Byla 2A-10-381/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Fingood LLP apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-670-513/2014 pagal ieškovo Findood LLP ieškinį atsakovams T. I. (T. I.), F. I. (F. I.), L. I., J. G. (J. G.), L. G., A. K. (A. K.), I. K., antstolei B. T., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Baltas parkas“, „Euro Gear“, „Kinada“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Fingood LLP kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
  1. pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), 2009 m. rugpjūčio 18 d. priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. ( - ), 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), ir 2009 m. rugpjūčio 28 priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. ( - ), panaikinti šių sutarčių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovo T. I. nuosavybėn 0,1142 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei į šį sklypą nukreipti išieškojimą pagal ieškovo reikalavimą;
  2. pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), 2010 m. kovo 26 d. susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, notarinio registro Nr. ( - ), 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-14799, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Baltas parkas“ dėl 0,085 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Euro Gear“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Kinada“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, panaikinti šių sutarčių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovo T. I. nuosavybėn 0,94 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., bei į šį sklypą nukreipti išieškojimą pagal ieškovo reikalavimą;
  3. pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-14801, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Baltas parkas“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Euro Gear“ dėl 0,085 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Kinada“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, panaikinti šių sutarčių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovo T. I. nuosavybėn 1 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., bei į šį sklypą nukreipti išieškojimą pagal ieškovo reikalavimą;
  4. pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-14801, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Baltas parkas“ dėl 0,09 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Euro Gear“ dėl 0,085 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Kinada“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, panaikinti šių sutarčių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovo T. I. nuosavybėn 0,89 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., bei į šį sklypą nukreipti išieškojimą pagal ieškovo reikalavimą;
  5. įpareigoti atsakoves UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ atlaisvinti atsakovo T. I. nuosavybėn grąžintus žemės sklypus ir nukelti nuo jų bet kokius šioms atsakovėms priklausančius daiktus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento;
  6. užtikrinti teismo sprendimo vykdymą – kiekvienai iš atsakovių UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ nustatyti 289,62 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną;
  7. solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovas nurodė, kad užsiėmė jūrų laivuose dirbančių asmenų darbo užmokesčio apskaitos paslaugų teikimu, t. y. surinkdavo lėšas iš laivų savininkų ir iš šių lėšų atsiskaitydavo su laivuose dirbančiais jūreiviais ne Lietuvos piliečiais. Duomenis apie tai, kiek žmonių dirba viename ar kitame laive, kokia jų darbo trukmė ir jiems tenkantis mokėti darbo užmokestis ieškovė gaudavo iš įdarbinimu bei laivų įgulų formavimu užsiimančios UAB „Askoldas“. Tam, kad darbo užmokestis būtų surinktas ir paskirstytas, ieškovo įgaliotinė atidarė banko sąskaitą AB Sampo banke (šiuo metu Danske Bank A/S filialas). Ieškovo atidarytos banko sąskaitos kodų generatorius, skirtas vykdyti visoms operacijoms šioje sąskaitoje, 2007 m. gruodžio 1 d. buvo perduotas atsakovui T. I., kuris dirbo vyr. buhalteriu minėtoje UAB „Askoldas“.
  2. 2009 m. ieškovo atstovas V. P. (V. P.) pradėjo gauti nusiskundimus iš laivuose dirbusių jūreivių dėl vėluojančio darbo užmokesčio, taip pat pastebėjo, kad ne visuomet užtenka iš laivų savininkų surinktų lėšų jūreivių darbo užmokesčiui sumokėti. Kadangi tiek ieškovo, tiek dalies jūreivių sąskaitos buvo AB Sampo banke, banko darbuotojai informavo ieškovo atstovą apie įtarimus keliančius didelių sumų pavedimus iš keleto jūreivių sąskaitų į įmonės Blumfield Agency LLC sąskaitą viename iš Kipro bankų. Pradėjus aiškintis situaciją, nustatyta 19 asmenų (jūreivių), kurių vardu buvo atidarytos sąskaitos AB Sampo banke ir AB SEB banke, į kurias kiekvieną mėnesį atsakovas T. I. pervesdavo įvairaus dydžio sumas, kaip tariamą jūreivių darbo užmokestį, nors šie jūreiviai darbo užmokestį gaudavo tiesiogiai iš darbdavių laivuose arba per ieškovą į kitas sąskaitas tame pačiame banke. Preliminariai buvo paskaičiuota, kad iš ieškovo sąskaitos į 19 jūreivių sąskaitas fiktyvaus darbo užmokesčio buvo perversta daugiau nei 2 mln. Eur.
  3. Pateikus atsakovui T. I. įrodymus, pastarasis prisipažino esąs faktinis Blumfield Agency LCC savininkas ir nurodė pats sukūręs ieškovės pinigų pasisavinimo schemą. Po tokio prisipažinimo atsakovas iš paminėtos sąskaitos grąžino ieškovui 237 807 Eur, tačiau vėliau persigalvojo ir likusius pinigus grąžinti atsisakė. 2009 m. rugsėjo 11 d. ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui T. I. pradėjimo. Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pastarasis per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2008 m. sausio 16 d. suklastojo 7 banko sąskaitas, neteisėtai įgijo AB Sampo banko kreditines korteles 17 fizinių asmenų vardu, per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. iš ieškovo sąskaitos pervedė 1 964 296,49 Eur į nurodytų asmenų vardu atidarytas sąskaitas, didžiąją dalį šių lėšų paėmė grynaisiais tiesiogiai iš sąskaitų, pervedė į Blumfield Agency LCC sąskaitą Kipre ir tokiu būdu įgijo savo naudai svetimą didelės vertės ieškovui priklausantį turtą – 1 964 296,49 Eur. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas T. I. kartu su A. M. yra kaltinimai padarę BK 24 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikaltimus.
  4. Po to, kai baudžiamoji byla buvo perduota teismui bei paaiškėjo ieškovui atsakovo T. I. padarytos žalos dydis, buvo atlikta atsakovo turtinės padėties analizė, po kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. T. I. sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, kuriais perleido visą savo turtą su juo susijusiems asmenims.
  5. Pagal 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir tos pačios dienos turto priėmimo – perdavimo aktą ieškovas pardavė 0,1142 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), savo sugyventinės ir bendrininkės nurodytoje baudžiamojoje byloje A. M. motinai – atsakovei L. G., o pastaroji praėjus tik 10 dienų nurodytą turtą 2008 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido atsakovui A. K..
  6. Pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį atsakovas T. I. padovanojo 0,9400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., savo tėvui atsakovui F. I., kuris praėjus 9 dienoms pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakštą įkeitė nurodytą turtą sūnaus sugyventinės broliui – J. G., užtikrindamas savo sutuoktinės atsakovės L. I. prievolių pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį vykdymą.
  7. Pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis atsakovas T. I. padovanojo savo motinai – atsakovei L. I. žemės sklypus, unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius Klaipėdos m., kuriuos pastaroji praėjus tik 9 dienoms 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties pagrindu įkeitė jai paskolą suteikusiam sūnaus sugyventinės broliui – J. G..
  8. 2010 m. kovo 26 d. susitarimu dėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitimo atsakovei L. I. suteiktos 47 787,30 Eur paskolos terminas buvo sutrumpintas nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d. iki 2010 m. balandžio 15 d., atitinkamai 2010 m. kovo 26 d. atliktas hipotekos lakštų pakeitimas.
  9. 2010 m. birželio 2 d. atsakovas J. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinės skolos iš atsakovės L. I. išieškojimą iš įkeisto turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi nuspręsta atsakovui J. G. įkeistus anksčiau nurodytus žemės sklypus parduoti iš varžytynių, tačiau niekam šio turto nenupirkus, 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktais žemės sklypai buvo perduoti atsakovui J. G.. Šiuo metu atitinkamos nurodytų žemės sklypų dalys 2012 m. birželio 15 d. sutartimis yra išnuomotos atsakovėms UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“, UAB Kinada“ – su atsakovais T. I., J. G. ir A. K. susijusioms įmonėms.
  10. Nurodyti atsakovo T. I. nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai nebuvo atsitiktiniai, nes panašiu metu pastarasis sudarė sandorius dėl turėtų bendrovių „Euro Gear“, „Hanko“ akcijų perleidimo.
  11. Ieškovas reikalavo atsakovo T. I. nekilnojamojo turto perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana instituto (CK 6.66 straipsnis) pagrindu, taip pat šiuos bei vėliau sudarytus ginčo turto perleidimo sandorius pripažintini negaliojančiais ir pagal CK 1.86 straipsnį (tariamo sandorio negaliojimas).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 125,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, o jo prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkintinas. Byloje nenustatyta nei žalos, nei jos padarymo ieškovui momento. Ieškovas savo teisę į ieškinį grindžia atsakovo T. I. žalos padarymu ir šį faktą sieja su laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. atliktais veiksmais, dėl kurių pastarajam 2009 m. rugsėjo 11 d. inicijavo ikiteisminį tyrimą, 2009 m. rugsėjo 14 d. pareiškė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu, nurodė faktus apie lėšų pervedimus, padarytos žalos dydį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas, kaip ir kiekvienas apdairus ir sumanus verslo dalyvis, žinojo arba turėjo žinoti ir apie atsakovų išviešintus sandorius.
  3. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra įrodęs savo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, neįrodyta nei prievolė, nei prievolės atsiradimo momentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Faktas, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas T. I. kaltinamas padaręs atitinkamas nusikalstamas veikas, neįrodo, kad ieškovas yra atsakovo T. I. kreditorius ir jo 1 964 296,46 Eur reikalavimo teisės. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra išnagrinėtas, be to, nėra duomenų, kas pagal jį turėtų atsakyti, ieškinys nėra tikslus, ieškovas, be savo prašymo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo reikalavimo teisei pagrįsti. 2009 m. rugpjūčio 13 d. – 2009 m. rugpjūčio 14 d. išrašai iš ieškovo banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad į pastarąją iš Blumfield Agency LLC sąskaitos buvo pervesta 237 807 Eur, ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės neįrodo (CPK 185 straipsnis).
  4. Teismas nurodė, kad baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas prašė sustabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje T. I. ir A. M. kaltinami bendrai padarytu sukčiavimu, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimu ir kitais nusikaltimais. Ieškovo atstovo teigimu, išnagrinėjus nurodytą baudžiamąją bylą, bus įrodyta ieškovo reikalavimo teisė. Teismas atmetė šį prašymą kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad prašymu sustabdyti bylą iš esmės siekiama gauti įrodymų apie turimą ar ginčijamą ieškovo reikalavimo teisę pateikti actio Pauliana ieškinį. Įstatymas nenumato tokio bylos sustabdymo pagrindo, o nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta teismo pareiga užtikrinti spartų procesą bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
  5. Nustatęs, kad atsakovas T. I. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. su juo susijusiems asmenims perleido keturis žemės sklypus ir neabejotinai sumažino savo turėto turto vertę, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sandoriais buvo pažeistos jo teisės, nes ieškovas ir sandorių sudarymo metu nebuvo atsakovo kreditoriumi. Aplinkybė, kad trys žemės ūkio paskirties sklypai atsakovo T. I. buvo padovanoti tėvams, o vienas sodo bendrijoje esantis žemės sklypas parduotas draugės motinai, neįrodo, kad sandorių šalys buvo nesąžiningos ir sandorius sudarė tik dėl akių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).
  6. Tariamasis sandoris turi paslėptą šalių iš anksto suderintą sąlygą – išlygą, kad jis neturės jokių realių padarinių, tačiau byloje nustatyta, kad dėl ginčijamų sandorių atsirado daug teisinių pasekmių: buvo sudaryta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis, pakeistas paskolos grąžinimo terminas, dėl skolos negrąžinimo J. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir inicijavo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, o nepavykus parduoti turto iš varžytynių, perėmė jį savo nuosavybėn, buvo sudarytos žemės nuomos sutarys, vėliau nutraukta atsakovų L. ir F. I. santuoka ir nustatyta, kam iš buvusių sutuoktinių priklauso pareiga grąžinti skolas J. G.. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius dėl ginčo sandorių tariamumo.
  7. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. atsakovai L. I. ir J. G. sudarė 47 787,30 Eur paskolos sutartį, o 2009 m. rugpjūčio 31 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurių ieškovas neginčija, be to, byloje yra duomenų, kad buvę sutuoktiniai L. ir F. I. pagal dvi 2009 m. rugpjūčio 24 d. paskolos sutartis yra skolingi J. G. dar 86 886 Eur. Nors byloje nustatyta, kad ginčo sandorių šalys yra susijusios asmeniniais, verslo ir giminystės ryšiais, pažįsta viena kitą, turi bendrus verslus, teismas sprendė esant logiška, kad apie ketinimus sudaryti sandorius pirmiausia informuojami artimi žmones, savo nuožiūra nustatoma turto vertė ir kitos sandorių sąlygos, nes sutarčių laisvės principas galioja ir susijusiems asmenims. Teismas nustatė, kad atsakovo T. I. atsakovei L. G. perleistame žemės sklype buvo leista statyti gyvenamąjį namą, statybos leidimas galioja iki 2019 m. gegužės 18 d., todėl sprendė, jog ieškovas nepaneigė pastarosios paaiškinimų, kad ji su įsigytu žemės sklypu siejo būsimą gyvenamąją vietą, tačiau persigalvojo ir pardavė sklypą savo kreditoriui J. G., kuris, kaip verslininkas, buvo suinteresuotas tiek žemės ūkio paskirties sklypų įkeitimu, tiek žemės sklypu sodo bendrijoje su statybos leidimu pirkimu už palankią kainą.
  8. Teismas nurodė, kad atsakovai sudarinėjo įvairus sandorius, disponavo didelėmis pinigų sumomis, turėjo bendrus verslus ir byloje ginčijami sandoriai nebuvo išskirtiniai. Iš kitos pusės, atsakovus siejo artimi šeimos ir artimi asmeniniai santykiai, todėl pateisinamas asmeninis pasirinkimas, laisvos valios išraiška dėl kainos nustatymo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu ir / ar tuo atveju, kai apdovanotieji yra tėvai, dėl ko negalima vienareikšmiai teigti, kad asmuo neturėjo pareigos sudaryti sandorius ar sandorio šalys nesiekė jų sudaryti, ar buvo nesąžiningos.
  9. Remiantis išdėstytais motyvais teismas konstatavo, kad ginčo sandorių šalys nelaikytinos nesąžiningomis, o ginčo sandoriai – sudarytais dėl akių.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Ieškovas Fingood LLP pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; iš Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalauti atsakovų T. I., F. I., L. I., J. G., L. G., A. K., I. K. pajamų ir turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m., iš atsakovų J. G., UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ išreikalauti įrodymus apie nuomos mokesčio mokėjimą pagal 2012 m. birželio 15 d. žemės nuomos sutartis 2012 – 2013 m. už 0,9400 ha, 1,0000 ha bei 0,8900 ha plotų žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., nuomą, iš antstolės B. T. išreikalauti vykdomąją bylą Nr. 0005/10/01627; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas sprendė, kad ieškovas yra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Priėjęs tokios išvados, teismas skundžiamame sprendime išdėstė vienas kitam prieštaraujančius teiginius, t. y. kad byloje nebuvo nustatyta nei žala, nei jos padarymo ieškovui momentas, tačiau taip pat nustatė, kad ieškovas žalos padarymą sieja su 2007 m. gruodžio 7 d. – 2009 m. rugsėjo 1 d. atsakovo T. I. atliktais veiksmais, dėl kurių pastarajam buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad ieškovas, kaip ir kiekvienas apdairus ir sumanus verslo dalyvis, žinojo arba turėjo žinoti ir apie atsakovų išviešintus sandorius, tačiau ieškovas nagrinėjamoje byloje niekuomet neneigė nežinojęs apie ginčo sandorius. Ieškinyje ieškovas pats pripažino, kad yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą jiems ginčyti. Teismas turėjo spręsti, ar yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, tačiau skundžiamame sprendime dėl tokio ieškovo prašymo visiškai nepasisakė.
  2. Iki tol, kol ieškovo atsakovui T. I. inicijuota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu nebuvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui, ieškovas nežinojo ne tik tikslios atsakovo pasisavintų lėšų sumos, bet ir negalėjo pastarojo įvardinti kaip lėšas pasisavinusio asmens, todėl negalėjo suformuluoti ir tinkamai įrodyti savo reikalavimo T. I., reikalingo pareikšti tiek civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje, tiek actio Pauliana ieškiniui šioje byloje. Kuomet atsirado galimybė 2013 m. balandžio mėnesį susipažinti su baudžiamąja byla, ieškovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų reikalingiems įrodymams surinkti ir jau 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui ieškinį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas negalėjo objektyviai apskaičiuoti jam padarytos žalos savo jėgomis, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovas delsė imtis veiksmų atsakovo T. I. atžvilgiu, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
  3. Faktas, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą T. I. buvo įrodinėjamas kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014, kurioje buvo nustatyta, kad T. I. kartu su savo sugyventine A. M. įgijo savo naudai svetimą didelės vertės ieškovui priklausantį turtą bei nurodytoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš nurodytų asmenų 1 787 690,13 Eur. Šios bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo išnagrinėtas, tačiau teismui buvo nurodyta, kad jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti reikalavimo teisę į atsakovą T. I., kol kas nėra, nes tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ieškovas galės įrodyti turįs neginčijamą ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.
  4. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos, reikalingos šios bylos sustabdymui CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Neišnagrinėjus baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014, teismas šioje byloje neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą T. I..
  5. Atmetęs ieškinį, teismas pasisakė tik dėl dviejų actio Pauliana sąlygų – ieškinio senaties termino bei neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės – nebuvimo. Kitų nurodyto instituto sąlygų teismas neanalizavo ir tik trumpai pasisakė dėl atsakovų nesąžiningumo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikintų ginčijamą sprendimą ir pripažintų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą, byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  6. Egzistuoja visos sąlygos atsakovo T. I. sudarytiems sandoriams pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Byloje nustatyti ginčo sandorių šalių šeimos ir kiti artimi santykiai yra vienas iš pagrindinių atsakovų nesąžiningumo prieš atsakovo T. I. kreditorius įrodymų. Ginčijant atsakovų T. I., L. I., F. I. ir L. G. sudarytas 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis actio Pauliana pagrindu ieškovui net nereikėjo įrodinėti paminėtų atsakovų nesąžiningumo, nes dovanojimo sutarčių atveju sandoriai buvo neatlygintiniai ir sudaryti tarp artimų giminaičių (nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktą). 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties objektas – žemės sklypas, buvo perleistas už 5 792,40 Eur, nors pagal šios sutarties 2.2 punktą žemės sklypo vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 66 612,60 Eur (nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktą). Taigi ne ieškovas, o nurodyti atsakovai turėjo paneigti nesąžiningumo prezumpciją ir įrodyti buvę sąžiningais ginčo sutarčių sudarymo metu.
  7. Atsakovai nenurodė jokių priežasčių, kodėl buvo objektyviai būtina sudaryti ginčo dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutartis. Priešingai, teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovai pademonstravo akivaizdų nesąžiningumą sudarant ginčijamas dovanojimo sutartis. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovai T. I. ir L. G. žėmės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2009 m. rugpjūčio 18 d., pastarosios nuosavybės teisė į nurodytą turto objektą įregistruota 2009 m. rugpjūčio 26 d., pažyma kitam šio turto pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti užsakyta 2009 m. rugpjūčio 27 d., o sutartis su atsakovu A. K. sudaryta 2009 m. rugpjūčio 28 d. aiškiai patvirtina atsakovės L. G. išgalvotos istorijos apie žemės sklypo įsigijimą nepagrįstumą.
  8. Atsakovai L. I., F. I. ir L. G. žinojo (turėjo žinoti), kad ginčijami sandoriai sukels ar sustiprins atsakovo T. I. nemokumą. Be to, nurodytų atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad po ginčijamų pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutarčių sudarymo vėlesniais sandoriais ginčo turtą įsigijo taip pat su atsakovu T. I. artimai susiję asmenys – pastarojo draugas A. K. bei sugyventinės A. M. brolis ir atsakovės L. G. sūnus – atsakovas J. G., t. y. nekilnojamasis turtas išliko faktinėje atsakovo T. I. kontrolėje.
  9. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą atsakovui T. I. sudaryti ginčijamas pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutartis. Pagal paminėtas sutartis pastarasis perleido visą nekilnojamąjį turtą ir tuo pačiu visas turėtas UAB „Euro Gear“ ir UAB „Hanko“ akcijas, kas patvirtina jo siekį tapti nemokiu, tokiu būdu apsunkinant ieškovo galimybes atgauti pasisavintas lėšas. Ginčo sandoriais atsakovas T. I. neįgijo jokio turto, išskyrus 5 792,40 Eur, kurių faktinis gavimas yra abejotinas. Atsakovo T. I. tapimas nemokiu po ginčo sandorių sudarymo yra prejudicinis faktas, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 2A-7-460/2014.
  10. 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis ieškovas byloje ginčijo ir kaip tariamus sandorius. Be to, pripažinti tariamais sandoriais ieškinyje buvo reikalaujama ir vėliau sudarytas 2009 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, 2010 m. kovo 26 d. susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus. Teismas pasisakė tik dėl pirmosios grupės sandorių, sudarytų tarp atsakovų T. I., L. I., F. I. ir L. G., tariamumo, o aplinkybių dėl vėliau sudarytų sandorių sudarymo dėl akių nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  11. Ieškinio argumentus dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių tariamumo teismas atmetė iš esmės remdamasis tais pačiais motyvais, kuriais grindė atsakovų sąžiningumą. Teismo nuomone, aplinkybė, kad trys žemės ūkio paskirties sklypai atsakovo T. I. buvo padovanoti tėvams, o sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas parduotas draugės motinai, neįrodo šių sandorių tariamumo. Ši ir kitos teismo išvados sprendžiant dėl nurodytų sandorių tariamumo yra visiškai nepagrįstos: neatsižvelgta į faktinį ginčijamų sandorių dalyvių elgesį, nesiaiškinta tikroji sandorių šalių valia, neįvertinta, kad atsakovai nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, galinčio patvirtinti faktinį ginčo sandorių vykdymą ar objektyvias jų sudarymo priežastis.
  12. Atsakovo T. I. turėtų žemės sklypų savininkais tapo ne kas kitas, o artimi jo giminaičiai ar kitaip su juo susiję asmenys. Šį faktą pripažino ir teismas. Dėl to šioje byloje ginčijamų sandorių negalima vertinti atskirai, nes visi jie buvo sudaryti tarp susijusių asmenų kaip vieningas kompleksas priemonių siekiant vieno tikslo – veikti taip, kad bet koks atsakovui T. I. tiesiogiai priklausęs turtas būtų keletą kartų perleistas su juo susijusiems asmenims, tokiu būdu apsunkinant ieškovo galimybes nuginčyti šiuos sandorius.
  13. Teismas aiškiai susipainiojo vertindamas 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties, ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kurių objektas buvo 0,1142 ha žemės sklypas, teisėtumą. Sprendime nurodoma, kad šiame sklype buvo leista statyti gyvenamąjį namą, statybos leidimas galioja iki 2019 m. gegužės 8 d., todėl buvo nepaneigtas paaiškinimas, kad L. I. planavo būsimą gyvenamąją vietą, tačiau persigalvojo ir pardavė šį sklypą J. G., kuris buvo suinteresuotas tiek žemės ūkio paskirties sklypų įkeitimu, tiek žemės sklypu sodo bendrijoje su statybos leidimu pirkimu už palankią kainą. Pirma, paminėtą žemės sklypą įsigijo ne atsakovė L. I., o atsakovė L. G.. Antra, pastaroji šį sklypą pardavė ne atsakovui J. G., o atsakovui A. K.. Vien ši aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas painioja ginčijamų sandorių šalis, vienų atsakovų valios išraišką motyvuoja kitų atsakovų elgesiu ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, aiškiai rodo, kad teismas nesigilino į ginčo esmę, dėl ko galėjo priimti neteisingą sprendimą.
  14. Atsakovės L. G. išgalvota istorija apie tai, kaip ji pigiai įsigijusi žemės sklypą staiga persigalvojo ir nusprendė jį parduoti, yra iš esmės neįmanoma. Tokių šios atsakovės istorijų ieškovas neprivalo paneigti, tuo labiau, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytą įvykių versiją.
  15. Jeigu atsakovas A. K. žemės sklypą iš tiesų būtų siekęs įsigyti, jis galėjo jį nusipirkti tiesiogiai iš T. I., kurį seniai pažinojo asmeniškai ir su kuriuo buvo draugais. Atsiskaitymas pagal 2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis grynaisiais pinigais taip pat patvirtina šių sandorių tariamumą.
  16. Teismas suklydo, konstatuodamas, kad ieškovas neginčijo 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, nors to paties ginčijamo sprendimo pradžioje cituodamas ieškinio reikalavimus šį sandorį nurodė tarp visų kitų ginčijamų sandorių. Tuo tarpu 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakštą ieškovas ieškinyje nurodė kaip tariamą sandorį, tačiau jo neginčijo, dėl to, kad šis sandoris yra pasibaigęs.
  17. 2009 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarčių sudarymą tik dėl akių patvirtina ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties bei tos pačios dienos hipotekos lakšto, taip pat 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir tos pačios dienos hipotekos lakšto pakeitimo tariamumą. Nepaisant to, kad paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovė L. I. pinigus iš atsakovo J. G. gavo prieš sutarties pasirašymą, ji iš pastarojo jokių pinigų faktiškai negavo ir neketino gauti. Šią išvadą patvirtina atsakovų teismo posėdžio metu duoti prieštaringi, nelogiški ir nenuoseklūs paaiškinimai.
  18. Sunkiai paaiškinamas atsakovo J. G. elgesys skolinti pinigus be palūkanų dėl to, kad skolininkai yra jo draugo tėvai, tačiau išieškant iš pastarųjų skolą problemos nespręsti draugiškai, nesitarti dėl paskolos grąžinimo išdėstymo, nesutikti nė kiek palaukti ir imtis pačių griežčiausių priemonių – reikalauti pinigus grąžinti anksčiau ir sutrumpinti paskolos terminą bei kreiptis dėl išieškojimo priverstine tvarka į hipotekos teismą jau kitą dieną po paskolos grąžinimo termino pabaigos.
  19. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ginčo paskolos sutartį pinigai esą buvo perduoti grynais, nors 47 787,30 Eur yra pakankamai nemaža suma, todėl pakankamai protingi ir apdairūs asmenys tokio dydžio sumų paprastai grynaisiais neperdavinėja. Tokios pinigų sumos skolinimas be palūkanų taip pat yra labai abejotinas. Be to, paskolos sutarties sudarymo dieną atsakovė L. I. turėjo ne tik du sūnaus dovanotus žemės sklypus, bet ir 2004 m. vasario 27 d. įgytą pakankamai vertingą žemės sklypą, esantį Klaipėdos mieste, kurio vidutinė rinkos vertė 2009 m. rugsėjo 11 d. sudarė 150 312,79 Eur, todėl jeigu jai iš tiesų būtų reikėję pinigų, ji galėjo gauti kur kas didesnę sumą iš bent vieno iš turėtų sklypų pardavimo. Abejonių kelia ne tik atsakovės L. I. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo mastas, bet ir tai, kad įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo pasirinkti būtent atsakovo T. I. padovanoti žemės sklypai.
  20. Tikėtina, kad 2010 m. kovo 26 d. susitarimu dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir tos pačios dienos hipotekos lakšto pakeitimu paskolos grąžinimo terminas nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. buvo sutrumpintas specialiai tam, kad kuo greičiau būtų pradėtas išieškojimo procesas, kurio metu turtą įgytų neva sąžiningas įgijėjas J. G. ir ieškovo galimybės reikšti actio Pauliana ieškinį būtų maksimaliai apribotos.
  21. Po paskolos sudarymo atsakovė L. I. elgėsi taip, lyg nebūtų gavusi jokios paskolos: vietoje to, kad grąžintų skolą J. G., ji 2010 m. gegužės 26 d. įsigijo automobilį už 17 377,20 Eur, o 2010 m. gegužės 28 d. dar vieną už 31 858,20 Eur.
  22. Faktas, kad po žemės sklypų perėmimo atsakovas J. G. nesiėmė jokių veiksmų, kad iš atsakovės L. I. atgautų negrąžintos paskolos likutį bei vykdymo proceso metu jo paties sumokėtas vykdymo išlaidas, kuomet atsakovei L. I. priklausė dar vienas vertingas žemės sklypas, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas J. G. jokios paskolos L. I. nebuvo suteikęs. Pažymėtina, kad pastaroji ir jos sutuoktinis net ir sutartyje dėl santuokos teisinių pasekmių patys painiojosi, kokį turtą ir kokius įsipareigojimus jie turi.
  23. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nurodyti sandoriai buvo tariami ir paskola pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo suteikta, ji negalėjo būti užtikrinta hipoteka. Atitinkamai atsakovas J. G. nebuvo atsakovų L. I. ir F. I. kreditoriumi, todėl neturėjo teisės perimti žemės sklypų pagal 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus. Kadangi paminėtų žemės sklypų hipoteka yra pabaigta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi ir išregistruota iš Hipotekos registro, ieškovas neginčijo 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakšto ir 2010 m. kovo 26 d. hipotekos lakšto pakeitimo. Tačiau tai nereiškia, kad nurodyti hipotekos sandoriai nebuvo tariami. Tuo tarpu 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais kaip tariamus sandorius, nesukėlusius teisinių pasekmių, taip pat dėl to, kad jie yra niekinės paskolos sutarties pasekmė.
  24. Ieškovas, motyvuodamas tuo, kad pripažinus negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisę į išnuomotus žemės sklypus įgijo atsakovas J. G., pastarojo atlikti teisiniai veiksmai yra prieštaringi teisei, ir niekinių sandorių pagrindu įgyvendintos subjektinės teisės negali būti ginamos, taip pat tuo, kad atsakovės UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ nelaikytinos sąžiningais nuomininkais, kadangi yra susijusios su atsakovais J. G., T. I. ir A. K., buvo pareiškęs reikalavimą negaliojančiomis pripažinti 2012 m. birželio 15 d. atsakovo J. G. ir nurodytų bendrovių sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis. Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytos nuomos sutartys yra nutrauktos ir pasibaigusios, tačiau nepateikė jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, ginčo nuomos sutartys vis dar yra įregistruotos viešajame registre, kurio duomenimis ieškovas neturi pagrindo netikėti, todėl palaiko ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
  25. Ieškovas prašė teismo atnaujinti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė. Nors šis prašymas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, jo išsprendimas turi esminės įtakos ieškovo reikalavimui dėl paminėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Dėl to darytina išvada, kad aplinkybė, jog nebuvo išspręstas nurodytas ieškovo prašymas, pripažintina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu. Be to, teismas neišsprendė savarankiškų ieškinio reikalavimų dėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais kaip tariamų sandorių, nepasisakė dėl paminėtų sandorių pagrindu sudarytų hipotekos lakštų tariamumo. Šios aplinkybės taip pat laikytinos absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
  26. Ieškovas, siekdamas byloje įrodyti ginčijamų sandorių tariamumą, prašė teismo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakovų pajamų ir turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m., taip pat iš atsakovių UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ išreikalauti įrodymus apie nuomos mokesčio mokėjimą, siekdamas įrodyti paskolos ir hipotekos sandorių tariamumą, prašė išreikalauti ir prijungti prie bylos vykdomąją bylą Nr. 0005/10/01672, Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-17326-637/2010 dėl atsakovų L. I. ir F. I. santuokos nutraukimo bei kitus įrodymus, tačiau teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi šiuos prašymus atmetė, motyvuodamas, kad nurodyti duomenys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pertekliniai. Tokiu būdu teismas faktiškai be jokių motyvų atsisakė surinkti nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus, pažeidė šalių rungimosi principą, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.
  1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas T. I. prašo atmesti neįgalioto asmens pateiktą skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, išspręsti prašymą dėl 5 792,40 Eur baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, pusę nurodytos sumos priteisiant atsakovui T. I.. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Advokatas V. Z. neturi teisės atstovauti ieškovą, todėl pastarojo skundas negalėjo būti priimtas. Teismui yra pateikti duomenys, kad šiuo metu Londono Aukštajame teisme vyksta ginčas dėl neteisėtai gautų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Be to, nurodytam advokatui įgaliojimą išdavęs asmuo V. P. yra miręs ir jo įgaliojimai yra pasibaigę, o tai reiškia, kad kartu pasibaigė ir advokato V. Z. įgaliojimai atstovauti ieškovą. Pažymėtina, kad kartu su atsakovui pateiktu apeliaciniu skundu nebuvo pridėta nauja atstovavimo sutartis, o pirmoji pasibaigė mirus advokatą įgaliojusiam asmeniui.
  2. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą T. I.. Pats ieškovas pripažino aplinkybę, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pareikštas baudžiamojoje byloje, todėl pareiškęs dar vieną ieškinį ir užvedęs dar vieną bylą, neturėdamas tam teisinio pagrindo, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
  3. Ieškovas skunde nurodo, kad neva galėjo tik preliminariai paskaičiuoti, kiek lėšų buvo pervesta iš jo sąskaitos. Tokie jo teiginiai patvirtina, kad 2009 m. kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovas žinojo, kokia žala jam tariamai yra padaryta ir ją nurodė, tačiau po 5 metų kreipdamasis į teismą jam padarytos žalos staiga negali paskaičiuoti ir neturi jos dydį patvirtinančių duomenų. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų – pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei prašymo pripažinti jį civiliniu ieškovu matyti, kad ieškovas nurodė konkrečią neva padarytos žalos sumą. Šios aplinkybės ir nurodyti skundo argumentai tik parodo ieškovo nesąžiningumą ir pareikšto ieškinio nepagrįstumą.
  4. Kaltinamasis aktas nėra įrodymas, patvirtinantis neva ieškovui padarytą žalą, o jokių kitų dokumentų ieškovas nepateikė. Teismas pagrįstai nurodytu dokumentu nesivadovavo ir sprendė, kad ieškovas neįrodė jam padarytos žalos dydžio bei to, kad jis turi neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovą.
  5. Teismo buvo prašoma V. P. skirti maksimalią įstatyme nustatytą baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, tačiau šis prašymas liko neišspręstas, todėl prašytina apeliacinės instancijos teismo ištaisyti šį procesinį pažeidimą ir išnagrinėti prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo.
  6. Atsakovas savo turtą perleido laikydamasis visų įstatymo nuostatų ir nepažeisdamas niekieno teisių. Ieškovas neįrodė, kokia apimtimi kiekvienas iš ginčo sandorių pažeidė jo interesus.
  7. Ieškovas nurodo, kad jis prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau nei ieškinyje, nei skunde nėra nurodyta jokios realios paminėto termino praleidimo priežasties. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo ką vertinti ir dėl ko pasisakyti. Ieškovas pats sutinka, kad praleido ieškinio senaties terminą daugiau kaip 5 metus, todėl toks ilgas neveikimas yra visiškai nepagrįstas ir negali būti pateisinamas jokiomis priežastimis.
  8. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista.
  9. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir pagrįstai sprendė, kad ši byla gali būti išnagrinėta atskirai, jos nestabdant dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014. Ieškovas tik nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami tam tikri faktai, kurie turės teisinės reikšmės priimant sprendimą šioje byloje, tačiau kokie tie tam tikri faktai nedetalizuoja. Nors ieškovas teigia, kad neva baudžiamojoje byloje yra nustatinėjamas faktas dėl reikalavimo teisės turėjimo, tačiau nurodytoje byloje yra iš esmės sprendžiamas klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo, o ne dėl reikalavimo teisės turėjimo ar neturėjimo.
  10. Priešingai nei teigiama skunde, teismas įvertino visus sandorius – ir pirminius, ir vėliau sudarytus - ieškinyje nurodytu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčo sandorių realumą ir tikrumą patvirtina tai, kad vėliau buvo sudaryti kiti sandoriai ir visi jie buvo patvirtinti notariškai, be to, vyko priverstinis išieškojimas iš ginčo turto, kurį vykdė antstoliai. Visi šie faktai patvirtinti oficialiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl sandorių negaliojimo dėl jų tariamumo. Ieškovo iš konteksto išimti atsakovų J. G., L. I., F. I. paaiškinimai nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad sandoriai neįvyko, priešingai – šie asmenys tik patvirtino, kad sandorius sudarė, juos vykdė, vėliau sudarė kitus sandorius ir atliko kitus veiksmus. Ieškovas selektyviai išrinko pateiktus paaiškinimus ir savo skunde nurodė tik tuos, kurie tariamai patvirtinta jo reikalavimus. Svarbu ir tai, kad sandoriui esant notariškai patvirtintam, jis yra oficialus dokumentas ir turi prima facie įrodomąją galią. Toks sandoris gali būti nuginčijamas tik kitais oficialiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti notariškai sudarytų ginčo sandorių galiojimu ir tikrumu.
  11. Ieškovo teigimu, atsakovo T. I. turtas buvo perleistas už žymiai mažesnę sumą nei vidutinė jo rinkos vertės, tačiau tai tėra subjektyvi ieškovo nuomonė, nes jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį, nebuvo pateikta.
  12. Skunde ieškovas nurodo ir kitų subjektyvių išvedžiojimų, kurie iš esmės neturi jokio teisinio pagrindimo. Ieškovo nuomone, šeimos nariams ir pažįstamiems apskirtai negalima sudaryti jokių sandorių, jų suforminti per kelias dienas, skolintis pinigų be palūkanų, kelių sandorių forminti pas tą pačią notarę, vykdyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, nuomoti turto įmonėms, tačiau įstatymas nenustato tokių subjektyvių sandorių ginčijimo pagrindų, nes teisėtai sudaryti sandoriai galioja ir negali būti ginčijami tik dėl to, kad kažkam nepatinka.
  13. Ieškovas nurodo, kad jo prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo teismo buvo nepagrįstai atmesti, tačiau nenurodė, kokias svarbias šiai bylai aplinkybes prašomi išreikalauti duomenys patvirtintų ar paneigtų, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti tokio neaiškaus ieškovo prašymo.
  1. Atsakovas J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ginčo turtą – žemės sklypus atsakovas J. G. įsigijo pradėjęs priverstinį skolos iš L. I. išieškojimą, kadangi nurodytas turtas buvo įkeistas jo naudai, užtikrinant šalių sudarytą 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį. Nors ieškovas ginčijo paskolos sutartį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti šios sutarties galiojimu.
  2. Nėra pagrindo abejoti, kad antstolis visus priverstinio išniekojimo veiksmus atlikto teisėtai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų. Neįvykus įkeisto turto varžytynėms, atsakovui buvo pasiūlyta pasinaudoti teise perimti įkeistą turtą. Teismui buvo pateikti turto perdavimo išieškotojui aktas bei išsamus paaiškinimas dėl žemės sklypų vertinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertino visus antstolės pateiktus dokumentus, įsitikino atliktų procedūrų teisėtumu ir rezoliucija patvirtinto paminėtus aktus. Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypai išieškotojui buvo perduoti pagrįstai ir teisėtai.
  3. Pagal kasacinio teismo praktiką turto pardavimo išieškotojui aktas, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentus, teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Tuo tarpu ieškovas ieškinyje nenurodė nei vieno iš CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų, o bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijamas aktas, kaip priverstinio turto realizavimo aktas, negali būti ginčijamas.
  4. CPK 602 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimams dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo nurodyto akto pasirašymo dienos. Kadangi apeliantas dėl 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktų nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 14 d., laikytina, kad jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
  1. Atsakovai L. I., F. I., A. K. ir I. K. atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą. Atsakovai nurodo nesutinkantys su skundu ir palaiko skundžiamo teismo sprendimo motyvus. Atsakovai pažymi, kad nesutikimo su ieškiniu argumentus išdėstė atsiliepimuose į ieškinį, duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, todėl prašo jais vadovautis.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

9Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė procesinio pobūdžio prašymą išreikalauti papildomus įrodymus – atsakovų pajamų ir turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m., duomenis apie nuomos mokesčio mokėjimą pagal 2012 m. birželio 15 d. žemės nuomos sutartis 2012 – 2013 m. laikotarpiu, vykdomąją bylą Nr. 0005/10/01627. Ieškovo teigimu, nurodyti duomenys yra reikalingi visapusiškam bylos išnagrinėjimui, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi šį prašymą nepagrįstai atsisakė patenkinti, tokiu būdu pažeisdamas šalių rungimosi principą.
  2. Įvertinusi bylos nagrinėjimo trukmę bei tai, kad didžioji dalis prašomų išreikalauti papildomų įrodymų yra tik netiesiogiai susiję su ginčo dalyku, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio prašymo patenkinimas bei bylos nagrinėjimo atidėjimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, bylos nagrinėjimas būtų nepagrįstai užvilkintas, todėl šis prašymas atmestinas (CPK 7, 177, 199 straipsniai). Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų reikšmingoms byloje faktinėms aplinkybėms nustatyti bei teisėtam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti.

10Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad yra atsakovo T. I. kreditorius ir kad pastarojo bei kitų atsakovų sudaryti sandoriai, kurių pagrindu pirmiausiai buvo perleistas atsakovo T. I. nekilnojamasis turtas, o vėliau naujieji ginčo turto savininkai (atsakovai) jį perleido, apsunkino, atliko priverstinio išieškojimo iš ginčo turto veiksmus bei jį išnuomojo, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Byloje pareikštus reikalavimus dėl paminėtų sandorių bei turto perleidimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ieškovas grindė CK 6.66 straipsnyje nustatytu actio Pauliana instituto bei CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu tariamo sandorio negaliojimo pagrindais. Reikalavimą atsakovui T. I. ieškovas kildino iš žalos teisinių santykių: atsakovas T. I., atlikęs neteisėtus veiksmus, iš jo banko sąskaitos pasisavino 1 964 296,49 Eur, dėl ko T. I. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl nurodytos sumos dydžio žalos atlyginimo, yra pripažintas civiliniu ieškovu. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pareiškė prašymą stabdyti šią bylą, kol nebus išnagrinėta atsakovui T. I. inicijuota baudžiamoji byla (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti nurodytą procesinį prašymą, konstatavo ieškovą neįrodžius paminėtų ginčo sandorių negaliojimo pagrindų, todėl ieškinį atmetė.
  1. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, ieškovas skunde apeliuoja į netinkamą CK 1.86, 6.66 straipsniuose nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų taikymą, netinkamai įvertintus byloje esančius įrodymus ir neištirtas visas teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, rungimosi bei kitų civilinio proceso principų pažeidimą, neišspręstus ieškinio reikalavimus bei procesinius prašymus, dėl ko, ieškovo teigimu, egzistuoja absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai. Atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai T. I. ir J. G. pateikia nesutikimo su skundu argumentus, atsakovai L. I., F. I., A. K. bei I. K. iš esmės dėl skundo argumentų nepasisako ir nurodo palaikantys savo atsiliepimuose į ieškinį ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais išdėstytą poziciją bei skundžiamo sprendimo motyvus.
  2. Prieš aptariant bei įvertinant nurodytus apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pirmiausiai pasisakytina dėl procesinio šios bylos nagrinėjimo aspekto – apeliacinio skundo priėmimo.

11Dėl ieškovo atstovo įgaliojimų pasirašyti apeliacinį skundą

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas T. I. teigia, kad apeliacinį skundą pasirašęs ir jį pateikęs advokatas V. Z. neturi teisės atstovauti ieškovą, t. y. veikti pastarojo vardu ir interesais, todėl apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas. Tokią poziciją atsakovas grindžia aplinkybėmis, kad įgaliojimą atstovauti ieškovą paminėtam advokatui išdavęs įgaliotinis V. P. yra miręs, jo įgaliojimas pasibaigęs, todėl atitinkamai pasibaigusiu laikytinas ir advokato V. Z. įgaliojimas atstovauti ieškovą, kartu su skundu atsakovui nebuvo pateikta nauja atstovavimo sutartis, be to, Londono Aukštajame teisme vyksta ginčas dėl atitinkamų asmenų įgaliojimų veikti ieškovo vardu ir interesais pripažinimo negaliojančiais.
  2. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju 2014 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo skundą priėmė (t. 4, b. l. 75). Kita vertus, įstatymas suteikia teisę apeliacinės instancijos teismui nutraukti apeliacinį procesą, tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėja apeliacinio skundo trūkumai, dėl kurių skundas negalėjo būti priimtas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Paminėta teisės norma patvirtina apeliacinės instancijos teismo teisę patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo T. I. nurodytų procesinių aplinkybių.
  3. Pirma, argumentas dėl V. P. įgaliojimo atstovauti ieškovą pabaigos nėra teisiškai reikšmingas, kadangi kartu su apeliaciniu skundu, kurį pasirašė ir pateikė advokatas V. Z., teismui buvo pateikta ir pastarojo bei ieškovo narių – Westa Holding LTD bei Holding Associates LTD 2014 m. gegužės 12 d. sudaryta atstovavimo sutartis (t. 4, b. l. 74). Šia sutartimi advokatui buvo suteikta teisė atstovauti ieškovą visų instancijų teismuose, tame tarpe ir pasirašyti procesinius dokumentus. Aplinkybė, kad nurodytas skundo priedas, atsakovo teigimu, jam nebuvo pateiktas kartu su skundu, įvertinus tai, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismas, aptariamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.
  4. Antra, nors atsakovas teigia apie užsienio valstybėje pradėtą teisminį procesą, kuriame yra ginčijami paminėtų ieškovo narių įgaliojimai, byloje nėra įrodymų apie Westa Holding LTD bei Holding Associates LTD įgaliojimų veikti ieškovo vardu ir interesais panaikinimą, 2014 m. gegužės 12 d. atstovavimo sutarties nuginčijimą, todėl nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo apeliacinis skundą teismas turėjo atsisakyti priimti.

12Dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu

  1. Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas T. I. už 5 792,40 Eur (20 000 Lt) pardavė atsakovei L. G. 0,1142 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 2008 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimis atsakovas T. I. padovanojo atsakovui F. I. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., o atsakovei L. I. – du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius Klaipėdos m. (t. 1, b. l. 140-143; 148-150; 181-183; 198-200). Ieškovas byloje siekė įrodyti, kad paminėtų sutarčių sudarymo metu egzistavo visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.
  2. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
  4. Kadangi actio Pauliana suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui – ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

13Dėl ieškinio senaties

  1. Vienas iš pagrindinių skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė apelianto reikalavimą pripažinti negaliojančiais anksčiau nurodytus atsakovo T. I. turto perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu – CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymas. Nors ir sprendė, kad byloje nenustatyta nei apeliantui padarytos žalos dydis, nei jos padarymo momentas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad apeliantas žalos padarymo jam momentą sieja su atsakovo T. I. laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. atliktais veiksmais, dėl kurių įvertinimo baudžiamosios teisės požiūriu į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją kreipėsi dar 2009 m. rugsėjo mėnesį, nurodydamas ir jam padarytos žalos dydį, konstatavo, kad apeliantas, būdamas rūpestingas ir apdairus verslininkas, jau 2009 m. žinojo ar privalėjo žinoti apie atsakovų sudarytus ginčo sandorius, tačiau į teismą dėl jų nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. Nenurodydamas jokių motyvų, teismas taip pat atsisakė patenkinti apelianto prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
  2. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nurodyti teismo motyvai dėl actio Pauliana ieškinio senaties termino taikymo prieštaringi jo išvadai, kad byloje nenustatytas žalos apeliantui padarymo momentas. Be to, teismas pažeidė proceso teisės normas, nemotyvuodamas sprendimo atmesti apelianto prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, ne šios aplinkybės, o padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą spręsti apie teismo netinkamai pritaikytą ieškinio senatį.
  3. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas – viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų, kurios taikymui galioja bendrosios ieškinio senaties institutą reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį teismas neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Jeigu per nustatytą terminą toks šalies prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.
  4. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje nurodė praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl atsakovų 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti bei prašė šį terminą atnaujinti, nei vienas iš nurodytus sandorius sudariusių atsakovų, t. y. T. I., F. I., L. I. ir L. G. nei atsiliepimuose į ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose, nei teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu nepareiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Prašymą taikyti ieškinio senatį atsiliepime į apeliacinį skundą netiesiogiai pareiškė atsakovas T. I., tačiau šioje proceso stadijoje jis tokios teisės nebeturi (CPK 312 straipsnis). Taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą atsiliepimuose į ieškinį prašė atsakovai A. K. ir UAB „Baltas parkas“, tačiau nurodyti asmenys nėra actio Pauliana pagrindu apelianto ginčytų sandorių – 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių – šalys, ginčijant nurodytus sandorius šių atsakovų atžvilgiu materialusis teisinis reikalavimas nėra ir negali būti pareikštas, todėl šie atsakovai neturėjo teisinio pagrindo reikšti prašymą taikyti ieškinio senatį šiems pareikštiems ieškinio reikalavimams. Tuo tarpu šių atsakovų sudarytoms sutartims, kurias apeliantas ginčijo kaip tariamas, sudarytas tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis) (2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis, 2012 m. birželio 15 d. nuomos sutartis) nuginčyti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nėra pasibaigęs.
  5. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sandorių šalių – atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs šį terminą savo iniciatyva, pažeidė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų paminėto instituto taikymo sąlygų – reikalavimo pareiškimas per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą senaties terminą.
  6. Nereikšminga šiuo aspektu laikytina aplinkybė, kad dar ieškinio pareiškime atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą prašė pats ieškovas. Kaip minėta, ieškinio senaties taikymą lemia tik priešingos ieškovui tinkamos materialiojo teisinio santykio šalies pareikštas prašymas taikyti ieškinio senaties terminą ir tik gavus tokį prašymą teismas įgyja pagrindą aiškintis kitas svarbias ieškinio senaties termino tinkamam pritaikymui aplinkybes – dėl termino trukmės, eigos pradžios ir pabaigos, nutraukimo, sustabdymo ir atnaujinimo.

14Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

  1. Nurodyta actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. šis kreditoriaus teisių gynimo būdas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004).
  2. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atsiradimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu. Todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Taigi, kai dėl reikalavimo teisės galiojimo tarp šalių yra kilęs ginčas, svarbi yra ne aplinkybė, kada laiko atžvilgiu buvo įrodyta kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui, o kada reikalavimo teisė atsirado. Nepaisant to, kad reikalavimo teisė gali būti įrodyta ir kreditoriaus teisė apginta žymiai vėliau, nei sudarytas actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris, actio Pauliana instituto taikymui svarbu, kad pati reikalavimo teisė yra atsiradusi anksčiau už ginčijamo sandorio sudarymą.
  3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas reikalavimo teisę į atsakovą T. I. sieja su pastarojo neteisėtais veiksmais padaryta 1 964 296,49 Eur žala, kurios atlyginimo apeliantas siekia T. I. iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014 (šiuo metu Nr. 1-32-606/2015) pareikštu civiliniu ieškiniu, kad baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, kad apeliantas nepateikė įrodymų reikalavimo teisei pagrįsti, sprendė, jog pastarasis neįrodė, kad yra atsakovo T. I. kreditorius ir turi į jį 1 964 296,49 Eur vertės reikalavimą. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat atmetė apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo iki baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014 išnagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad tarp nurodytos ir nagrinėjamos bylos nėra tiesioginio prejudicinio ryšio.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstą teismo išvadą dėl aptariamos actio Pauliana taikymo sąlygos lėmė neteisingas prašymo dėl bylos sustabdymo išsprendimas.
  5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas horizontalaus tiesioginio teisinio ryšio egzistavimas tarp bylų, kuriose kreditorius reiškia actio Pauliana ieškinį ir kuriose skolininkai ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio reikalavimo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, tokiais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar jo dydį, šis ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  6. Iš apelianto į bylą pateikto kaltinamojo akto nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014 atsakovas T. I. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. veikdamas bendrai su A. M., panaudodamas neteisėtai įgytas tikras elektronines mokėjimo priemones, apgaule įgijo apeliantui priklausantį turtą (1 964 296,49 Eur) (t. 1, b. l. 103–135). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014 (1-32-606/2015) nustatyti faktai (ar įvykdytos nusikalstamos veikos, ar jomis padaryta žalos apeliantui ir koks žalos dydis, kokie tiesioginiai nustatytų nusikalstamų veikų civiliniai teisiniai padariniai), įeina į nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį, nustatinėjant byloje reikšmingą aplinkybę, ar apeliantas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui T. I.. Atsižvelgiant į akivaizdų nagrinėjamos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014 įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių tiesioginį ryšį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neegzistuojantį procesinį teisinį poreikį patenkinti apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo.
  7. Teisėjų kolegija dar 2015 m. sausio 13 d. nutartimi, nagrinėdama apelianto skundą, patenkino jame pakartotinai pareikštą prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išspręsta baudžiamąja tvarka nagrinėjama byla Nr. 1-32-606/2015 (t. 4, b. l. 118-120). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nurodytoje byloje, be kita ko, pripažino atsakovą T. I. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę bei iš dalies patenkino apelianto ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – priteisė apeliantui iš atsakovo T. I. 1 750 618,77 Eur (t. 4, b. l. 127-172). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-651/2015 pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą (t. 4, b. l. 173-195).
  8. Atsižvelgiant į actio Pauliana instituto pagrindu ginčijamų sandorių sudarymo momentą, į tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, jog 1 750 618,77 Eur žala apeliantui buvo padaryta neteisėtais atsakovo T. I. veiksmais, atliktais laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu apeliantas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą T. I..

15Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius

  1. Kaip minėta, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas šios nutarties 37 punkte nurodytas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Konstatavęs, kad apeliantas neturi galiojančios reikalavimo teisės skolininkui – atsakovui T. I., ir yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo, išskyrus dėl atsakovų sąžiningumo, dėl kurio teisėjų kolegija pasisakys aptarusi kitų paminėto instituto taikymo būtinųjų sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius - egzistavimą.
  2. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti actio Pauliano ieškinio negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
  3. Iš kartu su ieškiniu pateikto apelianto 2009 m. rugpjūčio 18 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 13-14 d. į apelianto sąskaitą iš Blumfield Agency LLC banko sąskaitos buvo pervesta bendra 237 807 Eur suma (t. 1, b. l. 41). Apeliantas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui T. I. inicijavo 2009 m. rugsėjo 11 d. (t. 1, b. l. 42). Paminėti bylos duomenys, kolegijos vertinimu, patvirtina apelianto ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad jam apie atsakovo T. I. nusikalstamas veikas, kurių metu iš jo sąskaitos į Blumfield Agency LLC banko sąskaitą buvo pervedinėjamos pasisavintos lėšos, tapo žinoma 2009 m., kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas T. I. grąžino apeliantui dalį pasisavintų lėšų. Šias aplinkybes patvirtina ir įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015.
  4. 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytais sandoriais atsakovas T. I. tretiesiems asmenims perleido visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą – keturis žemės sklypus. Trys iš šių sklypų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė ginčo sandorių sudarymo metu – 462 233,55 Eur, atsakovo T. I. buvo padovanoti tėvams, vienas – parduotas jo draugės A. M. motinai, iš pardavimo gauta 5 792,40 Eur, nors iš 2008 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkto matyti, kad vidutinė šio turto rinkos vertė sandorio sudarymo dienai buvo 66 612,60 Eur. Po ginčo sandorių sudarymo atsakovas T. I. disponavo tik UAB „Euro Gear“ ir UAB „Hanko“ akcijomis, kurias taip pat perleido laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., bei 1990 m. gamybos transporto priemone Jaguar Sovereign ir 2003 m. motociklu Suzuki SV 650. Pastarąjį perleido 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir šiuo metu turi tik paminėtą automobilį, kuris yra areštuotas 2010 m. liepos 9 d. ir iš kurio yra išieškomos einamosios atsakovo T. I. skolos (t. 2, b. l. 28).
  5. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sutartimis skolininkas – atsakovas T. I. ne tik žymiai sumažino savo mokumą, bet ir siekė tai padaryti (CPK 185 straipsnis). Atsakovo T. I. sąmoningą siekį sutrukdyti apeliantui patenkinti savo reikalavimą įrodo tai, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tuo pačiu metu, kuomet išaiškėjo aplinkybės dėl jo nusikalstamais veiksmais pasisavintų apelianto lėšų, kad tretiesiems asmenims buvo perleistas visas jo nekilnojamasis turtas ir kad iš šio turto perleidimo atsakovas iš esmės negavo jokios finansinės naudos (lėšų), nors iš bylos duomenų galima spręsti, kad atsakovas turėjo tokią galimybę. Įvertinus tai, kad apelianto reikalavimo teisė atsakovui T. I. siekia beveik 2 mln. Eur bei po 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių sudarymo pastarajam likusį turtą, jo sudėtį, likvidumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paminėtais sandoriais buvo akivaizdžiai pažeistos apelianto, kaip atsakovo T. I. kreditoriaus, teisės.
  6. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Paulianio ieškinio pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
  7. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
  8. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovui T. I. nustatytas pareigas pagal įstatymą ar sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių jis buvo objektyviai priverstas sudaryti 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas T. I. apskirtai nenorėjo atskleisti ginčo sandorių sudarymo priežasčių, vėliau paaiškino, kad sklypus padovanojo tėvams, nes juos myli, galbūt, norėjo išvengti mokesčių mokėjimo. Kolegijos vertinimu, atsakovo prielaidos dėl siekio išvengti mokesčių mokėjimo nepripažintinos aplinkybėmis, sąlygojusiomis pastarojo pareigą sudaryti ginčo sandorius. Tokiomis aplinkybėmis nepripažintinos ir atsakovo meilė tėvams, pareiga juos išlaikyti. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo metu atsakovams F. ir L. I. buvo būtina finansinė parama (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių sandorių sudarymas buvo nulemtas būtinumo.

16Dėl skolininko ir trečiųjų asmenų nesąžiningumo

  1. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.
  2. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
  3. Ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
  4. Vertindamas nurodytų actio Pauliano instituto taikymo sąlygų egzistavimą ginčo sandorių sudarymo metu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybės, jog trys atsakovo T. I. žemės sklypai buvo padovanoti tėvams, o vienas – draugės motinai, neįrodo ginčo sandorių šalių nesąžiningumo. Teismo nuomone, tai, kad atsakovus siejo šeimos bei artimi asmeniniai santykiai, nėra pagrindas spręsti, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos bei kaip tik pateisina atsakovei L. G. parduoto žemės sklypo kainą. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.
  5. Kaip minėta, įstatymas nustato, kad trečiojo asmens sąžiningumas (nesąžiningumas) neturi reikšmės, jeigu sandoris neatlygintinis (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju pakanka tik skolininko nesąžiningumo. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuota, kad, sudarydamas 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sandorius, atsakovas T. I. žinojo, jog pažeidžia apelianto teises. Be to, įstatymas įtvirtina kreditoriaus interesus pažeidusių sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijas, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (CK 6.67 straipsnio 1, 4 punktai). 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis atsakovas T. I. sudarė su savo tėvais – F. ir L. I., o 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį – su tuometinės savo draugės A. M. motina – L. G., kuriai 66 612,60 Eur rinkos vertės žemės sklypą perleido už 5 792,40 Eur kainą. Taigi, nurodytų sandorių šalių nesąžiningumas, kaip pagrįstai teigia apeliantas, teismo turėjo būti preziumuojamas ir paneigti šias prezumpcijas turėjo atsakovai (CPK 178 straipsnis). Tačiau išskyrus subjektyvaus pobūdžio paaiškinimus apie ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, nei skolininkas T. I., nei kiti ginčo sandorius sudarę atsakovai nepateikė į bylą jokių jų preziumuojamą nesąžiningumą paneigiančių įrodymų. Maža to, teikdamas paaiškinimus teismui, atsakovas iš pradžių atsisakė nurodyti, kodėl sudarė ginčo sandorius, vėliau iškėlė prielaidas, kad ginčo turtą perleido iš meilės tėvams, draugiškumo L. G., nenorėjo mokėti mokesčių. Atsakovė L. I., aiškindama dovanojimo sandorių sudarymo aplinkybes, nurodė, kad sūnus norėjo ja pasirūpinti, kad ji norėjo investuoti pinigus, kad galėtų gyventi iš palūkanų, tačiau toks planas nepavyko, o galiausiai nurodė nenorinti aiškintis dėl sandorių sudarymo. F. I. teismui aiškino, kad sūnaus dovanotą žemės sklypą priėmė todėl, kad jam reikėjo pinigų, kuriuos vėliau pasiskolino ir negrąžino, nepanoro atskleisti, kam buvo reikalingi pinigai. Įvertinusi nurodytus atsakovų paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad jie labiau patvirtina, nei paneigia atsakovų I. nesąžiningumą sudarant ginčo dovanojimo sutartis (CPK 185 straipsnis).

17Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti

  1. Kaip jau buvo paminėta, pagrindinis actio Pauliana instituto tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).
  2. Iš apelianto kartu su ieškiniu pateiktų viešojo registro išrašų apie 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sutartimis perleisto ginčo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę 2013 m. sausio 1 d. matyti, kad nurodytai datai bendra žemės sklypų vertė buvo 258 080,40 Eur (t. 1, b. l. 129-130). Atsakovai nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie kitokią, nei byloje įrodinėjo apeliantas, žemės sklypų vidutinę rinkos vertę. Atsižvelgiant į šioje proceso stadijoje nustatytą aplinkybę, kad apelianto galiojančio reikalavimo atsakovui T. I. suma – 1 750 618,77 Eur, darytina išvada, kad apelianto reikalavimo išieškojimo nukreipimas į ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovo T. I. interesų nepažeis.
  3. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnis), actio Pauliana sąlygas (CK 6.66 straipsnis), nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnis), privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3 punktas) reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių sudarymo metu neegzistavo visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Tai sudaro pagrindą šią skundžiamo teismo sprendimo dalį panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinio reikalavimus dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu.

18Dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių, 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu

  1. 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytas pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutartis apeliantas ginčijo ne tik actio Pauliana instituto pagrindu, bet ir kaip tariamus sandorius pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį. Kaip tariamus apeliantas ginčijo ir vėliau dėl tų pačių žemės sklypų sudarytus: 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė L. G. žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pardavė atsakovui A. K.; 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovės L. I. ir J. G., kurios užtikrinimui 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakštais pastarojo naudai buvo įkeisti L. ir F. I. žemės sklypai, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), Nr. ( - ), esantys Klaipėdos m.; 2010 m. kovo 26 d. atsakovės L. I. ir J. G. susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus, kurių pagrindu paminėti trys žemės sklypai tapo atsakovo J. G. nuosavybe.
  2. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo nurodytus sandorius ir turto perdavimo išieškotojui aktus pripažinti tariamais, tačiau, spręsdamas jų pripažinimo sudarytais dėl akių klausimą, teismas iš esmės pasisakė tik dėl 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sandorių ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, tuo tarpu kitus sandorius bei turto pardavimo išieškotojui aktus vertino kaip dėl nurodytų sandorių kilusius teisinius padarinius. Teismo atsisakymą pripažinti šios nutarties 71 punkte nurodytus sandorius ir turto perdavimo išieškotojui aktus sudarytus dėl akių apeliantas skunde iš esmės kvestionuoja netinkamai ir nevisapusiškai atliktu bylos duomenų vertinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
  3. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
  4. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).
  5. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
  6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tarp artimų giminaičių ir ar kitais asmeniniais ryšiais susijusių asmenų. Kaip minėta, 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas T. I. vieną iš jam priklausiusių žemės sklypų perleido tuometinės savo draugės A. M. motinai – L. G.. Pastaroji 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo turtą perleido atsakovo T. I. draugui ir verslo partneriui – A. K.. 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimis atsakovas T. I. likusius tris jam priklausiusius žemės sklypus perleido savo tėvams – F. ir L. I.. Pastaroji ir jau minėtos A. M. brolis bei L. G. sūnus – J. G. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudarė paskolos sutartį, kuria nurodytas asmuo atsakovo T. I. motinai paskolino 47 787,30 Eur, o ši ir jos sutuoktinis, užtikrindami paskolos grąžinimą, paskolos davėjui įkeitė jiems sūnaus padovanotus žemės sklypus. L. I. neįvykdžius paminėtos prievolės, J. G. inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš jam įkeistų žemės sklypų, kurio pagrindu 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktais nurodytas nekilnojamasis turtas perduotas pastarojo nuosavybėn. Dėl nurodytų ginčo sandorių šalių sąsajų, kolegijos vertinimu, ginčo sandorių ir turto perdavimo išieškotojui aktų teisėtumo CK 1.86 straipsnio prasme klausimas turėtų būti sprendžiamas vertinant juos kompleksiškai, o ne kiekvieną atskirai.
  7. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovė L. G. teigė, kad ginčo žemės sklypą iš atsakovo T. I. nusipirko siekdama įgyvendinti savo seną svajonę pasistatyti namą, užsiimti sodininkyste, tačiau įsigijusi šį turtą suprato, kad neapgalvojo visų nurodyto siekio įgyvendinimo aplinkybių, t. y. kad neturi vyro, kuris galėtų jai padėti sklypą prižiūrėti, kad sklypas netinkamas sodininkystei etc., be to, pasigailėjo išleidusi pinigus, todėl neilgai trukus šį turtą už 5 792,40 Eur pardavė A. K.. Pastarasis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra artimas atsakovo T. I. draugas, posėdžio metu teikdamas paaiškinimus teismui parodė, kad yra pasyvus ginčo sklypo savininkas, kad nors ir reikėjo jam pinigų, nes norėjo pirkti didesnį butą, sklypo dėl investicinių tikslų nepardavė ir pasiėmė iš banko paskolą. Atsakovas T. I., aiškindamas, kodėl pardavė atsakovei L. G. žemės sklypą už rinkos vertės neatitinkančią kainą, nurodė, kad taip pasielgė, nes pastaroji yra geras žmogus.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties šalių valią pagal byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovė L. G. nesiekė įsigyti šiuo sandoriu perleisto žemės sklypo, o atsakovas T. I. jį parduoti. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik aplinkybės, kad šio sandorio šalys susiję asmenys, kad turtas buvo perleistas už rinkos vertės neatitinkančią kainą, bet ir tai, kad turtas nepraėjus nei dešimčiai dienų atsakovės L. G. buvo perleistas kitam su atsakovu T. I. susijusiam asmeniui už lygiai tokią pačią rinkos vertės neatitinkančią kainą, kuria sklypą iš T. I. įsigijo atsakovė L. G.. Vertinant pastarųjų elgesį pagal vidutiniškai protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, nėra pagrindo laikyti pagrįstais jų paaiškinimus dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Mažai tikėtina, kad atsakovas T. I., būdamas verslininkas ir ketindamas likusį visą savo nekilnojamąjį turtą padovanoti tėvams, turtą asmeniui parduotų beveik 12 kartų mažesne nei vidutinė jo rinkos kaina, vien dėl to, kad pastarasis yra jo pažįstamas. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu paklaustas jis neigė, jog su atsakovės L. G. dukra – A. M. yra pora. Nėra pagrindo tikėti ir atsakovės L. G. paaiškinimu, kad ji, seniai svajojusi apie žemės sklypą namo statybai, sodininkystės veiklai ir pagaliau jį įsigijusi, galėjo dėl disponavimu juo ne tik persigalvoti per mažiau nei dešimt dienų, bet ir per tą patį laiką surasti kitą šio turto pirkėją ir sudaryti su juo sandorį.
  9. Itin greitas ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimas A. K. už rinkos vertės neatitinkančią kainą, pastarojo draugystė ir verslo ryšiai su atsakovu T. I. bei tai, kad po 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovui A. K. buvo reikalingi pinigai naujo būsto įsigijimui, kuriuos jis pasiskolino iš banko, užuot pabandęs parduoti 66 612,60 Eur vertės žemės sklypą, įsigytą vos už 5 792,40 Eur, leidžia spręsti, kad ir atsakovo A. K. tikroji valia sudarant 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo tapti ginčo turto savininku, o padėti atsakovui T. I. sumažinti jo turto vertę bei apsunkinti pastarojo kreditorių reikalavimų iš šio turto patenkinimą (CPK 185 straipsnis).
  10. Sutiktina su apeliantu, kad aptariamų pirkimo – pardavimo sutarčių tariamumą patvirtina ir tai, kad atsiskaitymas pagal jas, kaip teigia atsakovai, vyko grynaisiais pinigais. Kolegijos vertinimu vien aplinkybės, kad ginčo sandoriai buvo patvirtinti notaro ir įregistruoti viešajame registre bei atsakovų paaiškinimai apie sandorių sudarymo motyvus, neįrodo, kad ginčo sandorių pagrindu jie realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas (CPK 178, 185 straipsniai).
  11. Sprendžiant dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių ir jų pagrindu sudarytų tolesnių ginčo turto perleidimo sandorių, o galiausiai turto perdavimo išieškotojui aktų teisėtumo pagal CK 1.86 straipsnį, pirmiausia, įvertintina tai, kad atsakovai I. nenurodė jokių logiškų priežasčių, kodėl buvo objektyviai būtina sudaryti paminėtas dovanojimo sutartis (CPK 178 straipsnis), tokiu būdu atsakovui T. I. galutinai perleidžiant visą po 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo likusį nekilnojamąjį turtą ir iš esmės tampant nemokiu. Sutiktina su apeliantu, kad toks T. I. poelgis, vertinant jį pagal protingo, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartą, visiškai nelogiškas. Logiškumo bei pagrįstumo stokoja ir pastarojo tėvų paaiškinimai apie ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo priežastis: F. I. teigė, kad dovanotą žemės sklypą iš sūnaus priėmė, nes jam reikėjo pinigų, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų bandęs parduoti šį nekilnojamojo turto objektą; atsakovė L. I. nurodė, kad norėjusi investuoti pinigus, jog galėtų gyventi iš palūkanų, tačiau šis planas dėl jos neįvardintų priežasčių nepavyko, ji taip pat plačiau nepaaiškino teismui, kokiu būdu ketino investuoti pinigus į jai sūnaus dovanotus žemės sklypus. Nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimis atsakovai F. ir L. I. siekė ne įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, o padėti sūnui išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo iš pastarojo turto. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės L. I. bei J. G. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu visi trys atsakovo T. I. tėvams padovanoti žemės sklypai buvo įkeisti jo motinos prievolės įvykdymui užtikrinti. Byloje nustatytos tokios aplinkybės: nurodyti, kokiu tikslu iš J. G. buvo pasiskolinta 47 787,30 Eur suma teismui negalėjo paaiškinti nei pati paskolos gavėja, nei šios prievolės įvykdymą jam dovanotu žemės sklypu užtikrinęs jos sutuoktinis; pinigai buvo paskolinti grynaisiais ir be palūkanų; paskolos pagrindu įkeistų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė paskolos sutarties sudarymo metu buvo žymiai – beveik 9 kartus didesnė, nei L. I. suteikta paskolos suma; neįvykdžiusi pareigos nustatytu terminu grąžinti paskolos sumos, atsakovė L. I. įsigijo du automobilius už bendrą 49 235,40 Eur sumą (t. 3, b. l. 133-134); atsakovas J. G. jau kitą dieną po paskolos grąžinimo termino suėjimo (t. 1, b. l. 161) kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka iš įkeistų ginčo žemės sklypų; teismo posėdžio metu patvirtinęs, jog atsakovė L. I. vis dar jam yra skolinga apie 8 688,60 Eur bei vykdymo išlaidas, J. G. per visą šį laiką nesiėmė jokių šių sumų susigrąžinimo veiksmų. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina akivaizdų 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties tariamumą. Konstatavus, kad nurodytas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesukuriant realių paskolos teisinių santykių, o siekiant kito tikslo – atsakovo T. I. kreditorių reikalavimų patenkinimo apsunkinimo, tariamais pripažintini ir šios sutarties sudėtinė dalis – 2010 m. kovo 26 d. susitarimas dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktai. Šiame nutarties punkte nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartis, 2010 m. kovo 26 d. susitarimas dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktai laikytini apelianto ginčijamų ankstesnių sandorių legaliomis teisinėmis pasekmėmis.
  12. Sutiktina su apeliantu, kad jis neturėjo teisinio pagrindo ginčyti 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties ir 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo pagrindu sudarytų hipotekos lakštų ir jų pakeitimų, kuriais atsakovo J. G. naudai buvo įkeisti ginčo žemės sklypai, kadangi paminėti sandoriai ieškinio pareiškimo dieną buvo pasibaigę.
  13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. G. nurodo, kad turto perdavimo išieškotojui aktas, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialioje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tuo tarpu apeliantas nenurodė ir nepagrindė nei vieno iš CPK 602 straipsnyje nustatytų ginčijamų turto perdavimo išieškotojui aktų negaliojimo pagrindų, o bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nurodyti aktai negali būti ginčijami. Be to, CPK 602 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimui dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo nurodyto akto pasirašymo dienos. Kadangi apeliantas dėl 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktų nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 14 d., laikytina, kad jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.
  14. Nors ginčo turto perdavimo išieškotojui aktų sudarymo metu galiojusi CPK 602 straipsnio redakcija tiesiogiai neįtvirtino galimybės ginčyti šių aktų kitais, nei paminėtame straipsnyje nurodytais pagrindais, kasacinio teismo praktikoje buvo pripažįstama, kad vykdymo proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys gali ginčyti CPK 602 straipsnyje nurodytus antstolio turto perdavimo akus ne tik šioje specialiojoje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, bet ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, Įmonių bankroto įstatymo bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
  15. Reikalaudamas apelianto reikalavimui dėl 2010 m. spalio 10 d. turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais taikyti CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, atsakovas J. G. remiasi nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusia CPK 602 straipsnio redakcija, tuo tarpu nurodytų aktų sudarymo metu galiojusi šio straipsnio redakcija ieškinio senaties termino ginčyti antstolio patvirtintus turto perdavimo aktus nenustatė, todėl šiuo atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.
  16. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant ginčo sutartis ir turto perdavimo išieškotojui aktus, jais buvo siekiama ne sukurti atitinkamus teisinius santykius, o apsunkinti atsakovo T. I. kreditorių reikalavimų patenkinimą, dėl to jie pripažintini negaliojančiais kaip tariami sandoriai (CK 1.86 straipsnis). Tuo remiantis ir dėl šių ieškinio reikalavimų skundžiama teismo sprendimo dalis yra naikinama ir byloje priimamas naujas sprendimas - tenkinti ieškovo reikalavimus dėl 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytų pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutarčių, 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojaniais kaip tariamų sandorių pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį.

19Dėl 2012 m. birželio 15 d. nuomos sutarčių negaliojimo

  1. Apeliantas, motyvuodamas tuo, kad pripažinus negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus įgijo atsakovas J. G., jo atlikti teisiniai veiksmai taip pat yra priešingi teisei, ir niekinių sandorių pagrindu įgyvendintos subjektinės teisės negali būti ginamos, o pagal taisyklę injuria ius non oritur teisė iš neteisės negali atsirasti, byloje pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiomis atsakovo J. G. su atsakovėmis UAB „Euro Gear“, UAB „Kinada“, UAB „Baltas parkas“ 2012 m. birželio 15 d. sudarytas nuomos sutartis, pagal kurias pastarosioms buvo išnuomotos atitinkamos ginčo žemės sklypų dalys.
  2. Nors teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas J. G. nurodė, kad ginčo nuomos sutartys yra pasibaigusios, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokią faktinę aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu Registrų centro duomenimis nustatyta, kad nurodyti sandoriai tebėra įregistruoti viešajame registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jų teisėtumo.
  3. Sutartys bei turto perdavimo išieškotojui aktai, kurių pagrindu atsakovas J. G. įgijo ginčo žemės sklypų, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), Nr. ( - ), esančių Klaipėdos m., nuosavybės teisę, anksčiau nurodytų motyvų pagrindu pripažintos negaliojančiomis dėl jų tariamumo (CK 1.86 straipsnis). Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovas J. G. nebuvo nurodyto turto savininkas. Tuo tarpu CK 4.20 straipsnis nustato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. CK 4.37 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad disponuodamas nurodytu turtu, t. y. sudaręs ginčo nuomos sutartis, atsakovas J. G. pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl jo ir atsakovių UAB „Euro Gear“, UAB „Kinada“, UAB „Baltas parkas“ 2012 m. birželio 15 d. sudarytos nuomos sutartys pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
  4. Apeliantui nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės UAB „Euro Gear“, UAB „Kinada“, UAB „Baltas parkas“ ginčo žemės sklypuose laiko joms priklausančius daiktus (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija neturi pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakoves nukelti nuo joms išnuomotų ginčo žemės sklypų bet kokius joms priklausančius daiktus ir teismo sprendime nustatyti procesines tokio įpareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Tuo remiantis ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl šio ieškinio reikalavimo atmetimo paliekama nepakeista.

20Dėl restitucijos taikymo

  1. Pripažinusi ginčo sutartis ir turto perdavimo išieškotojui aktus negaliojančiais CK 6.66, 1.86 straipsnių pagrindais, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą patenkinti apelianto prašymą taikyti vienašalę restituciją – grąžinti atsakovo T. I. nuosavybėn ginčo žemės sklypus (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis). Dvišalė restitucija nagrinėjamu atveju netaikytina, nes anksčiau nurodytų motyvų pagrindu buvo nustatyta, kad ginčo sandoriais jų šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų.
  2. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nenustatė CK 1.80, 1.86 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria buvo atsisakyta pripažinti negaliojančiais ginčo sutartis ir turto perleidimo išieškotojui aktus, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį šioje dalyje patenkinti.

21Dėl baudos skyrimo

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas T. I. prašo skirti apeliantui 5 792,40 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą atsakovas motyvuoja akivaizdžiai nepagrįstu apelianto ieškiniu. Kadangi faktiškai visi ieškinio reikalavimai dėl sandorių ir turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ieškinyje nurodytais pagrindais yra tenkinami, teisėjų kolegija atmeta nurodytą atsakovo argumentą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu. Kitų CPK 95 straipsnyje numatytų sąlygų procesinei sankcijai ieškovo atžvilgiu taikyti taip pat nenustatyta, todėl atsakovo prašymas atmetamas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir iš esmės panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškovo į bylą pateikti duomenys (t. 1 b. l. 40, t. 2 b. l. 95-96, 101, 110) patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė 2 896,20 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.). Įvertinusi ieškovo advokato suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija ieškovo prašymą patenkina. Ieškovui priteisiama ir 1 869,64 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
  3. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 882,53 Eur advokato atstovavimo išlaidų (t. 4, b. l. 72-73). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.9 punktai). Be to, apeliaciniame skunde iš esmės atkartoti ieškinio argumentai, todėl 1 882,53 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų ne tik Rekomendacijų nuostatų, bet ir protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina jų dalis – 900 Eur (CPK 98 straipsnis). Ieškovui taip pat priteistina už apeliacinį skundą sumokėta 1 402,34 Eur (4 842 Lt) žyminio mokesčio dalis.
  4. Atsižvelgiant į ieškovo materialiųjų reikalavimų patenkinimo / atmetimo proporciją, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą ieškovui nurodytas bylinėjimosi išlaidas atlyginti visa apimtimi.
  5. Nagrinėjant bylą valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 125,60 Eur (433,68 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas lygiomis dalimis iš atsakovų. Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteisiamas valstybei 3 271,98 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą, nuo kurio ieškovas iš dalies buvo atleistas (t. 2, b. l. 102-103, t. 4, b. l. 75-76) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves uždarąją akcinę bendrovę „Baltas parkas“, uždarąją akcinę bendrovę „Euro Gear“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Kinada“ atlaisvinti atsakovo T. I. nuosavybėn grąžintus žemės sklypus ir nukelti nuo jų bet kokius joms priklausančius daiktus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, palikti nepakeistą.

25Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti.

26Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento:

27atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovės L. G. (a. k. ( - ) 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. ( - ));

28atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovo F. I. (F. I.) (a. k. ( - ) 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. ( - ));

29atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovės L. I. (a. k. ( - ) 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. ( - ));

30atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovės L. I. (a. k. ( - ) 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. ( - ));

31atsakovės L. G. (a. k. ( - ) ir atsakovo A. K. (A. K.) (a. k. ( - ) 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. ( - ));

32atsakovės L. I. (a. k. ( - ) ir atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą paskolos sutartį (notarinio registro Nr. ( - ));

33atsakovės L. I. (a. k. ( - ) ir atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) 2010 m. kovo 26 d. susitarimą dėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitimo (notarinio registro Nr. ( - ));

34antstolės B. T. 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-14799, kuriuo atsakovui J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) nuosavybėn buvo perduotas 0,9400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Klaipėdos m.

35antstolės B. T. 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. S-14801 ir Nr. S-14801, kuriais atsakovui J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) nuosavybėn buvo perduoti 0,8900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Klaipėdos m., ir 1,0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Klaipėdos m.

36atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ (j. a. k. 302497582) 2012 m. birželio 15 d. sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis, kuria pastarajai buvo išnuomota: 0,085 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,09 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis;

37atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Gear“ (j. a. k. 300652443) 2012 m. birželio 15 d. sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis, kuriomis pastarajai buvo išnuomota 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,085 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,085 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis;

38atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kinada“ (j. a. k. 302502855) 2012 m. birželio 15 d. sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis, kuriomis pastarajai buvo išnuomota 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos m., dalis.

39Taikyti vienašalę restituciją – grąžinti atsakovui T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) nuosavybėn: 0,1142 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį( - ); 0,9400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m.; 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m.; 0,8900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m.

40Priteisti ieškovui Fingood LLP (buveinės adresas Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Londonas N12 0DR, North Finchley, Woodberry Grove 2, Winnington House, Suite 1090) lygiomis dalimis iš atsakovų T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) F. I. (F. I.) (a. k. ( - ) L. I. (a. k. ( - ) L. G. (a. k. ( - ) A. K. (A. K. (a. k. ( - ) I. K. (a. k. ( - ) J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ (j. a. k. 302497582), uždarosios akcinės bendrovės „Euro Gear“ (j. a. k. 300652443), uždarosios akcinės bendrovės „Kinada“ (j. a. k. 302502855) ir antstolės B. T. (a. k. ( - ) 7 068,18 Eur (septynis tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniolika centų) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.

41Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) F. I. (F. I.) (a. k. ( - ) L. I. (a. k. ( - ) L. G. (a. k. ( - ) A. K. (A. K. (a. k. ( - ) I. K. (a. k. ( - ) J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ (j. a. k. 302497582), uždarosios akcinės bendrovės „Euro Gear“ (j. a. k. 300652443), uždarosios akcinės bendrovės „Kinada“ (j. a. k. 302502855) ir antstolės B. T. (a. k. ( - ) 3 397,58 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt aštuonis centus) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių ir žyminio mokesčio išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Fingood... 5. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 6.
    1. Ieškovas Fingood LLP pateikė apeliacinį... 7. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
        9. Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo
        1. Ieškovas... 10. Dėl faktinių bylos aplinkybių
          1. Ieškovas byloje... 11. Dėl ieškovo atstovo įgaliojimų pasirašyti apeliacinį skundą 12. Dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m.... 13. Dėl ieškinio senaties
            1. Vienas iš pagrindinių... 14. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės 15. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko neprivalėjimo sudaryti... 16. Dėl skolininko ir trečiųjų asmenų nesąžiningumo
                17. Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą... 18. Dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2009 m.... 19. Dėl 2012 m. birželio 15 d. nuomos sutarčių negaliojimo
                  20. Dėl restitucijos taikymo
                  1. Pripažinusi ginčo... 21. Dėl baudos skyrimo
                    1. Atsiliepime į apeliacinį... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                      1. Iš dalies... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria... 25. Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį... 26. Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento:... 27. atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovės L. G. (a. k. ( - ) 2009 m.... 28. atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovo F. I. (F. I.) (a. k. ( - ) 2009... 29. atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovės L. I. (a. k. ( - ) 2009 m.... 30. atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. ( - ) ir atsakovės L. I. (a. k. ( - ) 2009 m.... 31. atsakovės L. G. (a. k. ( - ) ir atsakovo A. K. (A. K.) (a. k. ( - ) 2009 m.... 32. atsakovės L. I. (a. k. ( - ) ir atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) 2009 m.... 33. atsakovės L. I. (a. k. ( - ) ir atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) 2010 m.... 34. antstolės B. T. 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.... 35. antstolės B. T. 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus Nr.... 36. atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) ir atsakovės uždarosios akcinės... 37. atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) ir atsakovės uždarosios akcinės... 38. atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. ( - ) ir atsakovės uždarosios akcinės... 39. Taikyti vienašalę restituciją – grąžinti atsakovui T. I. (T. I.) (a. k.... 40. Priteisti ieškovui Fingood LLP (buveinės adresas Jungtinė Didžiosios... 41. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų T. I. (T. I.) (a. k. ( - )...