Byla 1-45-309/2014

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Raimondai Katiliūtei, Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karpalovui, nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui Arūnui Koskui, kaltinamiesiems G. A., R. P., gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Sauliui Zakarevičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbęs ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį,

4R. P., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbęs ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyriausiuoju tyrėju, gyvenantis ( - ), šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, neteistas,

5kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

6Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

7G. A. 2012 m. lapkričio 15 d., apie 15.30 - 16.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu ( - ), ( - ) kabinete, asmeninio konflikto su V. K. metu, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius šiam į nugarą ir šonus, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

8Be to G. A. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent 2012 m. lapkričio 15 d. apie 15.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nusivedęs nukentėjusįjį V. K. į ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu ( - ), ( - ) skyriaus tarnybines patalpas, ( - ) kabinetą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. K., tai yra liepė nukentėjusiajam V. K. ištraukti iš kišenių ir padėti ant stalo turimus daiktus, o pastarajam ištraukus ir padėjus ant stalo 2 mobiliojo ryšio telefonus, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajam V. K. į kairįjį ir dešinįjį šonus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo nukentėjusiojo V. K. ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje, adresu ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), atliktus kamino įdėklo montavimo darbus bei, atsisakydamas už šiuos darbus sumokėti sutartus 1000,00 Lt, reikalavo, kad darbai būtų atlikti iki 2012 m. lapkričio 16 d. 11.00 val., ir, kad nukentėjusysis V. K. dar turi sumokėti savo nuožiūra už jo sugaištą laiką; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 15.30 iki 16.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyriausiuoju tyrėju R. P., su pastaruoju nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, registracijos numeris ( - ), nuvykęs į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą – butą, adresu ( - ), pasakius nukentėjusiajam V. K., kad bus atliekama krata, be teisėto pagrindo, tai yra neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su R. P. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. ( - ) ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. ( - ), pramoginio laivo bilietą Nr. ( - ), 2 UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius, po ko nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, registracijos numeris ( - ), atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, adresu ( - ), iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmus nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę, paimtų daiktų ir dokumentų, tai yra nešiojamojo kompiuterio „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimo Nr. ( - ) ir negaliojančio techninės apžiūros taloną Nr. ( - ), pramoginio laivo bilieto Nr. ( - ), 2 UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelių, nešiojamo kompiuterio rankinės, vieno mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, nukentėjusiajam V. K. negrąžino, nurodydamas, kad jie bus grąžinti, kai bus ištaisyti tariamai nekokybiškai atlikti kamino įdėklo montavimo darbai; be to, tą pačią dieną laikotarpiu nuo 14.12 iki 14.55 val. ir laikotarpiu nuo 15.06 iki 15.25 val. bei 17.02 val. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (VRIS CDB), jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. ( - ) ir operatyvinį tyrimą Nr. ( - ) bei taip minėtoje elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje suklastodamas įrašus, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, rinko duomenis apie nukentėjusįjį V. K., Ž. M. ir jų giminaičius B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M.; tokiu būdu G. A. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos bei tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 ir 23 straipsniuose garantuojamas prigimtines žmogaus teises, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.5 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 149 straipsnio nuostatas, 1996-06-11 Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-18 įsakymo Nr. 5-V-340 Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-01-08 įsakymo Nr. 5-V-8 „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005-05-26 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam V. K..

9Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

10Be to G. A. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, o būtent 2012 m. lapkričio 15 d. apie 15.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nusivedęs nukentėjusįjį V. K. į ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu ( - ), ( - ) skyriaus tarnybines patalpas, ( - ) kabinetą, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. K., tai yra liepdamas nukentėjusiajam V. K. ištraukti iš kišenių ir padėti ant stalo turimus daiktus, o pastarajam ištraukus ir padėjus ant stalo 2 mobiliojo ryšio telefonus, suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajam V. K. į kairįjį ir dešinįjį šonus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo nukentėjusiojo V. K. ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje, adresu ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), atliktus kamino įdėklo montavimo darbus bei, atsisakydamas už šiuo darbus sumokėti sutartus 1000,00 Lt, reikalavo, kad darbai būtų atlikti iki 2012 m. lapkričio 16 d. 11.00 val. ryto, ir, kad nukentėjusysis V. K. dar turi sumokėti savo nuožiūra už jo sugaištą laiką; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 15.30 iki 16.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyriausiuoju tyrėju R. P. nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, registracijos numeris ( - ), nuvykęs į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą – butą, adresu ( - ), pasakius nukentėjusiajam V. K., kad bus atliekama krata, be teisėto pagrindo, tai yra neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su R. P. savavališkai apžiūrėjęs visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmęs bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. ( - ) ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. ( - ), pramoginio laivo bilietą Nr. ( - ), 2 UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius, po ko nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, registracijos numeris ( - ), atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, adresu ( - ), iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmus nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę, paimtų daiktų ir dokumentų, tai yra nešiojamojo kompiuterio „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimo Nr. ( - ) ir negaliojančio techninės apžiūros taloną Nr. ( - ), pramoginio laivo bilieto Nr. ( - ), 2 UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelių, nešiojamo kompiuterio rankinės, vieno mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, nukentėjusiajam V. K. negrąžino, nurodydamas, kad jie bus grąžinti, kai bus ištaisyti tariamai nekokybiškai atlikti kamino įdėklo montavimo darbai; tokiu būdu G. A. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. K. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

11Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

12Be to G. A. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, o būtent 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nuo 14.12 iki 14.55 val. ir laikotarpiu nuo 15.06 iki 15.25 val. bei 17.02 val. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu ( - ), ( - ) skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, pažeisdamas 1996-06-11 Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-18 įsakymo Nr. 5-V-340 Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-01-08 įsakymo Nr. 5-V-8 „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005-05-26 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (VRIS CDB), jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. ( - ) ir operatyvinį tyrimą Nr. ( - ), rinko duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M., tai yra neteisėtai rinko informaciją apie privatų šių asmenų gyvenimą.

13Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

14Be to G. A. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nuo 14.12 iki 14.55 val., nuo 15.06 iki 15.25 val. bei 17.02 val. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu ( - ), ( - ) skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (VRIS CDB) rinkdamas duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M., minėto duomenų banko grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. ( - ) ir operatyvinį tyrimą Nr. ( - ), su kuriais minėti asmenys nesusiję, ir taip pažeisdamas 1996-06-11 Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-18 įsakymo Nr. 5-V-340 Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-01-08 įsakymo Nr.5-V-8 „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005-05-26 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, suklastojo tikrą elektroninį dokumentą, tai yra įrašus elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje – Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei, nes tokiais G. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos pagrindines asmens teises ir laisvės, diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos policijos autoritetas.

15Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

16R. P. kaltinamas tuo, kad jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyriausiuoju tyrėju, veikdamas kartu su ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju G. A., tyčia viršijo įgaliojimus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nuo 15.30 iki 16.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su G. A. nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, registracijos numeris ( - ), nuvykęs į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą – butą, adresu ( - ), pasakius nukentėjusiajam V. K., kad bus atliekama krata, be teisėto pagrindo, tai yra neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su G. A. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. ( - ) ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. ( - ), pramoginio laivo bilietą Nr. ( - ), 2 UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius, po ko nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, registracijos numeris ( - ), atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, adresu ( - ), iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės neteisėtai paėmė nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę; tokiu būdu R. P., viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas prigimtines žmogaus teises, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 149 straipsnio nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam V. K..

17Tokiais veiksmais R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

18Kaltinamasis R. P. teismo posėdyje parodė, kad faktines bylos aplinkybes pripažįsta, tačiau jis jokios kratos neatliko.

19G. A., grįžęs į darbo vietą, pasakė, kad jam įdėjo kamino įdėklą, kuris jam netiko. G. A. pasakė, kad tas žmogus kuris dėjo įdėklą turi atvažiuoti pas jį, į policijos komisariato aikštelę, atvežti dokumentus, parodyti sertifikatus. Paprašė kartu išeiti į aikštelę, kad ten nekiltų kokių nors nesusipratimų. 2012 m. lapkričio 15 d. kartu su G. A., R. I. išėjo į aikštelę, kur jau buvo nukentėjusysis. G. A. pasiūlė nukentėjusiajam eiti į komisariatą pažiūrėti dokumentų. Nukentėjusysis iš automobilio pasiėmė maišelį ir visi nuėjo į komisariatą. Jis su R. I. nuėjo į kabinetą, o G. A. su V. K. nuėjo į jo kabinetą. Po kiek tai laiko atėjo G. A., atsinešė dokumentus, tai yra sertifikatus lenkų kalba. Suprato, kad kažkas ne taip, produkcija lietuviška, o sertifikatai lenkų kalba. Po to R. I. įvedė į kompiuterį įmonės pavadinimą ir pamatė užrašą „saugokitės sukčiai“. G. A. į kabinetą atsivedė nukentėjusįjį V. K.. G. A. nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, viskas vyko pakankami draugiškai tik tiek, kad G. A. su V. K. kalbėjosi pakeltu tonu, jokios prievartos nebuvo. V. K. pasakė, „kad tai ne aš čia kaltas, viską reguliuoja Ž.“. V. K. nuolatos skambėjo telefonas. V. K. pasakė, kad tai Ž. telefonas. Jis atsiliepė ir iš kart žmogus pasakė „kada sukčiai grąžinsit pinigus“. V. K. pasakė, kad Ž. kelinta diena kaip geria. V. K. paklausus ar Ž. ne pas jį namuose, V. K. atsakė, kad galima nuvažiuoti ir pamatysite, kad jo ten nėra. Jis su G. A. ir V. K. nuvažiavo pas V. K. į namus. V. K. atrakino buto duris, sako matote „Ž. nėra“. Jie apsisuko ir išėjo, grįžo į komisariatą, po V. K. buto kambarius nevaikščiojo. Užtruko su nuvažiavimu ir grįžimu iki pusvalandžio. Grįžus į kabinetą, V. K. G. A. sakė, kad išmontuos įdėklą ir įmontuos kitą už tą pačią kainą. Matė, kad G. A. V. K. išlydėjo. Po to G. A. pasakė, kad V. K. paliko savo maišelį kabinete. Sekančią dieną G. A. pasakė, kad nukentėjusysis nekelia telefono ragelio.

20Kaltinamasis G. A. 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus. Parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo G. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 3 t.149; 172; 155-157 b. l.

21Sekančiame teismo posėdyje kaltinamasis G. A. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesį savo pirtyje nutarė įrengti kamino įdėklą. Internete rado firmą, kuri užsiima tokia veikla. Sutarė susitikti. Į jam priklausantį sodo sklypą atvyko V. K. ir Ž. M., kurie sakė, kad tokiu darbu užsiima 10 metų. Sakė, kad turi atliekamą įdėklą, kuris kaip tik tiks. Sakė, kad viskas kainuos 1200 Lt, tačiau nusiderėjo iki 1000 Lt. Darbus žadėjo atlikti sekančią dieną. Sutartis buvo žodinė. Sekančią dieną atvyko V. K. ir du darbininkai, atsivežtas įdėklas pasirodė įtartinas, kadangi buvo plona skarda. Sakė, kad įdėklą paspaus ir jis tilps į kaminą. Pabaigus darbą, darbininkai pasakė, kad reikia atsiskaityti su V. K., o ne su jais. Su V. K. ir sutarė susitikti. Pasakė, kad gali susitikti teismo aikštelėje. Kai V. K. atvyko, pasakė, kad įdėklas yra įtartinas. V. K. sakė, kad viskas gerai, pasiūlė važiuoti į prekybos centrą „( - )“ ir palyginti su ten esančiais pavyzdžiais. Nuvykus į prekybos centrą, ir palyginus su ten esančiais „( - )“ firmos kaminais, matėsi didelis skirtumas. V. K. pasakė, kad įdėklai skiriasi, bet už tai atsako Ž. ir jie išsiskyrė. Grįžęs į darbą, paklausė R. P. dėl kamino įdėklo, R. P. pasakė, kad sulenkti kamino įdėklo negalima.

22Paskambino V. K. ir pasakė, kad reikia išspęsti problemą. V. K. atvažiavo į tą pačią aikštelę, jis išėjo su R. P. ir R. I.. Jis su V. K. nuėjo į jo kabinetą. Einant į kabinetą V. K. nešėsi tašę. Aiškino, kad reikia aiškintis su Ž.. Dokumentus perskaitė kabinete, jie buvo lenkų kalba, kilo įtarimas, kadangi V. K. ir Ž. M., kai rodė įdėklą, teigė, kad patys gamina kamino įdėklus. Aiškinantis smurto nebuvo. Dokumentus apžiūrinėjo ir kiti darbuotojai. Po to išvažiavo pas V. K. į namus ieškoti Ž.. V. K. neprieštaravo, kad važiuoja pas jį į namus. Važiavo V. K. automobiliu, kartu važiavo R. P.. Kitu adresu ieškoti Ž. važiavo R. I. ir T. R., G. G.. Kitą adresą pasakė V. K.. Nuvažiavus V. K. atrakino duris parodė, kad bute Ž. nėra ir išvažiavo, nieko neieškojo. Grįžo į policijos patalpas su V. K.. Pasakė, kad gali rašyti pareiškimą dėl tokio darbo. V. K. paprašė nerašyti ir sutarė, kad kitą dieną jis pakeis kamino įdėklą. Ruošiantis eiti į namus, pamatė kabinete paliktą V. K. krepšį. Ryte turėjo darbinių reikalų tai krepšį nunešė į garažą, kur stovėjo jo tarnybinis automobilis. Ryte apie 10 val . V. K. paskambino, paklausė, ar sumontuos įdėklą V. K. pasakė „dar negavau kaminų“.

23Buvo prijungęs prie duomenų bazės. Buvo įvedęs duomenis V. K.. Galvojo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Duomenų niekam neatskleidė. Atspausdinęs duomenų nebuvo, į savo kompiuterį duomenų neperkėlė.

24Nukentėjusysis V. K. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų G. A. ir R. P. nepažinojo. Jis dirbo komercijos direktoriumi įmonėje UAB „( - )“ montuojančioje žindinius, kaminus. 2012 m. lapkričio mėnesį kaltinamasis G. A. paskambino telefonu, norėdamas užsisakyti kamino įdėklą. G. A. pats buvo atvykęs atlikti užsakymą ir uždavė klausimą „ar pareigūnams darote nuolaidą“, tuo duodamas suprasti, kad yra pareigūnas. Su juo buvo Ž. M., kai G. A. darė užsakymą. Buvo priimtas užsakymas sumontuoti kamino įdėklą. Užsakymo vertė 2000 Lt, darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas. Rašytinė sutartis dėl įdėklo montavimo nebuvo sudaryta, buvo susitarta žodžiu. Įdėklas buvo padarytas pagal specialų užsakymą E. Š. įmonėje. Užsakymą įvykdė dienos, ar dviejų dienų bėgyje. Jis pats darbų priėmime nedalyvavo. Dėl atsiskaitymo jam G. A. paskambino telefonu ir pasakė, kad turi atvažiuoti į vyriausiojo policijos komisariato aikštelę. Apie 17 valandą atvažiavo į aikštelę, išėjo trys pareigūnai, G. A., R. P. ir R. I.. Kiek pamena pažymėjimus parodė R. I. ir R. P.. Nuėjus į komisariato patalpas, jam liepė išsikrauti visus daiktus, telefoną. Kažkas iš pareigūnų vartė telefoną. G. A. kaltino, kad nekokybiškai padaryti darbai. Jam atsakius, kad dūmtraukis geras, G. A. jam sudavė tris smūgius į nugaros sritį, šoną. Jam dar nebuvo duotas nurodymas pertvarkyti įdėklą. Kabinete buvo T. R., R. I., G. P. ir jie matė kaip G. A. jo atžvilgiu panaudojo smurtą. R. P. stovėjo atokiau ir smurto jo atžvilgiu nevartojo. R. I., T. R. vartojo necenzūrinius žodžius. Vėliau G. A. pasakė, kad kamino įdėklas būtų perdarytas iš kitos įmonės paimtomis medžiagomis ir turi būti kompensuota jam padaryta žala. Nurodė, kur ieškoti Ž. M.. Vėliau buvo pasakyta, kad važiuos pas jį į namus. Sėdo į jo automobilį - su G. A. ir R. P.. Einant į jo namus buvo pasakyta, kad bus atlikinėjama krata. Krata buvo atlikta ( - ). G. A. ir R. P. vaikščiojo po visus kambarius, atidarinėjo spinteles, rinkosi daiktus, kurie jiems atrodė reikalingi, sekcijoje, spintoje, daiktų neišvartė, nemėtė. Kratos metu buvo paimtas nešiojamas kompiuteris, kuris buvo padėtas ant stalo, pakrovėjas, dviejų Sim kortelių įdėklai, katerio dokumentai, kurie buvo A. J.. G. A. prašė pateikti kamino įdėklo sertifikatą. Būnant namuose, jis atspausdino ir padavė. Krata bute tęsėsi apie 20-30 minučių. Kaltinamieji nevažiavo į jo butą ieškoti Ž. M.. Jo rankinėje, kuri važiuojant gulėjo ant automobilio galinės sėdynės, buvo įmonės antspaudai. Susirinkus visus daiktus vėl nuvažiavo į komisariato kiemą. Nuėjo į kabinetą su visais jo daiktais. Visa krata su važinėjimu užtruko geros kelios valandos. Būdavo, kad į kabinetą ir kitų pareigūnų užeidavo. Būnant komisariate, ar buvo kalba apie ikiteisminio tyrimo atlikimą neprisimena. Kai išėjo iš komisariato, jie vieną jo telefoną pasiliko, tai buvo Ž. M. telefonas, o jo telefoną atidavė. Daiktai pasiliko komisariate ir jam buvo pasakyta, kad juos pasiims tada kai bus permontuotas įdėklas. Dėl sumušimo kreipėsi į Imuniteto tarnybą, po to į gydymo įstaigą. Bijodamas, kad sužinos policijos pareigūnai, kad jis kreipėsi dėl sumušimo, pasakė, kad nukrito nuo dviračio. Jam buvo atsiradusi baimė, dėl pareigūnų veiksmų. Reiškia G. A. civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir jį palaiko. G. A. jo atžvilgiu panaudojo smurtą, liepė eiti į komisariatą. Kitiems pareigūnams nereiškia ieškinio. R. P. jam žalos nepadarė išskyrus tai, kad buvo bute ir darė kratą, nei mušė, nei grubiai bendravo. Dėl atliktų darbų ir iš kitų klientų buvo nusiskundimų.

25Kitame teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad su G. A. teko važiuoti į prekybos centrą „( - )“ žiūrėti prekių pavyzdžių, nes G. A. pasirodė, kad jų panaudota įdėklui skarda yra per plona.

26Liudytoja E. D. teismo pasėdyje parodė, kad nukentėjusysis V. K. jos draugas, kartu gyvena. Žino, kad V. K. darė kaminą pareigūnui, G. A. ir kad jų bute, adresu ( - ) buvo atlikta neteisėta krata. Grįžus, apie 17 valandą, pamatė iš spintelių išverstus daiktus. Matėsi ant grindų pėdos. Iš spintelių išversti dokumentai, nebuvo kompiuterio. Pasigedo telefono kortelių, kur yra pin kodas. Iš namų su V. K. išėjo apie 13 valandą, po to jai paskambino V. K. ir pasakė, kad važiuoja susitikti, su kuo nesakė. Grįžęs pasakė, kad jį sumušė pareigūnai, lyg tai G. A. ir R. P..

27Liudytoja I. J. teismo posėdyje parodė, kad V. K. nepažįsta. Ž. M. pažįsta, santykiai darbiniai. Gyvena adresu ( - ). 2012 m. lapkričio 15 d. buvo atvažiavę trys vyriškiai, jie ieškojo Ž. M.. Pasakė, kad nebuvo, jie dar nuėjo į pirties patalpas pažiūrėti, Ž. M. nebuvo. Ir tie vyriškiai išvažiavo. Ž. M. pas juos negyvendavo, jis atvažiuodavo pas jos draugą.

28Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. dirbo su V. K. vienoje įmonėje. Paskambino žmogus pagal skelbimą ir jis su V. K. nuvažiavo apsižiūrėti į sodų bendriją, kur sutiko savininką. Kadangi neturėjo laiko, tai tą objektą atlikti perleido V. K.. Buvo sutarta dėl 1000-1200 Lt kainos. Kamino įdėklas nebuvo pirktas parduotuvėje, buvo likęs iš kito objekto. V. K. viską sutvarkė. Vėliau V. K. pasakojo, kad jam nesumokėjo pinigų, kad jį mušė, kur mušė nežino. V. K. sakė, kad policijos darbuotojai, pas jį darė kratą ir kad jo ieškojo. Jis tuo metu buvo išvykęs.

29Liudytojas G. Č. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji buvę bendradarbiai. Nukentėjusysis V. K. nepažįstamas. 2012 m. lapkričio 15 d. apie 16.50 val., jam paskambino G. A. ir paprašė pas jį ateiti. Dirbo ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus viršininku. Užėjus G. A. sėdėjo R. P. ir R. I. kabinete, taip pat, kaip vėliau sužinojo, kabinete buvo nukentėjusysis V. K.. G. A. pasakė, kad UAB „( - )“ įdėjo nekokybišką kamino įdėklą ir paklausė, ar tai nėra nusikaltimas. Pasakė jeigu nekokybiškas tai yra civiliniai santykiai, o jeigu falsifikuotas tada galima kalbėti ir apie baudžiamąją atsakomybę. Kalba vyko prie V. K., kuris pasakė, kad dūmtraukį sutvarkys. Iš V. K. pasakymo suprato, kad įdėklas blogai įdėtas. Jis su G. A. išėjo į kitą kabinetą ir G. A. pasakė, kad internete yra daug nusiskundimų apie tos įmonės darbus. Pasakė, kad G. A. pats turi apsispręsti rašys pareiškimą, ar ne. Kaip vėliau sužinojo G. A. pareiškimą parašė po keleto dienų. Ar nukentėjęs V. K. turėjo kokius daiktus pasakyti negali. V. K. sakė, kad pagal vokiečių sertifikatus jų firma deda įdėklus. R. I. kabinete visada būna pilna daiktų ir ar ten buvo asmeniniai V. K. negali pasakyti. Kad V. K. būtų susinervinęs nesuprato, jis buvo atsipalaidavęs, šalto elgesio. Matė, kad į kabinetą buvo atėję G. V. ir R. Z..

30Liudytojas R. Z. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d., apie 15.30 val., buvo savo kabinete ( - ) apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Išgirdęs triukšmą gretimame kabinete kažkas atsakinėjo čia ne aš, man taip liepė įmonės vadovas Ž.. Užėjęs į R. P. kabinetą, pamatė R. P., R. I., ant sofos sėdėjo nepažįstamas žmogus ir šalia jo sėdėjo G. A.. G. A. sakė, kad tas žmogus įstatė įdėklą ir tokius dokumentus pakišo. Jam parodė tuos dokumentus, dokumentai buvo lenkų kalba ir tikrai buvo nesertifikatas ir ne originalas. Nematė ar prieš V. K. smurtas buvo naudojamas. V. K. sakė, „vyrai baikit aš visko supratau, įdėsiu naują įdėklą“. Išeidamas pasakė, kad čia viskas aišku, kad čia yra afera, kvieskite G. Č., kuris dirba ekonominėje policijoje. G. Č. sakė, rašykit pareiškimą. Po to visi kažkur dingo. Po kiek laiko visi grįžo į darbo pabaigą. Išėjus į koridorių, buvo pasakyta, kad susitarė, kad tas žmogus įdės normalų įdėklą ir jį paleido. R. P. kabinete daug maišelių buvo, bet kieno jie nežino.

31Liudytojas R. I. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. dirbo ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus tyrėju. Kaltinamieji buvo kolegos ir jie dirbo tame pačiame skyriuje. Nukentėjusiojo nepažinojo. Žino, kad G. A. užsisakė įdėklą į kaminą ir susirado kas įmontuotų. Kamino įdėklas buvo įmontuotas nekokybiškai. Tada jis susitarė su tuo žmogumi susitikti. V. K. atvažiavo į aikštelę prie policijos komisariato. Kartu jie buvo ir jį pasikvietė į komisariatą. Pats V. K. pasisakė, kad įmontavo kamino įdėklą nekokybišką, sutiko permontuoti. Jie susitarė, kad permontuos į kokybišką, jokios prievartos nebuvo. Atrodo, kad V. K. į komisariatą jokių daiktų neatsinešė. Ėjimas į komisariatą nebuvo prievartinis. V. K. rodė sertifikatą ir kažkokį vertimą iš lenkų kalbos. Matėsi, kad dokumentai ištraukti iš internetinio puslapio. Pasižiūrėjus internete matė, kad įmonės UAB „( - )“ savininkė moteris. V. K. pasakė, kad savininkas Ž. M. ir kad jo ieškokite, o jis tik statytinis. Važiavo Ž. M. ieškoti, važiavo jis, G. G. ir T. R.. Nuvažiavo į ( - ), adresą jiems nurodė V. K.. Duris atidarė moteris ji pasakė, kad jos vyras su Ž. išgėrinėjo ir nuėjo pažiūrėti gal pirtyje yra, bet nebuvo ir jie išvažiavo ir grįžo į komisariatą. G. A. ir R. P. pas nukentėjusįjį į namus važiavo ieškoti Ž. M.. Tikslas buvo ne kratą atlikti, bet surasti Ž.. Kai grįžo į komisariatą vėl kalba vyko, kad V. K. sutvarkys įdėklą, kad jis ne vieną nekokybišką įdėklą yra pardavęs. Komisariate buvo kompiuteris V. K., jis buvo atsinešęs. Kompiuteris buvo kaip užstatas, jis taip galvoja.

32Liudytojas G. V. teismo pasėdyje parodė, kad dirba ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriuje tyrėju. Kaltinamieji G. A. ir R. P. dirbo tame pačiame biure. Nukentėjusiojo nepažinojo. Matė, kad į tarnybines patalpas buvo užėjęs nukentėjusysis. Kada nepasakys ir ko užėjo nepasakys. Užėjo į kabinetą pas G. A. ir paklausė, ar nereikia pagalbos, tai buvo eilinė darbo diena. G. A. pasakė ne. Suprato, kad tas pilietis bandė, kažką apgauti. Pats nukentėjusysis V. K. pasakė, kad nori ištaisyti klaidą. G. Č. buvo atėjęs į R. P. kabinetą, jis su juo nekalbėjo. Ką kalbėjo V. K. su G. Č. neprisimena. V. K. atgailavo dėl savo poelgio, sėdėjo laisvai.

33Liudytojas T. R. teismo posėdyje parodė, kad dirbo ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriuje. G. A. ir R. P. buvo kolegos iš kito skyriaus. V. K. nebuvo matęs. 2012 m. lapkričio mėnesį V. K. G. A. įdėjo kamino įdėklą, kuris neatitinka visų standartų ir taip norėjo apgauti. Jo kabineto durys buvo praviros ir matė, kaip grįžo G. A., R. I., R. P. ir nukentėjusysis. Jie visi nuėjo į R. P. kabinetą. Į R. P. kabinetą užėjo, po 20 min kaip jau buvo nukentėjusysis. Dėl ko užėjo neprisimena. Jam parodė dokumentus pagal kuriuos V. K. pardavė kamino įdėklą. Akivaizdžiai matėsi, kad dokumentai suklastoti. Buvo iškviestas G. Č., kuris dirbo ekonominėje policijoje, kad pasiaiškinti dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pats nukentėjusysis nurodė, kad ne jis pagrindinis, o yra statytinis, kad visam tam reikalui vadovauja kitas asmuo, buvo įvardinęs pavardę kurios neprisimena. Kažkas apžiūrinėjo nukentėjusiojo telefoną. Maišelį nukentėjusysis atsinešė kai atėjo pirmą kartą į komisariatą. Matė, kad ant stalo buvo padėtas kompiuteris su antspaudais, kiek suprato, minėto asmens. Kai atėjo nukentėjusysis pirmą kartą į komisariatą atėjo savo valia. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas. Ir smurtą vartojo G. A., tuo metu kaip buvo atėjęs ir skaitė dokumentus. G. A. pyko, kad jį apgavo. Du ar tris smūgius sudavė į krūtinės, ar į šono sritį. Ar suduodant smūgius buvo ko nors reikalaujama neprisimena. Pats nukentėjęs sakė, kad įdės gerus įdėklus. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad smūgiai buvo suduoti, nes parodymus davė Imuniteto skyriuje. Buvo nuspręsta ieškoti Ž. M., vienu ekipažu važiavo jis, R. I., G. G.. Važiavo į nuosavą namą, į pirtį. O G. A. ir R. P. su V. K. išvažiavo pas nukentėjusįjį į namus pasižiūrėti, ar nėra Ž. M.. Nes V. K. paminėjo, kad Ž. M. gali būti pirtyje, arba pas jį namuose. Apie kratas nebuvo kalbos. Jie nuvažiavę Ž. M. nerado. Moteris atidarė duris pasakė, kad užeitų į kiemą, nuėjo pažiūrėti iki pirties Ž. M. nerado. Grįžo į komisariatą ir išsiskirstė. Vėliau grįžo R. P., G. A. ir nukentėjusysis. Nieko G. A. iš nukentėjusiojo nereikalavo. Kaip V. K. išėjo matė, ar ką išsinešė nepasakys.

34Liudytojas G. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji G. A. ir R. P. buvę kolegos. Dirbo ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) biure (toliau – ( - ) apskr. VPK ( - )). 2012 m. lapkričio 15 d. apie 16 val. stabtelėjo prie R. P. kabineto. Kabinete buvo nukentėjusysis ir šalia jo sėdėjo G. A.. Užėjęs pabuvo keletą minučių ir iš kalbos suprato, kad šalia G. A. sėdintis asmuo yra sukčius, kuris G. A. apgavo. G. A. būnant kabinete laikė kažkokius dokumentus ir sakė, kad jie lyg tai suklastoti. Kad kabinete būtų padėti kokie nors išskirtiniai daiktai nematė. Kad smurtas butų naudojamas prieš nukentėjusįjį nematė. Su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Kad G. Č. užėjęs į kabinetą nepamena. Jo tiesioginis viršininkas buvo T. R., kuris jam pasakė, kad reikia vieno žmogaus paieškoti, neaiškino, ar tai susiję su kokia tai byla. Suprato, kad tai susiję su kažkokia byla. Į namą nuvykę nebuvo užėję, moteris nuvedė į pirtį. Važiavo jis, T. R. ir R. I..

352012-11-16 kratos protokole (1 t., 171-185 b. l.) užfiksuota, kad kratos, atliktos ( - ) apskr. VPK ( - ) garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), metu buvo rasti ir paimti: raudonos spalvos popierinis krepšys „Majaskompleks“, kompiuterio maitinimo laidas, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, transporto priemonės registracijos liudijimas, pramoginio laivo bilietas, transporto priemonės techninės apžiūros talonas, AB „( - ) kortelė“, 2 vnt. „Tele2“ SIM kortelių rėmelių, nešiojamas kompiuteris „Samsung“, nešiojamo kompiuterio krepšys, su jame esančiais 2 vnt. UAB „( - )“ antspaudu ir trys stačiakampio formos antspaudai, įvairios kanceliarinės prekės, reklaminiai leidiniai ir kiti įvairūs dokumentai, esantys voke.

362012-11-16 asmens kratos protokole (1 t., 186 b. l.) užfiksuota, kad asmens kratos, atliktos ( - ) apskr. VPK ( - ) garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), metu, pas G. A. buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6500c“ (įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą) su UAB „Teledema“ SIM kortele, maitinimo elementu.

372012-11-20 apžiūros protokole (1 t. 188-194 b. l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2012 m. lapkričio 16 d. G. A. asmens kratos metu pateiktas mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6500c“ (įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą) su UAB „Teledema“ SIM kortele, maitinimo elementu bei duomenys esantys telefone.

382013-05-23 papildomos apžiūros protokole (2 t., 1 b. l.) užfiksuota, kad papildomai apžiūrėti duomenys, fiksuoti 2012 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolo prieduose fotonuotraukose, darytose atliekant 2012 m. lapkričio 16 d. asmens kratos metu paimto iš G. A. mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6500c“ apžiūrą. Nustatyta, kad telefono skiltyje „Rinkti numeriai“ fiksuota, kad G. A. 2012-11-15 15:25 skambino į abonentinį numerį ( - ) (naudojasi Ž. M.), 2012-11-15 16:49 skambino G. Č. (( - ) apskr. VPK ( - ) skyriaus viršininkui).

392012-11-22 apžiūros protokole (2 t., 3- 9 b. l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2012 m. lapkričio 16 d. kratos metu ( - ) apskr. VPK ( - ) garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), rasti ir paimti nešiojamasis kompiuteris „Samsung“ su maitinimo laidu, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“ su SIM kortele, baterija bei telefono laikmenose esantys tyrimui reikšmingi duomenys.

402012-11-30 apžiūros protokole (2 t.,16-122 b. l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėti kiti 2012 m. lapkričio 16 d. kratos metu ( - ) apskr. VPK ( - ) garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), rasti ir paimti daiktai bei dokumentai: EC deklaracijos ( - ) 2012 m. rugpjūčio 17 d. kopija (1 lapas.), EC deklaracijos ( - ) 2012 m. rugsėjo 7 d. kopija (1 lapas.), EC deklaracijos ( - ) 2012 m. birželio 22 d. kopija (1 lapas), dviejų sertifikatų (ne lietuvių kalba) ( - ) kopijos (3 lapai), trijų Sertifikato ( - ) vertimo iš vokiečių kalbos kopijos (3 lapai), vokas, su ten esančiais dokumentais (viso 12 lapų), katalogas „Thorma“, ( - ) bankas „( - )“ paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) (1 lapas), UAB „( - )“ įstatų kopijos, rangos sutartis Nr. ( - ) (5 lapai), rangos sutartis Nr. ( - ) (4 lapai), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. ( - ) (4 lapai), įrangos perdavimo-priėmimo akto priedas Nr. 2 (1 lapas), patalpų perdavimo-priėmimo akto priedas Nr. ( - ) (1 lapas), 2011-10-15 dvi rangos sutartys (2 lapai), 2012 m. kovo 7 d. darbo sutartis (2 lapai), 2012 rugsėjo 20 d. Nr. ( - ) darbo sutartis (3 lapai), kasos pajamų orderis Nr. ( - ) (1 lapas), PVM sąskaita-faktūra ( - ) (1 lapas), rangos sutartis Nr. ( - ) 2012 m. lapkričio 12 d. (4 lapai), ( - ) kvitas, sąskaita faktūra 2012-04-03 (1 lapas), rangos sutartis Nr. ( - ) 2012 m. spalio 18 d. (4 lapai), pažymėjimo ( - ) Nr. ( - ) išduoto Z. G. vardu kopija (2 lapai), pažyma iš Valstybinės įmonės Registrų centras (be parašų ir spaudų) (4 lapai), Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo pažymėjimas Nr. ( - ) (1 lapas), pranešimas Nr. ( - ) (apie gautą korespondenciją) (1 lapas), juridinio asmens prašymas įregistruoti į Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registrą (4 lapai), 2012-09-04 Juridinio asmens banko sąskaitos sutartis Nr. ( - ) (1 lapas), 2012-09-24 Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartis Nr. ( - ) (3 lapai), 2012-09-27 Sprendimas įregistruoti asmenį į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą Nr. ( - ) (1 lapas), 2012-09-04 elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) (2 lapai) 33.2012-09-04, patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatyto priemonės išdavimo Nr. ( - ) (1 lapas), susitarimas dėl „( - )“ įkainių taikymo 2012-09-04 (1 lapas), negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. ( - ) 2012-11-08 (3 lapai), lapas su ranka rašytu tekstu abejose pusėse (1 lapas), kaupiamosios banko sutarties sąskaitos sutartis Nr. ( - ) (1 lapas), lapas su spausdintu tekstu (1 lapas), UAB „( - )“ steigėjo sprendimas Nr. 1 2012-08-31 (1 lapas), UAB „( - )“ akcininkų sąrašas 2012-08-31 (1 lapas), UAB „( - )“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. steigimo aktas (1 lapas), UAB „( - )“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. steigimo akto pirmo lapo nepatvirtinta kopija (1 lapas), UAB „( - )“ įstatai (3 lapai), dvi nepildytos rangos sutartys (8 lapai), apvalus antspaudas „UAB „( - )“, antspaudas „Direktorius V. K.“, antspaudas „V. K. Komercijos direktorius“, antspaudas „Kopija tikra“, antspaudas „UAB „( - )“ su visais įmonės rekvizitais, šildymo, kondicionavimo, atsinaujinančios energijos, dūmtraukių, židinių ir vonios kambario įrangos kainynas 2012-2, katalogas anglų kalba „Floyers et collection inserts hearths and insert 2010“, katalogų anglų kalba „Romotop“, katalogas anglų kalba „Catalogue 2012 Seguin“, katalogas „Skadova technica“, katalogas „Art de vivre“, trys katalogai „Romotop“, du katalogai „Art de vivre selon invicta“, katalogas „KFD“, katalogas „Exclusive“, katalogas „Romotop“, katalogas „Axis“, katalogas „Dovra“, garantinio talono „Junkers K32-1G“ dalis su V. K. Komercijos direktorius spaudu ir parašu, segtuvas (oranžinės spalvos), kuriame „Kainininkas – 2012“ viso penki lapai įmautėse, juodos spalvos plastikinis segtuvas, Omnitel SIM Kortelės dėklas su PIN ir PUK kodu BAR kodu ( - ), pakuotė su lipdukais, vizitinė kortelė V. J., vizitinė kortelė O. K., ( - ) banko mokėjimo kortelė Nr. ( - ) „BusinessCard MasterCard“, galiojanti iki 2012 m. 11 mėnesio išduota V. K. vardu „UAB ( - )“, Darbo pažymėjimas 2011-09-09 Nr. ( - ) UAB „( - )“ išduotas V. K. vardu, „Tele2“ SIM kortelės dėklas (su užrašytu PIN: ( - ) PUK: ( - ) TEL.: ( - )), „Tele2“ SIM kortelės dėklas (su užrašytu PIN: ( - ) PUK: ( - ) TEL.: ( - )), permatoma įmautė, mėlynos spalvos tušinukas „Superglide“, žibintuvėlis „Philips“, dalis „Swedbank“ popierinės kortelės su ranka rašytais skaičiais, juodos spalvos nešiojama kompiuterio rankinė, t. y. visi dokumentai ir daiktai susiję su UAB „( - )“ ir asmeniškai su V. K.. 2012-11-30 nutarimu visi dokumentai ir daiktai grąžinti V. K. (2 t.,126-131 b. l.).

412012-12-13 apžiūros protokole (2 t., 132-151 b. l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2012 m. lapkričio 16 d. kratos metu ( - ) apskr. VPK ( - ) garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), rasti ir paimti UAB „( - )“ daiktai ir dokumentai: UAB „( - )“ lizingo sutartis su „( - ) banko lizingu“, 2012-10-05 Bendradarbiavimo sutartis Nr. ( - ) 5 lapai; šios sutarties priedas Nr. 1 „ įgaliotų darbuotojų sąrašas“ 1 lapas; šios sutarties priedas Nr. 2 „Asmens tapatybės nustatymo tvarka“ 3 lapai; šios sutarties priedas Nr. 3 „Vartojimo kredito sutarčių sudarymo tvarka“ 1 lapas; šios sutarties priedas Nr. 4 „Darbo su vartojimo kredito sutarčių sudarymo linija ( - ) instrukcija“ 5 lapai; šios sutarties priedas Nr. ( - ) „Vartojimo kredito sutarčių sudarymo sąlygos“ 1 lapas; šios sutarties priedas Nr. 6 „ Dokumentų sąrašas“ 1 lapas; prisijungimo kodai 1 lapas; viso 18 lapų. Popierinis segtuvas su užrašu „( - ) banko lizingas“. 2012-12-13 nutarimu visi daiktai grąžinti M. K. (2 t., 153 b. l.).

422013-06-03 apžiūros protokole (2 t., 155 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėti 2012 m. lapkričio 16 d. kratos metu ( - ) apskr. VPK ( - ) garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), rasti ir paimti daiktai bei dokumentai: Lietuvos Respublikos pramoginis laivo bilietas Nr. ( - ) išduotas A. J. vardu 2009-05-13. Techninės apžiūros talonas Nr. ( - ) (negaliojantis nuo 2012 m. gegužės mėn.), transporto priemonės tipas 01 DCZ markė BRENDERUP T1 valstybinis numeris ( - ), Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Regitra“ išduotas transporto priemonės registracijos numeris ( - ), transporto priemonės markė „BRENDERUP T1“, savininkas A. J.. Raudonos spalvos popierinis maišas, rankenomis iš virvutes raudonos spalvos, ant maišo užrašas „majas komplekts internet- InteraktivaTV.talrunis“ bei kiti smulkūs užrašai latvių kalba.

432012-11-22 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose (1 t., 10-11, 12-13 b. l.) užfiksuota, kad V. K. atpažino jam priklausančius kompiuterį „Samsung“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“, paimtus kratos metu.

442012-11-19 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 30-46 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietose. Nurodė, kad G. A. su savo kolega, jo bute adresu ( - ), atliko kratą, apžiūrėjo visas buto patalpas, baldus ir kitus daiktus; G. A. svetainės kambaryje nuo stalo paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu ir padavė jį savo kolegai; G. A. kolega koridoriuje iš dėžutės paėmė katerio dokumentus, UAB „Tele2“ SIM kortelės dėklą; iš miegamojo kambario spintelės paėmė UAB „Tele2“ SIM kortelės dėklą. Taip pat nurodė, kad G. A. kolega iš automobilio „BMW“ valstybinis Nr. ( - ), nuo galinės sėdynės paėmė kompiuterio rankinę su reklaminiais bukletais, firmos dokumentais ir spaudais. Taip pat sodų bendrijoje „( - )“, ( - ) g. nurodė rudos spalvos namelį, kuriame G. A. užsakymu buvo įmontuotas kamino įdėklas, nurodė patalpą kur buvo montuotas įdėklas.

452013-04-22 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 19-17 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėtos ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) biuro patalpos.

462012-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (3 t., 159-161 b. l.) užfiksuota, kad iš ( - ) apskr. VPK Finansų skyriaus paimtos ( - ) apskrities VPK ( - ) ( - ) skyrių 2012 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos. Iš jų matyti, kad 2012 m. lapkričio 15 d. G. A. dirbo (ne pilną darbo dieną – 4 val. 15 min.) nuo 8.155 iki 12.30 val.

472013-03-29 daiktų dokumentų, pateikimo protokole (1 t., 83-95 b. l.) užfiksuota, kad V. K. pateikė abonentinio numerio ( - ) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinę nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30.

482013-01-24 apžiūros protokole ir 2013-05-23 papildomos apžiūros protokole (2 t., 159, 161, 162-163, 164 b. l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos ir išanalizuotos 2012-11-22 tarnybiniu pranešimu Nr. ( - ) (pagal 2012-11-19 nutarimą) pateiktos V. K., G. A. ir abonentinio numerio ( - ) pokalbių, SMS pranešimų išklotinės. Pagal abonentinio numerio ( - ) (naudojasi V. K.) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-10 00.06.11 val. iki 2012-11-19 23:34:33 val. nustatyta, kad iš abonentinio numerio ( - ) į abonentinį numerį ( - ) (naudojasi G. A.) skambinta: 2012-11-15 – 09:25:41 val., 09:33:47 val., 13:00:07 val., 13:07:52 val., 15:34:18 val.; 2012-11-16 – 13:51:57 val.; iš abonentinio numerio ( - ) į abonentinį numerį ( - ) skambinta: 2012-11-15 – 14:38:22 val., 15:27:02 val., 2012-11-16 – 11:22:20 val. Pagal abonentinio numerio ( - ) (naudojasi G. A.) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-10 09.32.43 val. iki 2012-11-16 15:23:06 val. nustatyta, kad: iš abonentinio numerio ( - ) į abonentinį numerį ( - ) (naudojasi V. K.) skambinta: 2012-11-15 – 14:38:22 val., 15:27:02 val., 2012-11-16 – 11:22:20 val.; iš abonentinio numerio ( - ) į abonentinį numerį ( - ) skambinta : 2012-11-15 – 09:25:41 val., 09:33:47 val., 13:00:07 val., 13:07:52 val., 15:34:18 val.; 2012-11-16 – 13:51:57 val. Abonentinio numerio ( - ) (naudojasi G. A.) kontaktai su abonentiniu numeriu ( - ) (naudojasi UAB „( - )“): įeinantis praleistas skambutis 2012-11-14 12:20:49 į abonentinį numerį ( - ).

492013-03-22 Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte Nr. ( - ) (3 t., 62-64, 69-78, 93 b. l.) nustatyta, kad G. A. 2012-11-15 operatyviniame tyrime Nr. ( - ), operatyviniame tyrime ( - ) rinko duomenis apie asmenis, nenusijusius su šiais operatyviniais tyrimais:

501) V. K.: 14:12:34 – asmens duomenys; 14:12:52 – asmens fotografija; 14:13:15 – asmens duomenys (POLIS), Kelių eismo taisyklių pažeidimai (POLIS), informaciją iš (POLIS) ( - ) posistemės; 14:14:16 – įtariamų, kaltinamų, ir teistų asmenų žinybinis registras (VRIS naršyklė); 14:15:08 – asmens duomenys (POLIS), Kelių eismo taisyklių pažeidimai (POLIS), informaciją iš (POLIS) ( - ) posistemės; 14:16:08 – asmens duomenys iš Lietuvos darbo biržos; 14:16:19 – asmens fotografija; 14:17:27, 14:17:37, 14:20:37, 14:22:33 – administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras; 14:24:56 – asmens duomenys; 14:41:10 – asmens duomenys (B. M., V. K., V. K., Č. K. – asmens duomenys, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenys, asmens dokumentų duomenys, giminystės ryšių duomenys); 14:55:50 – įtariamų, kaltinamų, ir teistų asmenų žinybinis registras (VRIS naršyklė);

512) Ž. M.: 15:06:23 – asmens duomenis (D. Š., T. M., Ž. M. – asmens duomenys, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenys, asmens dokumentų duomenys, giminystės ryšių duomenys); 15:06:48 – asmens fotografija; 15:07:15 – įtariamų, kaltinamų, ir teistų asmenų žinybinis registras (VRIS naršyklė); 15:08:02 – asmens fotografija; 15:08:27 – įtariamų, kaltinamų, ir teistų asmenų žinybinis registras (VRIS naršyklė); 15:09:08 – asmens duomenys (POLIS), kelių eismo taisyklių pažeidimai (POLIS), informaciją iš (POLIS) ( - ) posistemės; 15:10:10 – asmens fotografija; 15:10:55 – asmens duomenys; 15:24:59 – įtariamų, kaltinamų, ir teistų asmenų žinybinis registras (VRIS naršyklė); 15:25:26 – asmens duomenys (POLIS), Kelių eismo taisyklių pažeidimai (POLIS), informaciją iš (POLIS) ( - ) posistemės; 15:25:49 – asmens fotografija; 17:02:01 – asmens fotografija; 17:02:10 – asmens duomenys (POLIS), Kelių eismo taisyklių pažeidimai (POLIS), informaciją iš (POLIS) ( - ) posistemės; 17:02:29 – įtariamų, kaltinamų, ir teistų asmenų žinybinis registras (VRIS naršyklė).

52Duomenyse iš Interneto svetainės www.( - ).lt. (3 t., 50-52 b. l.) nustatyta, kad lange „Atsiliepimai apie UAB „( - )“ lankytojų nuomonės ir komentarai“ 2012-11-19 yra pateikiamas neigiamas atsiliepimas apie šią įmonę. Iki šio atsiliepimo jokių kitų atsiliepimų apie įmonę nėra. Vėliau dar atsiranda atsiliepimų: 2012-12-03 – neigiamas, 2013-01-18 – teigiamas.

53Duomenyse kompiuterinėje programoje „POLIS“ (3 t., 151-152 b. l.) nustatyta, kad 2012-11-16 18.42 val. G. A. ( - ) apskr. VPK pranešė apie tai, kad UAB „( - )“ pažadėję į sodo namelį sumontuoti sertifikuotą kamino įdėklą, tačiau sumontavo nesertifikuotą kamino įdėklą ir pateikė suklastotus įdėklo sertifikato dokumentus.

542013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 57-60 b. l.) užfiksuota, kad V. K. atpažino R. P. kaip vieną iš asmenų, kuris 2012 m. lapkričio 15 d. atėjo jo pasitikti su G. A., buvo kabinete, kai G. A. sudavė jam smūgius, vyko su G. A. pas jį į namus ir atliko kratą, paėmė kompiuterį, dokumentus iš dėžutės, paskui iš automobilio kompiuterio tašę.

552013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 61-64 b. l.) užfiksuota, kad V. K. atpažino T. R. kaip asmenį, kuris 2012 m. lapkričio 15 d. buvo kabinete kai G. A. sudavė jam smūgius, su dar vienu pareigūnu vyko ieškoti Ž..

562013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 65-68 b. l.) užfiksuota, kad V. K. atpažino R. I. kaip asmenį, kuris 2012 m. lapkričio 15 d. su G. A. ir R. P. buvo išėjęs jo pasitikti, buvo kabinete, kai G. A. sudavė smūgius, apžiūrinėjo jo telefonus, su T. R. išvažiavo ieškoti Ž..

572013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 69-71 b. l.) užfiksuota, kad V. K. atpažino R. Z. kaip vieną iš policijos pareigūnų, 2012 m. lapkričio 15 d. buvusių kabinete, kur jis buvo atvestas G. A., R. I., R. P..

58Valstybinės teismo medicinos tarnybos ( - ) skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 28-29 b. l.) (tyrimas pradėtas 2012-11-19, baigtas 2013-01-03) konstatuota, kad V. K. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairėje nugaros pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę nugaros pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

592013-04-30 eksperimento protokole (1 t., 104-105 b. l.) užfiksuota, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmą buvo nustatyta, kad V. K. (apsirengus taip pat, kaip jis buvo apsirengęs 2012-11-15 įvykio metu), atliekant įvairius veiksmus ir pasikėlus jo viršutiniams rūbams, ta kūno vieta, kurioje pagal specialisto išvadą buvo nustatytas sužalojimas, nesimato.

602013-05-30 psichofiziologinio tyrimo specialisto išvadoje (1 t., 114-119 b. l.) nurodyta, kad psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu pagal ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybes ir versijas reikšmingų nukentėjusiojo V. K. organizmo psichofiziologinių reakcijų neužfiksuota. Tai leidžia daryti prielaidą arba išvadą, kad nukentėjusysis V. K. duodamas atsakymus į užduotų klausimų pateiktų galimų atsakymų buvo atviras, tai yra galimai pagal ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybės ir versijas, jis teisingai pateikia įvykio aplinkybes.

61Dėl BK 228 straipsnio ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

62BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

63Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-149/2014 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

64Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Įrodinėjimo procese gali būti remiamasi tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais ir jie neturi pranašumo vieni prieš kitus. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visetą.

652013 m. sausio 11 d. apklausiamas liudytoju (kaltinime nurodyta, kad nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarytos 2012 m. lapkričio 15 d.) V. K. (1 t., 48-50 b. l.) parodė, kad visus kabinete buvusius pareigūnus atpažintų tiek iš nuotraukų, tiek iš gyvų asmenų, juos gerai įsidėmėjo, apibūdinti negali, nesugeba. Norėtų atpažinti iš nuotraukų, nes iš tų asmenų patyrė moralinį spaudimą, jaučia nuoskaudą, ir jų dažnai susitikti nenorėtų. 2013 m. vasario 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose (1 t., 57-60, 61-64, 65-68, 69-71 b. l.) užfiksuota, kad V. K. iš pateiktų nuotraukų atpažino R. P., T. R., R. I., R. Z., kaip asmenis, buvusius kabinete ( - ) apskr. VPK.

66Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą (BPK 191 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. vasario 11 d. nė vienas iš keturių atpažįstamų asmenų nebuvo niekur išvykę, pasislėpę ar kitaip dingę, taip pat nebuvo grėsmės ir nukentėjusiojo saugumui, todėl tyrėjo sprendimas rodyti atpažinti ne pačius asmenis, o jų nuotraukas, buvo neteisėtas ir nepagrįstas veiksmas, todėl parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

67Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, iš darbo santykių kylančius įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.

68Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-407/2009, 2K-7-335/2013).

69Nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014).

70Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K–98/2014, 2K-7-88/2014).

71Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-325/2014).

72Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

73Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

74Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad G. A. būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) biuro ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, 2012 m. lapkričio mėnesį nusprendė savo sodo sklype esančioje pirtyje įrengti kamino įdėklą. Internete surado įmonę, užsiimančią tokią veikla, ir su įmonės darbuotojais susitinka jo sodo sklype. Į susitikimą atvyksta V. K. ir Ž. M.. Žodžiu sutaria, kad darbai bus atlikti 1-2 dienų bėgyje ir tai kainuos 1000 Lt. Už atliekamų darbų kokybę atsakingas V. K.. Sekančią dieną darbininkai atliko numatytus darbus, tačiau G. A. pasirodė įtartinas kamino įdėklas, nes buvo plona skarda. Iš byloje esančio 2012-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (3 t. 159-161 b. l.) matyti, kad 2012 m. lapkričio 15 d. G. A. dirbo (ne pilną darbo dieną – 4 val. 15 min.). Nuo 8.15 iki 12.30 valandos. 2013-01-24 apžiūros protokole ir 2013-05-23 papildomos apžiūros protokole (2 t., 159, 161, 162-163, 164 b. l.) užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos ir išanalizuotos 2012-11-22 tarnybiniu pranešimu Nr. ( - ) (pagal 2012-11-19 nutarimą) pateiktos V. K., G. A. ir abonentinio numerio ( - ) pokalbių, SMS pranešimų išklotinės. Pagal abonentinio numerio ( - ) (naudojasi V. K.) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-10 00.06.11 val. iki 2012-11-19 23:34:33 val. nustatyta, kad iš abonentinio numerio ( - ) į abonentinį numerį ( - ) (naudojasi G. A.) skambinta: 2012-11-15 – 09:25:41 val., 09:33:47 val., 13:00:07 val., 13:07:52 val., 15:34:18 val.; 2012-11-16 – 13:51:57 val.; iš abonentinio numerio 868137575 į abonentinį numerį 863340200 skambinta: 2012-11-15 – 14:38:22 val., 15:27:02 val., 2012-11-16 – 11:22:20 val. Pagal abonentinio numerio ( - ) (naudojasi G. A.) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-10 09.32.43 val. iki 2012-11-16 15:23:06 val. nustatyta, kad: iš abonentinio numerio ( - ) į abonentinį numerį ( - ) (naudojasi V. K.) skambinta: 2012-11-15 – 14:38:22 val., 15:27:02 val. 2012 m. lapkričio 15 d., apie 13-14 val., G. A. (ne tarnybos metu), V. K. iniciatyva, ką patvirtina telefonų skambučių išklotinės, susitinka su V. K., kuriam pareiškia pretenzijas, tačiau V. K. pasako, kad viskas yra gerai ir pasiūlo nuvykti į prekybos centrą „( - )“ ir palyginti su kitų įmonių produkcija. Nuvykus į prekybos centrą ir palyginus su „( - )“ produkcija, matėsi skirtumai. V. K. pasako, kad už viską atsakingas Ž. ir jam reikia reikšti pretenzijas. G. A. ir V. K. išsiskiria, G. A. už atliktą darbą neatsiskaito. V. K. ikiteisminio tyrimo metu, iki parodymus davė G. A., nenurodė, kad su G. A. vyko į prekybos centrą „( - )“, kur lygino kitų įmonių produkciją su G. A. pirtyje įmontuotu kamino įdėklu, tačiau, po G. A. parodymų davimo, ir teismo posėdžio metu tai patvirtino. Tai paneigia kaltinime nurodytą laiką, kad nusikalstama veika padaryta apie 15 valandą 30 minučių, nes V. K. nebuvo nusivestas į policijos komisariatą kai jis su G. A. susitiko pirmą kartą. G. A., grįžęs į policijos komisariatą, savo abejones papasakoja R. P., valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, dirbančiam ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) skyriaus vyriausiuoju tyrėju. R. P. pasakius, kad taip neturėtų būti, G. A., 14:38:22 val., 15:27:02 val., paskambina V. K., kilusiems įtarimams dėl kamino įdėklo kokybės išsiaiškinimo, ir susitaria susitikti prie ( - ) apskr. VPK esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad į automobilių stovėjimo aikštelę automobiliu atvyko apie 17 valandą, su savimi jokių dokumentų neturėjo. G. A., R. P. ir R. I. V. K. sutinka automobilių stovėjimo aikštelėje ir visi nueina į VPK patalpas. G. A. su V. K. pasilieka R. P. darbo kabinete. Vėliau į kabinetą užeina R. P., T. R., R. I.. G. A. V. K. priekaištauja dėl nekokybiškai atlikto darbo, V. K. paprieštaravus, G. A. kumščiais suduoda V. K. ne mažiau dviejų smūgių ranka į nugarą ar į kairį ar dešinį šoną, tačiau nereikalauja, kad būtų pakeistas netinkamas kamino įdėklas, atlyginta moralinė žala. Apie smurto panaudojimą teismo posėdyje parodė V. K., liudytojas T. R., kuris parodė, kad G. A. V. K. sudavė ne mažiau kaip du smūgius, tačiau kiek tiksliai smūgių buvo suduota, negali pasakyti, kad buvo suduoti smūgiai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ( - ) skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., 28-29 b. l.), kurioje konstatuota, kad V. K. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairėje nugaros pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę nugaros pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, kad G. A. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė ne atlikdamas savo tarnybines pareigas, bet iš asmeninių paskatų V. K. nesutikus, kad atliktas darbas buvo nekokybiškai. Tokie G. A. veiksmai dėl padarytų veiksmų – smūgių sudavimo kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tiek V. K., tiek liudytojas T. R. parodė, kad suduodamas smūgius G. A. nereikalavo atlikti kokius nors veiksmų. Teismas nesvarsto galimybės siūlyti G. A. ir V. K. susitaikyti, nes G. A. savo kaltės nepripažįsta.

75Vėliau V. K. pateikia kamino įdėklo sertifikatą, kuris surašytas užsienio kalba. Nors V. K. ir parodo, kad sertifikatą printeriu atspausdino, kai buvo kartu su G. A. ir R. P. nuvykęs pas save į namus, tačiau tai paneigia liudytojai G. Č., R. Z., R. I., T. R., kurie parodė, kad V. K. G. A. pateikė sertifikatą, G. A. jų klausė ar tai nėra klastotė, ar galima pradėti ikiteisminį tyrimą. R. I. įvedė į kompiuterį įmonės pavadinimą ir pamatė užrašą „saugokitės sukčiai“. V. K. telefonas nuolat skambėjo ir R. P. juo atsiliepė. Telefonu skambinęs žmogus klausė „kada sukčiai grąžinsit pinigus“. Kad buvo nusiskundimų dėl atliktų darbų ir iš kitų klientų teismo posėdyje patvirtino ir pats V. K.. V. K. pareiškia, kad už viską atsakingas yra Ž., jis tik statytinis, tačiau pažada darbo broką ištaisyti. Aiškinantis kas tas Ž., V. K. paaiškino, kad tai Ž. M.. Paklaustas kur ieškoti Ž., V. K. paaiškino, kad Ž. jau kelios dienos kai girtauja ir nurodė adresą kur jo ieškoti. Paklausus ar Ž. ne pas jį V. K. atsakė neigiamai ir pasiūlė nuvažiuoti pas jį į namus ir įsitikinti. Ieškoti Ž. M. V. K. nurodytu adresu ( - ) gatvėje, išvyksta R. I., G. G. ir T. R.. Pas V. K. į namus vyksta V. K., G. A. ir R. P.. R. I., G. G. ir T. R. nuvykę nurodytu adresu Ž. M. neranda ir grįžta atgal į VPK. Kad minėti pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko teismo posėdyje parodė liudytoja I. J.. Teismas konstatuoja, kad įrodyta, jog V. K. kamino įdėklo sertifikatus pateikė policijos pareigūnams iki išvykstant ieškoti Ž. M. ir paneigia V. K. parodymus, kad kamino įdėklo sertifikatą atšvietė, kai kartu su G. P. ir G. A. atvyko į jo butą.

76V. K. teismo posėdyje parodė, kad einant pas jį į namus G. A. ir R. P. pasakė, kad jo namuose bus atlikta krata. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu V. K. neparodė, kad būnant VPK kabinete G. A. ir P. būtų pasakęs, kad vyksta pas jį į namus daryti kratos. G. A. ir R. P. jo bute atliekant kratą ir paimant daiktus, jis vieno iš jų nurodymu atšvietė dokumento kopiją ir vėl visi trys grįžo į VPK.

77G. A. ir R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kategoriškai neigė prievarta V. K. vežę į jo namus ir ten atlikę kratą, paėmę kokius nors daiktus. Nurodo, kad VPK garaže kratos metu paimtus daiktus V. K. raudoname maišelyje atsinešė į R. P. kabinetą kai atvyko į aikštelę prie VPK. Į V. K. butą, jo sutikimu, vyko ieškoti Ž. M.. Kad raudoną maišelį V. K. atsinešė į komisariatą kai atvyko pirmą kartą, teismo posėdyje parodė liudytojas T. R.. G. A. parodė, kad V. K. paliktą raudonos spalvos maišelį, kurį jis paliko VPK, nusinešė į garažą ir paliko savo tarnybiniame automobilyje, nes planavo susitikti su V. K., kuris žadėjo ištaisyti darbo broką, ir jam paliktą maišelį grąžinti.

78Liudytoja E. D. teismo posėdyje parodė, kad iš namų su V. K. išėjo apie 13 valandą, po to jai paskambino V. K. ir pasakė, kad važiuoja susitikti, su kuo nesakė. V. K. liudytojai nesakė, kad susitinka su G. A.. Grįžusi į namus apie 17 valandą, neranda nešiojamojo kompiuterio. Po to V. K. grįžta į namus ir po kiek laiko išvyksta vėl susitikti su G. A.. Taigi liudytoja E. D. negali patvirtinti, kad V. K. antrą kartą išvykdamas susitikti su G. A. nepaėmė iš namų kompiuterio ir kitų daiktų. Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad V. K. sakė, kad policijos darbuotojai jo – Ž. M. ieškojo. Tai patvirtina kaltinamųjų ir liudytojų – policijos darbuotojų parodymus, kad tikslas buvo surasti Ž. M., o nedaryti kratos V. K. namuose ir paneigia V. K. parodymus, kad G. A. ir R. P. tikslas buvo padaryti kratą jo namuose.

79Be to byloje nustatyta, kad abiems grupėms grįžus į VPK, jokie veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo skaitomi sertifikatai, sprendžiamas klausimas pradėti ar ne ikiteisminį tyrimą, liudytojais apklausti policijos pareigūnai tarpusavyje nebendravo.

80Pažymėtina, kad tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais, tokia pozicija labai artima BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodytam reikalavimui, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamojoje byloje – dėl neteisėtos kratos atlikimo, kaltinimai paremti tik nukentėjusiojo V. K. nenuosekliais parodymais, kurių pagrindu teismas negali konstatuoti kaip įrodytą G. A. ir R. P. nusikalstamą veiką. V. K. parodymai keisdavosi aiškėjant naujoms aplinkybėms – po kaltinamųjų, liudytojų parodymų. Pirminiame pareiškime V. K. nurodė, kad atvykus į VPK, G. A. ir R. P. iškarto pasakė, kad važiuos pas jį į namus atlikti kratos. Nuvykus į butą, išvertė visus daiktus, paėmė kompiuterį, kitus daiktus, nešiojamojo kompiuterio krepšį, kuriame buvo dokumentai, susiję su įmonės veikla. Teismo posėdyje parodė, kad VPK į kabinetą užeidavo kiti pareigūnai, jo nurodytu adresu vyko ieškoti Ž. M.. Tai patvirtino ir byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai, liudytoja I. J.. Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad nuvykus į jo butą, G. A. ir R. P. kratą atliko neišversdami daiktų, viskas liko tvarkinga. Teismo posėdyje V. K. parodė, kad atliekant kratą vienas iš kaltinamųjų liepė atšviesti sertifikato kopiją ir jis tai padarė, kaltinamieji paėmė kompiuterį ir kitus daiktus, o nuvykus prie VPK, iš jo automobilio R. P. paėmė kompiuterio krepšį su jame buvusiais dokumentais. Kyla klausimas kaip V. K. galėjo namuose atspausdinti sertifikatų kopijas, jei krepšys su dokumentais buvo jo automobilyje. Liudytoja E. D. parodė, kad iš spintelių stalčių buvo išversti dokumentai, kambariuose matėsi batų pėdsakai. Klausimas kaip galėjo būti išversti dokumentai, jei jie buvo V. K. automobilyje. Teismas negali remtis liudytojos parodymais kaip patikimais, nes ji kartu gyvena su V. K., nurodo, kad į namus grįžo apie 17 valandą, nors pats V. K. nurodo, kad panašiu laiku kaltinamieji vyko atlikti kratą ir bute ilgai užtruko. 2012-11-16 kratos protokole (1 t., 171-185 b. l.) užfiksuota, kad kratos, atliktos ( - ) apskrities VPK ( - ) garaže Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), metu buvo rasti ir paimti įvairūs daiktai, priklausantys V. K., bei G. A. skambutis 2012-11-16 11:22:20 val., kas patvirtina G. A. parodymus, kad minėtus daiktus, kuriuos VPK paliko V. K., ruošėsi jam grąžinti.

81Įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad G. A. ir R. P. į V. K. butą vyko atlikti ir neteisėtai atliko kratą. Įrodyta, kad G. A. ir R. P. į V. K. butą vyko ieškoti Ž. M., o jo neradę grįžo į VPK. Tai patvirtina ir toks faktas, kad kai grįžę į VPK sužinojo, kad T. R., R. I. ir G. G. V. K. nurodytu adresu nerado Ž. M., išsiskirstė, jokių veiksmų su V. K. neatlikinėjo. Tai rodo, kad G. A. ir R. P. neturėjo tikslo atlikti kratos, nes jie kompiuterio duomenų netikrino, kompiuterio krepšyje esančių dokumentų nestudijavo, o G. A. pastebėjęs paliktus daiktus nunešė į VPK garažą, kur buvo laikomas jo tarnybinis automobilis.

82G. A. kaltinamas, kad 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nuo 14.12 iki 14.55 val. ir laikotarpiu nuo 15.06 iki 15.25 val. bei 17.02 val. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) biuro ( - ) skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (VRIS CDB), jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr.( - ) ir operatyvinį tyrimą Nr.( - ) bei taip minėtoje elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje suklastodamas įrašus, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, rinko duomenis apie nukentėjusįjį V. K., Ž. M. ir jų giminaičius B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M.; tokiu būdu G. A. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos.

83Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2004, 2K-345/2014).

84Kaltinime nenurodyta kokia žala padaryta nurodytiems asmenims nei vienas iš jų, išskyrus V. K., nepripažintas nukentėjusiuoju. Nenurodyta kokie duomenys apie minėtus asmenis buvo renkami, jie net nežinojo, kad duomenys apie juos buvo renkami. Nenurodyta kokios asmeninės naudos siekė G. A..

85Iš faktinių bylos duomenų nustatyta, kad G. A., būdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) biuro ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, turėjo teisę dirbti su Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registru. Jam buvo žinomos Vidaus reikalų sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklės, kaip reikia tvarkyti ir naudotis VRIS CDB duomenimis. Šių aplinkybių neneigia ir pats G. A.. G. A. pažeidė VRIS Centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių reikalavimus, tačiau šie pažeidimai nebuvo tokio masto, jog būtų galima konstatuoti, kad buvo padaryta didelė žala valstybei, kuri yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo. Neužfiksuota, kad G. A. peržiūrėti duomenys buvo kur nors užfiksuoti – atspausdinti, perkelti į savo kompiuterį, perduoti kitiems asmenims ir pan. Todėl teismas konstatuoja, kad G. A. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

86Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

87Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, tiesioginis nusikaltimo objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

88Vadinasi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pabrėžtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą bei atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-177/2014).

89Pagal ankstesnę teismų praktiką savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę prievartą, pripažįstamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės nutartys Nr. 2K-171/2005, 2K-464/2007, 2K-778/2007, 2K-167/2008). Tačiau pagal šiuo metu formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-159/2014) pagrindžiant atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatytas ir šio nusikaltimo padarymo būdas ir tokiu būdu padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan. Atsižvelgiant į nusikalstamo savavaldžiavimo esmę, į teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriose psichinė prievarta nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui yra tokių veikų padarymo būdas, taip pat, įvertinus sankcijos už kvalifikuotą savavaldžiavimą griežtumą, darytina išvada, kad psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas ir baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-177/2014, 2K-351/2014).

90Nagrinėjamojoje byloje, vertinant įrodymus, konstatuota, kad G. A. fizinį smurtą V. K. atžvilgiu naudojo dėl asmeninių nesutarimų, o ne reikalaudamas ištaisyti darbo broką ar atlyginti neturtinę žalą. Kaltinime konkrečiai nepasakyta kokia psichinė prievarta buvo naudojama, apsiribota vien pasakymu, kad tokia prievarta buvo naudojama. Liepimas ištraukti iš kišenių ir padėti ant stalo telefonus, negali būti laikoma psichinės prievartos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę, panaudojimas.

91Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Dėl to nepritartina teismų praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012, 2K-143/2013).

92Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę G. A. ir V. K. konflikto prigimtį. V. K., atstovaudamas įmonę, įsipareigoja G. A. sode esančioje pirtyje įrengti kamino įdėklą. Darbus atlieka per dieną. Sekančią dieną, apžiūrėjęs atliktus darbus, G. A. pareiškia pretenzijas. Kartu su V. K. nuvyksta į prekybos centrą „( - )“, kur lygina kaminų įdėklų pavyzdžius. Vėliau susitinka ( - ) apskr. VPK. V. K. pažada broką ištaisyti. Kabinete lieka V. K. atsinešti daiktai. Net ir sutikus su V. K. parodymais, kad daiktus G. A. paliko sakydamas, kad juos grąžins kai bus atlikti darbai, negali būti vertinamas kaip didelės žalos padarymas V. K. teisėms ar teisėtiems interesams. Kaltinime nenurodyta kuo pasireiškė didelė žala, tik toks faktas formaliai konstatuotas. 2012-11-16 – 11:22:20 val. G. A. skambina V. K. dėl darbų atlikimo, o tai rodo, kad ruošėsi daiktus grąžinti.

93Atsižvelgiant į tai, kad G. A. veiksmuose nenustatyta didelės žalos, fizinės ir psichinės prievartos panaudojimo, jis dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

94Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

95Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

96Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu.

97Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje skelbiama: „Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų“; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatyta: „1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

98Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Konstitucinis Teismas dėl privatumo (privataus gyvenimo), kaip vertybės, į kurią žmogus turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, sampratos ne viename nutarime yra pasisakęs, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama ir su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

99BK 167 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2014).

100Nagrinėjamoje byloje G. A. kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) biuro ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, 2012-11-15 laikotarpiu nuo 14.12 iki 14.55 val. ir laikotarpiu nuo 15.06 iki 15.25 val. bei 17.02 val. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ( - ) biuro ( - ) skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, pažeisdamas 1996-06-11 Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-18 įsakymo Nr. 5-V-340 Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-01-08 įsakymo Nr. 5-V-8 „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005-05-26 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (VRIS CDB), jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. ( - ) ir operatyvinį tyrimą Nr. ( - ), rinko duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M., tai yra tyčia neteisėtai rinko informaciją apie privatų šių asmenų gyvenimą.

101Kaltinamasis G. A. neigia rinkęs informaciją apie kaltinime nurodytų asmenų privatų gyvenimą.

102Kaltinime nenurodytas nusikalstamos veikos dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą, t. y. kokią informaciją G. A. kaltinime nurodytų asmenų atžvilgiu surinko (jų bendravimą su kitais asmenimis, šeimyninį gyvenimą, susirašinėjimo slaptumą ir pan.). Taip pat nenustatyta ir nusikalstamos veikos objektyvioji pusė, kuri pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Neteisėtas, apie asmens privatų gyvenimą, informacijos rinkimas tai – neteisėtas slaptas sekimas, filmavimas, fotografavimas, pašto siuntų perėmimas, pokalbių įrašymas ir pan. Nenustatyta, kad G. A. iš centrinio duomenų banko žinias apie kaltinime nurodytus asmenis būtų perkėlęs į savo asmeninį kompiuterį, juos atspausdinęs, perdavęs kitiems asmenims, neteisėtai panaudojęs ir pan., t. y. savo veiksmais būtų apribojęs, kaltinime nurodytų asmenų, teisę į privatų gyvenimą. Vien tik neteisėtas elektroninių duomenų stebėjimas, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės.

103Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, konstatuoja, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių todėl G. A. šioje dalyje išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

104Dėl BK 300 straipsnio nuostatų taikymo

105BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai.

106BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas. Dokumentu pripažįstamas kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-19/2014). Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-464/2014).

107Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinės bylos Nr. 2K-290/2008, 2K-114/2009).

108Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala.

109Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014).

110Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-57/2013, 2K-231/2014).

111BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

112Iš kaltinimo turinio išplaukia, kad G. A., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) biuro ( - ) skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos. Suklastojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-18 įsakymo Nr. 5-V-340 Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-01-08 įsakymo Nr. 5-V-8 „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005-05-26 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, t. y. į minėtų dokumentų turinį įrašė žinomai neteisingus duomenis. Nagrinėjamojoje byloje tai nenustatyta. G. A. neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (VRIS CDB) rinkdamas duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M., minėto duomenų banko grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. ( - ) ir operatyvinį tyrimą Nr. ( - ), su kuriais minėti asmenys nesusiję, neteisėtai stebėjo elektroninius duomenis, t. y. suklastojo tikrą elektroninį dokumentą, tai yra įrašus elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje – Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei, nes tokiais G. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos pagrindines asmens teises ir laisvės, diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos policijos autoritetas.

113Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

114Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014). Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014). Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-125/2014).

115Pateiktame kaltinime nenurodyta kokia didelė žala buvo padaryta – turtinė ar neturtinė, apsiribota formaliu teiginiu, kad buvo pažeistos pagrindinės asmens teises ir laisvės, diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos policijos autoritetas.

116Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, nei vieno iš nurodytų veiksmų G. A. neatliko.

117Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose, nėra nurodyta konkretūs duomenų paieškos pagrindai. Kiekvienu atveju pareigūnas, ieškodamas duomenų apie asmenis, į minėtus dokumentus įrašo paieškos pagrindus – operatyvinio tyrimo bylos numerius. Atlikus minėtą operaciją, įrašyti duomenys panaikinami ir valstybei ar asmenims jokios juridinės pasekmės nesukeliamos. Dokumentai toliau naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį.

118Teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog G. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

119Bausmės skyrimas G. A.

120BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

121Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

122Skirdamas bausmę kaltinamajam G. A., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą, kad padarė tyčinį nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę, kad anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai (t. 3 b. l. 134). Teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti G. A. skyrus laisvės apribojimo bausmę.

123Dėl neturtinės žalos atlyginimo

124Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

125Nukentėjusysis V. K. pareiškė G. A. 10 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes G. A. jo atžvilgiu panaudojo smurtą, liepė eiti į komisariatą.

126Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

127Teismas konstatuoja, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, privalu vadovautis visų pirma objektyviais bylos duomenimis: nusikalstama veika padaryta dėl paties V. K. netinkamo elgesio, užsakytą darbą atliko nekokybiškai, tačiau prieštaravo, kad darbas atliktas tinkamai. Jei pastarasis būtų darbą atlikęs tinkamai, šiuo metu realiai egzistuojančios pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas, iš viso nebūtų padarytas. Be to teismas atsižvelgia į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos, dydis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo 500 Lt iki 2000 Lt.

128V. K. sužalojimu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, sužalojimai nebuvo vizualiai matomi, todėl nukentėjusysis nejautė nepatogumų bendraudamas su kitais asmenimis, tačiau suduodamas smūgius kitų asmenų akivaizdoje G. A. pažemino V. K., sukėlė jam nesaugumo jausmą.

129Teismas vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 1000 Lt.

130Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

131raudonos spalvos popierinis maišas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

132Kompaktinė plokštelė su pokalbių išklotinėmis Nr. ( - ), kompaktinė plokštelė su 2013-02-13 V. K. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinė plokštelė su 2013-04-30 eksperimento vaizdo įrašu paliktini prie baudžiamosios bylos.

133Proceso išlaidų: nėra

134Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307 - 308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

135G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nuo 23 valandos iki 6 valandos.

136Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

137G. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

138Priteisti iš G. A. 1000 (vieną tūkstantį) litų (289,62 Eur) V. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.

139R. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

140Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus – raudonos spalvos popierinį maišelį, pridėtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

141Kompaktinę plokštelę su pokalbių išklotinėmis Nr. ( - ), kompaktinę plokštelę su 2013-02-13 V. K. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinę plokštelę su 2013-04-30 eksperimento vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

142Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228... 4. R. P., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 5. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.... 6. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 7. G. A. 2012 m. lapkričio 15 d., apie 15.30 - 16.30 val., tikslus laikas... 8. Be to G. A. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos... 9. Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK... 10. Be to G. A. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos... 11. Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK... 12. Be to G. A. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos... 13. Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK... 14. Be to G. A. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos... 15. Tokiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK... 16. R. P. kaltinamas tuo, kad jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos... 17. Tokiais veiksmais R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK... 18. Kaltinamasis R. P. teismo posėdyje parodė, kad faktines bylos aplinkybes... 19. G. A., grįžęs į darbo vietą, pasakė, kad jam įdėjo kamino įdėklą,... 20. Kaltinamasis G. A. 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje atsisakė duoti... 21. Sekančiame teismo posėdyje kaltinamasis G. A. parodė, kad 2012 m. lapkričio... 22. Paskambino V. K. ir pasakė, kad reikia išspęsti problemą. V. K. atvažiavo... 23. Buvo prijungęs prie duomenų bazės. Buvo įvedęs duomenis V. K.. Galvojo,... 24. Nukentėjusysis V. K. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų... 25. Kitame teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad su G. A. teko... 26. Liudytoja E. D. teismo pasėdyje parodė, kad nukentėjusysis V. K. jos... 27. Liudytoja I. J. teismo posėdyje parodė, kad V. K. nepažįsta. Ž. M.... 28. Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. dirbo su V. K. vienoje... 29. Liudytojas G. Č. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji buvę... 30. Liudytojas R. Z. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d., apie... 31. Liudytojas R. I. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. dirbo (... 32. Liudytojas G. V. teismo pasėdyje parodė, kad dirba ( - ) apskrities... 33. Liudytojas T. R. teismo posėdyje parodė, kad dirbo ( - ) apskrities... 34. Liudytojas G. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji G. A. ir R. P.... 35. 2012-11-16 kratos protokole (1 t., 171-185 b. l.) užfiksuota, kad kratos,... 36. 2012-11-16 asmens kratos protokole (1 t., 186 b. l.) užfiksuota, kad asmens... 37. 2012-11-20 apžiūros protokole (1 t. 188-194 b. l.) užfiksuota, kad buvo... 38. 2013-05-23 papildomos apžiūros protokole (2 t., 1 b. l.) užfiksuota, kad... 39. 2012-11-22 apžiūros protokole (2 t., 3- 9 b. l.) užfiksuota, kad buvo... 40. 2012-11-30 apžiūros protokole (2 t.,16-122 b. l.) užfiksuota, kad buvo... 41. 2012-12-13 apžiūros protokole (2 t., 132-151 b. l.) užfiksuota, kad buvo... 42. 2013-06-03 apžiūros protokole (2 t., 155 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėti... 43. 2012-11-22 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose (1 t.,... 44. 2012-11-19 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole... 45. 2013-04-22 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 19-17 b. l.) užfiksuota,... 46. 2012-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (3 t., 159-161... 47. 2013-03-29 daiktų dokumentų, pateikimo protokole (1 t., 83-95 b. l.)... 48. 2013-01-24 apžiūros protokole ir 2013-05-23 papildomos apžiūros protokole... 49. 2013-03-22 Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte Nr. ( - ) (3 t., 62-64,... 50. 1) V. K.: 14:12:34 – asmens duomenys; 14:12:52 – asmens fotografija;... 51. 2) Ž. M.: 15:06:23 – asmens duomenis (D. Š., T. M., Ž. M. – asmens... 52. Duomenyse iš Interneto svetainės www.( - ).lt. (3 t., 50-52 b. l.) nustatyta,... 53. Duomenyse kompiuterinėje programoje „POLIS“ (3 t., 151-152 b. l.)... 54. 2013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t.,... 55. 2013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t.,... 56. 2013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t.,... 57. 2013-02-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t.,... 58. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ( - ) skyriaus specialisto išvadoje Nr.... 59. 2013-04-30 eksperimento protokole (1 t., 104-105 b. l.) užfiksuota, kad... 60. 2013-05-30 psichofiziologinio tyrimo specialisto išvadoje (1 t., 114-119 b.... 61. Dėl BK 228 straipsnio ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo... 62. BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės... 63. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų... 64. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra... 65. 2013 m. sausio 11 d. apklausiamas liudytoju (kaltinime nurodyta, kad... 66. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams apie tam... 67. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 68. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl... 69. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei nepakanka... 70. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas... 71. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala... 72. Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai,... 73. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m.... 74. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad G. A. būdamas valstybės tarnautoju –... 75. Vėliau V. K. pateikia kamino įdėklo sertifikatą, kuris surašytas užsienio... 76. V. K. teismo posėdyje parodė, kad einant pas jį į namus G. A. ir R. P.... 77. G. A. ir R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu... 78. Liudytoja E. D. teismo posėdyje parodė, kad iš namų su V. K. išėjo apie... 79. Be to byloje nustatyta, kad abiems grupėms grįžus į VPK, jokie veiksmai... 80. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien... 81. Įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, jog... 82. G. A. kaltinamas, kad 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nuo 14.12 iki 14.55... 83. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam... 84. Kaltinime nenurodyta kokia žala padaryta nurodytiems asmenims nei vienas iš... 85. Iš faktinių bylos duomenų nustatyta, kad G. A., būdamas ( - ) apskrities... 86. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų... 87. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo... 88. Vadinasi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis... 89. Pagal ankstesnę teismų praktiką savavaldžiavimas, padarytas naudojant... 90. Nagrinėjamojoje byloje, vertinant įrodymus, konstatuota, kad G. A. fizinį... 91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios... 92. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti... 93. Atsižvelgiant į tai, kad G. A. veiksmuose nenustatyta didelės žalos,... 94. Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo... 95. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 96. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją... 97. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus... 98. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas)... 99. BK 167 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą... 100. Nagrinėjamoje byloje G. A. kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautoju –... 101. Kaltinamasis G. A. neigia rinkęs informaciją apie kaltinime nurodytų asmenų... 102. Kaltinime nenurodytas nusikalstamos veikos dalykas – informacija, kurios... 103. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus... 104. Dėl BK 300 straipsnio nuostatų taikymo... 105. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro... 106. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas.... 107. Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas... 108. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2... 109. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti... 110. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį numatyta siekiant apsaugoti... 111. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir... 112. Iš kaltinimo turinio išplaukia, kad G. A., būdamas valstybės tarnautoju –... 113. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti... 114. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti,... 115. Pateiktame kaltinime nenurodyta kokia didelė žala buvo padaryta – turtinė... 116. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens... 117. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose, nėra... 118. Teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog G. A. padarė nusikaltimą, numatytą... 119. Bausmės skyrimas G. A.... 120. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti... 121. Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių... 122. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. A., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 123. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 124. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 125. Nukentėjusysis V. K. pareiškė G. A. 10 000 Lt ieškinį neturtinei žalai... 126. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.... 127. Teismas konstatuoja, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį,... 128. V. K. sužalojimu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, sužalojimai nebuvo... 129. Teismas vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, taip pat... 130. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 131. raudonos spalvos popierinis maišas, nuosprendžiui įsiteisėjus... 132. Kompaktinė plokštelė su pokalbių išklotinėmis Nr. ( - ), kompaktinė... 133. Proceso išlaidų: nėra... 134. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 135. G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1... 136. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį... 137. G. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1... 138. Priteisti iš G. A. 1000 (vieną tūkstantį) litų (289,62 Eur) V. K. naudai... 139. R. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, išteisinti, jam nepadarius veikos,... 140. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 141. Kompaktinę plokštelę su pokalbių išklotinėmis Nr. ( - ), kompaktinę... 142. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...