Byla 1A-487-626/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, nuteistajam D. L. ir jo gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei, nukentėjusiajam T. D. ir jo gynėjai advokatei Ingai Abramavičiūtei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjos advokatės V. B. ir nukentėjusiojo T. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigotas: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) atlyginti žalą nukentėjusiajam T. D.; 3) dirbti, praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Iš nuteistojo D. L. nukentėjusiojo T. D. naudai priteista 72,10 euro turtinei žalai atlyginti ir 1 700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo T. D. patirtos 900 eurų išlaidos advokatės Ingos Abramavičiūtės teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo D. L.. Nukentėjusiojo T. D. patirtos 65 eurų išlaidos advokato A. M. teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo D. L..

4Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

5Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuteistojo D. L. turimą nekilnojamąjį turtą: kitos paskirties žemės sklypas (unikalus daikto numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - )), 0,0456 ha dydžio, esantis ( - ); pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto numeris ( - )), esantis ( - ), panaikintas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

9D. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, kad jis, 2017 m. balandžio 15 d., laikotarpyje nuo 19 val. 41 min. iki 20 val. 40 min., E. P. individualios įmonės patalpose, adresu ( - ), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam T. D. į kairės akies sritį ir vieną kartą kumščiu į kairį antakį, po ko nukentėjusiajam T. D. sėdint ant sofos, veidą dengiant rankomis, galvą priglaudus prie kelių, jis, t. y. D. L., sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir šluotos mediniu kotu į įvairias kūno vietas – nugarą, juosmenį, galvą ir kaklą, t. y. tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajam T. D. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės pusės VI – IX šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimu susikaupusiu oru, muštinė žaizda dešinio momens srityje, kairio antakio srities sumušimas, pasireiškęs žaizda kairio antakio srityje, kairės akies vokų poodine kraujosruva, dešinio momens žaizda, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio klubo srityje.

10II.

11Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai 2.

12Apeliaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėja prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; nutraukus baudžiamąją bylą, civilinio ieškinio išsprendimo klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka arba priteistos turtinės žalos dydį sumažinti.

132.1.

14Nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra naikintinas, nes apylinkės teismas, pripažindamas D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad asmens apsvaigimą nuo alkoholio ir jo reikšmę nusikalstamos veikos padarymui lemia ne tik suvartoto alkoholio kiekis, bet ir tokios aplinkybės, kaip asmens sveikatos būklė, fizinė veikla, kūno masės indeksas, laikotarpis, per kurį alkoholis skyla ir pasišalina iš organizmo. Gynėjos manymu, šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos. Apsvaigimą nuo alkoholio pirmos instancijos teismas nustatė remiantis nuteistojo, nukentėjusiojo T. D. ir kitų liudytojų parodymais, nors apklausti liudytojai V. K., R. M., G. A., G. I., G. P., M. T. ir kiti jokių duomenų apie D. L. 2017-04-15 metu vartotą alkoholį, jo kiekį, rūšį ir būseną nenurodė. Nurodo, jog apylinkės teismas apsvaigimą nuo alkoholio taip pat grindžia vaizdo medžiaga, nurodydamas, kad „... iš kurios matyti, netvirta jo eisena, sutrikusi judesių koordinacija“. Visgi, išanalizavus skundžiamame nuosprendyje aprašytus kamerų vaizdo įrašus, matyti, jog juose jokio detalaus ir gerai matomo vaizdo, leidžiančio objektyviai ir pagrįstai daryti išvadą apie D. L. apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančią eiseną, jo judesių koordinaciją nėra užfiksuota ir matoma. Priešingai, gynėjos manymu, vertinant bei lyginant D. L., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus su teismo išvada bei duomenimis, užfiksuotais vaizdo įraše, akivaizdu, kad net ir darant prielaidą apie jo išgertą alkoholio kiekį – 2 po 0,5 l kiekio alaus skardines per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 15 d., 19 val. 38 min. iki 20 val. 23 min., įžiūrėti vaizdo kameromis nekokybiškai užfiksuotą dėl jo suvartoto alkoholio kiekio netvirtą eiseną ar sutrikusią judesių koordinaciją, nėra objektyvios galimybės, nes per valandą laiko, apie 1,80 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, prieš įvykį alkoholio nevartojusiam asmeniui, tai neturėtų jokios įtakos jo elgesiui. Be to, apie D. L. apsvaigimą nuo alkoholio iš esmės objektyviai galima spręsti tik iš paties nuteistojo nuoširdžiai ir savanoriškai duotų parodymų, kuomet jis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos bei nuosekliai, įtikinamai ir nuoširdžiai nurodė įvykio aplinkybes, tame tarpe ir įsigyto bei suvartoto alkoholio.

152.2.

16Gynėja nurodo, kad vertinant, ar apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismų praktikoje pripažįstama, kad apsvaigimo reikšmė nustatoma įvertinant nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko veiksmų intensyvumą ir jų pobūdį bei kitas bylos aplinkybes. Pabrėžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas šią D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apsiribojo tik jo apsvaigimo nuo alkoholio fakto konstatavimu, bet papildomai nemotyvavo, kuo ir kaip apsvaigimas paskatino nusikalstamą elgesį. Bylos duomenimis nustatyta, kad joje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog D. L. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl aiškios ir pateisinamos priežasties – šokas dėl piniginės su nemaža pinigų suma dingimo, vagystės įtarimo, provokuojantys ir įžeidinėjantys žodžiai, smurtas paties nuteistojo atžvilgiu, kas sukelia nepageidautinas emocijas. Gynėja pažymi ir tai, kad nukentėjusysis pats elgėsi provokuojančiai, buvo neblaivus, savo nederamais veiksmais sukėlė situaciją, kuri baigėsi nusikaltimo padarymu.

172.3.

18Gynėja skunde nurodo, kad apylinkės teismas D. L. apsvaigimą nuo alkoholio vertina ir jo duotus parodymus interpretavo jo nenaudai atskirdamas viena fraze iš viso duotų parodymų konteksto, nurodydamas „kad buvo ne ta stadija, kad prisimintu visas įvykio detales“. Tokia šios pacituotos frazės interpretacija, gynėjos įsitikinimu, klaidingai vertinama, kaip patvirtinanti D. L. apsvaigimą nuo alkoholio. Pažymi, kad nuosekliai analizuojant D. L. teisme duotus parodymus, matyti, kad „ne ta stadija“ reiktų suprasti ne buvusį apsvaigimą nuo alkoholio, bet greitą įvykių seką, t. y. netikėtai dingusią piniginę su joje buvusia nemaža pinigų suma, dėl to patirtą šoką, T. D. agresyvius veiksmus bei pradėtą fizinio smurto nuteistojo atžvilgiu naudojimą, kas įtakojo D. L. sugebėjimą nuosekliai atpasakoti visas vėliau sekusias įvykio aplinkybes. Pastebi, kad tokia iš viso duotų parodymų konteksto išimta frazė, teismo nepagrįstu vertinimu, prieštarautų viso proceso metu D. L. nuosekliai duotiems parodymams, kad per visą vakarą jis buvo išgėręs tik vieną skardinę lengvo alaus.

192.4.

20Skunde pabrėžiama, kad vertinant nukentėjusiojo T. D. ir liudytojo R. Ž. parodymus, matyti, kad šių asmenų parodymai vertintini kritiškai dėl visų esminių bylos faktinių aplinkybių, t. y. ne tik dėl kilusio konflikto priežasčių, bet ir tame tarpe, dėl D. L. apsvaigimo nuo alkoholio fakto, nes tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas duodami parodymus buvo nenuoseklūs, parodymai kaskart keitėsi, jų parodymai iš esmės skiriasi, juolab, kad abu asmenys patvirtino, jog tiek prieš įvykį, tiek įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą apie šių asmenų sugebėjimą objektyviai ir neiškreiptai įvertinti, prisiminti įvykio situaciją, joje buvusių asmenų būseną ir kt.

212.5.

22Gynėja taip pat nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. L. negali būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis buvo deklaratyvaus pobūdžio. Gynėjos manymu, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į kitą bylą (Nr. 01-1-21397-17), kurioje D. L. nurodė kitas faktines aplinkybes, nei šioje baudžiamojoje byloje. Pažymi, kad D. L., kaip nukentėjęs nuo T. D. veiksmų, davė parodymus ir nurodė faktines aplinkybes, patvirtinančias tik T. D. atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį. Nuteistasis neneigė, kad ginantis nuo T. D. veiksmų, jis pats sudavė smūgius. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų nuteistojo parodymų matyti, kad jis pripažino, jog įvykio metu naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau esant „ne tai stadijai“, t. y. dėl nukentėjusiojo neteisėtais ir provokuojančiais veiksmais sukelto šoko, greitos įvykių sekos.

232.6.

24Gynėjos teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, jog nuteistasis viso proceso metu dėl savo veiksmų gailėjosi, neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad vien tai, jog nukentėjusiojo nebuvo atsiprašyta negali būti pagrindu neatleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, jog teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, iš kurios matyti, kad pagrindą manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškai atlyginęs jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokių pajamų ir panašiai. Pažymi, kad D. L. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlygino visą turtinę žalą, o būtent Valstybinei ligonių kasai 526,96 euro už suteiktas gydymo paslaugas bei nukentėjusiajam patirtą 16,60 euro žalą. Nuteistasis taip pat atlygino neturtinę žalą – 800 eurų ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam teismo nustatyta galutinį neturtinės žalos dydį, tuo atveju, jeigu nukentėjusysis T. D. nesutiks su atlygintos žalos suma ir kreipsis i teismą civiline tvarka, ko pasėkoje teismas civiline tvarka nustatytų didesnę neturtinę žalą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neturi finansinių įsiskolinimų. Gynėja nurodo, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl nuteistojo D. L. padarytos nusikalstamos veikos yra tikslinga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

252.7.

26Gynėja nesutinka su priteista nukentėjusiajam turtine žala ir nurodo, kad T. D. bendrovėje „( - )“, kuri yra susijusi su jo brolio veikla bei registruota brolio vadovaujamos advokatų kontoros adresu, o šiai bendrovei vadovauja nukentėjusiojo tėvas, buvo įdarbintas tik 2017-05-02, t. y. po nusikalstamos veikos įvykdymo ir po nukentėjusiajam padarytų sužalojimų (2017-04-15). Taip pat nurodo, jog tik įdarbintas bendrovėje „( - )“, kitą dieną, t. y. 2017-05-03 iki pat darbo bendrovėje pabaigos, t. y. 2017-10-23, visą laikotarpį nukentėjusysis buvo nedarbingume. Minėtos aplinkybės, gynėjos teigimu, rodo nesąžiningą nukentėjusiojo norą pasipelnyti.

272.8.

28Gynėjos manymu, prašoma priteisti 2 500 eurų neturtinės žalos dydžio suma taip pat neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas ženkliai didesnio dydžio neturtinę žalą, nei kad yra nustatytas teismų praktikoje už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad viso nedarbingumo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-05-03 iki 2017-10-23 buvo nustatytos nukentėjusiojo sveikatos diagnozės yra tik lėtinės progresuojančios ligos, prasidėjusios iki įvykio, t. y. 2017-04-15, arba ligos, nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po įvykio iš karto nekvietė greitosios pagalbos, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta, nukentėjusiajam yra nustatyta lėtinė išeminė smegenų liga, su ja susijusi edema, tačiau ši ligos neturi įtakos tiriamu įvykiu padarytų sužalojimų, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajam T. D. priteista 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma yra ženkliai per didelė. Visgi, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nukentėjusiojo patirta žala didesnė, nei, kad kurią yra atlyginęs nuteistasis, tai taip pat nėra kliūtis taikyti BK 40 straipsnį, kadangi nuteistasis savanoriškai atlygino turinę žalą ir kaip minėta įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam teismo nustatytą galutinį neturtinės žalos dydį.

292.9.

30Skunde nurodoma, jog nuteistojo laiduotoju norėjo ir sutiko būti D. L. sutuoktinės brolis A. L.. Vertinant laiduotoją, kaip teismo pasitikėjimo vertą asmenį, būtina pažymėti, kad A. L. nėra teistas ar baustas administracine tvarka, dirba UAB „( - )“ ekonomikos skyriaus viršininko pareigose, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi finansų magistro laipsnį. Tiek darbdavių, tiek kolegų yra gerbiamas ir itin vertinamas dėl savo atsakingumo, atsidavimo darbui, pareigingumo visose gyvenimo srityse. 3.

31Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį: iš nuteistojo D. L. nukentėjusiojo T. D. naudai priteisti 2 1736, 36 eurų turtinės žalos atlyginimo; iš nuteistojo D. L. nukentėjusiajam T. D. priteistą neturtinę žalą nuo 1 700 eurų padidinti iki 9 200 eurų; iš nuteistojo D. L. nukentėjusiajam T. D. priteistą patirtų advokato A. M. teisinei pagalbai apmokėti proceso išlaidų sumą nuo 65 eurų padidinti iki 2 500 eurų; nuosprendžio aprašomąją dalį papildyti kaltinamajame akte nurodytu požymiu, kad nuteistasis D. L. nukentėjusiajam T. D. padarė galvos smegenų sukrėtimą, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

323.1.

33Nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog T. D. negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, susijusios su lėtinėmis ligomis, kuriomis nukentėjusysis sirgo iki padarytos nusikalstamos veikos, todėl nuteistasis jų atlyginti neprivalo. Priešingai, nukentėjusiojo teigimu, tiek iš jo medicininių dokumentų, tiek iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. pG 3225/2018 (01) matyti, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu šalia lėtinių ligų nustatytos ir diagnozės ligų, kurios atsirado tik po D. L. padaryto nusikaltimo – tai H81.9 (vestibulinis sutrikimas po galvos smegenų traumos), S06.1 (trauminis smegenų pabrinkimas, būklė po galvos sumušimo). Šios diagnozės įrašytos nukentėjusiojo ligos istorijoje, todėl abejoti jomis nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu teismas nuosprendyje pasirėmė ekspertės V. B. paaiškinimais, kad medicininiuose dokumentuose nurodomos pastarosios diagnozės nėra pagrįstos objektyviais medicininiais dokumentais ir tuo pagrindu konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir jam nustatytų padarinių. Nukentėjusysis pažymi, kad vien faktas, jog apklausta ekspertė nurodė, kad objektyvių medicininių dokumentų, patvirtinančių minėtas diagnozes ji nematė, nereiškia, kad tų diagnozių (ligų) nebuvo, ir dėl to negalima nustatyti civilinės atsakomybės požiūriu teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nurodo, kad teismo posėdyje apklausti gydytojai G. I. ir G. P. patvirtino įrašų ligos istorijoje ir nustatytų diagnozių tikrumą. Taigi, šiuo atveju sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas, ir tokio radikaliai griežto įrodinėjimo įstatymas nereikalauja, o įrodymų diagnozuoti nustatytas ligas pakanka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis).

343.2.

35Nukentėjusysis nesutinka su teismo motyvais, jog nėra duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui. Nurodo, jog byloje pateikti medicininiai dokumentai, kompiuterinės tomografijos tyrimai, ekspertizės aktas patvirtina sužalojimo mąstą, šonkaulių lūžius, galvos sumušimą, kairio plaučio sumušimą.

363.3.

37Nukentėjusysis skunde taip pat ginčija teismo priteistas proceso išlaidas gynėjo A. M. teisinei pagalbai apmokėti ir prašo sumą padidinti. Nurodo, jog gynėjas ikiteisminio tyrimo metu teikdamas teisinę pagalbą dalyvavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nepaisant kieno vardu buvo teikiami prašymai, skundai, atsiliepimai, pareiškimai dėl nušalinimo. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai ilgai vilkinamas, komplikuotas ir neišsamus, kas įtakojo didesnes patirtas proceso išlaidas. 4.

38Atsiliepimai į skundus nepateikti. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė gynėjos skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą – atmesti, nukentėjusysis teismo prašė jo skundą tenkinti ir atmesti nuteistojo gynėjos skundą.

39III.

40Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo D. L. gynėjos advokatės V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo T. D. apeliacinis skundas atmestinas 5.

41Procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Apeliaciniuose skunduose neginčijamas veikos kvalifikavimas ir nuteistojo D. L. kaltė. Dėl D. L. gynėjos advokatės V. B. apeliacinio skundo Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte 6.

42Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, konstatuojama nepriklausomai nuo kaltinamo asmens neblaivumo laipsnio, tam neturi reikšmės ir nukentėjusiojo būklė. Svarbu yra tai, kad kaltininkas padarė veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, byloje nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, taip pat remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Vertinant, ar apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismų praktikoje pripažįstama, kad apsvaigimo reikšmė nustatoma įvertinant nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko veiksmų intensyvumą ir jų pobūdį bei kitas bylos aplinkybes. 7.

43Pirmos instancijos teismas nustatė D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šia aplinkybe teismas tikslino ir kaltinimą (kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Apeliaciniame skunde ginčijama minėta apylinkės teismo pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 8.

44Byloje nustatyta kad D. L. pripažino tiriamo įvykio metu vartojęs alkoholį. Objektyvių duomenų apie D. L. blaivumą/neblaivumą (alkoholio kiekio matuoklio ar medicininės apžiūros, tyrimo duomenų) įvykio dieną neužfiksuota (įvykio metu ar tuoj po įvykio policija nebuvo kviečiama, nukentėjusysis T. D. į teisėsaugą su pareiškimu dėl jo 2017-04-15 sumušimo kreipėsi sekančią dieną (t.1, b.l. 16). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, konstatuodamas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, rėmėsi paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei ištirta vaizdo medžiaga, nurodydamas, kad iš jos matyti netvirta D. L. eisena, sutrikusi judesių kordinacija. 9.

45Gynėjos manymu, ši aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, apylinkės teismas apsiribojo tik D. L. apsvaigimo nuo alkoholio fakto konstatavimu, bet papildomai nemotyvavo, kuo ir kaip apsvaigimas paskatino nusikalstamą elgesį. Dėl to apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas bei buvo papildomai apklaustas kaltinamasis D. L. ir nukentėjęs T. D.. D. L. parodė, kad nors įvykio dieną pas K. atsinešė keturias 0,5 litro skardines silpno Švyturio Extra alaus, tačiau viso atsinešto alaus neišgėrė, kito alkoholio nevartojo, tik atsidarė sau vieną skardinę, kurios visos neišgėrė, nes prasidėjo konfliktas, dėl ko kažkiek alaus buvo išliejęs ant grindų; įvykio metu jis visiškai nesijautė buvęs neblaivus. Taip pat D. L. apygardos teismui pakomentavo jo ankstesniuose parodymuose išreikštą frazę – “kad nebuvo ta stadija, kad viską prisimintų” – tuo metu jis turėjo omeny, kad neįsiminė visų įvykio aplinkybių ne dėl savo girtumo, o todėl, kad labai susijaudino kai pastebėjo savo piniginės su pinigais dingimą. Nukentėsjusysis T. D. apygardos teisme parodė, kad kai atvyko pas V. K., galimai tenai buvusios alaus skardinės stovėjo ne ant stalo; šiuo metu jis negali tiksliai atsiminti, ar tuo metu matė kur nors alaus skardines, ar ne; jam atvykus, jie visi nedaug išgėrė, nes tuoj neužilgo prasidėjo konfliktas; jis tiksliai nežino, ką konkrečiai gėrė kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvykęs pas V. K., pas kurį jau buvo nepažįstamas vyriškis (D. L.), pastebėjo, kad pastarieji buvo girti. Papildomai apklaustas, jis prodė, jog D. L. ir V. K. buvo gerai „pašventę“ ; ant stalo nieko nebuvo, tik viena lėkštutė (t.1, b.l. 16 – 18, 55-57). Teisme šis liudytojas teigė, kad jam atvykus pas V. K., V. K. ir D. L. išgėrinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Ž., kurio parodymai buvo pagarsinti teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, parodė, jog kai jis atvažiavo kartu su T. D. pas V. K., pas kurį jau buvo D. L., visi susėdo už stalo, kartu visi kažkiek išgėrė, D. L. su V. K. taip pat buvo išgėrę (t.1, b.l. 95-96). Pirmos instancijos teismas, nustatydamas D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę apsvaigimą nuo alkoholio rėmėsi ne tik nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitų liudytojų (V. K., R. M., G. A., G. I., M. T.) parodymais, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šie liudytojai iš vis nieko neminėjo apie D. L. 2017-04-15 metu vartotą alkoholį, jo kiekį, rūšį ir jo būseną. Taigi, kaip matyti, kitų duommenų, kad D. L. įvykio metu be atsinešto skardinėse alaus būtų vartojęs daugiau kokį nors alkoholį, byloje nėra. 10.

46Teisėjų kolegija vertino ir byloje esančią vaizdo medžiagą. Pirmos instancijos teismas ginčijame nuosprendyje pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo matyti netvirta D. L. eisena, sutrikusi judesių kordinacija. Peržiūrėjus prie bylos pridėtą vaizdo įrašą, apygardos teismas iš nekokybiško ir blogai matomo vaizdo negali daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, jog jame matyti neblaivaus D. L. elgesys. 11.

47Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas D. L. apsvaigimą nuo alkoholio vertino ir jo duotus parodymus interpretavo jo nenaudai atskirdamas viena fraze - „kad buvo ne ta stadija, kad prisiminčiau visas įvykio detales“ visų duotų parodymų kontekste. Apygardos teismas sutinka su gynėjos argumentu, jog tokia šios frazės interpretacija klaidingai įvertinta kaip patvirtinanti D. L. apsvaigimą nuo alkoholio. Analizuodamas D. L. teisme duotus parodymus, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad tokią aukščiau pacituotą frazę D. L. paminėjo duodamas parodymus apie netikėtai dingusią jo piniginę su joje buvusia nemaža pinigų suma ir po to sekusiu konfliktu, kurio metu buvo panaudotas smurtas ne tik nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir jo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, toks apylinkės teismo minėtos vienintelės frazės įvertinimas kaip D. L. neblaivumą patvirtinančios aplinkybės, prieštarauja viso proceso metu D. L. nuosekliai duotiems parodymams, kad per visą vakarą jis buvo išgėręs ne pilną skardinę lengvo alaus. Be to, apylinkės teismas, pripažindamas šią D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apsiribojo tik jo apsvaigimo nuo alkoholio fakto konstatavimu, bet papildomai nemotyvavo, kuo ir kaip apsvaigimas paskatino nusikalstamą elgesį. Gi byloje esantys duomenys (jo paties, iš dalies nukentėjusiojo, liudytojų parodymai) patvirtina, jog D. L. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl aiškios ir pateisinamos priežasties – ne dėl išųgerto alkoholio, o sukilus pykčiui dėl piniginės su nemaža pinigų suma dingimo bei vagystės įtarimo. Taigi, iš bylos ištirtų įrodymų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis D. L. buvo gėręs alkoholio, tačiau apygardos teismo manymu, byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad jo išgertas alkoholio kiekis turėjo kokios nors įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl pirmos instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti šią aplinkybę D. L. atsakomybę sunkinančia ir ja tikslinti kaltinimą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo pripažinta D. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, panaikinama ir šalinama iš nuosprendžio aprašomosios dalies, todėl apylinkės nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarius išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Dėl BK 40 straipsnio taikymo 12.

48Apelianto skundo argumentai, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų (prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio bei bent iš dalies atlygintos ar pašalintos padarytos žalos arba įsipareigojimo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta) buvimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir mano, jog nagrinėjamojoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. 13.

49Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas. Vadinasi norint asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi atsižvelgti į tam tikras sąlygas. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumą, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 14.

50Apylinkės teismas priėmė D. L. apkaltinamąjį nuosprendį, darydamas išvadą, kad byloje nėra dviejų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose - prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio bei bent iš dalies atlygintos ar pašalintos padarytos žalos arba įsipareigojimo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta. 15.

51Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. nusikalto pirmą kartą (t. 1, b.l. 195), buvo baustas administracine tvarka 2011 – 2013 metais už KET pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos (t., b.l. 198 – 199), galiojančių nuobaudų neturi, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu būtų padaręs kokius nors teisės nusižengimus ar nusikaltęs, vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (t.1, b.l. 139) D. L. atlygino Valstybinei ligonių kasai 526,96 Eur turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą (t.1, b.l. 137), nukentėjusiajam atlygino 16,60 eurų turtinę žalą ir 800 eurų neturinę žalą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą D. L. atžvilgiu, jis viso proceso metu teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę, besigailintis nusikaltęs, atlyginęs turtinę žalą. Byloje yra A. L. prašymas perduoti D. L. jo, kaip laiduotojo, atsakomybei ir atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 31 – 32). Nukentėjusiojo T. D. apeliaciniame skunde nurodoma priešingai – kad žala T. D. nėra visiškai atlyginta, liko neišspręsti klausimai dėl negauto darbo užmokesčio kompensavimo, taip pat išlaidų vaistams ir tvarsčiams, kelionėms bei teisinei pagalbai apmokėti, be to T. D. buvo pareiškęs civilinį ieškinį iš pradžių dėl 15 000 eurų, vėliau – dėl 10 000 eurų neturinės žalos atlyginimo, kai tuo tarpu D. L. atlygino tik 800 Eur neturtinės žalos. Dėl sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte 16.

52Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pripažino, jog kaltinamasis nevisiškai pripažino savo kaltę, o D. L. kaltės pripažinimą ir išreikštą apgailestavimą vertino kaip deklaratyvų. 17.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo prisipažįsta, jog padarė konkrečią nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Ta i, teisėjų kolegijos požiūriu, pirmos instancijos teismas netinkamai padarė ir nepagrįstai nepripažino šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 18.

54Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas spręsdamas klausimą, ar kaltinamasis D. L. visiškai pripažino savo kaltę, vertino D. L. duotų parodymų ne tik ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, bet ir jo, kaip liudytojo duotų parodymų kitame ikiteisminiame tyrime bei jo pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. D. atžvilgiu turinį. Apylinkės teismas pripažino, jog 2017-04-20 savo prašyme Ukmergės rajono policijos komisariatui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo T. D. atžvilgiu bei pradėjus dėl to ikiteisminį tyrimą, apklaustas liudytoju, nurodė visai kitas faktines įvykio aplinkybes nei pripažino teisiamojo posėdžio metu. 19.

55Iš tiesų byloje yra 2017-04-20 D. L. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą T. D. atžvilgiu kopija (t.1, b.l. 103 – 107). Šiame prašyme D. L. nurodė, jog T. D. neadekvačiai reaguodamas į jo klausimą apie dingusią piniginę, agresyviai puolė jį, suduodamas daugkartinius smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko jis buvo priverstas atremti T. D. veiksmus, po ko jis, vengdamas T. D. smurto ir puolimo, išėjo iš patalpos, tačiau T. D. pareikalavus išvalyti išpiltą alų, jis susirado šluotą ir grižęs ketino išvalyti išpiltą alų, tačiau T. D. vėl puolė jį ir jis vėl išėjo iš patalpos. Tokias pat aplinkybes D. L. parodė apklaustas liudytoju pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo (t.1, b.l. 2017-05-10 liudytojo apklausos protokolo kopija (t. 1,b.l. 110 – 112)). Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas vertindamas D. L. parodymus nagrinėjamojoje byloje ir jo, kaip liudytojo - kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-21397-17) bei toje byloje esantį jo pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą T. D. atžvilgiu, nepagrįstai įvertino D. L. duotus parodymus nagrinėjamojoje byloje kaip nenuoseklius. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtina išskirtinę teisėjo ar teismo kompetenciją nuspręsti, ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, tik toje byloje, kuri yra teisėjo ar teismo žinioje. Tai reiškia, kad teismas nevertina kitoje byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo parodymų nuoseklumo, turi būti vertinami to paties asmens parodymai, jo duoti būnant įtariamuoju, kaltinamuoju ir teisiamuoju byloje, kurioje jis yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, ir tokio asmens kitoje byloje duoti parodymai neturi turėti lemiamos reikšmės darant išvadas dėl nagrinėjamojoje byloje parodymų nuoseklumo. Apygardos teismas atkreipia dėmeį, jog D. L., kaip nukentėjęs nuo T. D. veiksmų, davė parodymus ir nurodė faktines aplinkybes, patvirtinančias tik T. D. atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį ir neneigė, kad ginantis nuo T. D. veiksmų, jis pats sudavė smūgius. 20.

56Sprendžiant klausimą apie visišką kaltinamojo prisipažinimą, kyla klausimas, kuriuo metu kaltinamasis turėtų prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką. Remiantis teismų praktika, galima teigti, kad kaltę pripažinti būtina iš karto. Taip pat svarbu pažymėti, jog kaltinamojo parodymai yra savarankiška įrodymų rūšis, todėl juos liečia visi bendrieji įrodymų įvertinimo baudžiamajame procese principai ir taisyklės. Šių parodymų specifinis įvertinimo ypatumas ir yra tai, kad juos būtina analizuoti kompleksiškai, lyginant jų turinį tarpusavyje, išsiaiškinant ir pašalinant iškylančius prieštaravimus. Vertinamus kaltinamojo parodymus taip pat reikia juos palyginti ir su kitais turimais bylos įrodymais. Nagrinėjamojoje byloje apygardos teismas dar kartą analizuoja kaltinamojo viso proceso metu duotų parodymų bei jo pozicijos nuoseklumą ir atkreipia dėmesį, kad D. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios viso proceso metu teigė pripažįstantis savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. buvo apklaustas du kartus. Pirminės apsklausos metu jis parodė, kad tuo metu, kai jis T. D. paklausė apie dingusią piniginę, pastarasis iškart puolė jį ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu sudavė jam į krūtinę, į abi rankas, į pečius, į kaklą; jis T. D. smūgius bandė atlaikyti prisidengdamas rankomis; ketino atsitraukti, bet nebuvo kur, todėl abiem rankom pastūmė T. D., dėl ko tas atsisėdo ant sofos; jis nuo T. D. smūgių tik gynėsi, specialiai mušti ar sužaloti T. D. neketino; po to jis išėjo iš patalpos į garažą, kur paėmė šepetį mediniu kotu, ketindamas išvalyti kambarėlyje išpiltą alų, ir juo nešinas užėjo į kambarėlį; tik jam įėjus į kambarį, T. D. sugriebė jį už džemperio, tačiau jį išlaisvino Romanas ir jis vėl išėjo iš kambarėlio (t.1, b.l. 110 - 112). Vėlesnės apklausos metu, D. L. parodė, kad į jo klausimą apie dingusią piniginę T. D. sureagavo audringai; tarp jų prasidėjo muštynės; smulkiai negali atpasakoti visų muštynių detalių, bet T. D. jis trenkė taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, su kuriuo jis sutinka; kiek iš viso buvo sudavęs smūgių T. D., jis neatsimena (t. 1, b.l. 130-131). Nagrinėjant bylą apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu D. L. prašė teismo remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme gerai neatsiminė visų bylos aplinkybių, bei parodė, kad kai jis pasigedo savo piniginės ir dėl jos dingimo prasidėjo konfliktas su T. D., pastarasis griebė jam už rankos, dėl ko jis T. D. sudavė kelis smūgius: vienas buvo į veido sritį, kur sudavė kitą – nepamena. Po to D. L. nurodė, kad buvo sugrįžęs į kambariuką laikydamas šluotą ir ja sudavė nukentėjusiajam. Apylinkės teismas teisme duotus D. L. parodymus – „nieko tokio ten neįvyko, tik keli judesiai, jis liko sėdėti“ ir „šluotą paėmiau aš, nes gal norėjau pagąsdinti, kažkas ten buvo su šluota, nepamenu“ vertino kaip D. L. nenuoširdumą, mėginimą sušvelninti savo kaltę. Tačiau iš tolimesnių tų pačių jo duotų parodymų matyti, kad jis, atsakydamas į teisėjos klausimą, neabejodamas teigė, kad buvo sugrižęs į kambariuką turėdamas šluotą ir ja sudavė nukentėjusiajam. 21.

57Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Taigi, kolegijos nuomone, kaltinamojo D. L. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių (dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, suduotų smūgių skaičiaus, jų lokalizacijos bei būdo) yra nuoseklūs ir tarpusavy neprieštaraujantys. Be to juos patvirtina iš dalies ir paties nukentėjusiojo, įvikyje buvusių liudytojų parodymai, byloje esanti specialisto išvada ir ekspertizės aktas dėl T. D. sužalojimų. Taigi, kaip matyti iš visų D. L. parodymų, jis nuo pat pradžių nevengė atsakomybės, prisipažino smurtavęs T. D. atžvilgiu, apklausiamas teisme išreiškė nuoširdų gailestį, kuriuo visgi teisėjų kolegija neabejoja. Sutiktina su nuteistojo ir jo gynėjos skundo argumentu, jog tai, kad D. L. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu neatsiprašė nukentėjusiojo, nereiškia, jog asmuo nuoširdžiai dėl savo veiksmų nesigaili. Be to, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog, esant šioms aplinkybėms, D. L. prisipažinimą padarius nusikaltimą ir išreikštą gailestį galima buvo pripažinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl apylinkės nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarius išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Dėl sąlygos, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte (žalos atlyginimo arba įsipareigojimo ateityje ją atlyginti) 22.

58BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas nustato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą, taip pat pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, nes įstatymas nereikalauja atlyginti ar pašalinti visą padarytą žalą, taip pat nenustato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta. Prokuroras, teisėjas ar teismas patys nustato, atsižvelgdami į visas konkrečios bylos aplinkybes, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltininkas ir nukentėjusysis taip pat gali susitarti, kad žala bus atlyginta vėliau, po teismo sprendimo. 23.

59Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 526,96 eurų, kuriuos sumokėjo Privalomojo draudimo fondas už T. D. gydymą dėl patirtų sužalojimų, turtinės žalos atlyginimo, kuriuos D. L. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlygino (t. 1, b. l. 79 – 80, 85, 137). Taip pat buvo pareikštas ir nukentėjusiojo T. D. civilinis ieškinys dėl 2248,46 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 60, t. 2, b. l. 20 – 28), ieškinyje nurodant, kad turtinę žalą sudarė: 44,46 eurai už pirktus vaistus, 4,34 eurai – už rentgenogramos atlikimą, 23,30 eurų - už papildomą sdpecialisto išvadą bei 2176,36 eurai – už negautas pajamas. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam sumokėjo 16,60 eurų už patirtą turtinę žalą ir 800 eurų – už patirtą neturtinę žalą. 24.

60Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo klausimą, konstatavo, kad be BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos (visiško pripažinimo savo kaltės ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką) nėra ir šio straipsnio 3 punkte numatytos sąlygos – iš dalies atlygintos ar pašalintos padarytos žalos arba įsipareigojimo ją atlyginti, motyvuojant tuo, kad D. L. nepripažino padaręs nukentėjusiajam T. D. tokio dydžio neturinę žalą, kurią nurodo nukentėjusysis, ir byloje nėra pasiektas susitarimas dėl jos atlyginimo bei nebuvo bandoma jo siekti. 25.

61Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Dėl to tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Kai šalių pozicijos labai skirtingos pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Šioje byloje, kaltininko nuomone, neturtinę žalą sudaro 800 eurų, o nukentėjusiojo nuomone - beveik dvylika kartų didesnė, D. L. sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą tokia apimtimi, kokią priteis teismas. Tai užfiksuota 2019-04-03 ir 2019-10-28 teisiamojo posėdžio protokoluose (t. 2, b.l. 174 177), akcentuojama ir apeliacinimae skunde. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmsį, kad D. L. yra dirbantis, t.y. turintis nuolatines pajamas, darbdavbio charakterizuojamas teigiamai, neturi finansinių įsiskolinimų, turi šeimą, todėl yra pagrindas manyti, jog jis ir ateityje nevengs savo turtinės prievolės ir visiškai atlygins padarytą žalą. Taigi, toks D. L. įsipareigojimas yra viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų dėl žalos atlyginimo, o jo materialinė padėtis sudaro pagrindą manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Svarbu paminėti, jog apylinkės teismas pripažino padarytą nukentėjusiajam žymiai mažesnę turtinę ir neturtinę žalą nei buvo pastarasis nurodęs, kurios prašomu atlyginti dydžiu abejojo D. L.. Siekį ir geranoriškumą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą rodo D. L. jau iš dalies atlyginta nukentėjusiajam turtinė ir neturtinė žala bei jo įsipareigojimas, išreikštas teisiamojo posėdžio metu. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos dėl žalos atlyginimo (D. L. sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą tokia apimtimi, kokią priteis teismas, ir yra pagrindas manyti, kad ją visiškai atlygins). 26.

62D. L. praeityje nėra teistas, byloje nėra duomenų apie jo atžvilgiu galiojančius administracinius nusižengimus, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui. 27.

63Aukštesnės instancijos teismas sprendė ir laiduotojo tinkamumo klausimą, būtent dėl laiduotojo A. L. (t. 2, b.l. 31- 32) realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistinam D. L.. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). 28.

64A. L. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistino D. L. sutuoktinės brolis. Jis niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, yra vedęs, turi vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba UAB “( - )” ekonomikos skyriaus viršininko pareigose, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Neigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. A. L. D. L. elgesio nepateisina, vertina jį blogai, nurodė, kad pirmas iš D. L. sužinojo apie įvykį, apie tai su pastaruoju kalbėjosi, aptarinėjo situaciją, matė, kad D. L. dėl to išgyveno, kad suprato, jog elgėsi netinkamai, pripažino sužalojęs T. D.. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl A. L. tinkamumo būti laiduotoju. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis). Kolegijos nuomone, atleistinam nuo baudžiamosios atsakomybės D. L. turėtų teigiamą įtaką paskirta viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą. 29.

65Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl D. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, klaidingai interpretavo civilinio ieškinio išsprendimo klausimą tuo atveju, kai yra nutraukiama byla, nurodydamas, jog teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukia, todėl civilinis ieškinys nepriteisiamas, procesas dėl ieškinio taip pat nutraukiamas, o nukentėjusiojo turtinių interesų užtikrinimas išsprendžiamas, nustatant žalos atlyginimo sąlygas; bet kokiu atveju turi būti pasiektas susitarimas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo , tik taip gali būti įgyvendintas teisingumas. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog BPK 115 straipsnio 1 dalyje civilinio ieškinio tenkinimas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. BPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K–P–429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai. 30.

66Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. L. ir laiduotojo A. L. asmenybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas vieneriem metam atleidus D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoju A. L. bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinant jos dalį, kuria D. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigotas: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) atlyginti žalą nukentėjusiajam T. D.; 3) dirbti, praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 31.

67Nors D. L. yra atleistinas nuo baudžiamosios atskomybės pagal laidavimą, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, pripažindamas D. L. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirdamas jam laisvės apribojimo bausmę, remdamasis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, įpareigojo D. L. per paskirtos bausmės vykdymo laiką atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Apylinkės teismas nustatė, kad turtinę žalą sudarė 72,10 eurų, dėl to tik tokio dydžio žalą teismas galėjo įpareigoti atlyginti. Baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiškinti negali, dėl to gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nustatytos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte (apie tik turtinės žalos atlyginimą nurodyta ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-135-693/2019). Dėl nukentėjusiojo T. D. apeliacinio skundo Dėl D. L. inkriminuojamo kaltinimo patikslinimo 32.

68Nukentėjusysis T. D. skundu prašo papildyti nuosprendžio aprašomąją dalį nurodant, kad nuteistasis D. L. jam padarė galvos smegenų sukrėtimą. Šis prašymas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pašalino šią aplinkybę iš ginčijamo nuosprendžio aprašomosios dalies. 33.

69D. L. yra nuteistas smurtiniais veiksmais padaręs nukentėjusiajam krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės pusės VI – IX šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėnbe, kairio plaučio suspaudimu susikaupusius oru, muštinę žaizdą dešinio momens srityje, kairio antakio srities sumušimą, pasireiškusiu žaizda kairio antakio srityje, kairės akies vokų poodine kraujosruva, dešinio momens žaizdą, poodines kraujosruvas nugaroje, kairio klubo srityje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pašalinant iš kaltinimo aplinkybę – kad T. D. buvo padarytas smegenų sukrėtimas, remiantis teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės V. B. į bylą pateikta specialisto išvada, ekspertizės aktu ir žodiniais paaiškinimais. Teismo nustatyti sužalojimai yra konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1331/2017(01), kurioje be kita ko nurodyta, kad nustatytas galvos smegenų sukrėtimas kaip sužalojimas nevertinamas, nes nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, tačiau net ir patvirtinus šią diagnozę, sveikatos sutrikdymo mastas, vertinant sužalojimus visumoje, nesikeistų (t. 1., b. l. 71-73). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. pG 3225/2018(01) matyti, kad remiantis T. D. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais nagrinėjamojoje byloje, be paminėtų sužalojimų buvo nustatyta, jog T. D. nedarbingumo laikotarpiu 2017-05-03 – 2017-10-23, T. D. buvo nustatytos šios diagnozės: G55.1 nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51+), M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (lėtinė paūmėjusi diskogeninė krūtininės ir juosmens – kryžmens srities radikulopatija, L4/5, L5/S1 tarpslankstelinių diskų medialinės išvaržos, skausminis sindromas, judėjimo funkcijos nepakankamumas II0, H52.1 miopija (trumparegystė) (Miopija 1°, abiejų akių tinklainės angiopatija), H81.9 vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti (vestibulinis sindromas po gelsvos smegenų traumos), S06.1 trauminis smegenų pabrinkimas (būklė po galvos sumušimo). M51.1, G55.1 pagrįstos objektyviais radiologiniai tyrimais, tačiau yra lėtinės, progresuojančios ligos, kurios prasidėjusios iki užduotyje nurodyto įvykio. H52.1 yra nustatyta gydytojo oftalmologo objektyviu ištyrimu, tačiau taip pat yra lėtinė, progresuojanti liga. S06.1 ir H81.9 nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (t. 2. b. l. 76-85). Teisme apklausta medikė G. I. parodė, kad galvos smegenų trauma nustatoma asmens nusiskundimais bei padarius kompiuterinę tomografiją; jos manymu, jeigu atlikus kompiuterinę tomografiją išvadoje rašoma, kad nestebima ūmių trauminių pakitimų, tai nereiškia, kad asmuo nepatyrė smegenų sukrėtimo, nes kompiuterinėje tomografijos išvadoje surašomi stiprūs pakitimai, tokie kaip lūžiai, kraujosruvos, smegenų pabrinkimas, o liudytojas G. P., neurologas, gydęs T. D., teisme patvirtino, kad buvo nustatęs T. D. vestibiulinio ataksinio sindromo diagnozę ir būklė po smegenų sukrėtimo gali duoti svaigimą. Pasak šį liudytoją, smegenų sukrėtimo neparodo joks tyrimas. Tačiau teisme apklausta teismo medicinos ekspertė V. B. parodė, kad kaltinime nurodytas galvos smegenų sukrėtimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kad neurologai visada rašo galvos smegenų sukrėtimą, kai yra galvos trauma, tuomet daroma kompiuterinė tomografija ir diagnozė galutinai patikslinama. Kaip paaiškino ekspertė, neurologo konsultacija – tai ne objektyvūs duomenys, tikslią diagnozę nusatato tyrimas. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad galvos kompiuterinėje tomografijoje rašomos ir visos lėtinės ligos, jų pasekmės, kas ir buvo padaryta, bet jos, ekspertės manymu, nėra susijusios su nagrinėjamu įvykiu. Taip pat ekspertė paaiškino, kad nukentėjusiajam yra nustatyta lėtinė išeminė smegenų liga, ir ji nesusijusi su trauma; dėl lėtinių ligų galvoje gali atsirasti smegenų edema, ypač, jei yra išemija; ši smegenų liga gali išsivystyti ir dėl nesveiko gyvenimo būdo, kuomet sutrinka vestibuliarinis aparatas, nes jis yra labai jautrus nesveikam gyvenimo būdui; tada sutrinka žmogaus eisena, atsiranda ataksiška eisena, alkoholis pažeidžia smegenėles, tai tipinė alkoholiko liga; o kirstinė žaizda galvoje, kuri buvo padaryta nukentėjusiajam, nėra galvos trauma, tai odos pažeidimas, žaizda. 34.

70Baudžiamajame įrodinėjimo procese specialiąsias žinias gali taikyti du subjektai – BPK keliamus reikalavimus atitinkantys ekspertas ir specialistas (BPK 84, 85, 89 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojai G. I. ir G. P. nors ir yra gydytojai, tačiau jie nėra įtraukti į ekspertų sąrašą ir nėra tie asmenys, turintys reikiamų specialių žinių ir įgūdžių medicinos srityje, atliekantys žmogaus kūno ar lavono tyrimą bei pateikę į bylą išvadą arba paaiškinimus jų kompetencijos ribose, todėl jų parodymai vertintini kaip liudytojo – asmens, žinančio tam tikras aplinkybes apie įvykį, o ne kaip eksperto ar specialisto, kuriais remiantis teismas gali spręsti tam tikrus klausimus, susijusius, konkrečiu atveju, su kūno sužalojimų nustatymais. 35.

71Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti ekspertės V. B., atlikusios medicininį tyrimą ir turinčios mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimo, specialisto kvalifikaciją, ekspertinio darbo stažą nuo 2016 m., priešingai nei teigiama T. D. apeliaciniame skunde. Objekto tyrimas atliktas laikantis tokių objektų tyrimui keliamų reikalavimų. Ekspertės paaiškinimai papildo jos pateiktą į bylą specialisto išvadą Nr. G 1331/2017(01) ir ekspertizės aktą Nr. pG-3225/2018 (01), kuriais pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi pagrįsdamas D. L. kaltę dėl T. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pastebėtina dar ir tai, kad šioje byloje specialisto išvada buvo įvertinta kartu su kitais įrodymais, o dėl specialisto kompetencijos, jo nešališkumo ar išvados išsamumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kuriuo ginčijama teismo medicinos specialisto kompetencija yra atmetami, kaip nepagrįsti. 36.

72Tokios aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia padaryti neginčijamos ir abejonių nekeliančios išvados, jog T. D. buvo padarytas smegenų sukrėtimas, todėl teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią aplinkybę šalino iš kaltinimo. Dėl civilinio ieškinio 37.

73Šioje byloje nukentėjusysis T. D. buvo pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį 2 248,46 eurų turtinei žalai ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 20 – 28). Ieškinyje nurodyta, jog turtinę žalą sudarė turėtos išlaidos: 48,80 eurų už vaistus ir medicininių paslaugų pirkimą, 23,30 eurų – už papildomos specialisto išvados atlikimą – viso 72,10 eurų, bei 2 1736, 36 eurų jo negautų pajamų dėl nuteistojo D. L. kaltų veiksmų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jei D. L. nebūtų jį sužalojęs, nes dėl padarytų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis neteko galimybės dirbti. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo T. D. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš D. L. T. D. naudai 72,10 eurus turtinei žalai atlyginti ir 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Šį teismo sprendimą ginčija tiek nuteistojo gynėja, tiek nukentėjusysis. Gynėja apeliaciniu skundu prašo nutraukus baudžiamąją bylą, civilinio ieškinio išsprendimo klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka arba priteistos turtinės žalos dydį sumažinti. Nors nuteistojo gynėja prašo sumažinti priteistos turtinės žalos – 2500 eurų - dydį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad ji kalba apie T. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Gynėja apylinkės teismo sprendimą dėl priteistos iš D. L. T. D. turtinės žalos atlyginimo neskundžia. Tuo tarpu nukentėjusysis skundu prašo iš nuteistojo D. L. jo naudai priteisti padarytos 2 1736, 36 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą ir priteistą iš D. L. jo naudai neturtinę žalą padidinti nuo 1 700 eurų iki 9 200 eurų. Dėl padarytos turtinės žalos 38.

74Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. 39.

75Byloje nustatyta, jog D. L. padarė tyčinį nusikaltimą prieš nukentėjusįjį T. D.. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos,turi teisę baudžiamajame procese pareiktš įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikoss pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. 40.

76Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta 72, 10 eurų dydžio turtinė žala, kurią sudarė turėtos išlaidos: 48,80 eurų už vaistus ir medicininių paslaugų pirkimą, 23,30 eurų – už papildomos specialisto išvados atlikimą. Kitą prašomą priteisti turtinę žalą, kurią, pasak nukentėjusįjį, sudarė negautos pajamos, kurias jis neva būtų gavęs jei jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstama veika, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad T. D. negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, susijusios su lėtinėmis ligomis, kuriomis nukentėjusysis sirgo iki padarytos nusikalstamos veikos, todėl nuteistasis jų atlyginti neprivalo. 41.

77Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. 42.

78Negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra viena iš žalos formų, kaip nustatyta CK. Negautų pajamų sąvoka nėra apibrėžta įstatyme, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, reikėtų spręsti pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Tokie nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų. LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų. 43.

79Teisėjų kolegija, remdamasi šiais teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, vertino, ar nukentėjusiojo negautų pajamų realumas pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Ieškovas negautas pajamas įrodinėjo baudžiamojoje byloje pateikta UAB „( - )“ 2017-12-07 pažyma (t. 2, b.l. 24), kurioje nurodyta, kad jis buvo priimtas į darbą UAB „( - )“ nuo 2017-05-02, mokant minimalų mėnesio atlyginimą – 380 eurų, tačiau jis nedirbo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017-05-02 iki 2017-10-23, už kurį jam galėjo būti priskaičiuota 2 176,36 eurai; taipogi liudytojų, gydytojų G. I. ir G. P. parodymais, jo medicininiais dokumentais ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktu Nr. pG 3225/2018 (01), kurie, jo manymu įrodo, kad jo laikino nedarbingumo laikotarpiu šalia lėtinių ligų yra diagnozuotos kitos ligos, kurios atsirado tik po D. L. padaryto nusikaltimo – tai H81.9 (vestibulinis sutrikimas po galvos smegenų traumos), S06.1 (trauminis smegenų pabrinkimas, būklė po galvos sumušimo) ir dėl kurių jis negalėjo dirbti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis po įvykio, 2017-04-27, buvo išrašytas iš ligoninės, ir jis nuo 2017-05-02 iki 2017-10-23 buvo nedarbingas, negaudamas jokių išmokų (t. 2, b.l. 122 – 124). 44.

80Apeliacinės instancijos teisme, dar kartą apklausius nukentėjusįjį T. D. dėl šios aplinkybės, jis parodė, kad darbo sutartis su buhalterinės apskaitos tvarkymu užsiimančia įmone „A. G.“, kurios vienas iš akcininkų buvo jo tėvas, buvo pasirašyta jam išėjus iš ligoninės; sutartį ketino pasirašyti dar prieš įvykį; jis turėjo užsiimti klientų paieška, esamų klientų priežiūra, jų valdymu; šioje srityje jis turėjo darbinę patirtį, jis mokėsi dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete, kurio nebaigė, yra baigęs ekonomikos mokslus, prieš tai yra dirbęs AB „( - )“, muitinės sandėlio vadovu Kėdainiuose; iki minėtos sutarties pasirašymo apie pusę metų niekur nedirbo, paskutinė darbovietė iki įvykio buvo UAB „ ( - )“; neteko darbo užklupus transporto įmonių krizei; įmonėje „A. G.“ dirbo kurį laiką pasibaigus nedarbingumui, iki tų pačių metų gruodžio mėnesio; jis ir būdamas nedarbingas bendravo su žmonėmis; jis pasirašė minėtą sutartį, nes medikai buvo nuteikę jį, kad su jo sveikata viskas bus gerai, kad galės dirbti sėdimą darbą, bet paaiškėjo, kad jam išsėdėti buvo sunku, buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. 45.

81Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiojo T. D. reikalavimo dalį dėl 2 1736, 36 eurų negautų pajamų priteisimo, nes nukentėjusysis neįrodė, kad jeigu D. L. nebūtų jo sužalojęs, jo nedarbingumo laikotarpiu jis gautų viso 2 1736, 36 eurų darbo užmokestį. Pirmiausia aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, jog negautos T. D. pajamos nedarbingumo laikotarpiu yra susijusios su jo lėtinėmis ligomis, bet nėra susijusios priežastiniu ryšiu su D. L. nusikalstama veika padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu 2017-04-15. Darydamas šią išvadą apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia specialisto išvada, ekspertizės aktu ir ekspertės V. B. žodiniu paaiškinimu, kurie yra aukščiau aptarti, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Tačiau dar kartą pažymima, jog, priešingai nei teigia nukentėjusysis, šios ekspertės išvados ir žodinis paaiškinimas įrodo, kad nukentėjusiajam dar prieš 2017-04-15 gautą traumą yra nustatytos lėtinės, progresuojančios ligos, nesusijusios su nustatytais ir kaltinime nurodytais D. L. padarytais sužalojimais. 46.

82Taip pat teisėjų kolegija abejoja nukentėjusiojo T. D. teigimu, kad jis prieš įvykį numatė, jog dirbs nuo 2019-05-02 įmonėje „A. G.“. Visų pirma nei nukentėjusysis, nei jo atstovė teismams taip ir nepateikė darbo sutarties su šia bendrove. Antra, atsižvelgiant į tai, kad jis daugiau nei metus prieš tai nedirbo, duomenų, kad prieš įvykį jis ieškojosi darbo ir realiai ketino įsidarbinti, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų apygardos teisme, net ir dirbęs minėtoje įmonėje pasibaigus jo nedarbingumui iki 2017-12-07, jis jokių teigiamų rezultatų bendrovei nedavė, todėl buvo atleistas. Taigi, apygardos teismo nuomone, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie jo galimybę dirbti ir gauti darbo užmokestį yra visiškai nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai netenkino nukentėjusiojo T. D. ieškinio šioje dalyje. Dėl padarytos neturtinės žalos 47.

83Gynėja ir nukentėjusysis T. D. nesutinka su priteista nukentėjusiajam 2 500 eurų neturtine žala, gynėja nurodo, kad apylinkės teismas nustatė ženkliai didesnį neturtinės žalos dydį, o nukentėjusysis – ženkliai per mažą, jo manymu jam buvo padaryta 10 000 eurų dydžio neturtinė žala. Abu apeliantai teigia, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesilaikė neturtinės žalos nustatymo kriterijų, nustatytų teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose. 48.

84CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. 49.

85Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. 50.

86Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 eurų iki 2 606,58 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). 51.

87Nukentėjusysis dėl D. L. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą - krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės pusės VI – IX šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimu susikaupusiu oru, muštine žaizda dešinio momens srityje, kairio antakio srities sumušimu, pasireiškusiu žaizda kairio antakio srityje, kairės akies vokų poodine kraujosruva, dešinio momens žaizda, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio klubo srityje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog D. L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala. Bylos duomenimis nukentėjusysis gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2017-04-15 iki 2017-04-27 (t. 1 , b.l. 58). Nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamas emocijas, turėjo nepatogumų, galiausiai jam skaudėjo, dėl to gėrė nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, pasekmes dėl sužalojimų jaučia ir iki šiol, trauma turėjo įtakos atsinaujinti kitoms ligoms, neatmetama operacijos galimybė ateityje. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad jokių dumenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta. Vertindamas D. L. nurodomą patirtą neturtinę žalą apygardos teismas pastebi, kad jo reikalaujama 10 000 eurų suma, atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, yra gerokai didesnė nei teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos dydžiai, o apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 2 500 eurų – iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. 52.

88Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam T. D., dėl D. L. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padaryta apylinkės teismo išvada atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pirmos instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) buvo taikytos tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje nutartis nekeistinas. Dėl nukentėjusiojo T. D. apeliacinio skundo dalies dėl priteistų procesinių išlaidų 53.

89Nukentėjusysis skunde taip pat ginčija teismo priteistas proceso išlaidas gynėjo A. M. teisinei pagalbai apmokėti ir prašo sumą padidinti nuo 65 eurų iki 2 500 eurų. Nurodo, jog gynėjas ikiteisminio tyrimo metu teikdamas teisinę pagalbą dalyvavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nepaisant kieno vardu buvo teikiami prašymai, skundai, atsiliepimai, pareiškimai dėl nušalinimo. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai ilgai vilkinamas, komplikuotas ir neišsamus, kas įtakojo didesnes patirtas proceso išlaidas. 54.

90Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam teisines paslaugas teikė advokatas A. M., o apylinkės teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatė Inga Abramavičiūtė (t. 2, b.l. 18). Apylinkės teismui buvo pateikti tai patvirtinantys pinigų priėmimo kvitas atitinkamai 2 5000 eurų sumai (advokato A. M. teisinėm paslaugom apmokėti) ir sąskaita už tesines paslaugas Nr. 5/2019 900 eurų sumai (t. 2, b.l. 28, 171), tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu sprendė tik dėl turėtų išlaidų priteisimo už advokato A. M. suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai nepasisakydamas dėl turėtų išlaidų už advokatės I. Abramavičiūtės teisines paslaugas teisme, nors to teisiamajame posėdyje buvo prašoma, tačiau nukentėjusysis apeliaciniu skundu to neginčija. 55.

91Pirmos instancijos teismas nuosprendžiu sprendė, kad honoraro už advokato A. M. teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu suma (2 500 eurų) nesudėtingoje ir mažos apimties byloje, kurioje vienas kaltinamasis pripažino kaltę įvykdęs vieną nesunkų nusikaltimą, yra nepagrįstai didelė ir neatitinka proporcingumo kriterijus. 56.

92Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti (BPK 105 straipsnio 1 dalis). BPK 105 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. 57.

93Apylinkės teismas teisingai pripažino T. D. ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas advokato A. M. paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir pagrįstai sumažino priteistinos sumos dydį nuo prašomos priteisti sumos (2 500 eurų) iki 65 eurų, vadovaudamasis galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 vokatams už antrinės teisinės pagalbos pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiu ir mokėjimo taisyklių nuostatomis dėl užmokesčio dydžio advokatamas, atstovaujantiems nukentėjusiesiems, cvivilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti proceso išlaidas 58.

94Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė pateikė pinigų priėmimo kvitą apie nukentėjusiojo atstovei sumokėtus 450 eurų už atstovavimą, dokumentų surašymą, bei prašė priteisti šias išlaidas iš D. L.. 59.

95Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).???

9660.

97Nukentėjusysis apeliaciniame skunde kėlė keturis reikalavimus (dėl turtinės ir neturtinės žalos, proceso išlaidų priteisimo ir nuosprendžio aprašomosios dalies papildymo). Nei vienas iš šių reikalavimų nebuvo patenkintas, kai tuo tarpu D. L. gynėja advokatė V. B. apeliaciniu skundu pareiškė du reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas visiškai (dėl nuosprendžio dalies dėl D. L. pripažinimo kaltu bei nuteisimo panaikinimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), antras (dėl civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka arba priteistos neturtinės žalos sumažinimo) - buvo atmestas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjami priešingų šalių apeliaciniai skundai, į šių skundų išnagrinėjimo rezultatus, obūtent, jog gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiojo – atmestas, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašymas priteisti proceso išlaidas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Nutarė

99D. L. gynėjos advokatės V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo T. D. apeliacinį skundą - atmesti.

100Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-05-08 nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir D. L. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės metu įpareigojant D. L.: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) atlyginti žalą nukentėjusiajam T. D.; 3) dirbti, praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

101D. L. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoju A. L. bei nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą D. L. nutraukti.

102Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, D. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

103Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, jog D. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

104Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-05-08 nuosprendį palikti nepakeistą.

105Nukentėjusiojo T. D. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas jo atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės teisinei pagalbai apmokėti Vilniaus apygardos teisme, atmesti.

106Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad: 1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš nuteistojo D. L. nukentėjusiojo T. D. naudai priteista 72,10 euro turtinei... 4. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 5. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuteistojo D. L. turimą... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.... 9. D. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, kad jis,... 10. II.... 11. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėja prašo panaikinti Vilniaus regiono... 13. 2.1.... 14. Nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra naikintinas, nes apylinkės teismas,... 15. 2.2.... 16. Gynėja nurodo, kad vertinant, ar apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką... 17. 2.3.... 18. Gynėja skunde nurodo, kad apylinkės teismas D. L. apsvaigimą nuo alkoholio... 19. 2.4.... 20. Skunde pabrėžiama, kad vertinant nukentėjusiojo T. D. ir liudytojo R. Ž.... 21. 2.5.... 22. Gynėja taip pat nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. L.... 23. 2.6.... 24. Gynėjos teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra... 25. 2.7.... 26. Gynėja nesutinka su priteista nukentėjusiajam turtine žala ir nurodo, kad T.... 27. 2.8.... 28. Gynėjos manymu, prašoma priteisti 2 500 eurų neturtinės žalos dydžio suma... 29. 2.9.... 30. Skunde nurodoma, jog nuteistojo laiduotoju norėjo ir sutiko būti D. L.... 31. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto... 32. 3.1.... 33. Nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog T. D. negautos... 34. 3.2.... 35. Nukentėjusysis nesutinka su teismo motyvais, jog nėra duomenų dėl neigiamų... 36. 3.3.... 37. Nukentėjusysis skunde taip pat ginčija teismo priteistas proceso išlaidas... 38. Atsiliepimai į skundus nepateikti. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir... 39. III.... 40. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo D. L.... 41. Procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso... 42. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte,... 43. Pirmos instancijos teismas nustatė D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę,... 44. Byloje nustatyta kad D. L. pripažino tiriamo įvykio metu vartojęs alkoholį.... 45. Gynėjos manymu, ši aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos... 46. Teisėjų kolegija vertino ir byloje esančią vaizdo medžiagą. Pirmos... 47. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas D. L. apsvaigimą... 48. Apelianto skundo argumentai, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl BK 40... 49. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis... 50. Apylinkės teismas priėmė D. L. apkaltinamąjį nuosprendį, darydamas... 51. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. nusikalto pirmą kartą (t. 1, b.l.... 52. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 59 straipsnio 1... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės... 54. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas spręsdamas klausimą, ar... 55. Iš tiesų byloje yra 2017-04-20 D. L. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą... 56. Sprendžiant klausimą apie visišką kaltinamojo prisipažinimą, kyla... 57. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie... 58. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo... 59. Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus... 60. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. L. atleidimo nuo baudžiamosios... 61. Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą... 62. D. L. praeityje nėra teistas, byloje nėra duomenų apie jo atžvilgiu... 63. Aukštesnės instancijos teismas sprendė ir laiduotojo tinkamumo klausimą,... 64. A. L. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistino D. L.... 65. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl D. L. atleidimo nuo... 66. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. L. ir laiduotojo A. L.... 67. Nors D. L. yra atleistinas nuo baudžiamosios atskomybės pagal laidavimą,... 68. Nukentėjusysis T. D. skundu prašo papildyti nuosprendžio aprašomąją dalį... 69. D. L. yra nuteistas smurtiniais veiksmais padaręs nukentėjusiajam krūtinės... 70. Baudžiamajame įrodinėjimo procese specialiąsias žinias gali taikyti du... 71. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas... 72. Tokios aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia padaryti neginčijamos ir... 73. Šioje byloje nukentėjusysis T. D. buvo pareiškęs patikslintą civilinį... 74. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1... 75. Byloje nustatyta, jog D. L. padarė tyčinį nusikaltimą prieš... 76. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, apylinkės teismas konstatavo, kad... 77. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo... 78. Negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų... 79. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais teismų praktikoje suformuluotais... 80. Apeliacinės instancijos teisme, dar kartą apklausius nukentėjusįjį T. D.... 81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai... 82. Taip pat teisėjų kolegija abejoja nukentėjusiojo T. D. teigimu, kad jis... 83. Gynėja ir nukentėjusysis T. D. nesutinka su priteista nukentėjusiajam 2 500... 84. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo,... 85. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis... 86. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 87. Nukentėjusysis dėl D. L. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą -... 88. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų... 89. Nukentėjusysis skunde taip pat ginčija teismo priteistas proceso išlaidas... 90. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam... 91. Pirmos instancijos teismas nuosprendžiu sprendė, kad honoraro už advokato A.... 92. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 93. Apylinkės teismas teisingai pripažino T. D. ikiteisminio tyrimo metu patirtas... 94. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo atstovė advokatė Inga... 95. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese... 96. 60.... 97. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde kėlė keturis reikalavimus (dėl... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326... 99. D. L. gynėjos advokatės V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies,... 100. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-05-08... 101. D. L. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,... 102. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, D. L. skirti baudžiamojo... 103. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, jog D. L. buvo... 104. Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-05-08... 105. Nukentėjusiojo T. D. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas jo atstovės... 106. Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai,...