Byla 2K-120-895/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties.

3Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią V. L. įpareigota sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. A. ir A. T., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9V. L. nuteista už tai, kad:

101.1.

112015 m. balandžio 9 d. 8.13 val. ir 9.14 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodama, kad už įgyjamas prekes neatsiskaitys, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambindama į UAB „A“ mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), užsisakė (duomenys neskelbtini) firmos prekių: bendros 2300 Eur vertės du dvigulės patalynės komplektus, bendros 36 Eur vertės tris alavijų gelius, bendros 22,5 Eur vertės tris dantų pastas, jos 2015 m. balandžio 10 d. buvo pristatytos kurjerių tarnybos UAB „B“ pirmiau nurodytu adresu, tačiau už gautas prekes neatsiskaitė, jų negrąžino, kitaip neperdavė – taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį turtą ir padarė šiai įmonei 2358,5 Eur turtinę žalą;

121.2.

13be to, V. L., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. balandžio 9 d. nuo 15.45 val. iki 16.48 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodama, kad už įgyjamas prekes neatsiskaitys, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambindama į UAB „A“ mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačiusi, kad yra J. G., bei nurodydama neegzistuojantį pristatymo adresą: (duomenys neskelbtini), užsisakė (duomenys neskelbtini) firmos prekių: bendros 5200 Eur vertės du 3D magnetinės terapijos čiužinius, bendros 90 Eur vertės tris gydomuosius tamponus „Princesės perlas“, jas 2015 m. balandžio 10 d. kurjerių tarnyboje UAB „B“, esančioje (duomenys neskelbtini), jos prašymu pasirašytinai paėmė ir jai perdavė A. G., tačiau už gautas prekes pinigų nesumokėjo, jų negrąžino, kitaip neperdavė – taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį turtą ir padarė šiai įmonei 5290 Eur turtinę žalą;

141.3.

15be to, V. L., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus ir veikdama bendrininkų grupe su L. A., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodama, kad už įgyjamas prekes neatsiskaitys, L. A. 2015 m. balandžio 10 d. nuo 11.22 val. iki 13.55 val. būnant savo darbe adresu: (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu, kuriame veikė SIM kortelė su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus į UAB „A“ mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius, kad yra L. An, bei melagingai nurodžius prekių pristatymo klaidingą adresą: (duomenys neskelbtini), užsakė (duomenys neskelbtini) firmos prekių: bendros 80 Eur vertės du vienetus „(duomenys neskelbtini) oral liquid (trys brangenybės)“, bendros 50 Eur vertės du vienetus (duomenys neskelbtini), bendros 30 Eur vertės du vienetus (duomenys neskelbtini) arbatų, bendros 20 Eur vertės du vienetus (duomenys neskelbtini) valgomųjų pastų „Rožė Feniksas“, bendros 60 Eur vertės du vienetus (duomenys neskelbtini) skysto kalcio, bendros 120 Eur vertės du vienetus kraujagyslių valiklio – kapsulių „Xiueqingfu“, bendros 80 Eur vertės keturis vienetus (duomenys neskelbtini) kapsulių, bendros 80 Eur vertės du vienetus eliksyro „Sanqcing“, 60 Eur vertės pleistrų nuo skausmo su eteriniais aliejais, bendros 600 Eur vertės du vienetus CGF kosmetinio kordicepso, 35 Eur vertės paakių kremo „Herbarty royal care“, 400 Eur vertės „ACB mitybą“, 50 Eur vertės akių raištį, 100 Eur vertės faradoterapinį diržą kaklui, 390 Eur vertės faradoterapinį diržą juosmeniui, 390 Eur vertės faradoterapinį diržą keliams, bendros 60 Eur vertės 2 vienetus gydomųjų tamponų „Princesės perlas“, jas, kurjerių tarnybai UAB „B“ 2015 m. balandžio 13 d. pristačius L. A. nurodytu adresu: kieme prie namo (duomenys neskelbtini), V. L., melagingai prisistačiusi kaip R. S., atsiėmė, tačiau už gautas prekes nesumokėjo, jų negrąžino, kitaip neperdavė – taip V. L. bei L. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį turtą, padarydamos šiai įmonei 2605 Eur turtinę žalą, o V. L. iš viso apgaule įgijo 10 253,50 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „A“;

161.4.

17taip pat V. L. nuteista už tai, kad 2015 m. balandžio 17 d. nuo 14.46 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, siekdama savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodama, kad už įgyjamas prekes neatsiskaitys, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambindama į UAB „A“ mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačiusi neegzistuojančiu asmeniu – R. L., UAB „S“ vardu užsakė (duomenys neskelbtini) firmos prekių už bendrą 3947 Eur sumą – taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „A“ priklausančius bendros 3947 Eur vertės daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios, nes UAB „A“ vadybininkas, įtaręs apgaulę, užsakymą atšaukė.

18II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

192.

20Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

212.1.

22Šioje byloje civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių nepagrįstai pripažinti baudžiamaisiais teisiniais santykiais. Kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-152-895/2019, 2K-7-198/2008, 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-514/2014, 2K-152/2015, 2K-32/2015, 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-696/2017, 2K-304-895/2018, 2K-65-697/2019 ir kt.) dėl apgaulės esmingumo, nukentėjusiojo rūpestingumo ir apdairumo, ultima ratio (paskutinė priemonė) principo sukčiavimo bylose žemesnės instancijos teismų buvo ignoruojama.

232.2.

24Civiliniai teisiniai sandoriai šioje byloje buvo sudaromi telefonu, prekės pristatomos per kurjerį. Pirkėjos L. A. prisistatymas telefonu kaip L. An. žemesnės instancijos teismų buvo nepagrįstai traktuotas kaip apgaulės požymis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad prekės iš pardavėjos – UAB „A“ – buvo įgyjamos nuotoliniu būdu, užsakytos kasatorės vardu, nurodant tikrą elektroninio pašto adresą, bendrauta nuolat naudojamu mobiliuoju telefonu, neklaidinant juridinio asmens dėl galimybių atsiskaityti. Jokios klaidingos informacijos, kuri sudarytų ne bet kokios, o esminės apgaulės požymį, būtiną veikai pripažinti nusikalstama, kitai sandorio šaliai nepateikta, bendrovė, be to, nesiėmė jokių veiksmų, siekdama patikrinti V. L. pateiktą informaciją. Nors nebuvo suėjęs atsiskaitymo už prekes terminas, pardavėja kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir taip iškreipė pačią civilinių teisinių santykių esmę. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, vienas iš esminių sukčiavimo požymių yra kaltininko veiksmai, apsunkinantys nukentėjusiojo galimybes ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K-108-788/2018, 2K-65-697/2019). Pažadas atsiskaityti negali būti suvokiamas kaip apgaulė, juolab kai jis išsakomas atsiskaitymo už prekes terminui dar nesuėjus.

252.3.

26Kasatorės kaltė šioje baudžiamojoje byloje buvo preziumuojama, teigiant, kad ji iš anksto žinojusi, jog už įgyjamas prekes neatsiskaitys. Tokia apgaulės forma aptinkama teismų praktikoje, tačiau tik tais atvejais, kai subjektas dar iki įstodamas į civilinį sandorį neatitinka kriterijų, taikytinų sąžiningam civilinių sandorių subjektui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/2010). Tai, kad už prekes buvo atsiskaityta, patvirtina pinigų priėmimo kvitai, kuriuose UAB „A“ atstovas D. F. (D. F.) priima atitinkamai 5290 Eur, 2605 Eur, 2358 Eur. Pažadas atsiskaityti būtų buvęs įvykdytas be teisėsaugos įsikišimo. Prekės buvo užsakytos 2017 m. balandžio 9 d., o 2017 m. balandžio 21 d., t. y. nepraėjus nė dviem savaitėms po jų užsakymo, neišbandžius nei ikiteisminių, nei teisminių gynybos būdų civilinio proceso tvarka, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaidingas pardavėjos manymas, kaip turėtų būti aiškinamas terminas „nedelsiant“ (sumokėti už prekes), kada konkrečiai pasibaigė pardavėjos skelbta akcija prekėms – ar 2015 m. balandžio 17 d., ar kitą dieną, kada konkrečiai turėjo būti sumokėta už prekes, kaip turėjo būti sprendžiami ginčai dėl apmokėjimo, jeigu jie kilo, nėra sukčiavimas ar kvalifikuotas sukčiavimas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad prekes V. L. užsakė savo vardu, apgaulės požymį nustatė remdamasis tuo, kad ji klaidingai deklaravo apie atsiskaitymą už prekes. Tai, kad prekės užsakomos nuotoliniu būdu, o pristatomos per kurjerį, nereiškia, kad pardavėjas atleidžiamas nuo pareigos tiek tinkamai vykdyti pardavėjo įsipareigojimus, tiek ir atitikti teismų praktikoje išaiškintą apdairios ir rūpestingos sandorio šalies standartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-65-697/2019). Išankstinio mokėjimo sąskaita šiuo atveju pateikta nebuvo; siekis susitikti su prekių pardavėja rodo, kad V. L. nesislapstė, priešingai, siekė gauti jai priklausančias prekes; civilinės ieškovės veiksmai, kreipiantis į teisėsaugą, negalėjo atleisti jos nuo pareigos išnaudoti kitus savo teisių (jei jos buvo pažeistos) gynimo būdus. V. L. neapsunkino tokių galimybių, nepakeitė savo, kaip sandorio šalies, turtinės padėties, neužkirto galimybių kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius apgaulės esmingumo, nukentėjusiojo rūpestingumo ir apdairumo, baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013, 2K-165-976/2018).

272.4.

28Žemesnės instancijos teismai neanalizavo civilinės sutarties, kurios V. L. neva nevykdė. Atsiskaitymas už prekes turėjo būti po jų gavimo, bet ne vėliau nei iki akcijos pabaigos, t. y. iki 2015 m. balandžio 17 d. Pažymėtina, kad buvo įmanomas atsiskaitymas už prekes ir po 2015 m. balandžio 17 d., tačiau tokiu atveju būtų reikėję sumokėti įprastinę, o ne akcijos metu taikomą prekių kainą.

292.5.

30Liudytoja N. B., kurjerio atstovė, kasatorės iš jai rodomų nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu neatpažino, protokolas apie tai surašytas nebuvo. Pirmosios instancijos teisme liudytojos, duodančios parodymus, patvirtinimas, kad ji atpažįsta V. L. iš veido bruožų ir balso, nėra atpažinimas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 192 straipsnio 1–8 dalis. Kadangi teisiamojo posėdžio metu vykstančioje liudytojo apklausoje iš pradžių klausiama, kokie jo santykiai su kaltinamuoju, BPK 279 straipsnio 2 dalies tvarka, vadinasi, liudytojas, net ir anksčiau nepažinojęs kaltinamojo, gali jį identifikuoti pagal užimamą vietą teismo posėdžių salėje, o teismas, liudytojui kaltinamąjį atpažinus, paragina jį atsistoti ir pasakyti savo vardą ir pavardę. Parodymo atpažinti tvarka, kokia buvo taikoma dėl kasatorės pirmosios instancijos teisme ir kuriai pritarė apeliacinės instancijos teismas, buvo pažeista, vadinasi, pažeisti ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimai. N. B. parodymai, jog teismo posėdžio salėje ji prisiminė ir dabar atpažįsta V. L. kaip asmenį, priėmusį L. A. skirtas prekes, negali turėti įrodymo statuso, nes atpažinimo procedūra nebuvo atlikta pagal BPK 192 straipsnio reikalavimus. Šioje byloje buvęs parodymas atpažinti teisme dar labiau pažeidžia procesines garantijas, nes nei veido, nei balso požiūriu nesilaikoma reikalavimo, kad būtų parodomi atpažinti ne mažiau kaip trys objektai, o tokio atpažinimo, kai vienu metu būtų parodomas atpažinti ir asmuo, ir jo balsas, galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas nenustato. Toks duomenų pripažinimo įrodymais pažeidimas prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140-788/2017, 2K-7-84-489/2018 ir kt.).

312.6.

32Neva apgaule užvaldytų prekių suma buvo padidinta dirbtinai ir taip netinkamai aiškintas BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – didelės vertės turtas. Kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo formuluojamas pagal civilinės ieškovės – UAB „A“ proceso metu padidintas sąskaitas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu. Tokiu atveju kvalifikuojant veiką neatsižvelgiama į nukentėjusiojo negautas pajamas. Jos turi reikšmės tik sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Kvalifikuojant veiką, turto vertė turėtų būti nustatoma pagal kainą, nurodytą įsigijimo sandoryje, arba pagal jo vertę veikos padarymo metu, tačiau jokiu būdu į tokią vertę neturėtų būti įskaitomos dovanos, kurias pats pardavėjas numatė akcijos metu ir tokių dovanų vertės sandoryje neskaičiavo. Baigtinių veikų atžvilgiu turto vertė turėjo būti nustatoma pagal išankstinėse sąskaitose faktūrose nurodytas turto vertes. Vėlesnis prekių kainų perskaičiavimas, kurį atliko UAB „A“, yra susijęs su bendrovės kainodara ir įvyko po 2015 m. balandžio 17 d., t. y. po to, kai pagal kaltinimą veikos jau buvo baigtos.

332.7.

34Žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo didelės vertės turto, kaip BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyto objektyviosios pusės požymio, nustatymo tvarkos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 2008 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarime „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“. Tariamai užvaldyto sukčiavimo būdu turto vertė nustatyta ne įsigijimo sandoryje nurodyto dydžio ir ne veikos padarymo metu (2015 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 10 d.). Šis netinkamas teisės aiškinimas ir taikymas reiškia ir netinkamą teisės akto galiojimo laiko atžvilgiu aiškinimą, nes, didėjant baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams, toks didėjimas turi keisti ir BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turto vertę, turi būti taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.

352.8.

36Su civiline ieškove buvo visiškai atsiskaityta, tad suma, kuri civilinę ieškovę tenkino, taip pat galėtų būti atitinkamas kriterijus skaičiuojant, ar neva užvaldyto turto vertė siekė vertę, būtiną atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kilti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino įgyto turto vertę, dovanas priskirdamas prie visos turto vertės. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje BK 190 straipsnio 1 dalis yra aiškinama švelnesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo atgaline tvarka aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019, 2K-298-697/2016, 2K-233-895/2019) kartu su atitinkamais specialiosios Baudžiamojo kodekso dalies straipsniais, tačiau ne su BK 182 straipsniu.

373.

38Atsiliepimu į nuteistosios V. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

393.1.

40Teismas pagal BPK 287 straipsnio prasmę bylos nagrinėjimo metu gali atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus trečiajame skirsnyje reglamentuotą asmenų ar daiktų atpažinimo veiksmą, tačiau tai nereiškia, kad tokį veiksmą jis turi atlikti privalomai. Tokia procedūra netaikytina tada, kai nukentėjusysis ar liudytojas, pats prieš apklausą apklaustas apie pažintį ir santykius su kaltinamuoju, pareiškia, kad kaltinamąjį atpažįsta, ir paaiškina, pagal kokius požymius tai daro. Proceso dalyvio (šiuo atveju liudytojos N. B.) liudijimas atpažįstant salėje esantį kaltinamąjį yra tinkamas ir pakankamas įrodomąja prasme, nes pareikštas prisiekus dėl atsakomybės už melagingą liudijimą ir atliktas laisva valia. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo liudytojos N. B. paaiškinimu dėl V. L. atpažinimo ir tokiais duomenimis tinkamai rėmėsi, spręsdami kaltės klausimą.

413.2.

42Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai patikrino byloje surinktus įrodymus, įvertino ne tik jų turinį sąsajumo aspektu, bet ir įrodymų surinkimo procedūrą jų leistinumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamame nuosprendyje buvo įvertinti ne tik liudytojos N. B. paaiškinimai, bet ir kita medžiaga – liudytojo D. F. paaiškinimai, nuteistosios L. A. paaiškinimai, mobiliojo operatoriaus duomenys apie naudotus mobiliuosius ryšius ir telefonų prisijungimą prie operatoriaus celių, pačios nuteistosios parodymai. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, pagrindo nėra.

433.3.

44Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, išanalizavo tiek sukčiavimui būtinos apgaulės apraiškas, tiek ir nusikalstamai veikai būdingų kriterijų egzistavimo klausimą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Byloje nustatyta, kad tiek V. L., tiek jos bendrininkė L. A., pateikdamos užsakymus prekėms atsiimti, o kasatorė ir atsiimdama prekes, teikė klaidinančią informaciją apie savo, kaip užsakovių, asmens duomenis, neteisingus prekių pristatymo adresus, užsakymų metu pažadėjo nedelsdamos atsiskaityti, o gavusios užsakymus, skambino prekių pardavėjos atstovui melagingai patvirtindamos, neva už prekes atsiskaičiusios. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip siekdama suklaidinti UAB „A“, ir tai buvo pagrįstai pripažinta kaip apgaulės požymis sukčiavime. Aplinkybė, kad abi užsakovės iš anksto žadėjo nedelsdamos atsiskaityti, gavusios prekes, nors to daryti neketino, ir teikė melagingus duomenis, liudija, kad apgaulė buvo esminė, nulėmusi pardavėjos apsisprendimą. Aplinkybė, kad buvo skambinta iš skirtingų telefonų, nurodyti neteisingi duomenys apie save ir gyvenamąją vietą, apsunkino galimybę UAB „A“ atstovams pardavėjo teises ginti civilinėmis priemonėmis. Aplinkybė, kad paskutinio užsakymo metu pardavėjos atstovas – vadybininkas, įtaręs apgaulę, užsakymą atšaukė ir dėl to užkardė tolesnius nusikalstamus veiksmus, liudija apie protingo minimalaus ir apdairaus elgesio lygio užtikrinimą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad civiliniai teisiniai santykiai šiuo atveju peraugo į baudžiamuosius.

453.4.

46Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su užsakytomis prekėmis pareiškėjai buvo pateikta ir tam tikra papildomų prekių dalis kaip dovanos. Šios dovanos suteiktos pagal akciją su sąlyga, jei pagal užsakymą bus atsiskaityta jį įvykdžius. Kadangi už užsakytas prekes nebuvo atsiskaityta, sąmoningai apgaule jas užvaldant, tai pardavėja (UAB „A“) dėl apgaulės prarado ir akcijos prekes, turėjusias atitinkamą savo vertę. Dovanotų prekių vertė pagal pardavėjos pateiktą kainyną pagrįstai įskaityta į bendrą neteisėtai užvaldyto turto vertę. Teismas, nustatydamas turto vertės apimtį, pagrįstai vadovavosi civilinės ieškovės atstovo pateikta dokumentine medžiaga ir civilinio ieškinio skaičiavimu, kuris grindžiamas užvaldymo metu galiojusiomis prekių kainomis.

473.5.

48Kasatorės aiškinimas, kad iki bylos išnagrinėjimo pasikeitus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui apskaičiuoto turto vertė neatitiko BK 190 straipsnyje apibrėžtos didelės vertės turto sampratos, išreikštos didesne nei 250 MGL dydžio suma, neteisingas, nes pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.) tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis, kvalifikuojant nusikalstamas veikas taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu, o BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, švelninančios atsakomybę laiko aspektu, netaikytinos.

494.

50Atsiliepimu į nuteistosios V. L. kasacinį skundą civilinės ieškovės UAB „A“ direktorius A. I. (A. I.) prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

514.1.

52Užsakytos prekės pristatytos per kurjerių tarnybą „B“, su užsakovais buvo susiskambinta, siekiant pasitikslinti, ar jie gavo prekes, buvo atsakyta, kad prekės gautos, patikinta, kad pinigai bus pervesti į įmonės sąskaitą, tačiau to nebuvo padaryta. Visi tolesni bandymai susisiekti su užsakovais buvo nesėkmingi. Kai vis neatsiskaitę už prekes užsakovai bandė užsisakyti penktą kartą, UAB „S“ vardu (buvo atpažintas balsas, kilo įtarimas, kad vykdoma neteisėta veika), kreiptasi į policiją. Atsiskaityti už prekes reikėjo iki 2015 m. balandžio 17 d., o į policiją kreiptasi 2015 m. balandžio 21 d.

534.2.

54Prekių užsakymo metu prekių kaina ir atsiskaitymo už jas tvarka buvo aptarta, iš išankstinio mokėjimo už prekes sąskaitos faktūros tai taip pat matyti. Atsiskaityta už prekes buvo tik 2016 m. gegužės 18 d. Nė vienas iš įmonės darbuotojų su V. L. susitikęs nebuvo. Po pinigų gavimo UAB „A“ jokių pretenzijų nebeturi. Atsiskaitymo už prekes terminas nebuvo neterminuotas ar neaiškiai nurodytas. Išankstinės sąskaitos faktūros buvo pridėtos prie prekių siuntų, nes apmokėjimas buvo gautas 2016 m. gegužės 18 d., kai atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais, tada buvo išrašyta sąskaita faktūra bei pinigų priėmimo kvitas. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodytos visos įsigytos prekės, taip pat ir dovanos, už kurias reikėjo sumokėti, nes atsiskaitymas už prekes įvyko po akcijos metu nurodyto termino. Taip pat jei kurjeris būtų atvežęs prekes neteisingu adresu ar ne tam gavėjui, jis būtų susiskambinęs su klientu (telefonai būna nurodyti ant siuntos) ir patikslinęs adresą, priešingu atveju, neradus adreso, kliento, siunta yra grąžinama į įmonę. Šiuo atveju prekės buvo paimtos, pretenzijų nepareikšta, pažadėta susimokėti. Pretenzijų šiuo metu nėra, nes už prekes atsiskaityta.

55III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

565.

57Nuteistosios V. L. kasacinis skundas atmestinas.

58Dėl V. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį

596.

60V. L. nuteista už tęstinės nusikalstamos veikos, kurią sudarė trys epizodai, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

617.

62Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, o pagal šio straipsnio 2 dalį – tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

638.

64Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. L. per tris kartus (du kartus veikdama viena, vieną kartą – bendrininkaudama kartu su L. A.) paskambinus mobiliuoju telefonu įmonei UAB „A“ užsisakė prekių, kurios kurjerių tarnybos buvo pristatytos, tačiau už jas V. L. neatsiskaitė, prekių įmonei atgal negrąžino ar jų kitaip neperdavė. Taip pat ji vieną kartą užsisakė įvairių prekių iš tos pačios įmonės, tačiau jos jai nebuvo perduotos, įmonei įtarus apgaulę.

659.

66Nuteistoji V. L. kasaciniame skunde teigia, kad jai inkriminuotos veikos negali būti laikomos nusikalstamomis, nes ją ir UAB „A“ siejo tik civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš sutarties, kurios vienos iš sąlygų neįvykdymas (neatsiskaitymas už prekes sutartyje nurodytu laiku) negali lemti jos baudžiamosios atsakomybės.

6710.

68Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011 ir kt.). Esminis momentas, susijęs su civilinių teisinių santykių atribojimu nuo baudžiamųjų teisinių santykių dėl sukčiavimo, yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017). Taigi iš sutarties kylančios prievolės nevykdymas savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinio delikto atveju asmuo elgiasi sąžiningai, neklaidina kitos šalies, nenuslepia nuo jos esminių aplinkybių ir prievolės neįvykdo dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių.

6911.

70Byloje nustatyta, kad V. L. pirmą prekių užsakymą telefonu, prisistačiusi kaip V. La., pateikė 2015 m. balandžio 9 d. nuo 8.13 val. iki 9.14 val., šios prekės buvo pristatytos jos gyvenamosios vietos adresu. Apie susiformavusią tyčią klaidinti UAB „A“ dėl ketinimo atsiskaityti už užsakytas prekes rodo vėlesnių prekių užsakymų aplinkybės: 1) antro prekių užsakymo (2015 m. balandžio 9 d. 15.45 val. – 16.48 val.) atveju telefonu prekes užsakiusi V. L. prisistatė ne savo vardu (kaip J. G.), nurodė ne savo gyvenamosios vietos adresą; 2) 2015 m. balandžio 10 d., nors prekes užsakė ne pati V. L., tačiau kartu su L. A. bendrininkaudama, ji prekes atsiėmė (melagingai teigė, kad prekes už ją atsiėmė jos pažįstama R. S., nors jokių konkrečių duomenų apie šį asmenį nenurodė); 3) visais atvejais buvo nurodyta, kad už prekes bus atsiskaityta nedelsiant jas gavus; 4) V. L. 2015 m. balandžio 13 d. paskambino UAB „A“ vadybininkui D. F., prisistatydama ir savo vardu, ir J. G., teigdama, kad pavedimai už užsakytas prekes yra padaryti, nors patikrinus sąskaitas buvo atskleista, kad už prekes neatsiskaityta, o su V. L. bendrovei susisiekti telefonu po to nepavyko. Apgaulė nagrinėjamoje byloje reiškėsi piktnaudžiaujant pasitikėjimu, įtraukiant bendrovę į jai nenaudingą sandorį, neketinant iš anksto jo vykdyti, juolab kad 2015 m. balandžio 17 d. V. L., prisistatydama neegzistuojančiu asmeniu – R. L., UAB „S“ vardu (UAB „S“ priklauso UAB „Si“, kurios direktorė yra V. L.) dar kartą užsakė iš UAB „A“ (duomenys neskelbtini) firmos prekių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „A“ atstovas, įtaręs apgaulę, užsakymą atšaukė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai, įvertinę visus įrodymus byloje, priėjo prie išvados, kad V. L. neteisėtai pasisavino svetimą didelės vertės turtą ir ketino pasisavinti svetimą turtą, panaudodama apgaulę, – apie apgaulės egzistavimą galima spręsti iš viso veikos mechanizmo. Kad apgaulė laikytina esmine, spręstina vadovaujantis tuo, kad nepaisant to, jog vieną iš sandorių V. L. sudarė savo vardu, tolesni jos veiksmai – nurodymas, kad įvykdė apmokėjimą dėl gautų prekių, vėlesnių užsakymų vykdymas, nurodant ne savo asmens duomenis, iškreipė šalių valią sąžiningai sudaryti sandorį. Būtent melagingų duomenų teikimas ir žadėjimas atsiskaityti nedelsiant nulėmė pardavėjos apsisprendimą sudaryti jai nepalankų sandorį nuotoliniu būdu.

7112.

72Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

7313.

74Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad V. L. sąmoningai sudarė situaciją, kuri būtų iš esmės pasunkinusi galimybę civilinei ieškovei pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, – ji neigė pinigų nesumokėjimo už įsigytas prekes faktą, UAB „A“ atstovams nurodė netikrus savo asmens duomenis. Minėta, kad sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusio asmens atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo savybėmis ir veiksmais. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimą nukentėjusio asmens neapdairumą, nėra. Priešingai, antroji nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje vien todėl, kad UAB „A“ atstovas įtarė apgaulę ir nevykdė gauto prekių užsakymo. Tačiau vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Vien nesumokėjimo už atsiskaitytas prekes fakto nepakanka tam, kad būtų pripažinta, jog veika pripažintina sukčiavimu. Svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jo subjektyvų suvokimą.

7514.

76Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai įtraukė ir prekių, kurios UAB „A“ pasiūlyme buvo įvardytos kaip dovanos, vertę į sukčiavimo būdu įgyto turto vertę.

7715.

78Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad pagal įmonės pasiūlymą potencialiam pirkėjui, perkant tam tikrą atitinkamų prekių kiekį, buvo pasiūlytos atitinkamos prekės kaip dovanos, nurodant, kad toks pasiūlymas galioja tik tada, kai už prekes sumokama iki nurodytos datos – šiuo atveju – iki 2015 m. balandžio 17 d. Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis skirtingais šaltiniais, jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018 ir kt.). Prekių laikymas kaip dovanų buvo susijęs su esmine sutarties sąlyga – atsiskaitymu už užsakytas prekes iki nurodytos datos, o to nepadarius pagrįstai jų vertė laikyta užsakytų prekių kainos dalimi. Prekių vertės nustatymas vyko pagal pirkimo–pardavimo sandorio kainą ir prekių kainoraščius. Taigi, spręsti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą dėl pasisavinto turto vertės nustatymo, pagrindo nėra. Taip pat akcentuotina, kad atsiskaitymas su prekių pardavėja žymiai vėliau, nei pagal sutartį nurodytas terminas, pradėjus ikiteisminį tyrimą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į tai buvo pagrįstai atsižvelgta, skiriant bausmę nuteistajai V. L. ir pripažįstant savanorišką padarytos žalos atlyginimą jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7916.

80Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tiek apgaulės esmingumo kriterijų, tiek kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijų atskleidė tinkamai, vadovavosi jais, atribodami sukčiavimą nuo civilinio teisinio pažeidimo šioje byloje. Sutikti su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismai, pripažindami V. L. veikas nusikalstamomis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nėra teisinio pagrindo.

81Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto požymio – didelės vertės turto – aiškinimo BK 3 straipsnio 2 dalies aspektu

8217.

83Minėta, kad V. L. nuteista už didelės vertės svetimo, UAB „A“ priklausančio turto neteisėtą įgijimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė nustatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika padaryta 2015 m. balandžio 9–10 d.

8418.

85BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas turto vertės išaiškinimas dėl veikų, nustatytų BK XXVII skyriuje. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. MGL sampratos ir dydžio baudžiamasis įstatymas nepateikia, tai reglamentuojama atitinkamu įstatymu ir poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ veikos padarymo metu galiojusią akto redakciją (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 Eur, o pagal šio akto redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Vadinasi, pagal teisės aktų reikalavimus, galiojusius V. L. veikos padarymo metu, jos neteisėtai įgytas turtas (10 253,50 Eur) buvo lygus 272 MGL dydžiui, o pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusį ir tebegaliojantį teisinį reglamentavimą – 205 MGL dydžiui. Taigi, kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, nepagrįstai netaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią švelnesnis įstatymas galioja atgaline tvarka. Pagal šias nuostatas veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

8619.

87Pažymėtina, kad MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktika šiuo aspektu yra nuosekli ir ilgalaikė, be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ji tokia pati dėl visų nusikalstamų veikų sudėčių, kuriose nustatytas didelės vertės turto požymis, nurodytų BK XXVII skyriuje, taigi ir dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-697/2019).

8820.

89V. L. jai inkriminuotą BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė 2015 m. balandžio 9–10 d. Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 37,66 Eur. V. L. inkriminuota neteisėtai įgyto turto vertė buvo 10 253,50 Eur, o tai pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį atitiko 272 MGL. Kadangi V. L. inkriminuota jos įgyto turto vertė buvo didesnė nei 250 MGL, todėl jos veika, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turto vertės išaiškinimą, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto įgijimas panaudojant apgaulę.

90Dėl asmens parodymo atpažinti teisėtumo

9121.

92Pagal BPK 191 straipsnio 1 dalį apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį (BPK 191 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta detali asmens parodymo atpažinti tvarka (BPK 192 straipsnis). BPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta ir tyrimo veiksmo aprašymas bei rezultatai (BPK 192 straipsnio 2 dalis).

9322.

94Iš liudytojos N. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad ji nurodė atpažįstanti kaltinamąją V. L. kaip moterį, kuriai (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo perdavė UAB „A“ atsiųstas prekes, atpažįsta ją iš veido bei balso. N. B. taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jai parodytų nuotraukų ji neatpažino V. L., tačiau teisme, pamačiusi gyvai, ji tuo buvo visiškai įsitikinusi.

9523.

96Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog parodymas atpažinti iš nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu atliktas nebuvo (nėra šio ikiteisminio tyrimo veiksmo rezultatus fiksuojančio protokolo, iš kurio galima būtų spręsti apie šio tyrimo veiksmo teisėtumą).

9724.

98Pagal BPK 287 straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytą proceso veiksmą. Taigi, teismas turi teisę atlikti ir parodymą atpažinti, kuris nustatytas BPK XIV skyriaus trečiame skirsnyje. Apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai buvo parodytos nuotraukos dėl galimo V. L. atpažinimo, ši parodė tik nagrinėjant bylą teisme, kai buvo apklausiama kaip liudytoja, taigi galimybės vadovautis BPK 287 straipsniu teismui nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojos N. B. parodymų dalimi, nepaisydamas to, kad parodymas atpažinti iš nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas ir užfiksuotas, o teisme nebuvo objektyvios galimybės atlikti asmens parodymo atpažinti, vadovavosi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. L. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, liudytojos N. B. parodymų dalimi dėl V. L. atpažinimo nebuvo galima vadovautis, nes jie neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

9925.

100Pažymėtina, kad liudytojos N. B. parodymais buvo grindžiama V. L. kaltė dėl jai inkriminuoto sukčiavimo epizodo, atlikto bendrininkaujant su L. A. Tačiau aplinkybė, kad užsakytas L. A. kartu su V. L. prekes atsiėmė būtent V. L., grįsta ne tik minėtais N. B. parodymais apie jos atpažinimą asmens, atsiėmusio užsakytas prekes, bet ir mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, paneigiančiais V. L. parodymus apie prekių atsiėmimo aplinkybes. Be to, V. L. dalyvavimas šiame sukčiavimo epizode įrodytas, pirmosios instancijos teismui įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus kaip visumą (nuteistųjų V. L., L. A. parodymus dėl veikos padarymo aplinkybių, mobiliojo ryšio operatorių duomenis, liudytojos N. B. parodymų dalį dėl prekių pristatymo aplinkybių (išskyrus, kaip nurodyta pirmiau, dėl V. L. atpažinimo pagal balsą ir veido bruožus), liudytojo D. F. parodymus), todėl teismo išvadomis nėra pagrindo abejoti.

10126.

102Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu ir atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl N. B. parodymų vertinimo, padarė klaidą dėl N. B. parodymų vertinimo dalies, susijusios su V. L. atpažinimu, padarydamas tokias pačias išvadas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, kad liudytoja nurodžiusi, jog V. L. posėdžių salėje atpažįsta iš veido ir balso, o iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, V. L. atsiimant prekes iš liudytojos, moterys kurį laiką tiesiogiai kalbėjosi apie užsakytas prekes, todėl liudytoja turėjo realią galimybę įsiminti V. L. bei tinkamai ją atpažinti teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, ir liudytojos parodymais nėra pagrindo abejoti. Tačiau pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismo, padarytų išvadų dėl V. L. kaltės dėl jai inkriminuoto sukčiavimo epizodo, bendrininkaujant su L. A., nepaneigia dalies liudytojos N. B. parodymų pripažinimas netinkamais V. L. kaltei pagrįsti. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados yra tinkamos, logiškos, pagrįstos pakankamais įrodymais.

10327.

104Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti nuteistosios V. L. kasacinį skundą jame nurodytais argumentais, panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl jos nuteisimo ir bylą V. L. nutraukti nėra teisinio pagrindo.

105Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

106Nuteistosios V. L. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu V. L. nuteista... 4. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. A. ir A. T., tačiau dėl jų... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. V. L. nuteista už tai, kad:... 10. 1.1.... 11. 2015 m. balandžio 9 d. 8.13 val. ir 9.14 val. (duomenys neskelbtini), savo... 12. 1.2.... 13. be to, V. L., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. balandžio 9 d. nuo... 14. 1.3.... 15. be to, V. L., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus ir veikdama bendrininkų... 16. 1.4.... 17. taip pat V. L. nuteista už tai, kad 2015 m. balandžio 17 d. nuo 14.46 val.... 18. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. 2.... 20. Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 21. 2.1.... 22. Šioje byloje civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių nepagrįstai... 23. 2.2.... 24. Civiliniai teisiniai sandoriai šioje byloje buvo sudaromi telefonu, prekės... 25. 2.3.... 26. Kasatorės kaltė šioje baudžiamojoje byloje buvo preziumuojama, teigiant,... 27. 2.4.... 28. Žemesnės instancijos teismai neanalizavo civilinės sutarties, kurios V. L.... 29. 2.5.... 30. Liudytoja N. B., kurjerio atstovė, kasatorės iš jai rodomų nuotraukų... 31. 2.6.... 32. Neva apgaule užvaldytų prekių suma buvo padidinta dirbtinai ir taip... 33. 2.7.... 34. Žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo didelės vertės turto, kaip BK 182... 35. 2.8.... 36. Su civiline ieškove buvo visiškai atsiskaityta, tad suma, kuri civilinę... 37. 3.... 38. Atsiliepimu į nuteistosios V. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 39. 3.1.... 40. Teismas pagal BPK 287 straipsnio prasmę bylos nagrinėjimo metu gali atlikti... 41. 3.2.... 42. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai patikrino byloje surinktus... 43. 3.3.... 44. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo įstatymo... 45. 3.4.... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su užsakytomis prekėmis pareiškėjai... 47. 3.5.... 48. Kasatorės aiškinimas, kad iki bylos išnagrinėjimo pasikeitus baziniam... 49. 4.... 50. Atsiliepimu į nuteistosios V. L. kasacinį skundą civilinės ieškovės UAB... 51. 4.1.... 52. Užsakytos prekės pristatytos per kurjerių tarnybą „B“, su užsakovais... 53. 4.2.... 54. Prekių užsakymo metu prekių kaina ir atsiskaitymo už jas tvarka buvo... 55. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 56. 5.... 57. Nuteistosios V. L. kasacinis skundas atmestinas.... 58. Dėl V. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 22... 59. 6.... 60. V. L. nuteista už tęstinės nusikalstamos veikos, kurią sudarė trys... 61. 7.... 62. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 63. 8.... 64. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. L. per tris kartus (du kartus... 65. 9.... 66. Nuteistoji V. L. kasaciniame skunde teigia, kad jai inkriminuotos veikos negali... 67. 10.... 68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek... 69. 11.... 70. Byloje nustatyta, kad V. L. pirmą prekių užsakymą telefonu, prisistačiusi... 71. 12.... 72. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip... 73. 13.... 74. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad V. L. sąmoningai sudarė... 75. 14.... 76. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai įtraukė ir... 77. 15.... 78. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad pagal įmonės pasiūlymą... 79. 16.... 80. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės... 81. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto požymio – didelės vertės turto... 82. 17.... 83. Minėta, kad V. L. nuteista už didelės vertės svetimo, UAB „A“... 84. 18.... 85. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas turto vertės išaiškinimas dėl... 86. 19.... 87. Pažymėtina, kad MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių... 88. 20.... 89. V. L. jai inkriminuotą BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė... 90. Dėl asmens parodymo atpažinti teisėtumo... 91. 21.... 92. Pagal BPK 191 straipsnio 1 dalį apklausto asmens parodymams apie tam tikrą... 93. 22.... 94. Iš liudytojos N. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme duotų... 95. 23.... 96. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog parodymas... 97. 24.... 98. Pagal BPK 287 straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti... 99. 25.... 100. Pažymėtina, kad liudytojos N. B. parodymais buvo grindžiama V. L. kaltė... 101. 26.... 102. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisėtumo ir pagrįstumo... 103. 27.... 104. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti nuteistosios V. L. kasacinį... 105. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 106. Nuteistosios V. L. kasacinį skundą atmesti....