Byla 2-907/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų pasaulis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pramogų pasaulis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovui UAB „Pramogų pasaulis“ bankroto bylą, dėl įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Nurodė, kad ieškovė nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. dirbo atsakovo įmonėje barmene. Ieškovė nėra pasirašiusi darbo sutarties su atsakovu, tačiau tarp šalių buvo sutarta, kad darbuotojai bus mokamas valandinis darbo užmokestis apie 5 Lt už vieną valandą. Apie tai, kad darbo santykiai su atsakovu pasibaigė, ieškovė nieko nežinojo, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai jau buvo pranešta apie darbo santykių su ieškove pasibaigimą nuo 2011 m. balandžio 22 d. Ieškovės preliminariu skaičiavimu, ji per kalendorinį mėnesį turėjo gauti apie 900 Lt darbo užmokestį. Ieškovei taip pat nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tikslios darbo užmokesčio sumos ieškovė teismui negali nurodyti, kadangi neturi nei darbo sutarties, nei kitų dokumentų, kurie pagelbėtų apskaičiuojant darbo užmokestį. Ieškovė pažymėjo, jog ji kreipėsi į darbdavį su prašymu išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį, tačiau atsakovas jokių mokėjimų neatliko. Ieškovė teigia, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 2 014,33 Lt (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 p., 6 str. 2 p., 9 str. 1 p.).

5Atsakovas UAB „Pramogų pasaulis“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir atsisakyti kelti bankroto bylą. Nurodė, jog už ieškovės pareiškime nurodomą darbo santykių laikotarpį kaip įsiskolinimą, esantį pagrindu Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu kelti bankroto bylą, atsakovas yra su ieškovę atsiskaitęs, nėra darbo užmokesčio ar su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų, todėl ieškovė, neturėdama teisės, nėra atsakovo kreditorė ir pareiškimas iškelti bankroto bylą yra nepagrįstas. Nuo šalių darbo santykių pabaigos 2011 m. balandžio 22 d. iki ieškovės kreipimosi su 2012 m. spalio 12 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo praėjo 18 mėnesių ir per visą laikotarpį ieškovė nėra kėlusi klausimo dėl tariamos skolos buvimo. Darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2011 m. balandžio 22 d., nes atsakovas neteko teisės naudotis prekybos centro „Mega“ patalpomis nuo 2011 m. balandžio 30 d., atitinkamai neliko ir darbo vietos (Įmonių bankroto įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 4 str. 1 d. 1 p., 5 str. 1 d. 1 p.).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pramogų pasaulis“ ir paskyrė įmonės administratoriumi UAB „Bankrotas LT“.

8Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog jie nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas yra atsiskaitęs su atleidžiama iš darbo darbuotoja, todėl konstatavo, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą, prašydama iškelti atsakovui bankroto bylą.

9Teismas, įvertinęs atsakovo 2009 metų balansą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos raštus, padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, taigi įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla ir skirtinas administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 4 d. 1 p.).

10Įvertinęs Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nurodytas bankroto administratorių kandidatūras, aplinkybę, jog tik administratorius UAB „Bankrotas LT“ sutiko administruoti atsakovą bei tik šis administratorius pateikė teismui visus reikiamus dokumentus, atsakovo bankroto administratoriumi skyrė UAB „Bankrotas LT“.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Pramogų pasaulis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti apeliantui bankroto bylą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovė, nebūdama apelianto kreditore, nes su ja yra atsiskaityta, neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, netinkamai įvertino apelianto argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškovės pareiškimą, dėl ko nepagrįstai taikė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir pripažino sąlygos iškelti bankroto bylą egzistavimą. Ieškovė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė vien savo prielaidomis ir subjektyviu vertinimu grindžiamas tariamo įsiskolinimo sumas. Jeigu skola ieškovei ir egzistuoja, ginčas visų pirmą turėtų būti išspręstas ieškovei pareiškiant ieškinį apeliantui dėl skolos priteisimo. Šioje civilinėje byloje būtų išsamiai ir visapusiški analizuojamos bei vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su tariama darbo užmokesčio skola. Tik esant teismo sprendimui galima būtų pagrįstai spręsti ar ieškovė turi reikalavimo teisę į apeliantą. Tuo tarpu skundžiama nutartis įtvirtina situaciją, kai apeliantui pirmiausia iškeliama bankroto byla, remiantis vien prielaida apie tariamai egzistuojančią skolą ieškovei, o po to jau bankroto byloje turėtų būti sprendžiamas ieškovės reikalavimo pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju galima situacija, kai pagal darbuotojo pareiškimą iškėlus bankroto bylą, bankroto proceso metu paaiškės, jog darbuotojas apskritai neturi reikalavimo teisės ir jo finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

13Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą ieškovė M. P. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, paties apelianto pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pats apeliantas pripažino, kad įmonė jau seniai veiklos nevykdo, kas sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Tikslaus apelianto darbo užmokesčio įsiskolinimo dydžio ieškovė nurodyti negalėjo dėl paties apelianto nebendradarbiavimo. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nurodytus atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atskirajame skunde.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008).

17Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

18Remiantis ĮBĮ 3 straipsnio 2 punktu, 4 straipsnio 1 punktu bei 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į teismą įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis įmonės darbuotojai. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010). Taigi nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1793/2012).

19Nagrinėjamu atveju su pareiškimu dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi buvusi apelianto darbuotoja. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžias vien ta aplinkybe, kad ieškovė, kaip buvusi įmonės darbuotoja, neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes su ieškove yra visiškai atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie įmonės turtinę padėtį, skolų dydį bei mokumą, apeliantas atskirajame skunde neginčija ir dėl jų nepasisako, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neperžengdama atskirojo skundo ribų (CPK 320 str., 338 str.).

20Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė, kaip buvusi įmonės darbuotoja, su kuria įmonė atleidžiant ją iš darbo pilnai neatsiskaitė, turėjo teisę inicijuoti bankroto bylos apeliantui iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

21Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.).

22Apeliantas, siekdamas paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes apie darbo užmokesčio skolos jai egzistavimą, pirmosios instancijos teismui pateikė darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2011_02 DUZ 11-02, avanso išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2011_02, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 2011_02, Nr. 2011_03, Nr. 2011_04, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2011 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius (b. l. 39-46). Iš darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 2011_02 DUZ 11-02 ir avanso išmokėjimo žiniaraščio Nr. 2011_02, ant kurių yra ieškovės parašai, matyti, kad ieškovei už 2011 m. vasario mėnesį buvo išmokėtas 200 Lt dydžio avansas ir 324,37 Lt dydžio darbo užmokestis. Kada šios sumos buvo išmokėtos ieškovei nėra aišku, nes šiuose apelianto pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta jų surašymo ir ieškovės pasirašymo data, nėra nurodyta kas šiuos pinigus išmokėjo, kas patikrino, taip pat nėra nei įmonės finansininkės, nei įmonės vadovo parašų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuose dokumentuose yra ieškovės parašas bei nėra jokių pastabų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog už 2011 m. vasario mėnesį su ieškove buvo atsiskaityta. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai Nr. 2011_03 ir Nr. 2011_04 patvirtina, kad ieškovei už 2011 m .kovo mėnesį buvo priskaičiuota 625,65 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, o už 2011 m. balandžio mėnesį – 531,32 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Jokių įrodymų (darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, apelianto atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų ar pan.), patvirtinančių, jog minėtos sumos buvo išmokėtos ieškovei, apeliantas teismui nepateikė. Kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui jokių papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog su ieškove buvo visiškai atsiskaityta, apeliantas taip pat nepateikė (CPK 314 str.). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog atleidžiant ieškovę iš darbo su ja buvo tinkamai atsiskaityta (CPK 178 str., 185 str.). Kadangi su ieškove nebuvo atsiskaityta, ji laikytina apelianto kreditore, turinčia teisę inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą (ĮBĮ 3 str. 2 p., 4 str. 1 p., 5 str. 1 d. 1 p.).

23Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Nagrinėjamu atveju apeliantas su ieškovės nurodyta įsiskolinimo suma nesutinka, todėl ji neįskaičiuotina į įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą. Tačiau net ir neskaičiuojant šios sumos, apelianto pirmosios instancijos teismo nustatytų pardelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Kaip anksčiau minėta, apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl įmonės mokumo, atskiruoju skundu neginčijo.

24Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonių bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti... 5. Atsakovas UAB „Pramogų pasaulis“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė bankroto... 8. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog jie... 9. Teismas, įvertinęs atsakovo 2009 metų balansą, Valstybinio socialinio... 10. Įvertinęs Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Pramogų pasaulis“ prašo panaikinti... 13. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą ieškovė M. P. prašo apelianto... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos... 17. Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė... 18. Remiantis ĮBĮ 3 straipsnio 2 punktu, 4 straipsnio 1 punktu bei 5 straipsnio 1... 19. Nagrinėjamu atveju su pareiškimu dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo į... 20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus,... 21. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 22. Apeliantas, siekdamas paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes apie darbo... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija pareiškime dėl... 24. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą....