Byla e2-957-370/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. B. (D. B.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Mivildos grupė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3233-467/2018, kuria tenkintas ieškovo S. P. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio, pareikšto atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mivildos grupė“, S. B. (S. B.), D. B., Y. K. (Y. K.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, reikalavimams užtikrinti (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Tavo sėkmė“, P. A., D. B. A.),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas S. P. J. teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia atsakovų S. B. ir UAB „Mivildos grupė“ 2013-11-29 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio reg., Nr. 11725), kuria S. B. UAB „Mivildos gupė“ pardavė jam priklausiusį butą, esantį adresu ( - ); 2) taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Mivildos grupė” atsakovui S. B. priteisti 111 392,03 Eur; 3) ieškovo 111 392,03 Eur reikalavimo pagal 2013-01-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2014-01-03 paprastąjį neprotestuotiną vekselį dalies išieškojimą nukreipti į nuginčyto sandorio pagrindu iš atsakovės UAB „Mivildos grupė“ atsakovui S. B. priteistą 111 392,03 Eur sumą; 4) pripažinti apsimestiniais 2013-06-27, 2017-05-07 ir 2017-12-11 UAB „Mivildos grupė“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorius ir pirkėjo teises perkelti atsakovui S. B., nustatant jam nuosavybės teises į 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Mivildos grupė“ akcijų; 5) priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Mivildos grupė“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ja ar trečiuosius asmenis, neviršijant 111 392,03 Eur sumos; areštuoti atsakovui D. B. priklausančias UAB „Mivildos grupė“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, uždraudžiant turtu disponuoti.
  3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad ieškiniu reikalaujama iš atsakovės UAB „Mivildos grupė“ priteisti 111 392,03 Eur suma laikytina itin didele. Atsakovė nebeturi jokio nekilnojamojo turto, nes vienintelį jai priklausiusį butą pardavė 2017-12-01 tretiesiems asmenims P. A. ir D. B. A., siekiant išvengti galimo priverstinio žalos išieškojimo S. B. atžvilgiu pradėjus ikiteisminius tyrimus. Atsižvelgiant į pradėtus ikiteisminius tyrimus, įmonės 2016 metų finansiniai duomenys gali būti suklastoti ir neatitikti realios padėties. Be to, antstoliui V. Č. nepavyksta bendrovei įteikti dokumentų, kad galėtų vykdyti išieškojimą iš bendrovės darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio (S. B. yra UAB „Mivildos grupė“ darbuotojas). Taigi atsakovė UAB „Mivildos grupė“ mėgina nuslėpti turtą ir išvengti galimo nepalankaus sprendimo jos atžvilgiu vykdymo, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą bendrovės turtui.
  4. Be to, ieškovas turi itin didelę reikalavimo teisę į S. B., kuris neturi jokio oficialiai registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai leidžia spręsti apie jo nesąžiningą ar netgi nusikalstamą elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu reikalaujama pripažinti UAB „Mivildos grupė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis apsimestinėmis bei pripažinti nuosavybės teises į jas S. B., taip pat įvertinus jo giminystės ryšį su dabartiniu akcininku D. B., ieškovo teigimu, yra didelė tikimybė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, akcijos gali būti vėl perleistos, dėl to būsimo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar netgi taptų neįmanomas. Tai suponuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – akcijų areštą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nutarė ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovės UAB „Mivildos grupė“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis neviršijant bendros 111 392,03 Eur sumos, leidžiant bendrovei vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, darbo užmokestį, atsiskaityti su ieškovu, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti, taip pat nutarė areštuoti D. B. priklausančias UAB „Mivildos grupė“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, uždraudžiant šiomis akcijomis disponuoti.
  2. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus, t. y. pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu reikalaujama priteisti suma laikytina pakankamai didele, todėl ši aplinkybė, taip pat ieškovo pateikti duomenys apie UAB „Mivildos grupė“ ir S. B. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, bendrovės nekilnojamojo turto neturėjimą, turto sumažinimą 2017-12-01 pardavus butą, bendrovės 2016 m. balanso duomenis ir abejones dėl jame nurodyto turto ir įsipareigojimų realumo, aplinkybę, kad antstoliui nepavyksta bendrovei įteikti dokumentų, kad būtų vykdomas išieškojimas, suponuoja išvadą, kad UAB „Mivildos grupė“ mėgina nuslėpti turtą ir išvengti galimo nepalankaus sprendimo jos atžvilgiu vykdymo, o tai sudaro pagrindą bendrovės turtui taikyti areštą.
  4. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina ieškovo turimą didelę reikalavimo teisę ir į atsakovą S. B., kuris neturi jokio oficialiai registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir kurio atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, leidžiantys spręsti, kad jo elgesys ne tik nesąžiningas, bet ir galimai nusikalstamas. Šios aplinkybės, taip pat ieškinio reikalavimai pripažinti UAB „Mivildos grupė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis apsimestinėmis bei pripažinti nuosavybės teises į jas S. B., kuris giminystės ryšiais susijęs su dabartiniu akcininku D. B., teismo vertinimu leidžia spręsti apie egzistuojančią didelę tikimybę, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, akcijos gali būti vėl perleistos ir dėl to būsimo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar netgi taptų neįmanomu, todėl nutarė taikyti akcijoms areštą.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovas D. B. teismo prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties dalį dėl akcijoms taikyto arešto, panaikinant areštą apeliantui priklausančioms UAB „Mivildos grupė“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų.
  2. Skunde nurodoma, kad S. B., iš kurio ieškovas siekia atgauti skolą, niekada nebuvo UAB „Mivildos grupė“ akcininkas, apeliantas jas įsigijo iš Y. K., todėl akcijos negali būti atimtos iš sąžiningo akcininko D. B..
  3. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Mivildos grupė“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovas ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia buto pirkimo–pardavimo sutartį grindžia actio Pauliana sandorių negaliojimo pagrindu, nors neabejotinai yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
    2. Iki ginčijamo buto pirkimo–pardavimo sandorio (2013-11-29) S. B. buvo pasirašęs tik 2013-01-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 70 000 Eur sumai. Todėl laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai taikytos visai ieškinio sumai.
    3. Kritiškai vertintini nutarties motyvai, susiję su ikiteisminiais tyrimais: pirma, nei nutartyje, nei ieškinyje nėra nurodyti ikiteisminių tyrimų numeriai, nėra įrodymų apie juos; antra, nei UAB „Mivildos grupė“, nei jos vadovui, darbuotojams nėra įteikti jokie pranešimai apie įtarimą kokia nors nusikalstama veika; trečia, nėra jokių objektyvių duomenų ar dokumentų apie atsakovės UAB „Mivildos grupė“ finansinės atskaitomybės klastojimą.
    4. Tiek skundžiama nutartis, tiek ieškinys grindžiami tuo, kad atsakovei UAB „Mivildos grupė“ pardavus butą tretiesiems asmenims neva buvo sumažinta bendrovės turimo turto vertė, tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti, nes už parduotą butą buvo gautas atsiskaitymas bendrovės naudai – sumažinta skola kredito unijai „Taupa“ 64 327 Eur suma ir 45 673 Eur gauti į bendrovės kasą.
    5. Apeliantės turtui taikytas areštas yra neproporcingas ir neteisingas, žlugdantis jos ūkinę veiklą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas S. P. J. teismo prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  6. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atskirieji skundai grindžiami ieškinio nepagrįstumu, nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis ieškinio prima facie nepagrįstumu galima tik tada, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pvz., pasirinktas neleistinas ar neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas ir pan. Nagrinėjamu atveju pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, o ieškovas, būdamas S. B. kreditorius, turi teisę reikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus.
    2. UAB „Mivildos grupė“ skundo argumentas dėl praleistos vienerių metų ieškinio senaties termino šioje stadijoje nėra teisiškai reikšmingas. Teismas tik nagrinėdamas bylą galės nustatyti, ar yra praleistas senaties terminas, o jeigu yra, jį atnaujinti. Be to, ieškinio senatis, taikant actio Pauliana institutą, skaičiuojama ne nuo sandorio sudarymo dienos, o nuo momento, kai kreditorius sužinojo, jog neturi galimybės realizuoti savo reikalavimo teisės dėl sandorio sudarymo, todėl senaties terminas nėra praleistas.
    3. Nesutiktina su UAB „Mivildos grupė“ atskirojo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe dėl jos ir atsakovo S. B. atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų. Ieškovas į bylą yra pateikęs duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, tačiau juos prašė laikyti nevieša bylos medžiaga.
    4. Teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės UAB „Mivildos grupė“ turto sumažėjimo 90 000 Eur suma. Antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepavyko rasti turto nutartyje nurodytai sumai, todėl akivaizdu, kad pajamos, gautos pardavus butą, buvo išleistos.
    5. Atsakovė UAB „Mivildos grupė“ nepateikė jokių įrodymų apie savo gerą finansinę padėtį, kuri paneigtų didelės ieškinio sumos prezumpciją.
    6. Atsakovas D. B. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad jam priklausančioms akcijoms taikytas areštas būtų neproporcinga priemonė ar kad tai pažeistų jo interesus.
    7. UAB „Mivildos grupė“ taip pat nepateikė įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jos verslui, juolab kad nutartimi atsakovei leista daryti atsiskaitymus su darbuotojais ir valstybės bei VSDF biudžetu.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunuose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

5Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Mivildos grupė“ kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 1) 2016-12-21 išieškojimo informacijos kopiją; 2) S. B. išrašo iš sąskaitos kopiją; 3) KU „Taupa“ patvirtinimo kopiją; 4) išrašų iš sąskaitų kopijas dėl atsiskaitymo. Apeliantas D. B. kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2013-05-24 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Mivildos grupė“. Ieškovas 2018-04-26 prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naują įrodymą – UAB „Mivildos grupė“ antstoliui A. N., vykdančiam Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį, 2018-04-13 pranešimą dėl būtinųjų išlaidų pašifravimo.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių į bylą pateikti duomenys, kuriais grindžiama jų įrodinėtina pozicija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, gali būti reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos nepranešus atsakovams, todėl apeliantų kartu su atskiraisiais skundais pateiktų įrodymų, su kuriais turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakyti ieškovas, nepridėjimas prie bylos pažeistų jų teisę į teisminę gynybą. Savo ruožtu ieškovės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas naujas įrodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas siurpriziniu apeliantei UAB „Mivildos grupė“, atsižvelgiant į tai, kad ji pati jį pateikė antstoliui.
  4. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kita byloje esančia medžiaga.

6Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovų UAB „Mivildos grupė“ ir D. B. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant šių sąlygų visetui: pirma, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių pakanka joms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Mivildos grupė“ turto areštą ir atsakovui D. B. priklausančių UAB „Mivildos grupė“ 100 vnt. akcijų areštą – taikė konstatavęs egzistuojant abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms. Iš atskirųjų skundų argumentų spręstina, kad nagrinėjamu atveju kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai tiek dėl pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo, tiek dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 str.).
  4. Vienas iš ieškiniu reiškiamų reikalavimų – 2013-11-29 buto pirkimo–pardavimo sutarties, kuria atsakovas S. B. atsakovei UAB „Mivildos grupė“ pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą, negaliojimas actio Pauliana pagrindu ir restitucijos (ekvivalentu pinigais) taikymas, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mivildos grupė“ butą 2017-12-01 pardavė tretiesiems asmenims. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad S. B. parduodant nekilnojamąjį turtą (butą) UAB „Mivildos grupė“, su kuria atsakovą sieja sąsajos per juridinio asmens valdymo organus ir (ar) akcininkus, ieškovas 2013-01-01 vekselio, kuris pridėtas prie ieškinio, pagrindu turėjo galiojančią reikalavimo teisę, o minėtu sandoriu, kurio sudaryti neprivalėjo, S. B. išvengė galimybės padengti skolą ieškovui (kreditoriui). Pripažinus 2013-11-29 buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikius restituciją (iš atsakovės UAB „Mivildos grupė“ atsakovui S. B. priteisus 111 392,03 Eur), prašoma iš šios sumos tenkinti ieškovo turimus reikalavimus į atsakovą S. B. pagal 2013-01-01 ir 2014-01-03 paprastuosius neprotestuotinos vekselius.
  5. Ieškiniu ieškovas taip pat prašo pripažinti UAB „Mivildos grupė“ akcijų perleidimo sandorius negaliojančiais kaip apsimestinius (CK 1.87 str.), pirkėjo teises perkeliant atsakovui S. B.. Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas nurodant, jog nei Y. K., nei D. B. niekada nebuvo tikraisiais UAB „Mivildos grupė“ akcijų savininkais, nedalyvavo bendrovės valdyme, o tikrasis 100 proc. akcijų savininkas buvo atsakovas S. B..
  6. UAB „Mivildos grupė“ atskirajame skunde teigia, kad ieškovas yra praleidęs CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio, kuriam, užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Mivildos grupė“ turtui, tenkinimas negalimas. Savo ruožtu apeliantas D. B. atskirajame skunde įrodinėja, kad jis yra sąžiningas bendrovės akcijų įgijėjas, o S. B. niekada nebuvus UAB „Mivildos grupė“ akcininku, jam negali būti grąžinamos bendrovės akcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiais atskirųjų skundų argumentais kvestionuojamas ieškovo ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, egzistavimas.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).
  8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu konstatuotas preliminarus ieškinio pagrįstumas, t. y., kad pateiktas ieškinys atitinka jo turiniui ir formai įstatymo keliamus reikalavimus, taip pat, kad jame reiškiami reikalavimai yra grindžiami kartu su ieškiniu pridėtais įrodymais. Pažymėtina, kad šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija ir apeliantai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat negalima išvada, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Taigi, ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip prima facie pagrįstas, o apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodomi argumentai, kuriais kvestionuojama ieškiniu reiškiamų reikalavimų tenkinimo galimybė, nevertintini kaip galintys turėti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių institutui (ne)taikyti. Teismas pažymi, kad tiek ieškinio senaties termino skaičiavimas, jo (ne)taikymas, tiek prašomų pripažinti akcijų perleidimo sandorių (ne)galiojimas ir iš to kylančios pasekmės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiškos analizės, įvertinimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Todėl atskirųjų skundų argumentai, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, atmestini dėl jų nepasisakant ir nevertinant kartu su atskiraisiais skundais pateiktų įrodymų, kuriais grindžiama tokia pozicija, turinio.
  9. Konstatavus, kad ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  10. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-840-196/2018).
  11. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).
  12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti ir įvertinti, ar ieškovas nurodė (pateikė), o pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų išvadai dėl atsakovų nesąžiningumo (buvusio, esamo arba ateityje galimo (prognozuojamo) elgesio), suponuojančio grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, padaryti.
  13. Ieškovas, grįsdamas faktinį ieškinio pagrindą, ieškinyje nurodė, kad atsakovas S. B. jam yra skolingas 974 063,05 Eur pagal 2013-01-01, 2014-01-03, 2014-07-22, 2014-09-01 paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-10021-912/2017. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad antstoliui V. Č. pradėjus vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro 2018-01-10 vykdomuosius įrašus Nr. 2-188 ir 2-189 dėl skolos pagal 2013-01-01 ir 2014-01-03 išieškojimo, paaiškėjo, kad jokio turto S. B. savo vardu neturi, o jam priklausęs butas, esantis ( - ) 2013-11-29 pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas UAB „Mivildos grupė“, kuri, ieškovo teigimu, įsteigta 2013-05-17 S. B. iniciatyva (steigėjas – Lietuvoje veikianti įmonė UAB „Tavo sėkmė“, teikianti juridinių asmenų steigimo paslaugas) ir kurios vadovu, pagal kartu su ieškiniu pridėtą išrašą iš Juridinių asmenų registro, atsakovas buvo nuo 2013-05-17 iki 2013-07-03. Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios įrodinėjamos išrašu iš Juridinių asmenų registro, 2013-06-27, 2017-05-07 ir 2017-12-11 vyko akcijų perleidimo sandoriai (2013-06-27 bendrovės akcijos perleistos S. B. dukterėčiai Y. K.; 2017-05-07 atsakovė Y. K. 92 vnt. jai priklausančių akcijų perleido S. B. sūnui atsakovui D. B.; 2017-12-11 atsakovė Y. K. 8 vnt. jai priklausančių akcijų perleido S. B. sūnui atsakovui D. B.). 2017-12-01 UAB „Mivildos grupė“ ginčo butą pardavė tretiesiems asmenims P. A. ir D. B. A.. Ieškovo teigimu, UAB „Mivildos grupė“ sąmoningai pardavė butą tretiesiems asmenims, siekiant išvengti galimo priverstinio žalos išieškojimo iš S. B., kurio atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2013-01-01 ir 2014-01-03 vekselių apmokėjimo terminai suėjo 2018-01-03, 2018-01-10 padaryti vykdomieji įrašai, 2018-02-15 antstolis V. Č. informavo, kad 2018-01-10 vykdomieji įrašai neįvykdyti, nustačius, kad S. B. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto, lėšų banko sąskaitose taip pat nėra, o bendrovių (UAB „Carbonarius“, UAB „Mivildos grupė“), kuriose dirba S. B. surasti nepavyksta. Be to, ieškovo atskiru 2018-02-26 prašymu pirmosios instancijos teismui į bylą pateikti duomenys apie S. B. atžvilgiu pradėtus (vykstančius) ikiteisminius tyrimus (Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-08-07 nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-12-21 pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018-01-31 pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) (toliau – ikiteisminiai tyrimai).
  14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje neatliekant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių ir pridėtų įrodymų teisinio įvertinimo, jų (ne)pagrįstumo, aukščiau nurodytos aplinkybės, jų eiga (UAB „Mivildos grupė“ iš S. B. įsigytas butas tretiesiems asmenims parduotas jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, likus apytiksliai mėnesiui iki S. B. pasirašytų ginčui reikšmingų vekselių apmokėjimo termino, ir apytiksliai 3 mėnesiams iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kuriuo siekiama, pripažinus S. B. ir UAB „Mivildos grupė“ buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, patenkinti reikalavimus pagal neapmokėtus vekselius), taip pat ieškovo nurodytos S. B. ir kitų atsakovų tarpusavio sąsajos (dabartinis bendrovės akcininkas yra jo sūnus, o buvusi akcininkė ir vadovė – dukterėčia), leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti apie galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, ir kartu sutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris 2017-12-01 buto pardavimo sandorį tretiesiems asmenims vertino kaip apeliantės UAB „Mivildos grupė“ galimą nesąžiningumą, pasireiškiantį mėginimu nuslėpti turtą tam, kad būtų išvengta galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie tai, kad dalimi pinigų (64 327 Eur), gautų už parduotą butą, buvo dengiama kredito unijos „Taupa“ UAB „Mivildos grupė“ suteikta paskola pagal 2016-02-08 paskolos sutartį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl buto pardavimo sutartimi sąlygoto bendrovės turto sumažėjimo. Ši aplinkybė gali būti reikšminga bendrovės turtinei padėčiai nustatyti, tačiau neįrodo, kad tokiu būdu galimybė patenkinti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą nepakito ir (ar) kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas dėl objektyvių priežasčių – būtinybės atsiskaityti su kredito unija, o ne turint nesąžiningų ketinimų. Savo ruožtu argumentas, kad 45 673 Eur suma pervesta į bendrovės banko sąskaitą, taip pat nesudaro pagrindo grėsmės dėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamo ir sąžiningo vykdymo faktoriui paneigti, nes piniginės lėšos yra pats likvidžiausias turtas, kurį nesąžiningas asmuo, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, gali įvairiais būdais paslėpti ar perleisti.
  15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą esant pateiktam antstolio V. Č. raštui, kuriame nurodyta, jog UAB „Mivildos grupė“, kurios darbuotojas yra S. B., nepavyksta įteikti dokumentų tam, kad būtų pradėtas išieškojimas, ir pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę įvertinus kaip galimą atsakovės nesąžiningumą patvirtinantį įrodymą, atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikiami jokie paaiškinimai, dėl kokių priežasčių antstoliui nepavyko (galėjo nepavykti) įteikti minėtų dokumentų ir kokiu adresu bendrovė veikia. Pažymėtina tai, kad tiek į bylą pateiktame išraše iš Juridinių asmenų registro, tiek atskirajame skunde nurodomas UAB „Mivildos grupė“ buveinės adresas – ( - ), t. y. butas, kuris S. B. ginčo sandoriu buvo parduotas UAB „Mivildos grupė“, o 2017-12-01 pirkimo–pardavimo sutartimi – tretiesiems asmenims. Paaiškinimų, dėl kokių priežasčių neatskleidžiamas tikrasis bendrovės buveinės adresas ir (ar) kokiu pagrindu apeliantė toliau veikia tretiesiems asmenims parduoto buto patalpose, bet nepriima antstolio bandomų įteikti dokumentų, nebuvimas apeliacinės instancijos teismo vertintinas kaip dar viena apeliantės galimą nesąžiningumą galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo atžvilgiu patvirtinanti aplinkybė.
  16. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atskirojo skundo argumentą, kad byloje nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad ieškovas atskiru prašymu Vilniaus apygardos teismui pateikė duomenis apie pradėtus (vykstančius) ikiteisminius tyrimus ir prašė juos pripažinti nevieša bylos medžiaga, neleidžiant atsakovams su jais susipažinti, daryti kopijas ir nuorašus. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas iš dalies – nutarta pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo, nutarimą ir pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pateiktus 2018-02-26, pripažinti nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su jais susipažinti, daryti kopijas ir nuorašus tretiesiems – byloje nedalyvaujantiems asmenimis. Taigi, su šiais duomenimis apeliantė galėjo susipažinti dar iki atskirojo skundo pateikimo teismui dienos.
  17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinius motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo pateikti duomenys (informacija), įrodymai leidžia abejoti apeliantės sąžiningumu bei suponuoja išvadą, kad UAB „Mivildos grupė“ gali vengti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Mivildos grupė“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą).
  18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kuriuo kvestionuojamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija ieškiniu, kuris nagrinėjamu atveju įvertintas kaip preliminariai pagrįstas, pareikštų reikalavimų sumos, todėl šiuo aspektu pripažinti nutartį esant neteisėta nėra pagrindo, pažymint, kad aplinkybės, susijusios su ieškovo kaip kreditoriaus teisių pažeidimu, bus nustatytos ir įvertinos bylą nagrinėjant iš esmės.
  19. Savo ruožtu apeliantė, teigdama, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės žlugdo bendrovės ūkinę veiklą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, šių aplinkybių tinkamai nepagrindė, t. y. atskirajame skunde nurodydama, kad šiuos argumentus patvirtinančių sutarčių kopijas pateiks vėliau, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios papildomų įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais apribojimais, suvaržymais atsakovui (jo turtui), todėl, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė abiejų CPK 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, juolab, kad skundžiama nutartimi iš areštuotų lėšų bendrovei leista vykdyti privalomus mokėjimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal ieškovo pateiktą UAB „Mivildos grupė“ pranešimą dėl būtinųjų išlaidų pašifravimo antstoliui, skirtą A. N., vykdančiam laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, bendrovės direktoriui S. G. (S. G.) už 2018 m. kovo mėn. nurodytas darbo užmokestis – 4 000 Eur, kai už ankstesnius mėnesius – 512 Eur. Direktoriaus darbo užmokesčio padidėjimas leidžia spręsti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, nėra pernelyg varžančios apeliantės (jos turto).
  20. Pasisakant dėl D. B. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (jam priklausančių UAB „Mivildos grupė“ akcijų arešto) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas D. B. savo atskirąjį skundą iš esmės grindė tik aplinkybe, kad ieškovo siekis grąžinti akcijas S. B., kuris Juridinių asmenų registro duomenimis niekada nebuvo UAB „Mivildos grupė“ akcininkas, negali būti tenkinamas. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė vertindamas pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą. Savo ruožtu argumentų, kuriais siektų paneigti ginčo objekto perleidimo tretiesiems asmenims tikimybę, nenurodė, t. y. nepaneigė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas – egzistavimo (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į ieškovo ieškiniu reiškiamą reikalavimą (akcijų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimas apsimestiniais ir nuosavybės teisės į bendrovės akcijas pripažinimas S. B.), galimybė įvykdyti galbūt palankaus teismo sprendimą, įvykus akcijų perleidimui, pasunkėtų, nes tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti ieškovui nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, o restitucijos taikymą galėtų apsunkinti sąžiningo akcijų įgijėjo buvimas. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – akcijų areštą.

7Dėl procesinės bylos baigties

  1. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuriai panaikinti teisiškai reikšmingų aplinkybių apeliantai nenurodė, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai