Byla e2-769-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MIRATONA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „MIRATONA“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. eB2-3214-781/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MIRATONA“ iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MIRATONA“ (toliau – UAB „MIRATONA“ arba atsakovė) iškėlimo.
    2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pagrindinė veikla – drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. sausio 6 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 71 885,62 Eur, iš jų: 449,52 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 58,11 Eur šio mokesčio delspinigių, 15 483,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 614,65 Eur šio mokesčio delspinigių, 11 290,84 Eur pelno mokesčio ir 610,20 Eur šio mokesčio delspinigių, 40 508,64 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2 863,61 Eur šio mokesčio delspinigių, 6,95 Eur vykdomieji dokumentai. VĮ Registrų centro duomenimis, paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2013 metus. Bendrovė turto iš viso deklaravo 3 175 482 Lt (919 683,16 Eur) sumai, o mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 3 821 045 Lt (1 106 651,12 Eur) sumai. Antstolių informacinės sistemos 2017 m. sausio 6 d. duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdomos trys bylos VMI naudai. Kadangi bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
    3. Atsakovė UAB „MIRATONA“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra įsiskolinusi VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Šiuo metu užsiima tik patalpų, kurios nuosavybės teisėmis priklauso akcinei bendrovei SEB lizingui (toliau – AB SEB lizingas), nuoma. Nuomojamas patalpas planuoja parduoti užsienio subjektui, dėl ko šiuo metu vyksta derybos su lizingo davėju AB SEB banku. Preliminariai planuoja nuomojamą pastatą parduoti už 822 376,50 Eur. AB SEB lizingas, kuriam bendrovė skolinga 700 000 Eur, neprieštarauja nuomojamų patalpų pardavimui. Už gautas pajamas planuoja padengti įsiskolinimus VMI ir VSDFV. Daugiau jokio turto įmonė neturi.
    4. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi iškėlė UAB „MIRATONA“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė G. P..
    2. Teismas, remdamasis atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovė turto iš viso deklaravo 665 731 Eur sumai (ilgalaikio turto – 494 811 Eur, trumpalaikio turto –170 920 Eur), bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 78 594 Eur. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, kad bendrovės skolos neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
    3. Kita vertus, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-39385-728/2015, patenkintas kreditoriaus AB SEB banko prašymas ir pastarajam išduotas vykdomasis raštas dėl UAB ,,MIRATONA“ iškeldinimo iš AB SEB bankui priklausančių patalpų, esančių Kirtimų g. 17A, Vilniuje, bei išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB „MIRATONA“ ir UAB „VIGOSS“ 723 911,93 Eur skolos bei 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo minėtos sumos. Nurodyta teismo nutartis įsiteisėjusi, jos pagrindu 2016 m. lapkričio 15 d. išduoti vykdomieji raštai.
    4. Teismas, atsižvelgęs į nutarties 7 punkte nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažesnę nei 723 911,93 Eur sumą (vien AB SEB bankui) ir akivaizdžiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (665 731 Eur).
    5. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nuomojamos patalpos nors ir yra apskaitytos bendrovės buhalterijoje, tačiau nuosavybės teise priklauso AB SEB bankui, todėl atsakovės balanse nurodytas ilgalaikis turtas neatspindi realios faktinės situacijos (galimai į balansą įtrauktas ne bendrovei priklausantis turtas).
    6. Teismas konstatavo, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį jokių įrodymų, konkretizuojančių balanse nurodyto turto bei įsipareigojimų apimtį, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
    7. Teismas kritiškai vertino atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu vyksta derybos dėl nekilnojamojo turto (patalpų) pardavimo, kurį pardavus bus atsiskaityta su kreditoriais, nes atsakovė šių aplinkybių nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nurodytos patalpos priklauso ne atsakovei, o kreditoriui AB SEB bankui, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių banko poziciją dėl nurodytų patalpų pardavimo. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovės pateiktą komercinį pasiūlymą, nes jame net nėra nurodytas asmuo, teikiantis minėtą pasiūlymą, taip pat minėtas pasiūlymas nėra pasirašytas.
    8. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovės balanse nurodytą 170 920 Eur vertės trumpalaikį turtą sudaro debitoriniai įsiskolinimai. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).
    9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų dėl realių galimybių ir (ar) atsakovės ketinimų (aktyvių veiksmų) atgauti debitorines skolas. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė yra nurodžiusi, kad bent trys iš debitorių (kurių įsiskolinimas sudaro didžiąją dalį viso debitorių įsiskolinimo) yra bankrutavę. Nesant kitokių įrodymų, teismas neįskaitė bendrovės debitorinių skolų į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).
    10. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, bendrovėje dirba du apdrausti asmenys, skola VSDFV biudžetui sudaro 2 427,11 Eur, bendrovė taip pat turi 71 878,67 Eur mokestinės nepriemokos.
    11. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs faktiškai pradelstus atsakovės įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, padarė išvadą, kad UAB ,,MIRATONA“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

6II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

    1. Atsakovė UAB „MIRATONA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
    2. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

817.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas bei vyraujančią teismų praktiką.

917.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės (ne)mokumą, turėjo prioritetą teikti reabilitaciniam tikslui. Padarydamas išvadą dėl atsakovės nemokumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m, lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

1017.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės 2016 m. balanso duomenis, pagal kuriuos bendrovės turtas sudaro 665 731 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 78 594 Eur, t. y. bendrovės turimi įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

1117.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės turimos debitorinės skolos negali būti įtrauktos į bendrovės turto sudėtį, nes nepateikti įrodymai, jog šias skolas įmanoma atgauti. Atsakovės debitorinės skolos sudaro 170 920 Eur. Atsakovė aktyviai bendrauja su debitoriais, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad šios skolos nebus atsakovei grąžintos.

1217.5. Tai, kad atsakovė vykdo veiklą bei deda pastangas kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina šie faktai: 1 ) 2015 m. rugsėjo 11 d. atsakovė sudarė taikos sutartį su kreditoriumi AB SEB banku dėl įsiskolinimo už patalpas, esančias Kirtimų g. 17A, Vilniuje, mokėjimo tvarkos; 2) šiuo metu vyksta derybos su kreditoriumi AB SEB banku dėl nuomojamų patalpų finansinio lizingo perleidimo trečiajam asmeniui. Perleidus finansinio lizingo pareigas bei prievoles trečiajam asmeniui, atsakovė turės galimybę galutinai atsiskaityti su visais kreditoriais; 3) atsakovė planuoja teikti prašymą VSDFV dėl susidariusio įsiskolinimo biudžetui mokėjimo išdėstymo.

    1. Ieškovė VMI atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
    2. Ieškovės atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1319.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju remiantis atsakovės 2016 m. balanso duomenimis tik formaliai UAB „MIRATONA“ balanse nurodytos skolos neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Tačiau realiai atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažiau nei 723 911,93 Eur, kadangi tokią sumą atsakovė skolinga kreditoriui AB SEB bankui.

1419.2. Ieškovės turimais duomenimis UAB „MIRATONA“ viešajam registrui duomenų neteikia jau nuo 2014 metų. Paskutinis atsakovės finansinių dokumentų rinkinys pateiktas tik už 2013 metus. Atsakovė nesiima jokių veiksmų, kad sumokėtų nepriemoką valstybės biudžetui, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėnesio ir nuolat auga. Turimais 2017 m. kovo 8 d. duomenimis atsakovės skola biudžetui sudaro 71 885,62 Eur.

1519.3. Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės bendradarbiavimo su kreditoriais, ketinimo perleisti lizinguojamas patalpas, yra deklaratyvūs.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

17Atskirasis skundas netenkintinas

    1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
    2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „MIRATONA“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.

18Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

    1. Atsakovė UAB „MIRATONA“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, 2015 m. rugsėjo 11 d. atsakovės ir kreditoriaus AB SEB banko sudarytą taikos sutartį, mokėjimo nurodymus, 2016 m. gegužės 16 d. atsakovės ir UAB „MDenim“ sudarytą nuomos sutartį. Pateiktus dokumentus atsakovė prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
    2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
    3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus faktiškai turėjo realią galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi minėti dokumentai sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktas UAB „MIRATONA“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansas jau yra byloje, kadangi šį dokumentą pati atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu į VMI ieškinį. Tačiau įvertinus atsakovės pateiktų dokumentų sąsajas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kurias atsakovė ginčija, taip pat atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės naujai pateikti dokumentai, išskyrus UAB „MIRATONA“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

19Dėl bankroto bylos UAB „MIRATONA“ iškėlimo

    1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
    2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, pačios atsakovės pateiktus duomenis apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir turimus debitorius, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie atsakovės kreditorinių įsipareigojimų vykdymą lizingo davėjui AB SEB bankui, padarė išvadą, jog UAB ,,MIRATONA“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).
    3. Apeliante, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančio UAB „MIRATONA“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, taip pat duomenis apie bendrovės debitorines skolas, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl UAB „MIRATONA“ nemokumo bei jos galimybių toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų apeliantės argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013).
    5. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis atsakovės pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „MIRATONA“ turi turto 665 731 Eur sumai, iš jo 494 811 Eur ilgalaikį turtą ir 170 920 Eur trumpalaikį turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 78 594 Eur. Įvertinus šiuos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog formaliai įmonės turimi įsipareigojimai neviršija pusės balanse apskaityto turto vertės. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tam, kad būtų išsiaiškinta bendrovės reali turtinė padėtis, būtina vadovautis ne tik įmonės pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, tačiau remtis ir kitais įrodymais, kurie pagrindžia pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.
    6. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, padarė išvadą, kad atsakovė be 2016 m. balanse nurodytų kreditorinių įsipareigojimų (78 594 Eur) turi 723 911,93 Eur dydžio skolą kreditoriui AB SEB bankui, todėl bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma sudaro ne mažesnę nei 723 911,93 Eur sumą bei viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (665 731 Eur). Apeliantė savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžia šiais įrodymais: 1) UAB „MIRATONA“ ir AB SEB banko 2015 m. rugsėjo 11 d. sudaryta taikos sutartimi; 2) UAB „MIRATONA“ ir UAB „MDenim“ 2016 m. gegužės 16 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi; 3) mokėjimais (2015 m. spalio 26 d., 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. sausio 5 d.) AB SEB bankui.

20Kaip matyti iš apeliantės pateiktos UAB „MIRATONA“ ir AB SEB banko 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytos taikos sutarties, šia sutartimi lizingo gavėja UAB „MIRATONA“ solidariai su laiduotoja UAB „VIGOSS“ (UAB „VIGOSS“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1037-866/2016, pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš įmonių registro) įsipareigojo 709 938,28 Eur įsiskolinimą sumokėti kreditoriui AB SEB bankui taikos sutartyje nustatyta tvarka laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. vasario 25 d. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad solidariems skolininkams daugiau nei 60 kalendorinių dienų uždelsus atlikti mokėjimus taikos sutartyje nustatyta tvarka, bankas turi teisę be išankstinio įspėjimo nedelsiant imtis priemonių dėl išieškojimo procesų inicijavimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kurių pagrindu: 1) leidžiama lizingo gavėją iškeldinti iš AB SEB bankui priklausančių patalpų, esančių Kirtimų g. 17A, Vilniuje; 2) leidžiama iš lizingo gavėjo pradėti išieškojimą dėl likusios nesumokėtos skolos; 3) leidžiama iš laiduotojo pradėti išieškojimą dėl likusios nesumokėtos skolos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nurodyta UAB „MIRATONA“ ir AB SEB banko 2015 m. rugsėjo 11 d. sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-39385-728/2015. Solidariems skolininkams UAB „MIRATONA“ ir UAB „VIGOSS“ tinkamai nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius AB SEB bankas 2016 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomuosius raštus dėl lizingo gavėjo iškeldinimo iš patalpų ir solidaraus skolos išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB SEB banko prašymą bei išdavė kreditoriui vykdomuosius raštus dėl UAB ,,MIRATONA“ iškeldinimo iš AB SEB bankui priklausančių 935,45kv.m. komercinių patalpų, esančių Kirtimų g. 17A, Vilniuje, taip pat dėl išieškojimo iš solidariųjų skolininkų UAB ,,MIRATONA“ ir UAB ,,VIGOSS“ 723 911,93 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų nuo minėtos sumos, skaičiuojamų nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos iki visiško įvykdymo dienos. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 14 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartyje sutarta tvarka įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui nevykdė, dėl ko kreditorius nutraukė finansinio lizingo sutartį ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti visą nesumokėtą skolą. Taigi, likusi nesumokėta kreditoriui AB SEB bankui skola priskiriama prie pradelstų UAB ,,MIRATONA“ įsipareigojimų kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas prie pradelstų atsakovės įsipareigojimų įtraukė visą 2015 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartyje nurodytą 723 911,93 Eur dydžio skolą. Apeliacinės instancijos teismui pateikti mokėjimo pavedimai, patvirtina, jog vykdant minėtą taikos sutartį buvo atlikti daliniai mokėjimai bendrai 12 649,10 Eur sumai, todėl šia suma iš esmės turėtų būti mažinamas įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui. Tačiau, net ir sumažinus bendrą skolą šiam kreditoriui 12 649,10 Eur suma, bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma (711 262,83 Eur) akivaizdžiai viršija į jos balansą įrašyto turto vertę (665 731 Eur), kas sudaro pakankamą pagrindą įmonės nemokumui konstatuoti.

    1. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad su kreditoriumi AB SEB banku bendradarbiaujama bei pastarasis neprieštarauja lizinguojamo turto pardavimui. Tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Priešingai, kreditoriaus AB SEB banko sprendimai nutraukti finansinio lizingo sutartį bei kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomųjų raštų pagal taikos sutartį išdavimo patvirtina banko ir atsakovės UAB „MIRATONA“ nutrūkusius bendradarbiavimo santykius.
    2. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad UAB „MIRATONA“ 170 920 Eur vertės trumpalaikį turtą sudaro vien debitorinės skolos. Šios aplinkybės atsakovė atskirajame skunde neginčija, tačiau tvirtina, jog nurodyto dydžio skolas įmanoma atgauti. Tokiai pozicijai pagrįsti atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų.
    3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad: 1) likviduota IĮ „BALITA“ (2 626 Eur skola) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-620-104/2012, pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš įmonių registro; 2) likviduota UAB „Narbutas ir Ko“ (1 140 Eur skola) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1064-798/2013, pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš įmonių registro; 3) likviduota UAB „VIGOSS“ (104 728 Eur skola) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1037-866/2016, pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš įmonių registro.
    4. Kadangi nurodyti atsakovės debitoriai yra išregistruoti iš įmonių registro, atsakovės lūkesčiai atgauti iš šių debitorių skolas yra visiškai nepagrįsti, kadangi išieškoti iš jų skolas nėra įmanoma. Atitinkamai bendra 108 494 Eur suma turi būti mažinama atsakovės turimo trumpalaikio turto bendra vertė (iki 62 426 Eur). Be nurodyto trumpalaikio turto, atsakovė balanse apskaičiusi 494 810 Eur vertės ilgalaikį turtą, kurį sudaro AB SEB bankui nuosavybės teise priklausančios 935,45 kv.m. komercinės patalpos, esančios Kirtimų g. 17A, Vilniuje. Kaip minėta, šios patalpos atsakovei nuosavybės teise nepriklauso bei buvo naudojamos pagal finansinio lizingo sutartį, sudarytą su AB SEB banku, kuri nuo 2015 m. gegužės 22 d. yra nutraukta. Taigi, šios patalpos nepagrįstai įtrauktos į atsakovės balansą ir apskaitytos kaip įmonės ilgalaikis turtas, kadangi nei faktiškai, nei teisiškai atsakovei nepriklauso. Likusi atsakovės turimo trumpalaikio turto vertė siekia vos 62 426 Eur, kas, palyginus su turimais pradelstais įsipareigojimais (711 262,83 Eur), nekelia jokių abejonių dėl bendrovės nemokumo.
    5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrindžia atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB MIRATONA“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

21Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai