Byla 2-1942-436/2014
Dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Roche Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui, atsakovo UAB „Primerus vestus“ atstovams advokatui Giedriui Murauskui ir advokatui Gintui Andruškai, atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ atstovui advokato padėjėjui Ariui Damušiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1942-436/2014 pagal ieškovės UAB „Roche Lietuva“ ieškinį atsakovėms BUAB „Kraujo donorystės centras“, UAB „Primerus vestus“ dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2ieškovė UAB „Roche Lietuva“ elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 str. 2 d.) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti tarp BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir UAB „Primerus vestus“ 2012-07-30 sudarytą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. LP-2275, ir 2012-08-01 sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto hipotekos, notarinio registro Nr. MK-5142, negaliojančiomis ab initio. Taip pat prašo priteistai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje ir dublike nurodė, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas UAB „Roche Lietuva“ ir atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ 2007-01-02 sudarė reagentų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RD 07/01/02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo tas prekes pirkti ir už jas apmokėti. 2009-12-09 tarp tų pačių šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 656.032 Lt paskolą. Paskolą atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2010-04-01, tačiau negrąžino. 2011-10-10 vėlgi tos pačios šalys sudarė techninės priežiūros ir remonto sutartį, pagal kurią ieškovas vykdė techninę priežiūra, atliko remontus atsakovo turimai įrangai. Atsakovas už suteiktas techninės priežiūros paslaugas buvo įsipareigojęs ieškovui mokėti valandinį mokestį.

4Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2013-06-27, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti prieš tai minėtą teismo nutartį. Kauno apygardos teismo 2013-11-11 nutartimi ieškovo finansinis reikalavimas BUAB „Kraujo donorystės centras“ patvirtintas 1.028.876,11 Lt sumai.

5Atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ ir AB SEB bankas 2008-08-01 buvo sudarę Kreditavimo sutartį Nr. 0350807125542-64, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 1.264.000 Lt dydžio kreditą buto, esančio Kęstučio g. 86 / I. Kanto g. 18-9H, Kaune, pirkimui. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui, atsakovas bankui buvo įkeitęs ne tik prieš tai minėtą nekilnojamąjį turtą, bet ir kitą turtą, esantį adresu I. Kanto g. 15, Kaune.

62012-07-26 atsakovas UAB „Primerus vestus“ ir AB SEB bankas sudarė Laidavimo sutartį Nr. 0350807125542-64, pagal kurią atsakovas UAB „Primerus vestus“ laidavo už kito atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ prievoles, prisiimtas 2008-08-01 kreditavimo sutarties pagrindu. Pažymi, kad šalys susitarė, jog laidavimo sutartis galios iki 2012-07-31, t.y. ji buvo sudaryta tik 6 dienom. Tą pačią dieną, kai buvo sudaryta laidavimo sutartis, 2012-07-26 abu atsakovai sudarė Susitarimą dėl skolos padengimo ir reikalavimų perėmimo, pagal kurį šalys susitarė, jog atsakovas UAB „Primerus vestus“ perims kito atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ skolą AB SEB bankui, kylančią iš 2008-08-01 kreditavimo sutarties. Tą pačią dieną, atsakovas UAB „Primerus vestus“ pervedė AB SEB bankui 557.871,18 Lt skolą, tokiu būdu galimai įvykdydamas UAB „Kraujo donorystės centras“ prievoles AB SEB bankui. Tokiu būdu AB SEB bankas perleido atsakovui UAB „Primerus vestus“ daiktines teises į bankui įkeistą, bet nuosavybės teise atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantį turtą.

72012-07-27 atsakovai sudarė Kredito linijos sutartį Nr. KDG-1, pagal kurią atsakovas UAB „Primerus vestus“ suteikė atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ 1.500.000 Eur kredito limitą. 2012-07-30 atsakovai sudarė sutartį, pagal kurią prieš tai minėta kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui atsakovui UAB „Primerus vestus“ naudai buvo įkeistas atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), kurio vertė šalių susitarimu nustatyta 2,5 mln. litų. Nepaisant šio įkeitimo, 2012-08-01 atsakovai sudarė kitą sutartį, pagal kurią atsakovo UAB „Primerus vestus“ naudai buvo įkeistas atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ nuosavybės teise priklausantis butas, šalių įvertintas 1,5 mln. litų. Kauno apygardos teismo 2013-11-11 nutartimi atsakovas UAB „Primerus vestus“ yra įtrauktą į BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių sąrašą kaip hipotekos kreditorius ir jo finansinis reikalavimas patvirtintas 2.773.598,21 Lt sumai.

8Ieškovas nurodo, jog pastarieji ginčijami 2012-07-30 ir 2012-08-01sandoriai pažeidžia ieškovo teise ir egzistuoja visos sąlygos pripažinti juos negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu. Ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Kraujo donorystės centras“, ginčo sandoriai pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir visų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Ginčijamais sandoriais atsakovo UAB „Primerus vestus“ reikalavimo teisės yra užtikrintos didesnei turto vertei, nei yra UAB „Primerus vestus“ reikalavimas. Tai reiškia, kad įkeitimas yra perteklinė UAB „Pimerus vestus“ reikalavimo teisių įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl ji nepagrįstai riboja BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių galimybes patenkinti jų finansinius reikalavimus, kurie galėtų būti tenkinami iš įkeisti turto, nesant šio turto įkeitimo. Tokiu būdu atsakovas UAB „Primerus vestus“ tapo privilegijuotu BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriumi.

9Ieškovas pažymi, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ jau buvo nemokus, tai patvirtina ir pačios ginčo sutarties preambulės B dalis. Šią aplinkybę patvirtina ir po penkių mėnesių įvykęs atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ akcininkų susirinkimas, kurio metu svarstytas klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo. Atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius elgėsi nesąžiningai. Atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“, įkeisdamas savo turtą kitam atsakovui turėjo žinoti, kokią neigiamą įtaką šie sandoriai padarys jo kreditoriams, o kitas atsakovas UAB „Primerus vestus“ turėjo pareigą pasidomėti apie įkeičiamo turto savininko skolas kreditoriams.

10Tai, kad atsakovai buvo nesąžiningi patvirtina tas faktas, jog atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sudarę balsavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui UAB „Primerus vestus“ buvo perleista 968 atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ akcijų, todėl atsakovas UAB „Primerus vestus“ turėjo teisę priimti sprendimus, susijusius su UAB „Kraujo donorystės centras“ ūkine–komercine veikla. Pažymi, jog visi prieš tai minėti sandoriai įvyko vienos savaitės bėgyje, kas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas UAB „Primerus vestus“ puikiai žinojo apie sunkią atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ turtinę padėtį.

11Ieškovas nurodo, jog atsakovai šių sandorių sudaryti neprivalėjo, kadangi dėl įkeitimo nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, nei koks nors kitas privalomas imperatyvaus pobūdžio valstybės aktas, be to, egzistavo akivaizdi priepriešinių reikalavimų disproporcija, t.y. UAB „Primerus vestus“ suteikta paskola ženkliai mažesnė, nei įkeisto turto vertė.

12Ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo 2014-01-02 įvykusio atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ antrojo kreditorių susirinkimo metu, kurio metu ieškovas gavo ginčijamus dokumentus. Tai reiškia, kad ieškovas nepraleido vienų metų ieškinio senaties termino.

13Atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodoma, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, actio Pauliana negali būti naudojamas nepagrįstos privilegijos kreditoriui suteikimo, kai kreditorius, prisidengdamas actio Pauliana institutu, galėtų ginčyti bet kokius skolininko sudarytus sandorius. Vertinant ieškovo ieškinio argumentus, lieka neaišku, kuo ieškovo ginčijami sandoriai nukrypo nuo įprastinės verslo praktikos ir kokiomis, neva nenaudingomis, sąlygomis šie sandoriai buvo sudaryti. Atsakovams sudarius ginčijamus sandorius, atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ turto vertė ir apimtis niekaip nesumažėjo, nes visas turtas nebuvo perleistas, bet įkeistas kitam atsakovui. Tai, kad šis turtas buvo įkeistas, nereiškia, jog atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriai iš šio turto negalės patenkinti savo kreditorinių reikalavimų. Priešingai, atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ iš kito atsakovo UAB „Primerus vestus“ gavo atitinkamas pinigines lėšas ir įsipareigojimus įgijo tik tokius, kurie yra adekvatūs gautų piniginių lėšų sumai. Tai, kad įkeisto turto vertė yra didesnė nei atsakovo UAB „Primurus vestus“ suteikta paskola nereiškia, kad visa gauta už parduotą turtą suma bus pervesta įkaito turėtojui. Iš įkeisto turto patenkinus UAB „Primerus vestus“ kreditorinį reikalavimą, likusi įkeisto turto dalis bus panaudota kitų atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.

14Ieškovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, tačiau šioje byloje kardinaliai skiriasi analizuojamos situacijos ir faktinės bylos aplinkybės. Ieškovo argumentai, jog atsakovas, ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo nemokus, yra nepagrįsti. Pažymi, kad 2009-12-09 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ sudaryta paskolos sutartis savo esme visiškai atitinka tarp BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir kito atsakovo UAB „Primerus vestus“ sudarytą paskolos sutartį, todėl pagal ieškovo sutarties aiškinimą, galima būtų teigti, jog atsakovas jau 2009 metais buvo nemokus. ta aplinkybė, kai įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki.

15Ieškovo teigimu, faktinių aplinkybių kontekste galioja dvi prezumpcijos, neva patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą (CK 6.67 str. 4 p. ir 7 p.). Bankroto administratoriaus vertinimu nagrinėjamu atveju negali būti taikomos nei viena iš šių sąlygų. Pažymi, kad BUAB „Kraujo donorystės centras“ iš viso yra išleidęs 3800 akcijų. A. J. V. priklausė 1935 akcijos, tai maždaug sudaro 50,9 %. Balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta 2008-08-01, tą pačią dieną, kai buvo sudaryti kredito linijos sutartis, viena iš ginčijamų sutarčių, o tai reiškia, kad turtinių teisių perleidimas niekaip neįtakojo ginčijamų sutarčių sudarymą. Be to, UAB „Primerus vestus“ buvo perleista tik 968 vnt. akcijų, kas sudarė 25,47 % visų balsų, o tai BUAB „Kraujo donorystės centras“ akcininkų susirinkime jokios lemiamos įtakos negalėjo turėti. Akivaizdu, jog CK 6.67 str. 7 p. prezumpcija šioje situacijoje nėra taikoma.

16Teismų praktikoje CK 6.67 str. 4 p. prezumpcija labai retai taikoma ir tik tuo atveju, kai skolininkas parduoda turtą žemesne nei rinkos kaina, t.y. sumažina savo turimo turto iš kurio galima būtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus masę. Šiuo atveju, atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ turimo turto masė nesumažėjo. Šios aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, jog atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi.

17Ieškovas nurodo, jog atsakovai ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo. Pareigą įkeisti turtą, t.y. sudaryti ginčijamas sutartis įpareigojo sudaryti Kredito linijos sutartis. Kredito linijos sutartis nėra ginčijama, ji yra galiojanti, o sutarčių vykdymas jos šalims yra privalomas. Be to, pažymi, kad prievolių užtikrinimas įkeitimu komercinėje verslo praktikoje faktiškai yra virtęs būtina paskolos sandorio sąlyga, todėl ieškovo teiginiai dėl privalomumo sudaryti sandorius nebuvimo, yra ne tik teisiškai nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys įprastinei verslo praktikai.

18Atsakovas UAB „Primerus vestus“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo argumentai iš esmės grindžiami analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ argumentai. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodoma, o teismo posėdžio metu atstovai paaiškino, kad atsakovai jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų neatliko, dėl ko būtų galima ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Atsakovas UAB „Primerus vestus“ kredito linijos sutarties pagrindu paskolino atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ lėšų, kurių tuo metu reikėjo įmonės tolimesnei veiklai vystyti, atsiskaitymams su jos kreditoriais, o gautus kreditus atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ užtikrino antriniu įkeitimu lygiai tuo pačiu, kuris kažkada buvo įkeistas AB SEB bankui. Atsakovas sutinka su kito atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ argumentais, jog nėra visų CK 6.66 str. įtvirtintų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, todėl pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius nėra jokio teisinio pagrindo.

19Atsakovo nuomone ieškovo, kaip atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriaus interesai nebuvo pažeisti, nes atsakovo turto masė nebuvo sumažinta. Be to, pažymi, jog pirminiu įkeitimu bankui buvo įkeistas lygiai tas pats turtas. Be to, pažymi, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ gavęs lėšų iš atsakovo UAB „Primerus vestus“ atliko mokėjimus Sodrai, Valstybinei ligonių kasai, sumokėjo darbuotojams, kitiems kreditoriams, tame tarpe pačiam ieškovui UAB „Roche Lietuva“ 2012-08-02 buvo pervesta 18.480 Lt, 2012-08-08 dar 22.791,62 Lt, 2012-09-12 – 16.102 Lt, 2012-09-26 – 17.430 Lt. Tai reiškia, kad ginčijami sandoriai nebuvo žalingi nei atsakovams, nei pačiam ieškovui. Ginčijami sandoriai ne tik nepablogino BUAB „Kraujo donorystės centras“ turtinės padėties, bet dar ir pagerino, nes bendrovė gavusi papildomų lėšų, galėjo toliau tęsti ūkinę–komercinę veiklą, atsiskaitinėti su kreditoriais.

20Verslo praktikoje ūkio subjektai pinigų be užtikrinimo priemonių neskolina, natūralu, kad suteikdama 1,5 mln. litų kredito liniją atsakovas UAB „Primerus vestus“ paprašė ir užtikrinimo, t.y. nekilnojamojo turto įkeitimo. Turto įkeitimas buvo kredito suteikimo sąlyga. Atsakovas ieškovo argumentams, jog įkeisto turto vertė yra ženkliai didesnė, nei suteikta paskola, paneigti, pateikia įkeisto turto vertinimo ataskaitas, kuriose bendra įkeisto turto vertė siekia 1.540.500 Lt. Apie ieškovo minimą disproporciją negalima kalbėti, nes vien kredito linijos sutartimi UAB „Kraujo donorystės centras“ bet kada galėjo pasiimti kreditą iki 1,5 mln. Eur, kas sudaro 5,2 mln. litų, nors faktiškai atsakovas pasiėmė tik 470.000 Eur (1.622.816 Lt). Jeigu įkeisto turto vertė ir buvo didesnė, priepriešinių įsipareigojimų disproporcija šiuo atveju objektyviai niekaip negalėjo atsirasti. Net ir nesudarius ginčijamų sandorių, iškėlus BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto bylą, atsakovas UAB „Primerus vestus“ bet kuriuo atveju butų tapęs jo kreditoriumi su įmonės nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintu reikalavimu. Pažymi, jog atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ nuosavybės teise turi ne tik įkeistą turtą, bet ir kito nekilnojamojo turto. Taip pat ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ ginčijamų sandorių sudarymo metu tikslas buvo ne kaip nors apgauti kreditorius ar išvengti atsiskaitymo su jais, bet su kreditoriais atsiskaityti.

21Ieškinys atmestinas.

22Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti tarp BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir UAB „Primerus vestus“ 2012-07-30 sudarytą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. LP-2275, ir 2012-08-01 sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto hipotekos, notarinio registro Nr. MK-5142, negaliojančiomis ab initio. Ieškovo vertinimu, ginčo sutartys galėtų būti pripažintos negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), kadangi, ieškovo vertinimu, sandoriai pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių interesus, sandorių sudarymo metu atsakovai elgėsi nesąžiningai, be to, jie neprivalėjo sudaryti šių sandorių.

23CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

24CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.

25Dėl ieškovo kaip kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-01-02 ieškovas ir atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ sudarė Reagentų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RD 07/01/02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo tas prekes pirkti ir už jas apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas atsakovui prekes pateikė, tačiau duomenų apie apmokėjimą už gautas prekes byloje nėra. 2009-12-09 tarp tų pačių šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 656.032 Lt paskolą. Iš šios paskolos 3 straipsnio nuostatų matyti, jo paskola buvo skirta UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių reikalavimas tenkinti. Paskolą atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2010-04-01, tačiau duomenų byloje apie jos grąžinimą nėra. 2011-10-10 tos pačios šalys sudarė Techninės priežiūros ir remonto sutartį, pagal kurią ieškovas vykdė techninę priežiūra, atliko remontus atsakovo turimai įrangai. Atsakovas už suteiktas techninės priežiūros paslaugas buvo įsipareigojęs ieškovui mokėti valandinį mokestį, tačiau duomenų apie įvykdytus mokėjimus ieškovui byloje nėra. Kaip matyti iš visų šių sutarčių, jos buvo atlygintinės ir galiojo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2013-06-27, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti prieš tai minėtą teismo nutartį. Pagal kreditorių pateiktus prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus atsiradusius iki nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Kraujo donorystės centras“ įsiteisėjimo dienos, ieškovo finansinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2013-11-11 nutartimi patvirtintas 1.028.876,11 Lt sumai. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamų sandorių 2012-07-30 ir 2012-08-01 sudarymo metus ieškovas buvo atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriumi, o tai reiškia, kad jis turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą.

27Dėl aplinkybių, jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, nustatymo.

28CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Šis sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi IĮ G. V. vaistinė v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2012). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007). Skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus, pavyzdžiui, įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ ir AB SEB bankas 2008-08-01 buvo sudarę Kreditavimo sutartį Nr. 0350807125542-64 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 1.264.000 Lt dydžio kreditą buto, esančio ( - ), pirkimui. Paimto kredito grąžinimo terminas buvo iki 2015-07-31. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui, atsakovas bankui buvo įkeitęs ne tik prieš tai minėtą nekilnojamąjį turtą, bet ir kitą turtą, esantį adresu ( - ). Šiuos duomenis patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos išrašai apie hipotekos įregistravimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ vėlavo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, todėl AB SEB bankas 2012-07-16 atsakovo atstovui įteikė pranešimą, kuriuo įpareigojo UAB „Kraujo donorystės centras“ per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos padengti susikaupusį įsiskolinimą, o jeigu šis nebus padengtas, paskolos sutartis bus laikoma nuo 2012-07-31 nutraukta ir bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Reaguodamas į šį banko įspėjimą, atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ siūlė bankui inicijuoti dvišalį susitikimą dėl derybų vedimo. Tačiau bankas derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo nesutiko. Tai reiškia, jog norint, kad nebūtų nutraukta kreditavimo sutartis su banku ir tokiu būdų išvengta finansinių nuostolių, atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ reikėjo skubiai įvykdyti įsipareigojimus arba rasti kitą išeitį.

302012-07-26 atsakovas UAB „Primerus vertus“ ir UAB „Kraujo donorystės centras“ sudarė Susitarimą dėl skolos padengimo ir reikalavimų perėmimo, pagal kurį konstatuota, jog susitarimo sudarymo dienai atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ skola AB SEB bankui yra 579.066,48 Lt, atsakovas neturi finansinių galimybių padengti šią skolą kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, o bankas atsisako skolininko naudai pakeisti kreditavimo sutarties terminus, todėl atsakovas UAB „Primerus vestus“ įsipareigojo padengti už skolininką UAB „Kraujo donorystės centras“ visą likusį įsiskolinimą iki 2012-07-31 ir tokiu būdu perėmė visas banko teises pagal kreditavimo sutartį, taip pat teises į įkeistą turtą. 2012-07-26 atsakovas UAB „Primerus vestus“ ir AB SEB bankas sudarė Laidavimo sutartį Nr. 0350807125542-64, pagal kurią atsakovas UAB „Primerus vestus“ laidavo už atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ prievoles, prisiimtas 2008-08-01 kreditavimo sutarties pagrindu. Ši laidavimo sutartis galiojo iki 2012-07-31, t.y. iki to laikotarpio, kai atsakovas UAB „Primerus vestus“ padengė visą UAB „Kraujo donorystės centras“ skolą AB SEB bankas. 2012-07-26 atsakovas UAB „Primerus vestus“ pervedė AB SEB bankui 557.871,18 Lt skolą už UAB „Kraujo donorystės centras“. UAB „Primerus vestus“ įvykdžius visą prievolę bankui, AB SEB bankas jam perdavė visus hipotekos lakštų Nr. ( - ), ( - ), ( - )originalus. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog atsakovas UAB „Primerus vestus“ nuo 2012-07-31 perėmęs iš AB SEB banko visas reikalavimo teises į atsakovą UAB „Kraujo donorystės centras“, tapo naujuoju UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriumi. Tai reiškia, jeigu UAB „Primerus vestus“ nebūtų apmokėjęs turėtus UAB „Kraujo donorystės centras“ įsiskolinimus kreditoriui AB SEB bankas ir nebūtų perėmęs prievolės užtikrinimo, UAB „Kraujo donorystės centras“ nekilnojamojo turto įkaito turėtojas būtų buvęs AB SEB bankas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriaus UAB „Primerus vestus“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui hipoteka įregistruota tiems patiems UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantiems nekilnojamiesiems objektas – ( - ) ( - ), jokie kiti atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantys nekilnojamieji daiktai papildomai įkeisti nebuvo.

312012-07-27 atsakovai sudarė Kredito linijos sutartį Nr. KDC-1, pagal kurią atsakovas UAB „Primerus vestus“ suteikė atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ 1.500.000 Eur kredito limitą. 2012-07-30 atsakovai sudarė sutartį, pagal kurią prieš tai minėta kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui atsakovui UAB „Primerus vestus“ naudai buvo įkeistas lygiai tas pats atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), kurio vertė šalių susitarimu nustatyta 2,5 mln. litų. Tai reiškia, jog atsakovo UAB „Kraujo donorytės centras“ teisinė padėtis niekaip nepasikeitė, tik padidėjo jos turimos prievolės dydis, t.y. atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ gavo papildomai lėšų, iš kurių jis vykdė atsiskaitymus su savo kreditoriais, su bendrovės darbuotojais, bei su pačiu ieškovu. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantys banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog 2012-08-02 pervesta ieškovui 18.480,00 Lt, po kelių dienų 2012-08-08 ieškovui papildomai pervesta 22.791,62 Lt, 2012-09-12 – 16.102,00 Lt, 2012-09-26 – 17.430,00 Lt. Atsakovų pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, jog iš gautų iš atsakovo UAB „Primerus vestus“ lėšų pagal kredito linijos sutartį, atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ 936.844,28 Lt panaudojo būtent kreditorių reikalavimui dengimui. Kauno apygardos teismo 2013-11-11 nutartimi atsakovas UAB „Primerus vestus“ yra įtrauktą į BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių sąrašą kaip hipotekos kreditorius ir jo finansinis reikalavimas patvirtintas 2.773.598,21 Lt sumai.

32Kaip jau buvo minėta prieš tai, kasacinio teismo yra suformuota praktika, jog teismas privalo nustatyti, ar skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus, įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai. Ieškovas neginčija tarp atsakovų sudarytos kredito linijos sutarties, pagal kurią atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ gavo nemažai lėšų ir iš kurių buvo atsiskaityta su kreditoriais. Tai reiškia, kad kredito linijos sutarties su atsakovu UAB „Primerus vestus“ buvo netgi naudinga kreditoriams. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ginčija tik įkeitimo sandorius, nes mano, jog atsakovas UAB „Primerus vestus“ tapo privilegijuotas visų kreditorių atžvilgiu ir iš parduoto UAB „Kraujo donorystės centras“ turto pirmoje eilėje bus patenkintas būtent pastarojo kreditoriaus finansinis reikalavimas. Pažymėtina, kad atsakovų sudarytoje kredito linijos sutartyje buvo numatyta, jog atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo privalo įkeisti kreditoriui nekilnojamąjį turtą ir įregistruoti šiuos įkeitimus Hipotekos įstaigoje. Teismo vertinimu, tokie atsakovo UAB „Primerus vestus“ veiksmai, kai suteikiama pakankamai didelė paskola ir sutartimi pareikalaujama iš skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo įkeičiant jam priklausantį turtą, atitiko įprastą verslo praktiką ir atitinka protingumo, teisingumo principus. Be to, jau buvo minėta, kad atsakovui UAB „Primerus vestus“ buvo įkeistas lygiai tas pats UAB „Kraujo donorystės centras“ turtas, kuris prieš tai jau buvo įkeistas AB SEB bankas, o padengus visą įsiskolinimą atsakovui UAB „Primerus vestus“ perėjo visos daiktinės teisės į atsakovą UAB „Kraujo donorystės centras“. Taigi, visos šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, jog ginčijami įkeitimo sandoriai jų sudarymo metu pažeidė ieškovo, kaip UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriaus interesus, nes įkeitimas jau prieš tai egzistavo ir UAB „Primerus vestus“ privilegijuotesnėje padėtyje nėra atsidūręs. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad apie vieno iš kreditoriaus privilegijas būtų galima kalbėti nebent tuo atveju, jeigu UAB „Kraujo donorystės centras“ būtų įkeitęs savo turtą už svetimą prievolę ir iš tokio sandorio nebūtų gavęs jokios realios naudos. Šiuo atveju teismas nustatė, jog buvo priešingai.

33Ieškovas įrodinėja, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo interesus, kadangi atsakovas UAB „Primerus vestus“ žinojo arba privalėjo žinoti, jog atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ jau tuo metu buvo nemokus. Byloje duomenų apie tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo nemokus nėra. Tai, kad atsakovas turėjo finansinių sunkumų, ginčo dėl to nėra, šios aplinkybės neneigia ir atsakovai, tačiau tai nepatvirtina, jog atsakovas tuo metu tikrai buvo nemokus. Atsakovas UAB „Primerus vestus“ suteikė atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ paskolą tikslu atsiskaityti su kreditoriaus, kad atsakovas galėtų toliau tęsti ūkinę veiklą. Pažymėtina, kad bankroto byla atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ iškelta gerokai vėliau, nei sudaryti ginčijamų sandoriai, todėl spręsti apie atsakovo nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu nėra pagrindo. Tai, kad bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia, patvirtina duomenys iš BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto bylos (CPK 179 str. 3 d.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl buvusio vadovo A. J. V. nesąžiningų veiksmų.

34Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamais sandoriais nebuvo pažeisti ieškovo kaip atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriaus interesai. Ginčijamų sandorių sudarymu metu nebuvo sukurta situacija, kai buvo sumažinta bendra atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ turimo turto vertė.

35Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius.

36Kasacinėje praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

37Teismas jau prieš tai nustatė, kad atsakovų 2012-07-26 sudarytoje kredito linijos sutarties 5 p. šalys susitarė, jog atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo privalo įkeisti kreditoriui nekilnojamąjį turtą ir įregistruoti šiuos įkeitimus Hipotekos įstaigoje. Tai reiškia, jog privalomumas sudaryti ginčijamus sandorius kilo iš pačios sutarties, kurios ieškovas net neginčija. Taip pat pažymėtina, jog atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ susidūrus su finansiniais sunkumais ir bankui nesutikus pakeisti kreditavimo sutarties sąlygų, 2012-07-26 buvo sudarytas tarp atsakovų susitarimas tikslu padengti už atsakovą UAB „Kraujo donorystės centras“ įsiskolinimą bankui. O 2012-07-26 kredito linijos sutartimi UAB „Kraujo donorystės centras“ suteikta 1,5 mln. eurų paskola, tikslu atsiskaityti su UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriais. Tai reiškia, jog atsakovas UAB „Primerus vestus“ suteikė atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ 1,5 mln. eurų paskolą, todėl savaime suprantama, jog tokio dydžio paskolos įvykdymo užtikrinimui buvo pareikalauta įkeisti UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, toks sandoris atitiko visuotinai žinomą ir įprastą verslo praktiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamus sandorius.

38Dėl atsakovų nesąžiningumo, sudarant ginčijamus sandorius, nustatymo.

39CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį pripažinti negaliojančiu minėto straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad protingu ir apdairiu, t.y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. bankrutuojanti AB „Alytaus tekstilė“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-15/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „SG auto“ v. UAB „Marisa“, bylos Nr. 3K-3-317/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2014).

40Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013).

41Ieškovas, teigdamas, kad atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius elgėsi nesąžiningai, remiasi CK 6.67 str. 4 ir 7 punktais. CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Ieškovas įrodinėja, jog įkeisto atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ įkeitė žymiai didesnės vertės turtą atsakovui UAB „Primerus vestus“ nei buvo pastarojo suteikta paskola.

42Nustatyta, kad 2012-07-26 susitarimu atsakovas UAB „Primerus vestus“ už atsakovą UAB „Kraujo donorystės centras“ sumokėjo bankui 579.066,48 Lt skolą. Tą pačią dieną atsakovai sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo suteikta 1,5 mln. eurų paskola. Iš hipotekos sutarčių matyti, jog įkeisto turto, esančio ( - ), bendra vertė šalių susitarimu buvo nustatyta 2,5 mln. litų, ir įkeisto turto, esančio ( - ), bendra vertė šalių susitarimu buvo nustatyta 1,5 mln. litų. Taigi, šalių susitarimu įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų bendra vertė buvo apie 4 mln. litų. Atsakovas UAB „Primerus vestus“ pateikė į bylą UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriaus užsakymu 2013-02-26 ir 2013-03-15 atliktą turto vertinimą, iš kurio matyti, jog turto, esančio ( - ), rinkos vertė buvo 544.000 Lt, priverstinio pardavimo vertė yra 326.000 Lt, o turto, esančio ( - ), rinkos vertė 996.500 Lt, likvidacinė vertė – 697.000 Lt. Taigi, bendra įkeisto turto vertė 2013 m. vasario – kovo mėnesiais siekė 1.540.500 Lt, Sutiktina su atsakovų argumentais, jog nors turto vertinimas atliktas po pusės metų, nei buvo sudaryti ginčijami sandorai, tačiau mažai tikėtina, kad viso įkeisto turto vertė ženkliai skyrėsi. Šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, jog įkeisto turto vertė yra ženkliai didesnė, nei atsakovo UAB „Primerus vestus“ atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ suteikta paskola. Ieškovas į bylą įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovų pateiktus įrodymus, nepateikė. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovai, netgi ir tuo atveju, jeigu įkeisto turto vertė būtų ženkliai didesnė nei prievolės suma, kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje dėl to niekaip nepablogėja. Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas iš pardavus įkeistą turtą yra reglamentuotas Įmonių bankroto įstatymo 34, 35 straipsniuose. Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą, negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad hipotekos kreditorius bankroto procese iš įkeisto turto pardavimo gauna tik tiek, kiek reikalinga jo prievolei padengti. Be to, pažymėtina, jog byloje esantys juridinių asmenų registro išrašai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ be įkeisto nekilnojamojo turto, dar turi kito, hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto, esančio ( - ) (vertė 1.184.000 Lt ), bei ( - ), kurių vertė yra pakankamai didelė. Iš šio turto bankroto proceso metu bus galimybė tenkinti UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių finansinius reikalavimus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog netgi ir laikant, kad įkeisto turto vertė buvo daug didesnė, nei suteikta paskola, priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija šiuo atveju niekaip negalėtų atsirasti (CK 6.67 str. 4 p.).

43Ieškovas nurodo, jog atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi, nes atsakovas UAB „Primerus vestus“ kontroliavo kitą atsakovą UAB „Kraujo donorystės centras“ ir turėjo įtakos priimant sprendimus (CK 6.67 str. 7 p.). Savo argumentus ieškovas grindžia 2012-08-01 sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartimi.

44Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

45Iš byloje esančios 2012-08-01 Balsavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ iš viso buvo išleidęs 3800 paprastųjų vardinių akcijų. Vienas iš akcininkų A. J. V., kuriam nuosavybės teise priklausė 1935 visų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, perleido atsakovui 968 akcijas, suteikiančias teises balsuoti susirinkimuose visais klausimais, kas sudarė 25 procentus visų atsakovės UAB „Kraujo donorystės centras“ turimų balsų. Tai reiškia, jog tokį balsų skaičių turėdamas atsakovas UAB „Primerus vestus“ lemiamos įtakos UAB „Kraujo donorystės centras“ ūkinei veiklai objektyviai negalėjo turėti, be to ši balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas buvo viena iš 2012-07-27 kreditavimo linijos sutarties sąlygų (5 dalies d punktas) ir ši sutartis sudaryta tik po to, kai buvo sudaryta Kredito linijos sutartis tarp atsakovų. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręsti, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas UAB „Primerus vestus“ turėjo įtakos ar kitaip galėjo kontroliuoti atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ priimant sprendimus, nėra jokio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius buvo nesąžiningi. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas UAB „Primerus vestus, sudarė ginčo sandorius žinodamas, jog jie pažeidžia ieškovo teises.

46Apibendrinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sudarant ginčijamus sandorius su UAB „Primerus vestus“ atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ tikslas buvo gauti finansinę naudą, padengti skolą bankui, atsiskaityti su kitais kreditoriais, tuo tikslu reikėjo įkeisti nekilnojamąjį turtą, o tokie ginčo sandoriai derėjo prie jau susiklosčiusių atsakovų santykių, kurie buvo formuojami turint galutinį tikslą gauti naudos. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė visų būtinų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, todėl ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu nagrinėjamu atveju negalimas, todėl ieškovo ieškinys kaip neįrodytas atmestinas.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui nusprendus ieškinį atmesti, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ teisinės pagalbos išlaidos sudarė 7562,50 Lt, atsakovo UAB „Primerus vestus“ teisinės pagalbos išlaidos sudarė 13.767,27 Lt. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 punktų nuostatas, atsakovo UAB „Primerus vestus“ prašoma priteisti suma viršija šias rekomendacijas, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog byla yra sudėtinga, reikėjo parengti didelį kiekį įvairių dokumentų, atsikertant į ieškovo ieškinį bei dubliką reikėjo papildomų įrodymų, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš ieškovo priteisia visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 16,78 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

50Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

51Ieškinį atmesti.

52Priteisti iš ieškovo UAB „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300089404, adresas J. Jasinskio g. 16B, Vilnius) 13.767,27 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt septynis litus 27 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovo UAB „Primerus vestus“ (juridinio asmens kodas 302496092, adresas Šilalės g. 19, Kaunas) naudai.

53Priteiti iš ieškovo UAB „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300089404, adresas J. Jasinskio g. 16B, Vilnius) 7.562,50 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du litus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ (juridinio asmens kodas 110509057, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“) naudai.

54Priteisti iš ieškovo UAB „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300089404, adresas J. Jasinskio g. 16B, Vilnius) 16,78 Lt (šešiolika litų 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“).

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. ieškovė UAB „Roche Lietuva“ elektroninės formos elektroninių ryšių... 3. Ieškinyje ir dublike nurodė, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovas... 4. Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi atsakovui UAB „Kraujo donorystės... 5. Atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ ir AB SEB bankas 2008-08-01 buvo... 6. 2012-07-26 atsakovas UAB „Primerus vestus“ ir AB SEB bankas sudarė... 7. 2012-07-27 atsakovai sudarė Kredito linijos sutartį Nr. KDG-1, pagal kurią... 8. Ieškovas nurodo, jog pastarieji ginčijami 2012-07-30 ir 2012-08-01sandoriai... 9. Ieškovas pažymi, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas UAB... 10. Tai, kad atsakovai buvo nesąžiningi patvirtina tas faktas, jog atsakovai... 11. Ieškovas nurodo, jog atsakovai šių sandorių sudaryti neprivalėjo, kadangi... 12. Ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo 2014-01-02 įvykusio atsakovo... 13. Atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ atsiliepimu į ieškinį prašo... 14. Ieškovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-19 nutartimi,... 15. Ieškovo teigimu, faktinių aplinkybių kontekste galioja dvi prezumpcijos,... 16. Teismų praktikoje CK 6.67 str. 4 p. prezumpcija labai retai taikoma ir tik tuo... 17. Ieškovas nurodo, jog atsakovai ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.... 18. Atsakovas UAB „Primerus vestus“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo... 19. Atsakovo nuomone ieškovo, kaip atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“... 20. Verslo praktikoje ūkio subjektai pinigų be užtikrinimo priemonių neskolina,... 21. Ieškinys atmestinas.... 22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes,... 23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 24. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius... 25. Dėl ieškovo kaip kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-01-02 ieškovas ir atsakovas UAB... 27. Dėl aplinkybių, jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus teises,... 28. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės... 30. 2012-07-26 atsakovas UAB „Primerus vertus“ ir UAB „Kraujo donorystės... 31. 2012-07-27 atsakovai sudarė Kredito linijos sutartį Nr. KDC-1, pagal kurią... 32. Kaip jau buvo minėta prieš tai, kasacinio teismo yra suformuota praktika, jog... 33. Ieškovas įrodinėja, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo interesus,... 34. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog... 35. Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius.... 36. Kasacinėje praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas... 37. Teismas jau prieš tai nustatė, kad atsakovų 2012-07-26 sudarytoje kredito... 38. Dėl atsakovų nesąžiningumo, sudarant ginčijamus sandorius, nustatymo.... 39. CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas... 40. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67... 41. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius elgėsi... 42. Nustatyta, kad 2012-07-26 susitarimu atsakovas UAB „Primerus vestus“ už... 43. Ieškovas nurodo, jog atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo... 44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas... 45. Iš byloje esančios 2012-08-01 Balsavimo teisių perleidimo sutarties matyti,... 46. Apibendrinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sudarant... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 49. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro... 50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 51. Ieškinį atmesti.... 52. Priteisti iš ieškovo UAB „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas... 53. Priteiti iš ieškovo UAB „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas... 54. Priteisti iš ieškovo UAB „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...