Byla 1-310-486/2018
Dėl civilinio ieškinio 12,68 eurų sutinka atlyginti. Dėl nukentėjusiojo L. L. civilinio ieškinio 500 eurų sutinka. Sutiktų taikytis su nukentėjusiais, nenori teistumo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorui E. B., kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui J. K., kaltinamajam H. R., jo gynėjui advokatui E. D., kaltinamojo D. L. gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiojo L. L. atstovei advokatei E. L.,

2viešame teisiajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3E. J., a. k. ( - ) gim. Vilnius, vedęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK (toliau – ir BK) 284 straipsnį,

4H. R., a. k. ( - ) gim.

51) 2016-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.,138 str. 2 d. 8 p., 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

62) 2017-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, H. R. paskirtos auklėjimo priemonės: elgesio apribojimas 12 (dvylikai mėnesių) įpareigojant toliau tęsti mokslus Vilniaus Statybininkų rengimo centre, per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su jo mokslu, darbu ar gydymuisi sveikatos priežiūros įstaigose ir per 3 (tris) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą;

73) 2017-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018-06-06 nuosprendžiu, ir skirta jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir H. R. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas ir įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant H. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruoti darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo; 4) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnį,

8D. L., a. k. ( - ) gim., Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta Vilnius, Vilniaus m. sav., deklaruota gyvenamoji vieta Nasturtų g. 11, Vilnius, nevedęs, niekur nedirba, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės atkilimo laiku būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisias, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnį.

9Teismas

Nustatė

10E. J. 2016 m. lapkričio 19 dieną, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,16 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su D. L., H. R., viešoje vietoje, prie kebabinės „Jammy“, esančios adresu Vilniuje, elgdamiesi įžūliai, be aiškios priežasties, priėjo prie Ž. M., A. M., A. S., L. Z., M. G., T. M. ir H. R. delnu sudavus vieną smūgį L. Z. į veidą, o L. L. kumščiu sudavus vieną kartą į veidą, tuo pastarajam padarant apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, D. L. bandant suduoti kelis smūgius L. L. kumščiu į veidą, jis vieną kartą spyrė L. Z. į koją bei nemažiau 2 kartų spyrė Ž. M. į kairį šoną, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

11H. R. 2016 m. lapkričio 19 d., apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,82 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su D. L., E. J., viešoje vietoje, prie kebabinės „Jammy“, esančios adresu Medinos g. 8, Vilniuje, elgdamiesi įžūliai, be aiškios priežasties priėjo prie Ž. M., A. M., A. S., L. Z., M. G., T. M., D. L. bandant suduoti kelis smūgius L. L. kumščiu į veidą, o E. J. vieną kartą spyrus L. Z. į koją bei nemažiau 2 kartų spyrus Ž. M. į kairį šoną, taip sukėlus pastarajam fizinį skausmą, jis delnu sudavė vieną smūgį L. Z. į veidą, L. L. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, padarydamas apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą. Šiais veiksmais jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

12D. L. 2016 m. lapkričio 19 dieną, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,64 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su E. J., H. R., viešoje vietoje, prie kebabinės „Jammy“, esančios adresu Vilniuje, elgdamiesi įžūliai, be aiškios priežasties priėjo prie Ž. M., A. M., A. S., L. Z., M. G., T. M. ir H. R. delnu sudavus vieną smūgį L. Z. į veidą, o L. L. kumščiu sudavus vieną kartą į veidą, padarant apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, E. J. vieną kartą spyrus L. Z. į koją bei nemažiau 2 kartų spyrus Ž. M. į kairį šoną, taip sukėlus pastarajam fizinį skausmą, jis bandė suduoti kelis smūgius L. L. kumščiu į veidą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

13Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai bei parodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d., naktį, buvo muštynės. Jis buvo išgėręs, buvo draugo gimtadienis. Išgirdo kažkokį konfliktą, atėjo. Pamatė kažkokių žmonių grupę, priėjo prie savo draugo, norėjo vieną ir kitą išvaryti, kad nebūtų konflikto, gal ir su koja kam spyrė. Buvo jis, H. R. ir E. P., jie priėjo prie kitos kompanijos. Toje kompanijoje buvo ir merginų, nelabai atsimena kiek jų buvo. Jis atėjo išskirti visus, kad nebūtų konflikto. Negražiai pasielgė. Dėl civilinio ieškinio 12,68 eurų sutinka atlyginti. Dėl nukentėjusiojo L. L. civilinio ieškinio 500 eurų sutinka. Sutiktų taikytis su nukentėjusiais, nenori teistumo.

14Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. R. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d. jie šventė gimtadienį, neprisimena visų aplinkybių, nes buvo daug išgėręs, todėl prisimena tik tam tikrais laikotarpiais. Tik komisariate kaltinamasis atsigavo. H. R. palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dėl įtarime nurodytų aplinkybių, nieko konkrečiai papasakoti negali, bet neneigia, kad taip galėjo būti, kaip nurodytą įtarime. Jis nepažįsta E. J., pažįsta D. L. apie 2 metus. Iš matymo pažįsta E. P.. Nori pasakyti, kad įvykio dieną buvo girtas, neatsimena, nei ką tiksliai darė, nei su kuo buvo nei kur buvo. Pamena, kad jam būnant sulaikytam komisariate, jam buvo nustatinėjamas girtumo laipsnis. Neneigia, kad su aukščiau išvardintais asmenimis galėjo būti Pašilaičių mikrorajone, Medeinos gatvėje, bet kaip jau sakė, dėl girtumo nieko neatsimena. Neneigia, kad įtarime nurodytą dieną galėjo įvykti koks nors konfliktas, kuriuo metu nuo jo veiksmų galėtų nukentėti kiti asmenys. Valstybinei ligonių kasai atlygino visą žalą, o L. L. atlygino savo žalos dalį -166 eurus.

15Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinamasis D. L. šiuo metu yra išvykęs į užsienį, nuo teisminio nagrinėjimo jis pasislėpė, dalyvavo tik pirmame teisiamajame posėdyje (t. 2, b.l. 63). Į vėlesnius posėdžius jo prisišaukti nepavyko, su teismu bendradarbiauti nepanoro, paskelbus jo paiešką, teigiamo rezultato neatnešė (t. 2, b.l. 101), todėl jo atžvilgiu byla nagrinėtina vadovaujantis XXXII skyriaus nuostatomis (LR ( - )438 straipsniai). Teisminio nagrinėjimo metu jo interesus gynė advokatas V. K.. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, bei apklausiamas įtariamuoju parodė, kad H. R. pažįsta apie 10 metų, E. J. pažįsta apie 3 metus, E. P. pažįsta nuo vaikystės. Visi aukščiau išvardinti asmenys kartu su juo įtarime nurodytą dieną ar dieną ankščiau gėrė alkoholinius gėrimus Vilniaus centre, o paskui autobusu atvažiavo į Pašilaičius. Pašilaičiuose ne vienoje vietoje dar gėrė alkoholinius gėrimus. Pagėrę nuėjo prie kebabinės Medeinos g. 8, pavalgyti. Atsimena, kad prasidėjo riksmai, ginčai, o paskui atvažiavo policijos pareigūnai ir jį su juo draugais sulaikė kadangi tą dieną buvo girtas, smulkiau įvykio aplinkybių neatsimena, bet neneigia, kad galėjo būti muštynes, kuriuose jis dalyvavo. Jei kažką sumušė, dėl to labai gailisi.

16Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. M. paaiškino, kad jis ir jo draugai L. L., L. Z., A. M., M. G., T. M. ėjo naktį į kebabinę, Medeinos g. 8, Vilniuje, greito maisto. Eidami pamatė keturių vaikinų grupę ir iš niekur nieko vienas iš tų vaikinų, rodos H. R., pradėjo eiti link jų, rodyti agresiją, stumdytis. Jo draugas L. Z. bandė raminti, gindamas savo veidą. K. L. pakėlė rankas, prasidėjo fizinis konfliktas, H. R. sudavė jam per veidą ir numušė akinius. Tada prasidėjo šūkavimai, kaip nurodo kaltinamieji, bet jie stengėsi raminti savo draugus, nes fizinio konflikto visai nenorėjo. Liudas ieškojo pagalbos pas L. L., tačiau H. R. sudavė Lukui per veidą, į lūpą. Merginos atsitraukė, o jie likę keturi buvo išstumti iš kebabinės. Po to kaltinamieji atsiskyrė ir nuėjo link kebabinės, o jie ėjo savo keliais. Vėliau pamatė, kaip už nugarų bėgo kaltinamieji link jų, apsistumdė ir tada atvažiavo policija. Jis su draugais norėjo greito maisto naktį ir kodėl jie norėjo konflikto liudytojas nežino, konfliktas prasidėjo be priežasties. Toje kompanijoje buvo keturi asmenys. Trys dalyvavo aktyviai konflikte, o ketvirtas stengėsi raminti savo draugus. Jie prašė paskolinti pinigų degalams, nes turėjo grįžti su mašina į N. Vilnią. Ketvirtasis dalyvis uoliausiai reikalavo pinigų, kiti irgi paminėdavo tą faktą, kad reikia pinigų degalams. Jis asmeniškai nedavė pinigų. Bet girdėjo, kad lyg A. S. davė pinigų. Jis patyrė fizinį skausmą, sudavė jam į koją, 3 dienas skaudėjo kojos blauzdą. Civilinio ieškinio nereiškia.

17Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. G. paaiškino, kad 2016 metais, lapkričio 19, naktį, apie 01 val. nakties, ji, kartu su savo draugais Ž. M., T. M., A. S., L. Z., A. M. ėjo iš Adamo namų link kebabinės. Prie jų pristojo 4 vaikinai, buvo smurtaujama. Nelabai kažką pamena. Buvo prašoma pinigų taksi, kad grįžti į Naują Vilnią. Kadangi praėjo nemažai laiko, todėl ji paprašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos palaiko. Parodė, kad 2016 metais, rudenį, datos tiksliai neatsimena, naktį, apie 01 val. nakties, ji, kartu su savo draugais Ž. M., T. M., A. S., L. Z., A. M. ėjo iš Adamo namų link kebabinės. Kai priėjo prie kebabinės prie jų priėjo 4 nepažįstami vaikinai, iš kurių vieno vaikino vardą ar pravardę „Haris“, kaip sužinojo vėliau iš Facebook. Haris atrodė: plikas, juodai apsirengęs, kresno kūno sudėjimo, iš pažiūros jam apie 19 metų. Antras iš priėjusių vaikinų buvo tamsaus gymio, daugiau jo požymių nurodyti negali. Dar vienas vaikinas buvo labai žemo ūgio, kaip jis atrodė, neatsimena. Jis buvo draugiškiausias ir ramiausias iš visų keturių. Kaip atrodė ketvirtas vaikinas, neatsimena. Jai atrodo, kad Haris pradėjo prašyti cigarečių, o jie atsakė, kad nerūko. Tada jis pradėjo stumdyti vaikinus, ką konkrečiai, neatsimena. Kiti vaikinai lyg taip pat stumdėsi su jų vaikinais, bet kas su kuo, ar tikrai visi, liudytoja neatsimena. Matė, kad Lukui buvo trenkta į lūpą, bet kas jam trenkė, nepastebėjo. Dar nori pasakyti, kad tik prasidėjus konfliktui ji su Auguste ir Adamu nuėjo atokiau nuo konfliktuojančių asmenų, stovėjo nuo jų atstumu apie 20-30 metrų, už kažkokio tai kioskelio. Kas buvo toliau, nematė. Po kurio laiko jos draugai visi priėjo prie jų ir jie patraukė link Medeinos gatvės rato. Einant išgirdo, kad nepažįstami vaikinai juos vejasi, o mažesnis pagal ūgį iš jų paprašė 3 eurų, kad galėtų nuvažiuoti į Naująją Vilnią. Kiek atsimena Adamas jam davė 3 eurus. Dar atsimena, kad tuo metu Haris buvo priėjęs prie Žygimanto, kažkaip išsiaiškino kad Augustė ir Žygimantas yra brolis ir sesuo ir pradėjo Žygimantui sakyti, kad jis negali apginti savo sesers. Paskui jis priėjo prie Augustės ir jai pasakė „nebijok, mes merginų nemušame“. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kas juos kvietė, nežino. Pareigūnai juos užpuolusius vaikinus sulaikė ir išvežė. Harį ji gali atpažinti iš nuotraukų ir gyvai iš veido bruožų visumos, šukuosenos. Kitų vaikinų atpažinti negalės.

18Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d., naktį, jie buvo gal septyniese, ėjo prie kebabinės Pašilaičiuose. Ir prie jų prikibo jaunuoliai, prašė pinigų. Kai jie atsisakė duoti, prasidėjo susistumdymas, kažkam praskėlė lūpą. Bet ji nematė daug ko, nes nuėjo į šalį. Ir kai jie jau išėjo iš kebabinės ir ėjo toliau, vėl prie jų priėjo tie jaunuoliai, vėl įvyko susistumdymas, atvyko policija. Daugiau nežino. Kadangi praėjo nemažai laiko paprašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaiko. Parodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d., apie 01 val. nakties, ji, kartu su savo draugais, L. L., Ž. M., T. M., A. S., L. Z., M. G. ėjo iš A. S. namų link kebabinės „Jammi“, adreso nežino. Priėjus prie kebabinės, prie jų priėjo vienas vaikinas ir rusų kalba paprašė duoti jam 2 ar 3 eurus. Jis minėjo, kad jam reikia grįžti namo į Naująją Vilnią. Vaikinas atrodė plikas, kresno kūno sudėjimo, apie 175 cm. ūgio, apie 19-20 metų amžiaus, jis buvo su juoda striuke. Daugiau jo apibūdinti negali. Atpažinti vaikiną galės iš veido bruožų visumos. Jie atsakė, kad pinigų neturi. Tada vaikinas pastūmė jos brolį Žygimantą. Tada, matydama, kad kyla konfliktas, ji su Adamu, Marta paėjo toliau nuo visų ir stovėjo nuo visų atstumu apie 20-30 metrų, lyg už kažkokio tai kiosko. Dar nori paminėti, kad kai prasidėjo konfliktas, prie vaikino kurį ji apibūdino, priėjo dar 3 vaikinai. Kaip atrodė tie vaikinai, kurie priėjo vėliau, ji pasakyti negali, atpažinti jų taip pat negalės. Kas vyko toliau tarp vaikinų iš jų kompanijos ir priėjusių svetimų vaikinų, ji pasakyti negali, nematė. Po kuriuo laiko, jų vaikinai priėjo prie jų ir ji pamatė, kad Lukui praskelta lūpa. Ar Lukas minėjo, kas jam praskėlė lūpą, ji neatsimena. Susirinkus visiems, jie ėjo toliau ir tuomet svetimi vaikinai pradėjo jiems šaukti ir vytis. Kai tie vaikinai pasivijo, jie sustojo ir tada kitas vaikinas iš svetimos kompanijos dar kartą paprašė pinigų. Plikas vaikinas buvo priėjęs prie jos ir sakė, kad nori jai parodyti, kad jos brolis negali jos apginti, sakė, kad brolį gali sumušti. Ar svetimi vaikinai gavo iš ko nors iš jų prašomų pinigų, ji neatsimena. Kas iškvietė policijos pareigūnus, liudytoja nežino, bet neužilgo atvyko pareigūnai, kurie 4 svetimus vaikinus sulaikė. Ji asmeniškai nenukentėjo, jokia turtinė ar fizinė žalos jai nepadaryta.

19Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad jis įvykio dieną su draugais vėlai ėjo prie kebabinės ir ten įvyko konfliktas, kurio priežasčių jis nesuprato. Prie jų prikibo jaunuoliai, jis to konflikto sūkury nebuvo, nes atsitraukė. Jaunuoliai jo paprašė pinigų, jis juos davė, kad jie atstotų. Kadangi praėjo nemažai laiko paprašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos palaiko. Parodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d., apie 01 val. nakties, jis, kartu su savo draugais, Ž. M., L. L., T. M., L. Z., A. M., M. G. ėjo iš jo namų link kebabinės „Jammi“ esančios Medeinos gatvėje. Jiems priėjus prie kebabinės, prie jų priėjo vienas vaikinas, kaip vėliau sužinojo pravarde Haris, kuriam iš pažiūros virš 20 metų, apie 180 cm ūgio, trumpų plaukų, kresno kūno sudėjimo. Kaip vaikinas buvo apsirengęs, neatsimena. Jis pradėjo prašyti 3 eurų, sakė, kad jam trūksta pinigų grįžti namo. Kažkas iš jų pasakė, kad pinigų jam neduos. Tada jis pradėjo agresyviai eiti link Liudo, rankomis į pečius pastūmė Liudą, Liudas jį atstūmė. T. H. delnu sudavė Liudui į veidą, o nuo smūgio nukrito Liudo akiniai. Prasidėjus konfliktui, jis atsitraukė į šoną, stovėjo atstumu apie 30 metrų nuo savo draugų. Kokie buvo tolimesni Hario veiksmai, jis nematė. Po konflikto prie Hario priėjo dar su juo buvę 3 vaikinai. Bet kas buvo tarp vaikinų iš jų pusės ir iš kitos pusės, pasakyti negali, nes stovėjo atokiau. Po to, kai jo draugai atsitraukė nuo prie jų prisikabinusiu vaikinų, jis pamatė, kad L. L. lūpa prakirsta. Lukas minėjo, kad jam vaikinas kažkuris trenkė, bet jis neklausė, kas konkrečiai jam trenkė. Kiek atsimena, kiti jo draugai sužeisti nebuvo. Dar nori pasakyti, kad jis davė kažkuriam vaikinui 3 eurus, bet negali apibūdinti vaikino, kuriam davė pinigus, bet tai buvo ne Haris. Jis asmeniškai nenukentėjo nuo priėjusių prie jų vaikinų. Iš 4 vaikinų, kurie priėjo prie jų prie kebabinės, gali atpažinti tik Harį iš veido bruožų visumos. Dėl duotų 3 eurų pretenzijų niekam, neturi.

20Teisiamojo posėdžio metu E. P. parodė, kad įvykio naktį buvo prie „Rimi“. Su juo buvo H. R., E. J. ir D. L.. Buvo keturiese. Nelabai ką atsimena, nes buvo išgėręs. Nematė, kas su kuo mušėsi ten. Kadangi nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl paprašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaiko. Parodė, kad H. R. pažįsta apie 1,5 metų, D. L. taip pat pažįsta apie 2 metus. E. J. yra jo draugas. 2016-11-18 jis susitiko su E. J. Naujojoje Vilniuje. Kiek buvo laiko, pasakyti negali, neatsimena. Erik turi automobilį Honda, ir jie, jo automobiliu, atvažiavo į Vilnių, kur susitiko su H. J. Susitiko prie centrinės universalinės parduotuvės vėlai vakare ir visi nuvažiavo į Pašilaičius. Važiuodami į Pašilaičius, jie automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, negėrė tik Erikas, nes jis vairavo. Pašilaičiuose, netoli RIMI parduotuvės jie sustojo, gatvės nežino. Tai buvo jau naktis. N. R. parduotuvės yra kebabinė Jammi, prie kurios jis pamatė grupę paauglių. Kadangi pas juos baigėsi kuras, jie priėjo prie paauglių. Ar visi priėjo kartu, ar jis priėjo vienas, neatsimena. Jis su vienu iš paauglių pradėjo kalbėti. Kaip atrodė tas paauglys, pasakyti negali. Jis vaikinams pasakė, kad jiems pasibaigė kuras ir paprašė gražiuoju duoti 3 eurus. 3 eurus jis gavo. Ką darė jo draugai su paaugliais, jis pasakyti negali, nelabai žiūrėjo ir neatsimena. Galimai kas nors ir įvyko tarp jo pažįstamų ir paauglių, bet jis nelabai žiūrėjo, kalbėjo su vienu iš paauglių dėl 3 eurų. E. J. galimai išgėrė jau Pasilaičiuose, automobiliui sustojus.

21Teisiamojo posėdžio metu buvo liudytojas L. Z. parodė, kad įvykis buvo lapkričio mėnesio naktį. Jis su draugais nuėjo pavalgyti ir ten pradėjo kabintis kiti vaikinai, prašė pinigų taksi. Jie bandėme tuos vaikinus raminti, bet gavo smūgį per veidą, nukrito akiniai. Tada jie nusprendė bėgti, vienas vijosi. Vienas jo draugas jam grąžino akinius, jie ėjo toliau. Tik paskui pamatė, kad aukščiau minėti vaikinai eina iš paskos, vėl pradėjo kabinėtis. Kabinėjosi prie Ž. M. sesės, kadangi manė, kad čia jo mergina. B. Ž. sakė, kad čia jo sesuo. Jie tuomet atsakė, kad koks jis, jeigu negalėtų apginti savo sesers. Vėliau liudytojui vėl bandė suduoti smūgius, bet nelabai pataikė.

22Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, liudytojų parodymų, kaltinamųjų kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

23Nukentėjusysis L. L. 2016 m. lapkričio 19 d. skunde (pareiškime), pranešė apie įvykį ir nurodė faktines įvykio aplinkybes (t.1, b.l. 6).

24N. Ž. M. 2016 m. lapkričio 19 d. skunde (pareiškime) pranešė policijos pareigūnams apie įvykį bei nurodė faktines įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 9).

25Policijos žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 19 d. , apie 01.32 val., triukšmauja, priekabiauja prie praeivių šeši agresyvūs jaunuoliai (1 t., b.l. 13-14).

262016 m. lapkričio 25 d, specialisto išvadoje Nr. G 3600/2016(01), konstatuota, kad L. L. padarytas apatinė lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t.1, b.l. 25).

272017 m. vasario 13 d. nukentėjusysis L. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino E. P., D. L., E. J. (t.1, b.l. 42-50).

282017 m. balandžio 14 d. liudytojas L. Z. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamuosius E. J., D. L., H. R. (t. 1, b.l. 59-69).

292016 m. gruodžio 21 d. liudytojas Ž. M.asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamuosius E. J., D. L., H. R. (t. 1, b.l. 76-87).

302017 m. kovo 29 d. liudytoja M. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažino kaltinamąjį H. R. (t. 1, b.l. 95-97).

312017 m. kovo 27 d. liudytojas A. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažino kaltinamąjį H. R.. (1 t., b. l. 103-104).

322017 m. kovo 28 d. liudytoja A. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamąjį H. R. (1 t., b.l. 113-115).

33Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

34Pagal LR BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. LR BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą. Nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta LR BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

35Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

36Taigi byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamieji E. J., H. R. ir D. L. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusiuosius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Patys kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes.

37Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. J., H. R. ir D. L. pažeidė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokią tiesą byloje patvirtina nuosekli surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumos analizė. Kaltinamieji savo kaltę ir objektyviai atliktus veiksmus pripažino visiškai (išskyrus D. L., kadangi byla nagrinėjama jam nedalyvaujant). Neteisėtus kaltinamųjų veiksmus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, taip pat pranešimas apie pastebėtas muštynes. Nurodytas aplinkybes dėl kaltininkų neblaivumo patvirtina alkotesterio parodymai. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nėra prieštaringi, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra analogiški teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusieji duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu detaliai paaiškino konflikto aplinkybes. Jų parodymai patvirtina kaltinime išvardintus kaltinamųjų prieš nukentėjusiuosius atliktus smurtinius veiksmus. Kaltinamieji smurtą naudojo viešoje vietoje. Iš nukentėjusiųjų parodymų ir kitos byloje surinktos medžiagos matyti, jog kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais atkreipė praeivių dėmesį. Pažymėtina, jog nukentėjusieji neprovokavo kaltinamųjų veiksmų. Priešingai, būtent kaltinamieji dėl menkavertės dingsties užpuolė nukentėjusiuosius. Iš specialistų išvados matyti, jog L. L. padarytas apatinė lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 25). Taigi, įvertinus bylos medžiagą matyti, kad kaltinamieji be jokios pateisinamos priežasties viešoje vietoje, prie kebabinės, matant pašaliniams asmenims naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Toks jų elgesys neabejotinai laikytinas įžūliu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir taip buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, todėl kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos sutrikdymas.

38Bausmės skyrimas.

39Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

40Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

41Kaltinamasis E. J. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 18), psichiatrinis gydymas - negydytas (2 t., b.l. 76-77), priklausomybės ligų gydymas - negydytas (t. 2, b.l. 75), dirbantis (t. 2, b.l. 17). Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas A. J. prašymas perduoti kaltinamąjį E. J. jo atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

42Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. J. paaiškino, kad yra kaltinamojo E. J. pusbrolis, nevedęs, dirba UAB durininku, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, gyvena netoli, palaiko glaudžius ryšius, todėl gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

43Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

44Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis E. J. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismui jis pateikė rašytinį įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiajam L. L. 166,66 eurų sumą (t. 2, b.l. 190), todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

45Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

46Iš gautų duomenų matyti, kad A. J. yra kaltinamojo E. J. pusbrolis. Laiduotojas yra dirbantis, neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo pusbroliui. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

47Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (LR ( - ) str. 4 d.).

48H. R. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje, anksčiau teistas 3 kartus, administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 67-70), psichiatrinis gydymas - negydytas (2 t., b.l. 78-80), priklausomybės ligų gydymas - negydytas (2 t., b.l. 79).

49Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus tik įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant arčiau sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Vis gi teismas apsvarstęs galimybę taikyti H. R. LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, kad H. R. atitinka formalias LR BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.

50Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendis, paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paliekant nuosprendyje paskirtus įpareigojimus.

51Kaltinamasis D. L. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje, anksčiau teistas 1 kartą, administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 28-40), psichiatrinis gydymas - negydytas (2 t., b.l. 75), priklausomybės ligų gydymas - negydytas (2 t., b.l. 75). Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad šiuo metu jo atžvilgiu yra atliekamai dar du ikiteisminiai tyrimai. Šios aplinkybės, ypatingai nusikaltimų padarymas bei administracinės nuobaudos rodo, kad D. L. antivisuomeninis elgesys nebuvo atsitiktinis, jo daromos teisei priešingos veikos pamažu tampa sistemingomis ir rodo, jog veikos padarymo metu jis turėjo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

52Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus tik įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant arčiau sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Vis gi teismas apsvarstęs galimybę taikyti D. L. LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, kad D. L. atitinka formalias LR BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Kaltinamasis yra teistas tik vieną kartą, pakankamai jauno amžiaus, yra pagrindas manyti, kad jis dar pasitaisys. Dėl šių priežasčių kaltinamajam D. L. taikytinos LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant pareigas, numatytas LR BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose. Įvertinus, kad tai ne pirmas kaltinamojo D. L. teistumas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kuriuo jis privalės būti kontroliuojamas probacijos tarnybos, jam nustatytinas didesnis už numatytą vidurkį.

53 Dėl civilinių ieškinių.

54Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR ( - ) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

55Baudžiamojoje byloje buvo gautas nukentėjusiojo L. L. advokatės E. L. 2017 m. lapkričio 14 d. civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš kaltinamųjų 500 (penkis) šimtus eurų už nukentėjusiajam L. L. padarytą neturtinę žalą.

56Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

57Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

58Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

59Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiesiems, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis L. L. dėl neteisėtų kaltinamųjų E. J., H. R. bei D. L. ciniškų bei įžūlių veiksmų, kuomet be priežasties kabinėjosi prie nukentėjusiojo L. L., sukėlė jam fizinį skausmą, galimai išgąsdino, privertė jausti stresą, todėl manytina, kad 500 eurų prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir teisinga, adekvati patirtai žalai. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji iš esmės neginčija tos sumos dydžio, bei pačios patirtos žalos fakto. E. J. pateikė teismui rašytinį įsipareigojimą iki 2018-10-30 sumokėti 166 eurus nukentėjusiajam. H. R. sumokėjo geranoriškai 166 eurus, neturtinei žalai atlyginti. Dėl aukščiau išdėstyto, iš kaltinamųjų priteistina solidariai likusi, realiai neatlyginta 334 eurų suma, nukentėjusiojo L. L. naudai, neturtinei žalai atlyginti.

60Ikiteisminio tyrimo byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 12,86 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo L. L. gydymo (1 t., b.l. 27-30). Tačiau kaltinamasis H. R. 2018-01-11 pervedė ligonių kasos naudai 12,86 eurų bei pateikė į bylą duomenis patvirtinančius dokumentus, todėl žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlyginta.

61Dėl kardomųjų priemonių.

62E. J. paskirtą kardomą priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti.

63H. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti.

64D. L. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir ją palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

65Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 str. str., 301 – 305 str. str., 307 str.,

Nutarė

66E. J., gim., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, bei perduoti jį pagal laidavimą A. J., gim. 1994-06-04, atsakomybėn, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato.

67Baudžiamąją bylą Nr.1-310-486/2018 E. J. atžvilgiu nutraukti.

68E. J. paskirtą kardomą priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

69Išaiškinti E. J., kad:

701. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

712. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

72Išaiškinti laiduotojui A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

73H. R., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

74Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti H. R. galutinę subendrintą bausmę - 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

75Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, H. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2018-03-06 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, o būtent:

76- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

77- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

78- neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo;

79- per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą R. K..

80Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti H. R. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

81Bausmės pradžią H. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

82D. L., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

83Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-14 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 nutartimi į 90 parų arešto, keičiant 1 (vieną) arešto parą į 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną, ir paskirti D. L. galutinę subendrinta bausmę 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

84Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. L. atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

85Įpareigoti nuteistąjį :

86- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

87- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios;

88- per 3 (tris) mėnesius nuo bausmė vykdymo pradžios neatlyginai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

89Paskirti kaltinamajam D. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei ją palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

90Bausmės pradžią D. L. skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės realios vykdymo pradžios.

91Priteisti iš kaltinamųjų E. J., H. R. ir D. L., solidariai 334 (tris šimtus trisdešimt keturis) eurus nukentėjusiojo L. L. naudai, likusiai daliai neturtinės žalos atlyginti.

92Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A.... 2. viešame teisiajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. J., a. k. ( - ) gim. Vilnius, vedęs, niekur nedirbantis, anksčiau... 4. H. R., a. k. ( - ) gim.... 5. 1) 2016-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str.... 6. 2) 2017-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str.... 7. 3) 2017-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284... 8. D. L., a. k. ( - ) gim., Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė... 9. Teismas... 10. E. J. 2016 m. lapkričio 19 dieną, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo... 11. H. R. 2016 m. lapkričio 19 d., apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo... 12. D. L. 2016 m. lapkričio 19 dieną, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo... 13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. kaltu įvykdęs jam... 14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. R. kaltu prisipažino visiškai bei... 15. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinamasis D. L. šiuo metu yra... 16. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. M. paaiškino, kad jis ir jo... 17. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. G. paaiškino, kad 2016 metais,... 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio 19... 19. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad jis įvykio dieną su draugais... 20. Teisiamojo posėdžio metu E. P. parodė, kad įvykio naktį buvo prie... 21. Teisiamojo posėdžio metu buvo liudytojas L. Z. parodė, kad įvykis buvo... 22. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų,... 23. Nukentėjusysis L. L. 2016 m. lapkričio 19 d. skunde (pareiškime), pranešė... 24. N. Ž. M. 2016 m. lapkričio 19 d. skunde (pareiškime) pranešė policijos... 25. Policijos žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 19 d. ,... 26. 2016 m. lapkričio 25 d, specialisto išvadoje Nr. G 3600/2016(01),... 27. 2017 m. vasario 13 d. nukentėjusysis L. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo... 28. 2017 m. balandžio 14 d. liudytojas L. Z. asmens parodymo atpažinti pagal jo... 29. 2016 m. gruodžio 21 d. liudytojas Ž. M.asmens parodymo atpažinti pagal jo... 30. 2017 m. kovo 29 d. liudytoja M. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo... 31. 2017 m. kovo 27 d. liudytojas A. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo... 32. 2017 m. kovo 28 d. liudytoja A. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo... 33. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.... 34. Pagal LR BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,... 35. Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties... 36. Taigi byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visetas sudaro... 37. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus... 38. Bausmės skyrimas.... 39. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 40. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę,... 41. Kaltinamasis E. J. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR... 42. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. J. paaiškino, kad yra kaltinamojo E.... 43. Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 44. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2... 45. Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą... 46. Iš gautų duomenų matyti, kad A. J. yra kaltinamojo E. J. pusbrolis.... 47. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40... 48. H. R. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284... 49. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą... 50. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu... 51. Kaltinamasis D. L. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR... 52. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą... 53. Dėl civilinių ieškinių.... 54. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 55. Baudžiamojoje byloje buvo gautas nukentėjusiojo L. L. advokatės E. L. 2017... 56. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 57. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 58. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės... 59. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo... 60. Ikiteisminio tyrimo byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 12,86... 61. Dėl kardomųjų priemonių.... 62. E. J. paskirtą kardomą priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 63. H. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 64. D. L. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 65. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 66. E. J., gim., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje,... 67. Baudžiamąją bylą Nr.1-310-486/2018 E. J. atžvilgiu nutraukti.... 68. E. J. paskirtą kardomą priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 69. Išaiškinti E. J., kad:... 70. 1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 71. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 72. Išaiškinti laiduotojui A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti... 73. H. R., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK... 74. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant... 75. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 75... 76. - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba be pažeidimų... 77. - būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu,... 78. - neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra... 79. - per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti... 80. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti H. R. palikti... 81. Bausmės pradžią H. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 82. D. L., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK... 83. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą... 84. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės... 85. Įpareigoti nuteistąjį :... 86. - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val.... 87. - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 88. - per 3 (tris) mėnesius nuo bausmė vykdymo pradžios neatlyginai išdirbti 40... 89. Paskirti kaltinamajam D. L. kardomąją priemonę – rašytinį... 90. Bausmės pradžią D. L. skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės... 91. Priteisti iš kaltinamųjų E. J., H. R. ir D. L., solidariai 334 (tris šimtus... 92. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu...