Byla 1-53-309/2017
Dėl jos veiklos

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Astai Mickevičiūtei, kaltinamajam N. J., jo gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis ( - ), teistas: 1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2015-07-08 bausmė pakeista į 60 parų areštą; 2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64-1 straipsnį – 441, 24 eurų bauda; 3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64-1 straipsnį, BK 63 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti dirbti, neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,( - ) miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutartimi pakeista į 90 parų areštą,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 232 straipsnį.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

51. N. J. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 31 d., būdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje ( - ), L. D. diktuojant tekstą parašė ir pasirašė L. D. vardu grasinantį ir pinigų reikalaujantį laišką, išsiųstą iš areštinės paštu, ant voko parašydamas kaip siuntėją L. D. vardą, pavardę ir adresą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, atimti laisvę, kitų asmenų naudai vertė perduoti didelės vertės turtą, ( - ) apygardos teismo teisėją J. R. perduoti didelės vertės turtą, t. y. pervesti 5 000 eurų L. D., 4 000 eurų J. N., 6 000 eurų A. P. ir 2 000 eurų G. I. į kiekvieno asmeninę sąskaitą įkalinimo vietose, duodamas terminą iki 2015-09-09, žodžiais: „Klausyk J. !!! žertva esi paskutinė valkata… ar tu nori tavo šeimai ar tau pačiai, kas netyčia atsistiktų, mano svajonė yra tokia, kad įkišti tave į bagažinę, nuvežti į ( - ) mišką, pririšti prie medžio, žertvą, pasodinti ant kelmo, surišti visą, padegti plaukus, tu padla žviegtum ir maldautum, kad nustotume kankinti,...ir tau būtų visi rankų pirštai sulaužyti... sukis kaip nori, kad to išvengtum, nes jei ne jis, tai pasistengs surasti žmones, kurie tai padarys,...duodu tau dešimt dienų nuo perskaitymo, tai yra iki 9 d., nebandyk šio laiško nunešti į mentinę. Žinok valkata, jei viską padarysi gerai, tai tau čia bus pamoka. Judėk, su kiekviena diena lieka vis mažiau gyventi žiurke“.

62. Be to, N. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D., raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d. L. D. iš ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios adresu: ( - ), išsiunčiant grasinančio, žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, užgaulų laišką, adresuotą ( - ) apygardos teismo teisėjai J. R., kurį jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D., L. D. diktuojant tekstą, parašė ir pasirašė L. D. vardu: „žertva esi paskutinė valkata! Tiek kurva esi žmonėms gyvenimą sugadinus visus kiši į tą kalėjimą ilgiems metams ir pati nepamastai, kas tavęs cuka gali laukti, kai kas išeis dės į tą vietą utėle tave ir pasibaigs duskitis su kitais piderais, kurie su tavimi dirba pagalvok auka…žinok valkata jei viską padarysi gerai tai tau čia bus pamoka už laisvės klaidas“, taip raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią ( - ) apygardos teismo teisėją J. R. dėl jos veiklos.

73. Kaltinamasis N. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, keletą dienų, buvo laikomas ( - ) VPK areštinėje, kur atlikinėjo arešto bausmę. Arešto bausmę atlikinėjo pirmą kartą. Kartu su juo areštinėje buvo L. D. ir dar du vaikinai, kurie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. L. D. padavė jam popieriaus lapus ir liepė rašyti, kaip suprato, laišką. Tekstą diktavo L. D., supratęs, jog tai grasinančio turinio laiškas, nenorėjo rašyti, tačiau L. D. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sudavė smūgį ranka į šoną, grasino, kad laisvės atėmimo vietose yra daug jo draugų ir, jeigu nerašys laiško, jam bus blogai, todėl jis, bijodamas, kad toliau jo atžvilgiu nebūtų naudojamas fizinis smurtas, rašė tai, ką diktavo L. D.. Parašė du laiškus L. D. vardu. Po to L. D. padavė du vokus ir liepė užrašyti ant jų jo diktuojamus adresus. Ant vokų užrašęs L. D. nurodytus adresus, vokus perdavė L. D.. Jis savo naudai pinigų neprašė, teisėjų nepažinojo. Areštinės administracijai apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą nepranešė, nes bijojo, kad jo atžvilgiu ir ateityje gali būti panaudotas smurtas. Vakarinio patikrinimo metu pasiprašė perkeliamas į kitą kamerą, tačiau apie laiško parašymą nesakė.

84. Kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

95. Be kaltinamojo parodymų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė tokius byloje esančius įrodymus:

106. Nuteistasis L. D. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b. l. 2–3) parodė, kad dėl grasinančio laiško parašymo ir išsiuntimo kaltu prisipažino visiškai, viskas vyko ( - ) areštinėje. Datos tiksliai neprisimena, galėjo būti 2015 m. rugpjūčio mėnuo. ( - ) kameroje buvo jis, N. J., dar keli nuteistieji, bet jų tiksliai neprisimena. Jis N. J. liepė rašyti laiškus, nes nenorėjo rašyti savo rašysena. Laiškai buvo rašomi tikintis išvažiuoti iš ( - ) pataisos namų. Norėjo gauti naują bausmę ir išvažiuoti į kitus pataisos namus. Nežino ar teisėjos vardą ir pavardę pamatė atsitiktinai, ar kas nors ją pasakė. Diktuojami žodžiai skambėjo negražiai, bet sakė, kad parašytų tai, kas jam šovė į galvą. Kaltinamajam pareiškus, kad neprisimena visų aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas perskaitė L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. L. D. 2016-09-08 ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t., b. l. 113–114, 116–117), kad kaltę pripažįsta pilnai. 2015-08-31 jis buvo ( - ) apskrities VPK areštinėje. Kartu buvo jam pažįstami nuteistieji A. P. ir lygtai I. (vardo nepamena) bei jam nepažįstamas N. J.. Jis, sėdėdamas kameroje, sugalvojo eilinį kartą parašyti grasinantį laišką kokiam nors teisėjui. Tiksliai nepamena, iš kur sužinojo, kad yra ( - ) apygardos teismo teisėja J. R.. Jis tokius laiškus rašo ne pirmą kartą, jo tikslas – būti nuteistam realia bausme ir pakeisti laisvės atėmimo vietą, t. y. jis bet kokia kaina nori išvykti iš ( - ) pataisos namų į kitus pataisos namus, nes jo netenkina ( - ) pataisos namų sąlygos. Kadangi nenorėjo pats rašyti laiško savo ranka, liepė kartu buvusiam kameroje N. J. rašyti laišką teisėjai J. R.. N. J. pradžioje nenorėjo rašyti, bet jis jam pagrasino ir pagąsdino, kad primuš, jei jo neklausys. Ar jam sudavė, neprisimena. N. J., greičiausiai jo išsigandęs, sutiko. Kartu buvę A. P. ir G. I. N. J. nieko neliepė daryti ir jam negrasino, tai darė jis vienas. Padavė N. J. popieriaus lapą, rašiklį, ir diktavo išgalvotą tekstą, kurio turinio nepamena. Diktavo, kas ateidavo į galvą, bet ką, bet tikrai neketino grasinimų įvykdyti. Taip pat liepė pervesti kažkokias pinigų sumas jam, J. N., A. P. ir G. I., žinoma, net nesitikėdamas tų pinigų gauti, tiesiog diktavo tekstą, kad jis atrodytų grėsmingesnis. Kai N. J. parašė laišką J. R., sugalvojo dar vieną laišką, kad parašytų ( - ) teisėjui G. S.. Vėl liepė N. J. rašyti panašų grasinantį laišką. Jis bijodamas parašė ir antrą laišką. Taip pat, kiek pamena, liepė N. J. užrašyti ant vokų adresatus, kaip siuntėją liepė įrašyti jį patį. Laiško turinio nepamena. N. J. jokio atlygio už tai nedavė. Parašytus laiškus perdavė areštinės darbuotojams, kad išsiųstų. Dėl savo kvailo poelgio nuoširdžiai gailisi ir pažada daugiau tokių laiškų niekam nerašyti. L. D. parodė, kad patvirtina savo parodymus visiškai. Nurodė, kad savo poelgį vertina neigiamai. Supranta, kad teisėjai gavus tokį laišką nemalonu jį skaityti. Supranta, kad yra dar jauno amžiaus, jam likusi atlikti bausmė yra ilga, bet būnant ( - ) pataisos namuose jis tikrai neišeis į laisvę. ( - ) pataisos namuose norint būti būryje, reikia sukčiauti, o jis sukčiauti nenori. Pažada ateityje nerašyti tokių laiškų.

117. Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 54–55) parodė, kad dirba ( - ) apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. 2015-09-02, jai būnant darbo vietoje, ( - ) apygardos teismo pirmininko patarėjas atnešė laišką, adresuotą J. R.. Vokas buvo atplėštas. Ant voko matėsi, kad laiškas išsiųstas iš ( - ) apskrities VPK areštinės, o siuntėjas – L. D.. Laiškas parašytas ranka mėlynu rašikliu ant dvigubo sąsiuvinio lapo. Peržiūrėjusi laišką, nesigilindama į esmę, suprato, kad asmuo pasirašęs L. vardu ją įžeidinėja absurdiškais ir nebūtais dalykais, grasina jai ir jos šeimai susidorojimu už tai, kad ji gadina žmonėms gyvenimą, nuteisdama juos. Šis asmuo reikalavo pervesti į jo ir jo draugų sąskaitas po kelis tūkstančius eurų, nurodydamas terminą iki 9 dienos. L. D., J. N., A. P., G. I. asmeniškai nepažįsta. Tiesioginio kontakto su šiais asmenimis neturėjo, galbūt, kažkada teko šių asmenų atžvilgiu priimti procesinius sprendimus. Tai yra nebe pirmas grasinančio pobūdžio laiškas jos atžvilgiu, ir ypatingo dėmesio į tai nekreipia. Dėl ankstesnių laiškų taip pat atliekami ikiteisminiai tyrimai. Galvoja, kad laiškuose išdėstyti grasinimai nėra realūs, nors kategoriškai to atmesti negalima. Tokie grasinimai jai kelia susirūpinimą ir nerimą, nemalonu gauti tokio turinio laiškus ir juos skaityti. Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą skundo nerašys. Dėl šios nusikalstamos veikos jai padaryta moralinė žala, tačiau civilinio ieškinio byloje nereikš.

128. Liudytojas G. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (1 t., b. l. 105–106) parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo etapuotas į ( - ) apskrities VPK areštinę. Su juo areštinėje buvo L., pavardės nežino, N., pavardės nežino. Laiško rašymo aplinkybės jam nežinomos. Jis laiško nerašė ir tuo labiau neprašė, kad pinigai būtų pervedami į jo sąskaitą, nes jo visos sąskaitos yra užblokuotos.

139. Liudytojas J. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (1 t., b. l. 139–141) parodė, kad 2015-08-31( - ) apskrities VPK areštinėje nebuvo. L. D. pažįsta, kadangi kartu atlikinėjo bausmę ( - ) pataisos namuose. A. P. pažįsta. G. I. nepažįsta. Kodėl buvo reikalaujama pervesti pinigus į jo sąskaitą, nežino.

1410. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 69), kad 2015-08-31 buvo ( - ) apskrities VPK areštinėje kartu su L., N. ir G., pavardžių nepamena. Girdėjo kaip šnekėjo apie laiško rašymą, ir matė, kaip rašė laišką, tačiau negali pasakyti, kas rašė laišką. Laiško turinio nežino.

1511. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016-06-28 išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 50–52) konstatuota, kad rankraštinius įrašus laiške prasidedančiame žodžiais – „Klausik J.!!!...“ ir pasibaigiančiame žodžiais – „ ... Greičiau Judek nes su kekvėna diena lieka vis maziau tau gyventi ziurkė! (parašas) L“, parašė N. J.. Rankraštinius įrašus ant voko adresuoto J. R. (( - ) apygardos Teismui) nuo L. D. (išsiųsta 2015-08-31 ( - ) apsk. VPK VTB Areštinės ir konvojaus skyrius Nr. ( - )), parašė N. J..

1612. Laiško, prasidedančio žodžiais: „Klausik J.!!!“, pasibaigiančio žodžiai: „gyventi ziurkė! (parašas) L“ originalas (1 t. b. l. 27).

1713. Voko, išsiųsto 2015-08-31 ( - ) apsk. VPK VTB Areštinės ir konvojaus skyriaus, Nr. ( - ) originalas (1 t., b. l. 28).

1814. 2015-09-10 apžiūros protokole (1 t., b. l. 29–31) užfiksuota, kad apžiūrėtas laiškas languotame (galimai sąsiuvinio) dvigubame popieriaus lape – 33,7x20,2 cm matmenų, raudonos spalvos paraštėmis, parašytas ranka vienoje lapo pusėje, mėlynos spalvos, galimai dvejais rašikliais (tušinukais). Laiškas prasideda žodžiais „Klausyk J.!!! Žertva esi ….“. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe yra antspaudas: „GAUTA: ( - ) APYGARDOS TEISMAS 2015-09-02 Nr. ( - )“. Laiško tekstas su gramatinėmis klaidomis, pakankamai įskaitomas. Laiške necenzūriniais žodžiais išdėstyti J. R. atžvilgiu priekaištai, įžeidinėjimai, grasinimai ir reikalavimas: „...esi žmonėms givenima sugadinus visus kiši į ta kaleima...ar tu nori tavo šeimai ar tau paci kas netičia atsitiktu...pasodinti ant kelmo suristi visa ir padekti plaukus...ir tau butu visi ranku pirštai sulaužiti...pasistenksiu surasti žmones kurie tau taip padaritu...man rekia pinigu ir mano draugams man persiusk į ( - ) PN saskaita 5000 euru J. N. 4000 euru į ( - ) PN saskaita A. P. 6000 euru į ( - ) PN saskaita ir G. J. 2000 euru ( - ) saskaita ...žurek auka tau ir kitims giventi daudu tau dešim dienu nuo perskitimo tai ira iki 9 d....“ Laiško pabaigoje parašytas vardas „L“. Vokas – standartinis popierinis baltos spalvos, stačiakampio formos, 16x11,3 cm matmenų. Vokas prakirptas šone. Priekinėje voko pusėje viršutiniame kairiajame kampe yra antspaudas „( - ) APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS ( - )“, apatiniame kairiajame kampe yra antspaudas „( - ) apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyrius Gauta 2015-08-31 Nr. ( - ), viršutiniame dešiniajame kampe yra antspaudas „( - ) 2015-09-01 c LIETUVA“. Žemiau dešiniajame krašte ranka mėlynu rašikliu (tušinuku) parašyta: „( - ) miesto Apigardos teismui J. R. ( - )“, apačioje ranka kitu raštu juodu šratinuku prirašyta ( - ). Kitoje voko pusėje per vidurį ranka mėlynu rašikliu (tušinuku) parašyta: „L. D. ( - ) “, apatiniame dešiniajame kampe antspaudas „( - ) 2015-09-02 b LIETUVA“.

1915. ( - ) apskrities VPK areštinės asmenų, laikomų areštinėje, pasiūlymų, prašymų, pareiškimų, skundų ir laiškų apskaitos žurnale eil. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 59–60) įrašyta gavimo data „2015-08-31“, siuntėjo vardas, pavardė ‚“L. D.“, siunčiamos korespondencijos pavadinimas „( - ) apyg. t.“, pastabos „vokas“.

20Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

2116. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012, 2K-114/2014).

2216.1 Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ( - ) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai J. R. adresuotame laiške L. D. kreipiasi į J. R. grasinant panaudoti fizinį smurtą, atimti laisvę, nurodoma, kad visų šių pasekmių galima bus išvengti, jei iki 2015-09-09 laiško autoriui (L. D.) bus pervesta 5 000 eurų, J. N. 4 000 eurų, G. I. 2 000 eurų ir A. P. 6 000 eurų. Iš pateiktų duomenų matyti, jog reikalaujama viso pervesti 17 000 eurų, kas pagal BK 190 straipsnio 1 dalį yra laikoma didelės vertės turtu.

2316.2 Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog teisėjai J. R. siųstame ir 2015-08-31 gautame laiške yra išsakyti akivaizdūs grasinimai panaudoti fizinį smurtą, atimti laisvę, nepagrįstai, neturint jokio teisinio pagrindo, reikalaujama didelės vertės turto. L. D. pats nenorėjo rašyti laiško savo ranka, liepė kartu buvusiam kameroje N. J. rašyti laišką, kuris pradžioje nenorėjo rašyti, bet jis jam pagrasino, kad primuš, jei jo neklausys ir pastarasis laišką parašė, išgalvotą tekstą diktuojant L. D.. Specialisto 2016-06-28 išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 50–52) konstatuota, jog laišką parašė N. J.. ( - ) apskrities VPK areštinės pateikta informacija (1 t., b. l. 59–60) patvirtinama, jog L. D. 2015-08-31 perdavė korespondenciją, registruotą Nr. ( - ), adresuotą ( - ) miesto apygardos teismui, kuri išsiųsta 2015-08-31. Iš teisėjai J. R. adresuoto laiško turinio matyti, kad jame grasinama panaudoti fizinį smurtą prieš ją ir jos šeimos narius, t. y. naudojama psichinė prievarta, kartu nurodant, kad visų šių pasekmių galima bus išvengti, jei laiško autoriaus nurodytiems asmenims bus pervesta 17 000 eurų. Ši reikalaujama perduoti pinigų suma pagal BK 190 straipsnio 1 dalį yra laikoma didelės vertės turtu, ir akivaizdu, jog nukentėjusiajai J. R. išreikšta nepagrįsta, neturinti jokio teisinio pagrindo turtinė pretenzija. Kaltinamasis N. J. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Nors kaltinamasis N. J. laišką parašė prieš savo valią, L. D. naudojant prieš jį fizinį ir psichinį smurtą, tačiau tai kaltinamojo N. J. baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes buvo padarytas sunkus nusikaltimas, kaltinamasis nepranešė apie tai areštinės administracijai tačiau į šias aplinkybes bus atsižvelgiama skiriant bausmę.

24Dėl BK 232 straipsnio nuostatų taikymo

2517. BK 232 straipsnis numato atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

2617.1 BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 476/2014). Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015, 2K-386-489/2016).

2717.2 Iš laiško turinio neseka, jog nukentėjusioji užgauliai žeminama dėl teisingumo vykdymo, nes neminima jokia jos kaip teisėjos nagrinėjama byla, ji nepaminėta kaip teisėja, o tik prievartaujamas jos turtas. Laiškas adresuojamas jai asmeniškai, todėl laiško turinys nebuvo prieinamas trečiųjų asmenų ratui. Pats kaltinamasis nurodė, kad teisėjos J. R. nepažinojo, su ja susidūręs nebuvo. Šiuo atveju įžeidžiantys žodžiai gali būti traktuojami kaip bet kurio asmens orumą žeminantys žodžiai. Todėl, nesant dviejų svarbių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, N. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 232 straipsnyje, sudėties, ir jis iš šio kaltinimo išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Bausmės skyrimas

2918. Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3018.1 BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-7-511/2017). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis N. J. grasinančio turinio laišką parašė L. D. panaudojus prieš jį fizinį ir psichinį smurtą, todėl šiuo atveju nėra savanoriško susitarimo daryti nusikalstamą veiką. Teismas nepripažįsta, kad kaltinamasis N. J. nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

3118.2 BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

3218.3 Teisingumo principas bausmių skyrimo procese įtvirtintas ir BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2001). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

3318.4 Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

3418.5 Skirdamas bausmę kaltinamajam N. J., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų; kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 81–85). Teismas atsižvelgia, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. J. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to teismas konstatuoja, kad N. J., atlikdamas arešto bausmę, vienoje kameroje buvo patalpintas su kitais asmenimis, nuteistais laisvės atėmimo bausme, L. D. jau buvo teistas dvidešimt kartų, jam buvo paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė. Ne kartą praktikoje jau yra buvę, jog ne pirmą kartą teisti asmenys, būdami kameroje kartu su arešto bausmę atliekančiais asmenimis, juos terorizuoja, tyčiojasi, verčia už juos atlikti įvairius veiksmus. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog recidyvistas L. D., norėdamas būti perkeltas iš ( - ) pataisos namų, sugalvoja parašyti grasinančio turinio laišką teisėjai J. R., kurios nepažinojo. Nenorėdamas pats rašyti, verčia tai padaryti vienoje kameroje su juo buvusį kaltinamąjį N. J., o pastarajam atsisakius tai padaryti, panaudoja fizinį ir psichinį smurtą, tuo palauždamas kaltinamojo N. J. valią. L. D. diktuojant, kaltinamasis N. J. parašė teisėjai grasinančio turinio laišką. Teismas tai laiko išimtine aplinkybe ir mano, kad skiriant N. J. bausmę, net ir paskyrus jam minimalią (trejų metų) straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė prieštarautų teisingumo principui. Todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos ir N. J. skirtina žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

35Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

3619. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laiško ir voko originalai, perduoti su baudžiamąja byla (1 t., b. l. 27–28), paliekami prie bylos.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsniu,

Nutarė

38

39N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

40Taikant BK 641 straipsnį bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. J. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

41Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

42Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. balandžio 6 d.

43Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.

44Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

45Išteisinti N. J. pagal BK 232 straipsnį, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laiško ir voko originalus – palikti prie baudžiamosios bylos.

47Nuosprendis per dvidešimt dienų, o suimtojo N. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. 1. N. J. ikiteisminio tyrimo... 6. 2. Be to, N. J. kaltinamas tuo, kad... 7. 3. Kaltinamasis N. J. teisiamajame... 8. 4. Kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu ir sutikus, kad kiti įrodymai... 9. 5. Be kaltinamojo parodymų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes,... 10. 6. Nuteistasis L. D. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.... 11. 7. Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,... 12. 8. Liudytojas G. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas... 13. 9. Liudytojas J. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas... 14. 10. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1... 15. 11. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016-06-28... 16. 12. Laiško, prasidedančio žodžiais: „Klausik... 17. 13. Voko, išsiųsto 2015-08-31 ( - ) apsk. VPK VTB Areštinės ir konvojaus... 18. 14. 2015-09-10 apžiūros protokole (1 t., b. l. 29–31) užfiksuota, kad... 19. 15. ( - ) apskrities VPK areštinės asmenų, laikomų areštinėje,... 20. Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 21. 16. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto... 22. 16.1 Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ( - ) apygardos teismo... 23. 16.2 Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog teisėjai 24. Dėl BK 232 straipsnio nuostatų taikymo ... 25. 17. BK 232 straipsnis numato atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris... 26. 17.1 BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir... 27. 17.2 Iš laiško turinio neseka, jog nukentėjusioji užgauliai žeminama dėl... 28. Bausmės skyrimas ... 29. 18. Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 30. 18.1 BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką... 31. 18.2 BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti... 32. 18.3 Teisingumo principas bausmių skyrimo procese įtvirtintas ir BK 54... 33. 18.4 Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti... 34. 18.5 Skirdamas bausmę kaltinamajam N. J., teismas... 35. Civiliniai ieškiniai nepareikšti.... 36. 19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273... 38. ... 39. N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 40. Taikant BK 641 straipsnį bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę... 41. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 42. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m.... 43. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką... 44. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 45. Išteisinti N. J. pagal BK 232... 46. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 47. Nuosprendis per dvidešimt dienų, o suimtojo