Byla 1A-324/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės, teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas:

2- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 25 paroms;

3- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

5- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 14 metų.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų.

7Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie paskirtos bausmės pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 2 mėnesiams ir 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

8A. U. pagal BK 189 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Iš A. U. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: G. J. 230 Lt turtinei žalai atlyginti; A. Ž. 382,40 Lt turtinei ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; N. V. 3 130 Lt turtinei ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai 45 920,60 Lt A. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo A. U. apeliacinį skundą,

Nustatė

11A. U. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, I. K. priklausančiame bute, ( - ), asmeninio konflikto su savo motina D. K. metu, tyčia sugriebė jai už plaukų, pervertė pastarąją ant grindų, nutempė iki sofos, kur ne mažiau kaip 5 kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė jai į kojas, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą.

12A. U. nuteistas dar ir už tai, kad nužudė savo šeimos narį, t. y. 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, priklausančio K. M., esančio ( - ) kieme, prie laukųjų durų, asmeninio konflikto su savo tėvu A. G. metu, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau kaip 3 kartus A. G. į galvos, krūtinės ir pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam A.G. muštinę žaizdą kaktoje, kraujosruvas veide ir krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimus ir kraujosruvas pilvo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio ančio sienelės lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to, nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, nukentėjusysis A. G. 2012 m. rugsėjo 27 d. 8.10 val. šĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė savo tėvą A.G.

13Be to, A. U. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už vagystę) ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą padaryti plėšimą), tačiau šių nusikalstamų veikų jis neginčija ir pirmosios instancijos teismo šios nuosprendžio dalies neskundžia.

14Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo priimti teisingą ir teisėtą sprendimą, sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas procesines klaidas.

15Apelianto teigimu, byloje yra padaryta daug procesinių pažeidimų, į kuriuos jis prašo atsižvelgti, nagrinėjant jo apeliacinį skundą.

16Apeliantas teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už tyčinio nužudymo padarymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Jis nenorėjo nužudyti savo tėvą. Konfliktas su tėvu kilo jiems kartu vartojant alkoholį. Apeliantą labai įžeidė ir sujaudino tėvo pasakymas ,,Tu toks nevykėlis mano sūnus“, po ko apeliantas buvo išvarytas į lauką ir ten toliau įžeidinėjamas, todėl jis sudavė tėvui keletą kartų, galėjo būti 2-3 smūgiai į veido sritį, nuo ko šis pargriuvo. Tačiau ir pagriuvęs tėvas jį toliau įžeidinėjo, todėl jis (apeliantas) labai susijaudinęs spyrė tėvui 1 – 2 kartus, gali būti, kad į galvos sritį. Pamatęs, kad tėvui bėga kraujas, nubėgo pas kaimynus kvieti greitosios pagalbos. Tokios aplinkybės įrodo, kad jis nenorėjo nužudyti savo tėvą. Apelianto teigimu, jis nusikalto būdamas labai susijaudinęs, todėl jo padaryta nusikalstama veika negali būti traktuojama kaip tyčinis nusikaltimas. Be to, liudytojas V. J. parodė, kad žuvusysis buvo rastas prie įėjimo, jo galva buvo ant betoninių laiptų pagrindo, todėl yra didelė tikimybė, kad A. G. mirė nuo sužalojimų, patirtų krentant ir galva atsitrenkiant į betoninių laiptų pagrindą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykusio konflikto su tėvu jis iškvietė greitąją pagalbą, niekur iš įvykio vietos nepasišalino, tai, apelianto teigimu, taip pat patvirtina jo nekaltumą dėl nužudymo. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo A. G. mirties priežastimi galėjo būti ir gydytojų neatidumas ir aplaidumas. Atvežus A. G. į ligoninę nebuvo nustatytas jo girtumas, nors tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir šią aplinkybę patvirtina tiek jo (apelianto), tiek ir liudytojo V. L. parodymai. Gydytojai nenustatę A. G. girtumo, jam davė ir leido vaistus, kas turėjo įtakos tolesnei jo sveikatos būklei. A. G. ligoninėje gulėjo 1 mėnesį ir 10 dienų, todėl per tą laiką jam galima buvo atlikti ne vieną operacija ir išsaugoti jo gyvybę, tačiau to nepadarė. Apelianto manymu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jo nusikalstami veiksmai prieš A. G. gali būti kvalifikuojami tik kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus arba nužudymas labai susijaudinus.

17Apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad jis panaudojo kokį nors smurtą prieš savo motiną D. K. Jo motina iškvietė policijos pareigūnus, būdama labai susinervinusi ir supykusi, kad jis (apeliantas) vartoja alkoholį. Apelianto nuomone, negali būti jo kaltės įrodymu ir aplinkybė, kad jo motinos parodymai yra nuoseklūs, nes parodymus galima išmokti mintinai, ką ir padarė jo motina, bijodama baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

18Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo apeliantas savo kaltę visiškai prisipažįsta, labai galisi nusikaltęs.

19Nukentėjusioji N. V. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisingas ir prašo nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

20Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo A. U. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo atmesti.

21Nuteistojo A. U. atmestinas.

22Apeliantas nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde prašo priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį ir dėl to jam paskirta neteisinga, per griežta, galutinė subendrinta bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo bylą padarė daug procesinių klaidų.

23Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

24Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta daug procesinių klaidų, kurias apeliacinės instancijos teismo prašo ištaisyti, tačiau apeliantas tokio savo teiginio nepagrindžia jokiais Todėl teisėjų kolegija atmeta nuteistojo skundo teiginį dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų kaip nepagrįstą.

25Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kurio pagrindu jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį, ir pateikia savo įvykių, susijusių su minėtais nusikaltimais, vertinimą. Tačiau pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą – nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos yra išskirtinė teismo kompetencija. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad šioje byloje įrodymai buvo tiriami išsamiai ir nešališkai, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir teisme ištirtų, patikrintų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija aptariamoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatė.

26Apeliantas teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už tyčinio nužudymo padarymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliantas neneigia, kad jis sunkiai sužalojo savo tėvą, tačiau teigia nenorėjęs jo nužudyti. Nurodo, jog tėvą sužalojo, būdamas labai susijaudinęs dėl pastarojo pasakytų žodžių, todėl mano, kad jo nusikalstami veiksmai prieš tėvą gali būti kvalifikuojami tik kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus arba nužudymas labai susijaudinus. Tokie apelianto teiginiai suprantami kaip prašymas jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) arba BK 130 straipsnį (nužudymas labai susijaudinus).

27Toks apelianto prašymas atmestinas, nes teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 130 straipsnį (nužudymas labai susijaudinus) arba BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) nėra.

28Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį (nužudymas labai susijaudinus) arba BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) būtina nustatyti aplinkybių visumą:

291) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo/sunkus sveikatos sutrikdymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika (priklausomai nuo pasekmių) kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas arba nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Teismai, spręsdami BK 130 straipsnio (BK 136 straipsnio) taikymo klausimą, atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-155/2009,

302K-271/2008, 2K-155/2007), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys Nr. 2K-723/2007, 2K-288/2006), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys Nr. 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005).

31Apeliantas savo labai didelį susijaudinimą argumentuoja neva jį labai įžeidusiu tėvo pasakymu ,,Tu toks nevykėlis mano sūnus“. Teigia, kad toks tėvo pasakymas jį labai susijaudino ir tai sąlygojo jo smurtinius veiksmus prieš tėvą. Toks apelianto teiginys atmestinas kaip deklaratyvus.

32Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis A. G. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus ar itin įžeidžiančius apeliantą poelgius, kurie nuteistajam būtų sukėlę fiziologinio afekto būseną. Nuteistojo skunde nurodoma neva nukentėjusiojo A. G. pasakyta frazė ,,Tu toks nevykėlis mano sūnus“ nelaikytina itin įžeidžiančia, prieštaraujančia moralės ir dorovės principams ar pažeidžianti žmogaus garbę bei orumą. Be to, pats nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis frazę ,,Tu toks nevykėlis mano sūnus“ pasakė, jiems kartu vartojant alkoholį namuose, o smūgius į galvą nuteistasis tėvui sudavė lauke, taigi A. U. veiksmai buvo atlikti ne iš karto po neva jį labai sujaudinusio nukentėjusiojo pasakymo, o praėjus tam tikram laikui. Ši aplinkybė (praėjęs laikas) eliminuoja fiziologinio afekto būsenos galimybę, nes, kaip jau buvo minėta, fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką, todėl kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme apie konflikto su tėvu aplinkybes, apie didelį susijaudinimą neminėjo. Nuteistasis parodė, kad kartu su tėvu A. G. vartojant alkoholį jie susikivirčijo ir jis sudavė jam porą smūgių. Dėl ko susikivirčijo neprisimena. Tėvui sudavė ranka į veidą ir keletą kartų stovinčiam spyrė į galvą, nuo jo suduotų smūgių tėvas nukrito, jis nukritusio tėvo nespardė. Tėvui galėjo suduoti tris smūgius, bet tiksliai kiek neprisimena. Nuteistasis pripažino, kad jis sužalojo A. G., spyrė jam į galvą, bet nenorėjo jo užmušti. Spirdamas į galvą, suduodamas jam smūgius, suprato, kad gali stipriai A. G. sužaloti, tačiau jo mirties nenorėjo ir nesiekė (3 t., 142-143 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo parodymus ir įvertinęs juos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste (specialisto išvada, nukentėjusiosios V. V., liudytojų V. L., V. J., A. V. parodymai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai), pagrįstai konstatavo, kad A. U. tyčia sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, kad jis suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nužudė savo tėvą A. G. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinosi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-469/2007 ir kt.). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nagrinėjamoje byloje nors nuteistasis A. U. nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – smūgius rankomis ir kojomis į galvą – gyvybiškai svarbią kūno vietą, todėl sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes teisingai nuteistojo A. U. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip tyčinį nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir ją perkvalifikuoti pagal BK 130 ar 136 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

33Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo veiksmais buvo tik sunkiai sutrikdyta A. G. sveikata, o mirtis kilo dėl kitų priežasčių - galimai dėl nukentėjusįjį gydžiusių medikų neatidumo ar aplaidumo, nes jie, neatlikę nukentėjusiajam blaivumo nustatymo testo, davė medikamentus, ar nesuteikė pastarajam visos reikalingos medicininės pagalbos, atmestini kaip nepagrįsti.

34Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-755/2007, 2K-342/2009, 2K-112/2014).

35Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, pagrįstai pripažino, kad tarp nuteistojo A. U. veikos ir atsiradusių padarinių – A. G. mirties yra priežastinis ryšys, kad A. G. mirties priežastis buvo A. U. tyčiniais smurtiniais veiksmais jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to, nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, nukentėjusysis A. G. mirė. Todėl nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos versijos dėl nukentėjusiajam netinkamai suteiktos medicininės pagalbos atmetamos kaip nepagrįstos.

36Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai, kad yra didelė tikimybė, kad A. G. mirė nuo sužalojimų, patirtų krentant ir galva atsitrenkiant į betoninių laiptų pagrindą. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Specialisto išvadoje Nr. M487/12(04) yra nurodyta, kad A. G. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, o specialisto išvadoje Nr. pM3/13-487/12(04) konstatuota, kad A. G. mirtinas sužalojimas padarytas ne mažiau kaip nuo trijų smūgių į galvą visumos (1 t., 164-165 b. l.). Taigi šios bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo A. G. mirties priežastimi buvo A. U. tyčiniai smurtiniai veiksmai.

37Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. U. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį savo tėvo nužudymą ir jam baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas pritaikytas tinkamai.

38Apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad jis panaudojo kokį nors smurtą prieš savo motiną D. K.. Toks apelianto teiginys suprantamas kaip prašymas jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Šis apelianto prašymas taip pat atmestinas, nes nepagrįstas.

39Nors pagrindinis įrodymų šaltinis, kaltinant A. U. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra jo motinos, nukentėjusiosios D. K. parodymai, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien nukentėjusiųjų ar liudytojų, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį (anonimiškumo taikymas), parodymais. Tačiau nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymų patikimumas yra būtina sąlyga tam, kad būtų išvengta neteisingo ar nepagrįsto asmens nuteisimo. Šioje byloje nukentėjusiosios A. K. parodymai apie fizinio skausmo jai sukėlimo aplinkybes buvo įvertinti palyginus nukentėjusiosios parodymus vienus su kitais, sugretinus juos su kitais bylos duomenimis: parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos protokolu, asmens blaivumo nustatyto testu, įvykio vietos apžiūros protokolu. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus įvertino kaip nuoseklius ir patikimus bei išdėstė motyvus, kuriais paneigė nuteistojo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir vertinti nuteistojo parodymus kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad motina jį apkalba, o jos parodymai yra nuoseklūs, nes ji juos išmoko atmintinai, bijodama baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti objektyvia bylos medžiaga.

40Remiantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. U. pagrįstai nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą D. K. ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

41Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką išteisinti jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atmeta ir apelianto prašymą

42Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. U. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 54 ir 61 straipsniuose išdėstytomis nuostatomis, ir išdėstė aiškius ir išsamius bausmių skyrimo motyvus. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, į lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, išskyrus BK 140 straipsnio 1 dalį, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat į apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis (teistumus, administracinės teisės pažeidimus ir kt. aplinkybes). Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas A. U. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK paskyrė 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrė areštą, savo dydžiu artimą numatytam tokios bausmės vidurkiui, o už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, - terminuotas laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose nustatytiems tokių bausmių vidurkiams. Laikyti paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtas bausmes, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

43Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. U. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 64 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį) ir paskyrė nuteistajam A. U. teisingą galutinę subendrintą bausmę.

44Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178... 3. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3... 4. - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706... 5. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 14 metų.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 7. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b... 8. A. U. pagal BK 189 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 9. Iš A. U. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: G. J. 230 Lt... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo A. U. apeliacinį... 11. A. U. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. apie 22 val., būdamas... 12. A. U. nuteistas dar ir už tai, kad nužudė savo šeimos narį, t. y. 2012 m.... 13. Be to, A. U. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už vagystę) ir BK 22... 14. Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo priimti teisingą ir teisėtą... 15. Apelianto teigimu, byloje yra padaryta daug procesinių pažeidimų, į kuriuos... 16. Apeliantas teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už tyčinio nužudymo... 17. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1... 18. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme,... 19. Nukentėjusioji N. V. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad... 20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo A. U. gynėjas... 21. Nuteistojo A. U. atmestinas.... 22. Apeliantas nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde prašo priimti teisingą ir... 23. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.... 24. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios... 25. Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis nesutinka su pirmosios... 26. Apeliantas teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už tyčinio nužudymo... 27. Toks apelianto prašymas atmestinas, nes teisinio pagrindo tenkinti apelianto... 28. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį (nužudymas labai susijaudinus)... 29. 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko... 30. 2K-271/2008, 2K-155/2007), atsižvelgia į kaltininko santykius su... 31. Apeliantas savo labai didelį susijaudinimą argumentuoja neva jį labai... 32. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis A. G. būtų atlikęs kokius nors... 33. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo veiksmais buvo tik sunkiai... 34. Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp... 35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus... 36. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai, kad yra didelė... 37. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 38. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1... 39. Nors pagrindinis įrodymų šaltinis, kaltinant A. U. pagal BK 140 straipsnio 1... 40. Remiantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. U.... 41. Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto prašymą perkvalifikuoti jo... 42. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. U. bausmes už jo padarytas... 43. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. U. skundžiamu... 44. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti....