Byla 2-547-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J., ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo ar hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. Kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (toliau – BAB bankas „Snoras“), 2008 m. balandžio 11 d. Vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp BAB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. Laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir BAB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. Laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir BAB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Vekselių pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) sudaryti iš esmės suklydus, t. y. turint valios trūkumų jų sudarymo metu. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  3. 2018 m. sausio 12 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriame prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015 bei sustabdyti priteistų sumų išieškojimą 2015 m. lapkričio 26 d. teismo sprendimo pagrindu, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakviesti buvusią ekspertę S. V., kuri ruošė medžiagą BAB banko „Snoras“ Mažmeninių paskolų komitetui dėl kredito suteikimo, taip pat kredito ir hipotekos sutartis.
  4. Ieškovė nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kad BAB bankas „Snoras“ suteikė kreditą remdamasis 2007 m. gegužės 28 d. turto (žemės sklypo) įvertinimo ataskaita, laikydamas ją preliminaria turto įvertinimo ataskaita dėl įkeičiamo turto rinkos vertės, nesant jokių kriterijų, parametrų, kaip ir kokiu pagrindu turto vertinimo ataskaitą įvardyti kaip preliminarią turto vertinimo ataskaitą. Ieškovė teigia, kad vertinimo ataskaita įvardyta preliminaria be jokio pagrindo. UAB „Čelta“ 2007 m. gegužės 28 d. ataskaitą su joje nustatyta žemės sklypo rinkos verte 3 000 000 Lt laikė galutine, o BAB bankas „Snoras“ laikė, kad tai yra preliminari vertinimo ataskaita, tačiau ieškovei to nenurodė. Bankas 2008 m. sausio 31 d. atliko turto vertinimą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo vertė 3 000 000 Lt su pastaba, jog tokios vertės sklypas bus ateityje, kuomet jis bus pagerintas (suskaidytas į sklypus, įrengti privažiavimai ir kt.). Apie šią turto vertinimo ataskaitą ieškovė nežinojo.
  5. Ieškovė teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos proceso byloje atnaujinimui. Visos bylai reikšmingos aplinkybės galės būti atskleistos tik apklausus ekspertę, pateikusią minėtas ataskaitas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
  2. Teismas nurodė, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ieškovė UAB „Čelta“ jau 2016 m. lapkričio 7 d. buvo pateikusi Vilniaus apygardos teisme prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, būtent, kad 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, kuria vadovavosi UAB „Čelta“, buvo preliminari vertinimo ataskaita. Pagal UAB ,,Čelta“ prašymą buvo iškelta civilinė byla ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  3. Taip pat teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad ieškovė pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-4269-553/2017), prašymą grįsdama tuo, kad 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita klaidingai įvardinta kaip preliminari vertinimo ataskaita, kai tokios ir būti negali, nes nėra preliminaraus vertinimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (civilinė byla Nr. A2-4269-553/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
  4. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės remiasi tapačiomis kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311.1. Nėra jokių kriterijų ir pagrindo galiojančią turto vertinimo ataskaitą įvardyti preliminaria šio turto vertinimo ataskaita. Nors ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tačiau skiriasi pagrindas. Išnagrinėtame prašyme (kokiame nenurodė) pagrindas buvo nustatytos vertės preliminarioje šio turto vertinimo ataskaitoje panaudojimas kredito lėšų gavimui, o šiuo atveju pagrindas yra tokios vertės nustatymas.

411.2 Pirmosios instancijos teismas pateikto prašymo nenagrinėjo, neįsigilino į jo esmę, tik lakoniškai nurodė, kad klausimas jau išspręstas. Tokiu būdu teismas neatsižvelgė į tai, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei įteisino preliminarų turto vertinimo būdą.

  1. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimta prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė atskirajame skunde pateikė prašymą bylą pagal jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė teismui pateiktame atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje priėmimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

6Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015

  1. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
  2. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
  3. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 netenkino ieškovės UAB „Čelta“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Nurodytoje byloje ieškovė naujai paaiškėjusia įvardijo aplinkybę, jog 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-07-105, kuria vadovavosi UAB „Čelta“ imdama kreditą, yra preliminari vertinimo ataskaita. Ieškovė teigė, kad šios aplinkybės ji nežinojo. Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, nurodė, jog ieškovė prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pateikė 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105, kurioje nurodyta, kad ji parengta naudojant lyginamosios vertės metodą ir atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Teismas, civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 įvertinęs ataskaitos turinį, nenustatė, kad ji rengta kitais tikslais nei dėl turto vertės nustatymo siekiant turto įkeitimo BAB bankui „Snoras“. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog aplinkybės dėl 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 turinio ieškovei buvo žinomos, todėl jos negali būti laikomos naujomis, kurios ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017, kuria minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, nurodytas teiginys dėl UAB „Čelta“ ir jos vadovo A. K. Č. susipažinimo su UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita, kaip su preliminaria, tėra išvada dėl aplinkybės įvertinimo, bet ne naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė.
  4. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4269-553/2017 pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Vilniaus apygardos teismas tokį procesinį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašymą grindė analogiška aplinkybe dėl 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos preliminarumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1187-196/2017, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
  5. Iš teismų informacinės sistemos Liteko taip pat nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 tuo pačiu pagrindu dėl 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos preliminarumo teikė dar aštuonis kartus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4319-653/2017 ieškovės prašymą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1333-516/2017, minėtą nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-5589-656/2017 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201-464/2018 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6074-392/2017 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Šios nutarties ieškovė apeliacine tvarka neskundė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6052-450/2017 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-241/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2940-603/2018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2843-852/2018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2992-6192018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 taip pat atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3169-866/2018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Ieškovės skundai dėl šių pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nėra išnagrinėti.
  7. Vadovaujantis CPK 374 straipsnio nuostatomis, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Visose šios nutarties 18-21 punktuose nurodytose civilinėse bylose ieškovė prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė tuo pačiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama iš esmės tą pačią kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę – 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 preliminarumą. Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę taip pat nurodo 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 preliminarumą, todėl laikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė prašymą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad šiuo atveju yra skirtingas prašymo pagrindas, tačiau prašymo turinys neleidžia daryti tokios išvados. Be to, net pripažinus, kad šioje byloje apeliantė prašyme atnaujinti procesą naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko neva neleistiną žemės sklypo vertinimo ataskaitos įvardinimą preliminaria, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina atskirojo skundo argumento, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas skirtingu faktiniu pagrindu, t. y. skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėta, kad proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, tuo tarpu apeliantė iš esmės nurodo tą pačią, jos manymu, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančią aplinkybę, tik jos buvimą papildo naujais argumentais, kurie nėra laikytini nauju įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis ir atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais iš esmės ir neneigiamas pakartotinio prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo faktas, o tik pakartojami prašyme atnaujinti procesą išdėstyti argumentai, apeliantės įsitikinimu, sudarantys pagrindą atnaujinti procesą.
  8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantei išaiškintina, kad toks jos elgesys, teikiant teismui pakartotinius nepagrįstus prašymus atnaujinti procesą, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį CPK 95 straipsnio pagrindu gali būti skiriama bauda.

7Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai