Byla e2-1395-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. A. – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sprendimų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Uždaroji akcinė bendrovė „IPSUN (toliau – UAB „IPSUN“ arba pareiškėja) 2017 m. vasario 21 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriame prašė: (I) nušalinti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę A. T. ir arbitrą R. K. nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo; (II) ex officio konstatuoti, kad nešališkas nepriklausomas ginčų tarp UAB „IPSUN“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sprendimų centras“ (toliau – UAB „Logistikos sprendimų centras“ arba suinteresuotas asmuo) nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme yra neįmanomas. UAB „IPSUN“ prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-3549-392/2017.
  2. Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. kovo 30 d. išnagrinėjęs UAB „IPSUN“ prašymą, nutarė jį tenkinti – nušalinti Lietuvos arbitražo pirmininkę A. T. ir jos paskirtą arbitrą R. K. nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo.
  3. Suinteresuotas asmuo UAB „Logistikos sprendimų centras“ 2017 m. balandžio 14 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė: (I) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017; (II) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį, kuria Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė A. T. ir jos paskirtas arbitras R. K. nušalinti nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo; (III) atmesti UAB „IPSUN“ prašymą nušalinti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę A. T. ir jos paskirtą arbitrą R. K. nuo arbitražo bylos Nr. I-19/2016 nagrinėjimo.
  4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2017 m. kovo 30 d. nutartį, grubiai pažeidė UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisę į teisingą procesą, nes: (i) neįteikė bylos dokumentų (įskaitant patį prašymą) UAB „Logistikos sprendimų centras“; (ii) nenustatė UAB „Logistikos sprendimų centras“ termino atsiliepimui į prašymą pateikti; (iii) neišsprendė UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymo suteikti galimybę pasisakyti dėl prašyme išdėstytų aplinkybių ir prašymų. Procesas nurodytoje byloje turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nes civilinė byla buvo išnagrinėta į bylos nagrinėjimą neįtraukus UAB „Logistikos sprendimų centras“, kaip tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens, nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų – nušalinus arbitrą skiriantį organą – Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę ir jos paskirtą arbitrą, procesas arbitražo byloje negali tęstis, nes byla liko be arbitro, o UAB „Logistikos sprendimų centras“ negali su tais pačiais reikalavimais kreiptis į teismą, nes dėl sudaryto arbitražinio susitarimo teismas ieškinį atsisakytų priimti. Jei UAB „Logistikos sprendimų centras“ būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą, ji būtų nurodžiusi aplinkybes, dėl kurių byla dėl nušalinimo galėtų būti išspręsta kitaip. Taip pat procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nes nutartyje yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, turėjusi esminės reikšmės nepagrįstos nutarties priėmimui – Vilniaus apygardos teismas pažeidė Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nušalino arbitražo pirmininkę, nors KAĮ 16 straipsnio 3 dalis tokios teisės Vilniaus apygardos teismui nesuteikia. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė yra šališka ir priklausoma. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, padarė išvadą, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ sąsajumą su Lietuvos arbitražo teismu patvirtina tai, jog UAB „Logistikos sprendimų centras“ per savo akcininkę UAB „Prekuva“ yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos arbitražo teismo dalininku Darnaus verslo plėtros asociacija; arbitražo teismo dalininkė Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija buvo įsteigta ir valdoma UAB „Logistikos sprendimų centras“ vadovo A. B.. Tačiau teismas visiškai nevertino ypatingai svarbių aplinkybių, kurios iš esmės pagrindžia priešingas aplinkybes, nei tos, kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, galėtų sudaryti pagrindą arbitražo teismo šališkumui konstatuoti:
    1. UAB „Logistikos sprendimų centras“ akcininkė – UAB „Prekuva“ – niekada nebuvo lemiamą įtaką ar balsų daugumą turinti Darnaus verslo plėtros asociacijos narė. Byloje esantis 2017 m. kovo 6 d. Darnaus verslo plėtros asociacijos raštas patvirtina, kad asociacijoje nuo 2013 m. narių skaičius tik augo – nuo devynių narių 2013 m. iki 2017 m. pasiektų trisdešimt dviejų narių. UAB „Prekuva“, būdama tik viena iš trisdešimt dviejų asociacijos narių, neturi absoliučiai jokios vienašališkos sprendimų teisės Darnaus verslo plėtros asociacijoje, o asociacijai vadovauja direktorius S. R., kuris su UAB „Logistikos sprendimų centras“ apskritai nėra susijęs jokiais ryšiais. Tuo tarpu, advokatų kontora „ZETA LAW“, dėl kurios įtakos Lietuvos arbitražo teisme yra abejojama, Darnaus verslo plėtros asociaciją paliko dar 2013 m. vasario 20 d.;
    2. Civilinėje byloje nėra nustatyta, kiek dalyvių turi Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija, koks yra kvorumas sprendimų šioje asociacijoje priėmimui, kas yra šios asociacijos vadovas. Aplinkybė, kad UAB „VOX JURIS“, kuriai kažkada vadovavo UAB „Logistikos sprendimų centras“ vadovas, buvo viena iš asociacijos steigėjų, per se nepatvirtinta UAB „Logistikos sprendimų centras“ galimybės daryti įtaką asociacijos sprendimų priėmime. Juo labiau, UAB „Logistikos sprendimų centras“ vadovas UAB „VOX JURIS“ užėmė tik samdomo vadovo pareigas ir sprendimų priėmime dalyvavo tik tiek, kiek teisių vadovui yra suteikta Akcinių bendrovių įstatyme bei UAB „VOX JURIS“ įstatuose. UAB „Logistikos sprendimų centras“ su UAB „VOX JURIS“ šiuo metu neturi absoliučiai jokio ryšio, o pati įmonė UAB „VOX JURIS“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro.
  5. Taigi eilė civilinėje byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ nėra susijusi su Lietuvos arbitražo teismu ir jo pirmininke tokiu būdu, jog galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką jos priimamiems sprendimams. Jei laikyti, kad nuolatinė arbitražo institucija negali administruoti arbitražo bylos, kurioje dalyvauja bendrovė, kuri yra narė asociacijoje – vienoje iš arbitražo institucijos steigėjų ir (ar) dalininkų –, ginčų sprendimas arbitraže apskritai taptų neįmanomas, nes nuolatinės arbitražo institucijos, kaip taisyklė, yra steigiamos verslo asociacijų.
  6. Vilniaus apygardos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad ne pirmininkė, o arbitras sprendžia arbitražo bylą. Būtent dėl šios priežasties, tam, kad nuo arbitražo bylos nagrinėjimo galėtų būti nušalintas ją nagrinėjantis arbitras ar arbitrai, yra būtina: (i) arba įrodyti neabejotiną ir intensyvų, pavaldumo santykiais grindžiamą ryšį tarp byloje dalyvaujančio asmens ir arbitrą ar arbitrus skiriančio asmens (tokį, koks buvo konstatuotas kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-387-421/2016); (ii) jei tokio ryšio nėra – aplinkybes, kurios gali sudaryti pagrindą abejoti asmeniškai arbitro ar arbitrų nepriklausomumu ir (ar) nešališkumu. Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes nutartimi buvo nušalinta Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė, nors teisės aktai tokios galimybes nenumato, o tokia nutartis (dėl nušalinimo) pagal KAĮ 16 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamento (toliau - Reglamentas) 25 straipsnio 2 dalį yra neskundžiama. Kadangi nei Reglamento 25 straipsnyje, nei KAĮ 16 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nenumatyta, kad gali būti nušalintas nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas, nutartimi nušalinant pirmininkę yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida, kuri gali būti ištaisyta tik atnaujinus procesą ir panaikinus nutartį.
  7. Pareiškėja UAB „IPSUN“ su suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti.
  8. Pareiškėja UAB „IPSUN“ nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017. Nei Komercinio arbitražo įstatymo, nei CPK nuostatos nenumato pareigos teismui, gavus prašymą dėl nušalinimo, prieš priimant sprendimą, kreiptis į kitą arbitražo bylos šalį su siūlymu pateikti nuomonę dėl pareikšto nušalinimo. Taikant analogiją pagal CPK 69 straipsnį, kuris įtvirtina teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas išklausius nušalinamą teisėją arba susipažinus su rašytiniais jo paaiškinimais, t. y. suteikus teisę pasisakyti asmeniui, kuriam pareikštas nušalinimas, o ne visiems proceso dalyviams. UAB „IPSUN“ kartu su prašymu dėl nušalinimo pateikė eilę objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtina, kad jos konstitucinė teisė į nešališką ir nepriklausomą arbitražo bylos nagrinėjimą Lietuvos arbitražo teisme yra neįmanoma dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ vadovo ir akcininkų ryšių su teismo dalininkais ir steigėjais, taip pat Lietuvos arbitražo teismo pirmininke bei advokatų kontora „ZETA LAW“, kuri kasacinio teismo nutartimi pripažinta kaip daranti įtaką Lietuvos arbitražo teismui ir jo pirmininkei. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Logistikos sprendimų centras“ nurodomos aplinkybės, kad arbitražo byla Lietuvos arbitražo teisme buvo inicijuota tinkamai, laikantis šalių susitarimo, neatitinka tikrovės. Be to, UAB „Logistikos sprendimų centras“ nurodoma teisė į tariamai pažeistų teisių teisminę gynybą negali paneigti konstitucinės pareiškėjos teisės į nešališką procesą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis nesukūrė teisės vakuumo. Konstatavus, kad dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės ir arbitro šališkumo tolesnis arbitražo bylos nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme yra negalimas ir arbitražo bylą nutraukus, UAB „Logistikos sprendimų centras“ pagal Reglamento 63 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 4 dalies 9 punktą nėra kliūčių kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, kadangi joje konstatuotos aplinkybės dėl advokatų kontoros „ZETA LAW“ glaudžių ryšių su Lietuvos arbitražo teismo steigėjais ir dalininkais, o taip pat pirmininke, bei šių aplinkybių vertinimas yra aktualus ir ginčo atveju, kadangi pareiškėja pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių UAB „Logistikos sprendimų centras“ vadovo ir akcininko intensyvius įvairaus pobūdžio ryšius (asmeninius, finansinius, atstovavimo ir pan.) su advokatų kontoros „ZETA LAW“ advokatais. UAB „Logistikos sprendimų centras“ teiginius, kad teisės aktai nenumato galimybės nušalinti arbitražo teismo pirmininko, paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, konstatuojant, kad tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ir nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti atskleidžiamos bylos šalims, taip pat šalinamos vadovaujantis KAĮ 9 straipsniu – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens UAB “Logistikos sprendimų centras” prašymą atnaujinti procesą.
  2. Teismas nustatė, kad Lietuvos arbitražo teisme pradėta arbitražo byla Nr. 1-19/2016 pagal UAB „Logistikos sprendimų centras“ ieškinį atsakovei UAB „ISPUN“ dėl nekonkuravimo susitarimų pažeidimo ir baudos priteisimo. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė A. T. 2017 m. sausio 23 d. nutartimi šią arbitražo bylą paskyrė nagrinėti arbitrui R. K.. UAB „IPSUN“ Lietuvos arbitražo teismo pirmininkei pateikė pareiškimą dėl pirmininkės ir jos paskirto arbitro nušalinimo. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė 2017 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „IPSUN“ pareiškimą atmetė. UAB „IPSUN“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nušalinti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę ir jos paskirtą arbitrą nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nušalino Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę A. T. ir jos paskirtą arbitrą R. K. nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“, jos vadovas bei akcininkai yra glaudžiai susiję su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę skiria ir atšaukia šio teismo dalininkai. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ (jos vadovas, akcininkai) gali daryti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkei tiesioginę ar netiesioginę įtaką, tame tarpe ir priimant sprendimus dėl arbitražo bylą nagrinėjančio arbitro paskyrimo.
  3. Teismas nurodė, kad pagal KAĮ 8 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai mutatis mutandis atitinka arbitrams keliamus reikalavimus, o juos vertinant taikomi tie patys kriterijai; tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančio subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ar nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti, pirma, atskleidžiamos bylos šalims, antra, jos turi būti šalinamos; susiklosčius ar paaiškėjus situacijai, galinčiai kelti interesų konfliktą, abejonės dėl nešališkumo ir nepriklausomumo gali būti šalinamos, inter alia, vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsniu – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo veiksmo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016). KAĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl Komercinio arbitražo įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį šalis gali prašyti Vilniaus apygardos teismą priimti nutartį dėl arbitro nušalinimo.
  4. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, KAĮ 9 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad yra nepagrįstas UAB „Logistikos sprendimų centras“ teiginys, jog įstatymai nenumato galimybės nušalinti arbitražo institucijos pirmininką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą nušalinti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.
  5. Teismas atmetė UAB „Logistikos sprendimų centras“ argumentus, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo pažeistos į bylos nagrinėjimą neįtrauktos UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisės ir įstatymo saugomi interesai, nes, nušalinus arbitrą arbitražo byloje Nr. 1-19/2016 turinčią skirti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę ir jos paskirtą arbitrą, UAB „Logistikos sprendimų centras“ ieškinio nagrinėjimas nebėra galimas nei Lietuvos arbitražo teisme, nei bendrosios kompetencijos teisme, kadangi dėl sudarytos arbitražinės išlygos bendrosios kompetencijos teismas ieškinį priimti atsisakytų. Teismas pažymėjo, kad nešališkumo ir (arba) nepriklausomumo nebuvimas ar pagrįstų abejonių dėl minėtų faktorių egzistavimas bei jų nepašalinimas protingomis priemonėmis asmeniui vykdant funkcijas, susijusias su arbitražo tribunolo sudėtimi, gali pažeisti bylos šalių teisę į tinkamą procesą, todėl gali būti kvalifikuojamas kaip procesinės viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016). Komercinio arbitražo įstatyme numatyta arbitražo teismo teisė priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą ar priimti nutartį nutraukti arbitražinį nagrinėjimą (KAĮ 19 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 8 punktas). Konstatavus, kad dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko šališkumo bylos nagrinėjimas arbitražo teisme nėra galimas, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
  6. Teismas sprendė, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ taip pat neįrodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą ir paaiškinimuose raštu nurodytų aplinkybių būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta, kad Lietuvos arbitražo teismo dalininkai, kurie 2013 m. vasario 8 d. nutarimu Lietuvos arbitražo teismo pirmininke išrinko A. T., yra Darnaus verslo plėtros asociacija ir Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija. UAB „Logistikos sprendimų centras“ paaiškinimuose raštu nurodyta, kad Lietuvos arbitražo teismas pagal viešai skelbiamą informaciją turi aštuonis dalyvius ir partnerius. UAB „Logistikos sprendimų centras“ paaiškinimuose nurodytoje interneto prieigoje nurodyti Lietuvos arbitražo teismo dalyvių ir partnerių logotipai, tačiau iš šių duomenų nėra aišku, kurie iš nurodytų asmenų yra dalyviai, turintys teisę priimti sprendimą dėl pirmininko paskyrimo, o kurie – partneriai. Tokių aplinkybių nenurodė ir UAB „Logistikos sprendimų centras“. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra paneigta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos arbitražo teismo dalininkai, kurie 2013 m. vasario 8 d. nutarimu Lietuvos arbitražo teismo pirmininke išrinko A. T., yra Darnaus verslo plėtros asociacija ir Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija.
  7. Teismas konstatavo, kad su UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymu atnaujinti procesą ir rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, kurių pagrindų nusprendė, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ yra glaudžiai susijusi su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais – Darnaus verslo plėtros asociacija ir Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta, kad Darnaus verslo plėtros asociacijos steigėjai yra UAB „Prekuva“, UAB „Eviteks“ bei advokatų kontora ZETA A. T. nurodyta ir byloje esančioje Darnaus verslo plėtros asociacijos 2012 m. liepos 30 d. steigimo sutartyje. Byloje esančiame Darnaus verslo plėtros asociacijos 2017 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad nuo asociacijos įsteigimo 2013 m. asociacija turėjo 9 narius, 2014 m. pabaigoje – 12, 2016 m. pabaigoje – 18, 2016 m. pabaigoje – 27, o šiuo metu – 32. Tačiau teismas sprendė, kad ši pažyma nėra informatyvi, ji neparemta objektyviais duomenimis – narių sąrašu, nėra nurodyti narių pavadinimai, nėra nurodyta, koks konkretus asmuo buvo/yra nariu konkrečiu laikotarpiu. Iš UAB „Logistikos sprendimų centras“ išrašo iš Juridinių asmenų registro ir akcininkų sąrašo matyti, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ akcininkais yra UAB „Prekuva“, t. y. Lietuvos arbitražo teismo dalininko Darnaus verslo plėtros asociacijos vienas iš steigėjų, ir A. B., vadovas – A. B.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta, kad Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos steigėjai ir nariai buvo UAB „VOX JURIS“, UAB „All time group“ ir UAB „Sikasta“. Tai nurodyta ir byloje esančiame Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos steigiamojo susirinkimo 2012 m. gruodžio 10 d. protokole. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad UAB „Sikasta“ vieninteliu akcininku buvo UAB „WOX JURIS“, o UAB „WOX JURIS“ vadovu iki 2016 m. gegužės 13 d. buvo UAB „Logistikos sprendimų centras“ vadovas ir akcininkas A. B.. Nors 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos elektroniniame laiške nurodyta, kad UAB „VOX JURIS“ ir UAB „Sikasta“ nebėra asociacijos narės, nes yra bankrutavusios, taip pat nurodyta, kad asociacija 2013-2017 m. turėjo 3-5 narius, tačiau šis laiškas irgi nėra informatyvus, neparemtas objektyviais duomenimis – narių sąrašu, nėra nurodyti narių pavadinimai, nėra nurodyta, koks konkretus asmuo buvo/yra nariu konkrečiu laikotarpiu. Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos narės UAB „All time group“ vadovas ir vienintelis akcininkas E. J. yra UAB „Argentina“, kurios steigėjas ir vienintelis akcininkas yra advokatų kontoros „ZETA LAW“ advokatas T. K.. Tą patvirtina su atsiliepimu į prašymą pateiktas UAB „Argentina“ prašymas įregistruoti Juridinių asmenų registre.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Logistikos sprendimų centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017.
  2. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad tarp UAB „Logistikos sprendimų centras“ ir UAB „IPSUN“ kilęs ginčas, jei jis negali būti sprendžiamas arbitraže dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko šališkumo, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nepagrįstai išėjo iš už prašymo dėl proceso atnaujinimo ribų. Tokia išvada tiesiogiai prieštarauja teismo nutartyje dėl nušalinimo padarytoms išvadoms, KAĮ ir CK nuostatoms dėl arbitražinio susitarimo, kaip bet kokios kitos sutarties, privalomumo, pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus pagal Niujorko konvenciją. Bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti tik tai, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir (ar) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas(i) pagrindas (ai) procesui byloje dėl nušalinimo atnaujinti. UAB „Logistikos sprendimų centras“ neprašė teismo spręsti dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ ir UAB „IPSUN“ kilusio ginčo jurisdikcijos.
    2. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad neva neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą, pažeidė KAĮ nuostatas, kurios nesuteikia teismui įgalinimų nušalinti arbitražo institucijos pirmininką(-ę). Iš nuolatinės arbitražo institucijos pirmininko sąvokos, numatytos KAĮ 3 straipsnio 13 punkte, apibrėžimo akivaizdu, kad šis asmuo nėra laikomas „arbitru“ ir jis atlieka visiškai atskiras arbitražo institucijos administravimo ir KAĮ numatytas funkcijas. Atitinkamai, KAĮ 16 straipsnis nenumato galimybės reikšti nušalinimą „nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkui“, kaip kad ši sąvoka yra apibrėžta KAĮ, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi neegzistuojančia teisės norma. Pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, nepateikia taisyklės neva KAĮ 16 straipsnis turėtų būti aiškinamas plečiamai ir galėtų būti taikomas ne tik arbitrams, bet ir nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkams(ėms).
    3. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nevertino, ar UAB „Logistikos sprendimų centras“ buvo įtraukta į teisminį procesą byloje dėl nušalinimo ir/ar jai buvo suteiktos realios galimybės būti išklausytai. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo nurodymu, kad proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą būtina nustatyti dvi taikymo sąlygas, o nustatęs, jog neva neegzistuoja antroji, nebeanalizavo, ar UAB „Logistikos sprendimų centras“ buvo tinkamai įtraukta į procesą byloje dėl nušalinimo.
    4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė, kad kai kurios bylos aplinkybės yra neinformatyvios, neaiškios, neišsamios, tai ir buvo pagrindas procesui byloje dėl arbitražo teismo pirmininkės ir jos paskirto arbitro nušalinimo atnaujinti, tam, kad šios aplinkybės būtų nustatytos informatyviai, aiškiai ir išsamiai.
  1. Pareiškėja UAB „IPSUN“ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
  2. Pareiškėjos UAB „IPSUN“ atsiliepimas į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir neišeidamas už prašymo nagrinėjimo ribų nurodė, kad KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 8 punkte numatyta arbitražo teismo teisė priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą ar priimti nutartį nutraukti arbitražinį nagrinėjimą. Konstatavus, kad dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko šališkumo bylos nagrinėjimas arbitražo teisme nėra galimas, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, todėl nėra pažeistos UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisės ir įstatymo saugomi interesai.
    2. Galimybę šalims, kurios yra sudariusios arbitražinę išlygą, ginčą nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme taip pat numato Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamento (toliau - Reglamentas) 63 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 4 dalies 9 punkto nuostatos. Be to, tiek 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato, kad arbitražinio susitarimo sudarymas savaime nereiškia, kad šalys eliminuoja bet kokią galimybę ginčą spręsti teisme, kadangi teismai privalo pasiųsti šalis į arbitražą tik tuo atveju, jei yra įvykdomos dvi sąlygos: pirma, viena iš arbitražinio susitarimo pusių turi prašyti perduoti ginčą arbitražui ir, antra, teismas turi nustatyti, kad arbitražinė išlyga yra galiojanti, nėra netekusi galios arba gali būti įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2012, 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, ratio decidendi galią turinčiais išaiškinimais, kurie patvirtina Vilniaus apygardos teismo kompetenciją spręsti arbitražo institucijos pirmininko nušalinimo klausimą, vadovaujantis KAĮ nuostatomis.
    4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ neįrodė visų būtinų sąlygų proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Vilniaus apygardos teismas visiškai pagrįstai, prieš priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos prašymo suteikė galimybę pateikti paaiškinimus Lietuvos arbitražo teismui, konkrečiai – jo pirmininkei. Būtent Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė, kaip subjektas, kuriam pareikštas nušalinimas, o ne UAB „Logistikos sprendimų centras“ turėjo teismui pateikti objektyvius įrodymus bei nurodyti aplinkybes, kurios pašalintų bet kokias abejones dėl jos šališkumo ir neobjektyvumo. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Logistikos sprendimų centras“ teiginiai, kad ji, dalyvaudama pareiškėjos prašymo dėl nušalinimo nagrinėjime būtų pateikusi įrodymus dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės nešališkumo, tik dar kartą patvirtina pareiškėjos išsakytas ir teismų konstatuotas aplinkybes dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės ir ją paskyrusių teismo dalininkų sąsajų su UAB „Logistikos sprendimų centras“, jos akcininkais ir vadovu, t. y. Lietuvos arbitražo teismo, kaip institucijos, ir jos pirmininkės šališkumą ir subjektyvumą.
    5. UAB „Logistikos sprendimų centras“ nei su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl galimo teismo pirmininkės A. T. šališkumo ir neobjektyvumo bei akivaizdžios nepriklausomumo stokos Lietuvos arbitražo teisme.
    6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino į bylą pateiktą Darnaus verslo plėtros asociacijos vadovo S. R. pažymą apie tariamą asociacijos narių skaičių, kuri nebuvo paremta jokiais objektyviais įrodymais – narių sąrašu ir pan., be to, buvo pateikta su UAB „Logistikos sprendimų centras“ akcininkais susijusio asmens. UAB „Logistikos sprendimų centras“, Lietuvos arbitražo teismo ir Darnaus verslo plėtros asociacijos vengimas pateikti informaciją apie realius Darnaus verslo plėtros asociacijos narius, sudaro pagrindą taikyti contra spoliatorem prezumpciją, konstatuojant UAB „Logistikos sprendimų centras“ nenaudingas aplinkybes, t. y. jos sąsajas su minėta asociacija bei galimą įtaką Lietuvos arbitražo teismo pirmininkei.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

12Dėl rašytinių paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

  1. Apeliantė UAB „Logistikos sprendimų centras“ 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus. Pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė informaciją apie išrinktus naujus arbitražo teismo kolegialius bei vienasmenį valdymo organus, naujai patvirtintą ir įsigaliojusį statutą ir reglamentą. 2017 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodė, kad vykstant procesui dėl proceso atnaujinimo ir esant nenutrauktai ir nagrinėjamai arbitražo bylai, kurioje be kita ko sprendžiamas ir arbitražo kompetencijos klausimas, kita arbitražinio ginčo šalis dėl to paties ginčo inicijavo naują civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkes teisme, kurioje siekia išspręsti reikalavimą, sutampantį su nagrinėjimo dalyku nagrinėjamoje arbitražinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai tokią bylą nutraukė kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, tačiau prieš tai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, stabdančias arbitražinės bylos nagrinėjimą. UAB „IPSUN“ pateikė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nutrauki tokią bylą, tuo tarpu UAB „Logistikos sprendimų centras“ atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Abu šalių atskirieji skundai buvo perduoti nagrinėti tam pačiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui V. K., kuris nepaisant to, kad ginčo Vilniaus miesto apylinkės teisme dalykas akivaizdžiai sutampa su arbitražinės bylos tarp tų pačių šalių dalyku bei to, kad tas pats teisėjas toje pačioje arbitražinėje byloje jau pasisakė dėl ginčo teismingumo (priėmė nutartį nušalinti tiek arbitražo bylos arbitrą, tiek arbitražo pirmininkę), nuo tokios bylos nesusišalino ir nušalintas nebuvo. Nenusišalinęs nuo nurodytų bylų teisėjas V. K. civilinėse bylose Nr. e2S-1265-392/2017 ir Nr. e2S-1264-392/2017 2017 m. lapkričio 23 d. paskelbė dvi nutartis, kurių viena panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl bylos nutraukimo ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo, o kita – paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos arbitražo teisme nagrinėjamos arbitražinės bylos sustabdymą. Tokiu būdu buvo sukurta paradoksali situacija, kuomet vykstant arbitražiniam nagrinėjimui dėl viso ginčo, viena šalis dėl kelių procentų turtinio ginčo dalies kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą esant galiojančiai arbitražinei išlygai bei nagrinėjamai arbitražinei bylai dėl tapataus dalyko ir teismas ne tik imasi nagrinėti ginčą, kurio dalykas dubliuojasi su arbitražinės bylos dalyku, tačiau ir sustabdo arbitražinės bylos nagrinėjimą, nors tokios teisės bendrosios kompetencijos teismams įstatymai ir nenumato. Toks teisėjo V. K. elgesys leidžia konstatuoti abejones dėl jo galimo bei tikėtino šališkumo UAB „IPSUN“ atžvilgiu siekiant užvilkinti šalių nagrinėjamą esminį ginčą arbitraže dėl nekonkuravimo susitarimų pažeidimo, todėl šiuo aspektu taip pat būtina pasisakyti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
  2. Pareiškėja UAB „IPSUN“ 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. po to, kai 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta byla ir atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, pateikė atsikirtimus į apeliantės 2017 m. lapkričio 28 d. rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamos bylos ginčo objektą sudaro ne nušalinimo, bet proceso atnaujinimo instituto klausimai, todėl apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl tariamo teisėjo V. K. šališkumo. Be to, CPK 365 straipsnio 1 dalyje expressis verbis numatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Tokiu būdu neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą asmenims, tokiems kaip apeliantė, CPK nenumato galimybės paduoti prašymų atnaujinti procesą jokiais kitais pagrindais, tarp jų ir dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.
  3. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 320 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Kadangi šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (ne)teisėtumą ir/ar (ne)pagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip atskirojo skundo papildymas, darytina išvada, kad tokių rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016).
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, į tai, kad apeliantė 2017 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pateikia naujus argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kurie nebuvo pateikti jos atskirajame skunde, į tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d. rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti likus kelioms valandoms iki teismo posėdžio pradžios, kas nėra suderinama su proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, sprendžia, jog apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 323, 338 straipsniai).
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos UAB „IPSUN“ 2017 m. gruodžio 1 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakytina priimti, kadangi jie pateikti po atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės ir teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo.

13Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu

  1. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet yra ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/1013). Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006, 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas teismo byloje, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl arbitražo teismo arbitro ir/ar pirmininko nušalinimo, yra galimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais arbitražo proceso ribotą kontrolę atlieka (ar suteikia pagalbą) ne pačiame arbitražo procese. Ši teisminė kontrolė ar pagalba atliekama (suteikiama) teisme pagal CPK taisykles iškeliamoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jokios kitokios procesinės galimybės, kaip tik atskiroje civilinėje byloje, atlikti arbitražo procese priimtų sprendimų kontrolę ar suteikti arbitražo proceso šalims pagalbą, teismui įstatymais nėra numatyta. Atitinkamai teismo baigiamasis procesinis sprendimas civilinėje byloje, kurioje vadovaujantis KAĮ 16 straipsnio 3 dalimi nagrinėjamas arbitrų sprendimo atsisakyti nušalinti arbitrą/atsisakyti nusišalinti klausimas, yra teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės (CPK 365 straipsnio 1 dalis) ir procesas tokioje byloje dėl šio sprendimo gali būti atnaujinamas pagal CPK XVIII skyriaus taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-571-236/2015).
  3. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminės reikšmės bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas.
  4. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
  5. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
  6. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Suinteresuoto asmens teigimu, procesas nurodytoje byloje turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nes civilinė byla buvo išnagrinėta į bylos nagrinėjimą neįtraukus UAB „Logistikos sprendimų centras“, kaip tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens, nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi ir buvo nuspręsta dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų – nušalinus arbitrą skiriantį organą – Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę ir jos paskirtą arbitrą, procesas arbitražo byloje negali tęstis, nes byla liko be arbitro, o UAB „Logistikos sprendimų centras“ negali su tais pačiais reikalavimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes dėl sudaryto arbitražinio susitarimo teismas ieškinį atsisakytų priimti.
  7. Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pažeidė į bylos nagrinėjimą neįtrauktos UAB „Logistikos sprendimų centras“ teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas konstatavo, kad arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, o tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko nešališkumo ar nepriklausomumo, šios aplinkybės turėtų būti šalinamos kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl atitinkamo subjekto nušalinimo. Pagrįstų abejonių dėl minėtų faktorių egzistavimas bei jų nepašalinimas protingomis priemonėmis asmeniui vykdant funkcijas, susijusias su arbitražo tribunolo sudėtimi, gali pažeisti bylos šalių teisę į tinkamą procesą, todėl gali būti kvalifikuojamas kaip procesinės viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016). Komercinio arbitražo įstatyme numatyta arbitražo teismo teisė priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą ar priimti nutartį nutraukti arbitražinį nagrinėjimą (KAĮ 19 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai), todėl konstatavus, kad dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko šališkumo bylos nagrinėjimas arbitražo teisme nėra galimas, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
  8. Padarydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ nebuvo įtraukta į procesą byloje dėl arbitražo pirmininkės ir jos paskirto arbitro nušalinimo, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai (įskaitant UAB „IPSUN“ prašymą dėl nušalinimų), kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui į UAB „IPSUN“ prašymą pateikti, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo išspręstas UAB „Logistikos sprendimų centras“ teismui pateiktas prašymas dėl galimybės pateikti atsiliepimą byloje ir atidėti teismo posėdį, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako dėl šių aplinkybių, kuriomis suinteresuotas asmuo grindžia prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
  9. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3549-392/2017 duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 23 d. teismui priėmus pareiškėjos UAB „IPSUN“ prašymą dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės A. T. ir arbitro R. K. nušalinimo arbitražo byloje Nr. I-19/2016, Lietuvos arbitražo teismui buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą į prašymą. Gavus Lietuvos arbitražo teismo atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi paskirtas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka 2017 m. kovo 30 d. 8.00 val. teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbta viešai teismų informacinėje sistemoje. 2017 m. kovo 24 d. pareiškėjai UAB „IPSUN“ ir suinteresuotam asmeniui UAB „Logistikos sprendimų centras“ buvo išsiųstas susipažinti Lietuvos arbitražo teismo atsiliepimas į pareiškėjos prašymą, pranešimas apie bylos rašytinio proceso tvarka nagrinėjimo vietą ir laiką. 2017 m. kovo 27 d. suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ atstovas susipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga Vilniaus apygardos teismo patalpose bei 2017 m. kovo 29 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą nustatyti terminą atsiliepimui į pareiškėjos UAB „IPSUN“ prašymą pateikti, atidėti 2017 m. kovo 30 d. 8.00 val. paskirtą teismo posėdį, tačiau šis suinteresuoto asmens prašymas CPK nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo išnagrinėtas. Teismo 2017 m. kovo 30 d. posėdyje pareiškėjos UAB „IPSUN“ prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės, nutarta nušalinti Lietuvos arbitražo pirmininkę A. T. ir jos paskirtą arbitrą R. K. nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo. 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui UAB „Logistikos sprendimų centras“ ir Lietuvos arbitražo teismui buvo išsiųstos susipažinti teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuri nėra skundžiama, kopijos.
  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad UAB „IPSUN“ prašymo dėl arbitražo teismo pirmininkės ir jos paskirto arbitro nušalinimo nagrinėjimo metu UAB „Logistikos sprendimų centras“ buvo įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu, ką patvirtina byloje esantis 2017 m. kovo 24 d. teismo pranešimas apie bylos rašytinio proceso tvarka nagrinėjimo vietą ir laiką, kartu su kuriuo suinteresuotam asmeniui buvo išsiųstas susipažinti Lietuvos arbitražo teismo atsiliepimas į pareiškėjos prašymą. Tai, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ buvo įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu patvirtina ir tai, jog 2017 m. kovo 27 d. suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ atstovui buvo leista susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, be to, suinteresuotam asmeniui buvo išsiųstas susipažinti ir galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Lietuvos arbitražo pirmininkės A. T. ir jos paskirto arbitro R. K. nušalinimo nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo. Esant tokiai situacijai nepagrįstais pripažįstami UAB „IPSUN“ argumentai, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“, kaip neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, turi teisę prašyti atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu bei negali kelti klausimo dėl esminės teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidos padarymo.
  11. Kaip minėta, prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, privaloma nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią asmens teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs to asmens į procesą. Suinteresuoto asmens teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi paneigta UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisė kreiptis į arbitražo teismą dėl 450 000 Eur iš UAB „IPSUN“ priteisimo, nes nušalinus arbitrą skiriantį organą – Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę ir jos paskirtą arbitrą, procesas arbitražo byloje negali tęstis, byla liko be arbitro, o UAB „Logistikos sprendimų centras“ negali su tais pačiais reikalavimais kreiptis į teismą, nes dėl sudaryto arbitražinio susitarimo teismas ieškinį atsisakytų priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti suinteresuoto asmens argumentai yra klaidingi ir nesudaro pagrindo šio asmens įstatymo saugomų interesų pažeidimo, pakankamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo taikymui, konstatavimui. Pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip jau minėta anksčiau, UAB „Logistikos sprendimų centras“ Vilniaus apygardos teismo byloje buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu; antra, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria nušalinti arbitražo teismo pirmininkė ir jos paskirtas arbitras, nėra nuspręsta dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisių ir pareigų; trečia, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nėra pateikta jokių išaiškinimų dėl tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo jurisdikcijos, todėl bet kokios apeliantės interpretacijos šiuo klausimu yra nepagrįstos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisių ar jos pareigų, priimta teismo nutartis nesukuria UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisių ir pareigų, nepažeidžia UAB „Logistikos sprendimų centras“ teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
  12. Be to, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu teismas neišnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymo nustatyti terminą atsiliepimui į pareiškėjos UAB „IPSUN“ prašymą pateikti bei atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nereiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą egzistavimo. Tokia aplinkybė galėtų būti vertinama sprendžiant klausimą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos teismui netinkamai taikant proceso teisės normas.

14Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu

  1. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).
  2. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nušalinus arbitražo teismo pirmininkę buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida (pažeistos KAĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatos), turėjusi esminės reikšmės nepagrįstos nutarties priėmimui.
  3. Arbitražas – tai komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus). CPK 23 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Ginčo sprendimo arbitražu būdo pasirinkimas reiškia, kad šalys susitaria nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, antra vertus, sukuria alternatyviąją jurisdikciją – arbitražo jurisdikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010). Todėl arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Teismas negali paneigti šalių valios, kurią jos išreiškė sudarydamos arbitražinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 593/2013).
  5. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014). Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, yra šalims privalomas (pacta sunt servanda) ir jo negalima vienašališkai keisti, taip pat negalima jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Esant šalių sudarytam galiojančiam arbitražiniam susitarimui, dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dėl ginčų, kurie nearbitruotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).
  6. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja teismų praktiką, kad, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus. Vertinant, ar šalių ginčas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti, kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos. Kai šalys išreiškė intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokią valią įgyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs. Šalių valia turi būti įgyvendinama, jei arbitražinis susitarimas gali būti įvykdomas neteikiant privalumų nė vienos iš šalių teisėms. Aiškinant arbitražinį susitarimą, pirmenybė turi būti teikiama tokiam aiškinimui, kuris leistų išsaugoti arbitražinio susitarimo efektyvumą (efektyvaus aiškinimo principas). Pažymėtina, kad šis principas turi būti taikomas konkrečiai įvertinus kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes išsamus bylos aplinkybių ištyrimas leidžia nustatyti, kokia buvo šalių valia ir ar yra pagrindas pripažinti arbitražinį susitarimą neveikiančiu („patologiniu“) bei aiškinti remiantis efektyvaus aiškinimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).
  7. Tuo atveju, kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, viena šalių ar teismas, nesant reikalavimo tokį susitarimą pripažinti negaliojančiu, negali jo pakeisti. Kol arbitražinis susitarimas galioja, tol ginčas iš esmės nenagrinėtinas teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turėtų spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; kt.). Aiškindamas, kaip turi būti suprantamas niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai; teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010, 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012).
  8. Tarptautinio komercinio arbitražo teorijoje išskiriami du principai, kurie yra svarbūs vertinant arbitražinio susitarimo (ar arbitražinės išlygos) galiojimą. Pirma, arbitražinis susitarimas yra atskirtas, autonomiškas ir nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties (autonomiškumo principas) ir antra, principas, žinomas kaip kompetencijos–kompetencijos doktrina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Taigi, kompetencijos–kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos, o arbitražinės išlygos autonomiškumas reiškia, kad arbitražo teismui pagal savo kompetenciją nusprendus, kad sutartis, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga, yra niekinė, arbitražinė išlyga yra išsaugoma, nes dėl pagrindinės sutarties negaliojimo ji automatiškai nėra pripažįstama negaliojančia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tai taip pat reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad arbitražas visų pirma pats sprendžia dėl savo jurisdikcijos, pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).
  9. Tuo atveju, kai arbitražinė išlyga tenkina reikalavimus, keliamus sutarčiai, ir bylą dėl arbitražinio susitarimo galiojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nagrinėjantis teismas gali nustatyti arbitražinio susitarimo prasmę, remdamasis bendraisiais sutarčių aiškinimo principais, toks arbitražinis susitarimas galioja ir jį įmanoma įvykdyti tol, kol arbitražiniame susitarime nustatytos sąlygos yra tenkinamos. Jei teismui neįmanoma nustatyti dalies arbitražinio susitarimo prasmės, tokiu atveju tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje jis priskiriamas „patologiniams“ arbitražiniams susitarimams. Kai teismas sprendžia dėl „patologinio“ arbitražinio susitarimo galiojimo, jis turi aiškintis šio arbitražinio susitarimo prasmę, ir, kaip minėta, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002).
  10. Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.
  11. CPK 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais teismai teikia pagalbą arbitražo bylos šalims ir arbitražo teismui; teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato CPK ir Komercinio arbitražo įstatymas. Tai reiškia, jog šalys savo susitarimu arbitražo procese negali sukurti teismo kompetencijos, jeigu to nenumato CPK ir KAĮ.
  12. KAĮ 9 straipsnio 1 dalis numato, kad arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo.
  13. KAĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali susitarti dėl arbitro nušalinimo, sprendimo dėl arbitro nušalinimo apskundimo ir kitų su arbitro nušalinimo tvarka susijusių klausimų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nėra susitarta dėl arbitro nušalinimo tvarkos, šalis, norinti pareikšti arbitrui apie nušalinimą, turi per 15 dienų nuo to momento, kai sužinojo apie arbitražo teismo sudarymą arba apie šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pranešti raštu arbitražo teismui nušalinimo motyvus. Jeigu arbitras, kuriam pareikšta apie nušalinimą, nenusišalina pats arba kita šalis nesutinka su nušalinimu, šio arbitro nušalinimo klausimą sprendžia likę arbitražo teismo arbitrai. Kai arbitražo teismą sudaro vienas arbitras arba kai nušalinimas pareikštas visiems arbitražo teismo arbitrams, pats arbitras (patys arbitrai) išsprendžia nušalinimo klausimą.
  14. Kai KAĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nušalinimas atmetamas, šalis, pareiškusi apie nušalinimą, gali per 20 dienų nuo pranešimo apie nušalinimo atmetimą gavimo dienos prašyti Vilniaus apygardos teismą priimti nutartį dėl arbitro nušalinimo. Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis šiuo klausimu yra galutinė ir neskundžiama. Kol Vilniaus apygardos teismas nagrinėja šalies prašymą dėl arbitro nušalinimo, arbitražo teismas, įskaitant arbitrą, kuriam pareikšta apie nušalinimą, gali tęsti arbitražinį nagrinėjimą ir priimti arbitražo teismo sprendimą (KAĮ 16 straipsnio 3 dalis).
  15. Sistemiškai aiškinant KAĮ 16 straipsnio nuostatas, konstatuojama, kad šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalis referuoja tik į šio straipsnio 2 dalį, t. y. šalis, pareiškusi apie arbitro nušalinimą, pagal įstatymą turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismą priimti nutartį dėl arbitro nušalinimo tik tuo atveju, jeigu arbitražinio susitarimo šalys nėra susitarusios dėl arbitro nušalinimo tvarkos.
  16. Analogiškai KAĮ 16 straipsnio nuostatos aiškinamos ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-571-236/2015, konstatuota, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu priimti nutartį dėl arbitro nušalinimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje KAĮ 16 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, nes šalys yra susitarusios dėl arbitrų nušalinimo tvarkos.
  17. KAĮ leidžia šalims pačioms susitarti dėl jų ginčui taikytinų arbitražo taisyklių. Tais atvejais, kai šalys arbitražiniame susitarime susitaria dėl konkrečių taisyklių, kurios taikytinos nagrinėjant ginčą, laikoma, kad arbitražinis susitarimas apima ir tų taisyklių taikymą (KAĮ 4 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, jeigu šalių pasirinktose arbitražo taisyklėse nustatyta tam tikro klausimo sprendimo tvarka ir šalys nėra sudariusios kitokių susitarimų šiuo klausimu, tai atitinkama procedūra atliekama pagal šalių pasirinktose taisyklėse nurodytas procesines taisykles.
  18. Nagrinėjamu atveju UAB „IPSUN“ ir UAB „Logistikos sprendimų centras“ susitarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš ginčo sutarčių ar kitų tarp šalių sudarytų sutarčių ir susijęs su šiomis sutartimis, jų pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamentą (toliau – Reglamentas), kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi. Reglamento 25 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 1 d.) numatyta arbitro nušalinimo tvarka, kuri iš esmės nesiskiria nuo KAĮ 16 straipsnyje numatyto reguliavimo.
  19. Taigi nagrinėjamu atveju šalys arbitražiniame susitarime susitarė dėl konkrečių Reglamente numatytų taisyklių (Reglamento) taikymo klausimo dėl arbitrų nušalinimo nagrinėjimui, pagal kurias KAĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atmetus nušalinimą, šalis, pareiškusi apie nušalinimą, gali per 20 dienų nuo pranešimo apie nušalinimo atmetimą gavimo dienos prašyti Vilniaus apygardos teismą priimti nutartį dėl arbitro nušalinimo. Šiuo atveju galimybė prašyti Vilniaus apygardos teismą priimti nutartį dėl arbitro nušalinimo siejama ne su KAĮ 16 straipsnio 3 dalyje numatytu reguliavimu, bet su šalių arbitražiniu susitarimu dėl konkrečių taisyklių taikymo šiam klausimui spręsti.
  20. Arbitražiniame susitarime šalys nesusitarė dėl arbitražo teismo pirmininkės nušalinimo galimybės ir tvarkos, šio arbitrus skiriančio subjekto nušalinimo tvarka nėra numatyta ir Reglamente.
  21. Kaip minėta, tais atvejais, kai šalys išreiškė intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, tokia šalių valia turėtų būti įgyvendinta, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs. Kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus.
  22. Nors šalys turi teisę pasirinkti arbitražinį ginčų sprendimo būdą, tačiau universali ir nuo ginčų sprendimo būdo nepriklausanti teisingumo esmė, taip pat nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu arbitražo sprendimui suteikiama galia lemia tai, kad ginčą sprendžiančio subjekto nešališkumas ir nepriklausomumas yra fundamentali teisių garantija, privaloma šalims užtikrinti visais atvejais.
  23. Nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis).
  24. Nešališkumas savo ruožtu yra subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas neturi būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių, galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą.
  25. Vertinant nešališkumą ir nepriklausomumą, taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos nešališkumo ir nepriklausomumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015). Nešališkumo ir nepriklausomumo trūkumo egistavimas nustatomas ne tik tais atvejais, kai jis yra įrodomas, bet ir tuomet, kai dėl jo egzistuoja pagrįstų abejonių. Tokių abejonių pagrindas gali būti arbitražo institucijos organizacinė struktūra, ankstesni arbitrų ir arbitražo proceso šalių ryšiai, taip pat kiti veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016).
  26. Nepriklausomumo reikalavimai nuolatinei arbitražo institucijai ir jos pirmininkui arbitražo įstatyme įtvirtinti expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) (KAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Be to, šis reikalavimas, tiek, kiek tai susiję su arbitražo tribunolo sudėties klausimais, išplaukia ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamų tinkamo proceso standartų – nešališkas ir nepriklausomas bylą nagrinėjančio subjekto sudėties sudarymas, kaip minėta, yra viena iš teisės į sąžiningą procesą, garantuotos Konvencijos 6 straipsnyje, sudėtinių dalių ir savo ruožtu leidžia užtikrinti sprendimo priėmimo nešališkumą ir nepriklausomumą.
  27. Tačiau nei Komercinio arbitražo įstatymas, nei Lietuvos arbitražo teismo Reglamentas nenumato galimybės pareikšti nušalinimą šios arbitražo institucijos pirmininkui, kuris skiria arbitrus. KAĮ 3 straipsnio 2 dalyje arbitras apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, paskirtas arba ginčo šalies, arba ginčo šalių susitarimu, arba šio įstatymo nustatyta tvarka ginčui spręsti. KAĮ 3 straipsnio 13 dalis numato, kad nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas yra fizinis asmuo, nuolatinės arbitražo institucijos steigimo dokumentų nustatyta tvarka paskirtas organizuoti šios institucijos veiklą ir atlikti jos administravimo bei šio įstatymo jam priskirtas funkcijas. Iš nurodytų apibrėžimų akivaizdu, kad nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas nėra laikomas arbitru, jam nėra suteikta ginčų sprendimo funkcija, jis atlieka atskiras arbitražo institucijos administravimo ir KAĮ numatytas funkcijas, todėl iš esmės neturi jokios įtakos arbitražinės bylos procesui, išskyrus tam tikras administracines funkcijas, kurios jam yra suteiktos, įskaitant – teisę tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, kai šalys nesusitaria) skirti arbitrą. Kadangi nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas neturi įtakos ginčo išsprendimui, KAĮ 16 straipsnis ir Reglamentas nenumato galimybės reikšti nušalinimą nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkui, kaip kad šio subjekto sąvoka yra apibrėžta KAĮ.
  28. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui bei nesant šalių susitarimo dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės nušalinimo, Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo nušalinti arbitražo institucijos pirmininkės arbitražinėje byloje ir tai vertinama kaip materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo klaida, sudaranti pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 ir panaikinti teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalį dėl arbitražo teismo pirmininkės nušalinimo.
  29. Padarytos išvados nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, pateikti išaiškinimai. Nurodytoje kasacinio teismo byloje nėra pateikta taisyklės, kad KAĮ 16 straipsnio nuostatos turėtų būti aiškinamos plečiamai ir galėtų būti taikomos ne tik arbitrams, bet ir arbitražo institucijų pirmininkams. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, kurie mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) atitinka arbitrams keliamus reikalavimus, o juos vertinant taikomi tie patys vertinimo kriterijai. Todėl tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ir nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti, pirma, atskleidžiamos bylos šalims, antra, jos turi būti šalinamos, inter alia, vadovaujantis KAĮ 9 straipsniu – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo. Kokie konkretūs veiksmai tai galėtų būti – aptariamoje kasacinio teismo nutartyje nėra nurodyta.
  30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog KAĮ ir jo procesą reglamentuojantis Reglamentas nenumato galimybės nušalinti arbitražo institucijos pirmininko, kuris skiria arbitrą, netrukdo pareikšti nušalinimą paskirtam arbitrui tuo pagrindu, kad jį paskyrė nepriklausomumo standarto neatitinkantis institucijos pirmininkas. Tuo atveju, jeigu pagal konkrečios arbitražo institucijos reglamentą, dėl kurio sąlygų susitarė šalys, nebūtų numatyta galimybė atsisakymą nušalinti arbitrą skųsti Vilniaus apygardos teismui, bylą išnagrinėjusio arbitro nepriklausomumo arba nešališkumo trūkumo argumentais būtų galima remtis, skundžiant arbitražo sprendimą dėl ginčo esmės (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
  31. Suinteresuotas asmuo UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu grindė vien aplinkybėmis, susijusiomis su teismo padaryta aiškia teisės taikymo klaida nušalinant arbitražo teismo pirmininkę. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas, nevertina Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje įvertintų faktinių aplinkybių, susijusių su arbitražo teismo pirmininkės ir jos paskirto arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumu nagrinėjamoje arbitražo byloje (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
  32. Kaip minėta, nei KAĮ, nei arbitražo institucijos reglamentas nenumato galimybės pareikšti nušalinimą institucijos pirmininkui, kuris skiria arbitrus. Todėl teismas neturėjo pagrindo nušalinti arbitražo institucijos pirmininkę nagrinėjamoje byloje ir tai yra pagrindas konstatuoti teismo padarytą aiškią ir esminę teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kita vertus, suinteresuotas asmuo prašyme dėl proceso atnaujinimo nekėlė klausimo ir nenurodė jokių argumentų, kuo gi pasireiškė teismo padaryta aiški teisės aiškinimo ir taikymo klaida, vertinant bylos aplinkybes, susijusias su Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės nepriklausomumo trūkumu dėl suinteresuoto asmens sąsajų su arbitražo institucijos dalininkais. Byloje apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės paskirto byloje arbitro asmeninio nepriklausomumo trūkumo ar jo nešališkumo, arbitras teismo buvo nušalintas dėl to, kad jį paskyrė nepriklausomumo stokojanti arbitražo institucijos pirmininkė. Kaip minėta, pagal KAĮ 8 straipsnio 1 dalį nepriklausomumo reikalavimas taikomas ir arbitražo institucijai, ir jos pirmininkui, o ne tik arbitražo teismui (arbitrams). Kadangi arbitro nepriklausomumo trūkumą galima konstatuoti ne tik tada, kai nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų neatitinka pats arbitras, bet ir kai šių reikalavimų neatitinka jį paskyręs subjektas – institucijos pirmininkas, dėl to aplinkybė, jog teismas, nušalindamas paskirtą nagrinėti bylą arbitrą, be pagrindo nušalino ir arbitražo institucijos pirmininkę, nekeičia teismo procesinio sprendimo rezultato dėl arbitro nušalinimo, kadangi arbitrą paskyrė nepriklausomumo standarto neatitinkantis institucijos pirmininkas. Todėl nenustačius pagrindo atnaujinti byloje procesą dėl teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalies, kuria buvo nušalintas arbitras, nėra pagrindo nei peržiūrėti šią įsiteisėjusią teismo nutarties dalį, nei juo labiau ją panaikinti.
  33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ argumentus, kad dėl tokios situacijos, kai arbitražo institucijos pirmininkas, kuris skiria arbitrus ir kurio nepriklausomumo trūkumas yra nepašalinamas, nes tik jis gali skirti kitą arbitrą, ir visada visiems jo paskirtiems arbitrams trūks nepriklausomumo, arbitražas netenka kompetencijos ir ginčas spręstinas teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju nėra pagrindo šalių sudarytą susitarimą dėl ginčo sprendimo arbitražu pripažinti neveikiančiu (praradusiu reikšmę) ar negalimu įvykdyti, nes atsiradęs susitarimo trūkumas gali būti pašalintas net keliais būdais.
  34. Pirma, pačios arbitražinės bylos šalys net ir tokioje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, gali savo nuožiūra susitarti dėl arbitro ar arbitrų skyrimo tvarkos (KAĮ 14 straipsnio 2 dalis, Reglamento 21 straipsnio 3 dalis).
  35. Antra, tokios teisinės situacijos, kaip nagrinėjamoje byloje, kai dėl nepriklausomumo trūkumo institucijos pirmininkas negali paskirti bylą nagrinėjančio arbitro, sprendimo būdus turėtų numatyti nuolatinės arbitražo institucijos reglamentas, o jeigu to nenumato, arbitražo institucija šį klausimą turėtų išspręsti ad hoc. Lietuvos arbitražo teismo veiklą reglamentuoja Lietuvos arbitražo teismo statutas (toliau – Statutas). Statuto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos arbitražo teismo organai yra visuotinis dalyvių susirinkimas, valdyba ir Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas. Lietuvos arbitražo valdybą sudaro šeši nariai, kurie skiriami Visuotinio dalyvių susirinkimo trims metams iš dalyvių ir Lietuvos arbitražo teismo socialinių partnerių teikiamų kandidatų. Valdybai vadovauja Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas, kuris tuo pačiu yra ir Valdybos pirmininkas. Arbitražo teismo pirmininkui išvykus, dėl ligos ar kitokių priežasčių laikinai negalint atlikti savo pareigų, valdyba skiria asmenį, kuris pirmininko negalėjimo eiti savo pareigas metu, vykdys jo funkcijas (Statuto 8.8. straipsnis). Analogiška nuostata numatyta Statuto 17 straipsnyje – pirmininkui išvykus ar dėl ligos ar kitokių priežasčių laikinai negalint atlikti savo pareigų, jo funkcijas atlieka kitas Valdybos paskirtas asmuo. Taigi, nesant galimybės pašalinti arbitražo institucijos pirmininkės nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumo, klausimą dėl arbitrą skiriančio asmens paskyrimo galėtų spręsti Lietuvos arbitražo teismo Valdyba. Nagrinėjamu atveju Valdyba turėtų svarstyti, ar tokia priemonė būtų efektyvi, kadangi suinteresuotos šalies galėtų būti keliamas klausimas ir dėl Valdybos arba atskirų jos narių nepriklausomumo trūkumo, nes Valdybą taip pat skiria Visuotinis dalyvių susirinkimas, kuris renka ir atšaukia arbitražo teismo pirmininką, tvirtina, keičia ir papildo Statutą, tvirtina pirmininko pateiktą ir su Valdyba suderintą Lietuvos arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą bei kitas arbitražo taisykles ir procedūrų reglamentus.
  36. Trečia, nepavykus susidariusios situacijos išspręsti pirmais dviem būdais (šalims nesusitarus dėl arbitro kandidatūros ar nustačius valdybos in corpore ar atskirų jos narių nepriklausomumo trūkumą paskirti arbitrą byloje), suinteresuota šalis galėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu suteikti pagalbą ir konkrečiu individualiu atveju prašyti teismą paskirti arbitrą (-us) arbitražinėje byloje, kaip ir ad hoc arbitražo atveju (pagal įstatymo analogiją KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
  37. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3549-392/2017 nagrinėjimo metu iki bylos išnagrinėjimo neišsprendus suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti nustatymo ir teismo posėdžio atidėjimo, galėjo būti apribotos suinteresuoto asmens procesinės teisės teikti byloje paaiškinimus bei argumentus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinis pažeidimas nelaikytinas aiškia ir esmine teisės aiškinimo ir taikymo klaida, darančia įtaką Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties (ne)teisėtumui, todėl nesudaro atskiro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Be to, suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu grindė vien aplinkybėmis, susijusiomis su arbitražo teismo pirmininkės nušalinimu.
  38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 procesas galėtų būti atnaujintas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi, kaip minėta, nušalinant arbitražo teismo pirmininkę buvo padaryta aiški teisės aiškinimo ir taikymo klaida. Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinis teismas turėtų panaikinti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, ir, atnaujinęs procesą šiuo pagrindu, šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau atsižvelgus į nagrinėjamo klausimo pobūdį, atnaujinimo pagrindą, kai konstatavus pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą yra pasisakoma ir dėl teisės klausimo išnagrinėjimo iš esmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos dalies dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo bei protingumo principų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju būtina ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017, bet ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017, dalį dėl arbitražo teismo pirmininkės nušalinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti UAB „IPSUN“ prašymo dalį dėl arbitražo teismo pirmininkės nušalinimo.
  39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai UAB „IPSUN“ nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

16Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sprendimų centras“ prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 nurodytu teisiniu pagrindu.

17Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017, dalį dėl arbitražo teismo pirmininkės A. T. nušalinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti uždarosios akcinės bendrovės „IPSUN“ prašymo dalį dėl arbitražo teismo pirmininkės A. T. nušalinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai