Byla e2-1112-798/2018
Dėl 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundą dėl 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB arba bendrovė) „Golden capital“; administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi BUAB „Golden capital“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. lapkričio 14 d. BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimo (toliau – ir skundžiamas kreditorių susirinkimas) metu kreditoriai svarstė darbotvarkėje numatytus klausimus, taip pat ir dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo. Skundžiamo kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl 2016 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas nutarimas) kreditoriai nutarė patvirtinti 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinį (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą). Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti skundžiamo kreditorių susirinkimo ginčijamą nutarimą ir įpareigoti BUAB „Golden capital“ bankroto administratorių parengti tikslų ir teisingą bei teisės aktų nuostatas atitinkantį 2016 m. BUAB „Golden capital“ finansinės atskaitomybės rinkinį, atimant finansinio turto ir gautinų sumų vertės sumažėjimą ir BUAB „Nevėžio vingis“ akcijų vertės sumažėjimą; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ atsakovei BUAB „Golden capital“ 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Netenkino suinteresuoto asmens D. P. prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos komiteto darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
  3. Teismas iš esmės sutiko su BUAB „Golden capital“ administratoriaus nuomone ir nesutikimo su pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ skundu. Teismo vertinimu, pagrįstai administratorius atsiliepime nurodė, jog sistemiškai aiškinant ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10, 15, 16 punktų, 23 straipsnio 5 punkto nuostatas, bankroto administratorius neturi pareigos teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio, o turi pareigą teikti tik jį sudarančias konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Administratorius paruošė bei kreditorių susirinkimui pateikė 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir aiškinamąjį raštą. Aiškinamajame rašte buvo aptarti nukrypimai nuo apskaitos standartų, kurie yra galimi bei nurodyta, kokia apskaitos politika buvo taikoma sudarant finansinę atskaitomybę, t. y., kad bendrovės balanse finansinis turtas parodytas įsigijimo savikaina. Būtent tokia apskaitos politika yra taikoma nuo pat bendrovės įsteigimo (2008 m.), o nusistovėjusios politikos keitimas prieštarautų įtvirtintiems tęstinumo (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 7 str.), pastovumo (9 str.), kaupimo (ĮFAĮ 11 str.) ir palyginimo (ĮFAĮ 12 str.) principams, pagal kuriuos pasirinkta apskaitos politika turi būti taikoma nuolat. Pakeitus apskaitos politiką nebūtų galimybės palyginti senesnėse įmonės finansinėse atskaitomybėse pateiktos informacijos su naujesne ir įvertinti bei išanalizuoti įmonės finansinę – ekonominę raidą. Šiuo metu atsakovės likvidavimo proceso metu siekiama realizuoti visą turimą turtą, ĮBĮ nustatyta tvarka gautas lėšas paskirstyti kreditoriams ir užbaigti įmonės bankroto procesą bei išregistruoti įmonę iš juridinių asmenų registro. Todėl nebuvo pagrindo keisti daugelį metų nusistovėjusią įmonės apskaitos politiką. Vertės sumažėjimo finansinėje atskaitomybėje negalėjo nurodyti, nes siekiant objektyviai apskaičiuoti šį sumažėjimą reikalinga atlikti turto vertės sumažėjimo testus ir užsakyti brangiai kainuojančius finansinio turto (akcijų), reikalavimo teisių vertinimus, o BUAB „Golden capital“ tam neturi piniginių lėšų. Nesant galimybių užsakyti turto vertės sumažėjimo testų ir vertinimų, bankroto administratorė, nenorėdama klaidinti kreditorių ir spėlioti dėl finansinio turto verčių retrospektyvinei datai (2016-12-31), 2016 m. finansinėje atskaitomybėje nurodė įsigijimo savikainos vertes, kaip ir ankstesnėse bendrovės finansinėse atskaitomybėse. Tai buvo aiškiai atskleista aiškinamajame rašte. Teismas pripažino, kad 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinį kreditoriai susirinkime patvirtino pagrįstai, šį susirinkimo nutarimą naikinti nėra pagrindo. Ginčijamas nutarimas neprieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms. Toks nutarimas visiškai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, kadangi leidžia neeikvoti atsakovės lėšų sudėtingiems turto vertinimams, kas labiau atitinka daugumos kreditorių interesus, neatliekant sudėtingų turto vertinimų, reikalingų ir reikšmingų tik galimai ataskaitai; bus galima greičiau pasiekti bankroto įstatymo nustatytą tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
  2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas absoliučiai neatsižvelgė į UAB „Kulpės slėnis“ skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo išdėstytus argumentus dėl bankroto administratoriaus parengtos 2016 m. finansinės atskaitomybės neatitikimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, o tiesiog absoliučiai nepagrįstai sutiko su bankroto administratoriaus pateiktais argumentais. Šiuo atveju 2016 m. balanse nepagrįstai padidintos faktiškai egzistuojančios finansinio turto ir gautinų sumų vertės. Verslo apskaitos standartų laikymasis yra privalomas besąlygiškai visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jos yra bankrutuojančios, ar sklandžiai vykdo savo veiklą. Tik dalies teisės aktų nustatytų imperatyvių reikalavimų laikymasis arba absoliutus teisės aktų reikalavimų nesilaikymas neturėtų būti laikomas nusistovėjusia bankrutavusios bendrovės politika. Viena iš bankroto administratoriaus pareigų yra bankrutuojančios įmonės finansinės atskaitomybės sudarymas. Todėl administratorius, rengdamas 2016 m. finansinę atskaitomybę, privalėjo atlikti vertės sumažėjimo testus ir pripažinti nuostolį, nes tai įprastu veikiančios bendrovės atveju, atlieka vadovas. Tokie veiksmai nereikalauja nei daug papildomų, juolab, kai bankroto administratoriaus turi ekonominį išsilavinimą. Dėl to finansinio turto bei gautinų sumų verčių sumažėjimas ir nuostolio pripažinimas galėjo būti atliktas paties administratoriaus. Šiuo atveju 2016 m. finansinę atskaitomybę atlygintinai parengė buhalterinės apskaitos specialistė UAB „DNG apskaita“. Skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog bendrovė, siekdama teisingų ir tikrų finansinės atskaitomybės duomenų atvaizdavimo, net neprivalėjo keisti nusistovėjusios apskaitos politikos. Akcentuoja, kad teismas tris kartus atsisakė kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, kadangi UAB „Golden capital“ balansuose ir restruktūrizavimo plano Metmenyse nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė neatitiko realios įmonės turtinės padėties, pateiktų duomenų informatyvumas kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu ir nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad turimų įmonių akcijos yra pelningos. Apeliantės nuomone, administratorius laikėsi netinkamos apskaitos politikos, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia imperatyvias nuostatas. Todėl skundžiama nutarties dalis, kuria konstatuota, jog atsakovė galėjo pasirinkti savo būdus kaip rengti finansinę atskaitomybę yra nepagrįsta.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Golden capital“ prašo atmesti skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, bankroto administratorius neturi pakankamai kompetencijos atlikti turto (kitų įmonių akcijų ir reikalavimo teisių į jas) vertės sumažėjimo testus. Turto vertinimo veikla yra speciali, prižiūrima ir licencijuojama, todėl kvalifikuotai šiuo klausimu galėtų pasisakyti verslo (ginčo turtas nematerialus) vertintojai ar teismo ekspertai. BUAB „Golden capital“ neturi piniginių lėšų užsakyti tokius turto vertės sumažėjimo testus, be to, tikslingiau būtų šias lėšas skirti kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, o ne retrospektyviai turto vertei nustatinėti. Tokios pozicijos laikosi dauguma atsakovės kreditorių. Pažymi, kad vykdant 2017 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dalis turto už kainas artimas balansinėms vertėms jau yra parduota. O AB „Panevėžio butų ūkis“ akcijos parduotos brangiau nei 2016 m. balanse nurodyta minėto turto vertė. Pastebi ir tai, kad duomenys pateikti 2016 m. finansinėje atskaitomybė tik minimaliai skiriasi nuo duomenų finansinėje atskaitomybėje bankroto bylos (iš) kėlimo dienai (200,00 Eur pokytis yra tik trumpalaikio turto dalyje). Taigi, bankroto byla buvo iškelta remiantis beveik tais pačiais duomenimis. Norminiai aktai įpareigoja bankrutuojančią bendrovę parengti ir teikti metinę finansinę atskaitomybę, ji buvo parengta ir patvirtinta kreditorių balsų dauguma. Apeliantė turėjo pateikti įrodymus, pvz. turto vertinimus, ekspertizes, kurie pagrįstų jo nurodomą poziciją, tačiau ir skunde nurodė tik deklaratyvius argumentus.
  5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. P. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios distancijos teismo nutartį nepakeistą bei skirti UAB „Kulpės slėnis“ 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant BUAB „Golden capital“ naudai arba mažesnę baudą, kurios dydį nustatytų pats teismas savo nuožiūra, atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, baudos paskirtį ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
  6. Nurodo, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti daugumos kreditorių valia. Apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes inicijuoja nepagrįstus teisminius ginčus, dėl to BUAB „Golden capital“ bankroto bylos nagrinėjimą vilkina.
  7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. M. prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą.
  8. Nurodo, jog yra didžiausias atsakovės kreditorius (38,2 proc.) ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Dauguma skundžiamojo susirinkimo kreditorių pritarė bankroto administratoriaus parengtai 2016 m. atskaitomybei. Apaliantė pirmosios instancijos teismo neprašė skirti atsakovės retrospektyvinę (2016 m.) turto vertės nustatymo ekspertizę, taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės turto verčių ir parengtos ataskaitos neatitikties teisės aktų reikalavimams.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Dėl atskirojo skundo tenkinimo

  1. Dėl 2017 m. lapkričio 14 d. BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Pagal bendrąją taisyklę kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007).
  2. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi BUAB „Golden capital“ bankroto byloje Nr. eB2-483-260/2018 patvirtino patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: 1) kreditorių hipoteka ir/ar įkeitimu užtikrinti reikalavimus – J. M. 144 810,01 Eur; D. P. 141 810,01 Eur bei 2) trečios eilės kreditorių reikalavimus – UAB „Kulpės slėnis“ 145 565 Eur, J. M. 31 782,78 Eur. ir J. G. 554,38 Eur. BUAB „Golden capital“ bankroto byloje visų kreditorių reikalavimai iš viso sudaro 464 522,18 Eur (176 592,79 Eur (144 810,01 Eur +31 782,78 Eur) + 141 810,01 + 145 565,00 Eur + 554,38 Eur). 2017 m. lapkričio 14 d. BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkime (toliau – ir skundžiamasis kreditorių susirinkimas) dalyvavo visi keturi atsakovės kreditoriai, iš kurių trys balsavo raštu, o kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ direktorius dalyvavo ir balsavo susirinkimo metu. Taigi, skundžiamajame kreditorių susirinkime balsavo visi kreditoriai, kurių teismo patvirtinta finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 100 proc. Skundžiamojo kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiami šie darbotvarkės klausimai: 1 –uoju kreditorių susirinkimo sekretoriaus rinkimas, 2-uoju kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimai, 3-uoju dėl turto nurašymo, 4-uoju dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo. Ginčas kilo dėl skundžiamojo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4-uoju darbotvarkės klausimu (dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo), – patvirtinti 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinį (balansą, pelno (nuostolių ) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą). „Už“ abu skundžiamus nutarimus balsavo dauguma kreditorių (68,6635 proc.), „prieš“ balsavo kreditorė UAB „Kulpės slėnis“ (31,3365 proc.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamus kreditorių nutarimus nebuvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas procedūrinių pažeidimų nenustatė, todėl toliau spręstinas klausimas dėl ginčijamų nutarimų materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
  3. Dėl 2017 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo ginčijamo nutarimo, priimto 4-uoju darbotvarkės klausimu. Byloje nėra ginčo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) nuostatas BUAB „Golden capital“ yra labai maža bendrovė (ĮFAĮ 4 str. 8 d.), kuriai yra taikomos išimtys rengiant finansinių ataskaitų rinkinius (ĮFAĮ 20, 22 ir 23 str.). ĮFAĮ 4 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad tuo atveju, kai labai maža bendrovė nepasirenka taikyti išimčių, leidžiamų labai mažoms bendrovės, nustatytų ĮFAĮ 20, 22 ir 23 straipsniuose, jai taikomi tokie patys reikalavimai kaip mažoms įmonėms. Šiuo atveju BUAB „Golden capital“ nepasirinko taikyti ĮFAĮ nuostatose labai mažai bendrovei nustatytų išimčių (ĮFAĮ 20 str. 2 d.), todėl bankroto administratorius parengė 2016 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir aiškinamąjį raštą, kuriame aptarė nukrypimus nuo apskaitos standartų.
  4. Apeliantė pagrįstai teigia, kad pagal finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus (ĮFAĮ 4 str. 1 d.). Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad finansinė atskaitomybė buvo sudaryta remiantis 18-ojo Verslo apskaitos standartų „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
  5. 18-ojo Verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – ir II dalyje įtvirtinta finansinio turto sąvoka. Finansinis turtas – turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto. 18-ojo Verslo apskaitos standarto III dalies 4 punktu nurodyta, kad finansiniam turtui priskiriama: a) pinigai, esantys įmonės kasoje ir atsiskaitomosiose sąskaitose; b) pinigų ekvivalentai, c) sutartinė įmonės teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, apsikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais, kuri finansinėse ataskaitose parodoma kaip už parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ar paskolas gautinos sumos, iš anksto sumokėtos sumos už finansinį turtą ir kitos pagal sutartis užregistruotos finansinės skolos įmonei; d) kitų ūkio subjektų išleisti vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kurie įsigyjami siekiant gauti ekonominės naudos. 4.1–4.4 papunkčiai).
  6. Remiantis 18-ojo Verslo apskaitos standarto 55 punktu, galiojančiu nuo 2016 m. sausio 1 d., finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Paskutinę kiekvieno laikotarpio dieną įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Pagal 18-ojo Verslo apskaitos standarto 57 punktą, jeigu tikėtina, kad įmonė neatgaus gautinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų) ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostolio suma turi būti įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą.
  7. UAB „Kulpės slėnis“ skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nurodė aplinkybes, kad į atsakovės 1 312 394,00 Eur dydžio finansinio turto (ilgalaikio) masę buvo įtrauktos bankrutuojančių, likviduojamų ir išregistruotų debitorių skolos, taip pat akcijos bendrovės, kuri bankrutavo bei nurodyta nepagrįsta AB „Linas akcijų“ akcijų vertė.
  8. Nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad debitorės, kurių reikalavimai, pasak apeliantės, buvo įtraukti į atsakovės 2016 atskaitinių metų finansinį turtą, yra bankrutavusios, likviduojamos arba išregistruotos: 1) 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „AMK logistika“ kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu vykdomas šios bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka; 2) UAB „Aušros alėja“ inicijuojamas likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva nuo 2007 m. spalio 10 d. ,3) Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Atolas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2017 m. sausio 23 d. priimtas sprendimas dėl UAB „Atolas“ pabaigos, išregistruota 2017 m. kovo 14 d.); c) Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Alsisa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2017 m. sausio 20 d. priimtas sprendimas dėl pabaigos, išregistruota 2017m. vasario 28 d.); d) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškelta ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byla; e) Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu pripažinta UAB „Boldus“ pabaiga (išregistruota 2017 m. sausio 19 d.); d) Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu pripažinta UAB „Runikos investicijų centras“ pabaiga (išregistruota 2016m. gruodžio 29 d.); e) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Nevėžio vingis“ (nuo 2015 m. gegužės 21 d. pripažinta likviduojama dėl bankroto); f) 2016 m. AB „Linas“ akcijos kaina buvo 0,098 Eur (1173 vnt. × 0,098 Eur = 114,95 Eur).
  9. Teismų praktikoje nurodoma, kad preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017).
  10. Taigi, 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu pasibaigusių ir išregistruotų atsakovės debitorių skolos vertintinos kaip realiai neišieškotinos ir negrąžintinos BUAB „Golden capital“, o bankrutuojančių ir likviduojamų (teismo ir ne teismo tvarka) debitorių skolų realus atgavimas vertinamas atsižvelgiant į kreditorės BUAB „Golden capital“ veiksmus skolai atgauti: kada skola pradelsta ir kokių veiksmų buvo imtasi dėl skolos sugrąžinimo, pvz.: reikalavo iš skolininkės skolą sugrąžinti, vykdė skolos išieškojimą priverstine arba teismo tvarka, buvo įtraukta į bankrutuojančios debitorės kreditorių sąrašą ir pan.
  11. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
  12. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją ir atsakovės bankroto procedūros vilkinamos. Todėl siekiant pašalinti byloje nustatytas abejones dėl galimai egzistuojančių atsakovės 2016 ataskaitinių metų finansinio turto vertės sumažėjimo objektyvių prielaidų, darytina išvada perduoti BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl 2016 m. finansinio turto vertės dydžio, atsižvelgiant į realiai išsiieškotinas bei grąžintinas bendrovei debitorių skolas, ir objektyvioms prielaidoms pasitvirtinus, įpareigojimo BUAB „Golden capital“ bankroto administratorių patiksinti 2016 m. finansinio turto vertės dydį bei apskaičiuoti už tą turtą realiai tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinus balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo.
  13. Dėl apeliantės kvestionuojamų 2016 m. finansinėje atskaitomybėje nurodytų atsakovės turto verčių. Pažymėtina, jog apeliantės teiginiai, jog bankroto administratorius gali atlikti retrospektyvinius turto vertės sumažėjimo testus, nesamdant kvalifikuotų specialistų ir turto vertintojų, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip žinia, nustatant turto rinkos vertę yra būtinos specialios žinios. Nei bankroto administratorius, nei buhalterinės apskaitos specialistė UAB „DNG apskaita“, nei teismas nėra nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo srities specialistai. Bankroto administratorius paaiškino, kad BUAB „Golden capital“ neturi piniginių lėšų užsakyti turto vertės sumažėjimo testus, be to tikslingiau šias lėšas skirti kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, o ne retrospektyviai turto vertei nustatinėti. Tokios pozicijos laikosi ir dauguma atsakovės kreditorių. Todėl apeliantei, tik vienai iš keturių atsakovės kreditorių, kvestionuojančiai 2016 m. balanse nurodytas turto vertes, tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad yra būtina keisti nusistovėjusią atsakovės apskaitos politiką, kai nuo jos įsteigimo (2008 m.) turtas buvo apskaitomas įsigijimo savikainos verte. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018). Apeliantė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovės 2016 atskaitinių metų finansinis turtas turėjo būti įvertintas ne jo įsigijimo savikaina, todėl konstatuojamas jai tenkantis negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas.

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismo neatsižvelgimas į UAB „Kulpės slėnis“ skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo išdėstytus argumentus dėl bankroto administratoriaus parengtos 2016 m. finansinės atskaitomybės neatitikimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, sąlygojo nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą. Todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis naikinama ir išspendžiamas klausimas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

14Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis atmetimo

  1. Kadangi atskirasis skundas tenkintas, suinteresuoto asmens D. P. prašymas skirti UAB „Kulpės slėnis“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovei BUAB „Golden capital“ bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 5 d.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

18Panaikinti 2017 m. lapkričio 14 d. BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas 2016 m. BUAB „Golden capital“ finansinės atskaitomybės rinkinys ir perduoti BUAB „Golden capital“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimus dėl 2016 m. finansinio turto vertės dydžio nustatymo ir įpareigojimo BUAB „Golden capital“ bankroto administratorių patikslinti 2016 m. finansinio turto vertės dydį bei apskaičiuoti už tą turtą realiai tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinus balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai