Byla 2-28-772/2015

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžių sekretorės Erika Andrulienė ir Rita Levickytė,

3dalyvaujant ieškovo AB ,,Citadele“ banko (toliau Bankas) atstovei J. R., atsakovo UAB ,,Masada“ atstovams A. V. ir R. Š., tretiesiems asmenims: Daugiabučio namo ( - ) savininkams: P. M., R. U., L. V., Onai B. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal ieškovo AB ,,Citadele“ banko ieškinį atsakovui ,,Masada“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai, atstovaujamai administratoriaus UAB ,,Šiaulių būstas“ į procesą įtrauktiems tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, G. Š., G. Ž., M. V., P. M., M. M., D. G., I. P., G. U., R. U., E. V., R. V., L. V., Juozapui K. V., Ž. N., R. K., D. Š., L. D., J. K., A. R., S. R., A. G., E. V. G., O. B. G., M. M., Šiaulių miesto savivaldybei, L. U., M. C. G., A. V., A. S., S. M..

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovo atstovė palaikė pateiktą patikslintą ieškinį (T. 3, 10-16 b.l.), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 13 027,91 Lt (arba 3 773,14 Eur) negrąžinto kredito dalį, 10 010,07 Lt (arba 2 899,12 Eur) sutartinių palūkanų, 1 621,63 Lt (arba 469,66 Eur) delspinigių už nesumokėtas metines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (30 482,85 Lt arba 8 828,44 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas ir trečiasis asmuo Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija 2008-01-17 su AB „Parex“ banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią Bankas įsipareigojo suteikti Bendrijai nurodyto dydžio kreditą daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, renovacijai, o Bendrija įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles.

8Trečiasis asmuo 2008 m. balandžio 7 d. Bankui pateikė prašymą dėl sandorio finansavimo, kuriuo prašė Banko suteikti 54.818,19 Lt kreditą atsiskaitymui su D. S. įmone „Normaida“. Kartu su šiuo prašymu Bankui buvo pateiktas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra suderintas 2008 m. kovo 18 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas Nr. 1 bei PVM Sąskaita faktūra Nr. 1333 (Trečiojo asmens prašymas, Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas bei nurodyta PVM sąskaita - faktūra yra pateikti kaip įrodymai prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012). 2014 m. balandžio 18 d. Bankas trečiajam asmeniui suteikė 54 818,19 Lt kreditą.

9Trečiasis asmuo 2008 m. liepos 1 d. pateikė Bankui prašymą dėl sandorio finansavimo, kurio prašė Banko suteikti 99 135,25 Lt kreditą atsiskaitymui su D. S. įmone „Normaida“. Kartu su šiuo prašymu Bankui buvo pateiktas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra suderintas 2008 m. birželio 11 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas Nr. 2 bei PVM Sąskaita faktūra Nr. 1353 (Trečiojo asmens prašymas, Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas bei nurodyta PVM sąskaita - faktūra yra pateikti kaip įrodymai prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012). 2014 m. liepos 1 d. Bankas trečiajam asmeniui suteikė 99.135,25 Lt kreditą. Taigi, viso Trečiajam asmeniui pagal Kreditavimo sutartį buvo suteiktas 153 953,44 Lt kreditas.

10Minėta, jog Trečiajam asmeniui netinkamai vykdant savo prievoles pagal Kreditavimo sutartį Bankas ją nustatyta tvarka 2011 m. birželio 2 d. nutraukė ir Trečiasis asmuo liko skolingas pagal Kreditavimo sutartį. Taip pat minėta, jog Atsakovas nesutiko vykdyti savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir tik Bankui pareiškus ieškinį dalį įsiskolinimo sumokėjo.

11Trečiojo asmens 2007 m. lapkričio 27 d. bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkime buvo patvirtinta paskolos grąžinimo tvarka „kreditas paskirstomas kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.“

12Minėta, jog Bankas trečiajam asmeniui išdavė 153 953,44 Lt dydžio kreditą, Atsakovui, pastate, esančiame adresu ( - ), Šiauliai, priklauso patalpos, kurių plotas yra 482,61 kv. m. Taigi, Atsakovo proporcingai jo turimam plotui grąžintina Banko kredito dalis yra 35 945,91 Lt (153 953,44 Lt /2066,98 kv. m. • 482,61 kv. m. = 35 945,91 Lt). Minėta, jog Atsakovas po ieškinio pateikimo sumokėjo Bankui 22 918 Lt. Atsižvelgiant į tai, Bankui Atsakovo negrąžinta kredito dalis yra 13 027,91 Lt.

13Kreditavimo sutartyje buvo nustatyta, jog už naudojimusi kreditu Bankui yra mokamos kintamos palūkanos, o šios sutarties Specialioje dalyje nustatytas palūkanų dydis: šešių mėnesių VILIBOR plius 1,7 proc. Atsakovui priskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 lapkričio 29 d. už tenkantį grąžinti kreditą – 10 010,07 Lt.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 1 d. numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad delspinigių dydis (procentais, už kiekvieną dieną) yra 0,09 %. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 7.9 punkte nustatyta, jog „Kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus Mokėjimų terminus, Kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Bankui Specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas“.

15Minėta, jog Atsakovas nevykdė savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, Bankas reiškią reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš Atsakovo priteistini 5 823,24 Lt delspinigių nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. (35 945,91 LTL • 0,09% - 180 k.d.) bei 1 621,63 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

16Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindė į bylą pateiktais pridėtomis civilinėmis bylomis, rašytiniais ir šiais įrodymais.

17Liudytoja L. B. parodė teismui, kad dirba AB ,,Citadele“ banko Šiaulių skyriuje vadybininke ir prisiminė, jog dėl kredito išdavimo bendravo su buvusią bendrijos pirmininke L. V.. Išaiškino jai kredito suteikimo sąlygas ir dalyvavo pervedant lėšas. Nurodė, kad buvo gavusi bendrijos susirinkimo protokolą dėl kredito suteikimo. Šio dokumento turinys abejonių jai nekėlė, kadangi galiojo nuostata, 50+1, tai yra buvo daugumos valia. Teigė, jog dokumente buvo nurodyta iš kokio banko imamas kreditas. Bendrijai sudarius sutartį, kredito gavėjai turėjo grąžinti pinigus pagal sutarties priedo grafiką. Mokėjimai buvo vykdomi pagal atliktų darbų aktus, o energetinio audito išvada tam įtakos neturėjo. Nurodė, kad kreditas buvo apdraustas Būsto paskolų draudime. Nurodė, kad bendrijos narių susirinkime kaip banko atstovė ji nedalyvavo. Teigė, kad paskolos gavėjas galėjo prašyti kreditoriaus ir mažesnės sumos, nei anksčiau pageidavo. Prisiminė, kad domėjosi tolesne paskolos grąžinimo eiga ir siuntė vėluojantiems įspėjimus.

18Liudytojas V. Š. duodamas parodymus teismui nurodė, kad dirba pas ieškovą Šiaulių skyriaus vadovu. Pripažino, kad pagal pareigas jis kuruoja kreditų išdavimą ir jų grąžinimą. Nurodė, kad su banko klientais yra pasirašomos tipinės kredito sutartys. Ginčo atveju jie bendradarbiauja su Būsto paramos agentūra. Mano, kad bendrija veikia pagal demokratijos principą, tai yra mažuma paklūsta daugumai. Nors bendrijos susirinkimo protokole nėra konkrečių sumų, tuomet būtina žiūrėti bendrijos prašymą. Duomenis paskolos suteikimui gauna iš bendrijos pirmininko. Pripažino, kad teko bendrauti su buvusia bendrijos pirmininke. Nurodė, jog skolininkui vėluojant grąžinti skolą, yra siunčiami įspėjimai. Teigė, jog Bankas moka už tuos rangovo atliktus darbus, kurie yra suderinti su Būsto paramos agentūra.

19Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

20Atsakovas nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais, prašydamas juos atmesti, savo atsiliepime į ieškinį nurodė šiuos motyvus.

21Pirma. Dėl 13 027,91 Lt kredito dalies priteisimo.

22Ieškovas patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, jog ieškovo naudai iš atsakovo esą priteistina 13 027,91 Lt negrąžinta kredito dalis. Atsakovo manymu, toks ieškovo teiginys ir toks reikalavimas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų priežasčių.

23Dėl patalpų plotų ir kredito paskirstymo proporcingumo.

24Visų pirma, patikslintame ieškinyje klaidingai nurodoma, kad 2014 m. balandžio 18 d. ieškovas trečiajam asmeniui Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai suteikė 54 818,19 Lt kreditą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad tokio dydžio kreditas trečiajam asmeniui buvo suteiktas 2008 m. balandžio 7 d. Taip pat patikslintame ieškinyje klaidingai nurodoma, kad ieškovas 2014 m. liepos 1 d. trečiajam asmeniui suteikė 99 135,25 Lt kreditą, kadangi toks kreditas buvo suteiktas 2008 m. liepos 1 d.

25Nepaisant šio galimai padaryto rašymo apsirikimo, patikslintame ieškinyje teisingai nurodoma, kad iš viso ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 153 953,44 Lt kreditą, skirtą daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose modernizavimui. Tačiau, ieškovas nepagrįstai skaičiuoja, jog atsakovui tenkanti kredito dalis esą sudarė 35 945,91 Lt sumą (153 953,44 Lt / 2 066,98 kv. m viso namo plotas x 482,61 kv. m. atsakovui priklausančių patalpų plotas). Šis atsakovo atsikirtimas motyvuojamas tuo, kad ieškovas klaidingai nurodo, esą atsakovui nuosavybės teise priklauso 482,61 kv. m. ploto patalpos, nes ieškovas rėmėsi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Šiaulių m., kadastrinių matavimų 2009 m. sausio 16 d. redakcija, kuri buvo įregistruota pagal 2008 m. gruodžio 8 d. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą kadastrinių matavimų bylą, o ieškinyje skaičiuojama ieškovo suma, palūkanos nuo 2008 m. liepos 17 d. Be to, kredito pirma dalis buvo suteikta 2008 m. balandžio 7 d., o antra 2008 m. liepos 1 d., todėl ieškovas turėjo įrodyti, koks atsakovo plotas ir namo bendras plotas buvo 2008 m. balandžio 7 d. ir pagal tai skaičiuoti kiekvienam asmeniui proporcingai tenkančią kredito dalį nuo jo valdomo negyvenamųjų patalpų ploto ir bendrojo namo santykio, o byloje jokių įrodymų apie tai, koks atsakovo ir namo ( - ), Šiauliai, bendras plotas buvo 2008 metais nėra. Reikšminga, kad įvairūs asmenys, turintys tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties patalpas daugiabutyje, esančiame ( - ), Šiauliai, atliko įvairius patalpų remonto ir rekonstrukcijos darbus, todėl patalpų plotas įvairiu laikotarpiu skyrėsi, o ieškovas nepateikęs įrodymų apie minėtą patalpų plotą aktualiu laikotarpiu, laikytina, kad ieškinio neįrodė, nes pavyzdžiui, 2009 m. ieškovo nurodomas atsakovo patalpų plotas neatitinka tikrovės, kadangi atsakovui priklauso tik 475,26 kv. m. ploto patalpos, t. y. 7,35 kv. mažiau (482,61 kv. m. - 475,26 kv. m.). Tai nustatė kadastrinius matavimus atlikusi UAB Korporacija „Matininkai“, kuri 2009 m. vasario 23 d. sudarė Kadastrinių matavimų bylą Nr. 08-IV.4-1028. Atitinkamai, taip pat suteikto kredito dalies paskirstymui pagal patalpų plotus reikšminga tai, kad pagal rekonstrukcijos projektą daugiabučio namo ( - ) namo bendras plotas turėjo būti 2 430,10 kv. m. Tuo tarpu UAB Korporacija „Matininkai“ 2009 m. vasario 23 d. Kadastrinių matavimų byloje Nr. 08-IV.4-1028 nurodytas 2 471,57 kv. m. namo bendras plotas. Taigi, konstatuotina, kad faktiškai yra mažesnis ne ūk atsakovo nuosavybės teise turimų patalpų plotas, bet ir didesnis viso namo plotas ir šias aplinkybes ieškovas savo patikslintame ieškinyje ignoruoja.

26Taigi, vertinant ieškovo Patikslintame ieškinyje nurodomą skaičiuotę, vietoje 2 006,98 kv. m. pastato ploto, nurodytinas 2 471,57 kv. m. pastato plotas, o vietoje ieškovo nurodomo 482,61 kv. m. atsakovui priklausančių patalpų ploto, nurodytinas 475,26 kv. m. plotas. Taigi, formaliai pagal patalpų plotą atsakovui apskaičiuotina ieškovo suteikto kredito suma galėtų būti ne 35 945,91 Lt, o nebent 29 603,82 Lt (153 953,44 Lt / 2471,57 kv. m. viso namo plotas x 475,26 kv. m. atsakovui priklausančių patalpų plotas).

27Atitinkamai, kadangi ieškovas pats patvirtina, jog ieškovui pareiškus ieškinį atsakovas pervedė 22 918,00 Lt sumą, tai pagal ieškovo logiką - ieškovo reikalautina suma iš atsakovo galėtų būti ne 13 027,91 Lt, o nebent 6 685,82 Lt (29 603,82 Lt - 22 918,00 Lt).

28Jeigu vadovaujamasi ieškovo logika, tai turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atsakovui rengiant šį atsiliepimą, atsakovui savo archyvuose pavyko rasti ir pavyzdžiui 2004 m. spalio 1 d. datos išrašą iš VĮ „Registrų centras“ NTR Centrinio duomenų banko, kuriame užfiksuota, kad pastato - gyvenamojo namo ( - ) bendras plotas 2004 m. spalio 1 d. datai užregistruotas - 2 436,28 kv. m. (išrašo 2.3.punktas), o ne 2 006,94 kv. m., kaip, kad tai visiškai nepagrįstai ir klaidingai patikslintame ieškinyje nurodo ieškovas. Be to, ( - ), Šiauliai patalpų plotas, atsakovo žiniomis, niekada net nebuvo toks mažas, t. y. 2 006,94 kv. m.

29Tuo tarpu iš VĮ „Registrų centras“ išrašo 4.1. punkto taip pat matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato ( - ), Šiauliai, aprašyto 2.3. punkte plotas sudaro vos 331 kv. m., o ne 482,61 kv. m. plotą, kaip, kad tai visiškai nepagrįstai patikslintame ieškinyje nurodo ieškovas. Taigi, jeigu ieškovo argumentai būtų pagrįsti ir būtų galima vadovautis kadastrinių matavimų duomenimis buvusiais po 2008 m. sausio 17 d. kreditavimo sutarties sudarymo ir/ar po pirmosios 2008 m. balandžio 7 d. kredito dalies išmokėjimo bendrijai, tai pagal ieškovo naudojamą formulę, galėtų būti apskaičiuota ir tai, kad esą atsakovui tenkanti negrąžinto kredito dalis siektų vos 20 916,55 Lt (153 953,44 Lt / 2 436,28 kv. m viso namo plotas pagal 2004 m. duomenis x 331 kv. m. atsakovui priklausančių patalpų plotas pagal 2004 m. duomenis). O įvertinus tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas pervedė ieškovui 22 918,00 Lt sumą, tai pagal ieškovo logiką, ieškovas ne tik, kad neturi reikalavimo teisės į 13 027,91 Lt sumą ar aukščiau apskaičiuotą 6 685,82 Lt sumą, tačiau yra gavęs iš atsakovo net 2 001,45 Lt dydžio permoką (20 916,55 Lt – 22 918,00 = - 2 001,45 Lt) ir pats ieškovas yra skolingas atsakovui.

30Dėl 4 078,55 Lt draudimo išmokos.

31Pagal draudimo liudijimą DNM Nr. 000154 ir DNM Nr. 000156 draudėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ apdraudė kredito daugiabučiui namui modernizuoti finansinį portfelį. Tačiau ieškovas, nurodydamas patikslinto ieškinio sumą, visiškai nepagrįstai ignoruoja tai, kad 2010 m. lapkričio 18 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo ieškovui 2 447,13 Lt sumą, o 2011 m. gegužės 2 d. ieškovui išmokėjo 1 631,42 Lt sumą, t. y. viso 4 078,55 Lt draudimo išmoką. Tai patvirtina tiek šios bylos medžiaga, tiek pridedamas dar neįsiteisėjęs, tačiau prima facie įrodymui prilygstantis Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas c.b. Nr. 2-647-841/2014, kuriuo teismas atmetė UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Masada“).

32Atitinkamai, 4 078,55 Lt draudimo išmoka buvo išmokėta ryšium su trečiojo asmens Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos vėlavimu dengti ieškovo suteiktą kreditą. Vadinasi, ieškovui gavus draudimo išmoką, kredito dalis 4 078,55 Lt sumai buvo padengta, todėl atitinkamai privalėjo būti mažinamas ieškovo reikalavimas grąžinti kreditą. Tačiau nepaisant to, ieškovas šios faktiškai atgautos 4 078,55 Lt dydžio sumos visiškai nevertina ir savo reikalavimą nepagrįstai grindžia skaičiuodamas apskritai bendrijai ieškovo suteiktą visą 153 953,44 Lt kredito sumą.

33Dėl trečiojo asmens Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija skolininkų.

34Šiaulių apylinkės teismas jau minėtu, pridedamu ir prima facie įrodymui prilygstančiu dar įsiteisėjusiu 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu c.b. Nr. 2-647-841/2014 konstatavo, kad: ieškinį, vadovaujantis LR CK 4.76 straipsniu atsakovui UAB „Masada“ turi teisę reikšti bendraturčiai, o ne bendrija. Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad ( - ) namo bendraturčiai būtų pareiškę bendraturčiui UAB „Masada“ ieškinį bei prisiteisę galimą skolą, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad UAB „Masada“ yra skolinga bendrijai (pridedamo 2014-11-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo 5 psl. 2 pastraipa 21-25 eilutės nuo viršaus).

35Taip pat reikšminga tai, kad Šiaulių apylinkės teismo c.b. Nr. 2-647-841/2014 atsakovai S. R. ir A. R. sutiko su tos bylos ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikštu jiems ieškiniu ir savo sutikimą motyvavo tuo bei žodžiu patvirtinto, kad jie yra skolingi trečiajam asmeniui Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai apie 9 000,00 Lt sumą ieškovo suteikto kredito. Primintina, kad paskutinio teismo posėdžio metu ir šioje Šiaulių apylinkės teismo c.b. Nr. 2-211-772/2014, atsakovo UAB „Masada“ atstovai iškėlė klausimą dėl Šiaulių apylinkės teismo c.b. Nr. 2-647-841/2014 vykusio teismo posėdžio garso įrašo išreikalavimo ir prijungimo prie šios civilinės bylos medžiagos, tačiau tas pačias aplinkybes dėl maždaug 9 000,00 Lt skolos bendrijai, taigi ieškovui, egzistavimo ir pripažinimo žodžiu ir civilinėje byloje Nr. 2-211-772/2014 patvirtino S. R., todėl teismui šios aplinkybės tapo žinomos ir nebebuvo prašoma minėtą garso įrašą išreikalauti ir prijungti.

36Tačiau ta aplinkybė, kad šios bylos tretieji asmenys S. R. ir A. R. patvirtino, kad vis dar yra skolingi bendrijai, taigi ieškovui, apie 9 000,00 Lt sumą, ką nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose ir žodžiu teigė ir šios bylos atsakovas UAB „Masada“, patvirtina, kad ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad už ieškovui negrąžintą kredito dalį yra atsakingas išimtinai tik atsakovas UAB „Masada“.

37Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pabrėžtina tai, jog atsakovas ne tik, kad neskolingas ieškovui, tačiau yra jam net ir permokėjęs, nes patikslinto ieškinio reikalavimas ir apskaičiavimo metodika dėl 13 027,91 Lt negrąžinto kredito dalies yra absoliučiai nepagrįsta ir iš esmės ydinga.

38Šią išvadą vienareikšmiškai patvirtina tai, kad dar pirminiu, t. y. 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieškiniu dėl skolos priteisimo, ieškovas reikalavo iš atsakovo priteisti 67 625,94 Lt negrąžinto kredito dalį, tokiu būdu patvirtinant, kad 86 327,50 Lt ieškovo suteikto kredito dalį ieškovui iki tol trečiasis asmuo Daugiabučio namo ( - ), Šiauliai bendrija grąžino (153 953,44 Lt ieškovo suteiktas kreditas - 67 625,94 Lt ieškinyje nurodyta negrąžinto kredito dalis = 86 327,50 Lt bendrijos grąžinto kredito ieškovui dalis). Tai, kad ieškovui bendrija negrąžino 67 625,94 Lt dydžio kredito dalies ieškovas papildomai grindė pirminio ieškinio priedais, t. y. 2011 m. birželio 3 d. ieškovo pretenzija Nr. 8/720 ir 2011 m. rugsėjo 19 d. ieškovo pažyma, kuriose nurodyta ta pati negrąžinto kredito dalis, t. y. 67 625,94 Lt.

39Vadinasi, vertinant tai, kad bendrija ieškovui negrąžinto 67 625,94 Lt kredito, ir vertinant, kiek pagal patalpų plotą tenka mokėtina kredito suma konkrečiam patalpų savininkui - tai ieškovas, vertindamas atsakovui priklausančio namo ( - ), Šiauliai, patalpų ploto proporcijas, galėjo skaičiuoti reikalautiną sumą iš atsakovo ne nuo suteikto viso kredito, t. y. 153 953,44 Lt sumos, kaip tai daroma patikslintame ieškinyje, o nuo faktiškai egzistuojančio šiuo metu dar negrąžinto kredito likučio sumos.

40Šiame kontekste akcentuotina, jog iš ieškovo pirminiame ieškinyje nurodytos negrąžinto kredito sumos, t. y. 67 625,94 Lt, prieš tai taip pat privalo būti dar išminusuotinos ieškovo gauta draudimo išmoka 4 078,55 Lt sumai (motyvai jau nurodyti aukščiau), taip pat išminusuotina, kad ir apytikriai nurodyta (kas nesudaro esminio skirtumo), tačiau ne mažesnė kaip 9 000,00 Lt suma, t. y. trečiųjų asmenų A. R. ir S. R. žodžiu teismo posėdžio metu patvirtinta suma, kurią jie pripažino, kad yra vis dar skolingi pagal bendrijai ieškovo suteiktą kreditą.

41Iš to seka išvada, kad ieškovas atsakovui tenkančią ieškovui negrąžinto kredito dalį galėjo skaičiuoti nebent nuo 54 547,39 Lt sumos (67 625,94 Lt iki 2013-08-01 ieškovo pareikšto ieškinio buvusi negrąžinto kredito dalis – 4 078,55 Lt draudimo išmokų suma – 9 000,00 Lt S. R. ir A. R. skola, kurią jie pripažino vis dar nepadengtą = 54 547,39 Lt).

42Vadinasi, net ir naudojant ieškovo patikslintame ieškinyje naudojamą formulę ir net gi nepaisant atsakovo nurodytų argumentų dėl ieškovo klaidingai nurodomų patalpų plotų dydžio - tai atsakovui būtų priskaičiuotina nebent vos 12 736,03 Lt (54 547,39 Lt faktiškai negrąžinto kredito dalis / 2 066,98 kv. m viso namo plotas, kurį nepagrįstai nurodo ieškovas x 482,61 kv. m. atsakovui priklausančių patalpų plotas, kurį nepagrįstai nurodo ieškovas = 12 736,03 Lt atsakovui tenkanti mokėti negrąžinto kredito dalis) mokėtina suma. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad savo reikalavimą dėl skolos grąžinimo ieškovas gali nukreipti nebent į visus daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, bendrasavininkus, kuriems vėliau atsiranda reikalavimo teisė į kitą patalpų savininką, jeigu paaiškėja, kad vienas bendrasavininkas permokėjo jam grąžintino kredito dalį, o kitas ar kiti sumokėjo per mažai. Taigi, dėl šių aplinkybių, ieškovas neįgyja teisės reikalauti patikslintame ieškinyje nurodomų sumų, ją skaičiuojant nuo visos bendrijai suteiktos kredito dalies, o tai gali daryti nebent nuo negrąžintos kredito dalies.

43Tuo tarpu, akcentuotina ir tai, kad kadangi šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas pervedė ieškovui dar ir 22 918,00 Lt sumą, tai konstatuotina, kad atsakovas ne tik, kad nėra skolingas ieškovui, tačiau atsakovas yra net ir permokėjęs ieškovui mažiausiai 10 181,97 Lt sumą (12 736,03 Lt atsakovui tenkanti mokėti kredito dalis pagal ieškovo skaičiavimus – 22 918,00 Lt atsakovo 2013-08-23 buvusi sumokėta suma).

44Be to, įvertinus tai, kad ieškovo suteiktu kreditu buvo atliekami nebūtini darbai ( - ), Šiauliai, dėl kurių atsakovas niekada jokio sutikimo nedavė ir dėl ko plačiau pasisakoma žemiau tekste - tai atsakovo faktiškai atlikta permoka ieškovui yra net dar ir ženkliai didesnė.

45Dėl atliktų darbų būtinumo.

46Ieškovas neturi teisės reikalauti, o atsakovas neturi pareigos apmokėti, nei 13 207,91 Lt, nei 6 685,82 Lt, nei kitokio dydžio kredito likučio sumos, kadangi ieškovas nepagrįstai vertina, kad atsakovas privalo padengti ir tą ieškovo suteikto kredito trečiajam asmeniui, t. y. bendrijai, dalį, kuri panaudota ne būtiniems darbams atlikti ir dėl kurių atlikimo atsakovas jokio sutikimo niekada nedavė.

47Ieškovas motyvuodamas savo patikslintą ieškinį nurodo, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti ir, anot ieškovo, šiai taisyklei taikyti esą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Taip pat ieškovas teigia, kad pagal nurodytą bendrąją taisyklę, pareiga daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir pavyzdžiui, tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dviejų ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys (ieškovo patikslinto ieškinio 5 psl. 5 pastraipa nuo viršaus). Pažymėtina, kad iš esmės atsakovas sutinka su tokiais ieškovo teiginiais, bet kai yra galimybė nustatyti, kuriais bendrojo naudojimo objektais naudojasi dalis namo bendrasavininkų - tai šiuo atveju, ta dalis išlaidų, atliktų rekonstruojant dalies (grupės) namo gyventojų, kurie išimtinai naudojasi konkrečia dalimi bendrojo naudojimo objektų, tai jiems ir turėtų būti paskirstomos, nes pavyzdžiui, įėjimo į laiptinę durys, langai, atskirų laiptinių remonto darbai turėtų būti išskirti tik kiekvienos konkrečios asmenų grupės, pavyzdžiui, laiptinės gyventojams, o tokie bendrojo naudojimo objektai kaip namo fasadas, patalpų stogas, magistraliniai namo tinklai, kadangi išskaidyti jų dalimis neįmanoma ir jais naudojasi visi namo gyventojai - tai šios išlaidos rekonstruojant turėtų būti priskirtos visiems namo gyventojams. Šiuo atveju, taip atlikta nebuvo, todėl ieškinys pareikštas dėl tų darbų, kurie atlikti namo dalyje (pavyzdžiui, konkrečioje laiptinėje) ir kuria naudojasi konkreti asmenų grupė, o atsakovas ja nesinaudoja ir tai patvirtina 2014 m. kovo 30 d. antstolės Vaivos Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 71-176. Pastarasis aiškiai įrodo, kad ieškovo ieškinys toje dalyje pareikštas visiškai nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiška nuostata dėstoma ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamojoje praktikoje, kuri komentuojama žemiau tekste.

48Šie ieškovo teiginiai iš vienos pusės yra prieštaringi, iš kitos pusės - visiškai teisingi. Pastaraisiais teiginiais ieškovas visiškai teisingai nurodo, kad bendraturtis privalo prisidėti prie išlaidų, kurios patiriamos dėl būtinų bendrojo naudojimo objektų pagerinimo darbų atlikimo, dėl būtinų jų atnaujinimo darbų atlikimo, kurie atliekami su tikslu tuos objektus išsaugoti ir pan. Ieškovas teisingai nurodo, kad kai yra būtina pakeisti kokį tai objektą, kuris laikytinas bendrojo naudojimo objektu, tai prie tokių išlaidų dengimo privalo proporcingai prisidėti patalpų savininkai. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir pats atsakovas, kuris nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu taip pat nurodo, kad ieškinys pareikštas atsakovui nepagrįstai, nes siekiama prisiteisti negrąžintą kredito dalį, kuri buvo panaudota nebūtiniems darbams atlikti ir dėl kurių atlikimo atsakovas jokio sutikimo niekada nedavė.

49Kita vertus, aukščiau nurodyti ieškovo teiginiai, kad vertinant tai ar objektas priskirtinas prie bendrojo naudojimo esą nereikšminga jo funkcinė paskirtis ir naudojimosi juo aplinkybės - yra prieštaringi, deklaratyvūs, nepagrįsti, neatitinka tikrovės ir su jais atsakovas nesutinka. Atsakovo nesutikimas motyvuojamas tuo, kad net ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad patalpų priskyrimą prie bendro naudojimo patalpų, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai - savarankiško nuosavybės teisės objekto - lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2008 m. sausio 7 d. nutartis civ. byloje 119-oji DNSB v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-84/2008).

50Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje civ. byloje 119-oji DNSB v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-84/2008, bendriausia prasme bendro naudojimo patalpos yra tokios, kurios nepriskirtos naudoti individualiai, t. y. neturi savarankiškos paskirties, bendriausia prasme bendro naudojimo patalpos yra tokios, kurios nepriskirtos naudoti individualiai, t. y. neturi savarankiškos paskirties. Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali būti vertinamos kaip neturinčios savarankiškos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sąlygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiškai išnaudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumą. <...> Priklausiniai nėra bendrojo naudojimo patalpos. Pagrindinis bendro naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendro naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai. Šioje kasacinio teismo nutartyje kolegija taip pat nurodė, kad pusrūsyje, kaip namo dalyje, gali būti izoliuotos patalpos, turinčios savarankišką paskirtį.

51Šiuo atveju balkonai prie atskirų butų, taip pat individualaus naudojimo sandėliukai namo rūsyje yra priklausiniai, tarnaujantys pagrindiniams daiktams - butams. Šios patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje atsakovo pateikto 2014 m. kovo 30 d. antstolės Vaivos Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 71-176, tai atsakovui ar jo patalpų nuomininkams patenkant į savo patalpas, naudojamasi visiškai atskiru tarnybiniu įėjimu ir per juos nėra įmanoma patekti į kitų namo ( - ), Šiauliuose, laiptines, kitų asmenų rūsio patalpas, sandėliukus, koridorius, tambūrus, pagalbines ir kitas patalpas. Minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole be kita ko užfiksuota, kad konkretūs butai naudojasi atskiromis laiptinėmis, į kiekvieną laiptinę yra atskiras įėjimas iš kiemo pusės. Taip pat užfiksuota, kad langus ir šviesduobes turi tik pirmos laiptinės patalpų savininkai (gyventojai), tarp kurių nėra atsakovo.

52Atsakovas savo ruožtu taip pat turi namo rūsio dalį, į kurią patenkama per atskirą įėjimą, tačiau atsakovas šią rūsio dalį įsirengė ir eksploatuoja išimtinai savo sąskaita, niekada neprašė, kad kiti asmenys apmokėtų savo dalį tariamoje dalinėje nuosavybėje. Tokia tvarka nusistovėjusi jau daugelį metų, kadangi atsakovo patalpos yra komercinės paskirties. Atsakovo rūsio dalies renovacija nebuvo įtraukta į namo renovacijos planą. Tačiau už kitų namo butų ir patalpų savininkų individualiai naudojamų sandėliukų remontą jau reikalaujama, kad atsakovas atlygintų dalį išlaidų.

53Kadangi balkonai prie atskirų butų ir individualūs sandėliukai namo rūsyje negali būti priskiriami prie namo bendrojo naudojimo objektų, reikalavimas, kad atsakovas mokėtų už šių objektų remontą ir/ar renovaciją, yra nepagrįstas. Taigi kitų butų ir kitų patalpų savininkų patalpos yra ne tik funkciškai atskirtos, bet ir fiziškai, kadangi atsakovas negali į jas patekti, nes laiptinės yra rakinamos kodinėmis spynomis ir į jas patekti gali tik toje laiptinėje gyvenantys gyventojai, į rūsius patenkama per atskirą tos laiptinės gyventojų rakinamą įėjimą, į balkonus galima patekti tik per konkrečių savininkų butus ir pan.

54Reikšminga tai, kad net gi ir patalpų šildymo sistema taip pat yra atskira, kadangi gyventojai naudojasi autonomine dujinio šildymo sistemą, o atsakovas naudojasi AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu. Tokios tvarkos laikomasi nuo pat 1992 m., kai atsakovas įsigijo patalpas.

55Atitinkamai, patikslinto ieškinio nepagrįstumo kontekste reikšminga tai, kad į namo renovacijos planą inter alia buvo įtrauktas atskirų butų balkono durų keitimo išlaidos ir pan., nors balkonai yra konkrečių butų priklausiniai, o ne bendrojo naudojimo patalpos, todėl ir remontuoti balkonus bei jų duris savo sąskaita turėtų atskirų butų savininkai, o ne atsakovas ar kiti bendraturčiai, kurie niekada nesinaudojo ir nesinaudoja konkrečių savininkų individualiais balkonais, t. y. individualūs balkonai nėra namo bendrojo naudojimo objektai. Į namo renovacijos planą inter alia buvo įtrauktas ir kai kurių namo bendraturčių individualiai naudojamų rūsio dalių - sandėliukų remontas - langų keitimas ir kt., nors individualūs sandėliukai nėra bendrojo naudojimo patalpos, atsakovas tais individualiais sandėliukais niekada nesinaudojo ir nesinaudoja. Į namo renovacijos planą buvo įtrauktas ir kondicionierių išmontavimas ir sumontavimas, vamzdžių dažymas ir pan., nors kondicionieriai yra atskirų butų savininkų individualaus naudojimo objektai, o ne bendrojo naudojimo įrenginiai. Atsakovas neturi pareigos mokėti už atskirų butų savininkų komfortą. Į namo renovacijos planą inter alia buvo įtrauktas ir atskirų namo laiptinių remontas - laiptinių dažymas, laiptinių langų ir durų keitimas ir pan., apie 220,21 kv. m. bendro ploto. Tačiau atskiros namo laiptinės nėra bendrojo naudojimo patalpos. Tomis laiptinėmis naudojasi tik tų laiptinių gyventojai, t. y. laiptinės funkcine paskirtimi susijusios tik su tos laiptinės butais. Atsakovas tomis laiptinėmis niekada nesinaudojo ir nesinaudoja.

56Be to, trečiojo asmens 2008 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimas (protokolas Nr. 30) nusprendė įrengti šaligatvį, pakeisti laiptinių duris be dalyvių registracijos sąrašo, o iš byloje esančio kvietimo į susirinkimą matyti, kad kvietė tik bendrijos narius, o ne atsakovą.

57Itin svarbu ir tai, kad energetiniame audite nurodyta, kad sienų būklė ir šilumos izoliacija yra patenkinama, bet padaryta išvada rodo, kad reikia nedelsiant renovuoti. Taip pat audito 2.6 punkte nurodyta, kad laiptinės durų ir sienų būklė patenkinama, bet trečiasis asmuo jas remontavo. Energetinio audito 9.1 p. taip pat nurodyta, kad buitinių nuotekų sistemos - patenkinamos būklės, bet reikalaujamąją, nedelsiant keisti, nes neva užsikiša.

58Iš viso to seka išvada, kad atsakovas nėra atsakingas už atliktus darbus, kurie nebuvo būtini ir kurie nepriskirtini prie bendrojo naudojimo objektų. Be to, atsakovas kredito iš ieškovo niekada neprašė, o, juolab, darbams, kurie buvo visiškai nebūtini atlikti ir su tuo atsakovas niekada nesutiko. Atitinkamai, už tokių nebūtinų darbų atlikimą, taigi ir už kredito tiems darbams atlikti grąžinimą atsakingi nebent konkretus patalpų savininkas ar savininkų grupė, kurie balsavo už tokių darbų atlikimą.

59Dėl asmenų, privalančių grąžinti suteiktą kreditą.

60Sutiktina su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau - Reglamentas) 25 - ame punkte nurodoma, kad namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų < savininkų > susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu, jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

61Šiuo atveju atsakovas nedavė sutikimo atlikti namo modernizavimo darbus, o praktiškai tokio sutikimo iš atsakovo ir nebuvo prašoma. Be to, atsakovas net nebuvo supažindintas su energetiniu namo auditu, ekspertizės ir renovavimo projektu, nebuvo kviečiamas dalyvauti patalpų savininkų susirinkimuose, kurie svarstė šiuos klausimus. Kaip jau nurodyta aukščiau, energetinio audito išvadose dalies objektų būklė buvo nurodoma patenkinta ar net gera, todėl nėra pagrindo ieškovui teigti, kad buvo būtina remiantis Reglamentu atlikti dalies patalpų objektų atnaujinimo darbus (sandėliukų remonto, langų keitimo, kondicionierių išmontavimo/sumontavimo, vamzdžių dažymo, atskirų namo laiptinių remonto - laiptinių dažymo, laiptinių langų ir durų keitimo, nuogrindų ir kt.).

62Taigi, vadovaujantis CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, kadangi atsakovas nėra davęs sutikimo dėl išlaidų namo renovacijai apmokėjimo, atsakovas turi pareigą atlyginti tik tokias išlaidas, kurios susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ir atitinkamai atsakovas neturi prievolės atlyginti tų išlaidų, kurios susijusios ne su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o su atskirų butų savininkų ir jų grupių gerbūviu.

63Vadinasi, nėra pagrindo reikalauti nebūtiniems darbams atlikti buvusio suteikto ir panaudoto ieškovo kredito iš patalpų savininkų, kurie nebalsavo už kredito ėmimą ir tokių nebūtinų darbų atlikimą, o reikalavimas reikštinas nebent konkrečiam patalpų savininkui ar konkrečių savininkų grupei, pavyzdžiui konkrečia laiptine besinaudojantiems konkretiems patalpų savininkams, dėl išimtinai jų naudojamų patalpų atnaujinimo.

64Net jeigu teismas ir vadovautųsi ieškovo logika, esą nepriklausomai nuo patalpų buvimo vietos, funkcinės paskirties ir naudojimosi ar nesinaudojimo jomis aplinkybių, butų ar kitų patalpų savininkai vis tiek esą privalo kartu dengti šių patalpų būtino remonto išlaidas - konstatuotina, kad vis tiek ir tokiu atveju, asmenimis, kurie atsakingi už tokių darbų apmokėjimą, galėtų būti pripažinti tik tie patalpų savininkai, kurie išreiškė sutikimą tokius nebūtinus ir neprivalomus darbus atlikti, šių darbų pageidavo bei balsavo už jų atlikimą.

65Taigi, dėl to, kad atliekant namo modernizavimo darbus buvo atlikti darbai, kurie nebuvo net nurodyti energetinio audito išvadose arba buvo nurodyta jų patenkinama ar gera būklė, dėl to, kad atsakovas nebuvo supažindintas su patalpų savininkų priimamais sprendimais ir dėl to, kad patalpų savininkų susirinkimas nesprendė dėl papildomų, t. y. nebūtinų darbų atlikimo vykdant daugiabučio namo modernizavimo projektą ir patalpų savininkų susirinkimas įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtino, t. y. nesutiko dėl nebūtinu darbų atlikimo - todėl tai ir lėmė, kad atsakovas UAB „Masada“ ir neskundė Daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, savininkų priimtų sprendimų modernizuoti savo daugiabutį namą į ką patikslintame ieškinyje mėgina apeliuoti ieškovas.

66Atitinkamai, pakartotina, kad už atskirų patalpų savininkų sprendimus atlikti nebūtinus darbus vykdant modernizavimo projektą atsakingi išmintinai tik už tokių darbų atlikimą teigiamai pasisakę balsavę konkretūs patalpų savininkai.

67Antra. Dėl 10 010,07 Lt palūkanų, 5 823,24 Lt delspinigių (0,09 proc. dydžio) ir 1 621,63 Lt delspinigių už palūkanas priteisimo.

68Ieškovas Patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, jog ieškovo naudai iš atsakovo esą priteistina 10 010,07 Lt palūkanų, 5 823,24 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-06-02 iki 2011-11-29 ir 1 621,63 Lt delspinigių, paskaičiuotų už 180 k. d. už nesumokėtas palūkanas suma. Atsakovo manymu, tokie ieškovo teiginiai ir tokie reikalavimai yra nepagrįsti dėl žemiau nurodytų priežasčių.

69Visų pirma, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6.2.punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis <...> sumokėti palūkanas. Kredito gavėju kreditavimo sutartyje nurodytas trečiasis asmuo Daugiabučio namo ( - ) Šiauliai savininkų bendrija. Atitinkamai, tiek pagrindinį banko suteiktą ir negrąžintą kredito likutį, tiek palūkanas, delspinigius ir kitas su kreditavimo sutarties vykdymu susijusias sumas, kurios būtų pagrįstai paskaičiuotos, privalėtų sumokėti atsakingi patalpų savininkai tik tokiu atveju, jeigu visų pirma bendrija neturėtų lėšų. Iš pridedamų atsakovui išrašytų namo administratoriaus UAB „Šiaulių būstas“ 2014-05-31, 2014-06-30, 2014-07-31, 2014-08-31, 2014-09-30 PVM sąskaitų - faktūrų ir šių sąskaitų apmokėjimų matyti, kad iš patalpų ( - ), Šiauliai, savininkų, namo ( - ), Šiauliai, administratoriai renka, taigi kaupia lėšas, kaip tai visuomet ir privalėjo daryti bendrija. Tai, kad yra renkamos lėšos paskutinio teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino ir trečiasis asmuo L. V.. Tačiau nepaisant to fakto, kad bendrija turi/privalo turėti sukauptų lėšų - ieškovas jokių aktyvių veiksmų tam, jog galimai egzistuojantys įsiskolinimai bankui būtų padengti, tiek iki pirminio ieškinio atsakovui UAB „Masada“ pareiškimo, tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek iki 2014 m. spalio 24 d. datos patikslinto ieškinio pateikimo šioje byloje, į Daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, bendriją nesikreipė, aktyvių veiksmų nesiėmė, o ieškiniu reikalauja negrąžinto kredito likutį bei palūkanas ir delspinigius prisiteisti išimtinai tik iš atsakovo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.221 str. 1 d. sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o ieškovas paskolos sutartį su DNSB ( - ) nutraukė 2011 metais, bet savo patikslintame ieškinyje skaičiuoja palūkanas iki pat 2013 m. liepos 17 d., o delspinigius net iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., todėl ieškinys ir toje dalyje yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu c. b. Nr. 2-647-841/2014, konstatavo (5 psl., 1 pastraipa iš viršaus), kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovą (UAB ,,Būsto paskolų draudimas“) su atsakovais (UAB „Masada“) sieja sutartiniai, prievoliniai ar kitokie santykiai, prašoma priteisti sumą ieškovas įvardina kaip prašomą priteisti skolą, tačiau įrodymų apie tai, kad atsakovai skolinosi iš ieškovo taip pat nebuvo pateikta. Analogiška situacija yra ir šioje byloje.

70Be to, ieškovas, skaičiuodamas mokėtinas palūkanas ir delspinigius, nepagrįstai nevertina to fakto, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovas apskritai yra skolingas kokią tai Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai. Be to, byloje esantys įrodymai ir dalyvaujančiu trečiųjų asmenų S. R. ir A. R. parodymai leidžia konstatuoti, kad šiai dienai bendrijai apie 9 000,00 Lt sumą yra skolingi būtent minėti S. R. ir A. R.. Ši aplinkybė neabejotinai privalėjo būti įvertintina skaičiuojant ir palūkanų bei delspinigių dydį už ieškovo neatgauto kredito dalį.

71Atliekant palūkanų ir delspinigių dydžio skaičiavimą taip pat privalėjo būti atsižvelgta į faktinį patalpų ( - ), Šiauliai, plotą ir plotą, kuris faktiškai priklauso atsakovui, o taip pat į tai, kad ieškovas faktiškai atgavo 4 078,55 Lt sumą ir privalėjo ją išminusuoti (dėl ko jau pasisakyta pirmajame šio atsiliepimo skyriuje). Todėl skaičiuojant palūkanas ir delspinigius patikslintame ieškinyje nepagrįstai vertinama, kad atsakovas esą skolingas 35 945,91 Lt sumą, taip pat nepagrįstai ignoruojama ir tai, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas pervedė ieškovui 22 918,00 Lt sumą ir kad faktiškai atsakovas yra permokėjęs ieškovui.

72Patikslinto ieškinio 7 psl. pirmoje pastraipoje ieškovas teigia, kad 10 010,07 Lt palūkanų suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., t. y. už 180 dienas. Tačiau kartu su Patikslintu ieškiniu ieškovas prideda 2014 m. spalio 24 d. datos pažymą apie skolos dydį, kurioje nurodoma, kad ieškovo reikalaujamos iš atsakovo priteisti 10 010,07 Lt dydžio palūkanos visgi apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., t. y. net 1 842 dienas. Papildomų paaiškinimų ir motyvų ieškovas nepateikė, taigi savo reikalavimo neįrodė.

73Iš kartu su patikslintu ieškiniu pridėtos suvestinės pavadinimu „Skolininko AB „Masada“ palūkanų ir delspinigių paskaičiavimas“ matyti, kad skaičiuodamas 10 010,07 Lt palūkanas, ieškovas skaičiuoja esą egzistuojantį atsakovo įsiskolinimą net 35 945,91 Lt sumai nuo pat 2008 m. liepos 17 d., kas vėlgi yra visiškai nepagrįsta dėl prieš tai minėtų priežasčių.

74Be to, pažymėtina tai, kad konkrečiai atsakovui nebuvo sudarytas net gi joks kredito grąžinimo grafikas. Todėl kyla klausimas kaip atsakovas galėjo pavėluoti grąžinti ieškovo suteikto kredito dalį ir turėti pareigą mokėti palūkanas, jeigu nebuvo numatyta ir susitarta iki kada atsakovas kokią tai sumą turi grąžinti ieškovui. Pažymėtina, kad tretieji asmenys ir pati bendrija patvirtino, kad atsakovo atžvilgiu joks kredito gražinio grafikas nebuvo sudarytas, kadangi atsakovas niekada nepageidavo imti jokio kredito, kadangi turi pakankamai nuosavų lėšų ir netgi daug kartų didesnius projektus finansuoja iš nuosavų lėšų, todėl jokios palūkanos ir juo labiau delspinigiai atsakovui negali būti skaičiuojami vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi atsakovas nei prašė, nei žinojo, kokio dydžio kreditas yra paimtas, kokiomis sąlygomis, kiek skaičiuotina palūkanų, kokiais terminais kreditas turi būti grąžinamas, kokio dydžio nustatyti delspinigiai ir pan., todėl ir dėl šių aplinkybių ieškinys netenkintinas.

75Ieškovas taip pat nepagrįstai reikalauja ir delspinigių priteisimo, kadangi yra suėjęs ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo ir vien jau tuo pagrindu šis reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad LR CK 1.124 str. numato, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Tuo tarpu, LR CPK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Šiuo atveju, pirminis ieškovo 2013 m. rugpjūčio 1 d. datos ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo buvo pateiktas teismui ir teismo priimtas 2013 m. rugpjūčio 7 d. Šiame pirminiame ieškinyje ieškovas reikalavo 6 000,13 Lt delspinigių priteisimo, 2013 m. rugsėjo 17 d. datos patikslintame ieškinyje jau buvo prašoma 4 012,05 Lt delspinigių priteisimo, o 2014 m. spalio 24 d. datos ieškovo patikslintame ieškinyje pareikštas naujas reikalavimas jau dėl 7 444,87 Lt (5 823,24 Lt + 1 621,63 Lt) delspinigių priteisimo.

76Atitinkamai, konstatuotina, kad teisė skaičiuoti delspinigius atsiranda nuo to momento, kuomet neįvykdoma arba vėluojama įvykdyti piniginę prievolę. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, delspinigiai skaičiuojami už tai, kad dar nuo 2008 m. liepos mėnesio esą dėl atsakovo kaltės nebuvo tinkamai vykdoma kreditavimo sutartis ir nebuvo tinkamai grąžinamas ieškovo suteiktas kreditas. Tuo tarpu, kreditavimo sutartis tarp ieškovo ir bendrijos nutraukta dar 2011 metais, taigi jau nuo 2011 m. atsirado ieškovo teisė iš atsakingų asmenų reikalauti delspinigių sumokėjimo, todėl akivaizdu, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo yra seniai pasibaigęs ir ieškovas tinkamai savo teise į delspinigių priteisimą laiku nepasinaudojo, juolab, kad reikalavimas dėl konkrečiai 7 444,87 Lt sumos delspinigių priteisimo buvo pareikštas tik 2014 m. spalio 24 d. patikslintame ieškinyje.

77Atkreiptinas dėmesys ir į tai, vien jau šios civilinės bylos Nr. 2-211-772/2014 nagrinėjimas tęsiasi beveik 1,5 metų, taigi konstatuotina, kad net jeigu ir būtų atsisakoma taikyti senaties terminą ieškovo reikalavimui priteisti delspinigius iš atsakovo, pabrėžtina, jog galėtų būti vertinamas nebent ieškovo reikalavimas dėl 4 012,05 Lt dydžio delspinigių sumos priteisimo, kuris pareikštas dar 2013 m. rugsėjo 17 d. ieškovo patikslintu ieškiniu, kadangi po beveik pusantrų metų šios bylos nagrinėjimo pareikštas reikalavimas dėl 7 444,87 Lt delspinigių sumos priteisimo laikytinas nauju, savarankišku reikalavimu, juolab, kai reikalaujamą delspinigių sumą ieškovas padidino, todėl įvertinus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą - konstatuotina, kad šį terminą reikalavimui dėl 7 444,87 Lt priteisimo, ieškovas vienareikšmiškai praleido. Tuo tarpu LR CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

78Taip pat ieškovas prieštaringai patikslintame ieškinyje ir pažymoje apie skolos dydį nurodo, kad atsakovo esą mokėtini delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., kai tuo tarpu iš ieškovo suvestinės lentelės matyti, kad tiek 5 823,24 Lt dydžio delspinigiai (0,09 proc. dydžio delspinigiai), tiek 1 621,63 Lt dydžio delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, viso 7 444,87 Lt, buvo ieškovo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 18 d. iki 2014 m. sausio 28 d., t. y. net už 1 836 dienas. Taigi tampa neaišku, kuo reikia vadovautis vertinant patikslinto ieškinio pagrįstumo klausimą ir atsakovui formuluojant savo atsikirtimus, t. y. ar patikslinto ieškinio motyvais ir suformuluotais patikslinto ieškinio reikalavimais, ar kartu su patikslintu ieškiniu ieškovo pridėtais dokumentais, kurie atspindi faktiškai atliktą delspinigių skaičiavimą ir jų skaičiavimo terminus.

79Pažymėtina, kad ieškovo prašymas priteisti 10 010,70 Lt palūkanas, 5 823,24 Lt delspinigius ir dar 1 621,63 Lt delspinigius už palūkanas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kadangi tiek palūkanos, tiek delspinigiai yra skirti skatinti asmenį greičiau įvykdyti savo prievolę, tuo tarpu šioje byloje, anot ieškovo, atsakovo neįvykdyta prievolės dalis sudaro 13 027,91 Lt, o 10 010,70 Lt palūkanos sudaro net 76,8 proc. visos skolos dydžio (10 010,70 : 13 027,91 Lt), o prašomi priteisti 7 444,24 Lt delspinigiai sudaro net 57,14 proc. (7 444,87 Lt : 13 027,91 Lt) visos skolos dydžio. Bendrai ieškovas prašo iš atsakovo priteisti palūkanų ir delspinigių net 17 454,94 Lt (10 010,70 Lt + 7 444,24 Lt), o tai yra net 134 proc. daugiau nei pati skola. Akivaizdu, kad tokie reikalavimai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes tiek sutartyje numatytos palūkanos, tiek delspinigiai skatina skolininką prievolę įvykdyti tinkamai ir laiku.

80Pažymėtina, kad ieškovas į atsakovą niekada nesikreipė nei su prašymu, nei su reikalavimu mokėti palūkanas ir netesybas (delspinigius), todėl tokia situacija, kai ieškovas daugiau kaip po 5 metų kreipiasi į teismą ir už visą šį daugiau kaip 6 metų laikotarpį pirmą kartą iš atsakovo pareikalauja tokio dydžio palūkanų ir netesybų tik teisme, prieštarauja tiek elementariai logikai, tiek protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, tiek šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principams vykdant sutartis.

81Be to, ieškovo reikalaujami 0,09 proc. dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli, nepaisant to, kad jie buvo numatyti kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje. Reikšminga tai, kad ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną (net 36,5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų - 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje dėl J. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo, bylos Nr. 3K-3-173/2006.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba ,,neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga - formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. (T. M.) ir V M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr.3K-7-409/2010).

82Tuo tarpu šioje byloje ieškovo reikalaujama 7 444,87 Lt delspinigių suma, palyginus su ieškovo pagrindiniu reikalavimu dėl 13 027,91 Lt kredito dalies grąžinimo, sudaro daugiau kaip 57 proc. Taigi atsižvelgiant į itin abejotinas atsakovo esą padaryto pažeidimo aplinkybes (t. y. kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas apskritai yra skolingas bendrijai ir kad net nėra atsakingas už kredito dalies ieškovui grąžinimą, o kreditavimo sutartį be jokio atsakovo sutikimo sudarė trečiasis asmuo Daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, bendrija ir buvo atlikti nebūtini darbai), vertinant protingumo, teisingumo kriterijus - tai 0,09 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Dėl jo dydžio atsakovas neturėjo galimybės spręsti ir jo įtakoti prieš ieškovui su bendrija pasirašant kreditavimo sutartį, todėl atsakovas negali atsakyti už tai, dėl ko sutikimo nedavė, o nuosekliai tam prieštaravo.

83Taip pat ieškovas patikslintame ieškinyje visiškai nemotyvuoja ir nepagrindžia, kuo remiantis yra reikalaujama priteisti 1 621,63 Lt delspinigių sumą, kaip nurodo ieškovas: „už nesumokėtas palūkanas“, bet net nepaaiškina net kaip, už ką ir už kurį laikotarpį jos paskaičiuotos.

84LR CPK 111 str. 2 d. 5 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. LR CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti - aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju, konstatuotina, kad ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys ar bent jau reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, neatitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams ir procesinių dokumentų formuluojamiems prašymas keliamų reikalavimų, patikslintas ieškinys ir šioje dalyje yra deklaratyvus ir neįrodytas.

85Taip pat patikslinto ieškinio nepagrįstumo kontekste reikšminga tai, kad nepaisant ieškovo reikalavimo priteisti palūkanas, 0,09 proc. dydžio delspinigius ir net delspinigius už nesumokėtas palūkanas - patikslintame ieškinyje yra reiškiamas reikalavimas dar ir dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atitinkamai, visų pirma, vertinant šio reikalavimo pagrįstumą, reikšminga tai, kad pats ieškovas faktiškai lemia šios civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, nes ieškovas net du kartus šioje civilinėje byloje tikslinto ieškinį, ieškinio reikalavimai ir jų pagrindimas nėra konkretus, ieškovui grindžiant ieškinį daroma daugybė nekonkrečių bei abstrakčių nuorodų į prijungtas didelės apimties civilines bylas, kas ne tik, kad apsunkina, bet ir vilkina operatyvų bylos nagrinėjimą.

86Taip pat reikšminga tai, kad reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo faktiškai reiškiamas antrą kartą, t. y. dubliuojasi, kadangi vienu ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimu prašymu priteisti delspinigius už nesumokėtas palūkanas net ir už laikotarpį, kuomet ši civilinė byla Nr. 2-211-772/2014 nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme, o kitu patikslinto ieškinio reikalavimu reikalaujama 6 proc. palūkanų priteisimo taip pat už laikotarpį nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir net nuo visų sumų, kurios bus priteistos ieškovo naudai jeigu ieškinys bus tenkinamas.

87Vadovaujantis išdėstytu, atsakovas teismo prašė:

  1. Taikyti ieškinio senatį ieškovo AB „Citadelė bankas“ 2014 m. spalio 24 d. datos patikslinto ieškinio reikalavimui dėl 5 823,24 Lt ir 1 621,63 Lt, viso dėl 7 444,87 Lt delspinigių sumos priteisimo.
  2. Ieškovo AB „Citadelė bankas“ 2014 m. spalio 24 d. datos patikslintą ieškinį atmesti.
  3. Iš ieškovo AB „Citadelė bankas“ atsakovo UAB „Masada“ naudai priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

88Atsakovas savo atsikirtimus dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

89Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtimų motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

90Atsiliepimus į bylą irgi pateikė tretieji asmenys: L. V., O. B. G., G. Š., kurie prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti.

91Teismo posėdžio metu tretieji asmenys: R. U., P. M., D. G.. Ž. N. ir kt. davė teismui paaiškinimus ir nurodė, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas. Papildomai teigė, kad atsakovo atsikirtimai dėl patalpų ploto, dėl galimybės naudotis kitomis patalpomis, dėl langų keitimo, dėl oro kondicionierių, dėl nuogrindos ir kt., atmestini, kadangi jie yra nepagrįsti ir nelogiški.

92Kiti tretieji asmenys atsiliepimų dėl ieškovo ieškinyje ir jo pakeitime nurodytų reikalavimų nepateikė.

93Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

94Tenkinant šalių prašymus, prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtos kitos tarp tų pačių bylos dalyvių anksčiau išnagrinėtos civilinės bylos: Nr. 2-601-569/2010 ir Nr. 2-500-650/2012. Minėtose bylose užfiksuoti faktai laikytini prejudiciniais ir nereikalaujančiais pakartotinio įrodinėjimo bei sudarančiais pagrindą teismui jais remtis šioje byloje (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4d.).

95Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo likusią bendrijai suteikto ir laiku negrąžinto kredito dalį.

96Byloje esančiais šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais ir pridėtų civilinių bylų Nr. 2-601-569/2010, Nr. 2-500-650/2012 duomenimis, nustatyta, kad AB „Parex“ bankas (dabartinis pavadinimas AB ,,Citadele“ bankas) 2008-01-17 su Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija (Šiauliai) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/016, kurios pagrindu Kredito davėjas įsipareigojo kredito gavėjui suteikti 338 011 Lt dydžio kreditą 10 metų terminui, t. y. iki 2018-01-05, numatant kredito grąžinimo, palūkanų ir netesybų skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, sutarties nutraukimo sąlygas ir t. t. Kredito paskirtis - Daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, renovacija (T,1, 4-15 b. l.). Iš sutarties bei jos priedų matyti, kad kredito grąžinimas bankui nebuvo užtikrintas daugiabučio namo savininkų laidavimu ar kitomis prievolių vykdymo užtikrinimo priemonėmis, į sutarties pasirašymą nebuvo įtrauktas nė vienas daugiabučio namo bendraturtis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB Citadele bankas prašė teismo iš atsakovo UAB ,,Masada“ priteisti negrąžinto kredito dalį (13 027,91 Lt arba 3 773,14 Eur), sutartines palūkanas (10 010,07 Lt arba 2 899,12 Eur), palūkanų delspinigius (1 621,63 arba 469,66 Eur), atitinkamas procesines palūkanas, motyvuodamas tuo, kad būtent trečiajam asmeniui Bendrijai sudarius su banku 2008-01-17 kredito sutartį (T.1, 4-15 b.l.), atsirado ir atsakovui prievolė sumokėti nurodytas pinigų sumas. Pagal šią sutartį nors bankas įsipareigojo bendrijai suteikti 338 011,00 Lt kreditą, tačiau bendrija faktiškai gavo ir panaudojo tik dalimi suteikto kredito - 153 953,44 Lt suma rangos darbams apmokėti, o 2011 m. I pusmetį bendrija nustojo vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, nemokėjo kredito dalies įmokų, palūkanų, todėl ieškovas, įspėjęs trečiąjį asmenį Bendriją, vienašališkai sutartį nutraukė 2011-06-02 ( T.1, 24 b.l.).

97Pagal VĮ ,,Registrų centro“ Šiaulių filialo duomenis Daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, bendras plotas 2 488,33 kv. m., o atsakovui iš šio ploto tenkanti ir nuosavybės teise valdoma dalis yra 482,61 kv. m. (285,21+46,20+151,20 = 482,61) (T.3, 153-154 b.l.). Šie duomenys gauti iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo laikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 192 str. 2d.). Pagal įstatyme nurodytą formuluotę tokie įrodymai pripažįstami prima facie įrodymais, kurių įrodomoji galia yra didesnė nei kitų įrodinėjimo priemonių (CPK 185 str. 2d.). Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Vadovaujantis CPK 197 str. 2d. oficialių rašytinių įrodymų pateikimas teismui reiškia įrodinėjimo pareigos perskirstymą, nes priešinga šalis privalo paneigti pateiktą viešąjį rašytinį įrodymą. Toks įrodymas užtikrina visišką teismo įsitikinimą dėl atitinkamų aplinkybių egzistavimo.

98Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas AB Citadele bankas prašė teismo ieškovo naudai iš atsakovo – UAB ,,Masada“, kuris tuo pačiu yra ir daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, negyvenamųjų patalpų savininkas, priteisti negrąžinto kredito dalį (13 027,91 Lt), sutartines palūkanas (10 010,07 Lt), palūkanų delspinigius (1 621,63 Lt.), įstatymines procesines palūkanas ir žyminį mokestį, nurodant, kad namo bendraturčių vardu Bendrija su banku pasirašė kredito sutartį ir pagal šią sutartį bankas suteikė Bendrijai kreditą 153 953,44 Lt. Kadangi Bendrija per sutartyje nurodytus terminus nustojo vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui pagal Kredito sutartį, liko neatsiskaičiusi, todėl sutartis buvo nutraukta.

99Pažymėtina, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimas yra vienas iš galimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių daugiabučiame name įgyvendinimo būdų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32).

100Daugiabučių namų savininkų bendrijos prievolių apimtis siejama su bendrijos steigimo tikslu, t. y. daugiabučio namo patalpų savininkų bendrųjų teisių, pareigų ir interesų įgyvendinimu: daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. (Daugiabučių amų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639 ir vėlesni pakeitimai) 3 straipsnis 1 dalis). Bendrija neatsako už daugiabučio namo patalpų savininkų prievoles (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).

101Daugiabučių namų savininkų bendrija yra bendrasavininkių susivienijimas. „Daugiabučių namų savininkų bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32).

102Nagrinėjamoje byloje Bendrija, veikdama kaip visų daugiabučio namo ( - ) , Šiauliuose, savininku atstovas, sudarė su AB ??r?? bankas Kredito sutartį 2008-01-17 Nr. KS-16 (toliau - Kredito sutartis) daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose renovacijos išlaidoms apmokėti.

103Per atstovą sudarytiems sandoriams, iš jų kylančioms civilinėms teisėms ir pareigoms taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą.

104Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų įgyvendinimo ir valstybės paramos teikimo tvarką nustatė Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1K-237/D1/394 (Žin.5 2005, Nr. 102-3792) (2007-08-26 įsakymo Nr. 1K-240/D1-437 (Žin., 2007 Nr. 92-3716) redakcija).

105Daugiabutis namas, esantis ( - ), Šiauliuose, dalyvavo Daugiabučių namų modernizavimo programoje (toliau - Programa), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, ir įgyvendino Agentūros nustatyta tvarka suderintą daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, modernizavimo investicijų projektą. Agentūra 2007-07-13 nustatyta tvarka suderino patikslintą (koreguotą) investicijų projektą daugiabučiam namui, esančiam ( - ), Šiauliuose, modernizuoti (toliau - Investicijų projektas) (pirminį investicijų projektą Agentūra suderino 2007-01-22). Agentūra pagal kompetenciją dar civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012 pateikė išvadą klausimais susijusiais su Investicijų projekto įgyvendinimu.

106Ši institucija nurodė, jog Taisyklės nustatė, kad investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo savininkai, įsteigę ir nustatyta tvarka įregistravę daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau - bendrija) arba sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų arba jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo (Taisyklių 8 ?.). Investicijų projekto parengimą ir įgyvendinimą organizuoja Projekto administratorius, t.y. daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba ar pirmininkas arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas fizinis asmuo ar sutarties pagrindu jų įgaliotas kitas atestuotas pastatų valdymo ir priežiūros paslaugas teikiantis juridinis asmuo (Taisyklių 2 punkto vienuoliktoji pastraipa, 17 punktas).

107Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Minėto įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad bendrija turi teisę kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis, sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

108Iš išdėstyto Institucija padarė išvada, kad Projekto administratorius, veikdamas kaip daugiabučio namo patalpų savininkų atstovas, organizuodamas daugiabučio namo modernizavimo investicijų projekto įgyvendinimą, turi teisę su trečiaisiais asmenimis sudaryti sutartis, būtinas daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektui įgyvendinti - bendrojo naudojimo objektams tvarkyti, atnaujinti, modernizuoti. Teismas su tokia minėtos Institucijos išvada sutinka ir atskirai dėl to plačiau nepasisako.

109Be to Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje irgi nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. O minėtų Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad daugiabučio namo savininkai turi priimti sprendimą dėl daugiabučio namo modernizavimo investicijų projekto įgyvendinimo.

110Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-500-650/2012 seka, kad įgyvendinant Investicijų projektą buvo atlikti šie statybos darbai: daugiabučio namo sienų apšiltinimas, langų keitimas, balkonų remontas, stogo dangos keitimas, palėpės grindų apšiltinimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas, taip pat kiti būtini darbai (projektinės dokumentacijos parengimas, statybos techninės priežiūros vykdymas, statybos darbų konkurso organizavimas), t. y. atlikti darbai susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinierinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų, kaip tai apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje) atnaujinimu, fizinių ir energinių savybių pagerinimu. Be to, pagerinimais modernizavus daugiabutį namą, įskaitant šiluminės energijos vartojimo sutaupymus, naudojasi ne daugiabučio namo savininkų bendrija, o visi daugiabučio namo savininkai - bendraturčiai, įskaitant ir atsakovą, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo, ar nedalyvavo priimant sprendimus daugiabutį namą modernizuoti, ar tokiems sprendimams pritarė, ar nepritarė.

111Pažymėtina, kad Daugiabučio namo, esančio ( - ), Šiauliuose, savininkai 2006-11-20 balsų dauguma priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimą imant iš banko paskolą (daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos susirinkimo protokolas 2006-11-20 Nr. 219). Šiame bendraturčių susirinkime dalyvavo ir atsakovo UAB ,,Masada“ atstovas (civ. byla Nr. 2-500-650/2012, T. 1, 206-208 b.l.).

112Taip pat paminėtų Taisyklių 22, 30 punktuose nurodyta, kad Investicijų projektas turi būti tvirtinamas daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkime arba jungtinės veiklos sutarties atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (arba balsuojant raštu), kartu priimant sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kredito draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų.

113Daugiabučio namo savininkai Investicijų projektą patvirtino 2007-07-05 (daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos susirinkimo protokolas 2007-07-05 Nr. 24), taip pat patvirtino daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, savininkų bendrijos (toliau - Bendrija) pirmininkės L. V. įgaliojimus atstovauti bendriją visais klausimais, susijusiais su Investicijų projekto įgyvendinimu, banko paskolos ėmimu ir paskolos sutarties pasirašymu (civ. byla Nr. 2-500-650/2012, T.3, 84-89 b.l.).

114Bendrijos pirmininkė L. V., veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, organizavo Investicijų projekto įgyvendinimą ir sudarė Kredito sutartį dėl kredito daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose renovacijos išlaidoms (t. y. Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms) apmokėti.

115Bendrijos pirmininkė L. V. - projekto administratorius teikė Agentūrai dokumentus, susijusius su Investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 17, 40 ?.).

116Daugiabučiame name ( - ), Šiauliuose, veikia daugiabučio namo savininku bendrija (Bendrija), tačiau ne visų patalpų savininkai yra Bendrijos nariai, todėl priimamiems sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (nagrinėjamu atveju - dėl Investicijų projekto įgyvendinimo) taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, susijusios su priėmimu sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų, t. y. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d.).

117CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

118Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose savininkai (Bendrijos nariai ir ne nariai) buvo informuoti apie susirinkimus, susirinkimai įvyko dalyvaujant tiek Bendrijos nariams, tiek ir ne nariams, sprendimai buvo priimti visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, todėl šie sprendimai turi būti vykdomi. Byloje nėra duomenų apie minėtų sprendimų pakeitimą, ginčijimą, pripažinimą neteisėtais ir panaikinimą.

119Daugiabučiame name kiekvienam savininkui nuosavybės teise priklauso konkrečios gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos, o bendrojo naudojimo patalpos ir kiti bendrosios dalinės nuosavybės objektai priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Kadangi nuosavybė įpareigoja, todėl daugiabučio namo patalpų savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymui kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2000, Nr. 110-3536). Be to, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti yra laikoma teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais (Civilio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalis).

120Tuometė Bendrijos pirmininkė L. V., veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, organizavo Investicijų projekto įgyvendinimą, Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidos, susijusios su atliktais daugiabučio namo modernizavimo darbais, yra skirtos ne vieno bendraturčio poreikiams tenkinti, bet užtikrinant daugiabučio namo patalpų savininkų teisėtus interesus, t.y. daugiabučiam namui ir bendrajam turtui (bendrojo naudojimo objektams) atnaujinti, pagerinti, dėl kurių įgyvendinimo daugiabučio namo ( - ), Šiauliai patalpų savininkai sprendimus priėmė balsų dauguma, todėl daugiabučio namo savininkai - bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su Investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 8, 13 ?.).

121Investicijų projekto įgyvendinimui Bendrija sudarė Kredito sutartį su AB ??r?? bankas dėl kredito Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, tenkančioms daugiabučio namo ( - ) , Šiauliai, savininkams, apmokėti.

122Taisyklėse nurodyta, kad daugiabučio namo modernizavimui gali būti imamas kreditas iš Programoje dalyvaujančių bankų, taip pat nustatytos kreditų teikimo sąlygos (Taisyklių 9, 15, 30-34 p.).

123AB ??r?? bankas dalyvavo Programoje (2005 m. gruodžio 8 d. sutartis Nr. 05-247/11 „Dėl daugiabučių namų modernizavimo programos sudaryta Akcinės bendrovės ??r?? Bankas ir VšĮ Būsto agentūra), todėl teikė kreditus daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektams, įgyvendinamiems pagal Programą, finansuoti (Taisyklių 9, 15 ?.). AB ??r?? bankas suteiktas kreditas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, tenkančioms daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, savininkams, apmokėti yra tikslinis kreditas, t.y. kredito lėšomis apmokama už darbus, susijusius su Agentūros suderinto investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 32 ?.). Minėta Agentūra derino tuos investicijų projektus, kurie atitiko Programos ir Taisyklių reikalavimus (Taisyklių 20 ?.). Jeigu investicijų projektui įgyvendinti buvo planuojama imti kreditą, investicijų projektas turėjo būti pateikimas bankui (Taisyklių 21 ?.), kuris įvertinęs investicijų projektą, kredito gavėjų mokumą, atsižvelgę į banko nustatytas ir su Programos reikalavimais suderintas taisykles, priima sprendimą dėl kredito suteikimo (Taisyklių 9, 32 ?.).

124Atsižvelgus į tai, kad kreditas buvo paimtas Investicijų projektui įgyvendinti, t.y. bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (modernizavimui), kredito lėšomis buvo apmokama už pastato modernizavimo darbus, todėl atitinkamos kredito, paimto daugiabučiam namui modernizuoti, palūkanų, kredito draudimo įmokų (įmokų už suteiktas garantijas) dalies apmokėjimas priskirtinas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu. Tokių išlaidų atitinkamą dalį, proporcingą savo daliai bendrojoje nuosavybėje, padengti yra daugiabučio namo patalpų savininko - bendraturčio prievolė, nes bendraturčiai vienodai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (Civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalis).

125Atkreiptinas dėmesys, kad Kredito sutartis sudaryta ir kreditas suteiktas ne visoms Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, bet tai daliai Investicijų projekto išlaidų, kurioms nebuvo teikiama valstybės parama ir kurių nepadengė daugiabučio namo savininkų pradinis įnašas (įmokos), skirtas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti).

126Kaip jau minėta, valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama daugiabučio namo patalpų savininkams, bet ne daugiabučio namo savininkų bendrijai (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (Žin.. 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2009, Nr. 93-3961) 1 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis). Bendrija, veikdama kaip daugiabučio namo savininkų atstovas, gautą valstybės paramą daugiabučio namo modernizavimui paskirsto visiems daugiabučio namo savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje, todėl daugiabučio namo savininkams tenka apmokėti ne visas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidas, o tik tą jų dalį, kuriai neteikiama valstybės parama. Minėta Agentūra suteikė Taisyklėse numatytą valstybės paramą daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, modernizavimui. Taigi, daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose savininkai, įgyvendinę pagal Programą Investicijų projektą, pasinaudojo jiems suteikta valstybės parama, t.y. ne Bendrija, bet savininkai įgyvendino savo teisę į valstybės paramą, teikiamą Investicijų projekto išlaidų daliai. Todėl kitas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidas turi padengti daugiabučio namo savininkai. Iš išdėstyto darytina išvada, kad daugiabučio namo patalpų savininkai įgyvendina teises ir pareigas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo turto naudojimu, atnaujinimu, o Daugiabučio namo savininkų bendrija veikė kaip jos dalyvių atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32), todėl darytina išvada, kad prievolės atsiradusios pagal sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo, sudarytas vadovaujantis daugiabučio namo patalpų savininkų balsų dauguma priimtais sprendimais, tenka daugiabučio namo patalpų savininkams, įskaitant ir atsakovą. Tuo pačiu teismas žemiau įvertinta, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą, per atstovą sudarytus sandorius, iš jų kylančias civilines teises ir pareigas.

127Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2009-11-27 nutartyje (civ. b. Nr. 3K-7-515/2009) yra nurodžiusi, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

128Kaip minėta, daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo savininkai, realizuodami savo pareigą tinkamai naudotis turtu, jį išlaikyti ir atnaujinti, todėl jiems tenka prievolė padengti išlaidas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu. Projekto administratorius (Bendrijos pirmininkė L. V.) turėjo užtikrinti tinkamą Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidų (įskaitant kreditą ir palūkanas, kredito draudimo įmokas arba įmokas už suteiktas garantijas), tenkančių daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, savininkams, ir gautos valstybės paramos paskirstymą daugiabučio namo savininkams.

129Civilinio kodekso 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Taigi, tik įstatyme nurodytais dviem atvejais galima atsisakyti mokėti išlaidas: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir šios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

130Daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą modernizuoti savo daugiabutį namą ir įgyvendinti Investicijų projektą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Kaip jau teismas yra nurodęs byloje nėra duomenų apie minėtų sprendimų pakeitimą, ginčijimą, pripažinimą neteisėtais ir panaikinimą. Investicijų projektas buvo įgyvendintas (daugiabutis namas modernizuotas), todėl prievolė padengti atitinkamą dalį išlaidų, susijusių su Investicijų projekto įgyvendinimu, tenka atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo savininkams - bendraturčiams (Civilinio kodekso 4.82 str 3 d., 4.85 str., Taisyklių 8 punktas), tame tarpe ir atsakovui bei nėra pagrindo atsisakyti tokias išlaidas apmokėti, motyvuojant vien tik tuo, kad dėl jų bendraturtis nėra davęs sutikimo ir jos nesusijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

131Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškinyje nurodyto negrąžinto kredito dalis yra susijusi su vieno iš daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, savininkų – bendraturčio, ginčo atveju atsakovo pareigų nevykdymu, t. y. neapmokėjimu šiam bendraturčiui tenkančios dalies išlaidų, skirtų kreditui, paimtam daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), ir palūkanoms padengti, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovui padengti atitinkamą išlaidų dalį, susijusią su Kredito grąžinimu pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

132Dėl darbų, įvykdytų modernizuojant daugiabutį namą ( - ), Šiauliai, ir jų priskyrimo Investicijų projektui ir valstybės remiamiems darbams, pažymėtina, kad kitoje byloje išvadą pateikusi minėta Agentūra atsižvelgė į Aplinkos ministerijos nuomonę, išdėstytą 2010-09-21 raštu Nr. (13-l)-D8-8896, kur nurodyta, kad nuogrindos išardymo ir atstatymo darbai yra technologiškai susiję su sienų apšiltinimu ir turi būti įtraukti į sienų apšiltinimo sąmatas, todėl nuogrindos darbai priskirtini Investicijų projekto įgyvendinimo darbams, ir nebūtina jų išskirti atskira eilute Investicijų projekte ir sustambintuose priėmimo - perdavimo darbų aktuose, tačiau lokalinėse sąmatose turi būti detaliai nurodyti visi atlikti darbai.

133Atkreiptinas dėmesys, kad modernizuojant daugiabučius namus daugiabučių namų savininkai savo iniciatyva, nederinant su minėta Agentūra galėjo atlikti ir kitus investicijų projekte nenumatytus ir su jo įgyvendinimu nesusijusius darbus.

134Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 pateiktas 2004 m. gruodžio 22 d. UAB „Pastatų konstrukcijos“ atliktas ekspertizės aktas Nr. 04-6, kurio išvadose nurodyta, kad esama pastato balkonų, karnizų ir dalies sienų techninė būklė netenkina statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo ir naudojimo saugos esminių reikalavimų. Balkonų, karnizų ir dalies sienų konstrukcijų pažeidimų pobūdis vertintinas kaip sukeliantis avarinę būklę ir nurodyta, kad būtina apriboti pėsčiųjų eismą prie pastato sienos ar įrengti apsauginius stogelius.

135Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Toliau - Įstatymas) (Žin. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 104-4649; 2007, Nr. 55-2127) 2 straipsnio 36 dalis, statinio ekspertizę apibrėžia kaip - esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio projekto ir statinio ekspertizės rūšis bei jų atlikimo tvarką detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (Žin., 2002, Nr. 55-2200), kurio 48.2 papunktyje nustatyta, kad kai atliekama naudojamo statinio ekspertizė, tai statinio ekspertizės akte pateiktas statinio techninės būklės įvertinimas yra privalomas statinio savininkui (naudotojui).

136Įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad „Statinio techninė priežiūra - statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę“.

137Įstatymo 40 straipsnyje pateiktas statinių naudotojų pareigų sąrašas, kurio trečiame punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo „laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4 straipsnį“, o to paties straipsnio penktame punkte nurodyta, kad statinių naudotojai privalo „suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“.

138Šios kitoje byloje statybų priežiūrą vykdančios institucijos išvados turi įtakos teismui nagrinėjant šalių ginčą ir atmetant atsakovo argumentus, kurie susiję su energetinio audito išvadą, kadangi daugiabučio mano modernizavimo atveju visuomet yra siekiama ne vieno, o keletos tikslų. Be to ginčo atveju įtakos turi ir Įstatymo 41 straipsnis, kuriame reglamentuojama statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės bei detaliai nurodyta, kas sudaro statinio techninės priežiūros turinį.

139Atskirai pažymėtina, kad Statybos įstatymas yra specialusis teisės aktas ir nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

140Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Atvejus, kuriais statybos leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Todėl atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą atliekant statinio rekonstravimą statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio rekonstrukcijos projektą ir nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Statybos leidimo išdavimo procedūros detalizuotos statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas (Žin., 2002, Nr. 55-2203).

141Statytojui, Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai, 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 07-SL-310. Statyba vyko pagal projektą, kurį 2007 m. parengė V. M. įmonė.

142Rekonstruotas gyvenamasis namas ( - ), Šiauliuose, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin. 2002, Nr. 60-2475; 2003, Nr. 122-5551; 2004, Nr. 9-245; 2005, Nr. 34-1119; 2006, Nr. 7-258; 2006, Nr. 68-2524, 2006, Nr. 3851; 2007 Nr. 36-1332; 2008, Nr. 65-2483, 2009 Nr. 6-189; 2009, Nr. 36-1402) nuostatomis 2008 m. gruodžio 22 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti.

143Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

144Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bendrąja nuosavybės teise valdomo turto savininkams keliamas reikalavimas susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu yra esminis, siekiant stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudoti bendrą daiktą bei juo disponuoti.

145Teismas dar anksčiau kitoje civilinėje byloje Nr. 2-600-772/2012 yra nurodęs, kad atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės prigimtį, tiek į CK (4.75, 4.81 str.), tiek į LAT bendraturčių ginčų nagrinėjimo praktikoje (bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos ir šios teisės įgyvendinimo principų srityje ji yra nuosekliai išplėtota ir gausi) suformuluotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad visų pirma bendraturčiai išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai padeda pasiekti bendraturčių kooperavimasis. Todėl teismas sutinka su trečiųjų asmenų Daugiabučio namo bendraturčių atsiliepimuose ir paaiškinimuose nurodytais motyvais, kad trūko geranoriškumo iš atsakovo pusės, sprendžiant klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu gyvenamajame name ( - ), Šiauliai.

146Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą CK 4.75 str. 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata reiškia kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Nurodyta nuostata taip pat įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos suvaržant kito bendraturčio teises ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009). Sprendžiant klausimus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais turi būti remiamasi ir CK 4.81 str. 1 dalimi. Pagal ją, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

147CK 4.81 str. 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadovaujantis CK 4.75 straipsniu laikytina, kad bendraturčiai turi teisę susitarti ne tik dėl naudojimo, bet ir dėl valdymo bei disponavimo bendru turtu tvarkos. Remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis ir sutarties laisvės principu (CK 6.156 str. 1 d.) taip pat laikytina, kad bendraturčiai turi teisę sudaryti ir kitokius susitarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų daiktų, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtas bendraturčių susitarimas šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o jį keisti galima tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (LAT 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

148Sutarčių dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatymo turinys priklauso nuo nekilnojamojo turto ypatybių, šalių tikslų ir interesų specifikos. Sudarydamos tokią sutartį, šalys turi siekti bendrosios dalinės nuosavybes teisinį režimą padaryti kuo panašesnį į individualios nuosavybės teisinį režimą. Kai yra nustatytos idealiosios bendrosios nuosavybės dalys, siekiama susitarti dėl realiųjų (t. y. konkrečių) nuosavybės teisių dalių. Nustatant tokią tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis tik jam priskirta konkrečia dalimi, o tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353I 2009).

149Tenka pastebėti, kad sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo tvarkos, šalys gali visiškai nenorėti nustatyti konkrečių (realiųjų) turto dalių, priskirtų naudotis kiekvienam iš savininkų. Pirma, tai gali būti neįmanoma dėl objektyvių aplinkybių, antra, tai gali neatitikti bendraturčių tikslų ir interesų.

150Tačiau kiekvienu atveju sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo tvarkos, šalys gali siekti susitarti, kad dalį su bendru turtu susijusių klausimų savininkai spręs drauge, kitus - savarankiškai, kiekvienas atskirai. Arba, kad kai kurie klausimai laikomi išspręsti tam tikru būdu, kol bendraturčiai nesusitaria kitaip. Tarkime, gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų, savininkai gali siekti nustatyti sutartyje bendrų sprendimų priėmimo, bendrų išlaidų dydžio nustatymo ir jų dengimo tvarką, konkrečių klausimų, kuriuos savarankiškai savo nuožiūra gali spręsti kiekvienas iš bendraturčių, sąrašą. Susitarti dėl paprastesnės bendrų sprendimų priėmimo tvarkos (pvz., susitariama dėl paprastos balsų daugumos taisyklės) patartina (ir tai ypač patogu), kai turtas priklauso ne dviem bendraturčiams, o savininkų grupei, nes dėl to objektyviai sumažėja visų interesų suderinimo galimybių.

151Visos šios aukščiau išdėstytos nuostatos taikytinos ir Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Šiauliai, bendraturčiams. Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus pripažintina, kad atmestini atsakovo argumentai ne tik dėl bendraturčių valdomų bendro naudojimo patalpų ploto ir jų funkcinės paskirties, bet ir dėl atliktų nebūtinų darbų, kadangi kaip jau minėta namo bendraturčiai dėl to nėra sudarę atskiro susitarimo. Taip pat atmestini atsakovo atsikirtimai ir dėl draudimo išmokos ar kitų trečiųjų asmenų prievolės ieškovui, kadangi šie motyvai laikytini tik atsakovo nuomonę, kaip neturintys jokio faktinio ir teisinio ryšio su šalių ginču. Pirma, ieškovui skirta draudimo išmoka skirta kompensuoti patirtoms išlaidoms. Antra, kitų namo bendraturčių R. esama skola kreditoriui taip pat apskaičiuota, kaip ir atsakovo skola ieškovui. Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovas turėjo teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka bendraturčių priimtus sprendimus, o to nepadaręs turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Trečia, tai, kad namo bendraturčiai ir toliau moka įmokas susijusias su jų valdomo bendro turto išlaikymu, nesudaro teisinio pagrindo jomis apmokėti atsakovo įsiskolinimą. Tuo pačiu pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu bendrija veikdama visų bendraturčių vardu ir priimdama sprendimus bei neatsižvelgdama į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, prisiėmė ir iš to kylančią didesnę riziką bei galimas priimtų sprendimų pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad atsakovas kaip nekilnojamojo daikto vienas ir bendraturčių yra įgijęs visai kitos kokybės daiktą nei jis buvo anksčiau (CK 4. 47. str. 1 d. 4 p.). Atnaujinus gyvenamąjį namą pasikeitė ir jo vertė. Be to toks namas sunaudoja ir mažiau šilumos energijos, atsižvelgiant ir į energetinio audito išvadą.

152Remiantis aukščiau išdėstytu ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 13 027,91 Lt arba 3 773,14 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo tenkintas visiškai.

153Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo palūkanas ir netesybas.

154Palūkanų esmė teisniu požiūriu yra ypatinga. Jos nelaikytinos netesybomis, bet minimaliais Kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.261 str.). Tai, kad palūkanos nėra netesybų rūšis, rodo ir skirtingi ieškinio senaties terminai: CK 1.125 str. numato netesyboms sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, o reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo - 5 metų ieškinio senaties terminą.

155Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu, todėl pagal kilmę - gali būti skiriamos į: įstatymines ir sutartines palūkanas (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.).

156Pagal paskirtį palūkanas reikėtų skirti į dvi grupes:

1571) palūkanas, atliekančias mokėjimo (atlyginimo) funkciją, ir

1582) palūkanas, atliekančias kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją

159Pavyzdžiui, paskolos sutartyje gali būti numatytos tam tikro dydžio šalių susitartos palūkanos už naudojimąsi paskola (palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1d.).

160Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Tai jau kompensacinės palūkanos. Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Šalims nesusitarus dėl termino praleidimo pasekmių, taikomos įstatyminės palūkanos.

161Anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už terminą įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas, palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa, skolininko, vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Gana detaliai apie palūkanas, jų paskirtį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ,,Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje“ Nr. AC- 37-1, Teismų praktika Nr. 37, 2012.

162Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos CK 6. 210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Vienoje iš bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais, mokėjimo užtikrinimo, o kadangi sutartyje buvo neaptartos pagrindinės prievolės įvykdymo terminų praleidimo pasekmės, todėl kreditorius, skolininkui prievolės neįvykdžius laiku, įgijo teisę į įstatymines palūkanas.

163Pirma, kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, nors atsakovas kaip vienas iš bendraturčių ir dalyvavo Daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimuose, tačiau pastarųjų priimamiems sprendimams dėl paskolos jis nepritarė. Antra, atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui pagal savo apskaičiavimą už dalį jam tenkančios paskolos, skirtos namo modernizacijai, o tuo pačiu laikytina, kad jis pripažino, jog yra kreditoriaus skolininkas. Trečia, tačiau iš atsakovo ieškovui priteistinos ne pastarojo apskaičiuotos palūkanos pagal kredito sutarties nuostatas, o paminėtos įstatyminės kompensuojamos palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais (CK 6.210 str.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio įstatyminės kompensuojamos palūkanos nuo ieškovo pagrindinės paskolos dalies, tai yra nuo 35 945,91 Lt sumos ir už penkerius metus skaičiuojant nuo 2008-08-06 iki 2013-08-06 (iki ieškinio pateikimo dienos). Palūkanos ieškovui priteistinos atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą sumą, nors faktiškai jos būtų didesnės. Taip pat jų pradžios laikotarpiu laikytina ne 2008-07-17, o kaip jau teismas yra nurodęs 2008-08-06, kadangi tenkintinas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 9 d.). Dėl to ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 10 010,07 Lt palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant kreditoriui iš skolininko 2 899,12 Eur. Pažymėtina, kad palūkanų apskaičiavimui taikytinas 365 dienų metuose laikotarpis, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą ieškinio priedą dėl palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą iš kurio matyti, jog palūkanų skaičiuojamasis laikotarpis yra 5 m. (T. 3, 18 b.l.).

164Teisinėje literatūroje laikomasi nuomonės, kad netesybų ir palūkanų santykį reikia spręsti taip, kaip sprendžiamas nuostolių ir netesybų santykis: palūkanos, kaip ir netesybos yra įskaitomos į nuostolius. Teisiškai neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui (LR civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė, Vilnius, 2003, p. 67).

165Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 22 d, nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-830, (bylų kategorija 27.5.4.; 31.; 38.2.) konstatavo, kad palūkanos gali būti dvejopos, paskirties - kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi pinigais, ir kaip kompensacija už kreditoriaus nuostolius, be to, konstatavo, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis - kreditorius - gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimu dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir su viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6. 258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylą skyriaus teisėjų- kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta AKB „Nida v, S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001m., kategorija 52.2). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas.

166Vadovaujantis CK 6.37 str. 4 dalimi, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Atskirai pažymėtina, kad procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos, nelaikomos dvigubomis palūkanomis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Todėl laikomasi nuomonės, kad procesinės palūkanos nėra dvigubos palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“). Kaip teismas jau yra nurodęs atsakovas privalo sumokėti ieškovui ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos iš pradžių nuo 35 945,91 Lt sumos nuo 2013-08-06 iki 2013-08-23 įskaitytinai, kuomet atsakovas sumokėjo dalį skolos (T.1, 177 b.l.). O nuo 2013-08-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo irgi nurodyto dydžio procesines palūkanos tačiau nuo 13 027,91 Lt sumos. Atskirai pastebėtina, kad paskolos santykius reglamentuojančiame CK 6.874 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

167Nors ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas ir remiasi per atstovą (Bendriją) sudarytos sutarties nuostata, tačiau kaip teismas jau yra nurodęs šį nuostata tiesiogiai nesaisto atsakovo su ieškovu. Ieškovas suteikdamas kreditą ir savo valią į jį išreiškusiems bendraturčiams, privalėjo įvertinti tą aplinkybę, kad ne visi bendraturčiai pretenduoja į kreditą (paskolą). Pastebėtina, kad negalima tapatinti bendraturčių priimto sprendimo dėl gyvenamojo namo modernizavimo ir dėl paskolos suteikimo, nes tai visiškai skirtingi teisiniai santykiai. Paskolos santykiams netaikytinas nei atstovavimo per bendriją principas, nei daugumo bendraturčių valios principas. Todėl tokiu atveju gali būti taikomas tik CK 6.210 straipsnis, kuris numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

168Be to, skaičiuojant palūkanas už sandorių, sudarytų po 2004 m. gegužės 1 d., mokėjimų pažeidimus, gali būti taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir šiame įstatyme numatytos palūkanos.

169Anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje Nr. A3-130 yra išaiškinęs, kad įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei, šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130,,Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“, skelbta: Teismų praktika, 2005-07-20, Nr. 23). Nors ginčo atveju ieškovas ir pareiškė tokį reikalavimą atsakovui, tačiau teismas atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo tiesioginiuose kredito santykiuose, o atsakovas laikytinas skolininku tik dėl to, kad naudojosi ieškovo pinigais nurodytą laiką, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismas neturi teisinio pagrindo remtis minėto įstatymo nuostatomis.

170Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Žyminiu mokesčiu šis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo neapmokestinamas. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 dalis). Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Šioje teisės normoje numatyta taisyklė (palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos) netaikytina. Netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeiną bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

171Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareigi mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridinio asmenys - tai už termino pro leidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo laikytinas savarankišku, todėl neatsiranda teisinis pagrindas jas priteisiant iš šalies, įvertinti ir laikotarpį už kurį yra priteistos kompensacinės (nuostolių) palūkanos. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

172Nors ieškovas pareiškė atsakovui ir reikalavimą dėl 1 621,63 Lt netesybų (delspinigių) nuo palūkanų priteisimo, tačiau atsižvelgiant tiek į aukščiau paminėtas nuostatas, tiek ir į įstatymo reikalavimus (CK 6.72 str.), šis jo prašymas atmestinas. Teismas, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos plačiau dėl to nepasisako, kadangi pats reikalavimas savaime netenka teisinės prasmės. Atskirai pažymėtina, kad Lietuvos kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, esant rašytiniam susitarimui, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Pastebėtina, kad atmestini ir atsakovo motyvai dėl per užsitęsusio bylos nagrinėjimo teisme, kadangi proceso eigai įtakos turėjo šalių, o ne teismo veiksmai. Tačiau ir tokiu atveju kiekviena iš šalių galėjo pasinaudoti savo teisių gynyba teikdama į bylą papildomus materialinius prašymus, o to nepadariusi turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.

173Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagal šią tikslinio kreditavimo sutartį visgi kyla atsakovo civilinė atsakomybė ieškovui, tačiau tik iš dalies, kadangi jis būdamas daugiabučio namo savininkas (bendraturtis), turi būti laikomas atsakingu ieškovui pagal piniginę prievolę kaip bendraskolis (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d., 4.86 str.). Todėl ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 7 444,87 Lt arba 2 156,18 Eur delspinigių priteisimo atmestinas.

174Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

175Patikslinto ieškinio reikalavimų suma 30 482,85 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų suma yra 23 037,98 Lt. Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 75,6 proc., atmestų – 24,4 proc.

176Ieškovas sumokėjo 2 222,00 Lt žyminį mokestį, o dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti duomenų byloje nėra ( T.1, 61 b. l.). Taigi, žyminio mokesčio dalis, atitinkanti ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra 1 680,00 Lt. Šios ieškovo išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovo.

177Tačiau Atsakovas patyrė 5 545,46 Lt (be PVM) bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidų (T.1, 178, 188-189; T.2, 18-20 b. l., T.3. 132-134 b.l.). Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek teisinių paslaugų suteikėjas VšĮ ,,Kultūros vizija“ yra PVM mokėtojai, dėl to iš nurodytų išlaidų atimtina šio mokesčio suma, kurį atsakovas susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą.

178Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, tai proporcingai patenkintai ieškinio daliai atsakovui turėtų būti priteistinos išlaidos už teisines paslaugas, jas įskaitant ir šias išlaidas sumažinant atsakovui proporcingai tenkančia jų dalimi (CPK 93 str. 2d.). Teismas remdamasis savo ankstesne praktika konstatuoja, kad ir bylinėjimosi išlaidos negali būti priemone pasipelnyti pralaimėjusios šalies sąskaita. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog abu atsakovo atstovai yra teisininkai ir kiekvienu atveju nėra būtina kreiptis į trečiuosius asmenis dėl teisinės pagalbos, kuomet ir byla nėra labai sudėtinga (T.1, 186-187 b.l.). Be to vieno iš atsakovo atstovų tiesioginės pareigos yra teikti darbdaviui teisinę pagalbą, o ne tik būti atstovu teisme. Tam įtakos neturi ir jo darbo laiko trukmė. Todėl likusi atsakovui priteistina šių išlaidų, be PVM dalis mažintina pusiau, priteisiant pastarajam iš ieškovo 2 772,73 Lt arba 803,04 Eur (T.3, 132-134 b.l.). Tokiu būdu atsakovui irgi būtų iš ieškovo priteistina 676,55 Lt arba 195,94 Eur suma. Tačiau teismui atlikus ieškovui ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina tik 1 003,45 Lt arba 290,62 Eur patirtų išlaidų atlyginimui. Teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas jas priteisdamas privalo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes.

179Teismas, mažindamas atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl skolos priteisimo nesudėtingas, atsiliepimui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Tai, jog ieškovas tikslino ieškinio reikalavimą nepareikalavo iš atsakovo iš esmės remtis naujais atsikirtimais. Todėl viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo bei nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

180Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 60,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ieškinį tenkino nors ir iš dalies, šios išlaidos vis tiek priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

181Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-266 str., 268 str., 269 str., 270 str., 279 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

182ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1831. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo UAB ,,Masada“ (į. k. 144674717) 3 773,14 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 14 euro ct) negrąžinto kredito dalį.

1842. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo UAB ,,Masada“ (į. k. 144674717) 6 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2013-08-05 įskaitytinai, nuo negrąžintos 10 410, 66 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų eurų 66 euro ct) pagrindinės paskolos sumos, iš viso: 2 899,12 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 12 euro ct) palūkanų.

1853. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo UAB ,,Masada“ (į. k. 144674717) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2013-08-23 įskaitytinai, nuo negrąžintos 10 410, 66 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų eurų 66 euro ct) pagrindinės paskolos sumos ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2013-08-24 nuo negrąžintos 3 773,14 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 14 euro ct) likusios pagrindinės paskolos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

1864. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo UAB ,,Masada“ (į. k. 144674717) 290,62 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 62 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

1875. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB ,,Masada“, į. k. 144674717, 60,98 Eur (šešiasdešimt eurų 98 euro ct) išlaidų atlyginimui už procesinių dokumentų siuntimą.

1886. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atsakovui atmesti.

189Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžių sekretorės Erika Andrulienė ir Rita Levickytė,... 3. dalyvaujant ieškovo AB ,,Citadele“ banko (toliau Bankas) atstovei J. R.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. ieškovo atstovė palaikė pateiktą patikslintą ieškinį (T. 3, 10-16 b.l.),... 7. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas ir... 8. Trečiasis asmuo 2008 m. balandžio 7 d. Bankui pateikė prašymą dėl... 9. Trečiasis asmuo 2008 m. liepos 1 d. pateikė Bankui prašymą dėl sandorio... 10. Minėta, jog Trečiajam asmeniui netinkamai vykdant savo prievoles pagal... 11. Trečiojo asmens 2007 m. lapkričio 27 d. bendrijos narių ir patalpų... 12. Minėta, jog Bankas trečiajam asmeniui išdavė 153 953,44 Lt dydžio... 13. Kreditavimo sutartyje buvo nustatyta, jog už naudojimusi kreditu Bankui yra... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 1 d. numatyta, kad įstatymai... 15. Minėta, jog Atsakovas nevykdė savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį.... 16. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindė į bylą pateiktais pridėtomis... 17. Liudytoja L. B. parodė teismui, kad dirba AB ,,Citadele“ banko Šiaulių... 18. Liudytojas V. Š. duodamas parodymus teismui nurodė, kad dirba pas ieškovą... 19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo procesiniuose dokumentuose... 20. Atsakovas nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais, prašydamas juos... 21. Pirma. Dėl 13 027,91 Lt kredito dalies priteisimo.... 22. Ieškovas patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, jog ieškovo naudai iš... 23. Dėl patalpų plotų ir kredito paskirstymo proporcingumo.... 24. Visų pirma, patikslintame ieškinyje klaidingai nurodoma, kad 2014 m.... 25. Nepaisant šio galimai padaryto rašymo apsirikimo, patikslintame ieškinyje... 26. Taigi, vertinant ieškovo Patikslintame ieškinyje nurodomą skaičiuotę,... 27. Atitinkamai, kadangi ieškovas pats patvirtina, jog ieškovui pareiškus... 28. Jeigu vadovaujamasi ieškovo logika, tai turėtų būti atsižvelgta į tai,... 29. Tuo tarpu iš VĮ „Registrų centras“ išrašo 4.1. punkto taip pat matyti,... 30. Dėl 4 078,55 Lt draudimo išmokos.... 31. Pagal draudimo liudijimą DNM Nr. 000154 ir DNM Nr. 000156 draudėjas UAB... 32. Atitinkamai, 4 078,55 Lt draudimo išmoka buvo išmokėta ryšium su trečiojo... 33. Dėl trečiojo asmens Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija... 34. Šiaulių apylinkės teismas jau minėtu, pridedamu ir prima facie įrodymui... 35. Taip pat reikšminga tai, kad Šiaulių apylinkės teismo c.b. Nr.... 36. Tačiau ta aplinkybė, kad šios bylos tretieji asmenys S. R. ir A. R.... 37. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pabrėžtina tai, jog atsakovas ne... 38. Šią išvadą vienareikšmiškai patvirtina tai, kad dar pirminiu, t. y. 2013... 39. Vadinasi, vertinant tai, kad bendrija ieškovui negrąžinto 67 625,94 Lt... 40. Šiame kontekste akcentuotina, jog iš ieškovo pirminiame ieškinyje nurodytos... 41. Iš to seka išvada, kad ieškovas atsakovui tenkančią ieškovui negrąžinto... 42. Vadinasi, net ir naudojant ieškovo patikslintame ieškinyje naudojamą... 43. Tuo tarpu, akcentuotina ir tai, kad kadangi šios civilinės bylos nagrinėjimo... 44. Be to, įvertinus tai, kad ieškovo suteiktu kreditu buvo atliekami nebūtini... 45. Dėl atliktų darbų būtinumo.... 46. Ieškovas neturi teisės reikalauti, o atsakovas neturi pareigos apmokėti, nei... 47. Ieškovas motyvuodamas savo patikslintą ieškinį nurodo, kad bendraturtis... 48. Šie ieškovo teiginiai iš vienos pusės yra prieštaringi, iš kitos pusės -... 49. Kita vertus, aukščiau nurodyti ieškovo teiginiai, kad vertinant tai ar... 50. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m.... 51. Šiuo atveju balkonai prie atskirų butų, taip pat individualaus naudojimo... 52. Atsakovas savo ruožtu taip pat turi namo rūsio dalį, į kurią patenkama per... 53. Kadangi balkonai prie atskirų butų ir individualūs sandėliukai namo rūsyje... 54. Reikšminga tai, kad net gi ir patalpų šildymo sistema taip pat yra atskira,... 55. Atitinkamai, patikslinto ieškinio nepagrįstumo kontekste reikšminga tai, kad... 56. Be to, trečiojo asmens 2008 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimas (protokolas Nr.... 57. Itin svarbu ir tai, kad energetiniame audite nurodyta, kad sienų būklė ir... 58. Iš viso to seka išvada, kad atsakovas nėra atsakingas už atliktus darbus,... 59. Dėl asmenų, privalančių grąžinti suteiktą kreditą.... 60. Sutiktina su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad 2002 m.... 61. Šiuo atveju atsakovas nedavė sutikimo atlikti namo modernizavimo darbus, o... 62. Taigi, vadovaujantis CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, kadangi atsakovas nėra... 63. Vadinasi, nėra pagrindo reikalauti nebūtiniems darbams atlikti buvusio... 64. Net jeigu teismas ir vadovautųsi ieškovo logika, esą nepriklausomai nuo... 65. Taigi, dėl to, kad atliekant namo modernizavimo darbus buvo atlikti darbai,... 66. Atitinkamai, pakartotina, kad už atskirų patalpų savininkų sprendimus... 67. Antra. Dėl 10 010,07 Lt palūkanų, 5 823,24 Lt delspinigių (0,09 proc.... 68. Ieškovas Patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, jog ieškovo naudai iš... 69. Visų pirma, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6.2.punkte numatyta, kad... 70. Be to, ieškovas, skaičiuodamas mokėtinas palūkanas ir delspinigius,... 71. Atliekant palūkanų ir delspinigių dydžio skaičiavimą taip pat privalėjo... 72. Patikslinto ieškinio 7 psl. pirmoje pastraipoje ieškovas teigia, kad 10... 73. Iš kartu su patikslintu ieškiniu pridėtos suvestinės pavadinimu... 74. Be to, pažymėtina tai, kad konkrečiai atsakovui nebuvo sudarytas net gi joks... 75. Ieškovas taip pat nepagrįstai reikalauja ir delspinigių priteisimo, kadangi... 76. Atitinkamai, konstatuotina, kad teisė skaičiuoti delspinigius atsiranda nuo... 77. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, vien jau šios civilinės bylos Nr.... 78. Taip pat ieškovas prieštaringai patikslintame ieškinyje ir pažymoje apie... 79. Pažymėtina, kad ieškovo prašymas priteisti 10 010,70 Lt palūkanas, 5... 80. Pažymėtina, kad ieškovas į atsakovą niekada nesikreipė nei su prašymu,... 81. Be to, ieškovo reikalaujami 0,09 proc. dydžio delspinigiai yra nepagrįstai... 82. Tuo tarpu šioje byloje ieškovo reikalaujama 7 444,87 Lt delspinigių suma,... 83. Taip pat ieškovas patikslintame ieškinyje visiškai nemotyvuoja ir... 84. LR CPK 111 str. 2 d. 5 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje... 85. Taip pat patikslinto ieškinio nepagrįstumo kontekste reikšminga tai, kad... 86. Taip pat reikšminga tai, kad reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų... 87. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovas teismo prašė:
  1. Taikyti... 88. Atsakovas savo atsikirtimus dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo... 89. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pakartojo procesiniuose dokumentuose... 90. Atsiliepimus į bylą irgi pateikė tretieji asmenys: L. V., O. B. G., G. Š.,... 91. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys: R. U., P. M., D. G.. Ž. N. ir kt.... 92. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų dėl ieškovo ieškinyje ir jo pakeitime... 93. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.... 94. Tenkinant šalių prašymus, prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtos... 95. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo likusią bendrijai suteikto ir... 96. Byloje esančiais šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, pateiktais... 97. Pagal VĮ ,,Registrų centro“ Šiaulių filialo duomenis Daugiabučio namo (... 98. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas AB Citadele bankas prašė teismo... 99. Pažymėtina, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimas yra vienas... 100. Daugiabučių namų savininkų bendrijos prievolių apimtis siejama su... 101. Daugiabučių namų savininkų bendrija yra bendrasavininkių susivienijimas.... 102. Nagrinėjamoje byloje Bendrija, veikdama kaip visų daugiabučio namo ( - ) ,... 103. Per atstovą sudarytiems sandoriams, iš jų kylančioms civilinėms teisėms... 104. Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų įgyvendinimo ir... 105. Daugiabutis namas, esantis ( - ), Šiauliuose, dalyvavo Daugiabučių namų... 106. Ši institucija nurodė, jog Taisyklės nustatė, kad investicijų projektus... 107. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad... 108. Iš išdėstyto Institucija padarė išvada, kad Projekto administratorius,... 109. Be to Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje irgi nurodyta, kad sprendimai dėl... 110. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-500-650/2012 seka, kad įgyvendinant... 111. Pažymėtina, kad Daugiabučio namo, esančio ( - ), Šiauliuose, savininkai... 112. Taip pat paminėtų Taisyklių 22, 30 punktuose nurodyta, kad Investicijų... 113. Daugiabučio namo savininkai Investicijų projektą patvirtino 2007-07-05... 114. Bendrijos pirmininkė L. V., veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus,... 115. Bendrijos pirmininkė L. V. - projekto administratorius teikė Agentūrai... 116. Daugiabučiame name ( - ), Šiauliuose, veikia daugiabučio namo savininku... 117. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir... 118. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad daugiabučio namo ( - ),... 119. Daugiabučiame name kiekvienam savininkui nuosavybės teise priklauso... 120. Tuometė Bendrijos pirmininkė L. V., veikdama pagal jai suteiktus... 121. Investicijų projekto įgyvendinimui Bendrija sudarė Kredito sutartį su AB... 122. Taisyklėse nurodyta, kad daugiabučio namo modernizavimui gali būti imamas... 123. AB ??r?? bankas dalyvavo Programoje (2005 m. gruodžio 8 d. sutartis Nr.... 124. Atsižvelgus į tai, kad kreditas buvo paimtas Investicijų projektui... 125. Atkreiptinas dėmesys, kad Kredito sutartis sudaryta ir kreditas suteiktas ne... 126. Kaip jau minėta, valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama... 127. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 128. Kaip minėta, daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektus... 129. Civilinio kodekso 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas... 130. Daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, savininkai balsų dauguma priėmė... 131. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškinyje nurodyto negrąžinto... 132. Dėl darbų, įvykdytų modernizuojant daugiabutį namą ( - ), Šiauliai, ir... 133. Atkreiptinas dėmesys, kad modernizuojant daugiabučius namus daugiabučių... 134. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 pateiktas 2004 m. gruodžio 22 d.... 135. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Toliau - Įstatymas) (Žin. 1996, Nr.... 136. Įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad „Statinio techninė... 137. Įstatymo 40 straipsnyje pateiktas statinių naudotojų pareigų sąrašas,... 138. Šios kitoje byloje statybų priežiūrą vykdančios institucijos išvados... 139. Atskirai pažymėtina, kad Statybos įstatymas yra specialusis teisės aktas ir... 140. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos leidimas statinio... 141. Statytojui, Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai, 2007 m. rugsėjo 25... 142. Rekonstruotas gyvenamasis namas ( - ), Šiauliuose, vadovaujantis statybos... 143. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje... 144. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bendrąja nuosavybės... 145. Teismas dar anksčiau kitoje civilinėje byloje Nr. 2-600-772/2012 yra... 146. Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę,... 147. CK 4.81 str. 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto... 148. Sutarčių dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto... 149. Tenka pastebėti, kad sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo tvarkos,... 150. Tačiau kiekvienu atveju sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo... 151. Visos šios aukščiau išdėstytos nuostatos taikytinos ir Daugiabučio... 152. Remiantis aukščiau išdėstytu ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 13 027,91... 153. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo palūkanas ir netesybas.... 154. Palūkanų esmė teisniu požiūriu yra ypatinga. Jos nelaikytinos netesybomis,... 155. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu, todėl... 156. Pagal paskirtį palūkanas reikėtų skirti į dvi grupes:... 157. 1) palūkanas, atliekančias mokėjimo (atlyginimo) funkciją, ir... 158. 2) palūkanas, atliekančias kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją... 159. Pavyzdžiui, paskolos sutartyje gali būti numatytos tam tikro dydžio šalių... 160. Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo... 161. Anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2005 m. birželio 29 d.... 162. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už... 163. Pirma, kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, nors atsakovas kaip vienas iš... 164. Teisinėje literatūroje laikomasi nuomonės, kad netesybų ir palūkanų... 165. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 22 d, nutartyje civilinėje... 166. Vadovaujantis CK 6.37 str. 4 dalimi, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas... 167. Nors ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas ir... 168. Be to, skaičiuojant palūkanas už sandorių, sudarytų po 2004 m. gegužės 1... 169. Anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2005 m. birželio 29 d.... 170. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad... 171. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško... 172. Nors ieškovas pareiškė atsakovui ir reikalavimą dėl 1 621,63 Lt netesybų... 173. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes,... 174. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 175. Patikslinto ieškinio reikalavimų suma 30 482,85 Lt. Patenkintų ieškinio... 176. Ieškovas sumokėjo 2 222,00 Lt žyminį mokestį, o dėl patirtų išlaidų... 177. Tačiau Atsakovas patyrė 5 545,46 Lt (be PVM) bylinėjimosi ir teisinės... 178. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, tai proporcingai patenkintai... 179. Teismas, mažindamas atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas pažymi,... 180. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 60,98 Eur... 181. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-266 str., 268... 182. ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 183. 1. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo... 184. 2. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo... 185. 3. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo... 186. 4. Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo... 187. 5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 188. 6. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atsakovui atmesti.... 189. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...