Byla e2-210-516/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-669-252-2016 pagal ieškovo Y. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Auto balt“ ir V. Ž. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovas Y. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Auto balt“, o iš V. Ž. – subsidiariai, 90 000 JAV dolerių skolą, 2 410 JAV dolerių sutartinių delspinigių ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
  3. Kadangi, ieškovo nuomone, ieškinio suma yra didelė, o atsakovė yra nuostolingai dirbanti įmonė, ieškovas taip pat prašė abiem atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai neįmanomu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo už bendrą 85 000 Eur sumą atsakovei UAB „Auto balt“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – kilnojamąjį turtą, uždrausdamas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu (be kita ko su jo įkeitimu, pardavimu, dovanojimu ar kitokiu perleidimu tretiesiems asmenims), išskyrus būtinus turtui apsaugoti bei išlaikyti; taip pat už bendrą 85 000 Eur sumą areštavo atsakovui V. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu (be kita ko su jo įkeitimu, pardavimu, dovanojimu ar kitaip perleidimu tretiesiems asmenims), išskyrus būtinus turtui apsaugoti bei išlaikyti.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį, o ieškinio suma pakankamai didelė atsakovams, todėl neatmestina tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atsakovas V. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės V. Ž., ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovas piktnaudžiauja teise. Tenkinus ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytos apelianto turtinės teisės. Prašyme ieškovas apsiribojo deklaratyviais pasvarstymais apie galimą grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, nurodydamas, kad apeliantas negrąžina paskolos ir toliau vengia atsiskaityti, tuo pačiu pats sau prieštaraudamas, jog kita atsakovė (UAB „Auto balt“) neatsiskaito nuo 2014 metų. Ieškovas nepateikė ne vieno konkretaus argumento, kad apeliantas, kaip fizinis asmuo, privalėtų su ieškovu atsiskaityti.
    2. Antstolis, vykdydamas ginčo nutartį, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties pastatą, kuris yra įkeistas bankui, atsakovo ir jo sutuoktinės prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti. Teismui skundžiama nutartimi uždraudus atlikti su areštuotu nekilnojamuoju turtu bet kokius veiksmus, gali pasunkėti kredito sutarties vykdymas ir apeliantas su savo sutuoktine patirs žalą.
    3. Apeliantas su ieškovu asmeniškai, kaip fizinis asmuo, nėra sudaręs sutarties, pagal kurią ieškovas, kaip paskolos davėjas, įsipareigojo atsakovei UAB „Auto balt“ perduoti 80 000 JAV dolerių. Apeliantas šiais pinigais nesinaudojo ir jų negavo. Sutartį apeliantas sudarė atstovaudamas UAB „Auto balt“. Be to, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis tinkamai perdavė paskolos dalyką. Ieškovas klaidina teismą, kad jis perdavė paskolos dalyką, nes lėšas UAB „Auto balt“ perdavė kiti asmenys, kurie ir gali reikalauti grąžinti nurodytas sumas iš UAB „Auto balt“. Teismui turėjo kilti abejonių dėl ieškinio pagrįstumo, nes esant išvardintoms aplinkybėms, palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo tikimybė galbūt neegzistuoja. Akivaizdu, kad atsakovo V. Ž. atžvilgiu ieškovas reikalavimų nepagrindė.
    4. Neegzistuoja ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė sprendimo įvykdymui. Ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovo turtas (pastatas) įkeistas bankui, taigi akivaizdu, kad tikimybės, jog šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims, nėra. Taigi nepriklausomai nuo to, ar apeliantui ieškinio suma didelė, ar ne, vien šios aplinkybės negali būti vertinamos kai pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas netinkamai motyvavo grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o ieškovas savo prašymo nepagrindė.
    5. Aplinkybė, kad UAB „Auto balt“ ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, neįrodo atsakovo, kaip fizinio asmens, nesąžiningumo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Ieškovo nurodyta nuomone, kad apeliantas, kaip fizinis asmuo, turėtų dėl kitos atsakovės prievolių atsakyti savo turtu ir grąžinti ieškovui paskolą, nepagrindžia apelianto ketinimo perleisti ar slėpti turtą, vengti sprendimo vykdymo.
  2. Ieškovas Y. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik nekilnojamam ir kilnojamam turtui. Piniginėms lėšoms areštas taikytas nebuvo, todėl apeliantas neprivalo riboti savo bei jo šeimos poreikių tenkinimo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios.
    2. Teismo pritaikytas disponavimo nekilnojamuoju turtu teisės apribojimas negali turėti juokios įtakos apelianto ir jo šeimos gyvenimui pastate, jie gali toliau laisvai naudotis nurodytu turtu, jame gyventi, mokėti už šį turtą išperkamuosius banko įnašus, todėl atsakovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti jo turtui pritaikytas apsaugos priemones.
    3. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs pakankamai argumentų bei pridėjęs pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos preliminariai įvertinus, susidaro išvada apie atsakovams kylančią subsidiarią atsakomybę. Apeliantas yra UAB „Auto balt“ vadovas bei vienintelis akcininkas. Apeliantas, atstovaudamas įmonę derybose dėl sutarties sudarymo, nurodė bei patvirtino, kad ieškovo suteikta paskola bus grąžinta laiku ir tinkamai. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos apelianto civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad sutarties sudarymo metu apeliantas nuslėpė nuo ieškovo, jog bendrovė yra ypač sunkioje padėtyje ir realiai negalės įvykdyti prisiimamų pareigų ieškovui; ieškovas dėl tokio atsakovo elgesio (nesąžiningumo) patyrė nuostolius, nes jeigu žinotų, kad bendrovė yra tokios padėties, sutarties nesudarytų; o bendrovės vadovo kaltė yra preziumuojama.
    4. Argumentai dėl paskolos dalyko perdavimo (neperdavimo) šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti vertinami, nes tai yra fakto klausimas, kurio (ne)buvimą teismas galės patvirtinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2013 m. birželio 3 d., o 2016 m. kovo 26 d. buvo sudarytas minėtos sutarties priedas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, yra labiau tikėtina, jog paskola įmonei buvo suteikta. Savo ruožtu apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikia.
    5. Šio ginčo suma atsakovų valdomo turto vertės kontekste laikytina didele, todėl preziumuojama, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš bendrovės balanso už 2015 metus, jos ilgalaikis turtas sudarė tik 35 490 Eur sumą, kurios neužtenka prievolei įvykdyti. Nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Subsidiaraus atsakovo valdomo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio, nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė sudaro tik 29 700 Eur, taigi ir šio turto vertės nepakanka prievolei įvykdyti, juolab kad turtas yra įkeistas.
    6. Atsakovė UAB „Auto balt“ nuo 2011 m. lapkričio 4 d. reguliariai turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir VSDF). Atsiradus skolai VSDF, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nes VSDF yra pirmos eilės kreditorius. Apeliantas didelės ieškinio sumos prezumpcijos savo atskiruoju skundu nepaneigė bei neeliminavo prielaidos, kad ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingai, apeliantas pateikė įrodymus, kad piniginėmis lėšomis nedisponuoja, areštuotas turtas yra įkeistas ir išieškoti priteistą skolą iš įkeisto turto bus neįmanoma. Taigi yra ir antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
  3. Atsakovė UAB „Auto balt“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovui palankaus sprendimo priėmimo tikimybė neegzistuoja. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimų. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik paskolos sutarties formos ypatumus, bet ir tam tikrus reikalavimus dokumento turiniui – skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Ieškovas turėtų įrodyti pinigų perdavimo faktą. Ieškovas klaidina teismą, kad jis tinkamai perdavė paskolos dalyką, nes pinigus iš tikrųjų perdavė kiti asmenys, o ne ieškovas. Nors paskolos sutarties 2016 m. kovo 26 d. priede nurodyta, kad UAB „Auto balt“ atstovaujama apelianto, patvirtina, jog dalykas, pasirašant paskolos sutartį, buvo perduoti, tai neatitinka tikrovės. Pačioje 2013 m. birželio 3 d. paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas, o tai reiškia, kad tokio fakto buvimą privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas žino, kad pats atsakovei pinigų neperdavė, taigi elgiasi nesąžiningai. Ieškovo pateiktas 2016 m. kovo 26 d. priedas prie sutarties nepatvirtina, kad atsakovei buvo perduota 80 000 JAV dolerių. Kadangi byloje pateikti įrodymai, kad paskolos dalyką perdavė ne ieškovas, manytina, jog ieškovas nėra tinkama šalis šioje byloje. Ieškovas neteisėtai kelia reikalavimus savo tariamai pažeistai teisei apginti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas, ieškinys negali būti tenkintas.
    2. UAB „Auto balt“ yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Pagal prievoles ji atsako tik savo turtu. Ieškovo samprotavimai dėl įmonės vadovo nesąžiningų veiksmų yra paremti prielaidomis. Ieškinyje neįvardinti konkretūs veiksmai, pasireiškę įmonės vadovo, įmonės veiklos nesąžiningumu, kurie turėtų priežastinį ryšį su ieškovo patirta žala. Subsidiarioji dalyvio atsakomybė gali būti konstatuota tik nustačius nesąžiningus veiksmus, kreditoriui padarytą žalą ir priežastinį ryšį, kad bendrovės negalėjimas įvykdyti prievoles atsirado dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų.
    3. Įmonė neveikia nuostolingai. Bendrovė rūpinasi, kad būtų gaunamos apyvartinės lėšos. Įmonė elgiasi sąžiningai ir neatlieka veiksmų, kurie pasireikštų dideliu įmonės vadovo bei dalyvio neatsargumu, nepateisinamu aplaidumu. Ieškovas nepateikė duomenų, kad bendrovė nesąžiningais veiksmais siektų išvengti įsipareigojimų kreditoriams, ar nevykdytų veiklos, dėl ko nebūtų pagrindo tikėtis įsipareigojimų įvykdymo.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės subsidiariam atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Apelianto teigimu, ieškovas niekaip nepagrindė savo reikalavimų atsakovui V. Ž., todėl palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo tikimybė neegzistuoja, be to, atsakovo įsitikinimu, neįrodyta ir grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoką, pažymėjo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Auto balt“ skolą, ieškovo teigimu, atsiradusią pagal jo ir UAB „Auto balt“ sudarytą paskolos sutartį ir jos priedus, o reikalavimą nurodytą skolą (taip pat palūkanas ir delspinigius) priteisti subsidiariai iš atsakovo V. Ž. ieškovas ieškinyje grindžia teisės aktuose numatyta įmonės vadovo, o taip pat įmonės dalyvio (akcininko), civiline atsakomybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai (be kita ko įvardinti, ieškovo nuomone, neteisėti atsakovo V. Ž. veiksmai bei kitos šio fizinio asmens civilinės atsakomybės sąlygos), bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovo įsitikinimu, patvirtina jo nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Apeliantas neginčija to fakto, kad ieškovo pasirinktas galbūt pažeistų teisių gynybos būdas (reikalavimas atsakovės UAB „Auto balt“ negrąžintą skolą subsidiariai, kaip žalą, priteisti iš prievolės neįvykdžiusios įmonės vadovo ir akcininko) būtų aiškiai neleistinas pagal esantį teisinį reguliavimą ar objektyviai neįmanomas. Savo ruožtu atsakovo atskirajame skunde, o taip pat jo atstovaujamos UAB ‚Auto balt“ atsiliepime, išdėstyti argumentai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų V. Ž., kaip fizinio asmens, asmeniškai nesudariusio su ieškovu paskolos sutarties, pareigai atsakyti ieškovui už ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievolę patvirtinti (kitaip tariant, neįrodė V. Ž., kaip įmonės vadovo ir (ar) akcininko, civilinės atsakomybės sąlygų), apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
  8. Bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku yra ir klausimo, ar ieškovo pateiktų įrodymų pakanka paskolos dalyko perdavimo faktui pagrįsti, išsprendimas, todėl apelianto argumentai, kad pinigus atsakovei UAB „Auto balt“ pervedė ne pats ieškovas, o kiti asmenys, nesudaro pagrindo vertinti ieškovo ieškinį kaip net preliminariai nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
  9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su V. Ž. pozicija, kad byloje nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas.
  10. Atsakydamas į apelianto argumentą, kad pati savaime didelė ieškinio suma nei palengvina, nei apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, ketinimo perleisti, slėpti turtą ar kitaip vengti sprendimo vykdymo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojamą poziciją, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013), tačiau jeigu šia prezumpcija teismo nutartyje yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014), kuriam paprasčiau pateikti duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį.
  11. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti tiek faktinė, tiek ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pavyzdžiui, tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), taikyti areštą prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
  12. Nagrinėjamu atveju atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, kartu su atskiruoju skundu ne tik nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių didelės ieškinio sumos prezumpcijos taikymo pagrįstumą šioje byloje (taigi ir antrosios laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą), bet ir pats nurodo, kad visas jo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu bei teisėtumu.
  13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas taikė areštą tik atsakovo kilnojamam ir nekilnojamam turtui, o apelianto galimybė naudotis bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose esančiomis lėšomis niekaip nėra apsunkinta, kaip ir V. Ž. galimybė gyventi areštuotame gyvenamajame pastate bei jį išlaikyti, todėl apelianto argumentai, jog dėl bankui įkeistam turtui taikyto arešto gali pasunkėti apelianto ir jo sutuoktinės kredito sutarties su banku vykdymas, atsakovui nenurodžius, kaip konkrečiai toks pasunkėjimas galėtų pasireikšti, nėra pakankami pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
  14. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti atsakovui V. Ž. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovui V. Ž. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai