Byla 2K-33-458/2020
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistojo R. A. gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio.

3Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistojo R. A. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas: R. A. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

5Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9R. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 13.30 val. UAB „S“ parduotuvėje „M“, esančioje ( - ), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš pardavėją I. A., pagrobė bendros 22,70 Eur vertės prekių (0,7 l talpos butelį brendžio, 0,7 l talpos butelį degtinės, 1 l talpos butelį mineralinio vandens, du vienetus 1 l talpos pakus bananų sulčių, pirkinių krepšelį su rankenomis).

10II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

112.

12Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. A. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, motyvuodamas tuo, kad ji yra aiškiai per didelė, neindividualizuota, prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose ir BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei proporcingumo principui.

13III. Kasacinio skundo argumentai

143.

15Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. Kirpienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

163.1.

17Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nes, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepagrįstai sušvelnino nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

183.2.

19Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminius šio kodekso pažeidimus, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nesant jo prašymo švelninti bausmę, nenustatęs pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, įvardijęs tas pačias aplinkybes, kurios buvo ištirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, sušvelninęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistajam, peržengė paduoto apeliacinio skundo ribas. Nuteistasis apeliaciniu skundu neprašė sušvelninti jam paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, o tik išteisinti, nes nėra padaręs nusikalstamos veikos. Nuteistasis R. A. turėjo galimybę sušvelninti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teisme prisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką; R. A. pasirinkus tokią gynybos poziciją, būtų galima taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turėjo pirmiau nustatyti esminius pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimus ir tik tada spręsti, ar šie pažeidimai turėjo įtakos paskirtai bausmei, t. y. R. A. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

203.3.

21BK 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, bausmės paskirtį lemia minėtų tikslų visuma, todėl tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

223.4.

23BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę bei įvertinęs šių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį paskirtos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.). Apeliacinis teismas, sušvelnindamas R. A. laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė, tačiau privalėjo atsižvelgti į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų pobūdį, jų tapatumą ir kaltės formą juos darant. R. A., būdamas teistas už tapačių nusikaltimų, nurodytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, taip pat už smurtinio nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, praėjus daugiau kaip mėnesiui po grįžimo iš įkalinimo įstaigos, visiškai atlikęs paskirtą septynerių metų dešimties mėnesių devynių dienų laisvės atėmimo bausmę, be to, visi penki jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai. Esant tokiam recidyvui yra pagrindas parinkti nuteistajam griežtesnę, o ne švelnesnę laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neatsižvelgė į tai, kad žalą jis atlygino, norėdamas įtikinti teismą savo versija, jog nusikaltimas nebuvo padarytas, nes prekes ėmė skolon ir, kaip buvo sutarta, atsiskaitė, taip pat į tai, kad žalą atlygino ne nuteistasis (nes tuo metu niekur nedirbo), o jo draugė, dabar sutuoktinė S. A. iš savo atlyginimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad nuteistasis smurto nenaudojo, neatsižvelgė į tai, kad smurto jam nebuvo būtina naudoti, nes nukentėjusioji, siekdama išvengti konflikto ir galimo smurto panaudojimo, pati padavė R. A. visas jo prašomas prekes. Be to, nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiosios. Šis teismas, švelnindamas nuteistajam bausmę, nepagrįstai vadovavosi BK 190 straipsnio nuostatomis dėl nedidelės vertės turto pagrobimo, nes plėšimo nusikaltimo sudėtyje nėra nurodyta pagrobto turto vertė ir ši sudėtis nėra privilegijuota, todėl pagrobto turto vertė paskirtos bausmės dydžiui neturi reikšmės. Be to, šis teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl žemų paskatų, t. y. nuteistasis R. A. plėšimo būdu pagrobė ne maistą, vaistus, drabužius ar kitus daiktus, kurie šiam buvo būtini, o alkoholinius gėrimus, niekur nedirbo, buvo išlaikomas draugės, nusikaltimą padarė dienos metu.

243.5.

25Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumažindamas nuteistajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą paskirtą bausmę per pusę (iki vienerių metų), nepagrįstai vadovavosi teismų praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-2/2007, nes jose, atmetant kasacinius skundus dėl bausmių sugriežtinimo, buvo nustatytos visiškai kitokios aplinkybės – nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, jie buvo teisiami pirmą kartą (veikas padarė nebūdami recidyvistai), dirbo.

263.6.

27Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant būtų galima sušvelninti R. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmės dydį, ir šį dydį sumažino, motyvuodamas tik tuo, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta, nes prieštarauja teisingumo ir bausmės individualizavimo principams. Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes ir skyrė R. A. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį (vidurkis treji metai). Kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, patvirtina ir tai, kad Vilkaviškio rajono policijos komisariate 2019 m. birželio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26811-19, kuriame R. A. pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio smurto panaudojimo ir grasinimo peiliu nužudyti šeimos narį S. A.).

28IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

294.

30Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. Kirpienės kasacinis skundas atmestinas.

31Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi

325.

33Kasaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nesant jo prašymo švelninti bausmę, nenustatęs pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, sušvelninęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistajam, peržengė paduoto apeliacinio skundo ribas, nes nuteistasis neprašė sušvelninti jam paskirtos bausmės, o tik išteisinti. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

346.

35Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

367.

37BPK 320 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad jei apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuotame apelianto prašyme prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018). Tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

388.

39Nagrinėjamoje byloje nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir prašė jį išteisinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas bylą visais klausimais, susijusiais su R. A. nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tarp jų ir dėl bausmės jam paskyrimo, tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neperžengdamas paduoto apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

40Dėl bausmės

419.

42Kasatorė nesutinka su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas ją švelninti, pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas.

4310.

44Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pavyzdžiui, ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pavyzdžiui, ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (apskųsto teismo sprendimo pakeitimas aukštesnėje instancijoje skundėjo nenaudai) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016), taigi kasacinės instancijos teismas nesprendžia, kurios instancijos teismas nustatė teisingesnį laisvės atėmimo ar kitos bausmės dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

4511.

46Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (1 dalis), teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (2 dalis), teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3 dalis). Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai).

4712.

48Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau sušvelnino nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę perpus – nuo dvejų iki vienerių metų. Tokį savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, turėjusias reikšmės bausmės dydžiui nustatyti (t. y. tai, kad nuteistasis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, kad nusikalto praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų), atsižvelgė, be kita ko, ir į tai, kad nusikaltimo dalyko vertė labai nedidelė (nesiekia 1 MGL dydžio). Įvertinęs pastarąją aplinkybę ir tai, kad nusikaltimu padaryta žala buvo atlyginta kitą dieną po nusikaltimo padarymo, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydis neatitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo ir teisingumo principo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

4913.

50Kasatorė nepagrįstai teigia, kad dėl to, jog R. A. yra recidyvistas, yra pagrindas griežtinti jam bausmę. Pažymėtina, kad į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas – turi būti atsižvelgiama ją vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, jos reikšmė bausmės skyrimui negali būti suabsoliutinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas R. A. laisvės atėmimo bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus, paskirta bausmė atitinka bausmės tikslus, yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumui, todėl teisinga.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu R. A.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 5. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. R. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 13.30 val. UAB „S“... 10. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 11. 2.... 12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. A.... 13. III. Kasacinio skundo argumentai... 14. 3.... 15. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės... 16. 3.1.... 17. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 18. 3.2.... 19. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas... 20. 3.3.... 21. BK 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 22. 3.4.... 23. BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į... 24. 3.5.... 25. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 26. 3.6.... 27. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir aplinkybių, nurodytų BK... 28. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 29. 4.... 30. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros... 31. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi... 32. 5.... 33. Kasaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 34. 6.... 35. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad... 36. 7.... 37. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apeliacinės... 38. 8.... 39. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde nesutiko su... 40. Dėl bausmės... 41. 9.... 42. Kasatorė nesutinka su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu... 43. 10.... 44. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių... 45. 11.... 46. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos... 47. 12.... 48. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 49. 13.... 50. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad dėl to, jog R. A. yra recidyvistas, yra... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros...