Byla 1A-50-165/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Viktoro Kažio, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjams advokatams Virginijai Bradulskienei, Kęstučiui Blažiui, Valentinui Giriūnui, Sergejui Pelš, nuteistiesiems M. S., E. P., A. Š., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. I. nukentėjusiojo atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo V. I. ir nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

3- M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Kauno apygardos teismo 2014-03-25 nutartimi buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013-02-14 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-25 nuosprendžiu, paskirta bausme, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

5- E. P. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių 23 dienoms, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

6- A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 89 paroms.

7A. Š. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Iš nuteistųjų M. S. ir E. P. solidariai priteista V. I.:825 Lt(238,94 €) turtinei ir 2000 Lt (579.24€) neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt (579.24€) išlaidoms, turėtoms atstovo teisinei pagalbai, apmokėti.

9Teisėjų kolegija,

Nustatė

10M. S. ir E. P. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, prievartavo turtą:

11M. S. ir E. P. 2012-08-24 apie 8.40 val. atvažiavo prie sandėlių, esančių ( - ), neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo iš V. I. surinkti 10 000 Lt bei grasino V. I., jei šis nesurinks pinigų, nuvežti į mišką ir sumušti. Pinigus liepė surinkti iki 2012-08-27 ryto;

12toliau, tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus planus, M. S. ir E. P. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla yra išskirta, su asmeniu, kurio veikoje nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2012-08-27 apie 11.20 val. automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. ( - ) atvažiavo prie sandėlių, esančių ( - ), pasiimti reikalautų iš V. I. pinigų. M. S., E. P., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir asmuo, kurio veikoje nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išlipę iš automobilio, nuėjo į angarą, kur E. P. ir M. S. atvirai išsakė grasinančio pobūdžio žodžius, klausinėdami apie angare esančius automobilius, jų detales ir kainas, užsimindami, kad nukentėjusysis įkliuvo dėl vogtų automobilių, tokiu būdu sukurdami bauginančią situaciją ir iš V. I. reikalavo anksčiau nurodytos 10 000 Lt sumos, po ko V.I. pasakė, kad visų pinigų neturi ir perdavė M. S. 2 000 Lt, o E. P., paliepus M. S., paėmė automobilio ,,Audi“ katalizatorių, 70 Lt vertės.

13Tokiu būdu M. S. ir E. P. iš nukentėjusiojo V. I. prievartavo 10 000 Lt, iš kurių pasisavino svetimą turtą – 2 000 Lt bei automobilio ,,Audi“ katalizatorių, 70 Lt vertės.

14Šioje byloje A. Š. taip pat buvo kaltinamas kartu su E. P. ir M. S. prievartavęs turtą, t.y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. Š. veiksmus, nustatė, kad pastarojo veiksmuose nebuvo tyčios prievartauti nukentėjusiojo V. I. turto, todėl konstatavo, kad A. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių ir A. Š. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15A. Š. šioje byloje nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012-08-27 apie 11.20 val. atidaręs automobilio „Peogeut 206“, valst. Nr. ( - ) buvusio ( - ), dureles, iš automobilio salone buvusios rankinės pagrobė 180 Lt ir 20 eurų, priklausančius V. I., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. I. 249 Lt turtinę žalą. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis neskundžiama.

16Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo:

17Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nuosprendį pakeisti:

18- A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

19-M. S. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę;

20- E. P. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę;

21- iš M. S., E. P. ir A. Š. solidariai priteisti V. I. 40 295 Lt(11 670, 24 eurų) turtinei žalai atlyginti.

22- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas klausimas dėl daiktinių įrodymų grąžinimo R. M..

23Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

24Apeliantas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji M. S., E. P. ir A. Š., veikdami organizuotoje grupėje, prievartavo didelės vertės turtą iš nukentėjusiojo V. I., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

25Byloje nustatyta, kad nuteistieji M. S., E. P. ir A. Š. pasisavino automobilio detalių už 21 470 Lt ir iš nukentėjusiojo V. I. paėmė 18 000 Lt. Prokuroras teigia, kad nuteistojo M. S. kartu su kitais kaltinamaisiais įvykdytas automobilio detalių iš nukentėjusiojo paėmimas ir reikalavimas 18 000 Lt už automobilį nepagrįstai teismo įvertintas kaip savavaldžiavimas. Prokuroro nuomone, iš nukentėjusiojo paimtos automobilio detalės ir išreikalauta 18 000 Lt suma yra turto prievartavimo dalykas. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pas V. I. buvo tik vieno automobilio „VW Touran“ detalės. Įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad vogto automobilio „VW Touran“, valst. Nr. ( - ) detales V. I. įsigijo iš D. Š., o minėtas automobilis priklausė ne M. S., o UAB ( - ). Nuteistojo M. S. parodymai apie turėtą automobilį „VW Touran“ yra neišsamūs ir epizodiški, negrįsti objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad M. S. turėjo automobilį „VW Touran“. M. S. negalėjo pateikti automobilio dokumentų, automobilis nebuvo registruotas, neturėjo identifikacijos numerių, po automobilio vagystės M. S. į policiją nesikreipė. M. S. nenurodė, kur jis laikė paimtas automobilio detales. Todėl apelianto nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, kad nuteistieji M. S., E. P. ir A. Š. be jokio pagrindo iš nukentėjusiojo reikalavo ir paėmė automobilio detalių už 21 470 Lt ir 18 000 Lt. Nukentėjusysis patikslintame ieškinyje nurodė, kokias detales ir kokios vertės iš jo kaltinamieji paėmė, automobilių detalių vertė yra nustatyta pagal detalių parduotuvės kainas, todėl yra objektyvi.

26Apeliantas teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra patikimų įrodymų, jog nukentėjusiajam V. I. buvo grasinta šaunamuoju ginklu. Šią aplinkybę teisme parodė nukentėjusysis V. I., jis atpažino revolverį, kuriuo jam buvo grasinta, ir šis buvo tas pats, kuris buvo paimtas iš M. S..

27Apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nagrinėjamas turto prievartavimas buvo padarytas nuteistiesiems veikiant organizuota grupe, kuri atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-186/2013; 2K-36/2013). Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamai veikai buvo nuodugniai ruoštasi, kaltinamieji ėmėsi visų saugumo priemonių: nekalbėjo telefonais, o naudojo racijas, važiavo skirtingais automobiliais, kalbėdavosi kryptingai ir planingai. Visada važiuodavo bent po du asmenis, visi bendravo su nukentėjusiuoju, klausinėdami apie pinigų mokėjimą kitiems asmenims. Organizuotai grupei vadovavo, jos narių veiksmus koordinavo ir kontroliavo, nurodymus davė ir tiesiogiai V. I. turtą prievartavo M. S. ir E. P., o R. M. ir A. Š. atliko vykdytojų veiksmus. Byloje nustatyta, jog A. Š. 2012-08-23 krovė automobilio detales ir 2014-08-27 dalyvavo prievartaujant turtą iš nukentėjusiojo V. I. už 10 000 Lt (2 896,20 €), kad jis bendravo su nukentėjusiuoju, jam pasakydamas „girdi, pasistenk greičiau pabaigt jei nori viską užbaigt greičiau“. Šią aplinkybę patvirtina 2013-01-16 tarnybinis pranešimas. A. Š. kartu buvo ir angare, kai kiti kaltinamieji prievartavo turtą. Byloje nustatyta, kad A. Š. pažinojo R. M., kuris dalyvavo prievartaujant turtą. A. Š. girdėdamas, jog iš nukentėjusiojo V. I. yra reikalaujamos automobilio detalės ir pinigai, tam pritarė konkliudentiniais veiksmais, t.y. tam neprieštaravo, vykdė viską, ką jam liepė M. S. ir E. P., važiavo antrą kartą pas nukentėjusįjį paimti pinigų. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. P. ir M. S. suvokė, kad panaudodami psichinę prievartą ir grasindami panaudoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį vykdyti neteisėtą turtinę pretenziją ir jų psichinė prievarta pasireiškė bauginančios situacijos įsikūrimu, prie kurios sukūrimo, teismo nuomone, prisidėjo ir A. Š. bei R. M. buvimas. Tokios byloje nustatytos ir teismo padarytos išvados patvirtina, kad A. Š. kartu su kitais kaltinamaisiais veikdamas organizuotoje grupėje dalyvavo V. I. turto prievartavime. Organizuotos grupės veikimą patvirtina ir 2012-08-27 įvykio vietoje – V. I. naudotų automobilių detalių prekyvietėje – angare slapta įrengta technine įranga užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti.

28Pakeitus nuosprendį ir pripažinus, kad nuteistieji padarė BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apeliantas prašo nuteistiesiems už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, skirti nutiestiesiems naujas laisvės atėmimo bausmes. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistieji, prievartaudami turtą iš nukentėjusiojo, pasisavino detalių už 21 470 Lt (6218,14 €), kad nukentėjusysis jiems perdavė 18000 Lt (5213, 16 €) bei papildomai 2000 Lt (579,24 €), tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant ją solidariai iš visų nuteistųjų.

29Be to, apeliantas nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad E. P. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo - terminas nuo 2012-08-27 iki 2012-11-23, nes suėmimas E. P. buvo taikomas nuo 2012-08-27 iki 2013-11-23; taip pat netinkamai išspręstas daiktų, susijusių su R. M., klausimas. Apelianto teigimu, daiktinių įrodymų, susijusių su R. M., klausimas turėtų būti sprendžiamas jo išskirtoje byloje, todėl ši teismo nuosprendžio dalis naikintina.

30Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. I. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. S., E. P. ir A. Š. pripažinti kaltais pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti nuteistiesiems šio įstatymo sankcijoje nustatytas bausmes; taip pat tenkinti jo patikslintą civilinį ieškinį.

31Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl netinkamai nuteistiesiems taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

32Apelianto teigimu, nuteistųjų veiksmai iš jo neteisėtai reikalaujant 18 000 Lt (5213,16 €) ir automobilio detalių vertintini kaip turto prievartavimas, nes teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-232/2007; 3K-395/2010) laikomasi pozicijos, kad vertybės, esančios turto prievartavimo dalyku, siejamos su jų ekonominiu turiniu ir baudžiamajai atsakomybei neturi reikšmės tokio turto įgijimo būdas. Jo parodymai apie iš jo prievartautą turtą viso proceso metu buvo nuoseklūs ir teisingi, jie sutapo su liudytojo D. L., jo tėvų Nijolės ir A. L. parodymais, kurių teismas nuosprendyje visiškai nevertino. Be to, jo parodymus apie nuteistųjų veikimą kartu, apie prieš jį naudotą fizinį ir psichinį smurtą patvirtina vaizdo medžiaga ir daiktiniai įrodymai (ginklas, radio stotelės ir kt.). Jis iki byloje nagrinėjamų įvykių nuteistųjų nepažinojo, jo su jais nesiejo jokie tarpusavio santykiai. Nuteistieji grasinimus, fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš jį naudojo sąmoningai, siekdami jį įbauginti ir taip priversti jiems atiduoti reikalaujamą turtą (pinigus ir automobilių detales). Jis turėjo pakankamą pagrindą suprasti ir suprato nuteistųjų grasinimus kaip realius, todėl patyrė neigiamą psichinį poveikį. Nuteistųjų tyčiniais veiksmais sukurta situacija vertė jį bijoti, jog neįvykdžius nuteistųjų reikalavimų, jam atsiras žalingos pasekmės. Tokie nuteistųjų veiksmai, apelianto teigimu, atitinka BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Šią nusikalstamą veiką kartu su kitais nuteistaisiais įvykdė ir A. Š., jis kartu su kitais nuteistaisiais važinėjo pas jį (apeliantą), dalyvavo grasinant šaunamuoju ginklu ir naudojant fizinį ir psichinį smurtą.

33Apeliantas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, kad iš jo neteisėtai paimta 18 000 Lt suma nepadarė jam didelės žalos bei kad netekus automobilių detalių jam nebuvo padaryta 21 000 Lt turtinė žala. Apeliantas nurodo, kad jo vykdoma veikla - automobilių detalių pardavimas nebuvo didelės apimties, jis dirbo įregistravęs individualią veiklą tik du metus, po nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos jis buvo priverstas savo veiklą sustabdyti. Jis neturėjo nuteistųjų reikalaujamos 18 000 Lt (5213,16 €) sumos, todėl ją turėjo skolintis iš pažįstamų ir artimų žmonių.

34Apelianto teigimu, nuteistieji iš jo neteisėtai išreikalavo 18 000 Lt, todėl, sutinkamai su CK 6.263, 6.281 straipsnių nuostatomis, jo civilinis ieškinys dėl jam padarytos 18 000 Lt turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas.

35Taip pat apeliantas nesutinka ir su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nepakankamai įvertino tai, kad nuteistųjų padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, neatsižvelgė į nuteistųjų veiksmus, jų sukeltas pasekmes bei netinkamai taikė teisingumo kriterijų, todėl priteisė per mažą piniginę kompensaciją jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Jis dėl nuteistųjų M. S., E. P., A. Š. veiksmų patyrė išgąstį, šoką, didelį baimės jausmą, dvasinį sukrėtimą, jam dėl to teko gydytis pas gydytoją psichologą, vartoti antidepresantus, raminamuosius vaistus. Apeliantas teigia, kad net ir praėjus tam tikram laikui jautė nerimą, nesaugumo jausmą, tapo nervingas, dėl to suprastėjo jo bendravimo kokybė su artimaisiais, draugais, kolegomis, jis patyrė nepatogumus, buvo priverstas stabdyti darbinę veiklą. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantas prašo tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

36Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nuosprendžio dalį dėl M. S. nuteisimo panaikinti ir M. S. išteisinti.

37Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, vertino byloje surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas dėl M. S. kaltės įvykdžius turto prievartavimą.

38Nuteistasis M. S. kategoriškai neigia prievartavęs nukentėjusiojo V. I. turtą. M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie byloje nagrinėjamų įvykių, jo pažinties ir susitikimų su kitais nuteistaisiais bei nukentėjusiuoju aplinkybes. Apeliaciniame skunde pateikiami detalūs nuteistojo M. S. parodymai apie įvykio aplinkybes ir teigiama, kad nuteistojo parodymai byloje nepaneigti.

39Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 išdėstytais reikalavimais, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, prašo M. S. priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, ir kad jo veikoje nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties.

40Apelianto nuomone, netenkinus prašymo – M. S. priimti išteisinamąjį nuosprendį, M. S. veiksmuose galima būtų įžvelgti tik savavaldžiavimo požymius, nes M. S. pripažįsta nesikreipęs į policiją, o pats išieškojęs pinigus už iš jo pavogtą automobilį.

41Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis M. S. nesutinka su nukentėjusiojo patikslintu civiliniu ieškiniu, nepripažįsta neturtinės žalos ir nesutinka su nukentėjusiajam priteistomis išlaidomis už teisinę pagalbą, nes mano, kad tokiu būdu nukentėjusysis siekia turtinės naudos. Be to, skunde nurodoma, jog nuteistajam M. S. nepagrįstai į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitytas jo kardomajame kalinime išbūtas laikas.

42Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prokuroras prašė tenkinti jo ir nukentėjusiojo V. I. apeliacinius skundus, o nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

43Apeliantas nukentėjusysis V. I. ir jo atstovas prašė tenkinti nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus, o nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

44Nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą ir atmesti prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus.

45Nuteistieji E. P. ir A. Š. bei jų gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

46Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo V. I. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo dėl turto prievartavimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas); taip pat teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai).

47Nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

48Nagrinėjamoje byloje M. S., E. P. ir A. Š. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad M. S., E. P. ir A. Š., veikdami organizuota grupe kartu su R. M., kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2014-08-27 nutartimi byla išskirta į atskirą ir bylai suteiktas Nr. 1-456-626/2014, M. S. ir E. P., būnant organizuotos grupės organizatoriais ir vadovais, paskirsčius konkrečias užduotis sau ir kitiems organizuotos grupės nariams - R. M. ir A. Š., M. S. ir E. P., vadovaudami sukurtai organizuotai grupei ir dalyvaudami jos veikloje (vykdytojai), prievartavo didelės vertės turtą, tokiomis aplinkybėmis:

49M. S., E. P., A. Š. ir R. M., tikslu turėti turtinės naudos, darant nusikaltimus, nuo 2012-08-23 iki 2012-08-27 11.30 val. (kada buvo sulaikyti policijos pareigūnų), subūrė organizuotą grupę pagal iš anksto paruoštą planą. M. S., sužinojęs iš skelbimo apie parduodamas V. I. automobilio „VW TOURAN“ detales, suorganizavo turto prievartavimą, t.y. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir bendrininkų naudai 2012 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val. automobiliais „VW TRANSPORTER”, v/n ( - ) ir „FORD FOCUS”, v/n ( - ) atvažiavo kartu su E. P., A. Š. ir R. M. į ( - ), prie sandėlių, kur saugomos V. I. priklausančios automobilių detalės. Išlipus iš automobilių, M. S. apžiūrėjo sandėlyje buvusias detales ir V. I. pasakė, kad tai jo automobilis ir kad reikia atlyginti nuostolius už jo važinėjimą ir pavogto automobilio ieškojimą bei žodžiu liepė V. I. per savaitę laiko surinkti 18 000 Lt ir juos perduoti organizuotos grupės nariams. Tuo metu E. P. panaudojo prieš V. I. psichinę prievartą, grasindamas nenustatytos markės revolveriu, kurį buvo nukreipęs V. I. į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis išsigando dėl savo gyvybės ir perdavė M. S. 6 300 Lt. Tada E. P. vieną kartą sudavė ranka V. I. į petį, sakydamas, „kodėl meluoji, kad neturi pinigų“. E. P. savo bendrininkams A. Š. ir R. M. nurodė susikrauti į „VW TRANSPORTER” įvairių automobilių detalių, kurios priklausė V. I. už 17 100 Lt. Po to, tęsiant išankstinį nusikalstamą sumanymą, E. P. žodžiu reikalavo, kad iki vakaro V. I. surinktų likusius pinigus (11 700 Lt). To neįvykdžius, grasino susprogdinti jo sandėlius, esančius ( - ). Tada visi sėdo į automobilius ir išvažiavo.

50Tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, 2012-08-23 apie 18 val. M. S. E.P. automobiliu „OPEL TIGRA“, v/n ( - ), į ( - ) pas V. I. ir pastarajam nurodžius, kad pinigų šiuo metu dar neturi, kad pinigus renka D. L., E. P. ir M. S. nuvažiavo į autobusų sustojimą, esantį ( - ), kur iš D. L. paėmė 7780 Lt, kurie buvo reikalauti iš V. I..

51Tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, 2012-08-24 apie 8.40 val.

52M. S., E. P., A. Š. ir R. M. automobiliais „VW TRANSPORTER”, v/n ( - ) ir „FORD FOCUS”, v/n ( - ) atvažiavo į ( - ), į D. L. tėvų kiemą (kur buvo iš anksto nurodęs V. I.). Ten pasiėmė iš V. I. reikalautus 3 920 Lt ir automobilio detalę – vairo perkėlimo mechanizmą, kurio vertė – 4 000 Lt, bei reikalavo dar surinkti 10 000 Lt, jeigu nesurinks pinigų, grasino nusivežti į mišką ir sumušti. Pinigus liepė surinkti iki 2012-08-27 ryto.

53Tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, M. S., E. P., A. Š. ir R. M. 2012-08-27 apie 11.20 val. automobiliu „FORD FOCUS”, v/n ( - ) atvažiavo į ( - ) prie sandėlio, pasiimti reikalautų iš V. I. pinigų. Visi išlipę iš automobilio nuėjo į angarą ir iš V. I. reikalavo anksčiau nurodytos 10 000 Lt sumos, po ko V. I. pasakė, kad visų pinigų neturi ir perdavė M. S. 2000 Lt, po ko buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

54Tokiu būdu M. S., E. P., A. Š. ir R. M. iš nukentėjusiojo V. I. prievartavo 49 100 Lt, iš kurių pasisavino 39 100 Lt, t.y. prievartavo didelės vertės turtą.

55Nagrinėjamoje byloje R. M. atžvilgiu priimta Vilniaus apygardos teismo 2014-08-27 nutartis, kuria R. M., kaltinamo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir bylai suteiktas Nr. 1-456-626/2014 (t. 6, b. l. 127-128).

56Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal M. S., E. P., A. Š. pateiktą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir savo iniciatyva apsvarstęs, ar kaltinamųjų veiksmuose nėra savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių (t. 6, b. l. 129 – 135), konstatavo, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad kaltinamieji prievartavo didelės vertės turtą arba turtas buvo prievartaujamas dalyvaujant organizuotoje grupėje, taip pat byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra neginčytinų objektyvių duomenų, kad M. S. 2013 m. liepos mėnesio viduryje neturėjo automobilio ,,VW Touran“, todėl sprendė, kad byloje nepaneigti M. S. teiginiai, kad jis su kitais kaltinamaisiais iš nukentėjusiojo reikalavo iš jo pavogto automobilio ,,VW Touran“ detalių ir 18 000 Lt kompensacijos. Tokioje M. S. ir kitų kaltinamųjų veikoje teismas įžvelgė galimai savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau nustatęs, kad kaltinamųjų veikoje nėra būtino BK numatyto savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos, sprendė, kad ir šis baudžiamasis įstatymas kaltinamiesiems negali būti taikomas. Todėl teismas M. S., E. P., A. Š. iš kaltinimo pašalino kaltinimo dalį dėl neteisėto reikalavimo gražinti vogto automobilio detales ir sumokėti 18 000 Lt kompensaciją, nurodydamas, kad tokie savavališki veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam didelės žalos, todėl jie gali būti vertinami tik kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnis). Tačiau teismas pripažino, jog byloje yra neginčytinai įrodyta, kad E. P. ir M. S., panaudodami psichinę prievartą, neteisėtai, neturėdamas tam pagrindo, reikalavo iš nukentėjusiojo V. I. 10 000 Lt ir tokią jų įvertino kaip turto prievartavimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje. Teismas įvertinęs A. Š. veiksmus ir nenustatęs, kad jis būtų naudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį ar psichinį smurtą arba reikalavęs iš nukentėjusiojo pinigų ar kito turto, taip pat kad jis būtų supratęs, kad M. S. ir E. P. iš nukentėjusiojo prievartauja turtą, padarė išvadą, kad A. Š. veikoje nebuvo tyčios prievartauti nukentėjusiojo turto ir A. Š. išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, nustatęs E. P. ir M. S. kaltę pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad jie veikė kaip šio nusikaltimo bendravykdytojai, o ne kaip organizuotos grupės nariai.

57Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokuroras, nukentėjusysis ir nuteistojo M. S. gynėjas. Visi apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir remiantis juo padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo.

58Prokuroras ir nukentėjusysis savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl netinkamai nuteistiesiems taikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras ir nukentėjusysis teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. S., E. P. ir A. Š. neturėjo jokios teisės iš nukentėjusiojo reikalauti turto, todėl visų nuteistųjų veiksmai turi būti vertinami kaip organizuotos grupės įvykdytas didelės vertės turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems skirtinos šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ir tenkintinas byloje pareikštas patikslintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys.

59Nuteistojo M. S. gynėjas taip pat, kaip ir prokuroras bei nukentėjusysis, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, tačiau, priešingai nei minėti apeliantai, teigia, kad teismas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė neteisingą išvadą, kad M. S. įvykdė turto prievartavimą. Apeliantas skunde pateikia du alternatyvius prašymus: skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl M. S. nuteisimo panaikinti ir M. S. išteisinti; arba M. S. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą ir atmesti kaip nepagrįstą nukentėjusiojo patikslintą civilinį ieškinį.

60Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes susijusias su šioje byloje nuteistiesiems pareikštu kaltinimu dėl V. I. turto prievartavimo. Netinkamas bylos faktinių aplinkybių nustatymas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą A. Š. ir netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą.

61Pagal 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje gali būti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi ir visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis.

62Minėta, kad šioje byloje M. S., E. P., A. Š. ir R. M. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, panaudodami psichinę prievartą, iš V. I. prievartavo didelės – 49 100 Lt vertės turtą, iš kurių pasisavino 39 100 Lt. Pagal kaltinimą pasisavintą 39 100 Lt sumą sudaro: 21 100 Lt bendra iš V. I. paimtų įvairių detalių kaina ir iš V. I. paimta 18 000 litų grynųjų pinigų suma.

63Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis M. S. dėl jam pareikšto kaltinimo organizuota grupe prievartavus didelės vertės V. I. turtą, tokį kaltinimą kategoriškai neigė. Nuteistasis M. S. parodė, kad jis iš V. I. turto neprievartavo, bet galimai savavaldžiavęs, nes nesikreipdamas į policiją ieškojo iš jo pavogto automobilio ,,VW Touran“, o pagal skelbimą suradęs tokio automobilio detales pas V. I., iš pastarojo jas paėmė ir gavo 18000 litų dydžio nuostolių už pavogtą automobilį atlyginimą. Nuteistojo M. S. teigimu, tarp jo, E. P., R. M. ir pastarojo draugo A.Š. jokio susitarimo prievartauti nukentėjusiojo turtą nebuvo, šie asmenys jam tik padėjo pakrauti automobilio ,,VW Touran“ detales į automobilį.

64Pirmosios instancijos teisme apklausti nuteistieji E. P. ir A. Š., taip pat ir kaltinamasis R.M., taip pat kategoriškai neigė iš nukentėjusiojo V. I. prievartavę turtą. Visi jie pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku kartu su M. S. lankėsi pas nukentėjusįjį V. I., kuris prekiavo automobilių detalėmis, ir paėmė iš jo automobilio ,,VW Touran“ detales, nes manė, kad šios detalės yra iš M. S. pavogto automobilio, taip pat nurodė supratę, kad V. I. turės M. S. atlyginti ir jo patirtus nuostolius dėl automobilio vagystės.

65Pirmosios instancijos teismas patikėjo nuteistojo M. S. parodymais, kad jis 2013 m. liepos mėnesio viduryje turėjo automobilį ,,VW Touran“, motyvuodamas tuo, kad tokį faktą patvirtino kaltinamasis T. M., liudytojas R. M., nuteistasis E. P.. Teismas konstatavęs, kad liudytojo R. M. ir nuteistojo E. P. parodymai yra patikimi ir byloje nėra neginčytinų objektyvių duomenų, kad M. S. 2013 m. liepos mėnesio viduryje neturėjo automobilio ,,VW Touran“, pripažino, kad M. S. turėjo pagrindą manyti, kad pas nukentėjusįjį V. I. yra jo pavogto automobilio ,,VW Touran“ detalės ir todėl jis turėjo tariamą nerealizuotą teisę iš V. I. reikalauti tokio automobilio detalių ir nuostolių atlyginimo, tokiu būdu teismas M. S. veikoje įžvelgė ne turto prievartavimo, o savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) požymių.

66Prokuroras ir nukentėjusysis, nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos teismo įžvalgomis, teigia, kad byloje nenustatytas faktas, kad nuteistasis M. S. 2012 m. liepos viduryje turėjo automobilį ,,VW Touran“ ir kad toks automobilis iš jo buvo pavogtas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. S. veikoje įžvelgė savavaldžiavimą.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų teiginiai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. turėjo tariamą nerealizuotą teisę iš V. I. reikalauti automobilio ,,VW Touran“ detalių ir dėl tokio automobilio vagystės patirtų nuostolių atlyginimo, nepagrįsta patikimais bylos įrodymais.

68Pagal teismų praktiką paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

69Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad M. S. turėjo tariamą teisę iš V. I. reikalauti automobilio ,,VW Touran“ detalių ir dėl automobilio vagystės patirtų nuostolių atlyginimo, vadovavosi išimtinai subjektyvios kilmės įrodymais, t.y. nuteistųjų M. S. ir E. P., kaltinamojo T. M. ir liudytojo R. M. parodymais.

70Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Liudytojų, nukentėjusiųjų, o taip pat ir nuteistųjų (kaltinamųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

71Nuteistasis M. S. teigdamas, kad jis 2012 m. liepos mėnesio pradžioje Vokietijoje įsigijo automobilį ,,VW Touran“ ir juo disponavo Lietuvoje, nepateikė jokių šiuos faktus patvirtinančių rašytinių įrodymų. Nuteistojo M. S. parodymai apie turėtą automobilį „VW Touran“ yra bendro pobūdžio teiginiai, apibūdinantys „VW Touran“ markės automobilį, tačiau neidentifikuojantys konkretaus automobilio. Konkretų automobilį identifikuoja tokiam automobiliui gamintojo suteiktas personalinis numeris, techninis automobilio pasas. Taip pat nuteistasis M. S. nepateikė jokių automobilio įsigijimą liudijančių dokumentų (automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir pan.). Nuteistojo M. S. teiginiai, kad jis Vokietijoje įsigyto, Lietuvoje neįregistruoto automobilio visus dokumentus laikė automobilyje, todėl jie kartu su automobiliu buvo pavogti, yra neįtikinami, todėl vertinami kaip deklaratyvūs. Nuteistojo E. P. parodymai apie neva M. S. turėtą „VW Touran“ markės automobilį yra išvestiniai iš nuteistojo M.S. parodymų, nes nuteistasis E. P. apie tai, kad M. S. buvo įsigijęs automobilį „VW Touran“ Vokietijoje ir kad šį automobilį iš jo pavogė sužinojo iš paties M. S., pats asmeniškai jis tokio automobilio pas M. S. nematė. Kaltinamojo T. M. parodymai, kad jis matė M. S. važiuojantį minivenu, nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad M. S. buvo įsigijęs automobilį „VW Touran“. Liudytojo R. M. parodymai, kad jis matė 2012 m. liepos mėnesį M. S. tvarkantį automobilį ,,VW Touran“ ir žino apie jo vagystę, taip pat nepatvirtina M. S. teiginių, kad jis buvo įsigijęs ,,VW Touran“ automobilį. Liudytojas nurodė, kad tokio automobilio įsigijimo ir vagystės aplinkybės jam žinomos tik iš paties M. S., jis pats automobilį ,,VW Touran“ matė tik per atstumą, kai M. S. jį tvarkė, į jį įlipęs nebuvo, ar automobilis buvo su valstybiniais numeriais neprisimena, M. S. važinėjančio tokiu automobiliu nematė. Taigi liudytojo R. M. parodymai apie M. S. turėtą automobilį ,,VW Touran“ nėra išsamūs ir detalūs, todėl jie nevertintini kaip patikimas, nuteistojo M. S. teiginius apie jo turėtą automobilį „VW Touran“, patvirtinantis įrodymas.

72Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi nuteistųjų M. S. ir E. P., kaltinamojo T. M. ir liudytojo R. M. parodymus, susijusius su M. S. neva turėtu automobiliu ,,VW Touran“, daro išvadą, kad nuteistųjų M. S. ir E. P., kaltinamojo T. M. ir liudytojo R. M. parodymai nėra pakankami daryti neabejotinai išvadai, kad M. S. 2012 m. liepos viduryje buvo įsigijęs ir Lietuvoje disponavo automobiliu ,,VW Touran“.

73Minėta, kad šioje byloje jokių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis M. S. turėjo automobilį ,,VW Touran“, nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, liudijančių nuteistojo M. S. automobilio vagystės faktą. Byloje yra duomenys, kad 2012-07-08 – 19 laikotarpiu Palangoje buvo pavogtas automobilis ,,VW Touran“, pilkos spalvos, tačiau nustatyta, kad šis automobilis priklausė UAB ( - ) ir buvo patikėtas R. M.. Būtent už šio vogto automobilio ,,VW Touran“ detalių realizavimą Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas V. I.. Nukentėjusysis V. I. prisipažino, kad jis 2012-07-24 iš D. Š. įgijo išardyto automobilio ,,VW Touran“ detales, žinodamas, kad tokios detalės yra vogto automobilio. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. Š. akivaizdžiai vengė duoti parodymus apie jo ir V. I. tarpusavio santykius ir prekybą žinomai vogtomis automobilių detalėmis, teigdamas, kad nieko neprisimena arba nežino, tačiau neneigė, kad 2012 m. liepos mėnesį bendravo su V. I. ir pardavė jam kažkokių automobilių detalių, tarp kurių galimai buvo ir automobilio ,,VW ,,Touran“ detalės. Liudytojas tvirtino nieko nežinantis nei apie M. S. turėtą automobilį, nei apie jo automobilio vagystę.

74Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad M. S. 2012 m. liepos mėnesį turėjo ir teisėtai disponavo automobiliu ,,VW Touran“, todėl daroma išvada, kad nuteistasis M. S. neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti iš V. I. savo naudai jokio turto. Todėl, priešingai nei teigiama nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde, M. S. veiksmai nukentėjusiojo V. I. atžvilgiu pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti kaip turto prievartavimas (BK 181 straipsnis).

75Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

76BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota turto prievartavimo sudėtis. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Didelės vertės požymis apibrėžtas BK 190 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

77Šioje byloje kaltinimas dėl didelės vertės turto prievartavimo, veikiant organizuota grupe, buvo pareikštas M. S., E. P., A. Š. ir R. M., kurio atžvilgiu byla teisme buvo išskirta.

78Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma, kurią sudaro nukentėjusiojo V. I., liudytojų D. L., V. A., iš dalies ir nuteistųjų M. S., E. P., A. Š. bei kaltinamojo R. M. parodymai, akistatos, įvykio vietos apžiūros, kratos protokoluose ir byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. S. kartu su E. P., A. Š. ir R. M. 2012-08-23 – 2012-08-27 laikotarpyje kelis kartus lankėsi pas nukentėjusįjį V. I. ir visų apsilankymų metu V. I. buvo reiškiamos nepagrįstos turtinės pretenzijos, o būtent:

79pirmą kartą pas V. I. M. S. atvyko 2012-08-23 apie 14 val. kartu su E. P., A. Š. ir R. M.. M. S., V. I. sandėlyje suradęs automobilio ,,VW Touran“ detales, pareiškė, kad tai yra iš jo tariamai pavogto automobilio detalės, todėl jas, padedant E. P., A. Š. ir R. M., iš V. I. paėmė ir liepė V. I. atlyginti jam dėl automobilio vagystės padarytą 18 000 Lt dydžio žalą. Šio vizito metu nukentėjusysis perdavė M. S. dalį jo reikalaujamos pinigų sumos - 6 300 litų, o likusią dalį – 11 700 litų, M. S. reikalavimu, pažadėjo perduoti tos pačios dienos vakare;

80antrą kartą pas V. I. M. S. atvyko 2012-08-23 apie 18 val. kartu su E. P.. V. I. nurodžius, kad jis reikalaujamų pinigų šiuo metu dar neturi, kad pinigus renka D. L., E. P. ir M. S. nuvažiavo į autobusų sustojimą, kur sutikę atvykstantį D. L., iš pastarojo paėmė 7 780 Lt, kurie buvo reikalauti iš V. I.;

81trečią kartą – 2012-08-24 apie 8.40 val. M. S. kartu su E. P., A. Š. ir R. M., nuvyko į D. L. tėvų kiemą, kur buvo iš anksto nurodęs V. I., ir ten iš V. I. paėmė likusią reikalautų pinigų dalį – 3 920 litus ir pareikalavo iki 2012-08-27 ryto surinkti dar 10 000 Lt, o jeigu nesurinks pinigų, grasino nusivežti į mišką ir sumušti;

82ketvirtą kartą pas V. I. M. S. atvyko 2012-08-27 apie 11.20 val. kartu su E. P., A. Š. ir R. M. pasiimti reikalautų iš V. I. 10 000 Lt pinigų. V. I. pasakius, kad jis visos reikalautos pinigų sumos neturi ir perdavus M. S. 2000 Lt, M. S. kartu su E. P., A. Š. ir R. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

83Teisėjų kolegijos nuomone, tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai liudija, kad turto prievartavimas iš nukentėjusiojo V. I. buvo vykdomas bendrais kelių asmenų veiksmais.

84Nukentėjusysis V. I. viso proceso metu iš esmės vienodai ir nuosekliai teigė, kad M. S., girdint E. P. ir A. Š., reikalavo atiduoti neva iš jo pavogto automobilio detales ir sumokėti 18 000 litų kompensaciją už pavogtą automobilį, grasindamas, kad to nepadarius jis kreipsis į policiją ir praneš informaciją apie tai, kad nukentėjusysis prekiauja vogtų automobilių detalėmis. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas D. L., kuris pats betarpiškai įvykio vietoje matė visus nuteistuosius, imančius iš V. I. sandėlio automobilių detales ir pinigus. Be to, šis liudytojas, nukentėjusiojo prašymu, važiavo į Kauną, surinkti nuteistųjų reikalaujamos trūkstamos pinigų sumos ir pats asmeniškai nuteistiesiems M. S. ir E. P. perdavė 7 780 Lt, reikalautus iš V. I.. Tokie 2012-08-23 nuteistųjų M. S., E. P., A. Š. atlikti veiksmai prieš nukentėjusįjį V. I. vertintini kaip psichinės prievartos panaudojimas, grasinant paskelbti kompromituojančią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas. Nagrinėjamoje byloje esančiais baudžiamaisiais įsakymais nustatyta, kad nukentėjusysis V. I. prekiavo žinomai vogtų automobilių detalėmis, todėl akivaizdu, kad M. S. išsakyti garsinimai, su juo atvykusių asmenų akivaizdoje, padarė poveikį nukentėjusiojo psichikai ir jis būdamas įbaugintas dėl galimų jam neigiamų pasekmių, sutiko vykdyti nuteistųjų neteisėtus reikalavimus.

85Be to, nukentėjusysis ir liudytojas D. L. parodė, kad 2012-08-23 įvykio vietoje nuteistieji M. S. ir E. P. turėjo ginklus ir jais grasino. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis V. I. ir liudytojas D. L. nurodė matę ginklus pas minėtus nuteistuosius skirtingu laiku. Nukentėjusysis V. I. liudijo, kad jam ginklu grasino abu nuteistieji, t.y. E. P. nutaikęs į krūtinės sritį sidabrinės spalvos revolverį, grasino nušauti, išvežti ir susprogdinti pastatus, vėliau M. S. išsitraukė juodos spalvos revolverį ir jį nukreipė į pilvo sritį, nukentėjusysis nurodė neprisimenantis, ar M. S. tuo metu jam grasino. Nukentėjusysis tvirtina, kad grasinimą ginklais matė nuteistasis A. Š. ir kaltinamasis R. M.. Liudytojas D. L. parodė, kad įvykio vietoje revolverį buvo išsitraukęs M. S., jis, klausinėdamas iš kur V. I. gavo detales, ginklą buvo nutaikęs liudytojui į kojas ir grasino sušaudyti kojas. Liudytojas nurodė, kad šios aplinkybės nukentėjusysis nematė, nes tuo metu buvo nuėjęs atnešti kaltinamųjų reikalaujamų pinigų, tačiau viską girdėjo ir matė kiti kaltinamieji. Šioje byloje apklausti nuteistieji ir kaltinamasis R. M. neigė ginklų naudojimo faktą. 2012-08-27 įvykio vietoje sulaikant kaltinamuosius M. S. rūbuose buvo rastas revolveris OLIMPIC 38. Iš daiktų parodymų atpažinti protokolo matyti, kad V. I. būtent šį ginklą atpažino kaip M. S. turėtą ginklą įvykio vietoje, kai kaltinamieji pas jį buvo atvykę pirmą kartą. Sulaikymo metu pas E. P. joks ginklas surastas nebuvo.

86Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad nukentėjusiajam ginklu grasino nuteistasis M. S., tačiau tokia aplinkybė šiam nuteistajam kaltinime neinkriminuota. Kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajam ginklu grasino E. P., tačiau tokiam kaltinimui pagrįsti byloje nepakanka įrodymų. Minėta, kad tokią aplinkybę nurodė tik nukentėjusysis, kitų tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę iš kaltinimo E. P. pašalino kaip neįrodytą. Pašalinus šią aplinkybę, sumažėja E. P. neteisėtų veiksmų apimtis, tačiau nepaneigiamas jo dalyvavimas turto prievartavime.

87Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad jau pirmo susitikimo su nukentėjusiuoju metu visiems šioje byloje nuteistiems asmenims buvo žinoma, kad nukentėjusysis prekiauja vogtomis automobilių detalėmis ir šią aplinkybę nuteistieji panaudojo kaip poveikio priemonę nukentėjusiajam, reikalaudami atiduoti automobilio ,,VW Touran“ detales ir sumokėti 18000 litų, kad šis išvengtų policijos. Taip pat byloje įrodyta, kad M. S., matant ir girdint E. P. ir A.Š. bei galimai asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, nukentėjusiajam grasino fiziniu smurtu, jei nukentėjusysis nevykdys kaltinamųjų reikalavimų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad nukentėjusysis tokius grasinimus suprato kaip realius ir būdamas įbaugintas sutiko atiduoti nuteistiesiems reikalaujamas automobilio detales ir 18 000 litų, kurių dalį pasiskolino iš giminaičių ir pažįstamų.

88Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji supratę, kad nukentėjusysis yra realiai įbaugintas, nusprendė savo naudai iš nukentėjusiojo įgyti papildomai 10000 litų už neva patirtus nepatogumus ieškant M. S. pavogto automobilio ir tokiam reikalavimui įvykdyti nustatė terminą iki 2012-08-27 ryto, o jo neįvykdžius grasino nusivežti į mišką ir sumušti. Būtent po tokio nuteistųjų išsakyto reikalavimo nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos instituciją, pranešdamas apie jo atžvilgiu vykdomą nusikalstamą veiką. Po tokio nukentėjusiojo pareiškimo buvo priimtas sprendimas dėl slapto sekimo ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pagal BPK 158 ir 160 straipsnius atlikimo. Šių procesinių veiksmų pasėkoje buvo surinkta ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija – vaizdo ir garso įrašai. Šie įrašai buvo peržiūrėti pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstyta išsami jų analizė. Apeliacinės instancijos teisme dar kartą buvo peržiūrėtas ir išklausytas vaizdo ir garso įrašas bei apklaustas šiuos procesinius veiksmus atlikęs tyrėjas T. Z., kuris teismui paaiškino tokių įrašų darymo aplinkybes ir jų metu nustatytas faktines aplinkybes (t. 7 b. l. 142-144).

89Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, sprendžia, kad šioje byloje turto prievartavimas iš nukentėjusiojo buvo vykdomas laikotarpyje nuo 2012-08-24 iki 2012-08-27, šiuo laikotarpiu iš nukentėjusiosios buvo išreikalautas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas automobilių detalių kiekis ir asortimentas, 18 000 litų ir pareikalauta dar 10 000 litų, ir šioje tęstinėje nusikalstamoje veikoje dalyvavo ne tik M. S. ir E. P., bet ir A. Š. bei galimai asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta. Nukentėjusiojo V. I., liudytųjų D. L., T. Z. parodymai, vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. Š. veikė sutartinai su M. S. ir E. P., kartu su jais lankėsi pas nukentėjusįjį ir siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad tarp bendrininkų buvo išankstinis išsamus susitarimas dėl nusikalstamos veikos detalių, taip pat, kad nuteistieji būtų turėję atlikti tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingus vaidmenis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. S., E. P. ir A. Š. veikė organizuota grupe. Tačiau išankstinio išsamaus susitarimo tarp bendrininkų dėl nusikalstamos veikos detalių nebuvimas nepaneigia nuteistųjų bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką.

90Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrininkauti gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Jis gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek spontaniškai kilęs, tačiau kiekvienas bendrininkas suvokia dalyvaujantis būtent bendrame nusikaltime, realizuojantis visus ar dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

91Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi nuteistieji buvo kartu pas nukentėjusįjį, kai šiam pirmą kartą buvo pareikštos turtinės pretenzijos dėl neva neteisėtai turimo turto ir pareikalauta jį grąžinti, visi jie dalyvavo paimant automobilių detales iš nukentėjusiojo sandėlio ir girdėjo kaip iš nukentėjusiojo buvo reikalaujami pinigai bei matė kaip dalis jų buvo perduota M. S.. Tokios byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad visi nuteistieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams ir vėliau bendrai tęsė savo nusikalstamą veiką. Įvertinus nuteistųjų pritarimą vienas kito neteisėtiems veiksmams, pripažintina, kad visi jie veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-79/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013). Taigi šiuo atveju nuteistojo A. Š. bendrininkavimą su M. S. ir E. P. parodo jo konkliudentiniai veiksmai, kuriais jis išreiškė pritarimą pastarųjų grasinimams panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir paskelbti jam nepageidaujamą informaciją, jei šis nevykdys jų neteisėtų turtinių reikalavimų, ir tokiu būdu jis pats, kaip vykdytojas, dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą – turto prievartavimą.

92Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pakanka teisėtu būdu gautų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kad nukentėjusiojo V. I. atžvilgiu buvo įvykdytas turto prievartavimas ir jį įvykdė bendrininkų grupė, kurioje dalyvavo ne tik M. S. ir E. P., bet ir A. Š. bei galimai asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta.

93Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl šio nusikaltimo baigtumo momentu laikytinas neteisėto prievartinio turtinio reikalavimo pateikimo momentas. Detalizuojant šią nuostatą, turto prievartavimo baigtumas sietinas su momentu, kai nukentėjusysis buvo supažindintas su neteisėto turtinio reikalavimo ir grasinimo turiniu.

94Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad iš nukentėjusiojo buvo paimta įvairių automobilių detalių, 18 000 litų ir pareikalauta dar 10 000 Lt.

95Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad kaltinime nuteistiesiems inkriminuotos iš nukentėjusiojo neteisėtai paimtos detalės neišvardintos, t.y. kaltinimas šioje dalyje nėra detalizuotas.

96Nukentėjusysis patikslintame ieškinyje nurodė, kokias detales ir kokios konkrečiai vertės iš jo kaltinamieji paėmė. Apeliantai – prokuroras ir nukentėjusysis skunduose teigia, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos automobilių detalių kainos yra nustatytos pagal detalių parduotuvės kainas, todėl ieškinyje nurodyta bendra jų vertė - 21 470 Lt yra pagrįsta ir objektyvi. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

97Nukentėjusysis V. I. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytų pagrobtų detalių įsigijimo dokumentų. Byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusysis prekiavo ir žinomai vogtų automobilių detalėmis, be to, jis parodė, kad jis, įsigijęs žinomai vogtus automobilius, kai kurias šių automobilių detales jau buvo pardavęs pagal skelbimus nepažįstamiems asmenims. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad turto prievartavimo metu V. I. turėjo visas patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytas automobilių detales ir kad būtent tokias detales neteisėtai užvaldė nuteistieji. Nuteistųjų neteisėtai užvaldytos automobilių detalės surastos nebuvo. Teismui neturint galimybių BPK nustatyta tvarka patikrinti nukentėjusiojo parodymus dėl iš jo neteisėtai paimtų automobilių detalių kiekio, asortimento ir kainos, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai, kurių pašalinti nėra galimybės, vertinami nuteistųjų naudai.

98Todėl pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad M.S., E. P., A. Š., veikdami bendrininkų grupe galimai su asmeniu, kurio byla išskirta, panaudodami psichinę prievartą, prievartavo iš nukentėjusiojo V. I. turtą, ir tokiu būdu neteisėtai užvaldė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytą kiekį, nenustatyto asortimento ir vertės automobilio detalių, 18 000 litų bei neteisėtai reikalavo perduoti 10 000 litų. Taigi nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad nuteistieji iš nukentėjusiojo reikalavo turto už 28 000 litų, tokia suma neatitinka didelės vertės turto kriterijaus, nes pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl aptariamu atveju visų nuteistųjų veiką atitinka ne BK 181 straipsnio 3 dalies, o BK 181 straipsnio 1 dalies sudėtį.

99Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nuteistiesiems M. S. ir E. P. baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, o A. Š. nepagrįstai išteisintas dėl turto prievartavimo. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma A. Š. pripažintinas kaltu dėl turto prievartavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

100Dėl bausmės

101Pripažinus A. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, būtina išspręsti ir bausmės skyrimo klausimą.

102Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytais reikalavimais. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

103Nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto ir laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.

104Skirdamas bausmę už turto prievartavimą ir parinkdamas jos rūšį ir dydį A. Š., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltininko asmenybę.

105A. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiat bendrininkų grupe. Tačiau A. Š. vaidmuo realizuojant nusikalstamus kėslus nebuvo toks aktyvus kaip M. S. ir E. P., jis praeityje neteistas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Š. už jo įvykdytą turto prievartavimą skirtina sankcijoje numatytą bausmės rūšis – areštas, o jo dydis parenkamas didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytos arešto bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši bausmė bendrintina su bausme, nuteistajam A. Š. paskirta skundžiamu teismo nuosprendžiu už vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis), taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

106Nagrinėjamoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu M. S. ir E. P. bausmės paskirtos BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas šiems nuteistiesiems bausmes, BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nepažeidė.

107Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad šie nuteistieji prievartavo didesnės vertės turtą nei nustatė pirmosios instancijos teismas, padidėja ir nuteistųjų neteisėtų veiksmų apimtis, o tai duoda pagrindą griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į padaryto nusikaltimo pobūdį (turtinis nusikaltimas) bei į nukentėjusiojo interesą, kad būtų atlyginta jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, sprendžia negriežtinti nuteistiesiems M. S. ir E. P. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių.

108Dėl civilinio ieškinio

109Nukentėjusysis V. I. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų M. S., E. P., R. M., A. Š. 40 295 Lt turtinei žalai ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt išlaidas, turėtas už teisinę pagalbą jo atstovui (t.5, b. l. 44-46).

110Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad nukentėjusiojo V. I. atžvilgiu turto prievartavimą įvykdė bendrininkų grupė, susidedanti iš M. S., E. P., A. Š. ir galimai asmens, kurio byla išskirta, ir kad šio nusikaltimo dalykas buvo ne tik iš nukentėjusiojo reikalauta 10 000 Lt sumą, bet ir iš nukentėjusiojo neteisėtai paimtos automobilių detalės bei 18 000 litų, iš naujo sprendžiamas šioje byloje pareikšto nukentėjusiojo V. I. civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas.

111Kiekvienas asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ieškinį ir teismas, priimdamas nuosprendį, privalo jį išspręsti. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turto prievartavimas buvo padarytas nuteistiesiems bendrininkaujant, todėl nuteistiesiems taikytinas solidariosios atsakomybės institutas ir nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš visų nuteistųjų.

112Dėl turtinės žalos atlyginimo

113Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

114Nukentėjusysis patikslintame ieškinyje nurodė, kad jam padaryta 40 295 Lt turtinė žala. Šią žalą sudaro: pagrobtų automobilių detalių bendra vertė 21 470 Lt, kaltinamųjų reikalavimu jiems perduota 18 000 Lt suma ir 835 Lt išlaidos vaistams ir išvykoms į gydymosi įstaigas.

115Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad M. S., E. P. ir A. Š. bei galimai, asmuo kurio byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe, prievartavo iš nukentėjusiojo turtą, kurio dalyku buvo ir automobilių detalės bei 18 000 Lt, kuriuos nukentėjusysis, vykdydamas neteisėtą nuteistųjų reikalavimą, perdavė nuteistiesiems, pripažintina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didesnė turtinė žala nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

116Nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistieji per kelis kartus iš nukentėjusiojo be teisinio pagrindo paėmė 18 000 Lt, todėl akivaizdu, kad dėl tokių nuteistųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta 18 000 Lt dydžio turtinė žala ir ji turi būti atlyginta. Todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl 18 000 Lt priteisimo tenkintina.

117Tačiau atmestina civilinio ieškinio dalis dėl 21 100 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šiame procesiniame teismo sprendime jau minėta, kad šioje byloje objektyviai nenustatyta iš nukentėjusiojo paimtų automobilių detalių asortimentas, kiekis ir kaina. Nukentėjusiojo pateiktas išsamus neva iš jo nuteistųjų paimtų detalių sąrašas nepripažintinas patikimu įrodymu, nes nukentėjusiojo rašytiniame dokumente nurodytų duomenų nėra galimybės patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis) (nukentėjusysis nepateikė detalių įsigijimo patvirtinančių dokumentų, nuteistųjų paimtos detalės surastos nebuvo). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis prekiavo žinomai vogtų automobilių detalėmis, todėl neteisėtai įsigyto turto pagrobimas jo turėtojui neužtikrina teisės į žalos, susijusios su minimo turto netekimu, atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-232/2007). Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl 21 100 Lt turtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

118Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos, susijusias su vaistų pirkimu ir važinėjimu į gydymosi įstaigas, 825 Lt sumai, yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš nuteistųjų.

119Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tenkintinas nukentėjusiojo V. I. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 18 825 litų sumai, kuri atitinka 5452,10 eurų.

120Dėl neturtinės žalos atlyginimo

121Nukentėjusysis V. I. patikslinti civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

122Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimą, nuostatomis ir taikydamas sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, svarbius žalos dydžio nustatymui, nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Lt (579.24€).

123Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistieji turto prievartavimą prieš nukentėjusįjį įvykdė nenaudodami fizinio smurto, į nukentėjusiojo asmenybę apibūdinančius duomenis (nukentėjusysis teistas už žinomai vogtų automobilių detalių realizavimą), sprendžia, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam nustatytas neturinės žalos dydis - 2 000 Lt (579.24€) atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2011), todėl nelaikytinas aiškiai per mažu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti padarytos neturtinės žalos dydžio klausimo. Todėl pirmosios instancijos nustatytas neturtinės žalos dydis priteistinas nukentėjusiajam solidariai iš nuteistųjų M. S., E. P. ir A. Š..

124Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

125Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-431/2012,2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

126Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad jis apmokėjo savo atstovui už teisinę pagalbą 1 500 Lt.

127Pirmosios instancijos teismas motyvuotai šias nukentėjusiojo turėtas išlaidas priteisė iš kaltinamųjų M. S. ir E. P.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, nusprendus, kad turto prievartavimą nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdė ne tik M. S. ir E. P. bet ir A. Š., 1500 Lt suma nukentėjusiajam priteistina solidariai ir visų trijų nuteistųjų.

128Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Kersnauskas prašo iš nuteistųjų priteisti 950 Eur nukentėjusiojo V. I. turėtų proceso išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ir jo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateikti du pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis advokatui V. Kersnauskui sumokėjo viso 950 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme ir kitas teisines paslaugas (t. 7, b. l. 88, 89).

129Nagrinėjamoje byloje paduoti trys apeliaciniai skundai, juose ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo turėtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo atstovavimu teisme, turi būti apmokėtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kad nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, kurio paslaugomis nukentėjusysis naudojosi ir pirmosios instancijos teisme (skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo naudai priteista 2 000 Lt (579.24€) išlaidoms, turėtoms atstovo teisinei pagalbai, apmokėti), taip pat atsižvelgdama į nuteistųjų turtinę padėtį, iš jų priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui dydžius, sprendžia, kad prašoma priteisti 950 eurų suma už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 500 eurų, ir šios išlaidos priteistinos solidariai iš nuteistųjų M. S., E. P. ir A. Š..

130Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, likimo

131Skundžiamu teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, priklausantys R. M.: R. M. telefonas „SAMSUNG GT-55360“, Bitės Labas SIM kortelė (telefone), telefonas „SAMSUNG GT-E1081T“, SIM kortelę TELE 2 PILDYK (telefone), TELE 2 PILDYK SIM kortelės laikiklis, telefonas „SAMSUNG SGH-U600“, telefonas „SAMSUNG SGH-J700“, telefonas „LG“, kurio SIM kortelė TELE 2 PILDYK (telefone), telefonas „NOKIA 6070“, telefonas „SONY ERICSON“ be galinio dangtelio, pakrovėjas, beisbolo lazda – grąžintini R. M..

132Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė daiktų, susijusių su R. M., likimą, todėl prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį, kuria teismas išsprendė daiktų, susijusių su R. M., likimą, panaikinti.

133Toks prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

134Nagrinėjamoje byloje R. M. atžvilgiu priimta Vilniaus apygardos teismo 2014-08-27 nutartis, kuria R. M., kaltinamo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir bylai suteiktas Nr. 1-456-626/2014 (t. 6, b. l. 127-128), taigi nagrinėjamoje byloje R. M. kaltumo klausimas nespręstas ir jo atžvilgiu teismo nuosprendis nepriimtas, todėl su juo susijusių daiktinių įrodymų likimas šioje byloje negalėjo būti sprendžiamas. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas su R. M. susijusių daiktinių įrodymų likimas, keistina BPK 328 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu.

135Dėl M. S. suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką

136Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuteistajam M. S. nepagrįstai į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitytas jo kardomajame kalinime išbūtas laikas.

137Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų direktoriaus teikimą dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką nuteistajam M. S. ir 2014-11-19 nutartimi į nuteistajam M. S. Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė laiką, išbūtą suėmime nuo 2012-08-27 iki 2013-12-18 (t. 7, b. l. 43-44).

138Dėl rašymo klaidos ištaisymo

139Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje neteisingai nurodytas nuteistojo E. P. suėmime išbūtas laikas, kuris nuosprendžiu įskaitytas į bausmės laiką.

140Iš tiesų, skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas padarė akivaizdžiai rašymo klaidą, nurodydamas E. P. į bausmės laiką įskaitytino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2012-08-27 iki 2012-07-04.

141Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nuteistajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta 2013-07-04 (t. 5, b. l. 129-131), todėl nuteistajam E. P. į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2012-08-27 iki 2013-07-04. Ši teismo rašymo klaida ištaisytina.

142Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

143Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

144A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalies, ir paskirti arešto bausmę – 70 parų.

145Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti, iš dalies sudedant, su bausme A. Š. paskirta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų.

146Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, A. Š. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą – nuo 2012-08-27 iki 2012-11-23 ir laikyti, kad A. Š. yra atlikęs visą bausmę.

147Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir daiktinių įrodymų, priklausančių R. M., likimo:

148Iš M. S., E. P. ir A. Š. solidariai priteisti V. I. 5 452,10 eurų (18 825 litų) turtinei ir 579,24 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1 079,24 eurų išlaidoms, turėtoms atstovo teisinei pagalbai, apmokėti.

149Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti, priklausančius R. M.: telefoną „SAMSUNG GT-55360“, Bitės Labas SIM kortelę (telefone), telefoną „SAMSUNG GT-E1081T“, SIM kortelę TELE 2 PILDYK (telefone), TELE 2 PILDYK SIM kortelės laikiklį, telefoną „SAMSUNG SGH-U600“, telefoną „SAMSUNG SGH-J700“, telefoną „LG“, kurio SIM kortelė TELE 2 PILDYK (telefone), telefoną „NOKIA 6070“, telefoną „SONY ERICSON“ be galinio dangtelio, pakrovėją, beisbolo lazdą – palikti saugoti prie R. M. išskirtos baudžiamosios bylos Nr. 1-456-626/2014.

150Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos klaidą, nurodant nuteistajam E. P. į bausmė laiką įskaitytą jo sulaikyme ir suėmime išbūtą terminą, nustatant, kad:

151nuteistajam E. P. į bausmė laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas terminas nuo 2012-08-27 iki 2013-07-04.

152Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

153Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Viktoro... 3. - M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė... 5. - E. P. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10... 6. - A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 89 paroms.... 7. A. Š. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos,... 8. Iš nuteistųjų M. S. ir E. P. solidariai priteista V. I.:825 Lt(238,94 €)... 9. Teisėjų kolegija,... 10. M. S. ir E. P. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami... 11. M. S. ir E. P. 2012-08-24 apie 8.40 val. atvažiavo prie sandėlių, esančių... 12. toliau, tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus planus, M. S. ir E. P.... 13. Tokiu būdu M. S. ir E. P. iš nukentėjusiojo V. I. prievartavo 10 000 Lt, iš... 14. Šioje byloje A. Š. taip pat buvo kaltinamas kartu su E. P. ir M. S.... 15. A. Š. šioje byloje nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad... 16. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 17. Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nuosprendį pakeisti:... 18. - A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 4... 19. -M. S. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 8... 20. - E. P. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6... 21. - iš M. S., E. P. ir A. Š. solidariai priteisti V. I. 40 295 Lt(11 670, 24... 22. - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas klausimas dėl daiktinių... 23. Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad... 24. Apeliantas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės... 25. Byloje nustatyta, kad nuteistieji M. S., E. P. ir A. Š. pasisavino automobilio... 26. Apeliantas teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 27. Apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas,... 28. Pakeitus nuosprendį ir pripažinus, kad nuteistieji padarė BK 181 straipsnio... 29. Be to, apeliantas nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje klaidingai... 30. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. I. apeliaciniame skunde prašo... 31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas... 32. Apelianto teigimu, nuteistųjų veiksmai iš jo neteisėtai reikalaujant 18 000... 33. Apeliantas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, kad iš jo neteisėtai... 34. Apelianto teigimu, nuteistieji iš jo neteisėtai išreikalavo 18 000 Lt,... 35. Taip pat apeliantas nesutinka ir su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu.... 36. Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai,... 38. Nuteistasis M. S. kategoriškai neigia prievartavęs nukentėjusiojo V. I.... 39. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio... 40. Apelianto nuomone, netenkinus prašymo – M. S. priimti išteisinamąjį... 41. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis M. S. nesutinka su nukentėjusiojo... 42. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prokuroras prašė... 43. Apeliantas nukentėjusysis V. I. ir jo atstovas prašė tenkinti... 44. Nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo M. S. gynėjo... 45. Nuteistieji E. P. ir A. Š. bei jų gynėjai prašė prokuroro ir... 46. Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 47. Nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. ... 48. Nagrinėjamoje byloje M. S., E. P. ir A. Š. buvo kaltinami ir perduoti teismui... 49. M. S., E. P., A. Š. ir R. M., tikslu turėti turtinės naudos, darant... 50. Tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, 2012-08-23 apie 18 val.... 51. Tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, 2012-08-24 apie 8.40... 52. M. S., E. P., A. Š. ir R. M. automobiliais „VW TRANSPORTER”, v/n ( - ) ir... 53. Tęsdami iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, M. S., E. P., A. Š. ir... 54. Tokiu būdu M. S., E. P., A. Š. ir R. M. iš nukentėjusiojo V. I. prievartavo... 55. Nagrinėjamoje byloje R. M. atžvilgiu priimta Vilniaus apygardos teismo... 56. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal M. S., E. P., A. Š.... 57. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokuroras, nukentėjusysis... 58. Prokuroras ir nukentėjusysis savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad... 59. Nuteistojo M. S. gynėjas taip pat, kaip ir prokuroras bei nukentėjusysis,... 60. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir... 61. Pagal 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje... 62. Minėta, kad šioje byloje M. S., E. P., A. Š. ir R. M. buvo kaltinami tuo,... 63. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis M. S. dėl jam pareikšto... 64. Pirmosios instancijos teisme apklausti nuteistieji E. P. ir A. Š., taip pat ir... 65. Pirmosios instancijos teismas patikėjo nuteistojo M. S. parodymais, kad jis... 66. Prokuroras ir nukentėjusysis, nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų teiginiai yra pagrįsti.... 68. Pagal teismų praktiką paneigiant turto prievartavimą ir veiką... 69. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad M. S. turėjo tariamą... 70. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką,... 71. Nuteistasis M. S. teigdamas, kad jis 2012 m. liepos mėnesio pradžioje... 72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi... 73. Minėta, kad šioje byloje jokių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų, kad... 74. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 75. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 76. BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota turto prievartavimo sudėtis.... 77. Šioje byloje kaltinimas dėl didelės vertės turto prievartavimo, veikiant... 78. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų... 79. pirmą kartą pas V. I. M. S. atvyko 2012-08-23 apie 14 val. kartu su E. P., A.... 80. antrą kartą pas V. I. M. S. atvyko 2012-08-23 apie 18 val. kartu su E. P.. V.... 81. trečią kartą – 2012-08-24 apie 8.40 val. M. S. kartu su E. P., A. Š. ir... 82. ketvirtą kartą pas V. I. M. S. atvyko 2012-08-27 apie 11.20 val. kartu su E.... 83. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 84. Nukentėjusysis V. I. viso proceso metu iš esmės vienodai ir nuosekliai... 85. Be to, nukentėjusysis ir liudytojas D. L. parodė, kad 2012-08-23 įvykio... 86. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad nukentėjusiajam... 87. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad jau pirmo... 88. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji supratę, kad nukentėjusysis yra... 89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje... 90. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 91. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi nuteistieji buvo kartu pas... 92. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje... 93. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl šio nusikaltimo baigtumo... 94. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad iš nukentėjusiojo buvo... 95. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad kaltinime... 96. Nukentėjusysis patikslintame ieškinyje nurodė, kokias detales ir kokios... 97. Nukentėjusysis V. I. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė... 98. Todėl pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija... 99. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje... 100. Dėl bausmės ... 101. Pripažinus A. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181... 102. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 103. Nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių... 104. Skirdamas bausmę už turto prievartavimą ir parinkdamas jos rūšį ir dydį... 105. A. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių... 106. Nagrinėjamoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu M. S. ir E. P. bausmės... 107. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad šie nuteistieji prievartavo... 108. Dėl civilinio ieškinio ... 109. Nukentėjusysis V. I. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš... 110. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad... 111. Kiekvienas asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės... 112. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 113. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens... 114. Nukentėjusysis patikslintame ieškinyje nurodė, kad jam padaryta 40 295 Lt... 115. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad M. S., E.... 116. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistieji per kelis kartus... 117. Tačiau atmestina civilinio ieškinio dalis dėl 21 100 Lt turtinės žalos... 118. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 119. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje... 120. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 121. Nukentėjusysis V. I. patikslinti civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam 25... 122. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio,... 123. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines... 124. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti... 125. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 126. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui pateikė mokėjimo kvitus,... 127. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai šias nukentėjusiojo turėtas... 128. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas V.... 129. Nagrinėjamoje byloje paduoti trys apeliaciniai skundai, juose ginčijami... 130. Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, likimo... 131. Skundžiamu teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad... 132. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 133. Toks prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.... 134. Nagrinėjamoje byloje R. M. atžvilgiu priimta Vilniaus apygardos teismo... 135. Dėl M. S. suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką... 136. Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuteistajam M. S.... 137. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas... 138. Dėl rašymo klaidos ištaisymo ... 139. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje... 140. Iš tiesų, skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas... 141. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nuteistajam E. P. paskirta... 142. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 143. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl A.... 144. A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį,... 145. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo... 146. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, A. Š. į bausmės laiką... 147. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį... 148. Iš M. S., E. P. ir A. Š. solidariai priteisti V. I. 5 452,10 eurų (18 825... 149. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai... 150. Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio... 151. nuteistajam E. P. į bausmė laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime... 152. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 153. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą...