateiktas grindų įrengimo technologinis projektas, statybos darbų žurnalas Nr. 6, kuriame fiksuojami grindų įrengimo darbai, nesuregistruota projektinė dokumentacija statybos darbų žurnale ir kt. Taip pat minėtame akte nurodyta, kad betoninės grindys galėjo sutrūkinėti dėl kelėtos priežasčių – per mažai armuotas betonas, galimai pažeista betono liejimo technologija, netinkamai įrengtos siūlės, netinkamai įrengtų pagrindų po grindimis (tinkamo grunto) nebuvimas, netinkama grindų priežiūra bei eksploatacija po jų įrengimo. 2011 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Gamifa“ betoninių grindų tyrimo išvadoje nurodyta, kad grindų storis yra nuo 70 mm iki 170 mm, kai projekte buvo numatyta 80 mm storis, netolygus grindų pagrindas, skirtingas pagrindų sutankinimas, naudotas ne aukštesnės kaip C16/20 markės betonas, panaudota netinkama technologija, nebuvo naudoti betonavimo profiliai, todėl siūlės trupa ir trūkinėja. Taip pat UAB „Gamifa“ pasiūlė prieš pradedant grindų remonto darbus būtinus atlikti išsamius esamų pagrindų geologinius tyrimus, tikslu įsitikinti, kad ateityje nebus ilgalaikių grunto sėdimų; jeigu pagrindai gali „sėsti“ būtina įrenginėti grindis ant polių. Jeigu pagrindai išlieka stabilūs – esamas betonines grindis „priimti“ kaip pagrindą po naujomis betoninėmis grindimis. 2017 m. gegužės 15 d. ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad statybos metu nebuvo sukontroliuotos leistinos betono sluoksnio nuokrypos nuo projektinių dydžių, deformacinės siūlės įrengtos nesilaikant technologijos, betono stiprumas kai kuriose plotuose neatitinka projektinio, fibros kiekis kai kuriose plotuose neatitinka projektinio. Išardytos dangos nuotraukose matyti, kad esamos dangos sluoksniai nesudaro vientisos dangos konstrukcijos, sluoksniai nesukibę ir nesudaro vientiso monolitinio ruožo. Naujai suprojektuotas betono dangos sluoksnis tapo nauja 8 cm storio betono dangos konstrukcija, kuri negali atlaikyti projekte numatytų autokrautuvų apkrovų, danga nepritaikyta sandėliavimo paskirčiai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ne tik neįvykdė užduoties grindis pritaikyti sandėliavimo paskirčiai, t. y. jos pateiktas techninis darbo projektas buvo netinkamas, bet kartu atsakovė nukrypo nuo savo pačios projekto, vykdydama statybos sutartį. Atsakovės tvirtindamos, kad ieškovė žinojo apie po sandėlio grindimis esančius kanalus (ertmes), sukeliančias grindų deformacijas, tačiau šios informacijos atsakovei neatskleidė, šio argumento nepagrindė jokiais bylos įrodymais. Byloje esantis buvusio UAB „Ikea Industry Lietuva“ techninio tarnybos vadovo, dirbusio bendrovėje 2009-2010 m., atsakymas, kurį savo procesiniuose dokumentuose mini atsakovės, patvirtina, kad apie po senomis grindimis esančius kanalus (ertmes) nebuvo žinoma ir būtent todėl ieškovės atsakovei pateiktoje projektavimo užduotyje nebuvo nurodyta atlikti grindų pagrindų tyrinėjimo darbus. Nepagrįsta dr. prof. S. M. 2015 m. liepos 20 d. tyrimo akte Nr. 15-29 padaryta išvada, jog UAB „Rapasta“ inžinerinės geologijos ataskaitoje nustačius, kad grindų betono sluoksnis yra nevienodas, neva patvirtina, jog užsakovas turėjo žinoti apie netinkamą grindų pagrindą. Tokia dr. prof. S. M. išvada, kad ieškovė turėjo žinoti apie po grindimis esančias ertmes, laikytina tik UAB „Rapasta“ duomenų nepagrįsta interpretacija, prielaida, kuri byloje nebuvo įrodyta. Nustačius nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę dėl projektuojamo statinio grindų pagrindų tyrinėjimo darbų neatlikimo, kaip pagrindo skolininko civilinę atsakomybę sumažinti ar atleisti skolininką nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.206 straipsnis). Paaiškėjus, jog atsakovės įrengtu? grindų? sandėlyje kokybe? yra netinkama ne tik dėl atsakovės panaudotų netinkamų medžiagų ir nesilaikant technologijos, tačiau ir dėl po įrengtomis grindimis buvusiu? netinkamu? pagrindu?, atsakovė UAB „TEC Industry“ 2011 m. rugsėjo 13 raštu Nr. 279, prisiimdama atsakomybę dėl netinkamai atliktų darbų ir šalindama atliktų darbų trūkumus, pati pasiūlė grindų? remonto tris variantus: 1 variantas – nuimti viršutini? grindų? sluoksni?, ultragarso metodu surasti po grindimis esančias ertmes, jas užpildyti iki reikiamo tankumo ir uždėti nauja? grindų? sluoksni?, armuojant metaline fibra; 2 variantas – išardyti tik labiausiai defektuotas grindų? vietas, paruošti tose vietose pagrindus ir užbetonuoti nauju ir papildomu sluoksniais, armuojant armatūriniu tinklu ir metaline fibra; 3 variantas – išardyti defektuotas vietas ir vietas, po kuriomis yra tuštumos, užpilti jas ir sutankinti pagrindą, užbetonuoti nauja? sluoksni? stiprinant ji? metaline fibra ir stiklo audiniu ir užlieti didelio atsparumo grindų? danga?. Nors atsakovė teigė, kad visi jos pasiūlyti variantai prie esamu? sandėlio naudojimo apkrovų bus tinkami, tačiau rekomendavo remontuoti grindis pagal 3 varianta?, t. y. sutvarkant ir pagrindus tose vietose kuriose grindys įlūžo, ir kur yra nustatytos po grindimis esančios tuštumos. Ieškovė priėmė atsakovės pasiūlymą. UAB „TEC Industry“ parengė techninį darbo projektą „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MDP atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūdos m. Grindų remontas“, UAB „Ekspertika“ 2011 m. lapkričio 10 d. atliko šio projekto ekspertizę, kurioje konstatavo, jog pagal pirminį techninį darbo projektą betoninė danga buvo įrengta netinkamai, o UAB „TEC Industry“ parengtas naujas techninis darbo projektas tenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytą esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir gali būti tvirtinamas. Atsakovė UAB „TEC Industry“, vadovaudamasi techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MDP atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūdos m. Grindų remontas“ sprendiniais, atliko grindų remonto darbus. Tačiau net ir po šių atsakovės atliktu? darbu? atsirado nauju? sandėlio grindų defektu?. Byloje esančioje 2015 m. UAB „Konstruktorių cechas“ sandėliavimo paskirties pastato Kazlų Rūdoje grindų remonto variantų analizėje konstatuota, jog objekte atlikus dinaminį zondavimą 20 vietų, iš jų 3 taškuose užfiksuotas silpnas sutankintas gruntas, o kituose 3 taškuose užfiksuotos tuštumos. Pagal šiuos duomenis padaryta išvada, jog tuštumos po grindimis yra reali priežastis grindų defektams atsirasti. Patikrinus grindų skaičiavimų rezultatus, buvo nustatyta, kad projekte Nr. 2009-295-01-TDP priimti įrengimo sprendimai buvo klaidingi, priimti grindų storiai – 80 mm (grindų detale? ant esamu? grindų, lapas 2009-295-01-TDP-SK-01-08) ir – 120 mm (grindų detale? ant grunto, lapas 2009-295-01-TDP-SK-01-09) yra per ploni tuose pat brėžiniuose nurodytoms apkrovoms (11 t i? plota? 200 x 200 mm ir 5 t i? 1 m2) atlaikyti. Specialistu? nuomone, net jei grindys būtų įrengtos ant kokybiškai įrengtu? pagrindu?, jos neatlaikytu? numatytu? apkrovų. UAB „Konstruktorių cechas“ specialistai, išsiaiškinę sandėlyje naudojamu? krautuvu? technines charakteristikas ir drožliu? plokščių paketu? sandėliavimo ypatybes, patikslino veikiančias apkrovas i? grindis ir atliko grindų plokštės skaičiavimus. Skaičiavimai parode?, kad grindų plokštės storis turėtu? būti ne mažesnis kaip 200 mm, armuojant plienine fibra, kurios kiekis ne mažesnis kaip 40 kg/m3. Šie skaičiavimai, specialistu? nuomone, dar turėtų būti patikslinti, kai būtu? parinktas konkretus grindų defektu? taisymo rangovas ir numatytos konkrečios medžiagos ir metodai grindims išbetonuoti. Toliau nustatinėjant sandėlio grindų defektu? atsiradimo priežastis, paaiškėjo, kad po atsakovės įrengtomis grindimis yra ne tik nepakankamai tankus gruntas, tačiau ir anksčiau įrengti kanalai ir ertmės, kurie prieš įrengiant grindis nebuvo užpildyti taip, kad ant jų galima būti įrengti grindis. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad atlikto remonto darbai nepasiteisino dėl nepakankamo pagrindo po grindimis įrengimo. Siekiant parinkti dangos rekonstravimo ar remonto būdą, buvo būtina nustatyti esamos dangos pažaidas, įvertinti dangos konstrukcijos sluoksnių tinkamumą, turėjo būti tiriami atskirų sluoksnių tipai, storiai ir savybės, sukibimas tarp sluoksnių, grunto rūšis ir vandens poveikis grindims. Šiuo atveju atsakovė turėjo projektuoti naują dangos konstrukciją ant betoninio pagrindo. Pažymėtina, kad ir teismo ekspertė nurodė, jog šiuo atveju tinkamiausias būdas grindis pritaikyti sandėlio paskirčiai projekte nurodytoms apkrovoms atlaikyti, yra gelžbetoninių grindų ant polinių pamatų įrengimas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad tiek 2011 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Gamifa“ betoninių grindų tyrimo išvadoje, tiek 2015 m. jau po pakartotinio grindų remonto UAB „Konstruktorių cechas“ pateiktoje grindų remonto variantų analizėje, tiek teismo ekspertė tyrimo akte nurodė, jog geriausias būdas ištaisyti grindų trūkumus iš esmės buvo polinių pamatų įrengimas, konstatuoja, kad atsakovė ne tik netinkamai parengė techninį darbo projektą 2009-295-01-TDP-SK-01-SK-AR 09, vėliau netinkamai jį įgyvendino, bet ir šalindama projektavimo ir rangos darbų trūkumus netinkamai atliko betono grindų remontą, iš esmės neatsižvelgdama į 2011 m. atliktų ir jai neabejotinai žinomų betoninių grindų įrengimo bei išpildomosios techninės dokumentacijos patikrinimo aktus bei tyrimų medžiagą. Todėl esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės UAB „TEC Industry“ veiksmus pripažino neteisėtais (CK 6.246 straipsnis).

158Dėl nuostolių dydžio CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, 52 punktas). Sutartinės atsakomybės kontekste „grąžinimas į tą padėtį, kurioje nukentėjęs asmuo būtų, jeigu nebūtų padaryta žalos“ paprastai reiškia lūkesčio intereso gynimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-210-969/2018, 17 punktas). Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Svarbu pažymėti, kad tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, kad tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinus prievolės neįvykdymo padarinius. Taigi sutartį pažeidusios įmonės (verslo subjekto) pareiga atlyginti nuostolius priklauso nuo to, ar ji galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius. Pažymėtina, kad toks reguliavimas iš esmės atitinka tarptautiniuose sutarčių teisės derinimo ir vienodinimo instrumentuose – Europos sutarčių teisės principuose (9:503 straipsnis), UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principuose (2010 m. Principų redakcijos 7.4.4 straipsnis), 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (35 straipsnio 3 dalis) – įtvirtintą teisinį reguliavimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės. Toks aiškinimas papildomai patvirtinamas tuo, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatytas įmonės (verslininko) atsakomybės apribojimas „numatomais nuostoliais“ sietinas su CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonės (verslininko) atsakomybe be kaltės, taip siekiant apibrėžti atsakomybės ribas, tačiau konstatavus tyčią ar didelį neatsargumą šis skolininko atsakomybės apribojimas nebetenka teisėto pagrindo ir gali reikšti kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013).Vertinant, ar verslininkas galėjo numatyti tam tikrų nuostolių atsiradimą, taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas ir pagal jį sprendžiama, ar esant konkrečiai situacijai jis būtų numatęs tokių nuostolių atsiradimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 28 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįsta nuostolių suma laikė 546 421,72 Eur: 16 420,37 Eur už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą sumokėta suma; 164 203,65 Eur už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų įrengimą sumokėta suma; 35 357,18 Eur už reikalingą atlikti 80 mm sandėlio rekonstrukcijos metu įrengtų grindų dangos išardymą suma; 8 937,58 Eur už reikalingą atlikti 80 mm sandėlio rekonstrukcijos metu įrengtų grindų dangos išvežimą suma; 91 135,45 Eur už sandėlio grindų dangos defektų analizę ir jų remontą nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. suma; 16 365,19 Eur dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m. suma; 214 002,30 Eur dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., suma. Apeliantė ADB „Gjensidige“ bei atsakovė UAB „TEC Industry“ iš esmės sutiko bei neginčijo, jog nustačius, kad atsakovė netinkamai atliko projektavimo darbus, ieškovės nuostoliais pagrįstai pripažintos išlaidos už netinkamai parengtą grindų įrengimo projektą (16 420,37 Eur be PVM), rangos išlaidos už netinkamų grindų įrengimą (164 203,65 Eur be PVM) ir išlaidos, reikalingos 80 mm storio grindų sluoksnio išardymui (35 357,18 Eur be PVM) bei išvežimui (8 937,58 Eur be PVM). Atsakovių įsitikinimu, šių nuostolių kompensavimas yra pakankamas tam, kad ieškovės turtinė padėtis būtų atstatyta į padėtį, buvusią iki projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties sudarymo. Taigi savo procesiniuose dokumentuose šalys nesutinka su ieškovei priteista 230 367,49 Eur kompensacija už darbų kainos pabrangimą (16 365,19 Eur dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., ir 214 002,30 Eur dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m.) suma bei 91 135,45 Eur už sandėlio grindų dangos defektų analizę ir jų remontą nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės tretiesiems asmenims sumokėta suma.

159Dėl nuostolių pabrangus projektavimo ir statybos rangos darbams Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog atsakovei UAB „TEC Industry“ tinkamai įvykdžius savo sutartines ir įstatymines pareigas, t. y. nuardžius 120 mm buvusių grindų sluoksnį ir įrengus 200 mm storio naujas sandėlio grindis, kaip tai yra numatyta 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akte (2 variantas – kai esamas grindų sluoksnis nuardomas ir grindų lygis po remonto nesikeičia), šie darbai būtų atlikti. Vienok, vien ši aplinkybė iš esmės nėra pakankama nuostoliams dėl darbų kainos pabrangimo priteisti. Kaip teisingai nurodo apeliantė ADB „Gjensidige“, šiuo atveju sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m. suma ieškovės yra paskaičiuota pagal jos pateiktas grindų įrengimo lokalines sąmatas, kaip 2009 m. spalio mėn. (978 313,63 Eur be PVM, 1 183 759,49 Eur – su PVM) ir 2017 m. kovo mėn. (1 192 315,98 Eur be PVM, 1 442 702,34 Eur – su PVM) kainų skirtumas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, sprendė, kad nurodytų darbų, įskaitant likusio 120 mm buvusių grindų sluoksnio nuardymą ir išvežimą, kurie turėjo būti bet nebuvo atlikti ir už kuriuos ieškovė jokio atlyginimo atsakovei nemokėjo, kaina pagal 2009 m. spalio mėnesio kainas būtų 1 183 759,49 Eur (su PVM), o pagal 2017 metų kovo mėnesio kainas – 1 442 702,34 Eur (su PVM). Šių kainų skirtumas, teismo nuomone, sudaro ieškovės nuostolius, kadangi šių išlaidų ji nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, ir jų suma yra 258 942,90 Eur (su PVM). Atitinkamai už darbų, kuriuos atsakovė turėjo atlikti bet neatliko, projektavimą, kuris turėjo būti bet nebuvo atliktas ir už kurį ieškovė jokio atlyginimo atsakovei nemokėjo, 2009 m. spalio mėnesio kainomis ieškovė būtų turėjusi sumokėti 94 700,75 Eur (su PVM), o pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas turėtų sumokėti 115 416,18 Eur (su PVM), šių kainų skirtumas (20 715,43 Eur su PVM) sudaro ieškovės nuostolius. Taigi pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo ir nepriteisė ieškovei pabrangimo tų projektavimo ir statybos rangos darbų, kurie atsakovės UAB „TEC Industry“ faktiškai buvo atlikti ir už kuriuos ieškovė sumokėjo, t. y. dėl kurių netinkamo atlikimo ieškovei priteisti nuostoliai – už netinkamai parengtą grindų įrengimo projektą (16 420,37 Eur be PVM), statybos rangos išlaidos už netinkamų grindų įrengimą (164 203,65 Eur be PVM). Ieškovė apeliacinio skundo dėl šių darbų pabrangimo, iš naujo atliekant projektavimo ir statybos rangos darbus, priteisimo nepateikė, todėl šis klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliacijos dalyką sudaro tik projektavimo ir statybos rangos darbų, kurie nebuvo atlikti bei ieškovės apmokėti, pabrangimas, kurį sprendimu priteisė pirmosios instancijos teismas ir kurį ginčija apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Gjensidige“ bei kurio nepripažįsta atsakovė UAB „TEC Industry“. Nurodytose sąmatose numatyti projektavimo ir statybos rangos darbai, rekonstruojant pastatą, nors ir turėjo būti, tačiau faktiškai nebuvo atlikti, jų kainą priteisti ieškovė nereikalauja, nes jokių išlaidų dėl jų ieškovė nepatyrė. Ieškovė reikalauja priteisti nuo 2009 m. iki 2017 m. susidariusį tinkamų grindų projektavimo ir įrengimo pabrangimą, t. y. ieškovė prašo priteisti darbų, kurie nebuvo atlikti ir už kuriuos ieškovė nėra sumokėjusi, pabrangimo vertę. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti nuo 2009 m. iki 2017 m. tinkamų grindų įrengimo kainos padidėjimas negali būti laikomas realiu nuostoliu. Ieškovė ginčo statinyje projektavimo ir statybos rangos darbų tinkamoms betono grindims įrengti iš naujo neatliko ir išlaidų šiems darbams, įskaitant darbų pabrangimą, nepatyrė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, ar tai būtų išlaidos naujiems projektavimo ir statybos darbams, kurie atsakovės buvo atlikti netinkamai ir ieškovės apmokėti, ar išlaidos projektavimo ir statybos darbams, kurie nebuvo, bet turėjo būti atlikti, ir kurie ieškovės nebuvo apmokėti. Iš byloje esančios 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvados matyti, kad ieškovė sandėlio grindis galėtų įrenginėti dviem būdais – sumažinant patalpos aukštį naujas grindis įrengiant ant esamo grindų lygio arba antruoju būdu – išsaugant grindų aukštį, t. y. nuimant naujų grindų storiu esamą grindų sluoksnį, kuris yra brangesnis. Nors ieškovė teigia, kad šie nuostoliai kyla dėl to, kad darbus teks atlikti ateityje, t. y. dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ netinkamų projektavimo ir su juo susijusių netinkamų statybos rangos darbų reikės šiuos darbus atlikti iš naujo ir juos apmokėti pakartotinai, tačiau ieškovė nepagrindė, kad ji realiai ketina atlikti tokio masto ir tokios kainos darbus ateityje, taip pat nepagrindė, jog sandėlio grindis ketina įrenginėti būtent tokiu būdu (nuardant senąjį grindų sluoksnį ir įrengiant naujas grindis). Be to ieškovė nepateikė įrodymų, jog nuo 2014 metų, kai paaiškėjo atsakovės UAB „TEC Industry“ parengto sandėlio rekonstrukcijos techninio darbo projekto trūkumai, iki šiol ji ėmėsi kokių nors veiksmų šiems darbams iš naujo atlikti. Priešingai, ieškovė pasirinko kitą būdą atliktų darbų defektams šalinti – sandėlio grindis remontavo 2014-2017 metais pasitelkdama trečiuosius asmenis ir šioje byloje reikalauja atlyginti su tuo susijusius nuostolius. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokia sandėlio grindų būklė buvo bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl tokioje situacijoje ieškovei priteisus dar ir neatliktų darbų kainos pabrangimą būtų nepagrįstai sudaromos sąlygos jai parturtėti atsakovių sąskaita. Kadangi teisėjų kolegija būsimą ieškovės žalą dėl galimo darbų pabrangimo, juos atliekant iš naujo, pripažįsta nerealia, ši ieškinio dalis negali būti tenkinama, ieškovei neįrodžius būtinų sąlygų reikalauti būsimųjų nuostolių atlyginimo – tikimybės, jog tokio pobūdžio žala atsiras, ir tikėtino jos dydžio (CPK 185 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip minėta, sprendžiant dėl įmonės (verslininko) sutartinės atsakomybės, būtina taikyti nuostolių numatymo kriterijų, įtvirtintą CK 6.258 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė UAB „TEC Industry“, įsipareigodama teikti projektavimo bei statybos rangos paslaugas ir suprasdama, kad jos priimtas neteisingas sprendimas gali lemti atitinkamus nuostolius, realiai negalėjo prognozuoti (numatyti), kad jai gali tekti atlyginti iš naujo atliktinų darbų kainos pabrangimą. Byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodo ir ieškovė, jog atsakovė UAB „TEC Industry“ sutartinės prievolės neįvykdė tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo). Priešingai, 2011 metais nustačius sandėlio grindų įrengimo defektus, atsakovė bendradarbiavo su ieškove, parengė grindų remonto techninį darbo projektą ir savo sąskaita šalino atliktų darbų defektus, t. y. ėmėsi priemonių, nors ir nepakankamų, atliktų darbų trūkumų priežasčiai nustatyti ir defektams pašalinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad grindų įrengimo darbų kainos pabrangimas nelaikytinas ieškovės nuostoliais ir dėl to negali būti priteisiamas iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis dėl darbų pabrangimo (16 365,19 Eur dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, ir 214 002,30 Eur dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo) vertės priteisimo, ir šią ieškinio dalį atmetant.

160Dėl nuostolių, ieškovės patirtų šalinant grindų defektus (įdubimus), ir nuostolių sumos mažinimo turtui taikytinu nusidėvėjimo koeficientu Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Ikea Industry Lietuva“ patyrė 91 135,45 Eur (be PVM) sandėlio grindų dangos defektų analizės ir jų remonto išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą ieškovės pateiktos 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Inžineriniai tinklai“, UAB „Inservis“, UAB „Dussmann Service“, UAB „Acrylicon Baltic“, UAB „Konstruktorių cechas“ PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktai. Atsakovė teigia, kad ieškovė byloje neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo atsiradę grindų defektai, kuriuos reikėjo taisyti. Tačiau iš byloje esančio atsakovės bei ieškovės tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad 2014 m. sausio – liepos mėnesiais ieškovė kreipėsi į atsakovę, informuodama ją, kad viename iš MPD sandėlio pravažiavimo takų grindyse atsirado duobė, kurią reikalavo atsakovės ištaisyti. Nors atsakovė UAB „TEC Industry“ ir atsisakė šiuos grindų defektus taisyti savo sąskaita, tačiau neneigė, kad grindų defektai pasireiškė pakartotinai. Į bylą pateiktas apžiūros aktas patvirtina, kad 2014 m. liepos 18 d. 8 val. ryto UAB „Ikea Industry Lietuva“ atstovai (inžinerinio padalinio vadovas A. M. ir investicijų koordinatorius D. B.) ir UAB „TEC Industry“ atstovai (statybos valdymo skyriaus vadovas V. P. bei inžinierius V. N.) susitikimo metu, kuris vyko ginčo pastate Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, pakartotinai apžiūrėję defektines grindų vietas, nurodė, kad grindų įtrūkimai užima didelius plotus; pagrindiniai ir didžiausi defektai matosi grindų vietose, kuriose veikia koncentruotos ir dinaminės apkrovos; grindų sutrūkinėjimas ir įlūžimas vėl aktyviai pasireiškia grindų plotuose, kuriuose pakartotinai remontas buvo atliktas 2011 m. medžiagomis, nekeliančiomis užsakovei abejonių dėl kokybės. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir 2015 m. atlikta UAB „Konstruktorių cechas“ analizė. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos patvirtinti, kad nurodytu laikotarpiu buvo atsiradę grindų defektai, todėl atsakovės argumentai dėl tokių defektų nebuvimo yra nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog ieškovės sprendimas remontuoti atsirandančius sandėlio grindų defektus buvo sąlygotas aplinkybės, kad ieškovės veiklos planai yra sudaromi ilgam laikotarpiui, todėl bendrovė neturi racionalios galimybės per trumpą laikotarpį pakeisti savo veiklos grafikus, įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo terminus ir apimtis, priimtus ilgalaikių veiklos planų pagrindu. Todėl ieškovės sprendimas nuo 2014 m. remontuoti atsirandančius grindų defektus iš esmės atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus. Protingumo kriterijų atitinka ir per daugiau nei trejus metus ieškovės patirtų išlaidų atliktų darbų defektų šalinimui dydis, lyginant su naujų sandėlio grindų projektavimui ir įrengimui reikalingais kaštais (nutarties 72 punktas). Minėta, kad teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, paprastai priteisia realiai kilusių nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai) patvirtina ieškovės patirtų nuostolių realumą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nuostoliais pripažino 2014 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Ikea Industry Lietuva“ patirtas 91 135,45 Eur sandėlio grindų dangos defektų analizės ir jų remonto išlaidas ir jas priteisė ieškovei iš atsakovių. Pažymėtina, jog apeliantė ADB „Gjensidige“, iš esmės sutikdama su nuostolių sumomis, kurios buvo patirtos dėl netinkamo grindų įrengimo darbų bei aukščiau aptartų sandėlio grindų dangos defektų analizės ir jų remonto 2014-2017 metais, tvirtina, kad šios sumos turėtų būti mažinamos turtui taikytinu nusidėvėjimo koeficientu. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip teisingai nurodė ieškovė, šiuo atveju dar 2011 m. liepos 28 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad grindų danga, kurios remonto darbus atliko atsakovė UAB „TEC Industry“, trūkinėjo, trupėjo ir neestetiškai atrodė, taigi iš esmės UAB „Ikea Industry“ nesinaudojo tinkamai įrengtomis grindimis, jų defektai nuolat buvo šalinami, netinkamai įrengta grindų danga turi būti išardyta ir pašalinta iš objekto, o sandėlyje turėtų būti įrengta statybos techninius reikalavimus atitinkanti nauja grindų danga. Ieškovė pareikštu reikalavimu siekia susigrąžinti kaštus, kuriuos patyrė sumokėdama atsakovei už netinkamas grindis, o ne pašalinti jų defektus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovė tam tikrą laiką eksploatavo tinkamai įrengtas grindis ir jas nudėvėjo pagal turto nusidėvėjimo normatyvus. Kita vertus, pačios apeliantės minimoje 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad statybos norminiuose teisės aktuose nenurodyta, kaip taikyti naujai įrengtoms konstrukcijoms fizinį nusidėvėjimą dėl pastato ar jo dalių nusidėvėjimo, atsižvelgiant į pastato gyvavimo trukmę, todėl ekspertė naujai įrengtoms dangoms pastato (jo dalių) fizinio nusidėvėjimo neskaičiavo, tokiu atveju nusidėvėjimo skaičiavimo metodika nėra nustatyta. Visos nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl nusidėvėjimo procento nuostoliams taikymo. Apibendrindama šios nutarties 71-76 punktuose nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 546 421,72 Eur nuostolių suma mažintina 16 365,19 Eur dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., ir 214 002,30 Eur dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., suma, t. y. ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ neteisėtų veiksmų sudaro iš viso 316 054,23 Eur. Šio dydžio nuostolių (ieškovės išlaidų už netinkamai parengtą grindų įrengimo projektą, statybos rangos išlaidų už netinkamų sandėlio grindų įrengimą, sandėlio grindų dangos defektų analizės ir grindų remonto 2014-2017 metais išlaidų, taip pat būtinų išlaidų grindų sluoksnio išardymui bei išvežimui) kompensavimas yra pakankamas tam, kad ieškovės turtinė padėtis būtų atstatyta į padėtį, buvusią iki projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties sudarymo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis).

161Dėl priežastinio ryšio Lietuvoje priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 23 punktas). Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 23, 30 punktai). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 24 punktas). Verslininko atsakomybės atveju priežastinis ryšys turi tam tikrą specifiką. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Pagal šią normą neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tai yra tam tikras verslininko, atsakančio be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), atsakomybės ribojimo būdas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „TEC Industry“ neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamai parengtu, pažeidžiant įstatymu ir sutartimi nustatytus reikalavimus ir įsipareigojimus, statinio rekonstrukcijos projektu bei pagal jį netinkamai įrengtomis sandėlio grindimis, dėl ko statinį pradėjus eksploatuoti pagal paskirtį, grindys nuolat skilinėjo, trupėjo, lūžinėjo, ir tai tiesiogiai lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą – patirtas ieškovės išlaidas už netinkamai parengtą grindų įrengimo projektą, statybos rangos išlaidas už netinkamų sandėlio grindų įrengimą, sandėlio grindų dangos defektų analizę ir grindų remontą 2014-2017 metais, taip pat būtinas išlaidas grindų sluoksnio išardymui bei išvežimui. Nurodyti ieškovės nuostoliai susiję tiesioginiu priežastiniu faktiniu ryšiu ir pakankamu teisiniu ryšiu su atsakovės UAB „TEC Industry“ neteisėtais veiksmais. Kita vertus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės nurodomi nuostoliai – projektavimo ir statybos darbų kainų padidėjimas (16 365,19 Eur dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., ir 214 002,30 Eur dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m.) – iš esmės nėra susiję teisiškai reikšmingu ryšiu su atsakovės UAB „TEC Industry“ atliktais neteisėtais veiksmais (žr. nutarties 74 punktą). Minėta, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį. Akivaizdu, jog atsakovė galimai kilsiančių padarinių dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – projektavimo ir rangos darbų kainos pabrangimo, jeigu šie darbai būtų atliekami iš naujo t. y. ieškovės prašomi priteisti nuostoliai, kildinami iš darbų pabrangimo, yra pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmų (neveikimo).

162Dėl kaltės Minėta, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016). Prie išimčių priskirtini tie atvejai, kai konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančios normos arba šalių sudaryta sutartis numato, kad atsakomybė yra griežta ir kai sutartį pažeidusi šalis yra verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 48 punktas). Jeigu pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), tai, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 21 punktas). Sutarties su verslininku išskirtinumas pasižymi tuo, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015). Atsakovė UAB „TEC Industry“ neįrodinėjo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, todėl už šioje nutartyje konstatuotais jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovei atsakovė atsako be kaltės.

163Dėl draudiko atsakomybės Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „TEC Industry“ (tuo metu buvusi UAB „Bioprojektas“) buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę ADB „Gjensidige“ (tuo metu buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomu draudimu (draudimo liudijimai Nr. 100223, Nr. 1188506). Draudimo sutartis galiojo nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 17 d. Draudimo sutartyje numatyta 1 448,1 Eur besąlyginė išskaita (frančizė), t. y. suma, kurią draudikas draudžiamojo įvykio atveju išskaičiuoja iš mokėtinos draudimo išmokos. Šios draudimo sutarties pagrindu buvo apdrausti visi statinių projektai ir jų dalys, suprojektuoti ir perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga taip pat galiojo draudimo sutarties 2010 m. birželio 8 d. priede Nr. 2 nurodytiems projektams ar jų dalims, kurie bus perduoti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. ir ginčo bylos statinio rekonstravimo papildomų darbų – techninio projekto. Apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Gjensidige“ teigia, kad žalos atsiradimo priežasčiai įtakos turėjo atsakovės veiksmai vykdant ne statinio projektuotojos, o kitą nesusijusią su projektavimu veiklą, t. y. vykdant 2010 m. kovo 22 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą statybos valdymo sutartį Nr. VBIS 20100322, todėl, jos vertinimu, statinio projektuotojos civilinės atsakomybės draudimo sutartis negali būti taikoma iš statybos sutarties kilusiems nuostoliams kompensuoti „Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ 15.4 ir 15.5 numatytų nedraudžiamųjų įvykių pagrindu. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai <...> draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2006). Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės UAB „TEC Industry“ ir ieškovės UAB „Ikea Industry Lietuva“ buvo sudarytos dvi sutartys – 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartis ir 2010 m. kovo 22 d. statybos valdymo sutartis. Šioje nutartyje nustatyta, jog atsakovei UAB „TEC Industry“ civilinė atsakomybė kilo tiek pagal projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartį, tiek pagal statybos valdymo sutartį, neįvykdžius šiose sutartyse nustatytų pareigų. Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės argumentų, jog civilinė atsakomybė, kylanti atsakovei pagal 2010 m. kovo 22 d. statybos valdymo sutartį, paneigia atsakovės civilinę atsakomybę pagal 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartį. Priešingai, šioje nutartyje konstatuota (nutarties 52-60 punktai), jog atsakovė pažeidė projektavimo sutarties 7.2.5 punkte įtvirtintą pareigą laiku informuoti užsakovę dėl aplinkybių, trukdančių tinkamai atlikti sutartinį darbą. Šiuo atveju priežastimi, trukdančia atsakovei parengti tinkamą pastato dalies rekonstrukcijos, keičiant patalpų paskirtį, techninį darbo projektą buvo pastato grindų pagrindų (grunto) tyrinėjimo darbų neatlikimas. Byloje esančiuose UAB „Rapasta“, UAB „Rivalita“, UAB „Gamifa“, UAB „Konstruktorių cechas“, teismo ekspertizės aktuose, tiriant grindų dangos defektų priežastis, konstatuota, jog iš esmės pagrindine priežastimi, lėmusia grindų skylinėjimą ir lūžius, buvo po grindimis esančios ertmės, kurių atsakovė UAB „TEC Industry“, imdamasi projektavimo darbų pagal sutartį, neištyrė. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė, nors atsakovės vykdyti pagal jos pačios parengtą techninį darbo projektą grindų įrengimo darbai ir turėjo trūkumų bei iš dalies neatitiko parengto projekto reikalavimų, ne šie trūkumai įtakojo grindų deformacijas. Todėl konstatuotina, jog visa žala, kurią ieškovė patyrė dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ veiksmų, kilo būtent iš atsakovės, kaip projektuotojos, veiklos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad civilinė atsakomybė, kylanti atsakovei pagal 2010 m. kovo 22 d. statybos valdymo sutartį, yra tiesiogiai susijusi su atsakovės netinkamai įvykdytomis pareigomis pagal 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartį, todėl atsakovės UAB „TEC Industry“ netinkamas projektavimo-tyrinėjimo darbų sutarties vykdymas teismo pagrįstai pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Apeliantė taip pat teigia, kad pagal Taisyklių 15.9 punktą draudikė nėra įpareigota tenkinti reikalavimų dėl projektavimo trūkumų ištaisymo, todėl 16 420,37 Eur nuostolių suma už nekokybiškų rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei, ir 16 365,19 Eur suma dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., vadovaujantis Taisyklių 15.9 punktu yra priskiriama prie projektavimo trūkumų ištaisymo kaštų ir nėra atlyginama draudikės (nutarties 33.7 punktas). Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priteista 214 002,30 Eur (be PVM) suma dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m., nors faktiškai statybos darbai, kuriems ieškovė skaičiuoja pabrangimą, rekonstruojant pastatą ir renovuojant grindis nebuvo atlikti ir išlaidų dėl jų ieškovė nepatyrė (nutarties 33.9 punktas). Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (Statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Pagal atsakovės UAB „TEC Industry“, apsidraudusios savo civilinę atsakomybę ADB „Gjensidige“ (tuo metu buvusi UAB DK „PZU Lietuva“), draudimo sutartį (draudimo liudijimai Nr. 100223, Nr. 1188506), šios sutarties pagrindą sudaro Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos 2003 m. birželio 25 d. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos nutarimu Nr. N-242. Taisyklių V skirsnio „Nedraudiminiai įvykiai“ 15.9 punkte nurodyta, kad reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius) dėl projektavimo trūkumų ištaisymo laikomas nedraudiminiu įvykiu. Remdamasi šia nuostata, apeliantė teigia, kad šia Taisyklių sąlyga yra pašalinama draudikės pareiga mokėti išlaidas už darbus, kuriuos projektuotojas turėjo/privalėjo projekte numatyti, tačiau dėl netinkamai parengto projekto tie darbai nebuvo atlikti, bei išlaidas dėl paties projekto, kaip dokumento perdarymo, naujo paruošimo. Atsakovė UAB „TEC Industry“, nesutikdama su tokiu Taisyklių 15.9 punkto aiškinimu teigia, kad 16 420,37 Eur suma yra ne projektavimo trūkumų ištaisymo išlaidos, o ieškovės patirtos išlaidos už grindų paprastojo remonto projekto parengimą, todėl patenka į draudimo apsaugos ribas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Minėta, kad pagal Taisyklių 15.9 punktą nedraudiminiu įvykiu yra reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius) dėl projektavimo trūkumų ištaisymo, t. y. iš draudikės negalėtų būti priteistos išlaidos, kurios yra reikalingos ištaisyti projektuotojos jau parengto techninio projekto trūkumus. Tačiau šios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės reikalaujama priteisti 16 420,37 Eur nuostolių suma yra ieškovės patirtos išlaidos ne už projektuotojo parengto projekto trūkumų ištaisymą, bet ieškovės už rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą atsakovei sumokėta pinigų suma, t. y. ieškovės išlaidos, kurias ji faktiškai patyrė atsiskaitydama su atsakove pagal 2009 m. liepos 20 d. projektavimo sutartį. Šios nutarties 52-60, 89 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės UAB „TEC Industry“ parengtas ir ieškovei pateiktas projektas buvo netinkamas, todėl ieškovė iš esmės negalėjo pasinaudoti projektavimo darbų rezultatu. Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad 16 420,37 Eur, už rekonstruojamo sandėlio grindų suprojektavimą ieškovės atsakovei sumokėta pinigų suma turėtų būti laikoma išlaidomis projektuotojos jau parengto techninio projekto trūkumams ištaisyti. Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl šiems nuostoliams netaikytinos draudimo apsaugos atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad grindų projektavimo ir grindų įrengimo darbų pabrangimas (16 365,19 Eur suma dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo ir 214 002,30 Eur suma dėl sandėlio grindų įrengimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo) nelaikytinas ieškovės nuostoliais ir dėl to negali būti priteisiamas (nutarties 71-74 punktai), sprendžia, kad šios aplinkybės kartu patvirtina ir draudiminės apsaugos darbų kainų pabrangimui netaikymą, todėl plačiau dėl to nepasisako. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog net ir pripažinus 16 365,19 Eur sumą dėl sandėlio grindų projektavimo darbų, kuriuos reikia atlikti iš naujo, pabrangimo, lyginant su 2009 m. kainomis, ieškovės nuostoliais, šią sumą priteisti iš projektuotojos draudikės nebūtų pagrindo vadovaujantis apeliantės nurodomu Taisyklių 15.9 punktu. Šios papildomos išlaidos, jeigu projektavimo darbai būtų atliekami iš naujo ir už juos būtų mokama didesnė suma dėl projektavimo darbų pabrangimo, būtų susijusios su projektavimo darbų trūkumų ištaisymu, o pagal Taisyklių 15.9 punktą nedraudiminiu įvykiu yra reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius) dėl projektavimo trūkumų ištaisymo, t. y. iš draudikės negalėtų būti priteistos išlaidos, kurios yra reikalingos ištaisyti projektuotojos jau parengto techninio darbo projekto trūkumus. Apeliantė bei atsakovė UAB „TEC Industry“ neginčija, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti tiek iš žalą padariusio asmens, tiek iš jo draudiko. Remdamasi pirmosios instancijos teismo pacituota kasacinio teismo praktika, nurodančia, jog nustačius, kad patirti nuostoliai patenka į projektuotojo apdraustą interesą, o ieškinį pareiškus tiek draudikui, tiek ir draudėjui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012, 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013), teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus ieškovės patirtų nuostolių dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ neteisėtų veiksmų dydį (316 054,23 Eur), draudimo sutartyje numatytą privalomą išskaitą (franšizę) (1 448,10 Eur) (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnis), iš apeliantės ADB „Gjensidige“ ieškovei priteistina 314 606,13 Eur nuostolių atlyginimo suma. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisiniu pagrindu priteisti ieškovei padarytą žalą iš draudiko (apeliantės ADB „Gjensidige“) yra Taisyklių, į kurias nukreipia tarp atsakovių sudaryta draudimo sutartis, 11 ir 13 punktai. Be to, pagal Taisyklių 14 punktą jei trečiajam asmeniui dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui Taisyklių 13 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis pateikimas reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, yra draudiminis įvykis. Todėl iš apeliantės yra pagrindas ieškovei priteisti ne tik jos patirtas išlaidas už darbus, kurie ieškovės apmokėti ir kuriuos reikės atlikti iš naujo (už netinkamai parengtą grindų įrengimo projektą, už netinkamų sandėlio grindų įrengimą), būtinas išlaidas grindų sluoksnio išardymui bei išvežimui, bet ir ieškovės patirtas išlaidas sandėlio grindų dangos defektų analizei ir grindų remontui 2014-2017 metais (nutarties 78 punktas). Apeliantė iš esmės ir pati pripažįsta (nutarties 33.13 punktas), jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyti atsakovės UAB „TEC Industry“ neteisėti veiksmai vykdant projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartį ir konstatuotas draudiminis įvykis pagal apeliantės ADB „Gjensidige“ su atsakove sudarytą draudimo sutartį, ieškovei turi būti kompensuojama žala, susidariusi dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo, – papildomai susidarančios išlaidos, kurios atsiranda dėl to, kad reikalinga perdaryti/pakeisti jau atliktus darbus arba sukurtą produktą (išlaidos netinkamai atliktų grindų įrengimo darbų apmokėjimui, išlaidos netinkamai įrengtų grindų ardymui ir statybinių šiukšlių išvežimui, papildomos išlaidos defektams šalinti), tik apeliantė neteisingai žalos dydį apskaičiuoja (be pagrindo skaičiuoja darbų pabrangimą, sukurto turto nusidėvėjimą, neįskaito į nuostolius ieškovės atsakovei UAB „TEC Industry“ sumokėtos sumos už atliktus projektavimo darbus).

164Dėl UAB „Ekspertika“ apeliacinio skundo argumentų ir dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų 2017 m. gegužės 15 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad UAB „Ekspertika“ netinkamai atliko techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda“ ekspertizę, nenustatė projekto trūkumų pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ VI skyriaus reikalavimus. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“, nesutikdamas su šia ekspertizės išvada, kurią pirmosios instancijos teismas pacitavo skundžiamojo sprendimo motyvuojamoje dalyje, apeliaciniame skunde prašė pakeisti šį teismo sprendimo motyvą, konstatuojant, kad UAB „Ekspertika“ tinkamai atliko nurodyto techninio darbo projekto ekspertizę. Apeliantės įsitikinimu, ginčijama ekspertizės akto išvada neišplaukia iš pakartotinės teismo ekspertizės akte atliko tyrimo, teismas neargumentavo, kodėl vadovaujasi tik pakartotinės teismo ekspertizės aktu ir nesivadovavo kitų specialistų ir ekspertų atliktais tyrimais. ADB „Gjensidige“ teismui pateiktame apeliaciniame skunde bei atsakovė UAB „TEC Industry“ atsiliepime į jį, remdamasi ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pakartojo 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akto išvadą, jog trečiasis asmuo netinkamai atliko projekto ekspertizę, teigė, kad šiuo atveju turėjo būti įvertinta ir UAB „Ekspertika“ veiksmų įtaka nuostolių kilimui, atitinkamai sumažinant/pašalinant atsakovės UAB „TEC Industry“ civilinę atsakomybę. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ADB „Gjensidige“ prašymą, UAB „Ekspertika“ įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje. Apeliantė, prašydama įtraukti UAB „Ekspertika“ į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad techninio darbo projekto ekspertizės paskirtis ir yra užtikrinti ekspertuojamo projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams bei kitiems privalomiems dokumentams bei pastebėjus trūkumus įpareigoti projektuotoją minėtus trūkumus ištaisyti, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti ir projekto ekspertizę atlikusios UAB „Ekspertika“ veiksmus ir galimą jų įtaką žalos atsiradimui. Byloje ginčas kilo dėl projektuotojo sutartinės civilinės atsakomybės bei jo draudiko civilinės atsakomybės dėl trečiajam asmeniui draudėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl projektuotojos atsakovės UAB „TEC Industry“ parengto statinio techninio darbo projekto privalomąją ekspertizę atlikusios UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės ieškovei, ieškovės ir UAB „Ekspertika“ nesieja jokie sutartiniai santykiai. UAB „Ekspertika“ į bylą įtraukta trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovių UAB „TEC Industry“ ir ADB „Gjensidige“ pusėje, kadangi UAB „TEC Industry“ ir UAB „Ekspertika“ sieja sutartiniai teisiniai santykiai – atsakovės UAB „TEC Industry“ parengto techninio darbo projekto ekspertizę UAB „Ekspertika“ atliko dvišalės sutarties pagrindu. Tik ieškovas turi teisę pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdus ir asmenis, kurių atžvilgiu nukreipiamas ieškovo materialusis teisinis reikalavimas. Teismo sprendimas, išsprendus tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) kilusį ginčą, materialiuosius teisinius padarinius (teises ir pareigas) gali sukelti tik ginčo šalims. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, paprastai įtraukiami į civilinį procesą tais atvejais, kai byloje priimtas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti abiejų ar vienos iš bylos šalių tarpusavio santykius su kitais asmenimis (CPK 47 straipsnis). Savarankiško materialiojo reikalavimo nepareiškiantys tretieji asmenys nėra materialiojo teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas tarp šalių, subjektai. Juos su viena iš šalių sieja kitas materialusis teisinis santykis, dėl ko teismo sprendimas tokiam asmeniui gali turėti teisinės reikšmės ateityje. Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ir vienos iš šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimas tuo pačiu teismo sprendimu taip pat nėra išsprendžiamas, tačiau tretieji asmenys suinteresuoti, kad nagrinėjamoje byloje ginčą laimėtų ta šalis, kurios pusėje dalyvauti jie yra įtraukti, siekdami nuo neigiamų teisinių padarinių apsisaugoti kitoje civilinėje byloje (pvz., nuo regresinio ieškinio). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią, kuri reiškia, jog įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami ir negali būti ginčijami nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, suinteresuotumas dalyvauti kitų asmenų procese pagrįstas tam tikrų jiems palankių teisminių faktų nustatymu ne ginčo materialiajame santykyje, bet jų kitame materialiajame santykyje su viena iš šalių. Atsižvelgiant į nutarties 102 punkte nurodytus teisinius argumentus, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Ikea Industry Lietuva“ ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo pareiškė tik UAB „TEC Industry“ ir jos civilinę atsakomybę apdraudusiai ADB „Gjensidige“, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti nei dėl UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės, nei dėl jos veiksmų reikšmės ieškovės nuostolių atsiradimui. Trečiojo asmens procesinis teisinis statusas neteikia galimybės analizuoti jo civilinės atsakomybės sąlygas ir tirti su tuo susijusias aplinkybes, kai joks reikalavimas šiam asmeniui byloje nėra pareikštas. Byloje konstatavus visas atsakovės UAB „TEC Industry“ civilinės atsakomybės sąlygas, nėra pagrindo išvadai, kad jos civilinė atsakomybė gali būti mažinama dėl kitų asmenų, su ieškove nesusijusių sutartiniais teisiniais santykiais, neteisėtų veiksmų, kuriems ieškovė jokio materialiojo teisinio reikalavimo (pvz., deliktinio) nereiškia. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės UAB „TEC Industry“ nuostolių sumažinimas konkrečia suma dėl trečiojo asmens neva atliktų neteisėtų veiksmų atsakovės UAB „TEC Industry“ atžvilgiu reikštų bylos teisminio nagrinėjimo ribų peržengimą. Pats trečiasis asmuo UAB “Ekspertika” savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai akcentavo, jog ieškovė neįrodinėjo, kad dėl nuostolių atsiradimo yra atsakinga ir UAB „Ekspertika“, t. y. kad nuostolių kilimą lėmė trečiojo asmens neva atlikti neteisėti veiksmai. Ieškovė neginčijo trečiojo asmens, vykdant su atsakove sudarytą 2010 m. gegužės 19 d. ekspertizės rangos sutartį, parengtos techninio darbo projekto ekspertizės išvados teisėtumo. Bylos nagrinėjimo dalyko nesudarė UAB „Ekspertika“ sutartinės civilinės atsakomybės pagal jos su UAB „TEC Industry“ sudarytą ekspertizės rangos sutartį klausimas, t. y. byloje nebuvo ir negalėjo būti nustatinėjama, ar trečiasis asmuo nepažeidė su UAB „TEC Industry“ sudarytos ekspertizės rangos sutarties ir ar tai galėjo turėti įtakos atsakovės UAB „TEC Industry“ ieškovės atžvilgiu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ veiksmų vertinimo ir civilinės atsakomybės sąlygų (veiksmų teisėtumo, padarytos žalos ar atsakomybės rūšies), nes šios aplinkybės nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Dėl tų pačių priežasčių šie klausimai nepatenka ir į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Atsakovė UAB „TEC Industry“ ar jos draudikas, manydami, kad atlyginę ieškovei padarytą žalą, patys patyrė žalos dėl kitų asmenų netinkamo sutartinių įsipareigojimų (pvz., netinkamo sutarties tarp UAB „TEC Industry“ ir UAB “Ekspertika”) vykdymo, turi teisę pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka kitoje civilinėje byloje. Nepaisant anksčiau nurodytų argumentų, UAB „Ekspertika“ nuomone, išdėstyta jos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog trečiasis asmuo netinkamai atliko techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda“ ekspertizę. Teisėjų kolegijos nuomone, šis trečiojo asmens teiginys nepagrįstas bylos medžiaga, nes pirmosios instancijos teismo sprendime tik pacituojama teismo ekspertės išvada, susijusi su techninio darbo projekto ekspertizės atlikimu, ir nėra teismo pateikiamas teisinis šios išvados įvertinimas, ar ši išvada yra teisiškai pagrįsta, ar ji reikšminga, vertinant ieškovės atsakovams pareikštus reikalavimus dėl nuostolių priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pats trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą tvirtina, jog teismas teismo ekspertės pateiktos išvados teisinio vertinimo neatliko. Suprantama, jog trečiasis asmuo, apeliaciniu skundu prašydamas pakeisti teismo sprendimo motyvų dalį, siekia išvengti teismo pripažinto teisinio fakto traktavimo prejudicinę galią turinčiu įrodymu. Tačiau prejudicinę galią įgyja tik teisiniai faktai, kurie patenka į byloje ieškovo ir atsakovo apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas, be to prejudicinę galią įgyja teismo, bet ne teismo eksperto ekspertizės akte nustatyti teisiniai faktai, todėl teismo pacituota teismo ekspertės išvada dėl UAB “Ekspertika” veiksmų, atliekant techninio darbo projekto ekspertizę, vertinimo negali būti pripažinta prejudicinę galią turinčiu faktu. Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis). CPK nenumatytas apeliacijos ribojimas dėl teismo sprendimo motyvų skundimo (CPK 303 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie dalyvavusiems byloje asmenims vertintini kaip prejudiciniai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Nors visi dalyvaujantys asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (tai gali būti materialusis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas (CPK 37 straipsnis)), tačiau ne kiekvienas jų turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Taigi, tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1613-381/2018). Kadangi trečiojo asmens UAB “Ekspertika” apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalis teisiškai vertinant jam nėra nepalanki, trečiasis asmuo neturi teisinio suinteresuotumo skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šio dalyvaujančio byloje asmens apeliacinį skundą atsisakyti priimti, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi nurodyti apeliacinio skundo trūkumai paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Trečiasis asmuo yra pateikęs ne tik apeliacinį skundą, kurį priimti turėjo būti atsisakyta, tačiau ir atsiliepimą į atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į trečiojo asmens valią procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui išsakyti savo argumentus dėl teismo sprendimo motyvų, susijusių su trečiojo asmens teisiniu statusu byloje, teisėjų kolegija trečiojo asmens apeliaciniame skunde pateiktus motyvus pripažįsta sudėtine jo atsiliepimo į atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą motyvų dalimi ir dėl jų pagrįstumo pasisako nutartyje. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje specialiosios žinios apibūdinamos kaip išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212 – 216 straipsniai). Atsižvelgiant į tai eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialių žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Taip užtikrinamas eksperto išvados objektyvumas, išsamumas ir patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 24 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis (TEĮ 24 straipsnio 1-4, 6 dalys). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodos visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.). Minėta, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Taip pat ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo teisės aktuose keliamiems reikalavimams neatitiktis gali būti vienas iš pagrindų suabejoti ekspertizės išvados patikimumu. Tačiau net ir tada, kai nekonstatuojama jokių ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo trūkumų, ekspertizės išvada, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti pripažinta nepatikima ir ja nesivadovaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). Trečiasis asmuo teigia, kad teismo pakartotinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad vizualinis vertinimas nėra pakankamas grindų konstrukcijos savybėms nustatyti, yra visiškai nepagrįsta bei nenurodyta kokiais teisės aktais remiantis ji padaryta. Sutikti su tokiais trečiojo asmens argumentais nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, visos būtinos konkrečiam statiniui pastatyti ir naudoti projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinio, statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, invalidų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus, turi būti parengtos priklausomai nuo statinio statybos rūšies. Nutarties 54 punkte konstatuota, kad nagrinėjamu atveju statinio statybos rūšis – rekonstravimas, keičiant pastato paskirtį. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad rengiant rekonstrukcijos projektą, ypač kai keičiama statinio paskirtis, numatomas kitoks būsimų apkrovų pobūdis, statinio aukštingumas arba jo plėtimas, būtini konstrukcijų būklės tyrimai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pakartotinės teismo ekspertizės išvada, jog vien tik vizualinis vertinimas tokiu atveju nėra pakankamas grindų konstrukcijų savybėms nustatyti, nes vizualinio vertinimo metu iš esmės negali būti įvertinta nei būsimų apkrovų, nei mechaninio poveikio įtaka grindų konstrukcijoms. Tuo tarpu STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 101 punkte nustatyta, kad sandėlių pastatų ir patalpų grindų dangos, pagrindai ir konstrukcijos parenkamos atsižvelgiant į sandėliuojamų krovinių apkrovas ir rūšį, antžeminio transporto rūšį ir jo mechaninį poveikį, dulkių išsiskyrimą, patalpų sprogimo ar gaisro pavojaus kategoriją. Nepagrįstas ir trečiojo asmens argumentas, kad ekspertė visiškai neanalizavo autokrautuvų greičio įtakos grindų apkrovoms. 2017 m. gegužės 15 d. ekspertizės akto skirsnyje „Suirusių grindų požymiai ir priežastys“ yra minima UAB „Ekspertika“ eksperto dr. J. R. išvada, kurioje nurodyta, jog grindų defektų atsiradimui turi 5 t keliamosios galios autokrautuvų judėjimas dideliais greičiais, sukeliantis didelius dinaminius poveikius. 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės išvadoje išaiškinama, kad projekto konstrukcijų dalyje nurodyta apkrova į grindis nuo autokrautuvų 1t /0,2 m2. Pagal STR 2.05.04:2003 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 12 d.) 142.15 punktą dėl autokrautuvų greitėjimo ir lėtėjimo nurodyta apkrova padidėja 30 proc., tačiau šis padidėjimas galėtų turėti įtakos tik tuo atveju, jei dangos konstrukcija neišlaiko charakteristikų dėl vienalytiškumo, sluoksnių vientisumo, nepakankamų deformacijų modulių, t. y. 5 t keliamosios galios autokrautuvų judėjimas dideliais greičiais, t. y. greitėjimas ir stabdymas turi įtakos grindų defektams atsirasti tik esant netinkamai suprojektuotai grindų dangai. Aukščiau pateikti išaiškinimai paneigia trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus neva ekspertė neanalizavo autokrautuvų greičio įtakos grindų apkrovoms. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akto išvada, jog ieškovė tinkamai eksploatavo grindis, yra paremta tyrime išanalizuotais duomenimis. Trečiasis asmuo taip pat teigia, kad 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akte vadovaujamasi teisės aktais, negaliojusiais techninio projekto, techninio darbo projekto bei techninio darbo projekto ekspertizės atlikimo metu, t. y. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai“. Teisėjų kolegija sutinka, kad pakartotinės teismo ekspertizės akte ekspertė yra paminėjusi šiuos teisės aktus, tačiau aptariamo ekspertizės akto analizė patvirtina, jog nors ekspertė akto skirsnyje „Projekto vadovas, projekto dalies vadovas“ cituodama STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 priedo „Projekto vadovo pareigos ir teisės“ 1 ir 2 punktų nuostatas, įtvirtinančias projekto vadovo pareigas, likusiame ekspertizės akto tekste citavo ir rėmėsi STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ redakcija, galiojusia nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Kita vertus, netgi sutikus, kad ekspertė vadovavosi statybos techniniu reglamentu, negaliojusiu techninio projekto, techninio darbo projekto bei techninio darbo projekto ekspertizės atlikimo metu, šių aktų analizė patvirtina, kad STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 priedo „Projekto vadovo pareigos ir teisės“ 1 ir 2 punktų nuostatos yra identiškos STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 1 priedo „Projekto vadovo pareigos ir teisės“ 1 ir 2 punktų nuostatoms (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. sausio 1 d.). Tuo tarpu STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ ekspertizės akte yra paminėtas tik vieną kartą ekspertizės akto išvadose, kuriose nurodyta, kad „suprojektuota ir įrengta grindų konstrukcija netenkina STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 80 ir 101 punktų reikalavimų. Tačiau ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertė citavo ir rėmėsi STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 80 ir 101 punktų nuostatomis. Atlikta STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai“ analizė patvirtina, kad šio akto redakcijoje, galiojančioje nuo 2012 m. gegužės 1 d., STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 80 punkto nuostata yra perkelta į 33 punktą, o 101 punkto nuostata į 52 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti neatitikimai traktuotini rašymo apsirikimu, iš esmės neturinčiu jokios įtakos ekspertizės išvadų teistumui bei teisingumui. Techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo, ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūdos m.“ aiškinamojo rašto Nr. 2009-295-01-TDP-SK-01-SK-AR skirsnyje „Grindys“ nurodyta, kad projektuojamose buitinėse, administracinėse patalpose ir sandėlio darbuotojų patalpose grindys ant grunto numatomos naujos, esamos betoninės grindys išardomos, įrengiamos naujos betoninės grindys su šilumos izoliacijos sluoksniu. Remdamasis šia nuoroda, trečiasis asmuo teigia, jog ekspertės tvirtinimas, kad techniniame darbo projekte buvo numatyta naikinti administracines ar kitas buitines patalpas, yra nepagrįstas. Vienok, to paties aiškinamojo rašto skirsnyje „Sienos“ nurodyta, jog dalis esamų pastato sienų griaunamos, iškertamos naujos angos, dalis esamų pastato angų užmūrijamos. Taip pat iš 2017 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akto matyti, jog ekspertei buvo pateikta buvusių administracinių ir kitų patalpų sienų griovimo, suplanuoto sandėliavimo vietų ir autokrautuvų judėjimo schema, kurioje matyti, jog dalis buvusių gamybinio pastato administracinių ir buitinių patalpų pertvarkytos į sandėliavo patalpas. Todėl teismo ekspertės išvada, jog ruošiant tokių patalpų įrengimo sprendinius, turėjo būti įvertinta ankstesnės patalpų paskirties grindų konstrukcija, pritaikant ją sandėliavimo apkrovoms, nekelia abejonių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens argumentai, kad iš tiesų nebuvo numatyta naikinti administracines ar kitas buitines patalpas, iš esmės nėra pagrįsti, nes pagal nurodytus duomenis matyti, kad dalis ginčo pastato administracinių ir buitinių patalpų buvo rekonstruojamos į sandėliavimo patalpas. Taip pat teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens argumentus, jog teismo ekspertė, 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės teismo ekspertizės akte pateikdama sandėlio grindų remonto TDP ekspertizės akto citatą, kad grindų remonto TDP ekspertizės akte yra „pateikiami netinkamai įrengtos betoninės dangos remonto sprendiniai“, nepagrįstai sudarė įspūdį, kad grindų remonto techninio darbo projekto ekspertizės aktu neva buvo pripažintas pradinio atsakovės UAB „TEC Industry“ parengto techninio darbo projekto sprendinių netinkamumas. Tokio teiginio teismo ekspertė ekspertizės akte nepateikė ir dėl to nėra jokio pagrindo spręsti, kad grindų remonto techninio darbo projekto ekspertizės aktu buvo pripažintas pradinio atsakovės UAB „TEC Industry“ parengto techninio darbo projekto sprendinių netinkamumas. Šią aplinkybę patvirtina 2011 m. spalio 10 d. techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MDP atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūdos m. Grindų remontas“ turinys. Ekspertizei pateikto projekto apžvalgoje UAB „Ekspertika“ nurodė, jog šiame techniniame darbo projekte pateikiami „netinkamai įrengtos betoninės dangos remonto sprendiniai; numatoma išardyti netinkamai įrengtas grindų zonas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu UAB „Ekspertika“ nepripažino techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MDP atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas Gedimino g. 1, Kazlų Rūdos m.“ trūkumų, sąlygojusių vėliau atsiradusius ginčo pastato grindų dangos defektus, tačiau pripažino pagal atsakovės UAB „TEC Industry“ parengtą techninį darbo projektą sandėlio betoninės dangos netinkamą įrengimą ir ekspertavo UAB „TEC Industry“ naujame techniniame darbo projekte pateiktus netinkamai įrengtos betoninės dangos remonto sprendinius. Šioje nutartyje konstatuota, jog netinkamai buvo ne tik suprojektuotas sandėlio grindų įrengimas rekonstruojamame statinyje, tačiau net ir sandėlio grindų įrengimo darbai buvo atlikti nukrypstant nuo netinkamai parengto projekto (nutarties 60 punktas). Galiausiai trečiasis asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrindė, kodėl bylai reikšmingais klausimais vadovavosi tik 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės ekspertizės aktu, o ne kitais byloje esančiais ekspertinio tyrimo aktais bei išvadomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „TEC Industry“ į bylą pateikė UAB „Ekspertika“ eksperto dr. J. R. 2014 m. spalio 24 d. išvadą, teismo eksperto prof. dr. S. M. 2015 m. liepos 29 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 15-29. Taip pat 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje skyrė sandėlio, esančio Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, grindų defektų atsiradimo priežasčių nustatymo ir jų šalinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertei G. L.. 2016 m. birželio 20 d. ekspertė pateikė teismui 2016 m. birželio 17 d. ekspertizės aktą Nr. 16/06-03. 2017 m. kovo 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, tenkindamas ADB „Gjensidige“ prašymą, paskyrė byloje pakartotinę teismo ekspertizę, kurią, 2017 m. kovo 21 d. nutartimi pavedė atlikti teismo ekspertei R. U.. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė byloje sandėlio, esančio Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, grindų defektų atsiradimo priežasčių nustatymo ir jų šalinimo ekspertizę, nurodyta, jog į bylą pateikti UAB „Ekspertika“ eksperto dr. J. R. 2014 m. spalio 24 d. išvada bei teismo eksperto prof. dr. S. M. 2015 m. liepos 29 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 15-29, kuriais atsakovė grindė savo atsikirtimus į ieškinį, klausimai, kurie buvo užduodami ekspertinius tyrimus atlikusiems specialistams, buvo formuluojami šalies interesų apsaugos tikslais, bet nebūtinai siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kad į bylą pateiktos išvados atspindi jas pateikusios bylos šalies interesą, skyrė byloje teismo ekspertizę. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to vertintini pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-478/2014). Nustatytos aplinkybės atsako į trečiojo asmens argumentą, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendime nesirėmė atsakovės į bylą pateiktomis specialistų atliktų tyrimų išvadomis (žr. taip pat nutarties 53, 61 punktus). Nors trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ teigia nesuprantantis, kodėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nesirėmė pirmosios 2016 m. birželio 17 d. ekspertizės aktu Nr. 16/06-03, tačiau byloje esantis ADB „Gjensidige“ prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (kuriam bylos duomenimis kiti bylos dalyviai neprieštaravo) atskleidžia, jog ekspertė G. L., atlikdama ekspertizę, rėmėsi 2009 m. atliktais inžineriniais geologiniais tyrinėjimais, kurie buvo atlikti ne sandėlio, esančio Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, vietoje, o kitoje teritorijoje ir kitam objektui. Taip pat atlikdama ekspertizę ekspertė turėjo ne visos apimties tyrimų ataskaitas, o nurodydama objekte atsiradusių grindų defektų ištaisymo sumas, nuolat klydo: rengdama ekspertizę, nurodė netinkamas sumas, pateiktose su ekspertizės aktu lokalinėse sąmatose nurodė skirtingus atliktinų darbų/medžiagų kiekius, kuriuos aiškindama pripažino, jog jos (lokalinės sąmatos) yra parengtos neprofesionaliai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, jog dėl šių priežasčių kyla abejonės atliktos ekspertizės patikimumu bei išsamumu, joje nėra įvertinti visi reikšmingi veiksniai, taip pat kyla abejonių dėl ekspertės kvalifikacijos ir/ar kompetencijos. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ ginčijamas 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės ekspertizės aktas, teismo vertinimu, nekelia abejonių nei jo patikimumu, nei jį atlikusios ekspertės kompetencija. Ekspertės išvada yra išsami, nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas bylai reikšmingais klausimais vadovautis tik 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės teismo ekspertizės aktu, o ne aukščiau minėtais ekspertinio tyrimo aktais bei išvadomis yra pagrįsta (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu trečiasis asmuo, ginčydamas 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinės teismo ekspertizės aktą, neįrodė, kad ši išvada yra nepatikima. Pažymėtina, jog vien tai, kad trečiojo asmens netenkina šiame ekspertizės akte padaryta išvada dėl jos netinkamai atliktos techninio darbo projekto „Gamybinio pastato rekonstravimas į sandėlį ir MPD atsistovėjimo ir buitines tarnybines patalpas, Gedimino g. 1 Kazlų Rūda“ ekspertizės, neleidžia spręsti apie šio ekspertizės akto nepatikimumą ir/arba neišsamumą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija trečiojo asmens argumentų nepripažįsta pagrįstais.

165Dėl ieškinio senaties Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog ieškinio senačiai taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo pobūdis (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas. Pagal CK 6.667 straipsnio 1 ir 2 dalis, reikalavimai dėl atliktų darbų trūkumų, nustatytų per garantinį laikotarpį, turi būti pareikšti per 1 metų ieškinio senaties terminą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad reikalavimus (pretenziją) dėl projektavimo darbų trūkumų ieškovė atsakovei UAB „TEC Industry“ pateikė per garantinį terminą, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė, pateikusi per garantinį terminą pretenziją dėl atliktų rangos darbų trūkumų, nepažeidė vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovė pretenziją dėl projektavimo darbų trūkumų pareiškė tik 2014 m. liepos 4 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 3 d. parnešimu ieškovė informavo atsakovę UAB „TEC Industry“, kad 2014 m. sausio 14 d. viename iš MDP sandėlio pravažiavimo takų grindyse atsirado duobė ir dėl to bendrovė negali tinkamai eksploatuoti grindų bei atlikti plokščių sandėliavimo bei pakrovimo darbų. Tuo pačiu raštu ieškovė prašė atsakovės nedelsiant ją informuoti, ar UAB „TEC Industry“ atliks MDP sandėlio grindų remonto darbus ir pašalins visus trūkumus. 2014 m. balandžio 22 d. kreipimesi UAB „Ikea Industry Lietuva“ prašė atsakovės pakeisti visas pagal sutartį 2010 m. kovo 22 d. statybos sutartį Nr. VBIZ 20100322 suremontuotas grindis į grindis, kurios atitiktų projektinę betono markę ir fibros kiekį bei nurodė, kad remonto darbai turi būti organizuojami taip, kad nebūtų sutrukdyta ieškovės veiklai. Atsakovė UAB „TEC Industry“, atsakydama į aptartus ieškovės raštus, nurodė, kad apsiimtų šalinti tik tuos defektus, kurie galėjo atsirasti dėl blogai atliktų remonto darbų, tačiau tam, kad aptarti esamą situaciją bei nuspręsti dėl konkrečių būsimų veiksmų, siūlė ieškovei susitikti. 2014 m. liepos 4 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą dėl MDP sandėlio Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, grindų remonto. Šiame reikalavime (pretenzijoje) ieškovė nurodė, kad UAB „TEC Industry“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su statinio, esančio Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje, rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų atlikimu bei organizavimu ir kontrole, todėl reikalavo nedelsiant ištaisyti grindų MDP atsistovėjimo sandėlyje atsiradusius grindų defektus. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytais duomenimis, sprendžia, kad priešingai nei teigia atsakovės, nei 2014 m. balandžio 3 d., nei 2014 m. balandžio 22 d. ieškovės atsakovei pateikti raštai negali būti laikomi pretenzijomis dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ atliktų projektavimo darbų trūkumų ištaisymo. 2014 m. balandžio 3 d. pranešimu ieškovė tik paprašė atsakovės atsakyti, ar ji pašalins grindų trūkumus, kurie yra siejami tik su techninio darbo projekto reikalavimų nesilaikymu. 2014 m. balandžio 22 d. raštu ieškovė reikalavo tinkamai įvykdyti projektinius sprendimus – pareikalavo, kad būtų naudojama projektinė betono markė ir fibros kiekis. Tuo tarpu 2014 m. liepos 4 d. ieškovė pareiškė pretenziją dėl netinkamo projektuotojos įsipareigojimų įvykdymo, todėl ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti pirmosios instancijos teismas pagrįstai pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 4 d. Kadangi ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015 m. gegužės 22 d., konstatuotina, jog ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Nepagrįsti apeliantės ADB „Gjensidige“ argumentai, jog bet kuriuo atveju ieškovė praleido ieškinio senaties terminą naujiems reikalavimams teisme pareikšti, nes reikalavimus priteisti kitus nuostolius, kurių nebuvo prašoma priteisti pradiniu ieškiniu, t. y. nuostolius dėl darbų pabrangimo, defektų šalinimo išlaidų, nuostolius dėl infliacijos, ieškovė pareiškė tik patikslintu ieškiniu, pateiktu 2017 m. rugsėjo 18 d. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senatį nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinį dėl projektavimo darbų trūkumų, kildinamą iš šalių sutartinių teisinių santykių, ieškovė pateikė teismui 2015 m. gegužės 22 d., tokiu būdu nutraukdama ieškinio senaties terminą. Ieškovas turi teisę padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nekeisdamas esminių ieškinio elementų – ieškinio dalyko ir pagrindo. Patikslintais ieškiniais ieškovė mažino ir didino ieškinio reikalavimus, keitė prašomų priteisti nuostolių struktūrą ir dydį, tačiau ieškinio dalyko (nuostolių priteisimas) ir/arba pagrindo (netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas) nepakeitė, t. y. naujo ieškinio nepareiškė. Ieškovė ir paskutinėje ieškinio redakcijoje reikalauja atlyginti nuostolius, kurie kilo iš tų pačių sutartinių santykių. Be to, ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimų ir jų dydžio patikslinimą lėmė 2017 m. gegužės 15 d. ekspertizės akto išvados, ieškovė dar 2015 m. gegužės 22 d. pateiktame ieškinyje nurodė, kad egzistuoja tikimybė, kad sandėlio grindų remonto kaina ir kiti nuostoliai iki teismo sprendimo priėmimo gali keistis, todėl gali iškilti būtinybė vėliau patikslinti reikalavimus. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą patikslintiems ieškinio reikalavimams dėl darbų pabrangimo, defektų šalinimo išlaidų, nuostolių padidėjimo dėl infliacijos pareikšti. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu pripažinti, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2014 m. balandžio 22 d. pranešimo, šiuo atveju teismas pagrįstai spręstų dėl šio termino atnaujinimo, jį praleidus dėl svarbių priežasčių. Pirma, ieškinio senaties terminas būtų praleistas nežymiai (1 mėnesiu). Antra, byloje esantis šalių susirašinėjimas leidžia spręsti, jog atsakovė net ir tais atvejais, kai teigė, kad neprisiima atsakomybės dėl grindų defektų, galimai susijusių su pagrindų būkle, siūlė susitikti ir ieškoti susiklosčiusios situacijos sprendimų. Pažymėtina, kad net gavusi 2014 m. liepos 4 d. pretenziją, atsakovė 2014 m. liepos 25 d. bei 2014 m. lapkričio 14 d. raštuose siūlė ieškovei organizuoti susitikimus susidariusiai situacijai išspręsti. Nurodytos aplinkybės, kaip teisingai nurodo UAB „Ikea Industry Lietuva“, sukūrė ieškovei lūkestį, kad iš atsakovės galima tikėtis, kad tam tikromis aplinkybėmis ji prisiims bent dalinę atsakomybę dėl netinkamų projektuotojos pareigų vykdymo. Taigi, net jei ir būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, jis neabejotinai turėtų būti atnaujintas.

166Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo ir priteisimo Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažina priteistų iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei UAB „Ikea Industry Lietuva“ nuostolių dydį ir tokiu būdu patenkina 45,34 proc. ieškinio reikalavimo. Atsakovės UAB „TEC Industry“ atžvilgiu patenkinta 0,21 proc. ieškinio reikalavimo. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 8 598 Eur žyminio mokesčio ir 4 800 Eur už ekspertizės atlikimą ir ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat ieškovė turėjo 10 870,51 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 24 268,51 Eur. Visos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais bei teisinių paslaugų suvestinėmis). Ieškovės byloje patirtos 10 870,51 Eur išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovė UAB „TEC Industry“ pirmosios instancijos teisme patyrė 7 359,30 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovė ADB „Gjensidige“ patyrė 4 150 Eur su ekspertizės išvados ir ekspertės dalyvavimu teismo posėdyje susijusių išlaidų. Trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Ekspertika“ patyrė 2 519,81 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (45,34 proc.), ieškovės UAB „Ikea Industry Lietuva“ naudai iš atsakovės ADB „Gjensidige“ priteistina 11 003,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (0,21 proc.) atsakovės UAB „TEC Industry“ atžvilgiu iš atsakovės UAB „TEC Industry“ ieškovei priteistina 47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei UAB „TEC Industry“ iš ieškovės priteistina 7 359,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei ADB „Gjensidige“ iš ieškovės priteistina 2 268,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ iš ieškovės priteistina 1 147,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės ADB „Gjensidige“ priteistinos 8 734,94 Eur (11 003,34 Eur – 2 268,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „TEC Industry“ iš ieškovės priteistinos 7 312,30 Eur (7 359,30 Eur – 47 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė ADB „Gjensidige“ už apeliacinį skundą sumokėjo 5 188 Eur žyminį mokestį, ką pagrindžia į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (kuris pagrįstas į bylą pateiktu mokėjimo nurodymu) bei prašė priteisti 695,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinio skundo parengimo, taip pat 521,34 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą pateikimą. Šios trečiojo asmens išlaidos pagrįstos į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis-suvestinėmis ir mokėjimo nurodymais. Atsakovė UAB „TEC Industry“ taip pat pateikė prašymą dėl 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą pateikimą pritesimo iš ieškovės UAB „Ikea Industry Lietuva“. Šias išlaidas pagrindžia į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra bei teisinių paslaugų suvestinė, taip pat mokėjimo nurodymas. Ieškovė UAB „Ikea Industry Lietuva“ taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, tačiau ieškovei nepateikus nei šių išlaidų faktą, nei dydį patvirtinančių įrodymų, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų nuostolių atlyginimas sumažintas – t. y. apeliacinis skundas patenkintas 42,27 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantei iš ieškovės priteisiama 2 193 Eur žyminio mokesčio suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „TEC Industry“ apeliacinio skundo neteikė, savo atsiliepime į ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą iš esmės palaikė jame išdėstytus argumentus, bei jos teisinė padėtis apeliacinės instancijos teisme nepakito (apeliacinės instancijos teismas nutartyje sprendimo dalį dėl 1 448,10 Eur nuostolių priteisimo iš UAB „TEC Industry“ ieškovei paliko nepakeistą), todėl atsakovės UAB „TEC Industry“ prašymas dėl 1 524,60 Eur už atsiliepimo į ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teisėjų kolegijai apeliacinį procesą pagal UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą nutraukus, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), trečiajam asmeniui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 75 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Procesą pagal trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą nutraukus, už apeliacinio skundo paruošimą trečiojo asmens patirtos išlaidos taip pat nepriteisiamos. Minėta, kad trečiasis asmuo taip pat prašė priteisti 521,34 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ADB „Gjensidige“ pateikimą. Bylos duomenimis trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą prašė teismo atmesti kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, išdėstytus apeliacinio skundo 2 punkte „Dėl projekto eksperto UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės“ ir priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens argumentai, išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, pripažinti nepagrįstais, jam nepriteistinos 521,34 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ADB „Gjensidige“ pateikimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

167Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

168Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ikea Industry Lietuva“ (juridinio asmens kodas 165746963) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) priteistų nuostolių ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

169„Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ikea Industry Lietuva“ (juridinio asmens kodas 165746963) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) priteisti 314 606,13 Eur (tris šimtus keturiolika tūkstančių šešis šimtus šešis eurus ir trylika euro centų) nuostolių atlyginimo, 8 734,94 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

170Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TEC Industry“ (juridinio asmens kodas 166093084) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ikea Industry Lietuva“ (juridinio asmens kodas 165746963) priteisti 7 312,30 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus dvylika eurų ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

171Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (juridinio asmens kodas 135840360) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ikea Industry Lietuva“ (juridinio asmens kodas 165746963) priteisti 1 147,80 (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.”

172Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

173Atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ikea Industry Lietuva“ (juridinio asmens kodas 165746963) priteisti 2 193 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

174Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ (juridinio asmens kodas 135840360) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo motyvų dalies.

175Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (juridinio asmens kodas 135840360) žyminį mokestį 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus), sumokėtą 2018 m. kovo 6 d. kredito įstaigos akcinės bendrovės SEB mokėjimo nurodymu Nr. 1581530.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ikea Industry... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 7. Dėl atsakovės UAB „Bioprojektas“ neteisėtų veiksmų ir kaltės... 8. Dėl žalos dydžio Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei UAB... 9. Dėl priežastinio ryšio Teismas sprendė, kad atsakovės UAB... 10. Dėl draudiko atsakomybės Teismas nustatė, kad atsakovė UAB... 11. Dėl ieškinio senaties Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 14. Dėl atsakovės UAB „Bioprojektas” civilinės atsakomybės... 15. 33.1.... 16. Teismas nepagrįstai perkėlė visą atsakomybės dalį atsakovei UAB... 17. 33.2.... 18. Ieškovės parengtoje užduotyje vartojamos sąvokos: pastato dalies renovacija... 19. 33.3.... 20. Bendradarbiavimo pareiga yra numatyta visoms statybos rangos šalims, t. y. ir... 21. Dėl projekto ekspertės UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės... 22. 33.4.... 23. Skundžiamame sprendime teismas nevertino statinio techninio projekto eksperto... 24. 33.5.... 25. Nustačius, jog statinio projekto ekspertas – trečiasis asmuo UAB... 26. Dėl priteistos žalos dydžio... 27. 33.6.... 28. Teismas netinkamai vertino iš draudiko priteistinos sumos dydį ir... 29. 33.7.... 30. Darbai, kurie yra susiję su projektavimo trūkumų pašalinimu pagal su UAB... 31. 33.8.... 32. Teismas nepagrįstai priteistinų nuostolių nemažino turtui taikytinu... 33. 33.9.... 34. Nesutiktina su teismo priteista 214 002,30 Eur (be PVM) suma dėl sandėlio... 35. 33.10.... 36. Pagal Taisyklių 15.9. punktą žala (nuostoliais) pagal su atsakove sudarytą... 37. 33.11.... 38. Abejotinas priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Bioprojektas“... 39. 33.12.... 40. Darbų pabrangimo kainai įtakos turėjo ir ieškovės veiksmai, t. y. jau 2014... 41. 33.13.... 42. Jei teismas manytų priešingai, pagrįstu kainų pabrangimo skaičiavimu... 43. 33.14.... 44. Atitinkamai pagrįsta žalos suma, atlyginama pagal su UAB „Bioprojektas“... 45. Dėl ieškinio senaties... 46. 33.15.... 47. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąją ieškinio senaties... 48. 33.16.... 49. Pretenzija dėl rangos darbų trūkumų buvo pareikšta dar ieškovės 2014 m.... 50. 33.17.... 51. Tuo labiau patikslintu ieškiniu, pateiktu 2017 m. rugsėjo 18 d., skirtingai... 52. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės... 53. 34.1.... 54. Draudiko teiginys, kad 2009 m. liepos 20 d. projektavimo-tyrinėjimo darbų... 55. 34.2.... 56. Iš atsakovės komercinio pasiūlymo yra aišku, kad pati atsakovė savo... 57. 34.3.... 58. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė konsultuos ieškovę ir patars dėl... 59. 34.4.... 60. Atsakovė, apsibrėždama savo, kaip profesionalės, pareigų (įskaitant ir... 61. 34.5.... 62. Teiginiai, kad su atsakove nebendradarbiavo pati ieškovė, nors žinojo apie... 63. 34.6.... 64. Pakartotinę ekspertizę byloje atlikusi ekspertė R. U., atsakydama į jai... 65. Dėl projekto ekspertės UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės... 66. 34.7.... 67. R. U. ekspertizės akte yra nurodyta ekspertės nuomonė dėl tam tikrų... 68. Dėl priteistos žalos dydžio... 69. 34.8.... 70. Draudikas apdraudė atsakovės atsakomybę dėl jos projektavimo veiklos,... 71. 34.9.... 72. Draudikės nurodyta teismo iš jos ieškovei priteista 16 420,37 Eur nuostolių... 73. 34.10.... 74. Ieškovė ieškiniu nereikalavo ir teismas nepriteisė iš draudikės sumų,... 75. 34.11.... 76. Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteistiną ieškovei nuostolių sumą... 77. 34.12.... 78. Sprendimas remontuoti nuolatos atsirandančius sandėlio grindų defektus buvo... 79. Dėl ieškinio senaties... 80. 34.13.... 81. Nors susirašinėjimas tarp ginčo šalių vyko dar iki 2014 m. liepos 4 d.,... 82. 34.14.... 83. Ieškovė byloje prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei... 84. 34.15.... 85. Senaties terminas yra praleistas nežymiai. Draudikė nepagrįstai teigia, jog... 86. 35.1.... 87. Ieškovė prašė taikyti civilinę atsakomybę atsakovės ir jos draudikės... 88. 35.2.... 89. UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu klausimas... 90. 35.3.... 91. Sprendime tik pacituojama teismo ekspertės išvada, susijusi su techninio... 92. 36.1.... 93. Atsakovės UAB „Bioprojektas“ parengto techninio darbo projekto... 94. 36.2.... 95. Teismo ekspertė jokiais teisės aktais nepagrindė išvados, kad vizualinis... 96. 36.3.... 97. TDP aiškinamojo rašto skirsnyje „Grindys“ expressis verbis nurodoma, kad... 98. 36.4.... 99. Teismo ekspertė, pateikdama grindų remonto TDP ekspertizės akto citatą, t.... 100. 36.5.... 101. Pakartotinės teismo ekspertizės akte vadovaujamasi teisės aktais,... 102. 36.6.... 103. Teismo ekspertė gilinosi į krautuvų skaičių ir keliamąją galią ir... 104. 36.7.... 105. Teismo ekspertizės akto ir pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadų... 106. 36.8.... 107. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra jokio 2015 m. liepos 20 d. ekspertinio... 108. Dėl projektuotojo neteisėtų veiksmų... 109. 37.1.... 110. Atsakovė pritaria draudimo bendrovės apeliacinio skundo argumentams, kad... 111. 37.2.... 112. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal ieškovės... 113. 37.3.... 114. Nustačius, kad projektavimo užduotyje pavartota sąvoka „grindų... 115. Dėl ieškovės (užsakovės) kaltės ... 116. 37.4.... 117. Atsakovė pritaria draudikės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios... 118. 37.5.... 119. Ieškovė (užsakovė) neabejotinai yra iš dalies atsakinga už savo patirtus... 120. Dėl žalos (nuostolių dydžio)... 121. 37.6.... 122. Byloje nėra ginčo, kad, nustačius, jog atsakovė galimai netinkamai atliko... 123. Dėl nuostolių dėl darbų kainos pabrangimo... 124. 37.7.... 125. Tarp darbų kainos pabrangimo ir atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra... 126. 37.8.... 127. Atsakovė, kuriai nebuvo atskleista informacija apie sandėlio senų grindų... 128. Dėl nuostolių šalinant grindų defektus (įdubimus)... 129. 37.9.... 130. Ieškovė, delsdama įrengti naujas grindis, veikė savo rizika ir turi... 131. 37.10.... 132. Ieškovė byloje neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki... 133. Dėl nedraudiminių įvykių... 134. 37.11.... 135. Draudikė tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovė žalą patyrė ir dėl kitų... 136. 37.12.... 137. Visi ekspertai vieningai nustatė, kad nors atsakovės vykdyti grindų... 138. 37.13.... 139. Draudikė savo apeliaciniame skunde netinkamai (nepagrįstai plečiamai)... 140. 37.14.... 141. 16 365,19 Eur (be PVM) suma yra ne projektavimo trūkumų ištaisymo išlaidos,... 142. Dėl ieškinio senaties... 143. 37.15.... 144. Jau pareikšdama pradinį ieškinį ieškovė buvo praleidusi CK 6.667... 145. 37.16.... 146. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino... 147. 37.17.... 148. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau ji nenurodė... 149. Dėl projekto ekspertizės... 150. 37.18.... 151. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad projektavimo darbai... 152. Teisėjų kolegija... 153. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 154. Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos duomenimis UAB „Ikea Industry... 155. Dėl apeliacijos ribų Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 156. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų CK 6.256 straipsnio... 157. Dėl atsakovės UAB „TEC Industry“ neteisėtų veiksmų Neteisėti... 158. Dėl nuostolių dydžio CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra... 159. Dėl nuostolių pabrangus projektavimo ir statybos rangos darbams Teisėjų... 160. Dėl nuostolių, ieškovės patirtų šalinant grindų defektus (įdubimus), ir... 161. Dėl priežastinio ryšio Lietuvoje priežastinio ryšio samprata pateikiama... 162. Dėl kaltės Minėta, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė... 163. Dėl draudiko atsakomybės Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB... 164. Dėl UAB „Ekspertika“ apeliacinio skundo argumentų ir dalyvaujančių... 165. Dėl ieškinio senaties Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio... 166. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos... 167. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 168. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl ieškovei... 169. „Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ikea Industry Lietuva“... 170. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TEC Industry“ (juridinio asmens... 171. Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (juridinio... 172. Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį palikti... 173. Atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas... 174. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens uždarosios... 175. Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (juridinio asmens...