Byla 1A-70-557/2016
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteista pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui, nuteistajai V. T. ir jos gynėjai Daivai Rocevičienei, nukentėjusiajam G. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteista pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

2Nuosprendžiu iš V. T. nukentėjusiajai R. K. priteista 850 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai K. P. priteista 850 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai Ž. J. priteista 850 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam G. P. priteista 1800 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusi nukentėjusiųjų R. K., K. P., Ž. J., G. P. civilinio ieškinio dalis atmesta.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4V. T. nuteista už tai, kad ji 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 15 val., ( - ), A. P. priklausančiame bute, iš kambaryje esančios spintos stalčiaus tyčia pagrobė R. K. priklausančią 450 litų vertės auksinę grandinėlę ir 400 litų vertės auksinį kryžiaus formos pakabuką, tuo nukentėjusiajai R. K. padarydama 850 litų turtinės žalos, taip pat pagrobė K. P. priklausantį 550 litų vertės auksinį žiedą ir 300 litų vertės auksinį lašelio formos pakabuką, tuo nukentėjusiajai K. P. padarydama 850 litų turtinės žalos, dar pagrobė Ž. J. priklausančią 450 litų vertės auksinę grandinėlę ir 400 litų vertės auksinį kryžiaus formos pakabuką, tuo nukentėjusiajai Ž. J. padarydama 850 litų turtinės žalos, taip pat pagrobė G. P. priklausančius du auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė – po 900 litų, tuo nukentėjusiajam G. P. padarydama 1800 litų turtinės žalos. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. T. 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 17 val., Lumpėnų k. Pagėgių sav., iš Ž. J. priklausančio buto tyčia pagrobė Ž. J. priklausančią 400 litų vertės auksinę apyrankę ir 400 litų vertės auksinius auskarus, tuo nukentėjusiajai Ž. J. padarydama 800 litų turtinės žalos.

5Apeliaciniu skundu V. T. prašo nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji save apkalbėjo, t. y. prisipažino dėl to, ko nepadarė, kadangi ją gynęs advokatas R. J. darė jai spaudimą, ragino ją prisipažinti. 2014 m. rugpjūčio 19 d. atvyko su tėvais pas advokatą R. J. į namus. Pakalbėjo su advokatu, kaip ginsis, pateikė melagingus E. V. ikiteisminio tyrimo parodymus ir paprašė, kad teismo metu iškeltų tą klausimą. Advokatas R. J. nenorom pažiūrėjo į tuos dokumentus, kurie, apeliantės manymu, ją teisina, atidavė atgal, liepė važiuoti į teismą. Advokatas R. J. ragino nukentėjusius susitaikyti, bet K. P. atsisakė. Tada advokatas pasivedęs apeliantę nuošaliau, pradėjo ją spausti, kad ji prisipažintų kalta, nes prieš ją yra daug įrodymų, yra bausta administracine tvarka už vagystę, o neigiant kaltę, nežinia kaip viskas baigsis, gali neturtinę žalą priteisti mokėti P. šeimai. Šitaip paveikta ir išsigandusi šitos 100 000 neturtinės žalos, apeliantė sutiko su advokato prašymu, galvojo, kad kuo greičiau baigtųsi tas košmaras. Pažymi, kad apklausta kaip įtariamoji tyrėjos D. B., ji savo kaltę neigė ir parodė, jog 2013 m., spalį ar lapkritį, bet tikrai ne pirmą kartą, jos sugyventinis G. P. buvo išvažiavęs į Norvegiją. Jis V. T. leido iš spintoje esančio stalčiaus paimti papuošalus, kad ji užstatytų į lombardą ir grąžintų skolas. Tą pačią dieną atvažiavo Ž. J. į savo mamos butą pasiimti apeliantę. Jos abi grįžo į jos namus Lumpėnuose. Ji išėjo į darbą, o V. T. pasiliko. V. T. paėmė iš Ž. J. (G. P. sesers) auksinius papuošalus, bet neėmė grandinėlės ir auksinių Ž. J. žiedų, nes taip liepė jos sugyventinis G. P.. Žino, kad padarė blogai, jog neatsiklaususi Ž. J. paėmė papuošalus ir išvažiavo į Kauną. Dėl šios veikos ji pasiryžusi atsakyti pagal įstatymą. Nurodo, kad tai, jog auksinių žiedų apeliantė neėmė, patvirtino pati Ž. J. teismo posėdyje, bet dėl grandinėlės nieko neužsiminė. Pagėgių policijos komisariato tyrėja D. B., kaip liudytojus išsikvietusi apeliantės tėvus, pasakė jos tėvams, kad ši byla tikriausiai bus nutraukta, bus atlikta akistata su G. P. ir tuo viskas turėtų baigtis, tačiau akistatos nebuvo. Praėjus pusmečiui tyrėja D. B. pasikvietė telefonu V. T. susipažinti su byla, bet paprašius advokato, tyrėja atsakė: „kam laidyti pinigus, jei norėsi, pasiimsi teismo metu”. Susipažindama su byla apeliantė ko gero nepastebėjo tokio E. V. protokolo. Tik gavus kaltinamąjį aktą iš Tauragės prokuratūros ir pamačius E. V. parodymus, V. T. ištiko šokas. Apeliantei nesuprantama, iš kur atsirado toks protokolas ir kaip ji galėjo liudyti prieš ją, jei V. T. su ja nesusirašinėjo. Apeliantei pradėjus ieškoti tiesos, E. V. prisipažino, nurodydama: „aš nesigilinau, iš kur tuos pinigus gavai mūsų skoloms atiduoti, tuo metu buvau policijoj ir skambino dėl kito darbo ir vietoj jo, t. y. G. P. pasakiau tave, ne tas galvoj buvo“. Apeliantė nurodo nesuprantanti, kodėl toks nukentėjusiųjų noras už 10 gramų aukso, kurį pats G. P. leido paimti V. T. ir užstatyti lombarde, sukėlė tokį sąmyšį ir pradėjo rinkti melagingus įrodymus, nesusijusius su šia byla. Apeliantės manymu, G. P. jai keršija, nes ji jam buvo neištikima, susirado kitą draugą Kaune, ir to jai negalėdamas atleisti, prieš V. T. renka įrodymus, kurie neatitinka tikrovės, pvz. dėl išprievartavimo. Pripažįsta, kad rašė SMS žinutes savo sugyventiniui G. P., kad jis baigtų ją šantažuoti ir šmeižti. Nurodo, kadangi jis V. T. gąsdino su pareiškimu, tai ir ji gąsdino jį, tačiau tvirtina, kad pasikėsinimas išprievartauti apeliantę vyko, tai vyko Tauragėje, pas G. P. draugą, bet apeliantė G. P. jau atleido. Pažymi, kad ji mokėsi ir dirbo, gaudavo stipendiją, ir G. P. iš jos išviliodavo visus pinigus, kuriuos panaudodavo narkotikų įsigijimui, įtraukė ir apeliantę į narkomanų liūną, V. T. mama kreipėsi į policija ir buvo gautas atsakymas, kad G. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad G. P. Pagėgių policijos komisariatui pateikti susirašinėjimai Skype yra išgalvoti, G. P. įtarinėdamas iš pavydo, kad V. T. nesusirašinėtų su kitais vaikinais, išsireikalavo jos slaptažodį ir tuo pasinaudodamas, galėjo prisirašyti ką nori, todėl šių Skype susirašinėjimų negalima laikyti tiesa. Pažymi, kad G. P. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu melavo, 2013 m. lapkričio 12 d. - 13 d. V. T. tikrai buvo Kaune, tą įrodyti ji gali dokumentais. Nurodo, kad nukentėjusioji Ž. J. meluoja: V. T. tėvams atvažiavus atiduoti pinigus už paimtus aukso papuošalus ir taip atlyginti padarytą žalą, Ž. J. pasakė tėvams, kad jie skolingi 800 LT, pasakė, kad V. T. neėmė visų aukso papuošalų (grandinėles ir auksinių žiedų), ir kad ji ant V. T. nebepyksta, bei parašė tokio turinio raštelį: V. T. tėtis grąžino man pinigus. Kad Ž. J. mamos bute paimti papuošalai buvo ir jos, ji neužsiminė – tokiu atveju apeliantės tėtis būtų atsiskaitęs. Teigia, jog G. P. ir jo sesuo G. P., rašydami socialiniame tinklalapyje šmeižiančias žinutes apeliantės atžvilgiu, sukelia jai fizinį skausmą, pažeminimą ir dvasinį išgyvenimą, V. T. puolė į depresiją, bandė žudytis, žalojosi save. Be vaistų nebegali užmigti. Gyvena morališkai sužlugdyta dėl sugyventinio G. P. neteisėtų veiksmų (pvz: Draugas.lt G. 26 m. pakomentavo profilį: Miss panevežys 4 komentarai; K. P. socialiniame tinklalapyje Facebook pavadino V. T. vagile ir žmogžude.). Mano, kad ne tik ji, bet ir jos buvęs sugyventinis G. P. turi atsakyti už paimtus aukso papuošalus.

6Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8Skundžiamu nuosprendžiu V. T. nuteista pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad ji 2013 m. lapkričio mėn. A. P. priklausančiame bute iš kambaryje esančios spintos stalčiaus pagrobė R. K. priklausančią 450 litų vertės auksinę grandinėlę ir 400 litų vertės auksinį kryžiaus formos pakabuką, K. P. priklausantį 550 litų vertės auksinį žiedą ir 300 litų vertės auksinį lašelio formos pakabuką, Ž. J. priklausančią 450 litų vertės auksinę grandinėlę ir 400 litų vertės auksinį kryžiaus formos pakabuką, G. P. priklausančius du auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė – po 900 litų. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. T. 2013 m. lapkričio mėn. iš Ž. J. priklausančio buto tyčia pagrobė Ž. J. priklausančią 400 litų vertės auksinę apyrankę ir 400 litų vertės auksinius auskarus.

9Nuteistoji V. T. nesutinka su tokiu jos veiksmų kvalifikavimu, nurodo, jog pirmos instancijos teisme prisipažino, suklaidinta advokato. Auksinius papuošalus iš spintoje esančio stalčiaus pasiimti jai leido jos sugyventinis G. P., kad ji užstatytų juos į lombardą ir grąžintų skolas, vėliau ji aukso dirbinius paėmė ir iš Ž. J. (neėmė grandinėlės ir auksinių žiedų), tačiau taip pat dėl to, kad taip liepė jos sugyventinis G. P..

10Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

11Apylinkės teismas, be kitų įrodymų, skundžiamą nuosprendį grindė ir G. P. pateiktu susirašinėjimu „Skype“ tarp jo ir V. T.. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šis G. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2014-02-14 pateiktas „Skype“ programos susirašinėjimas tarp V. T. ir G. P. nevyko, apeliantė teigia, jog pokalbis yra išgalvotas ir ji jame nedalyvavo - G. P. žinojo jos prisijungimo prie „Skype“ programos slaptažodį, todėl galėjo viską išgalvoti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pokalbis buvo gautas ne specialistui apžiūrint G. P. kompiuterį, iš kurio buvo vykdomas susirašinėjimas, tačiau susirašinėjimas pateiktas paties nukentėjusiojo G. P. jį nukopijavus į teksto redagavimo programą, o ne užfiksavus programos lange (momentine ekrano kopija), dėl to negalima nustatyti, ar pridėtas susirašinėjimas tarp V. T. yra vientisas, nekoreguotas, nekeistas žinučių parašymo laikas, neištrintos tam tikros detalės, t. y. negalima daryti išvados, jog pateiktuose lapuose užrašytas susirašinėjimas realiai vyko, jog jis nebuvo koreguotas ar jame dalyvavo nurodyti asmenys. Tai, kad pokalbis gali būti redaguotas, pateiktas ne visas susirašinėjimo tekstas, matyti ir iš pačiame pokalbyje esančių žinučių datavimo – pirma žinutė parašyta 2014.02.13, vėliau rašomos datuojamos 12/1/2013, 2014.02.13, 12/1/2013, 12/2/2013, t. y. datos eina ne iš eilės, skiriasi ir jų formatas, kas taip pat sustiprina abejonę dėl susirašinėjimo autentiškumo. Tai, kad pateikė ne visą pokalbį, o atskirus jo fragmentus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir pats G. P. (t. 2, b. l. 26). Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2006). Remdamasi išvardintu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys susirašinėjimo „Skype“ programoje duomenys, neatitinka BPK 20 str. įtvirtinto įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo, todėl teisėjų kolegija šiais duomenimis nesiremia.

12Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog E. V. ją apkalbėjo ir melavo nurodydama, kad V. T. prisipažino dėl įvykdytos vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus E. V. nurodė, jog jai susirašius socialiniame tinkle su V. T., ji E. V. papasakojo, jog pavogė auskarus iš G. P. bei pridavė juos į lombardą (t. 1, b. l. 65). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja E. V. nurodė, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu neteisingai paliudijo, jog V. T. jai per „Facebook“ pasakiusi, kad pavogė auskarus ir pridavė juos į lombardą. Iš tiesų V. T. pati nieko nesakė, nes jos nebendraudavo. Ji nesakė, kad pavogė auksą ir pridavė lombarde. Šią informaciją sužinojo per savo draugą D. J., kuris bendraudavo su G. P. (t. 2, b. l. 42). Šiuos E. V. parodymus, jog V. T. jai neprisipažino apvogusi G. P., patvirtina ir byloje pateiktas E. V. ir V. T. susirašinėjimas žinutėmis, matomas fotografuotame telefono lange, kuriame E. V. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnei nurodė ją tik todėl, kad tuo metu „ne tas buvo galvoj“ (t. 1, b. l. 156-157). Kita vertus, E. V., duodama parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytą aplinkybę, jog ji V. T. buvo paskolinusi 300 litų, kuriuos V. T. jai turėjo gražinti, ir po kurio laiko gražino. Tai, kad pardavusi papuošalus, visų pirma atidavė skolas draugėms, V. T. nuosekliai teigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu, ir būtent šią priežastį (skolos gražinimą draugei), o ne G. P. išvažiavimo į Norvegiją išlaidų padengimą, kaip papuošalų vagystės motyvą V. T. nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, nors E. V. nurodė, jog jai nebuvo sakyta, kad V. T. paėmė papuošalus iš G. P. ir juos įkeitė lombarde, tačiau aplinkybę, kad V. T. lombarde užstatė iš A. P. paimtus dirbinius patvirtina tiek byloje esanti lombardo paslaugų sutartis, tiek ir pačios V. T. parodymai. Taigi šios liudytojos parodymai, būdami nenuoseklūs ir neturėdami didelės įrodomosios vertės, nors tiesiogiai ir nepatvirtindami V. T. kaltės, tačiau jos ir nepaneigia (E. V. pripažino nežinanti, iš kur V. T. gavo pinigų skolos gražinimui, bet patvirtino, kad V. T. jai buvo skolinga ir skola buvo gražinta), todėl jie vertintini tik bendrame byloje esančių įrodymų kontekste nustatinėjant kitas svarbias bylos aplinkybes.

13Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014).

14Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais: susirašinėjimais trumposiomis žinutėmis (t. 1, b. l. 10-14), nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, lombardų pateiktais duomenimis, pakvitavimu (t. 1, b. l. 61) nustatyta, kad V. T. 2013 m. lapkričio mėn. tyčia pagrobė aukso dirbinius iš A. P. ir Ž. J. butų.

15Iš UAB „Auksinis garantas“ pranešimo matyti, kad 2013-11-12 V. T. užstatė du vestuvinius žiedus, grandinėlę ir pakabuką, už kuriuos gavo 777 Lt. Kadangi V. T. užstatytų daiktų neatsiėmė per nustatytą laiką, šie daiktai buvo išimti (t. 1, b. l. 23). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Auksinis garantas“ pateikė lombardo paslaugų sutarties kopiją Nr. 805, kurioje užfiksuota, kad V. T. pateikė 4 vnt. aukso dirbinių 13,40 g. svorio 777 Lt vertės, prekių atsiėmimo data 2013-12-12 (t. 1, b. l. 24, 25).

16Iš byloje esančių nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog iš A. P. buto prieš jos mirtį dingo 8 aukso dirbiniai, taip pat 2 dirbiniai dingo iš Ž. J. buto. Nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mama A. P., gulėdama ligoninėje prieš mirtį žodžiu padalijo jai ir kitiems savo vaikams auksinius papuošalus, kurie buvo padėti jos bute – jai asmeniškai paliko žiedą ir pakabuką. Nuvažiavus į mamos butą ieškojo papuošalų, tačiau jų nerado – buvo rasta tuščia dėžutė visai kitoje vietoje nei nurodė mama (t. 1, b. l. 42-43), duodama parodymus pirmos instancijos teisme, ji davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad lapkričio pradžioje mama liepė paimti visus turto dokumentus, o auksinius papuošalus liepė pasidalinti. Ligoninėje prie mamos aptarė, kaip juos pasidalins– mama jai paliko auksinį žiedą ir lašelio formos pakabuką, kuris buvo perdirbtas iš auskaro. Nuvažiavę į mamos butą ieškojo papuošalų - komodos stalčiuje turėjo būti širdutės formos dėžutė, tačiau tos dėžutės nerado. Tą papuošalų dėžutę rado užmestą ant spintos, ji buvo tuščia. Tą pačią dieną pasakė mamai, kad papuošalų nerado, klausė mamos ar ji tikrai žino, kad jie ten buvo. Mama buvo blaivaus proto ir sakė, kad papuošalai tikrai ten buvo (t. 1, b. l. 130-131); nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai mama paliko auksinę grandinėlę ir tuščiavidurį kryželio formos pakabuką, seserims nuvažiavus į butą buvo rasti tik dokumentai, tačiau nebuvo papuošalų dėžutės mamos nurodytame spintos stalčiuje – tuščia dėžutė buvo rasta užmesta ant spintos. Sužinojusi jog papuošalai galimai užstatyti lombarde – nuvyko į Kaune esančius lombardus, tačiau papuošalų nebebuvo (t. 1, b. l. 48-49), šiuos parodymus ji patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad jai mama paliko sutrūkusią auksinę grandinėlę ir pakabuką kryželio formos, juos buvo pirkusi pati mama (t. 1, b. l. 131); nukentėjusioji Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mama sirgdama jai paliko jos bute buvusius auksinę grandinėlę ir kryželio formos pakabuką. Jai su seserimi K. P. nuvykus į mamos butą papuošalų, nerado dėžutės kur jie turėjo būti sudėti – gerai paieškojus ji buvo rasta užmesta ant spintos. Galvojo, kad mama papuošalus laiko kitoje vietoje, taip pat neatmetė versijos, jog papuošalai yra pavogti. Nuvykusi į savo butą pamatė, kad iš jos namų buvo pavogta auksinė apyrankė ir auksiniai auskarai, už kuriuos V. T. tėvai atlygino jai padarytą žalą. (t. 1, b. l. 52-53), šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad kai rado mamos papuošalų dėžutę tuščią ir kai mamai tai pasakė, ji jai pasiūlė pasižiūrėti ar pas ją namuose viskas yra. Grįžusi namo pasitikrino, bet papuošalų dalies nerado, dėžutėje be paimtų aukso dirbinių buvo dar du auksiniai žiedai, kaltinamoji jų neėmė (t. 1, b. l. 131).

17Iš byloje esančių nukentėjusiojo G. P. parodymų matyti, kad G. P. nuosekliai teigė, jog jokio leidimo vogti iš savo mamos ir sesers nebuvo davęs, be to, tam ir nebuvo tikslo – jis dirbdavo Norvegijoje ir tuo metu gerai uždirbdavo. Jam mama asmeniškai paliko du vestuvinius žiedus. Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, jog jis draugavo su V. T., kuri, jam grįžus iš užsienio, gyvendavo kartu su juo jo mamos bute. 2013-11-13 jis išvyko darbo reikalais į Norvegiją, o V. T. savaitei laiko apsigyveno pas jo seserį Ž. J.. Lapkričio 25 ar 26 d. paskambinusi sesuo jam pasakė, kad iš mamos buto yra pavogti auksiniai papuošalai, tuščia dėžutė rasta užmesta ant spintos. Sesuo taip pat sakė, kad iš jos buto pavogti papuošalai. Suprato, kad vagystę galėjo padaryti V. T.. Susisiekus su ja, ji gynėsi nieko nevogusi, tačiau vėliau prisipažino papuošalus pavogusi ir pardavusi Kaune lombarde (t 1, b. l. 56-57). Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad jis išvažiavo į Norvegiją. Paskui sesės pasakė, kad dingo papuošalai. Spaudė kaltinamąją prisipažinti, tačiau V. T. ilgą laiką neigė savo kaltę. Gruodžio pradžioje prisipažino. Klausinėjo į kokius lombardus pridavė aukso dirbinius - kitą dieną sesuo Rita važiavo į lombardus, norėjo išsipirkti tėvų auksinius vestuvinius žiedus, tačiau papuošalų jau nebuvo. Jis kaltinamajai papuošalų nebuvo leidęs imti. Kaltinamajai buvo davę mėnesį laiko, kad atiduotų pinigus už auksą, tačiau V. T. jam grasino, kad jei parašys pareiškimą, ji parašys pareiškimą, kad ją išprievartavo (t 1, b. l. 132). Iš esmės identiškas aplinkybes G. P. nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio menu, parodė, kad į Norvegiją išvyko 2013-11-14. Turėjo pakankamai lėšų išsiruošti į Norvegiją, jo nefinansavo kelionei, jis nedavė nurodymo paimti dirbinius ir užstatyti lombarde, žadant grįžus juos išpirkti. Pinigų netrūko, parveždavo ir jai užsidirbęs. Dėl tos vagystės nieko bendro neturi, iš savo mamos nevogtų (t. 2, b. l. 25).

18Iš 2014-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. P. pateikė mobilųjį telefoną su SMS susirašinėjimo žinutėmis su V. T. (t. 1, b. l. 9). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota mobilaus ryšio telefono SMS žinučių turinys (t. 1, b. l. 10-14). Iš trumpųjų žinučių matyti, kad G. P. prašo gražinti pinigus, nes jis papuošalų vis dar neturi, o V. T. jam atsako, kad šiuo metu neturi pinigų ir pagrasina, jog jei jis rašys pareiškimą, ji taip pat jį parašys, jog jis ją išprievartavo. Vėliau V. T. rašo, kad jie nieko blogo nenori, kad neturi pinigų, nes visus atidavė jo sesei (Ž. J.), kad gražins, kai bus už ką nupirkti tuos žiedus, o šiuo metu neturi iš ko pasiskolinti, ir dar kartą pagrasina, jog jei G. P. nenusiramins ir nelauks, ji gadins jo gyvenimą. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad V. T. neneigė paėmusi papuošalus, ir neteigė, kad parduoti papuošalai padengė neva jos patirtas G. P. išvykimo išlaidas – V. T. suprato, kad turi pareigą atlyginti žalą, tačiau vengė mokėti, prisidengdama pinigų stygiumi. Susirašinėjimas taip pat atskleidžia, kad V. T. iš tiesų grasino G. P. parašyti pareiškimą, neva jis ją išprievartavo, kas taip pat iš dalies patvirtina G. P. parodymus. Tai, kad rašė SMS žinutes savo sugyventiniui G. P., apeliantė patvirtino ir apeliaciniame skunde. Iš aukščiau aptarto seka, kad V. T. savo iniciatyva, be kieno nors leidimo ar paliepimo, pagrobė aukso dirbinius iš A. P. ir Ž. J. butų.

19Iš byloje apklaustų nuteistosios tėvų liudytojų L. ir A. T. parodymų matyti, jog jie apie dukros vagystes sužinojo iš G. P., jie atlygino žalą Ž. J. ir norėjo nupirkti žiedus G. P., bet tačiau jis pasakė, kad žiedų neužteks. Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gruodžio pabaigoje atvažiavo G. P. ir pasakė, jog V. T. pavogė auksinius papuošalus. Paklausus dukros ji nurodė, kad dukra viena iš G. P. namų paėmė du auksinius žiedus ir kitus papuošalus, o iš jo sesers buto dar 2 papuošalus, V. T. sakė, kad G. P. leido pasiimti papuošalus. Jie atidavė 800 Lt Ž. J., norėjo gražinti už žiedus ir V. P., tačiau jis pasakė, kad vien už žiedus atlyginti neužteks (t. 1, b. l. 62), pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad G. atvažiavęs pasakė, jog V. T. pavogė auksą. Paskui jis atvažiavo dar kartą, sakė, kad nuvežtų jo sesei Žanetai pinigus. Jie jai nuvežė 800 Lt. Važiavo ir su kitais tartis, norėjo G. P. nupirkti žiedus, tačiau jis pasakė, kad žiedų neužteks. Tada suprato, kad bus „melžiami“. Dukra sakė, kad jai leido užstatyti tuos žiedus (t. 1, b. l. 62); ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. T. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, parodė, kad jo dukra V. T. prisipažino apie tai, kad iš G. P. mamos buto ir iš Ž. J. buto ji paėmė auksinius papuošalus, tačiau tai padarė G. P. leidimu. Ž. J. 800 litų grąžino už jos pavogtus asmeninius papuošalus. Būnant pas Žanetą pasakęs, kad atpirks G. P. auksinius vestuvinius žiedus, tačiau jis nesutiko (t. 1, b. l. 60). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu A. T. parodė, kad prieš Naujus metus atvažiavo į namus G. P.. Sakė, kad dukra pavogė auksinius žiedus. Pasakė, kad jis nieko nežino, ji yra Kaune. Po kurio laiko G. vėl atvažiavo, atvežė jos drabužius. Sakė nupirkti bent žiedus. Jie sumokėjo jo seseriai Ž. J. 800 Lt. Norėjo nupirkti G. P. žiedus, bet jis paskui pasakė, kad žiedų neužteks. Buvo ir pas K. P. tartis, bet ji pinigų neėmė. Kai grįžo dukra, klausė kas čia nutiko. Ji dievagojosi, kad nevogė aukso, kad G. leido jai užstatyti tuos aukso dirbinius.

20Iš byloje esančio ranka surašyto laisvos formos pakvitavimo, kuriame nurodyta „V. T. tėtis grąžino man pinigus. Ž. J.“, matyti, jog L. T. atlygino dukros nusikalstama veika padarytą žalą Ž. J. (t. 1, b. l. 61).

21Šie byloje surinkti įrodymai pagrindžia nuteistosios kaltę, todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pati atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. T. padarė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą, jei jo nepatvirtina kiti įrodymai. Iš to seka, kad V. T. parodymai byloje turi būti įvertinti itin kruopščiai ir pamatuotai, o jais kaip įrodymu jos kaltei grįsti gali būti remiamasi tik ta apimtimi, kuri yra neginčijamai patvirtinta kitais byloje surinktais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija, vertindama V. T. viso bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, vertina juos kartu ir remiasi ta apimtimi, kuria jie patvirtinti kitais byloje esančiais duomenimis.

22Iš ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios V. T. parodymų matyti, jog ji savo kaltę neigė ir parodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. iš G. P. mamos buto, iš spintoje esančio stalčiaus paėmė visus ten buvusius auksinius papuošalus. Tą pačią dieną ji taip pat paėmė auksinius papuošalus – auksinę apyrankę ir auksinius auskarus su akutėmis ir iš Ž. J. buto. Taip pasielgė, nes jai leido pats G. P.. Auksinius papuošalus pridavė į lombardą Kaune, jų nebeatgavo. Už gautus pinigus sumokėjo skolas (t. 1, b. l 69-70). Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kaltinamoji V. T. nurodė, kad kalta prisipažįsta iš dalies. Parodė, jog turėjo skolų dviem merginoms po 300 Lt, todėl reikėjo pinigų. Skolas norėjo atiduoti po truputį, galvojo atiduoti iš algos, bet jos pradėjo reikalauti, kad vienu metu atiduotų abejoms. Tiek pinigų neturėjo. G. P. nenorėjo prašyti pinigų, nes jis ir taip buvo nupirkęs jai striukę, batus, o prašyti tėvų pinigų būdavo gėda. Lapkričio mėnesį, būnant pas G., išvažiavo į Kauną - jam pasakė, kad reikia perlaikyti egzaminą ar kontrolinį darbą parašyti. Tą dieną paėmė aukso dirbinius, priklausiusius G. P. mamai, gyvenusiai ( - ) kaime, kurie buvo sudėti į dėžutę, o dėžutė buvo spintelės stalčiuje. G. sakė, kad tie papuošalai yra jo mamos. Juos pridavė į lombardą - pirmą dieną į lombardą atidavė A. P. auksą, o kitą dieną – Ž.. Kitą dieną grįžo ir G. P. išleido į Norvegiją. Tą auksą paskui norėjo išpirkti ir padėti į vietą, tačiau nespėjo - nuėjusi į lombardą sužinojo, kad jo jau nebėra. Vėliau G. P. pradėjo klausinėti, ar ji paėmė aukso dirbinius. Iš pradžių neigė savo kaltę, o paskui jam prisipažino per Skype. Daug mažiau buvo aukso dirbinių, nei sako nukentėjusieji – paėmė du žiedus, grandinėlę, du pakabukus. Vėliau patikslino, kad kryžiaus formos pakabukas buvo vienas ir grandinėlė viena, t. y. paėmė 2 žiedus, lašelio formos pakabuką, vieną grandinėlę su kryžiaus formos pakabuku, neėmė vieno kryžiaus formos pakabuko ir grandinėlės. Taip pat iš Ž. J., gyvenančios Lumpėnų kaime, paėmė auksinius auskarus ir sutrūkusią auksinę apyrankę. Jai turtinę žalą – 800 litų - jau atlygino. Ikiteisminio tyrimo metu teigdama, kad G. P. jai leido paimti aukso dirbinius, sakė netiesą – G. P. neleido jai paimti aukso, jis apie tai nieko nežinojo. G. P. važiuojant į Norvegiją, jo neapipirko iš savo pinigų (t. 1, b. l. 129-130). Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistoji V. T. savo kaltės nebepripažino, nurodė, kad pirmos instancijos teisme tokius parodymus davė advokato patarimu. Aukso dirbinius jai leido paimti G. P., jis pasakė, „kadangi tu išleidi pinigus dėl manęs, tai pasiimk papuošalus, parsiduok, gausi pinigų ir turėsi už ką išgyventi Kaune“. Pati Ž. paliudijo, kad ne visus papuošalus paėmė (pasakė, jog paliko žiedus ir grandinėlę), jei būtų savavališkai paėmus, būtų ėmusi viską. Viską darė su G. P. leidimu, jis viską žinojo. Iš G. P. namų paėmė viską, kas buvo dėžutėje - du žiedus, porą grandinėlių. Paskui G. P. pasakė nuvažiuoti pas Ž. pasiimti porą auskarų. Pasakė neimti žiedų ir grandinėlės, todėl ji grandinėlės nelietė ir paliko. Iš Ž. J. namų buvo pora auskarų, sutrūkusi apyrankė. Paėmė tik tuos daiktus, nes kitų paimti neleido, dėžutėje buvo grandinėlė, bet ji jos nelietė. Dėžutėje žiedų buvo ir daugiau. G. P. leido jai paimti, nes nebuvo pinigų. Ji tą pačią dieną dirbinius paėmė iš abiejų vietų (t. 2, b. l. 25-26).

23Sistemiškai lyginant visus V. T. parodymus matyti, jog ji buvo nenuosekli ne tik pripažindama savo kaltę ir nurodydama G. P. įtaką jos padarytiems veiksmams (ikiteisminio tyrimo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad papuošalus paėmė ir pardavė G. P. leidimu, o pirmos instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog dirbinius pavogė savo iniciatyva be G. P. žinios), bet ir duodama parodymus dėl kitų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. nurodė, jog iš G. P. mamos buto paėmė visus buvusius papuošalus (auksinė grandinėlė, auksinis žiedas, smulkaus rašto auksinė grandinėlė, du auksiniai kryžiaus formos pakabukai, du auksiniai vestuviniai žiedai, lašo formos pakabukas) – viso 8 gaminius, o iš Ž. J. paėmė auksinę apyrankę ir auksinius auskarus, nors buvo kitų papuošalų, jų neėmė. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu, nors ir pripažindama savo kaltę, V. T. jau nurodė, kad iš G. P. mamos buto paėmė du žiedus, grandinėlę ir du pakabukus (lašo ir kryžiaus formos) – viso 5 gaminius, o iš Ž. J. paėmė vieną sutrūkusią auksinę apyrankę ir auksinius auskarus. Apygardos teisme V. T. nurodė, jog iš G. P. mamos buto paėmė viską, kas buvo dėžutėje – du žiedus ir dvi grandinėles (viso 4 gaminius), o iš Ž. J. paėmė vieną sutrūkusią auksinę apyrankę ir auksinius auskarus. Taigi viso baudžiamojo proceso metu V. T. buvo nenuosekli įvardindama iš G. P. mamos buto paimtus papuošalus – ikiteisminio tyrimo metu nurodė paėmusi 8 dirbinius, pirmos instancijos posėdžio metu nurodė, kad paėmė tik 5 dirbinius, o apeliacinės instancijos posėdyje įvardino tik 4 dirbinius. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad nuteistoji skirtingai nurodydavo paimtų dirbinių skaičių, ji nuosekliai tvirtino, kad iš G. P. mamos buto paėmė visus dėžutėje buvusius dirbinius, kas rodo, jog duodant nuoseklius parodymus paimtų dirbinių skaičius kisti neturėjo.

24Nurodydama, jog iš tiesų veikė G. P. liepimu ir aukso dirbinius paėmė su jo žinia, V. T. pabrėžia, kad iš Ž. J. paėmė ne visus papuošalus, o tik tuos, kuruos jai liepė G. P.. Iš bylos duomenų matyti, jog G. P. motina buvo išvežta į ligoninę prieš tai, kai V. T. paėmė visus jos bute buvusius aukso dirbinius, tuo tarpu iš Ž. J., kol ši nebuvo namie, ji paėmė tik 2 auksinius dirbinius, nors dėžutėje buvo daugiau. Tačiau akivaizdu, kad G. P. motinai sunkiai sergant ir būnant ligoninėje, V. T. galėjo tikėtis, jog jos vagystė bus nepastebėta, kad serganti mama vaikams nepasakys, kur padėti aukso dirbiniai (tai, jog, neradus dirbinių pamanė, kad mama neteisingai nurodė jų buvimo vietą, nurodė ir K. P. (t. 1, b. l. 130), ir jų neradus nebus suprasta, kad juos paėmė V. T.. Tuo tarpu Ž. J. iš namų buvo išvykusi tik trumpam, todėl nuteistajai, siekiant, kad jos nusikalstama veika nebūtų iškart pastebėta, buvo paranku paimti tik dalį papuošalų. Iš Ž. J. parodymų, duotų pirmos instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad tai, jog dingę jos papuošalai, ji pastebėjo tik tuomet, kai neradus mamos papuošalų, nusprendė patikrinti savo namuose esančius dirbinius (t. 1, b. l. 130), taigi V. T., nepaimant visų papuošalų iš Ž. J., pavyko ilgesniam laikui nuslėpti savo nusikalstamą veiką, o tuo atveju, jei A. P. nebūtų liepusi surasti jos papuošalų, galbūt ir apskritai būtų išvengusi atsakomybės. Iš to seka, jog aplinkybė, kad V. T. nepaėmė visų pas Ž. J. buvusių papuošalų, buvo sąlygota ne tariamo G. P. paliepimo vykdymo, o siekio nuslėpti savo nuskalstamą veiką kuo ilgesnį laiką.

25Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, jog G. P. liepė auksinius papuošalus pasiimti iš Ž. J., ji pasiėmė tik apyrankę bei auskarus ir daugiau nieko neėmė, tačiau nenurodo, kad vykdė konkrečius G. P. paliepimus renkantis, kuriuos tiksliai papuošalus pasiimti (t. 1, b. l. 69). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. T. jau nurodė, kad G. P. jai konkrečiai pasakė nuvažiuoti pas Ž. J. pasiimti porą auskarų, ir neimti žiedų ir grandinėlės, tačiau V. T. pažymėjo, kad pasiėmė ne tik auskarus, bet ir auksinę apyrankę (t. 2, b. l. 27). Tokiu būdu V. T. nenurodo, kieno paliepimu ji paėmė auksinę apyrankę, kita vertus, nenurodo, kaip ji suprato, kokius būtent papuošalus jai pasiimti nurodė G. P. (grandinėlę ar apyrankę), ir iš kur Ž. J. brolis galėjo taip gerai žinoti visus sesers turimus papuošalus (jei jis, nebūdamas vietoje, išties nurodė, kuriuos papuošalus paimti, o kuriuos palikti). Akivaizdu, jog V. T. įvardijamas G. P. prašymas V. T. būnant pas jo seserį Ž. J. namuose, kol pastarosios nėra, paslapčia paimti svetimus, sesers papuošalus, be jokios abejonės būtų turėjo sukelti įtarimą dėl tokių veiksmų teisėtumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad po tokio G. P. prašymo ji Ž. J. nieko nepasakė ir veikė be jos žinios, neklausė, ar brolio leidimu ji gali iš jos namų paimti kokius nors papuošalus. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. T. tėvai atlygino Ž. J. visus dėl iš jos buto pavogtų aukso dirbinių patirtus nuostolius, be to, V. T. tėvas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog bandė tartis ir su K. P., bet ši pinigų neėmė (t. 1, b. l. 132), kas vertinant visą aplinkybių visumą taip pat iš dalies patvirtina, kad V. T. savo iniciatyva, be G. P. leidimo iš Ž. J. pavogė du aukso dirbinius. Šiame kontekste taip pažymėtina, jog V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog veikdama G. P. paliepimu iš A. P. bute spintos stalčiuje buvusios dėžutės „pasiėmė visus dirbinius, ir tuščią dėžutę padėjo ant spintos viršaus“ (t. 1, b. l. 69), tai, kad tuščia dėžutė buvo užmesta ant spintos, pirmos instancijos teismo posėdyje parodė ir papuošalų mamos bute ieškojusi nukentėjusioji K. P. (t. 1, b. l. 131). Akivaizdu, jog manydama, kad turi G. P. leidimą pasiimti dėžutėje buvusius papuošalus, V. T. dėžutės slėpusi užmetant ją ant spintos nebūtų, tačiau ji elgėsi priešingai – paėmusi visus dėžutėje buvusius papuošalus, ji išėmė dėžutę iš stalčiaus ir užmetė ją ant spintos, taip apsunkindama spartų papuošalų dingimo fakto nustatymą ir iš esmės patvirtindama, jog suprato, kad veikia neteisėtai. Nenuoseklūs ir prieštaringi V. T. parodymai ir nurodant pavogtų aukso dirbinių realizavimo lombarduose aplinkybes. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teismo posėdyje nurodžiusi, kad vieną dieną užstatė A. P. dirbinius, o kitą dieną į lombardą nunešė iš Ž. J. pavogtus auksinius papuošalus (t. 1, b. l. 130), bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. T. jau nurodė, kad visus dirbinius lombarde užstatė tą pačią dieną. Taip pat pažymėtina, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. T. nuosekliai teigė, kad užstačiusi dirbinius lombarduose žadėjo juos išpirkti vėliau, tačiau iš jos parodymų (t. 1, b. l. 69, 129-130; t. 2, b. l. 25-26), matyti, kad pirmojoje supirkimo vietoje PC „S.“ ji nepasiėmė dokumentų, su kuriais galėtų išsipirkti paliktus papuošalus, o antrajame lombarde, ir gavusi dokumentus jų neišsaugojo, kas paneigia nuteistosios versiją, neva ji ketino išpirkti papuošalus ir gražinti juos savininkams. Be to, V. T. lombarde buvo pasakyta, jog įkeistų daiktų išpirkimo terminas – vienas mėnuo (t. 1, b. l. 69), o ji žinojo, kad G. P. iš Norvegijos grįždavo kas porą mėnesių, kas paneigia nuteistosios versiją, jog G. P. jai žadėjo grįžęs išpirkti papuošalus (t. 2, b. l. 25).

26Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistoji V. T. padarė jai inkriminuojamą BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

27Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji V. T. nesutiko ir su pirmos instancijos teismo nustatyta pavogto turto apimtimi ir verte, tačiau sutinka, jog iš Ž. J. buto paėmė 2 dirbinius, už kuriuos nuteistosios tėvas Ž. J. atlygino 800 litų žalą. Apeliantė taip pat ginčija apylinkės teismo nukentėjusiesiems priteistą neturinę žalą, mano, kad nukentėjusieji nori iš jos nepagristai pasipelnyti.

28Analizuojant byloje esančius nukentėjusiųjų parodymus, matyti, kad iš A. P. buto prieš jos mirtį dingo 8 aukso dirbiniai, taip pat 2 dirbiniai dingo iš Ž. J. buto. Kaip matyti iš bylos duomenų ir nukentėjusiųjų parodymų, A. P. savo bute ilgą laiką laikė minėtus 8 aukso dirbinius, o jų pasigesta tik tuomet, kai mama atskleidė vaikams, kur laikomi papuošalai ir paaiškino kaip juos reikia pasidalinti. Negalima kategoriškai atmesti, kad per ilgą laiką dirbiniai galėjo pasimesti, būti paimti pašalinių asmenų ar netgi pačių šeimos narių. Neatmestina galimybė, jog A. P. apskritai minėtoje dėžutėje laikė tik dalį iš jos vaikams įvardintų papuošalų – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. J. parodė, kad neradusi papuošalų visų pirma pagalvojo, kad mama papuošalus laikė kitoje vietoje, o tai rodo, jog vaikai tikslai nežinojo nei papuošalų laikymo vietos, nei jų kiekio, be to, aplinkybė, kad Ž. J. suabejojo mamos nurodymais rodo, jog ji pati neatmetė galimybės, kad papuošalų gali būti mažiau ar jie padėti ne toje vietoje, ir tik supratusi, kad kažkiek papuošalų pavogė V. T. nusprendė, kad minėtoje dėžutėje buvo visi 8 papuošalai. Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusieji V. T. laikė būsima savo šeimos nare, ja itin pasitikėjo (ji turėjo tiek A. P., tiek ir Ž. J. buto raktus, buvo paliekama viena namie), ji draugavo su nukentėjusiuoju G. P., tačiau po V. T. vagystės santykiai tarp jos ir A. P. vaikų pašlijo ir tapo itin priešiški, G. P. nuolatos skambindavo V. T. ir jos tėvams reikalaudamas vis daugiau pinigų už dirbinius, tuo tarpu V. T. grasino parašyti pareiškimą prieš G. P. dėl tariamo išžaginimo, be to, V. T. nurodė, jog ji G. P. buvo neištikima, kas rodo, jog nukentėjusieji yra priešiškuose santykiuose su V. T. ir gali būti nevisiškai objektyvūs. Kolegijos vertinimu, nustatinėti V. T. pagrobto turto kiekį remiantis išimtinai jokiais kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais nepatvirtintais nukentėjusiųjų parodymais negalima, todėl teisėjų kolegija, nustatinėdama pagrobto turto apimtį ir vertę, visų pirma remiasi byloje esančiais objektyvių įrodymais: lombardo „Auksinis garantas“ pranešimu (t. 1, b. l. 23), lombardo paslaugų sutartimi (t. 1, b. l. 25) ir neatsiimtų dirbinių išsiėmimo aktu (t. 1, b. l. 26-38), bei greta analizuoja juos patvirtinančius kitus byloje esančius įrodymus.

29Kaip jau minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. T. keitė parodymus dėl iš A. P. buto pavogtų dirbinių ir jų skaičiaus, iš pradžių nurodydama jog pavogė 5 gaminius – du pakabukus ir du žiedus ir grandinėlę, o vėliau, kad pavogė 4 dirbinius – du žiedus ir dvi grandinėles, tačiau buvo nuosekli nurodydama, kur ir kokia tvarka realizavo iš A. P. ir iš Ž. J. butų pagrobtus papuošalus. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji nurodė, jog 2013 m. lapkritį Kaune, Krėvės pr. esančiame lombarde pridavė visus papuošalus iš A. P. buto, o prekybos centre „S.“, Kaune, pridavė Ž. J. auksinius papuošalus (t. 1, b. l. 69). Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, nurodydama, kad nusikalstamą veika atliko be draugo G. P. žinios, V. T. nurodė, jog iš Ž. J. pavogtus dirbinius pristatė į lombardą, esantį prekybos centre „S.“, o kitus papuošalus į lombardą „Auksinis garantas“ (( - ), Kaunas) (t. 1, b. l. 129-130). Iš byloje esančio lombardo „Auksinis garantas“ pranešimo (t. 1, b. l. 23), lombardo paslaugų sutarties (t. 1, b. l. 25) ir neatsiimtų dirbinių išsiėmimo akto (t. 1, b. l. 26-38) matyti, kad į šį lombardą V. T. pristatė tik 4 dirbinius (nurodyti 2 vestuviniai žiedai, grandinėlė ir pakabukas). Taigi byloje esančiais objektyviais duomenimis neginčytinai nustatyta, jog iš A. P. buto V. T. pavogė 4 aukso dirbinius, kuriuos ir pardavė šiame lombarde. Jokių objektyvių įrodymų, jog būtent V. T. pagrobė kitus 4 nukentėjusiųjų nurodomus A. P. aukso gaminius, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, jog visos bylos nagrinėjimo metu V. T. iš esmės nuosekliai nurodė ir sumas, gautas už parduotus dirbinius: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pardavusi iš A. P. buto paimtus dirbinius gavo 700 Lt, o iš Ž. J. – 300 Lt; pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog už A. P. auksą gavo 700 Lt (vėliau patikslino jog galėjo gauti 777 Lt), o iš Ž. J. – 300 Lt. Gautų pajamų suma iš esmės proporcinga nustatytam V. T. pagrobtam ir parduotam turtui – už 2 Ž. J. dirbinius gavo 300 Lt, o už 4 A. P. papuošalus 777 Lt, ir tai dar labiau sustiprina abejonę, jog V. T. iš A. P. buto pagrobė ne 8, o tik 4 dirbinius.

30Šiuo atveju byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad V. T. pagrobė visą kaltinime nurodytą turto kiekį, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas laikant nustatytu, jog V. T. iš A. P. priklausančio buto pagrobė 4 aukso dirbinius. Sprendžiant dėl konkrečių dirbinių, kurie buvo pagrobti iš A. P. buto, teisėjų kolegija vadovaujasi lombardo paslaugų sutartimi (t. 1, b. l. 25) ir neatsiimtų dirbinių išsiėmimo aktu (t. 1, b. l. 26-38) ir laiko, jog V. T. įkeitė 2 vestuvinius žiedus, 1 grandinėlę ir 1 pakabuką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 45-46) nurodyta iš A. P. buto pavogtų atskirų dirbinių vertė atitinka rinkos kainą, nėra nepagrįstai didelė. Taip patvirtina ir ta aplinkybė, jog nuteistosios tėvas Ž. J. už iš jos buto pavogtus du panašios vertės aukso dirbinius atlygino 800 litų žalą, kas rodo, jog nuteistųjų nurodoma atskirų dirbinių vertė yra protinga ir proporcinga jų vertei, todėl teisėjų kolegija, sumažinusi pavogtų dirbinių apimtį, jų atskirų verčių nekeičia. Sumažinus pagrobto turto kiekį, negalima nustatyti, kuriam konkrečiai iš vaikų priklausantis turtas buvo pavogtas V. T., todėl nustatytina, jog pagrobtas turtas priklausė visiems nukentėjusiesiems lygiomis dalimis. Pripažinus įrodytu, jog vagystės iš A. P. buto metu pagrobti du žiedai, viena grandinėlė ir vienas pakabukas, priklausę visiems nukentėjusiesiems, BPK 328 str. 3 p. numatytu pagrindu (nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių) skundžiamo nuosprendžio nustatomieji dalis keičiama laikant nustatytu, kad „V. T. 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 15 val., ( - ), A. P. priklausančiame bute, iš kambaryje esančios spintos stalčiaus tyčia pagrobė R. K., K. P., Ž. J. ir G. P. priklausančius du auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė – po 900 litų, auksinį pakabuką 300 litų vertės ir 450 litų vertės auksinę grandinėlę tuo nukentėjusiesiems padarydama 2550 Lt žalos. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. T. 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 17 val., Lumpėnų k. Pagėgių sav., iš Ž. J. priklausančio buto tyčia pagrobė Ž. J. priklausančią 400 litų vertės auksinę apyrankę ir 400 litų vertės auksinius auskarus, tuo nukentėjusiajai Ž. J. padarydama 800 litų turtinės žalos.“. Atitinkamai sumažintinas ir apylinkės teismo priteistos turtinės žalos dydis nuo 4350 Lt (850 Litų R. K., K. P., Ž. J. ir 1800 Litų G. P.) iki 2550 Lt (po 637,5 lito kiekvienam nukentėjusiajam). V. T. kaltė dėl likusių aukso dirbinių vagystės pripažįstama neįrodyta ir ši kaltinimo dalis šalinama kaip nepasitvirtinusi.

31Sumažėjus pagrobto turto kiekiui, V. T. veikos kvalifikacija dėl to nesikeičia, todėl kolegija nemato pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde to ir nėra prašoma. V. T. iš mokymo įstaigos charakterizuojama neigiamai, po nusikaltimo padarymo yra bausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, kokių nors jos atsakomybę švelninančių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos pirmosios instancijos teismui skiriant bausmę, apeliacinio proceso metu nenustatyta. V. T. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė maksimaliai atitinka jos ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, todėl vien pagrobto turto vertės ir kiekio sumažėjimas neduoda pakankamo pagrindo kokiu nors būdu švelninti paskirtą bausmę.

32Apeliaciniu skundu nuteistoji V. T. nesutinka ir su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu nukentėjusiesiems, nurodydama, jog jie tik siekia iš jos pasipelnyti. CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

33Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas nukentėjusiosioms R. K., K. P., Ž. J. po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji iš nukentėjusiųjų pagrobė jų mamai priklausiusius aukso dirbinius, kuriuos, jau būdama ligota, ji paliko nukentėjusiesiems, kiekvienam iš jų įvardindama, koks konkrečiai aukso dirbinys kuriam atitenka, o jų netekus dėl įvykdytos vagystės, nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, tai yra neturtinę žalą. Teismas įvertino, kad nukentėjusieji nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio, kaip mamos palikimą jiems atitekusių vertybių jie nepasidalino, nenešiojo, kas leidžia teigti, kad ypatingos asmeninės vertės nukentėjusiesiems jie neturėjo, taip pat įvertino ir pavogtų dirbinių materialinę vertę. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad aplinkybė, jog kaltinamoji žinojo, kad vagystės metu A. P. priklausę aukso dirbiniai jos jau buvo padalinti vaikams, nenustatyta, taigi vagystės metu ji negalėjo įvertinti aplinkybės, kad nukentėjusieji kiekvienas gali atskirai pareikšti ieškinius, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteisdamas G. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas be minėtų motyvų nurodė, kad buvo pavogti jam palikti jo tėvų vestuviniai žiedai kuriuos, jo teigimu, jis būtų pasilikęs sau ir nešiojęs po santuokos sudarymo, ir ši aplinkybė, taip pat tai, kad vagystę įvykdė asmuo, su kuriuo jis artimai draugavo ar net siejo ateities planus, leidžia teigti, kad G. P. padaryta didesnė, nei nukentėjusiosioms jo seserims, neturtinė žala.

34Teisėjų kolegija pažymi, jog kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011). Todėl atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į žalą padariusio asmens atsakomybės kaltės formą, jo elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo, turtinę ir šeiminę padėtį, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, nors ir mažindamas nukentėjusiųjų pareikštame civiliniame ieškinyje nurodomą neturtinės žalos dydį, nepakankamai įsigilino į aptartų kriterijų visumą, situacijos specifiką, formuojamą teismų praktiką ir neatsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, nustatė per didelį neturtinės žalos dydį.

35V. T. veika buvo nukreipta tik į nukentėjusiųjų turtą, jokios kitos žalos savo veiksmais ji nesukėlė. Nors nurodoma, kad V. T. nusikaltimas sukėlė neigiamas emocijas tiek nukentėjusiesiems, tiek jų ligotai mamai, vis dėlto, sveikatos pablogėjimą patvirtinantys medicininiai dokumentai byloje nepateikti nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog nors nukentėjusieji akcentuoja relikvinę papuošalų vertę, pastebėtina, jog nėra duomenų, kad pagrobti papuošalai būtų ilgametės šeimos relikvijos, einančios iš kartos į kartą, be to, kad jie būtų išskirtiniai, vienetinės, o ne masinės gamybos produktai. Be to, šiuo nuosprendžiu nustatyta nuteistosios padaryta turtinė žala 2550 Lt yra neproporcingai maža, palyginus su apylinkės teismo priteista bendra nukentėjusiųjų neturtine žala – 2500 Lt. Teismų praktikoje, net ir imant domėn, jog pagrobtas turtas turėjo asmeninę vertę, priteisiama ženkliai mažesnė neturtinė žala, lyginant su pagrobto turto verte. Pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-378-487-2013 nustačius jog pagrobta juvelyrinių dirbinių, turinčių ne tik 12231,80 Lt turtinę, bet ir asmeninę vertę, nukentėjusiesiems priteista 500 ir 1000 litų neturtinės žalos, todėl šiuo atveju, nustačius, kad V. T. pagrobto turto vertė tenkanti vienam nukentėjusiajam – 637,5 Lt, apylinkės teismo priteista neturtinė žala būtų per didelė. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, kaltininkės turtinės padėties, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė, todėl pirmosios instancijos teismo iš nuteistosios priteistas žalos atlyginimas mažinamas, priteisiant R. K., K. P., Ž. J. ir G. P. po 30 Eur (103,58 Lt).

36Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios V. T. apeliacinį skundą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajai V. T.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajai V. T. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinkta advokatė D. Rocevičienė (pažymoje klaidingai nurodyta – D. I.). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 40) dėl BPK 106 str. 2 d. nustatyta tvarka valstybės naudai priteistinų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų - 121,59 Eur, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos patirtos išlaidos iš V. T. valstybės naudai negali būti priteisiamos, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. T. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015)

37Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

Nutarė

38Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.

39Laikyti nustatytu, kad V. T. 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 15 val., ( - ), A. P. priklausančiame bute, iš kambaryje esančios spintos stalčiaus tyčia pagrobė R. K., K. P., Ž. J. ir G. P. priklausančius du auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė – po 900 litų, auksinį pakabuką 300 litų vertės ir 450 litų vertės auksinę grandinėlę tuo nukentėjusiesiems padarydama 2550 Lt turtinę žalą. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. T. 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 17 val., Lumpėnų k. Pagėgių sav., iš Ž. J. priklausančio buto tyčia pagrobė Ž. J. priklausančią 400 litų vertės auksinę apyrankę ir 400 litų vertės auksinius auskarus, tuo nukentėjusiajai Ž. J. padarydama 800 litų turtinę žalą.

40Patenkintą nukentėjusiųjų R. K., K. P., Ž. J. ir G. P. civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 184,63 Eur (637,5Lt) kiekvienam nukentėjusiajam.

41Patenkintą nukentėjusiųjų R. K., K. P., Ž. J. ir G. P. civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 30 Eur (103,58 Lt) kiekvienam nukentėjusiajam.

42Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nuosprendžiu iš V. T. nukentėjusiajai R. K. priteista 850 Lt turtinės... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. V. T. nuteista už tai, kad ji 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą... 5. Apeliaciniu skundu V. T. prašo nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios... 6. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą... 7. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 8. Skundžiamu nuosprendžiu V. T. nuteista pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad ji... 9. Nuteistoji V. T. nesutinka su tokiu jos veiksmų kvalifikavimu, nurodo, jog... 10. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo... 11. Apylinkės teismas, be kitų įrodymų, skundžiamą nuosprendį grindė ir G.... 12. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog E. V. ją apkalbėjo ir melavo... 13. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad... 14. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais: susirašinėjimais trumposiomis... 15. Iš UAB „Auksinis garantas“ pranešimo matyti, kad 2013-11-12 V. T.... 16. Iš byloje esančių nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog iš A. P. buto... 17. Iš byloje esančių nukentėjusiojo G. P. parodymų matyti, kad G. P.... 18. Iš 2014-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. P.... 19. Iš byloje apklaustų nuteistosios tėvų liudytojų L. ir A. T. parodymų... 20. Iš byloje esančio ranka surašyto laisvos formos pakvitavimo, kuriame... 21. Šie byloje surinkti įrodymai pagrindžia nuteistosios kaltę, todėl... 22. Iš ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios V. T. parodymų matyti, jog ji savo... 23. Sistemiškai lyginant visus V. T. parodymus matyti, jog ji buvo nenuosekli ne... 24. Nurodydama, jog iš tiesų veikė G. P. liepimu ir aukso dirbinius paėmė su... 25. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, jog G. P. liepė auksinius papuošalus... 26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje... 27. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu... 28. Analizuojant byloje esančius nukentėjusiųjų parodymus, matyti, kad iš A.... 29. Kaip jau minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. T.... 30. Šiuo atveju byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie neginčijamai... 31. Sumažėjus pagrobto turto kiekiui, V. T. veikos kvalifikacija dėl to... 32. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. T. nesutinka ir su neturtinės žalos... 33. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas... 34. Teisėjų kolegija pažymi, jog kad ir kokie skaudūs būtų įvykio... 35. V. T. veika buvo nukreipta tik į nukentėjusiųjų turtą, jokios kitos žalos... 36. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios V. T. apeliacinį... 37. Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 332 str., teisėjų... 38. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.... 39. Laikyti nustatytu, kad V. T. 2013 m. lapkričio mėn. tiksliai nenustatytą... 40. Patenkintą nukentėjusiųjų R. K., K. P., Ž. J. ir G. P. civilinių... 41. Patenkintą nukentėjusiųjų R. K., K. P., Ž. J. ir G. P. civilinių... 42. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....