Byla e2A-677-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“ apeliacinį skundą ir atsakovų I. B. bei R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 pagal ieškovų A. Č., uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“ ieškinį atsakovams I. B., R. D. dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neturtinės žalos, nuostolių atlyginimo, iškeldinimo iš užimamų patalpų ir atsakovų I. B. bei R. D. priešieškinį ieškovams A. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Ketonas“, atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi arba nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai A. Č. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ketonas“ kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti 2014 m. gruodžio 10 d. Susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo negaliojančiu ab initio, netaikant restitucijos; 2) pripažinti 2014 m. gruodžio 15 d. Demir Holding OU dalių preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, netaikant restitucijos; 3) tuo atveju, jeigu teismas nepripažintų nurodytų sandorių negaliojančiais – pripažinti, kad iš apsimestinių Preliminariųjų sutarčių kylančios prievolės yra iš pagrindinės prievolės apmokėti vekselį kylančios šalutinės akcesorinės prievolės, skirtos užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, bei pripažinti jas pasibaigusiomis dėl to, kad ieškovas A. Č. įvykdė pagrindinę prievolę apmokėti vekselį; 4) priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir I. B. patikslinto ieškinio pateikimo dieną ieškovės UAB „Ketonas“ patiriamus minimalius 8 800 Eur dydžio nuostolius dėl Apartamento Nr. 23 neatlaisvinimo nuo 2017 m. sausio 1 d.; 5) teismo tvarka iškeldinti iš Apartamento Nr. 23 atsakovus R. D. ir I. B.; 6) priteisti iš atsakovo R. D. ieškovui A. Č. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovai nurodė, kad 2009 – 2014 metų laikotarpiu A. Č. atsakovo R. D. naudai pasirašė neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kiekvieną kartą iš naujo perrašydamas ankstesnį vekselį naujai didesnei sumai, o nuo 2010 metų į naujai perrašomus vekselius įrašydamas tą pačią sumą. Vekseliai buvo perrašomi žemiau nurodomu eiliškumu ir sumomis: 2009-04-14 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kurio suma 2 000 000 Lt; 2009-07-21 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuria suma 500 000 Lt; 2009-10-01 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kurio suma 500 000 Lt; 2010-12-15 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kurio suma 3 000 000 Lt; 2011-12-15 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kurio suma 3 000 000 Lt; 2013-12-15 neprotestuotinas paprastasis vekselis, kurio suma 3 000 000 Lt; 2014-12-15 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma 3 000 000 Lt, vekselio apmokėjimo terminas nustatytas iki 2015-06-15. Kadangi vekseliai buvo perrašomi vėlesnei apmokėjimo datai, atsakovas pareikalavo, kad ieškovas, kaip vekselyje nurodyto skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimą, pasirašytų tokias preliminariąsias sutartis: 2014-12-10 Susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (toliau – ir Susitarimas); 2014-12-15 Demir Holding OU dalių preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis).

93.

102014-12-10 Susitarimu (teisiškai vertintinas kaip preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis) vienintelis UAB „Kertonas“ akcininkas A. Č. ir atsakovė I. B. susitarė iki 2016-12-31 sudaryti ir notariškai patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti tokį nekilnojamąjį turtą: 61/1000 dalį bendroje dalinėje nuosavybėje pastato – poilsio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai arba Apartamentas Nr. 23), galimai ir kitus statinius bei įrenginius, kurie reikalingi pirmiau nurodytam turtui eksploatuoti. Ieškovų teigimu, Susitarimas buvo apsimestinis ir pridengė santykį tarp A. Č. ir R. D. dėl vekselyje nurodyto skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo, todėl Susitarimas pripažintinas negaliojančiu ab initio, kaip apsimestinis. Ieškovai su I. B. Susitarimą sudarė kaip su R. D. statytine, Susitarimo sąlygos su ja derintos nebuvo. Susitarimo 4.2 punkte nurodyta Statinių kaina – 198 455 Eur, bei 5.1 punkte įtvirtinta informacija, kad šią pinigų sumą bendrovė gavo iš atsakovės prieš pasirašant Susitarimą, neatitinka tikrovės: Apartamento Nr. 23 rinkos vertė 2014 metais buvo ir iki šiol yra dvigubai didesnė, o ieškovai jokių piniginių sumų iš atsakovų nėra gavę.

114.

122014-12-15 Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovų teigimu, taip pat išreiškia santykį tarp A. Č. ir R. D. dėl vekselio apmokėjimo užtikrinimo. Šia sutartimi A. Č. įsipareigojo nuo 2017 m. gruodžio 5 d iki 20 d. parduoti ir perduoti nuosavybės teises R. D. į 750 vienetų Demir Holding OU (toliau – ir Holdingas) akcinio kapitalo dalių, o R. D. įgijo teisę nupirkti šias Holdingo dalis už 45 000 Eur sumą. Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d. po sutarties kainos įskaitymo į A. Č. sąskaitą banke, Estijos notarų biure pasirašys Holdingo dalių pardavimo–perdavimo dokumentus, kuriuose privalo būti sąlyga, įpareigojanti A. Č. atpirkti dalis už 1 500 000 Eur, jeigu R. D. pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą. Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad jei nuo 2018 m. gegužės 20 d. Estijos notarų biure dalių pardavimo–perdavimo dokumentai nebus pasirašyti, arba 2017 m. gruodžio 20 d. stipriai sumažės Holdingo rinkos vertė, A. Č. įsipareigoja sumokėti R. D. 2 000 000 Eur dydžio baudą. Ieškovai pažymėjo, kad Holdingas valdo UAB „Kauno stiklas“ kontrolinį akcijų paketą, todėl 45 000 Eur kaina už 28,60 proc. visų Holdingo dalių visiškai neatitinka realios vertės. Preliminarios sutarties 4.4 ir 4.5 punktų nuostatos atspindi realesnę Holdingo dalių vertę, kuri šalims buvo suprantama sutarties pasirašymo metu. 100 proc. Holdingo dalių paketo vertė pagal verslo vertinimo ataskaitą yra 4 794 000 Eur. Kadangi Preliminariąja sutartimi A. Č. įsipareigojo perleisti R. D. 28,60 proc. Holdingo dalių, jų vertė sudaro 1 371 942 Eur, kuri daug kartų viršija 45 000 Eur sumą. Be to, realiai ši sutartis buvo sudaryta atgaline data 2015 m. viduryje, o ne 2014 m. gruodžio 15 d.

135.

14Ieškovai įrodinėjo, kad Preliminarios sutarties ir Susitarimo nuostatos sukuria ieškovui neproporcingai dideles pareigas bei milžiniškas finansines pasekmes, o atsakovai gauna neproporcingai didelę naudą. Todėl, ieškovų nuomone, akivaizdu, kad minėtos nuostatos prieštarauja civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams, inter alia subjektų lygiateisiškumo. Šia prasme Preliminarioji sutartis įtvirtina esminę jos šalių nelygybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228 straipsnis). Ieškinyje teigiama, kad A. Č. ir R. D. nesitarė dėl jokių palūkanų pagal minėtus vekselius. Ieškovas A. Č. sutarčių pasirašymo momentu būtent taip ir suprato pasirašomas apsimestines sutartis, kaip vekselyje nurodyto skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimą. Ieškovas, atsakovui spaudžiant, susitikinėjo su Atsakovu aptarti skolos apmokėjimo klausimų, o ieškovui negalint apmokėti vekselio, atsakovas pareikalavo papildomų jo apmokėjimo užtikrinimo priemonių, todėl buvo surašytos ginčijami Susitarimas ir Preliminarioji sutartis. A. Č., matydamas ir suvokdamas R. D., kaip galimą nusikalstamo pasaulio atstovą, baimindamasis dėl savo ir savo šeimos narių fizinio saugumo, pasirašė Preliminariąją sutartį ir Susitarimą būtent psichinės prievartos ir psichologinio spaudimo įtakoje. Nurodytos sutartys buvo pasirašytos kaip preliminariosios, o ne kaip pagrindinės, nes jos turėjo būti tik kaip vekselio užtikrinimas ir neturėjo būti vykdomos. Jeigu šalys būtų iš tikrųjų norėjusios pasirašyti sutartis dėl nurodyto turto perleidimo atsakovui, tai joms nebūtų buvę jokių teisinių kliūčių pasirašyti pagrindines sutartis, jas tvirtinti notarine tvarka. Tai rodo, kad šalys neketino pasirašyti pagrindinių sutarčių, kurias būtų galėjusios pasirašyti iš karto, nes Statiniai preliminariųjų sutarčių sudarymo momentu jau buvo pastatyti, Apartamentas Nr. 23 turėjo savo registracijos numerį, statyba ir rekonstrukcija buvo baigta. Taip pat ir Holdingo dalis buvo galima įsigyti iš karto, jeigu tik Preliminariosios sutartys nebūtų buvusios apsimestinės. Ieškinyje pažymima ir tai, kad Susitarimas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės UAB „Ketonas“ vadovas net nežinojo apie tokį bendrovės vardu sudarytą Susitarimą. A. Č. psichinio spaudimo ir psichologinio smurto įtakoje pasirašė Susitarimą bendrovės vardu, neturėdamas jokių teisinių įgaliojimų tai padaryti. Bendrovės įstatuose teisė bendrovės vardu pasirašyti sutartis akcininkui nėra numatyta.

156.

16Ieškovai įrodinėjo, kad Susitarimas ir Prelimarioji sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ir smurto įtakoje (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnis), todėl yra negaliojantys ab initio. Ieškovų teigimu, šalys neketino vykdyti šių sutarčių ir realiai jų nevykdė. Atsakovas žodžiu patvirtino ieškovui, kad ieškovas skolą galės grąžinti iki 2017 metų imtinai ir iki to momento jis nerealizuos vekselio. Tai, kad iki nurodyto termino Preliminarioji sutartis ir Susitarimas tarnavo kaip užtikrinimas patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. D. į antstolį kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus devyniems mėnesiams po to, kai jis gavo vykdomąjį įrašą iš notaro. Aplinkybė, kad atsakovas realizavo vekselį, ieškovui buvo siurprizinė. Tik tada, kai ieškovas dar iki 2016-12-31 gavo antstolio patvarkymus, išaiškėjo tikrieji atsakovo ketinimai ir apgaulė. Ieškovas įvykdė antstolio patvarkymus, išieškotojui pervedė iš viso 927 713,95 Eur, taigi, atsakovas atgavo visą skolą su delspinigiais, tačiau papildomai atsakovas apgaulės būdu panaudojo Preliminariąją sutartį ir pradėjo reikalauti jos įvykdymo, o taip pat per I. B. ir Susitarimo įvykdymo.

177.

18Ieškovai paaiškino ir tai, kad atsakovai atsisakė atlaisvinti Susitarimo objektu esančias patalpas po to, kai bendrovė 2017 m. kovo 8 d. įteikė atsakovams raštą dėl patalpų atlaisvinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai veda bendrą ūkį, jų interesai yra bendri, valia suderinta, o Apartamentu Nr. 23 jie naudojasi bendriems savo, kaip sugyventinių, poreikiams tenkinti, atsakovų pareiga atsakyti solidariai dėl ieškovų patiriamų nuostolių yra preziumuojama. Ieškovų teigimu, bendrovė informavo atsakovus, kad 2017 m. kovo 17 d. 10 val. patalpose bus atliekama jose esančių daiktų inventorizacija ir pakvietė atvykti atsakovus nurodytą dieną ir valandą bei dalyvauti daiktų inventorizacijoje ir atlaisvinti patalpas nuo jiems priklausančių daiktų. Nurodytu laiku Bendrovė, dalyvaujant antstoliui, atliko patalpose esančio turto inventorizaciją, į kurią atsakovai neatvyko, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neatvyko į inventorizaciją, neinformavo bendrovės apie tai, jog atsisako teisminio ginčo metu pretenduoti naudotis patalpomis, o bendrovė atsakovei patalpomis naudotis nekliudo, bendrovė prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų dėl jų atsisakymo atlaisvinti patalpas bendrovės patiriamus minimalius nuostolius. Minimalūs bendrovės nuostoliai dėl to, kad atsakovai neatlaisvino patalpų geranoriškai, skaičiuotini kaip iš galimos šių patalpų nuomos negautos bendrovės pajamos. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas 2017 m. kovo 27 d. Konsultacijoje nurodoma, kad galima 1 paros nuomos kaina (birželio – rugpjūčio mėn.): 100-150 Eur, o galima 1 paros nuomos kaina (rugsėjo – gegužės mėn.): 80-120 Eur. Nuo 2017 m. sausio 1 d., kai pagal Susitarimą nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo, atsakovai neatlaisvino patalpų, ieškovai skaičiuoja minimalius vidutinius 100 Eur kainos vienos paros tokio būsto nuomos nuostolius nuo 2017-01-01 iki 2017-03-29 (patikslinto ieškinio pateikimo diena). Ši suma iš viso sudarė 8 800 Eur.

198.

20Dėl savo alternatyvaus reikalavimo ieškovai nurodė, kad ieškinyje plačiai pagrįsta, jog Preliminariosiose sutartyse nuorodų į tai, kad jose numatytos prievolės kyla iš pagrindinės prievolės pagal vekselį nėra dėl to, kad sutartys buvo apsimestinės, pasirašytos dėl atsakovo psichologinio spaudimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju prievolė apmokėti vekselį laikytina pagrindine prievole, o kaip pagrindinės prievolės užtikrinimas sudarytose Preliminariosiose sutartyse įtvirtintos ieškovo prievolės laikytinos šalutinėmis akcesorinėmis prievolėmis, kurios pasibaigia, kai yra įvykdoma pagrindinė prievolė, taigi, net ir tuo atveju, jeigu teismas traktuotų, jog Preliminariosios sutartys yra galiojančios, prievolės pagal jas, kaip šalutinės akcesorinės, turėtų būti pripažintos pasibaigusiomis dėl to, kad buvo įvykdyta pagrindinė prievolė apmokėti vekselį.

219.

22Ieškovai taip pat įrodinėjo, kad ieškovui A. Č. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškianti ieškovo ir jo šeimos narių dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, baime dėl savo fizinio saugumo ir neapibrėžtumo ateityje, atsakovui nesąžiningai pareiškus reikalavimą sudaryti preliminarią sutartį dėl Holdingo dalių išpirkimo ateityje už atsakovo pageidaujamą ir rinkos sąlygų neatitinkančią kainą, ir būtent dėl atsakovo apgaulės, psichologinio poveikio ir psichinės prievartos sudarydamas sutartis, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, baimę dėl savo ir savo šeimos narių fizinio saugumo ir neapibrėžtumo ateityje. Ieškovų nuomone, būtų protinga ir teisinga reikalauti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį privalo sumokėti neteisėtus veiksmus atlikęs R. D.

2310.

24Atsakovai I. B. ir R. D. pateikė priešieškinį, prašydami: 1) pripažinti I. B. ir UAB „Ketonas“ 2014 m. gruodžio 10 d. Susitarimą pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato – poilsio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pastato apartamentas Nr. 23), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia UAB „Ketonas“ ir AB SEB banko 2015 m. balandžio 8 d. sutartinės hipotekos (su vėlesniais pakeitimais) dalį, kuria AB SEB banko naudai buvo įkeistas pirmiau nurodytas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), arba 3) priteisti solidariai iš UAB „Ketonas“ ir A. Č. atsakovei I. B. 198 455 Eur žalos atlyginimą (alternatyvus priešieškinio reikalavimas); 4) priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

2511.

26Atsakovų teigimu, egzistuoja pagrindas pripažinti Susitarimą pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovai paaiškino, kad nors Susitarime įvardijama, jog atsakovė perka dalį pastato ir parkavimo aikštelės (61/1000), kaip bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovai savo rengtame Susitarime aiškiai įvardino, kad apartamentas bus parduodamas su visa apdaila. Dėl šios priežasties butas buvo įrengtas pagal atsakovės pageidavimą ir poreikius, derinant apdailos medžiagas su atsakovais. Todėl Susitarimą galima kvalifikuoti kaip CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį (atsižvelgiant į kainos sumokėjimo momentą, įsipareigojimo terminą, pardavėjo garantijas bei kitus šalių veiksmus). Tai, kad Susitarimas turi būti aiškinamas kaip preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina ir pardavėjo Susitarime teikiamos Statybos įstatyme numatytos garantijos. Be to, šalys Susitarime nenumatė šalių atsakomybės už atsisakymą sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, o tai, kad gavęs visą turto kainą, pardavėjas neprisiėmė pareigos grąžinti ją ir mokėti netesybas atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atveju, išskiria Susitarimą iš įprastinių preliminariųjų sutarčių ir leidžia jį traktuoti būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartimi.

2712.

28Atsakovai pažymėjo, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai. Kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Akivaizdu, kad Susitarimu šalys susitarė ne ateityje sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, o de facto ją sudarė, nes Susitarime įvardijo sandorio dalyką, kainą, sandorio įvykdymo terminą, visiško atsiskaitymo pagal sandorį terminus ir tvarką. Atsakovė pagal Susitarimą laikoma sumokėjusi visą turto kainą, faktiškai perėmusi jo valdymą, o butas po Susitarimo sudarymo buvo įrengtas, todėl, remiantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, atsakovė įgijo nuosavybės teisę į butą.

2913.

30Atsakovų nuomone, pripažinus Susitarimą pagrindine sutartimi, pripažintina negaliojančiu pastato įkeitimo sandorio dalis, kuria yra įkeistas ginčo butas ir parkavimo vieta. Susitarimo sudarymo metu pastatas, kiemo statiniai bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisė buvo įkeisti AB Šiaulių bankui. Susitarimo 2.4.1 punkte pardavėjas įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo gauti banko sutikimą sutarčiai sudaryti. Pardavėjas Susitarimo 7.1.1 punkte patvirtino, kad butas ir parkavimo vieta nėra apsunkintas, išskyrus Susitarimo 2.4 punkte nurodytą hipoteką. Nežinomu atsakovams metu pastato hipoteka AB Šiaulių bankui buvo išregistruota. Po hipotekos išregistravimo, pažeisdamas savo įsipareigojimus I. B., neinformavęs jos ir be jos sutikimo, pardavėjas 2015 m. balandžio 8 d. įkeitė pastatą, kiemo inžinerinius statinius (parkavimo aikšteles) ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisę AB SEB bankui. Susitarime pardavėjui nebuvo suteikta teisė be I. B. pritarimo įkeisti buto, o jos pritarimas turtui įkeisti nebuvo duotas.

3114.

32Teismui atsisakius pripažinti Susitarimą pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, iš ieškovų atsakovei turi būti priteistas žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju pardavėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė atsižvelgiant į tai, kad jis pažeidė I. B. atžvilgiu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės patirtos žalos atlyginimas iš A. Č. turėtų būti priteistas vadovaujantis deliktinę civilinę atsakomybę reguliuojančiomis teisės normomis, t. y. atsižvelgiant į tai, kad A. Č. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai ir savo elgesiu nedaryti žalos. Įtikinęs R. D. priimti palūkanų už naudojimąsi jo lėšomis mokėjimą ne pinigais, o turtu, o vėliau atsisakęs perleisti atsakovei butą ir užginčijęs Susitarimą teisme, A. Č. siekia apgaulės būdu išvengti prievolių vykdymo R. D.. Pardavėjui be motyvų atsisakius sudaryti su atsakove buto ir parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai turi teisę reikalauti už butą ir parkavimo vietą sumokėtos kainos (198 455 Eur) grąžinimo (de facto palūkanų R. D. mokėjimo). Ieškovė alternatyviuoju ieškinio reikalavimu reikalauja iš Atsakovų priteisti tik 198 455 Eur žalą. Nurodoma, kad tarp neteisėtu veiksmu ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

33II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3415.

35Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies –nurodė iškeldinti I. B. ir R. D. su jiems priklausančiais daiktais iš UAB „Ketonas“ priklausančio Apartamento Nr. 23, esančio (duomenys neskelbtini), o kitą ieškinio dalį atmetė, atsakovų priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3616.

37Teismas nurodė, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis ir Susitarimas atitiko CK 6.165 straipsnyje keliamus preliminariajai sutarčiai reikalavimus, nes jos buvo sudarytos rašytine forma, sutartyse buvo numatytas terminas iki kada turi būti sudaryta ir notariškai patvirtinta pagrindinė sutartyje įvardinto turto perleidimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad aiškinant ir taikant CK 6.165 straipsnio nuostatas, matyti, jog šalys negali reikšti reikalavimo priverstinai vykdyti preliminariosios sutarties sąlygų dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

3817.

39Spręsdamas, kad 2014 m. gruodžio 10 d. Susitarimą nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį, teismas nurodė, jog UAB „Ketonas“ nepateikė jokių įrodymų, kad I. B. buvo informuota ar žinojo, jog sudaromas 2014 m. gruodžio 10 d. Susitarimas prieštarauja bendrovės „Ketonas“ veiklos tikslams, iš esmės pažeidžia bendrovės steigimo dokumentų nuostatas, t. y. ieškovai neįvykdė pareigos įrodyti kitos šalies nesąžiningumo faktą. Teismo vertinimu, I. B., matydama kad UAB „Ketonas“ vienintelis akcininkas A. Č. sudaro ir pasirašė ginčijamą Susitarimą, turėjo pagrįstą pagrindą tikėti, kad kita susitarimo šalis veikė tinkamai ir turėdama tam įgalinimus.

4018.

41Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas A. Č. savo teiginius dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir psichinės prievartos, realaus grasinimo, sudarant Preliminariąją sutartį ir Susitarimą, grindė pridėtomis publikacijomis laikraščiuose, internetiniuose portaluose, kuriuose buvo patalpinta neigiama informacija apie atsakovą R. D., taip pat 2017 m. spalio 18 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. L. ir P. B. duotais parodymais, kurie, teismo vertinimu, neįrodo, kad R. D. atliko CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nurodomus veiksmus ieškovo ar jo artimųjų atžvilgiu. Teismas paaiškino, kad fragmentiški, neinformatyvūs, nekonkretūs liudytojų duoti parodymai teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo daryti išvados, jog R. D. iki ginčijamų Susitarimo ir Preliminariosios sutarties sudarymo atliko nepateisinamus ir neteisėtus prieš A. Č., jo artimuosius ar giminaičius, arba į jo turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duotų pagrindą A. Č. manyti, kad jam, kaip asmeniui, turtui, reputacijai kilo reali žala ir kad A. Č. neliko kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti nenaudingus ar jo valios neatitinkančius ginčijamus Susitarimą ir Sutartį. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats ieškovas neįvardijo jokių R. D. konkrečių neteisėtų veiksmų, šių veiksmų pobūdžio, veiksmų atlikimo laiko, vietos.

4219.

43Pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, kad atsakovas tyčiniais ir iš anksto apgalvotais veiksmais apgavo A. Č., suformuodamas jo įsitikinimą, jog jis bendrovės vardu sudaro Susitarimą ir Sutartį tik kaip Vekselyje nurodyto skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimą ir kad Susitarimas ir Sutartis realiai nebus vykdomi, teismas pažymėjo, jog pats A. Č. pripažino, kad jis yra didelę patirtį turintis verslininkas, valdantis keleto didelių bendrovių akcijų paketus, todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina ieškovo A. Č. nurodomomis aplinkybėmis, jog R. D. tiesiog žodiniu patikinimu banaliai apgavo ieškovą, pažadėjęs, kad niekad nevykdys 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. sudarytų Susitarimo ir Sutarties. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog sutarčių projektai buvo rengiami A. Č. iniciatyva, jam aktyviai dalyvaujant, liudytojas E. S. patvirtino, kad akcijų dalies pirkimo sutarties tekstą, gautą iš advokato, jis perdavė A. Č., šalys ilgai aptarinėjo sutarties nuostatas, jas taisė, keitė, išvažiuodavo ir vėl atvažiuodavo, sutartis buvo rengiama keletą dienų. Byloje taip pat nustatyta, kad R. Č. bei R. D. sieja ilgalaikiai verslo santykiai, R. D. yra A. Č. atstovavęs kai kuriuose verslo sandoriuose. Ieškovas A. Č., teismo vertinimu, nepateikė objektyvių įrodymų, jog R. D. ar I. B. nuslėpė svarbias sudaromų sandorių aplinkybes ar atliko aktyvius veiksmus, paveikusius A. Č. valią, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančius dėl apgaulės.

4420.

45Dėl Preliminariosios sutarties ir Susitarimo apsimestinumo, kaip dar vieno ieškovų nurodomo sandorių negaliojimo pagrindo, teismas pažymėjo, kad A. Č. teiginius apie tai, jog ginčo Susitarimas ir Sutartis turėjo atlikti tik pagrindinės prievolės (Vekselio apmokėjimo) užtikrinimo funkciją, paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo Susitarimas buvo sudarytas ne su R. D., kaip Vekselio turėtoju, o su I. B.. Aplinkybės, kad po Susitarimo surašymo UAB „Ketonas“ perdavė I. B. buto raktus, jai leista apsigyventi Susitarime minimame bute, taip pat paneigia ieškovų teiginius, kad Susitarimu nebuvo tariamasi dėl realaus tikslo, o tik Vekseliui pridengti. Tai, kad UAB „Ketonas“ ir I. B. nesudarė pagrindinės turto perleidimo sutarties, teismo vertinimu, nepaneigia ginčijamos sutarties realumo, nes pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas preliminariosios sutarties šalis turi teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad preliminariosiose sutartyse nėra jokių įrašų ar nuorodų į R. Č. išduotą R. D. Vekselį, o tai papildomai paneigia ieškovų argumentus, kad ginčo sutartimis buvo norima užtikrinti Vekselį. Teismo įsitikinimu, ieškinio faktinį pagrindą dėl ginčo sandorių apsimestinumo paneigia paties A. Č. išdėstyta pozicija byloje, kad jis nenorėjo sudaryti Sutarties ir Susitarimo, tačiau buvo priverstas juos sudaryti dėl R. D. grasinimų, psichologinio spaudimo ir prievartos, panaudojant apgaulę. Įrodinėdamas prieš tai išvardintas aplinkybes, ieškovas negali vėliau pagrįstai įrodinėti, kad ginčo Sutartis ir Susitarimas yra apsimestiniai, nes neegzistuoja kitas sandoris, kurio tikslų apsimestinio sandorio šalys tariamai siekė.

4621.

47Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai neįvardino, kokiais šalių neteisėtais veiksmais ir kokias konkrečias imperatyvias įstatymo nuostatas šalys pažeidė, sudarant Susitarimą ir Sutartį, o teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ex officio Sutarties ir Susitarimo imperatyvių negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl teismas atmetė ir ieškovų reikalavimą ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

4822.

49Pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, kad Susitarimas ir Preliminarioji sutartis jiems sukuria neproporcingai dideles pareigas bei milžiniškas finansines pasekmes, taip įtvirtindami esminę sutarties šalių nelygybę, teismas nurodė, kad, kaip minėta, sudarydami ginčo Sutartį ir Susitarimą, A. Č. ir R. D. ilgai tarėsi, derino sutarčių sąlygas, sutartis pasirašė, todėl teismas vertina, kad dėl visų sutarties sąlygų buvo pasiektas abiejų šalių susitarimas, ginčijami Susitarimas ir Sutartis neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teismas, aiškindamas CK 6.228 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad ieškovai, manydami, jog atsakovai pasirašytų sutarčių pagrindu įgijo perdėtą pranašumą ieškovų atžvilgiu dėl esminės šalių nelygybės, galėjo kreiptis į teismą su reikalavimu dėl sutarties sąlygų(os) nuginčijimo (pakeitimo), tačiau jie šia įstatymine teise nepasinaudojo.

5023.

51Teismas atmetė ir alternatyvųjį ieškovų reikalavimą pripažinti Sutartį ir Susitarimą pasibaigusiais, nes buvo įvykdyta pagrindinė ieškovo A. Č. prievolė apmokėti Vekselį, kadangi, teismo įsitikinimu, ieškovai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė teiginių, jog Susitarimo ir Preliminariosios Sutarties prievolės yra iš pagrindinės prievolės apmokėti 2014 m. gruodžio 15 d. vekselį kylančios akcesorinės prievolės.

5224.

53Dėl UAB „Ketonas“ reikalavimo priteisti iš atsakovų ieškovės patirtus 8 800 Eur nuostolius, kuriuos sudaro negautos iš Apartamento Nr. 23 nuomos pajamos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d iki 2017 m. kovo 29 d., teismas pasisakė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė nuo 2016 metų lapkričio mėnesio pabaigos dėl ieškovės UAB „Ketonas“ administracijos veiksmų neteko galimybės naudotis Apartamento Nr. 23 patalpomis ir iki 2017 m. kovo 8 d. rašto surašymo UAB „Ketonas“ nereikalavo I. B. atlaisvinti Apartamento patalpų. Teismas pažymėjo, kad minėtame rašte bendrovė nurodė I. B. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pasiimti ginčo patalpose esančius savo daiktus ir atlaisvinti patalpas. Kadangi, teismo vertinimu, patalpų savininkė UAB „Ketonas“ tik 2017 metų kovo mėnesio pabaigoje tinkamai pareikalavo atlaisvinti patalpas, I. B. iki to laiko turėjo teisėtą galimybę naudotis patalpomis panaudos sutarties pagrindu, laikyti jose savo daiktus, todėl teismas sprendė, kad UAB „Ketonas“ laikotarpiu nuo 2017 metų sausio iki 2017 metų kovo mėnesio pabaigos negalėjo nuomoti ginčo Apartamento ir gauti pajamas iš nuomos, nes patalpos buvo teisėtai užimtos atsakovės daiktais.

5425.

55Teismas, pažymėdamas, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su I. B. sudaryta nebuvo, tačiau Apartamente Nr. 23 ir šiuo metu yra atsakovės I. B. bei atsakovo R. D. daiktai, kuriuos jie gera valia po patalpų savininko įspėjimo atsisako pasiimti, sprendė, kad atsakovai ieškovės reikalavimu yra iškeldinami iš ginčo Apartamento kartu su jiems priklausančiais daiktais.

5626.

57Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių jo sveikatos būklę iki patiriant nurodomą R. D. psichologinį poveikį ir psichinę prievartą, bei įrodymų apie A. Č. sveikatos būklę jau po nurodomų neteisėtų veiksmų atlikimo, kad būtų galima daryti išvadą, jog A. Č. buvo neigiamai paveiktas. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir apie tai, kad A. Č. kreipėsi dėl patirto streso ar atsiradusios depresijos į gydytojus, specialistus, jog vartojo tam tikrus vaistus nurodomiems simptomams slopinti, taigi, teismo vertinimu, A. Č. nepagrindė neturtinės žalos padarymo fakto.

5827.

59Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad tarp UAB „Ketonas“ ir I. B. 2014 m. gruodžio 10 d. sudarytas Susitarimas kvalifikuotinas kaip preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, numatyta CK 6.165 straipsnio 1 dalyje, o vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Be to, teismas akcentavo, kad atsakovės reikalavimas pripažinti Susitarimą pagrindine sutartimi atmestinas ir tais motyvais, jog I. B. nėra sumokėjusi pagal Susitarimą ieškovei UAB „Ketonas“ preliminariojoje sutartyje įrašytos 198 455 Eur sumos.

6028.

61Atsakydamas į atsakovų argumentą, kad I. B. ar R. D. galimai finansavo būsimo buto statybą, teismas pažymėjo, jog Susitarimas tarp I. B. ir UAB „Ketonas“ buvo pasirašytas 2014 m. gruodžio 10 d., t. y. po to, kai tiek visas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ir Apartamentas Nr. 23, buvo pilnai rekonstruoti. Statybos užbaigimo aktas buvo surašytas 2014 m. rugpjūčio 14 d., o atsakovai nepateikė įrodymų, kad panaudojo jiems priklausančias pinigines lėšas buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai ar rekonstrukcijai, todėl atsakovų argumentai, kad Susitarimas turi būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.401 straipsnio 1 dalis), yra visiškai nepagrįsti.

6229.

63Teismas, nurodęs, kad teisme I. B. ir R. D. patvirtino, jog I. B. nemokėjo turto savininkei „Ketonas“ sutartyje nurodomos 198 455 Eur kainos už ateityje pirktiną turtą, o R. D. teiginiai, kad A. Č. jam turėjo prievolę mokėti neįvardinto dydžio palūkanas už naudojimąsi R. D. piniginėmis lėšomis, teismo vertinimu, nepagrįsti įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atmetė ir pareikštą alternatyvų reikalavimą priteisti atsakovams solidariai iš UAB „Ketonas“ ir A. Č. 198 455 Eur žalos atlyginimą.

6430.

65Teismas nurodė ir tai, kad atmetus pagrindinius atsakovų priešieškinio reikalavimus, atmestinas ir reikalavimus pripažinti negaliojančia UAB „Ketonas“ ir AB SEB banko 2015 m. balandžio 8 d. sudarytos sutartinės (maksimaliosios) hipotekos sutarties dalį, kuria UAB „Ketonas“ įkeitė AB SEB bankui turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

66III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6731.

68Ieškovai UAB „Ketonas“ ir A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškovų reikalavimai ir tenkinti ieškinį toje apimtyje, kurioje jis nebuvo tenkintas pirmos instancijos teismo, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6931.1.

70Nepagrįstai konstatuota, kad Sutartis ir Susitarimas neįtvirtina šalių esminės nelygybės. Ieškovai procesiniuose dokumentuose detaliai nurodė Sutarties ir Susitarimo sąlygas, kurios pagrindžia, kad jos yra kur kas palankesnės atsakovams ir įtvirtina esminę šalių nelygybę ir tokie sandoriai negali būti laikomi atitinkančiais sutarties laisvės, sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Teismas neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad sudarydamas ginčijamą Sutartį atsakovas pasinaudojo tuo, kad ieškovas yra nuo jo priklausomas (turi skolinių įsipareigojimų pagal Vekselį), o būtent, atsakovui pareikalavus Holdingo dalių, ieškovas psichologinio smurto įtakoje negalėjo apskritai atsisakyti sudaryti Sutartį su atsakovu, net kai sutarties pasirašymas ieškovui sukūrė prielaidas patirti didžiulius nuostolius. Nepagrįstai nevertintos aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškovams atsisakyti visos sutarties ar jos dalių (CK 6.228 straipsnis). Reikalavimą atsisakyti Sutarties ir Susitarimo dėl esminės nelygybės, buvusios jų sudarymo metu, ieškovai nurodė savo procesiniuose dokumentuose bei nagrinėjant bylą iš esmės pirmoje instancijoje. Tačiau šio reikalavimo teismas nepagrįstai nesvarstė, nurodydamas, neva ieškovai galėjo kreiptis dėl konkrečių sandorių nuostatų nuginčijimo ar pakeitimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Toks teismo išaiškinimas yra nesuderinamas su CK 6.228 straipsnio normomis bei jas aiškinančia teismų praktika, nes straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė atsisakyti sandorio ar jo nuostatų ir 2 dalyje įtvirtinta teisė prašyti pakeisti sandorio nuostatas yra dvi skirtingos teisinės gynybos priemonės. Teisė atsisakyti visos sutarties ar konkrečių jos nuostatų nėra siejama su reikalavimu pakeisti sutartį. Ieškovai reikalavimą reiškė tinkamai, todėl jį atsisakyta nagrinėti netinkamu motyvu.

7131.2.

72Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Sutartis ir Susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.225 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis ir CK 6.163 straipsnis). Atsakovų veiksmai patvirtina jų nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose su ieškovais, nes į Susitarimo sąlygas buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios sąlygos, kurios visiškai eliminuoja pagrindinius sutarčių laisvės principus – A. Č. pasirašė Susitarimą, neturėdamas įgaliojimų; nors Susitarimo 5.1 punkte nurodyta, jog bendrovė kainą – 198 455 Eur gavo iš atsakovės, iš tikrųjų ji nebuvo sumokėta, ką pripažino patys atsakovai; pati sąlyga dėl Susitarimo kainos neatitinka tikrovės, nes tokio būsto rinkos kaina tiek 2014 metais buvo, tiek ir iki šiol yra dvigubai didesnė). Atsakovų nesąžiningumą sudarant Sutartį patvirtina šios aplinkybės – Sutartis ir su ja susijęs pranešimas buvo sudaryti atgaline data; 45 000 Eur kaina už 28,60 proc. visų Holdingo dalių visiškai neatitinka realios vertės nes jų tikroji sudaro 1 371 942,00 Eur sumą. Atsakovai, nurodydami, kad Susitarimo pagrindu prisiimtu įsipareigojimu A. Č. ketino vykdyti savo asmenines finansines prievoles R. D., nes vietoje piniginės prievolės (sumokėti palūkanas) vykdymo R. D. A. Č. pasiūlė dalį įsiskolinimo padengti turtu, nepateikė jokių savo teiginius, jog buvo skaičiuojamos kokios nors palūkanos už Vekseliuose nurodytą sumą, pagrindžiančių įrodymų. R. D. teiginiai, kad butas buvo perleistas kaip jo gautinos palūkanos (ar kaip „kažkas virš palūkanų“), nesuderinami su tuo, jog Susitarimas buvo sudarytas su I. B.. Tai, kad jokios palūkanos pagal Vekselius negalėjo būti skaičiuojamos, patvirtina ir teisinis reguliavimas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 straipsnis). Vekseliuose jokios palūkanos nebuvo nurodytos.

7331.3.

74Nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad Sutartis ir Susitarimas yra apsimestinio pobūdžio. Abi bylos šalys pripažino, kad sandoriai yra apsimestinio pobūdžio, skiriasi tik šalių nurodoma tikroji jų valia (tikrasis sandorių pobūdis). Susitarimo apsimestinis pobūdis pasireiškia tuo, kad I. B. pasirašė Susitarimą, siekdama paslėpti tikrąją Susitarimo šalį – R. D. ir tikruosius Susitarimo ketinimus – užtikrinti A. Č. skolinių įsipareigojimų pagal Vekselį įvykdymą. Joks protingas ir apdairus žmogus, o juo labiau verslininkas, laisva valia neįsipareigotų perleisti beveik 400 000 Eur vertės statinių atsakovui, kuriam dar ir apmokėjo Vekselį. Preliminariosios sutarties apsimestinį pobūdį pagrindžia ne tik tai, kad juo siekta pridengti kitą sandorį, bet ir R. D. pozicija. Apklausiamas R. D. nurodė, kad UAB „Kauno stiklas“ akcijas, kurios, R. D. vertinimu, vertos apytiksliai 1 mln. Eur, A. Č. jam turėjo perleisti už tarpininkavimą UAB „Kauno stiklas“ naudai tarp UAB „Kauno stiklas“ ir UAB „Boslita“. Paklaustas, kuo pasireiškė jo tarpininkavimas, kokius veiksmus atliko R. D. konkrečiose derybose, R. D. nesugebėjo nurodyti ir įvardinti nei vieno savo veiksmo. Be to, tarpininkavimo susitartimui tarp fizinių asmenų, kuris viršijo 5 000 Lt, CK 1.73 straipsnio 1 dalis nustatė privalomą rašytinę formą, o tuo atveju, jei privalomos rašytinės formos nesilaikoma, atimama šalių teisė remtis liudytojų parodymais įrodinėjant tokio sandorio ar jo vykdymo fakto buvimą. R. D. versija dėl Sutartimi atlikto atsilyginimo (Sutartimi perleidžiant akcijų paketą) už tariamą jo tarpininkavimą yra absoliučiai nepagrįsta, pramanyta ir ja neturėtų būti vadovaujamasi.

7531.4.

76Sprendimu netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad ginčo sutartys sudarytos apgaulės, smurto (psichologinio spaudimo ir psichinės prievartos) įtakoje. 2017-08-22 teismo posėdžio metu A. Č. detaliai nurodė, kad R. D. jam nuolat grasino ir jis jautė baimę dėl savo ir savo artimųjų sveikatos ir netgi gyvybės. Joks sveiko proto žmogus niekieno neverčiamas nepasirašytų jam tokiu mastu nenaudingų sandorių. Atsakovai iki pat šios bylos slėpė nuo VMI pajamas, kurias galimai neteisėtais ir nesąžiningais būdais išsireikalaudavo iš ieškovų, taip pat nepranešinėjo apie tariamus žodinius sandorius, kurių pagrindu atsakovai teigia įgiję teises į itin didelių sumų pajamas iš ieškovų. Be to, kad atsakovas yra viešai siejamas su nusikalstamu pasauliu, ir byloje apklausti liudytojai P. L. ir P. B. patvirtino, jog ieškovas yra į juos kreipėsi ir diskutavo dėl baimės dėl savo ir artimųjų gyvybės ir saugumo. Teismas nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip nepakankamas ir iškraipė liudytojų nurodytų paaiškinimų prasmę.

7731.5.

78Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta neva A. Č. ir R. D. sieja ilgalaikiai verslo santykiai, o R. D. yra atstovavęs A. Č. kai kuriuose verslo santykiuose. Tokią išvadą teismas padarė nepaisydamas CK įtvirtintų nuostatų dėl atstovavimo (CK 2.137 straipsnis) ir to, kad byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių atstovavimą. Apklaustas teismo posėdžio metu dėl aplinkybių ir veiksmų, kuriuos R. D. tariasi atlikęs A. Č. interesais (kuo pasireiškė atstovavimo santykiai), R. D. nurodė, jog jis dalyvaudavo susitikimuose, tačiau juose net nekalbėdavo, tiesiog būdavo susitikimuose. Tokie veiksmai – buvimas susitikime, tačiau jokių veiksmų neatlikimas atstovaujamojo interesais – negali būti laikomas tinkamu atstovavimu. Taigi, net jei būtų teisinis pagrindas, kuriuos R. D. būtų atstovavęs A. Č., tai. R. D. vis tiek neatliko jokių veiksmų A. Č. interesais. Tarp A. Č. ir R. D. nėra įprastų verslo santykių, nes A. Č. visus sandorius su R. D. atliko dėl šio atliktų veiksmų, galimai kvalifikuotinų kaip turto prievartavimas. Tokios kilmės santykiai negali būti laikomi teisėtais verslo santykiais.

7931.6.

80Nepagrįstai atsisakyta priteisti iš atsakovų minimalius patiriamus nuostolius dėl patalpų neatlaisvinimo. Atsakovų veiksmų neteisėtumo pradžia sietina ne su pretenzijos pareiškimu, o su momentu, kada atsirado pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais, t. y. šiuo atveju – sausio mėn., nes Apartamento Nr. 23 neatlaisvinamas yra nepagrįstas ir neteisėtas ne nuo tada, kai buvo pareikštas reikalavimas išsikelti, o nuo tada, kai pasibaigė preliminarioji sutartis. Priešingu atveju būtų sukurta situacija, kurioje veiksmų neteisėtumas būtų siejamas su pretenzijos dėl to pateikimu ir paneigtų principinę nuostatą, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, juo labiau kad atsakovams buvo žinomos sudarytų sandorių sąlygos.

8131.7.

82Nepagrįstai atsisakyta priteisti iš R. D. neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 1.91 straipsnio 2 dalį. Egzistuoja visos aplinkybės (sąlygos) taikyti atsakovui R. D. civilinę atsakomybę. Atsakovas savo veiksmais pažeidė tiek pareigą elgtis rūpestingai, tiek draudimą piktnaudžiauti savo teise. Atsakovo apgaulė pasireiškia tuo, kad jis ėmėsi veiksmų realizuoti savo tariamas teises pagal Susitarimą jau po to, kai Vekselis buvo apmokėtas. Ieškovui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškianti ieškovo ir jo šeimos narių dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasinis sukrėtimais, baime dėl savo fizinio saugumo ir neapibrėžtumo ateityje.

8331.8.

84Civilinėje byloje nepagrįstai atsisakyta priimti dalinį sprendimą dėl dalies patikslintu ieškiniu reiškiamų reikalavimų ir sustabdyti civilinę bylą dėl reikalavimų, susijusių su atsakovo psichologiniu spaudimu ir psichologiniu smurtu, neturtinės žalos ieškovui atlyginimu ir dėl priešieškinio reikalavimų iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55301-17 ir priimtas procesinis sprendimas šiame tyrime ar galimai po jo seksiančioje baudžiamojoje byloje teisme. 2017-12-01 vykusio teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl dalinio sprendimo priėmimo ir likusios bylos sustabdymo, tokį savo sprendimą grįsdamas nuoroda į atsakovų argumentus, tačiau išsamiau tokio savo procesinio sprendimo nemotyvuodamas. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas ir nevertindamas aplinkybių, susijusių su R. D. ieškovams darytu psichologiniu spaudimu, galėjo spręsti dėl Susitarimo ir Sutarties negaliojimo kitais pagrindais, t. y. dėl sandorių prieštaravimų imperatyvams, sandorių apsimestinio pobūdžio. Teismas nepagrįstai nevertino, kad buvo objektyvus pagrindas stabdyti civilinės bylos dalies, susijusios su R. D. neteisėta psichologine prievarta ieškovams, nagrinėjimą, nes ikiteisminiame tyrime bus tiriama, ar R. D. neatliko turto prievartavimo ir kitų neteisėtų psichologinio smurto veiksmų ieškovų atžvilgiu.

8532.

86Atsakovai I. B. ir R. D. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, ir kuria tenkintas ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus iš apartamentų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškovų ieškinį atmesti visiškai; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8732.1.

88Vienintelis UAB „Ketonas“ akcininkas ieškovas A. Č. Susitarime pasirašytinai patvirtino, kad visą kainą už turtą gavo. Toks patvirtinimas nėra deklaratyvus ir negali būti laikomas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Teismas nustatė, kad Susitarimas, kaip ir Preliminarioji sutartis, buvo rengiamas paties A. Č. iniciatyva ir jam aktyviai dalyvaujant. Susitarimo pagrindu gauto turto verte buvo sumažintas A. Č. įsiskolinimas R. D. ir jį šalys laikė kainos už Apartamentą ir parkavimo vietą mokėjimu. Šalys susitarė, jog kaina yra galutinė ir negali būti keičiama. Protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, negavęs pinigų, pats neparengtų ir nepasirašytų preliminarios sutarties su įrašu, apie pinigų gavimą prieš pasirašant šią sutartį. Taigi, teismas nepagrįstai konstatavo, kad už Apartamentą ir parkavimo vietą atsakovai neatsiskaitė.

8932.2.

90Įvertinus tai, kad UAB „Ketonas“ patvirtino kainos už parduodamą turtą gavimą ir jos nekintamumą; turtas buvo perduotas I. B. dar iki Susitarimo sudarymo; atsakovai apartamentus įrengė pagal savo pageidavimą; atsakovai apartamentais nepertraukiamai naudojosi daugiau nei 2 metus; UAB „Ketonas“ yra juridinis asmuo, kurio veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, o I. B. vartotoja (fizinis asmuo); UAB „Ketonas“ suteikė garantijas, o garantinio termino pradžią siejo su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo diena; A. Č. iniciatyva parengtame Susitarime šalys net nenumatė pardavėjo atsakomybės už atsisakymą įforminti turto perdavimą notarine forma, nes nebuvo pagrindo kelti sutartinės atsakomybės klausimo kai Apartamentas buvo faktiškai parduotas I. B., o patvirtinęs visos turto kainos gavimą, pardavėjas neprisiėmė pareigos grąžinti kainos ir mokėti netesybų atsisakymo sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį atveju – akivaizdu, kad Susitarimas nepagrįstai sprendime kvalifikuojamas kaip tipinė preliminarioji sutartis. Kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Kadangi I. B. laikoma sumokėjusi visą turto kainą, faktiškai perėmusi apartamentus, o apartamentai po Susitarimo sudarymo buvo įrengti, remiantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, atsakovė įgijo nuosavybės teisę į juos. Įvertinus Susitarimo turinį, jo sudarymo ir vykdymo aplinkybes galima daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai Susitarimą kvalifikavo kaip įprastinę preliminariąją sutartį. Egzistavo teisiniai pagrindai konstatuoti, kad Susitarimas savo esme yra susitarimas dėl būsimo buto pirkimo–pardavimo, arba de facto turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurią UAB „Ketonas“ vengia įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

9132.3.

92Teismas, ginčo sprendimui naudodamas išimtinai tik lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą ir netaikydamas subjektyviojo metodo, pažeidė sutarčių aiškinimo principus ir netinkamai aiškino Susitarimo šalių tikruosius ketinimus bei valią. Nagrinėjamu atveju atsakovai, neturintys patirties nekilnojamojo turto vystymo versle, sutartiniuose teisiniuose santykiuose su UAB „Ketonas“ (profesionalia nekilnojamojo turto vystymo bendrove) turi būti laikomi mažiau informacijos, patirties turinčia sandorio šalimi. Įvertinus tai, kad UAB „Ketonas“ ieškinyje apskritai teigė nežinojusi apie Susitarimo sudarymą ir neigusi jo vykdymą, vėliau ėmė keisti poziciją, akivaizdu, kad tikroji ieškovų valia ir ketinimai, sudarant Susitarimą, neatitiko jų deklaratyvių teiginių teismo procese. A. Č. teismo procese ne kartą keitė parodymus juos ne tikslindamas, o elementariai meluodamas ir sulaužydamas teismui duotą priesaiką. Jei UAB „Ketonas“ nežinojo apie Susitarimo sudarymą, kodėl prieš patekdamas į neva savo pačios nuosavybę (apartamentus), ji kvietė antstolį faktinėms aplinkybėms fiksuoti. Atsižvelgiant į abiejų ieškovų pozicijų nenuoseklumą ir akivaizdų sistemingą melą, teismas privalėjo itin atidžiai ir kritiškai vertinti visų šalių paaiškinimus apie tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, kurių siekė ginčo sutarčių šalys. Įvertinus liudytojo G. S. nurodytas aplinkybes, sunkiai tikėtina, kad du dešimtmečius pakankamai artimai verslo klausimais bendradarbiavę asmenys, saistomi piniginių įsipareigojimų, sudarė Susitarimą neturėdami tikslo jo įvykdyti. Ieškovų pozicijos nenuoseklumas bei argumentų prieštaringumas sudarė pagrindą ne tik atmesti ieškovų reikalavimus, bet ir tenkinti priešieškinio reikalavimus.

9332.4.

94Sprendimo išvados apie neva neįrodytą A. Č. R. D. sumokėtų palūkanų dydį bei šalių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo faktą yra nepagrįstos. Rašytinio susitarimo dėl palūkanų mokėjimo R. D. ir A. Č. nebuvo sudarę, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo žodinių susitarimų. A. Č. pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi R. D. lėšomis nekilo iš vekselių. Vekseliais buvo užtikrinama A. Č. pareiga grąžinti R. D. lėšas. Susitarimas dėl palūkanų mokėjimo rašytine forma nebuvo sudarytas A. Č. prašymu, siekiant išvengti šių sumų deklaravimo ir didesnių mokesčių mokėjimo. Atsakovai aiškiai įvardino kokio dydžio palūkanas už naudojimąsi pinigais įsipareigojo mokėti A. Č. (12 proc. metinių palūkanų). Iš A. Č. gautą atlygį už tarpininkavimą bei A. Č. sumokėtas palūkanas deklaravo R. D., sumokėdamas atitinkamą Gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM). 161 191 Eur GPM sumokėjimas vien tam, kad byloje būtų įrodytas susitarimo dėl palūkanų egzistavimas, būtų logiškai nepaaiškinamas ir neracionalus veiksmas. A. Č. ir R. D. susitarimą dėl palūkanų mokėjimo patvirtino ne tik pirmiau minėti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojo G. A. parodymai.

9532.5.

96Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovai priešieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes apie ieškovų tikruosius ketinimus sudarant ginčo sutartis įrodinėjo R. D. GPM deklaracijomis, liudytojų (G. A. bei G. S.) parodymais, rašytine korespondencija, apartamentų nuotraukomis. Teismas dėl šių įrodymų nepasisakė, o atsakovų pozicijai suteikė apibendrinimą, esą atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių tam tikrų aplinkybių egzistavimą. Teismas priešieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių sprendime nekomentuoja ir dėl jų nepasisako, todėl, įvertinus motyvų trūkumą, lieka neaišku ar teismas laiko ieškovo nurodomas aplinkybes apie apartamentų perdavimą atsakovams dar 2014 m. balandžio mėn. įrodytomis ar neįrodytomis. Teismo sprendimo skundžiamoje dalyje padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis, nes sprendime neatsispindi visapusiškas bei objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas. Įrodymų pakankamumo taisyklės pažeidimas turėjo esminę įtaką neteisėto sprendimo priėmimui. Tinkamai taikant įrodymų pakankamumo taisyklę teismas galėjo ir turėjo, išsamiai įvertinęs ginčo dalyką ir skyręs dėmesį šalių valios ir tikrųjų ketinimų analizei, įvertinęs įrodymų visetą, pripažinti nustatytais faktus, kad: A. Č. mokėjo R. D. palūkanas, atsakovai sumokėjo A. Č. Susitarime numatytą apartamentų kainą, bei tą aplinkybę, kad apartamentai buvo perduoti atsakovams gerokai anksčiau nei buvo pasirašytas Susitarimas. Be to, ieškovams chaotiškai blaškantis tarp skirtingų viena kitą paneigiančių versijų ir sandorių negaliojimo pagrindų, atsakovų galimybė įrodinėti savo poziciją buvo itin apsunkinta. Teismas toleravo tokį ieškovų procesinį elgesį, todėl atsakovų galimybė operatyviai ir efektyviai suformuluoti poziciją byloje buvo apsunkinta.

9732.6.

98Tenkinus reikalavimą dėl Susitarimo pripažinimo pagrindine sutartimi, tenkintinas ir reikalavimas dėl sutartinės hipotekos dalies pripažinimo negaliojančia. Be atsakovų žinios pastato hipoteka AB Šiaulių bankui buvo išregistruota, o po hipotekos išregistravimo, pažeisdama savo įsipareigojimus I. B., neinformavusi jos ir be jos sutikimo, UAB „Ketonas“ 2015-04-08 įkeitė pastatą, kiemo inžinerinius statinius (parkavimo aikšteles) ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisę AB SEB bankui. Susitarime UAB „Ketonas“ nebuvo suteikta teisė be I. B. pritarimo įkeisti Apartamento, o jos pritarimas turto įkeitimui nebuvo duotas. Be to, tenkinus priešieškinio reikalavimus, naikintina sprendimo dalis dėl atsakovų iškeldinimo.

9932.7.

100Teismas nepagrįstai atsisakė skirti A. Č. baudą už priesaikos sulaužymą ir melagingų parodymų davimą. Atsisakymas skirti baudą buvo motyvuojamas tuo, kad baudos negali skirti neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nes turi įvertinti ir paneigti ar patvirtinti kai kuriuos byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu nustatytas bylos aplinkybes. Nors baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės baigiamųjų kalbų metu atsakovai pakartotinai iškėlė prašymą skirti A. Č. baudą, teismas šio klausimo nesprendė ir A. Č. atsakomybėn už akivaizdų ir sąmoningą melą nepatraukė. 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. atsakinėjo į atsakovo R. D. klausimus ir pats patvirtino 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu melavęs, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje nurodęs gavęs 3 mln. Lt iš pono D., o kitą dieną pasakęs, kad iš tikrųjų iš R. D. jis gavo viso labo 1 mln. Lt. Nurodyti ieškovo A. Č. veiksmai yra akivaizdus duotos teismui priesaikos sulaužymas.

10133.

102Ieškovai A. Č. ir UAB „Ketonas“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų skundą atmesti ir tenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10333.1.

104Už neva perleistą Apartamentą Nr. 23 atsakovai nėra niekaip atsiskaitę su ieškovais, todėl Susitarimas nėra de facto pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovai procesiniuose dokumentuose patys pripažino, kad nei I. B., nei atsakovai apskritai jokių piniginių sumų už statinius nėra perleidę. Atsakovai niekaip neįrodo, kad vietoje piniginės prievolės sumokėti dalį tariamų palūkanų, buvo sutarta dalį įsiskolinimo padengti turtu, t. y. kad buto verte (rinkos verte, o ne Susitarime numatyta verte) buvo mažinamas A. Č. įsiskolinimas R. D.. Bet kokie teiginiai apie palūkanas už vekseliais skolintas lėšas yra atsakovų išsigalvojimas, kuriuo siekiama nepagrįstai praturtėti. Atsakovai pateikia prieštaringus teiginius apie tariamas palūkanas. Atsakovų prieštaringi teiginiai tik patvirtina, jog jie savo poziciją grindžia prasimanymais.

10533.2.

106Atsakovai nepagrįstai teigia, neva Apartamentas Nr. 23 buvo perduotas I. B. teisėtai naudoti dar iki Susitarimo sudarymo. Tai, kad I. B. faktiškai naudojo Apartamentą Nr. 23, nereiškia, kad tai buvo daroma teisėtai ir juo labiau nepagrindžia, jog dėl faktinio valdymo Susitarimas turi būti kvalifikuotinas ne kaip preliminarioji, o kaip pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovai nepagrįstai nurodo, neva Apartamentas Nr. 23 buvo įrengtas pagal I. B. pageidavimus. Ieškovai kartu yra pateikę įrodymus, patvirtinančius, kad būtent bendrovė Apartamentą įrengė už 68 483,96 Eur sumą ir šio būsto apstatymo sąskaitas apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. Apie kokių nors daiktų pirkimą, kuriais yra įrengtas ir apstatytas Apartamentas Nr. 23, Susitarime iš viso nėra net užsimenama, ieškovai Susitarimu neįsipareigojo apstatyti šį būstą. Statybos užbaigimo aktas buvo sudarytas 2014-08-14. Taigi, Susitarimas buvo sudarytas jau po to, kai tiek visas pastatas, tiek ir Apartamentas Nr. 23 buvo pilnai rekonstruotas. Todėl atsakovų argumentai, kad pastato rekonstrukcijos projektą ieškovai finansavo be kita ko ir R. D. skolintomis lėšomis ir, jog Susitarimas turi būti aiškinamas kaip preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis, visiškai neatitinka tikrovės ir į bylą nėra pateikta jokių tokias atsakovų prielaidas patvirtinančių įrodymų. Juo labiau šiuo požiūriu nėra reikšminga tai, kad Apartamentas Nr. 23 buvo pilnai įrengtas po Susitarimo sudarymo.

10733.3.

108Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad tai, jog Susitarime šalys nenumatė atsakomybės už atsisakymą sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ir, kad gavęs visą turto kainą, pardavėjas neprisiėmė pareigos grąžinti kainos ir mokėti netesybų atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atveju, būtent ir išskiria Susitarimą iš įprastinių preliminariųjų sutarčių ir leidžia jį traktuoti būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovai pripažįsta, kad jokių piniginių sumų už statinius atsakovė nėra sumokėjusi. Kadangi jokie pinigai už statinius nebuvo mokami, atsakovai negali remtis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi.

10933.4.

110Ieškovai neginčija sutarties šalių valios aiškinimo svarbos, tačiau atkreipia dėmesį, kad atsakovai taip ir nenurodo, kokia gi jų nuomone buvo Susitarimo šalių valia. Faktinės aplinkybės, kurias ieškovai įrodė šioje byloje, pagrindžia, kad ieškovai niekuomet nesiekė su atsakovais sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, vienintelis Susitarimo sudarymo tikslas buvo užtikrinti A. Č. finansinių įsipareigojimų R. D. pagal Vekselį vykdymą. Bet kokios kitos atsakovų spekuliacijos tariamais faktais vertintinos kaip atsakovų siekio nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti apraiškos.

11133.5.

112Atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų poziciją, kad neva tinkamai taikant įrodymų pakankamumo taisyklę pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo, išsamiai įvertinęs ginčo dalyką ir skyręs dėmesį šalių valios ir tikrųjų ketinimų analizei, įvertinęs įrodymų visumą, pripažinti nustatytais faktus, kad A. Č. mokėjo R. D. palūkanas, atsakovai sumokėjo A. Č. Susitarime numatytą kainą bei aplinkybę, jog Apartamentas Nr. 23 buvo perduotas atsakovams gerokai anksčiau nei buvo pasirašytas Susitarimas. Priešingai, būtent ieškovai pateikė įrodymus ir paaiškinimus, įrodančius, kad neįmanoma situacija, pagal kurią A. Č. būtų turėjęs mokėti R. D. kokias nors palūkanas.

11333.6.

114Nepagrįsti tiek atsakovų teiginiai, kad A. Č., duodamas paaiškinimus žodžiu, melavo, tiek argumentai, jog teismas neva nepagrįstai atsisakė skirti A. Č. baudą. 2017-09-11 pirmojo atsakovų prašymo skirti A. Č. baudai metu civilinėje byloje dar nebuvo pasibaigęs įrodymų tyrimas, tačiau atsakovai teismo prašė neatidėliotinai, visapusiškai neištyrus visų byloje surinktų įrodymų, nesulaukus į bylą iki kito teismo posėdžio ir šio posėdžio metu teiktinų papildomų įrodymų pateikimo, skubotai, teismo nutartimi, o ne teismo sprendimu konstatuoti, kokia informacija ir (ar) duomenys (pateikti raštu ar žodžiu) turėtų būti laikomi įrodymais byloje bei kuriais teismas turėtų remtis, o kuriais ne, koks pavienių į bylą jau pateiktų įrodymų patikimumas. Toks atsakovų prašymas aiškiai prieštarauja baziniams civilinio proceso principams (teisėtumo, tinkamo ir nuoseklaus teismo proceso, procesinio lygiateisiškumo, betarpiškumo ir kt.). Be to, A. Č. parodymų patikslinimą bandoma iškraipyti ir neleistinai apriboti šalies teisę tikslinti savo paaiškinimus. Teismų praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad teismas baudą turėtų skirti tik nesąžiningai besielgiantiems, o A. Č. viso bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai ir baudos skyrimas jam aiškiai neatitiko ir neatitiktų tinkamo ir sąžiningo teismo proceso principo. Nei vienoje atsakovų pateiktoje citatoje nėra A. Č. formuluočių, kad jis 2017-08-21 teismo posėdyje sakė netiesą ir tai pripažįsta. Be to, sprendžiant dėl šalies parodymų tikslinimo, svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą ir aplinkybes, kuriomis atitinkama proceso šalis, analizuojamu atveju – A. Č., teikė ir vėliau patikslino savo paaiškinimus. Civilinėje byloje A. Č. ne kartą nurodė, kad jis bijojo ir vis dar bijo atsakovo R. D., jaučia iš jo grėsmę dėl savo ir savo artimųjų sveikatos ir net gyvybės. A. Č. ir R. D. susidūrus teismo posėdžių salėje, A. Č., duodamas paaiškinimus, visą laiką jautė ir tebejaučia spaudimą. Pats atsakovas R. D., duodamas savo paaiškinimus po A. Č. paaiškinimų 2017-08-21 posėdžio metu, pasirinko byloje pasakoti ir detaliau analizuoti vekselių gavimo priešistorę, tačiau tai darė iškreipdamas faktus ir bandydamas teismą įtikinti, neva vekseliuose nurodytos sumos A. Č. turėjo būti jam mokamos už tariamas R. D. tarpininkavimo paslaugas, todėl A. Č. ir buvo priverstas jau šioje byloje 2017-08-22 teismo posėdžio metu patikslinti savo dieną anksčiau duotų paaiškinimų detales. Galiausiai, patys atsakovai nenurodo, kurios aplinkybės, jų nuomone, yra melas, kokiai faktinių aplinkybių versijai jos prieštarauja ir kokie byloje surinkti ir visapusiškai ištirtini įrodymai patvirtina atsakovų nurodomos versijos atitikimą tikrovei.

11534.

116Atsakovai I. B. ir R. D. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą atmesti, o juo skundžiamą sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

11734.1.

118Apeliaciniame skunde nurodomos „esminės“ ginčo aplinkybės yra išgalvotos. Neturintis teistumo R. D. yra ieškovų diskredituojamas teismo ir visuomenės akyse remiantis delfi ir pan. visuomenės informavimo priemonių publikacijomis. Ieškovai tariamą psichinę prievartą ir psichologinį spaudimą kildina iš žurnalisto D. D. rašinių bei elektroninių visuomenės informavimo priemonių publikacijų apie R. D. atžvilgiu pareikštus kaltinimus dėl didelės vertės turto prievartavimo. Visi ieškovų abstraktaus pobūdžio kaltinimai yra laužti iš piršto. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovai nenurodė kuo būtent pasireiškė psichologinis spaudimas bei psichinė prievarta, nes ieškovai niekaip nepagrindė savo argumentų apie menamą grasinimą, apgaulę ir kt. aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į sistemingą ieškovų melavimą ir pozicijos nenuoseklumą. Iš pradžių ieškovai siekė sudaryti iliuziją esą ginčo sutarčių tekstą parengė R. D. ir privertė A. Č. jas pasirašyti, tačiau vėliau A. Č. vis dėl to nurodė, kad sutartis rengė „iš savo pusės“ ir jam padėjo „mergaitės“, o vėliau aiškino apie korekcijas, kurių reikalavo R. D.. Liudytoju apklaustas A. Č. verslo partneris E. S. 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Preliminariosios sutarties projektą A. Č. parengė A. Č. advokatas R. B., o E. S. sutarties projektą koregavo pagal A. Č. nurodymus. A. Č. teiginius apie verslo santykių su atsakovu neturėjimą paneigia A. Č. verslo partnerio E. S. liudijimas apie A. Č., R. D., G. S. ir E. S. dalyvavimą derybose tarp UAB „Kauno stiklas“ ir UAB „Boslita“. Ilgametį beveik du dešimtmečius trukusį A. Č. ir R. D. bendradarbiavimo faktą patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas G. S.. Apeliaciniame skunde ieškovai, klaidindami teismą, nurodo, kad jeigu šalys būtų iš tikrųjų norėjusios ir reiškusios valią pasirašyti sutartis dėl turto perleidimo atsakovui, tai joms nebūtų buvę jokių teisinių kliūčių pasirašyti pagrindines sutartis, jas tvirtinti notarine tvarka. Tai yra eilinis melas. A. Č. apgaule įtikino R. D., kad turto perleisti negali dėl lėšų stokos, t. y. negalėjimo atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, kurio pritarimas sandoriui buvo reikalingas. Būtinybę atidėti UAB „Kauno stiklas“ akcijų paketo perleidimą R. D. A. Č. argumentavo tuo, kad jam reikia įsisavinti Europos struktūrinių fondų lėšas įsigyjant Panevėžio stiklo fabriką, o R. D. dalyvavimas UAB „Kauno stiklas“ akciniame kapitale gali tam sutrukdyti. Priešingai nei teigia ieškovai, apie I. B. perleistus apartamentus žinojo ne tik UAB „Ketonas“ vadovas, bet ir finansininkė bei kiti darbuotojai. Tai patvirtina atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai (el. pašto korespondencija) bei pačių ieškovų į bylą pateikti įrodymai (2016 m. spalio 20 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

11934.2.

120Ieškovai, reikalaudami sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, šį ieškinio pagrindą grindė nurodydami kelis bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.2 str. ir 1.5 str.) bei sutarčių teisės principus (CK 6.163 str., 6.165 str.), tačiau neįvardino konkrečios imperatyvios įstatymo nuostatos, kuri buvo pažeista sudarant Susitarimą ir Preliminariąją sutartį. Ieškovų atstovui nesugebėjus suformuluoti konkretaus ieškinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str. įtvirtintu pagrindu pagrindimo, šis reikalavimas sprendimu pagrįstai ir motyvuotai atmestas. Sutarčių vykdymas patvirtina, kad sudarant Susitarimą ir Preliminariąją sutartį sutarčių laisvės principas nebuvo pažeistas. Ieškovai neįrodė atsakovų tariamo nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose. Be to, net ir darant prielaidą, kad ikisutartiniuose santykiuose atsakovai buvo nesąžiningi, CK 6.163 straipsnyje įtvirtintos normos pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Spekuliatyvūs ir akivaizdžiai su ginčo aplinkybėmis nesusiję ieškovų apeliacinio skundo argumentai apie neva pažeistą mokesčių deklaravimo tvarką taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo. Mokestinių prievolių vykdymas, netinkamas jų vykdymas ar neįvykdymas neturi jokios įtakos civiliniams teisiniams santykiams.

12134.3.

122Tai, kad šalys skirtingai aiškina savo ketinimus ir tikslus sudarant ginčo sutartis, nereiškia, jog sandoris yra apsimestinis. Atsakovai ginčo sutartis sudarė neturėdami tikslo pridengti kito sandorio. Ginčo sutartys atitinka tikruosius atsakovų ketinimus ir siekius. Net darant prielaidą, kad Susitarimas ir Preliminarioji sutartis yra neva apsimestiniai sandoriai, juos sudarę ieškovai elgėsi nesąžiningai ir todėl neturi teisės reikalauti teismo ginti jų nesąžiningų interesų. Be to, ieškovai niekaip nepaaiškina, koks gi tikrasis sandoris buvo pridengtas neva simuliaciniais ginčo sandoriais. Ginčo sutarčių apsimestinumą ieškovai be kita ko sieja su jų sudarymo momentu, teigdami, kad ginčo sutartys buvo sudarytos atgaline data. Tačiau atkreiptinas dėmesys į ieškovų pozicijos nenuoseklumą ir šiuo klausimu, nes pirmosios instancijos teisme ieškovai laikėsi pozicijos, kad ginčo sutartys buvo sudarytos 2015 m. balandžio 14 d., o ne 2014 m. gruodžio mėn. Atsakovams teismui pateikus asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašą, ir paneigus ieškovų teiginius apie tariamą sutarčių sudarymą 2015 m. balandžio 14 d., ieškovai savo argumentus „užmiršo“ ir ėmė sutarčių sudarymo apsimestinumą sieti su R. D. ieškovui A. Č. skirto 2015 m. balandžio 14 d. pranešimo data, apeliacinės instancijos teismui nurodydami, kad sutartys negalėjo būti pasirašytos 2015 m. balandžio 14 d., t. y. pačių ieškovų nurodytu momentu. Taigi, A. Č. apeliaciniame skunde ginčijasi pats su savimi. Galiausiai, jei asmuo neturėjo intencijų sudaryti sandorio ir buvo priverstas jį sudaryti dėl grasinimų ar apgaulės, jis negali teigti, kad ginčo sutartis apsimestinė, nes neegzistuoja pridengiamasis sandoris, kurio tikslų apsimestinio sandorio šalys tariamai siekė. Sandoris negali būti tuo pačiu ir sudarytas ne laisva valia ir apsimestinis. R. D. su A. Č. niekada ir jokia forma nesudarė jokių susitarimų dėl skolinių įsipareigojimų pagal vekselius įvykdymo užtikrinimo. Jei R. D. būtų siekęs gauti A. Č. pareigos sumokėti vekselyje numatytą sumą užtikrinimą, jis nebūtų naudojęsis preliminariosiomis sutartimis, o būtų reikalavęs turto įkeitimo, trečiojo asmens laidavimo ar pan. priemonių. Liudytoju apklaustas E. S. nenurodė šalims, kad ketinama pasirašyti Preliminarioji sutartis bus laikoma niekine. Jis tik išreiškė abejonę dėl Preliminarioje sutartyje numatyto netesybų dydžio atitikimo teismų praktikai ir savo nuogąstavimais pasidalino su abiem šalimis. E. S. liudijimą ieškovai, siekdami įrodyti sandorių apsimestinumą, tikslingai iškreipia.

12334.4.

124UAB „Ketonas“ patvirtino ginčo Susitarimą ir prarado teisę jį ginčyti CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovai iki ieškinio pateikimo vykdė Susitarimą, perduodami atsakovei I. B. apartamentų raktus, derindami jų apdailos darbus ir jų sąmatą su atsakovais, leisdami atsakovams daugiau nei 2 metus apartamentuose gyventi, juos valdyti ir naudoti. Ieškovai nuo apartamentų perdavimo atsakovams momento Susitarimo pagrindu nebeatliko mokėjimų už komunalinius patarnavimus (energiją, vandenį ir kt.), o apartamentus išlaikė atsakovai. A. Č. argumentas, kad apartamentų raktų perdavimas I. B. nepatvirtina Susitarimo vykdymo, nes potencialiems pirkėjams leidžiama keletą dienų apsistoti apartamentuose ir patikrinti ar jie tinka pirkėjams, yra elementarus blefas. I. B. raktai buvo perduoti nuo neįrengto buto, be jokios apdailos. Akivaizdu, kad raktų nuo neįrengto buto perdavimas neturi nieko bendro su buto patikrinimu pirkėjo poreikių atitikimui. Be to, Ieškovai niekaip konkrečiai nepaaiškino kaip pasireiškė tariama psichinė prievarta ir psichologinis spaudimas A. Č. ir šių aplinkybių neįrodė. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, kreditoriaus teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas. Kreditoriaus bandymas apginti savo pažeistas teises leistinomis ir teisėtomis priemonėmis, negali būti pripažįstamas grasinimu arba psichologiniu spaudimu. R. D. sutiko su A. Č. pasiūlytu dalies jo skolos padengimo turtu būdu ir susitarė dėl turto perleidimo sąlygų ir terminų. Jokia psichologinė prievarta ar spaudimas nei A. Č., nei jo artimiesiems nebuvo daromas. Šių aplinkybių ieškovai neįrodė. Liudytojas P. L. nenurodė, kad grėsmės dėl susidorojimo ir fizinio smurto šaltinis buvo R. D.. Dar daugiau, A. Č. į teisėsaugos institucijas, gavęs P. L. patarimą, nesikreipė. Itin svarbu tai, kad P. L. teisme nurodė, kad jokių naktinių skambučių, apie kuriuos šnekėjo A. Č., nebuvo. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino liudytojo P. B. parodymus, nes šis liudytojas patvirtino daugelį metų palaikąs draugiškus santykius su A. Č. Net jei ir už gryną pinigą būtų priimami P. B. parodymai, pažymėtina, jog liudytojas tik atpasakojo tai, ką jam yra pasakęs susitikimų metu A. Č.

12534.5.

126Ieškovų teiginiai, kad R. D. įtikino A. Č. tuo, jog Susitarimas ir Preliminarioji sutartis užtikrina A. Č. prievolių pagal vekselį įvykdymą ir tinkamo ir savalaikio vekselyje numatytos sumos sumokėjimo atveju nebus reikalaujami vykdyti, yra ciniškas melas. A. Č. pasirašytos ginčo sutartys ir vekselis yra individualūs savarankiški sandoriai. Be to, jei ieškovas A. Č. tvirtina, kad ginčo sutartis sudarė dėl patirto psichologinio spaudimo ir psichinės prievartos, kaip jis galėjo dar papildomai ir suklysti dėl ginčo sandorių esmės, jei Preliminariąją sutartį ir Susitarimą sudarė baimindamasis dėl savo saugumo. Ieškovų deklaruojami sandorio negaliojimo pagrindai paneigia vienas kitą.

12734.6.

128Nors byloje nėra A. Č. ir R. D. susitarimą dėl atstovavimo patvirtinančių rašytinių įrodymų, tai nereiškia, kad susitarimai nebuvo sudaryti žodžiu. Priešingai aiškinant situaciją nesuprantama ką R. D. veikė UAB „Boslita“ ir Ko bei UAB „Kauno stiklas“ atstovų derybose, vykusioje privačioje ir saugomoje teritorijoje. Teiginiai, kad R. D. be jokio tikslo tiesiog stebėjo susitikimus ir juose nieko neveikė, yra absurdiški. Juos kritiškai vertinti leidžia vien ta aplinkybė, kad A. Č. pirmosios instancijos teisme apskritai neigė R. D. dalyvavimo derybose faktą. Neigdamas bet kokius savo ryšius su R. D. A. Č. apeliaciniame skunde sąmoningai pamiršta liudytojų parodymus byloje. Priešingai nei teigia ieškovai, R. D. teismui nenurodė susitikimuose nieko neveikdavęs. Atsakovas akcentavo, kad UAB „Kauno stiklas“ ir UAB „Boslita” atstovų susitikimuose derėjosi dėl stiklo taros kainų, kokybės, tiekimo sąlygų ir kt. R. D. aktyvų dalyvavimą derybose patvirtino UAB „Kauno stiklas“ ir „Boslita” vadovų E. S. ir G. S. liudijimai.

12934.7.

130Ieškovai nepagrįstai reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos skaičiavo nuo 2017 m. sausio 1 d., kai patys pateikė įrodymus, kad atsakovai nuo pat 2016 m. spalio 20 d. (po Apartamento durų spynos pakeitimo) negalėjo patekti į patalpas. UAB „Ketonas“ prašomi priteisti nuostoliai yra fiktyvūs ir niekuo nepagrįsti. UAB „Ketonas“ niekada anksčiau neužsiėmė ir dabar neužsiima pastato apartamentų nuoma, o visus be išimties apartamentus parduoda.

13134.8.

132Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstai buvo atmestas pirmiausia tuo pagrindu, kad buvo atmesti reikalavimai pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis CK 1.91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Dėl šios priežasties A. Č. neturi pagrindo naudotis šios straipsnio 2 dalyje numatyta teise reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, A. Č. neįrodė nei vienos iš atsakovo R. D. civilinės atsakomybės sąlygų ir nepagrindė prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio.

13334.9.

134Byloje nebuvo įmanoma priimti dalinio sprendimo, nevertinant argumentų apie tariamą R. D. psichologinį spaudimą ir psichologinį smurtą A. Č. atžvilgiu. Įvertinus ieškovų reiškiamus reikalavimus ir jų pagrindus, akivaizdu, kad visi byloje reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai yra kildinami iš tariamai patirtos psichinės prievartos ir psichologinio spaudimo, dėl kurių A. Č. tariamai buvo priverstas sudaryti ginčo sandorius, tariamai manė užtikrinantis vekselių apmokėjimą bei tariamai patyrė neturtinę žalą. Neva patirtu psichologiniu spaudimu ir psichine prievarta spekuliuojama visame patikslintame ieškinyje įrodinėjant ne tik CK 1.91 straipsnyje numatytą sandorio negaliojimo pagrindą, bet ir CK 1.80, 1.87 straipsniuose įtvirtintų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimą, reikalaujant atlyginti neturtinę žalą. Ieškovai pasirinko savo teises ginti civiline tvarka, todėl ikiteisminio tyrimo bylos iniciavimas nesudaro pagrindo teigti, kad civilinėje byloje sprendimas negali būti priimtas dėl to, jog ikiteisminiame tyrime bus, kaip kad teigia ieškovai, „išsamiau“ ar „atidžiau“ vertinamos aplinkybės. Be to, A. Č. veiksmai jau yra sulaukę ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įvertinimo, nes kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00018-17 A. Č. yra įtariamas melagingų parodymų davimu. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nei privalomojo, nei fakultatyvinio bylos stabdymo pagrindų. Ikiteisminis tyrimas yra tik pradėtas, jis nėra baigtas, neaišku, kiek laiko jis truks, kokios aplinkybės bus tikrinamos ir nustatinėjamos. Tik kai civilinei bylai išnagrinėti reikalingi duomenys yra nustatinėjami ikiteisminiame tyrime, o įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka, teismas gali spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad šioje civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų bei civilinės bylos nėra galimybės išnagrinėti tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime. Be objektyvaus pagrindo sustabdžius šios civilinės bylos dalies nagrinėjimą bus pažeistos atsakovų teisės į teisingą ir operatyvų procesą.

13534.10.

136Apeliaciniame skunde ieškovai kelia visiškai naują reikalavimą dėl sutarčių atsisakymo bei keitimo teismo sprendimu (CK 6.228 str.). Ieškovai niekada iki šio apeliacinio skundo pateikimo teismui nebuvo pareiškę, kad atsisako ginčo sutarčių, nereikalavo jų keisti ar nutraukti. Tokie reikalavimai pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikšti. Apeliacinis procesas šio apeliacinio skundo dalyje turėtų būti nutrauktas. Skunde meluojama, kad ieškovai procesiniuose dokumentuose suformulavo prašymą dėl Preliminariosios sutarties ir Susitarimo atsisakymo dėl esminės šalių nelygybės. Be to, argumentai apie neva Susitarimu įtvirtintą šalių nelygybę atmestini, nes Susitarimo sudarymas ir apartamentų perleidimas I. B. buvo naudingas A. Č. sandoris, juo buvo mažinamas A. Č. įsiskolinimas R. D.. Asmuo, sąmoningai ir laisva valia įtraukiantis į sutarties tekstą nuostatą apie kainos gavimą iki sutarties pasirašymo, negali teisintis nesupratęs ką toks patvirtinimas reiškia ar tvirtinti, kad tokia sąlyga įtvirtina šalių nelygiateisiškumą. Pagal teisinį reguliavimą, kuriuo remiasi apeliantai, šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą, tačiau be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Ieškovai nurodytų sąlygų nenurodė ir neįrodė. Apeliaciniame skunde nutylima, kad A. Č. rengtose sutartyse tokios neva šalių nelygybę įtvirtinančios sąlygos buvo įtvirtintos paties ieškovo iniciatyva.

13735.

138Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovų apeliacinio skundo dalį dėl AB SEB banko 2015 m. balandžio 8 d. sutartinės hipotekos (su vėlesniais pakeitimais) pripažinimo negaliojančia atmesti, o jeigu teismas nuspręstų tenkinti atsakovų skundo reikalavimus – taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, priteisiant atsakovams iš ieškovų patirtų nuostolių atlyginimą, bei palikti nepakeistą sprendimo dalį dėl priteistų AB SEB bankui iš kiekvieno atsakovo po 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13935.1.

140Susitarimas iš UAB „Ketonas“ pusės neturėtų būti laikomas sukeliančiu kokias nors teisines pasekmes vien dėl tos priežasties, kad jis sudarytas asmens, neturinčio įgaliojimo sudaryti sandorius bendrovės vardu, t. y. ne bendrovės direktoriaus, o bendrovės akcininko. Bylos medžiagoje nėra pateiktas įgaliojimas tokį sandorį sudaryti, bendrovės įstatai nenumato galimybės sudaryti tokį sandorį akcininkui, dar daugiau, ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog Susitarimas apskritai buvo pasirašytas be UAB „Ketonas“ direktoriaus žinios.

14135.2.

142Aplinkybės apie 2014 m. gruodžio 10 d. Susitarimo egzistavimą tarp UAB „Ketonas“ ir I. B. AB SEB bankui nebuvo žinomos, bankas šių aplinkybių negalėjo žinoti ir dėl tos priežasties, kad šis Susitarimas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, šiuo atveju AB SEB banką. Hipotekos sandorio sudarymo metu pastato nuosavybės teisė priklausė UAB „Ketonas“, sandoris buvo sudarytas turint visus įgaliojimus tokiam sandoriui sudaryti, sudaryto sandorio teisėtumas buvo patikrintas notaro. Todėl ieškovo ir atsakovės tarpusavio Susitarimo nuostatos gali būti taikomos tik sprendžiant dėl teisių ar pareigų, kurios sieja Susitarimo šalis, tačiau tokio Susitarimo nuostatos negali būti panaudotos prieš sąžiningą trečiąjį asmenį, nes Susitarimas nebuvo registruotas registre. Be to, Susitarimo nuostatos, net jei ir laikyti jį sukeliančiu teisines pasekmes, nenumato reikalavimo gauti atsakovės I. B. sutikimą dėl turto įkeitimo.

14335.3.

144Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių (AB SEB banko atliktų neteisėtų veiksmų, nesąžiningumo), kurios sudarytų pagrindą naikinti hipotekos sandorį. Be to, nuo hipotekos sandorio sudarymo jau praėjo beveik 3 metų laikotarpis ir per šį laiką hipotekos sandoris nebuvo ginčijamas, nors sudarytas sandoris buvo išviešintas ir registruotas tiek Hipotekos, tiek ir Nekilnojamojo turto registre. Šiuo klausimu pasisakė ir teismas sprendime, analogiškai nurodydamas, kad hipotekos sutartimi įkeistų objektų hipotekos panaikinimas iš esmės pažeistų banko teises ir teisėtus interesus, nes suteiktas kreditas liktų iš dalies neužtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako.

14535.4.

146Neatitinkančiomis tikrovės laikytinos Susitarimo 4.1-4.3 punktuose nurodytos aplinkybės, susijusios su nekilnojamo daikto pardavimo kainos sumokėjimu, nes tiek ieškovas, tiek ir atsakovai patvirtino, jog jokios piniginės lėšos sumokėtos nebuvo, todėl ši garantija iš principo yra ydinga. Juolab, byloje nėra jokių duomenų, sutarčių ar susitarimų, patvirtinančių, kokiu pagrindu R. D. perleido savo neva turimas reikalavimo teises į A. Č. I. B. ir kokiu pagrindu A. Č. savo skolinį įsipareigojimą apskaitė (įformino) UAB „Ketonas“ apskaitoje. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad minėta piniginė suma būtų apskaityta UAB „Ketonas“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. gauta.

14735.5.

148Kadangi kaina pagal Susitarimą nebuvo sumokėta, Susitarimas negali būti pripažintas pagrindine sutartimi. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovai, tiek ir atsakovai iš esmės patvirtino, kad jie nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties, neturėjo tikslo vykti pas notarą ir sudaryti tokią sutartį ir aiškiai suvokė, jog yra sudaroma tik preliminari sutartis, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Be to, nebuvo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimto UAB „Ketonas“ akcininko sprendimo dėl turto perleidimo, todėl Susitarimas negali būti pripažintas pagrindine sutartimi. Be to, Susitarimo sudarymo metu nekilnojamasis turtas buvo apsunkintas hipoteka.

149Teisėjų kolegija

konstatuoja:

150IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15136.

152Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15337.

154Atsakovai R. D. ir I. B. apeliaciniame skunde prašo bylą pagal ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, paaiškindami, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę šalims išsamiai pasisakyti dėl byloje kylančių fakto klausimų, tikslingas dėl byloje keliamų esminių fakto klausimų kiekio ir jų reikšmės ginčo sprendimui, bylos medžiagos apimties bei ieškovų akivaizdaus melo ir pozicijos nuolatinio keitimo.

15538.

156Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatymo leidėjas nustatė teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo.

15739.

158Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų apeliaciniame skunde, o taip pat ir atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes visus rašytinius įrodymus ir, šalių nuomone, svarbias šiai bylai aplinkybes tiek ieškovai, tiek atsakovai ypač detaliai ir plačiai aptarė savo procesiniuose dokumentuose, o teisė būti išklausytiems žodžiu, be kita ko, išsamiai pasisakyti dėl byloje kylančių fakto ir teisės klausimų, visiems apeliantams buvo suteikta pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovai, prašydami žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes, kurių nebūtų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iš elektroninės bylos medžiagos, inter alia ir teismo posėdžių, kuriuose apeliantai išdėstė savo poziciją žodžiu, garso įrašų, jie mano esant būtina ir itin reikšminga dar kartą aptarti apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl atsakovų prašymas atmestinas. Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo (ne)priėmimo

15940.

160Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. lapkričio 20 d. gauti ieškovų UAB „Ketonas“ ir A. Č. papildomi paaiškinimai ir prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo (dokumento registracijos Nr. DOK-5127).

16141.

162Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad rašytiniais paaiškinimais ieškovai faktiškai siekia pakartotinai pasisakyti dėl ieškovų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą jau aptartų aplinkybių (A. Č. ir R. D. santykių pobūdžio bei dėl A. Č. priesaikos, duotos teismui, (ne)sulaužymo) ir nenurodo jokių svarbių, objektyvių priežasčių, trukdžiusių jiems visus argumentus šiais klausimais išsamiai ir visapusiškai atskleisti ankstesniuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą), taip pat įvertinusi tai, jog ieškovai nenurodė jokių svarbių, pateisinančių aplinkybių, kodėl ieškovų kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas (kuriuo siekiama pagrįsti, kad liudytojas G. A., būdamas skolingu atsakovui R. D., yra priklausomas nuo pastarojo ir todėl jo parodymai negali būti laikomi objektyviais), negalėjo būti pateiktas anksčiau, t. y. dar pirmosios instancijos teismui, nei ieškovų rašytinių paaiškinimų, nei naujo įrodymo (minėto išrašo iš registro), vadovaudamasi CPK 7 ir 314 straipsniais, nepriima ir nevertina kartu su kita bylos medžiaga. Dėl ginčo esmės

16342.

164Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos turinį bei atsižvelgusi į tai, kad didžioji dalis apeliantų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų iš esmės susiję su, apeliantų nuomone, netinkamu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, visų pirma atkreipia apeliantų dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

16543.

166Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Be to, vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

16744.

168Vien tik aplinkybė, kad teismas šalių nurodytus įrodymus ir jais grindžiamas aplinkybes įvertino kitaip, nei to siekė šalys ir (ar) priėmė šaliai (šalims) nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar kad buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Dėl A. Č. ir UAB „Ketonas“ apeliacinio skundo

16945.

170Apeliantų A. Č. ir UAB „Ketonas“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčo Susitarimas ir Preliminarioji sutartis neįtvirtina esminės šalių nelygybės ir todėl neprieštarauja nei bendriesiems teisės principams, nei viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovų reikalavimą atsisakyti Susitarimo ir Sutarties dėl esminės nelygybės pagal CK 6.228 straipsnį, nors tokį reikalavimą jie buvo pareiškę, o CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė atsisakyti sandorio ar jo nuostatų nėra susieta su 2 dalyje įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą dėl sutarties ar jos sąlygos pakeitimo.

17146.

172Nesutikdama su apeliantų skunde išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, priešingai nei skunde teigia ieškovai, nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje, nei viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovai nebuvo suformulavę reikalavimo, atitinkančio CK 6.228 straipsnio 1 ar 2 dalį. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų procesinių dokumentų turinio, CK 6.228 straipsnį ieškovai minėjo, siekdami atkreipti dėmesį į sąrašą aplinkybių, vertintinų, nustatant ar yra esminė nelygybė, įrodinėdami tai, kad ginčo sandoriai, ieškovų nuomone, prieštarauja CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams, inter alia subjektų lygiateisiškumo, ir dėl to prašydami pripažinti sandorius negaliojančiais ab initio, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. esminę nelygybę bei CPK 6.228 straipsnį ieškovai minėjo, įrodinėdami CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą (sandorių prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms), tačiau niekur neteigė, jog iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, ieškovai pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį buvo pranešę atsakovams apie ginčo sutarčių atsisakymą, o taip pat neprašė teismo kaip nors modifikuoti ginčo sutartis ar tam tikras jų sąlygas, kad būtų užtikrinta sandorių kontrahentų interesų pusiausvyra. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai ieškovų akcentuojamą esminę nelygybę vertino tik ieškovų įrodinėjamo CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo kontekste, ir, priešingai nei interpretuoja apeliaciniame skunde ieškovai, neatsisakė nagrinėti jokių ieškovų pareikštų reikalavimų.

17347.

174Antra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog ginčo Susitarimas ar Preliminarioji sutartis įtvirtina esminę šių sutarčių šalių nelygybę ir taip pažeidžia bendruosius teisės principus (teisingumą, sąžiningumą, proporcingumą, protingumą) ar kokias nors kitas imperatyviąsias teisės normas.

17548.

176Kaip ir nurodė patys ieškovai, CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytas pavyzdinis sąrašas kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl tam tikra sutartimi šalių prisiimtų pareigų ir gaunamos naudos disproporcijos (ne)akivaizdumo (esminio pobūdžio). Antai, sprendžiant, ar vienai iš šalių suteiktas perdėtas pranašumas, turi būti atsižvelgiama į tai, kad viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, jog kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

17749.

178Ieškovas A. Č., būdamas stambiu verslininku, valdančiu keleto didelių bendrovių akcijų paketus, turinčiu didelę verslo vykdymo, taigi, ir derybų vedimo patirtį, akivaizdžiai neatitinka ekonomiškai silpno, neinformuoto, nepatyrusio, derybų patirties neturinčio asmens sampratos. Aplinkybė, kad ieškovas A. Č. turėjo įsipareigojimų atsakovui R. D. pagal Vekselį, įvertinus ieškovo turimo kapitalo dydį, taip pat ir tai, jog ieškovas A. Č., atsakovui R. D. pradėjus išieškojimo veiksmus per antstolį, pakankamai greitai apmokėjo Vekselį, neleidžia ieškovą pripažinti ekonomiškai priklausomu nuo atsakovo, savo ruožtu neva vykdyto psichologinio smurto ir spaudimo iš R. D. pusės ieškovas, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, neįrodė jokiais konkrečiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), apsiribodamas tik savo paties deklaratyviais ir gana abstrakčiais paaiškinimais, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtais straipsniais apie atsakovo siejimą su nusikalstamu pasauliu ir neinformatyviais liudytojų parodymais, dėl kurių nepakankamumo psichologinio smurto buvimo faktui pagrįsti dar bus pasisakyta toliau šioje nutartyje.

17950.

180Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad esminė šalių nelygybė gali būti konstatuota ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą ir tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016).

18151.

182Kaip jau minėta, nagrinėjamoje situacijoje ieškovas A. Č. neatitinka silpnesnės ginčo sutarčių šalies, kuri dėl savo neinformatyvumo, derybų at kitokios patirties neturėjimo galėjo nesuprasti sudaranti jai mažiau naudingą sandorį, sampratos, o imperatyvaus draudimo perleisti turtą už mažesnę nei rinkos vertė kainą įstatymas neįtvirtina, todėl ieškovų akcentuojama aplinkybė, jog, jų nuomone, ginčo Susitarime ir Preliminariojoje sutartyje įvardinto turto kaina neatitinka realios šio turto (Apartamento Nr. 23 ir Demir Holding OU dalių) vertės, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti imperatyvių teisės nuostatų, be kita ko, ir sąžiningumo principo ikisutartiniuose ar sutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis) pažeidimo, bei būtinybės taikyti CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą.

18352.

184Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, o privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

18553.

186Ieškovai, teigdami, kad ginčo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, be jau aptartos esminės nelygybės ir bendrųjų teisės principų (sąžiningumo, protingumo ir teisingumo) laikymosi ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose (CK 6.143, CK 1.5 straipsnio 2 dalis), kurių pažeidimo, kaip minėta, savaime nepagrindžia parduodamo turto kainos neatitikimas rinkos vertei, apeliavo į CK 6.225 straipsnį, kuriame faktiškai yra įtvirtinta tik bendro pobūdžio teisės norma, atkartojanti CK 1.78 straipsnio nuostatas apie negaliojančių sandorių skirstymą į niekinius ir nuginčijimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir atsakovai atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, jokių kitų konkrečių imperatyvių įstatymų nuostatų, kurios, ieškovų nuomone, ginčo sutartimis buvo pažeistos, ieškovai neįvardino.

18754.

188CK 1.80 straipsnio taikymo galimybės nepagrindžia ir ieškovų akcentuojama aplinkybė, kad ginčo Susitarimą UAB „Ketonas“ vardu sudarė A. Č., kuris, nebūdamas bendrovės vadovu, pagal įstatus neturėjo įgaliojimų sudaryti tokius sandorius bendrovės vardu. Kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovė I. B., pasirašydama ginčo Susitarimą, žinojo ar turėjo žinoti ir suprasti, jog vienintelis bendrovės akcininkas neturi teisės bendrovės vardu jai parduoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, tuo labiau kad būtent A. Č. kontaktai, kaip matyti iš antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tuo metu buvo nurodomi tinklalapyje, kuriame buvo reklamuojami apartamentai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

18955.

190Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal UAB „Ketonas“ įstatų 6.1 punktą būtent akcininkų susirinkimas (kurį vienasmeniškai sudaro A. Č., būdamas vieninteliu bendrovės akcininku) priima nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė viršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo. Taigi, šiuo atveju, įvertinus tai, kad būtent paties A. Č. pritarimo bet kurio atveju reikėtų ginčo turtui I. B. perleisti, taip pat atsižvelgus į tai, jog bendrovė, pradėdama vykdyti ginčo Susitarimą (šią aplinkybę patvirtina faktas, kad atsakovams buvo suteikta galimybė realiai valdyti ir naudotis ginčo Apartamentu po Susitarimo pasirašymo) faktiškai patvirtino tokį akcininko sudarytą Susitarimą, akivaizdu, kad nėra pagrindo dėl tam tikrų bendrovės atstovavimo reikalavimų formalaus pažeidimo konstatuoti imperatyvių įstatymo normų pažeidimą ir tuo labiau sandorio niekinį pobūdį.

19156.

192Kaip jau minėta, pats savaime parduodamo turto kainos neatitikimas rinkos vertei, nėra absoliutus pagrindas teigti, jog buvo pažeistas sąžiningumo principas ar kad toks sandoris automatiškai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes įstatymas iš esmės nenustato kategoriško draudimo parduoti turtą už mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovų pateiktas ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymas, atliktas 2016 m. spalio 20 d., t. y. praėjus beveik 2 metams po Susitarimo sudarymo, nėra pakankamas pagrįstai teigti, jog ginčo Susitarimo metu Apartamento Nr. 23 reali vertė kur kas viršijo Susitarime šalių sulygtą kainą, tuo labiau jog sutarta 198 455 Eur kaina yra aiškiai didesnė nei 61/1000 dalies pastato vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centro 2014 metais ir kuri atsispindėjo registro duomenų išraše, įterptame į Susitarimo turinį.

19357.

194Bylos medžiaga ir ieškovų argumentai nepatvirtina ir R. D. akivaizdaus nesąžiningumo ir, tuo labiau, pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį, Preliminarios sutarties atžvilgiu. Kaip jau ne kartą pasisakyta, net ir esanti pagal sudarytą sandorį naudos ir pareigų tam tikrai šaliai disproporcija ne visais atvejais sudaro pagrindą konstatuoti esminę nelygybę, o taip pat sąžiningumo principo pažeidimą. Be to, ieškovai, teigdami, kad A. Č. ginčo Preliminariąja sutartimi įsipareigojo R. D. parduoti 28.60 proc. Holdingo dalių už neadekvačią 45 000 Eur kainą, pateikė tik duomenis, pagrindžiančius verslo vertę 2017 vasario 28 dieną, o ne Preliminarios sutarties sudarymo dieną.

19558.

196Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą jokiais patikimais įrodymais (CPK 178 straipsnis), ir ieškovų pareiškimą, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta atgaline data ir neva šis faktas taip pat pagrindžia atsakovų nesąžiningumą ir ginčo sandorio prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad Preliminarioji sutartis nebuvo ir negalėjo būti pasirašyta joje įtvirtintą dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 15 d. Ieškovai savo poziciją dėl Preliminarios sutarties sudarymo atgaline data įrodinėja paties A. Č. bei E. S. paaiškinimais, o taip pat atsakovo R. D. pateiktu į bylą įrodymu, kad jo nebuvo Lietuvoje nuo 2015 m. balandžio 10 d. 15 val. iki balandžio 20 d. 21 val. Tačiau vien dėl suinteresuotumo bylos baigtimi ieškovo A. Č. ir jo verslo partnerio E. S. parodymai nėra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo sudaryta kitu metu nei joje nurodyta, savo ruožtu argumentai, jog sutarties sudarymą atgaline data neva patvirtina R. D. nebuvimas Lietuvoje 2015 m. balandžio 10–20 dienomis, prieštarauja elementariems logikos dėsniams, nes atsakovas neįrodinėjo, kad sutartis buvo sudaryta 2015 m. balandžio mėnesį, o aplinkybė, jo R. D. nebuvo Lietuvoje kažkurį 2015 metų mėnesį niekaip nesusijusi su tuo, galėjo ar ne atsakovas pasirašyti Preliminariąją sutartį 2014 m. gruodžio 15 d. Galiausiai, aplinkybė, kad R. D. pranešimas A. Č. apie atsakovo norą nupirkti Holdingo dalis pagal Preliminarios sutarties sąlygas (kurį (norą) R. D. turėjo pareikšti ne vėliau nei per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo) datuotas 2015 m. balandžio 15 d., gali pagrįsti nebent pačiame pranešime įtvirtintos datos neatitikimą tikrovei, tačiau savaime nesukuria prielaidų konstatuoti, kad ir Preliminarioji sutartis sudaryta ne 2014 m. gruodžio 15 d., kaip kad interpretuoja ieškovai.

19759.

198Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti ir kitą sandorių negaliojimo pagrindą – ginčo sandorių apsimestinumą (CK 1.87 straipsnis), t. y. nėra įrodymų, pakankamų patvirtinti ieškovų įrodinėjamą argumentą, jog Susitarimas ir Preliminarioji sutartis buvo sudaryti tik kaip A. Č. prievolės pagal Vekselį įvykdymo užtikrinimo priemonė, realiai šalims nesiekiant ginčo sandorių įvykdymo.

19960.

200CK 1.87 straipsnyje nustatyta, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią.

20161.

202Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013) Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016; kt.).

20362.

204Priešingai nei teigia ieškovai savo apeliaciniame skunde, atsakovai šioje byloje nepripažino (ir nepripažįsta apeliaciniame skunde), kad ieškovų ginčijami sandoriai yra apsimestiniai. Kaip matyti iš pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, apsimestinis sandoris yra toks, kuriuo pridengiamas tikrasis sandoris, kurio siekia šalys. Taigi, tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, būtent ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą, sandorį, t. y. suderintą abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) valią iš tikrųjų sudaryti kitą (dengiamą) sandorį. Atsakovai, pasakodami priežastis dėl kurių, jų nuomone, buvo sudaryti ginčo sandoriai, neteigė, kad jų su A. Č. ir UAB „Ketonas“ sudaryti sandoriai neatitiko atsakovų tikrųjų tikslų, jog jie nenorėjo ir nesiekė šių sandorių realaus įvykdymo, o tik siekė pridengti kitą sandorį. Skirtingai nei interpretuoja ieškovai, atsakovų įrodinėjama atsiskaitymo ginčo sandoriais už ieškovo A. Č. skolas atsakovui R. D. aplinkybė (dėl kurios patikimumo dar bus pasisakyta šioje nutartyje) negali būti tapatinama ir suprantama, kaip apsimestinumas, nes CK 1.87 straipsnio taikymo aspektu svarbiau ne tai, kodėl ieškovai ir atsakovai sudarė tam tikrus sandorius (t. y. reikšminga ne tai, ar ieškovas iš tikrųjų atsiskaitinėjo už savo skolas, perleisdamas savo ir UAB „Ketonas“ turtą atsakovams, ar tiesiog nusprendė parduoti apartamentus bei turimas holdingo dalis atsakovams), bet tai, ar atsakovai tikrai siekė įsigyti ginčo sandoriais jiems perleidžiamą turtą, t. y. siekė realaus turto įgijimo nuosavybės teise būtent pagal ginčo sutartyse nurodytas sąlygas. Kaip jau minėta, neįrodžius suderintos abiejų sutarties šalių valios sudaryti iš tikrųjų kitokį, nei išoriškai įformintas, sandoris, nėra pagrindo kalbėti apie CK 1.87 straipsnio taikymą.

20563.

206Be to, ieškovų poziciją dėl Susitarimo apsimestinumo paneigia, ir atitinkamai atsakovų teiginius, kad jie iš tikrųjų siekė įgyti Apartamentą Nr. 23 atsakovės I. B. nuosavybėn, patvirtina aplinkybės, jog nepaisant to, kad, A. Č. teigimu, jis buvo susitaręs su R. D. dėl Vekselio apmokėjimo prievolės atidėjimo iki pat 2016 m. pabaigos, ieškovė UAB „Ketonas“ Susitarime ne tik įsipareigojo perduoti Apartamento raktus pirkėjai iki pagrindinės sutarties sudarymo, bet ir, akivaizdžiai žinant pačiam A. Č. (ką patvirtina atsakovų pateiktas I. B. susirašinėjimas el. paštu tiek su A. Č., tiek su UAB „Ketonas“ vyr. buhaltere), perdavė atsakovei buto raktus ir suteikė jai galimybę šiuo Apartamentu naudotis ir jį valdyti dar užilgo iki atsakovas pradėjo priverstinį A. Č. pasirašyto Vekselio vykdymą per antstolį. Aplinkybę, kad atsakovei buvo suteikta galimybė gyventi Apartamente ir jį valdyti, o ne tik jį apžiūrėti, dar iki suėjo terminas sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagrindžia pačios ieškovės UAB „Ketonas“ rašto I. B. ir jos advokatui dėl patalpų atlaisvinimo turinys, kuriame ieškovė, aiškindami priežastis, kodėl 2016 m. spalio 20 d. pakeitė durų spyną, faktiškai pripažino žinojusi, kad Apartamentu naudojosi ir jį valdė būtent I. B., nes, kaip nurodyta rašte, būtent į pastarąją atsakovę UAB „Ketonas“ kreipėsi dėl avarinio patekimo į patalpas, tačiau, nesulaukusi atsakymo, išlaužė buvusią spyną ir įstatė naują. Atsakovų poziciją, kad buvo siekiama realaus ginčo Susitarimo vykdymo, o ne Vekselio apmokėjimo užtikrinimo, kaip teigia ieškovai, papildomai patvirtina ir jau minėtas I. B. susirašinėjimas su UAB „Ketonas“ vyr. buhaltere A. B., iš kurio matyti, jog iš tikrųjų, kaip kad ir teigia atsakovai savo procesiniuose dokumentuose, Apartamento įrengimas buvo derinamas pagal atsakovės poreikius.

20764.

208Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad tai, jog nei Susitarime, nei Preliminarioje sutartyje dėl holdingo dalių nėra absoliučiai jokios užuominos apie Vekselį, kartu su kitomis jau paminėtomis aplinkybėmis, paneigia ieškovų dėstomą versiją apie Susitarimo ir Preliminariosios sutarties tariamą funkciją tik užtikrinti Vekselio apmokėjimą ir jų apsimestinį pobūdį. A. Č. argumentų dėl Preliminariosios sutarties apsimestinumo prieštaringumą papildomai atskleidžia ir tai, kad R. D. pranešimą apie pastarojo siekį įgyti holdingo dalis pagal sudarytą Preliminariąją sutartį ieškovas nurodo gavęs dar 2015 m. balandžio mėnesį, tačiau jokių veiksmų dėl Preliminarios sutarties nuginčijimo jis nesiėmė iki pat 2017 metų, nors teigė, jog laikė Preliminariąją sutartį tik prievolės pagal Vekselį užtikrinimo priemone ir laikėsi byloje pozicijos, jog susitarė su R. D. dėl Vekselio apmokėjimo iki 2016 m. pabaigos – kitaip tariant, ieškovas A. Č., matydamas, kad atsakovas R. D. ėmėsi veiksmų, liudijančių jo siekį realiai įvykdyti Preliminariąją sutartį dėl holdingo dalių, nors dar pagal neva buvusį žodinį susitarimą ieškovas turėjo 1,5 metų laiko Vekseliui apmokėti, iškart jokių veiksmų šiam klausimui išspręsti nesiėmė. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje esantį antstolio R. B. 2017 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas A. Č. susirašinėjimas su R. D. SMS žinutėmis, iš kurio matyti, kad 2015 m. birželio mėn. atsakovas R. D. reikalavo, jog būtų įvykdytas Vekselis, savo ruožtu A. Č., atsakydamas į R. D. žinutę, klausė, į kokią sąskaitą vesti pinigus, tačiau į jokius tarp jo ir R. D. susitarimus dėl apmokėjimo termino nukėlimo iki 2016 m. pabaigos ar neva pasirašytas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones A. Č. neapeliavo, kas vėlgi pagrindžia Vekselio ir ginčijamų sandorių sąsajų abejotinumą.

20965.

210Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovų įrodinėjami tų pačių sandorių negaliojimo pagrindai iš esmės paneigia vienas kitą ir atskleidžia ieškovų pozicijos nenuoseklumą, prieštaringumą. Antai, kaip minėta, apsimestinis sandoris gali būti konstatuotas tik esant suderintai abiejų sandorio šalių valiai pridengti apsimestiniu sandoriu visai kitą sandorį, kurio abi šalys iš tikrųjų siekia, savo ruožtu apgaulės atveju, vienos šalies valia yra iškreipiama dėl kitos šalies tyčinių veiksmų ar neveikimo, dėl ko asmuo sudaro sandorį, kurio jis iš tikrųjų nenorėjo sudaryti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir akcentavo atsakovai atsiliepime, asmuo, teigdamas, kad nenorėjo apskritai sudaryti sandorio ir sudarė jį dėl apgaulės, tuo pat metu negali aiškinti, jog sudarytas sandoris yra apsimestinis, nes tokiu atveju nėra pridengiamojo sandorio, dėl kurio šalys suderino valią ir kurio abi siekė. Asmuo negali tuo pat metu nenorėti konkretaus sandorio ir sudaryti jį ne laisva valia, bet kartu ir jo siekti.

21166.

212CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

21367.

214CK 1.91 straipsnio 5 dalyje paaiškinta, kad apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

21568.

216Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytos normos, apgaulė, galinti pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir tylėjimu, visų pirma turi būti sandorio sudarymo metu, antra, dėl šio tyčinio suklaidinimo suklaidintas asmuo neteisingai supranta sudaromo sandorio esmines aplinkybes, t. y. sandoryje įtvirtintas sąlygas, jų vykdymo sukeliamą efektą ir pan.

21769.

218Šiuo atveju ieškovas A. Č., teigdamas, kad jis buvo apgautas R. D., faktiškai neįrodinėja, jog jis nesuprato ar neteisingai suprato kokią nors ginčo sandorių sąlygą, ar kad, sudarydamas tokius sandorius, nesuprato jų galimo efekto, jeigu visos sąlygos bus vykdomos būtent taip, kaip jos parašytos Susitarime ar Preliminarioje sutartyje. Apgaulę ieškovas sieja su jo paties tikėjimusi, kad R. D. vykdys tarp A. Č. ir R. D., ieškovų teigimu, buvusius žodinius, ginčo sandoriuose neįtvirtintus, susitarimus, jog, pirma, R. D. nereikalaus vykdyti Vekselio iki 2016 m. pabaigos, antra, realiai nevykdys ginčo sandorių, kol nelaikoma pažeista ieškovo prievolė pagal Vekselį.

21970.

220Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, pasirašęs sandorius, kuriuose nėra absoliučiai jokių nuorodų ar užuominų apie Vekselį, tuo labiau būdamas, kaip A. Č., didelę patirtį turinčiu verslininku, mačiusiu ir pasirašiusiu ne vieną sutartį, negali būti laikomas apgautu dėl sandorių esminių aplinkybių vien dėl to, kad kita šalis reikalauja jų įvykdymo. Tikėjimasis, kad sandoriai nebus vykdomi pagal juose įtvirtintas sąlygas, pagrindžia ne apgaulę, o elementarų nerūpestingumą, lengvabūdišką neapdairumą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad mažai tikėtina, jog didelę verslo vystymo ir derybų patirtį turintį asmenį, kaip A. Č., R. D. įtikino ir apgavo tiesiog banaliu pažadėjimu žodžiu, kad niekada nevykdys raštu sudarytų ginčo Preliminariosios sutarties ar Susitarimo. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ko ieškovai savo apeliaciniame skunde iš esmės nebeginčija, ginčo Susitarimo ir Preliminarios sutarties projektai buvo parengti ir pateikti paties A. Č., o dėl Preliminariosios sutarties, susijusios su holdingo dalių perleidimu, kuri buvo paruošta advokato atsiųsto pavyzdžio pagrindu, ieškovas A. Č. ir R. D. ilgai derėjosi, ją keitė ir taisė.

22171.

222Nors ieškovas A. Č. tiek aplinkybę, kad buvo neva apgautas, tiek tai, jog sudarė sau ypač nenaudingus, jo nuomone, sandorius siekė pateisinti ir pagrįsti tuo, kad R. D. ieškovui taikė psichologinį smurtą ir spaudimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų konstatuoti, kad atsakovas R. D. atliko ieškovo ar jo artimųjų atžvilgiu veiksmus, atitinkančius CK 1.91 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą realaus grasinimo sampratą.

22372.

224Apeliantų A. Č. ir UAB „Ketonas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad ginčo Susitarimas ir Preliminarioji sutartis buvo sudaryti dėl psichinės prievartos, realaus psichologinio smurto. Be to, apeliantų nuomone, teismas iškraipė P. L. ir P. B. paaiškinimų prasmę.

22573.

226Nesutikdama su apeliantų nurodytais argumentais, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad liudytojas P. L. teismo posėdyje paaiškino, jog iš A. Č. kalbų suprato, kad pastarajam kilo kažkokia grėsmė ir siūlė kreiptis į policiją, tačiau koks konkrečiai asmuo tokią grėsmę kėlė A. Č. P. L. įvardyti negalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šio liudytojo paaiškinimus nagrinėjamu klausimu laikė neinformatyviais ir tuo labiau nepakankamais pripažinti buvus realiai psichinei prievartai iš R. D. pusės.

22774.

228Visiškai pagrįstai nepakankamais konstatuoti buvus prieš A. Č. R. D. veiksmams, atitinkantiems CK 1.91 straipsnio 4 dalį, pripažinti ir P. B., nurodžiusio, kad pažįsta ir bendrauja su ieškovu dar nuo 1990 metų, parodymai apie R. D. ieškovui daromą spaudimą, tuo labiau, jog taip pat kaip ir pats A. Č., liudytojas aiškiai neįvardijo nei konkrečių R. D. neteisėtų veiksmų, nei jų pobūdžio, laiko, vietos ir pan.

22975.

230Realaus psichologinio smurto buvimo fakto nepagrindžia ir ieškovų akcentuojami visuomenės informavimo priemonėse esantys straipsniai, kuriuose atsakovas R. D. siejamas su nusikalstamu pasauliu. Visuomenės informavimo priemonėse skelbiama informacija negali būti laikoma a priori teisinga ir visais atvejais paremta patikimais šaltiniais, taigi, negali būti laikoma savaime pakankamu įrodymu tam tikriems faktams civilinėje byloje pagrįsti, tuo labiau kai atsakovas pateikė įrodymus, kad jis buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, su kurios aplinkybėmis buvo siejamas, o ieškovai jokių priešingų duomenų nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pradėdamas verslo santykius su R. D., ieškovas neišsigando visuomenės informavimo priemonėse esančios neigiamos informacijos apie atsakovą, todėl nepagrįstai savo procesiniuose dokumentuose bando sudaryti įspūdį, kad vien tik A. Č. žinojimas apie spaudoje esančius neigiamus pasisakymus apie R. D. ieškovui sukėlė tokią didelę baimę, jog jis buvo pasiruošęs pasirašyti bet kokias, net ir labai nenaudingas jam, sutartis.

23176.

232Nors ieškovai savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde, neigia bet kokį ieškovo A. Č. bendradarbiavimą verslo srityje su R. D., pastebėtina, kad A. Č. ir R. D. verslo bendradarbiavimo buvimo faktą iš esmės patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, pripažinę matę ieškovą A. Č. kartu su R. D. skirtingomis aplinkybėmis. Antai, liudytojas G. S. nurodė, kad R. D. atstovavo A. Č. interesus nuo 1999 m., ir tiek atskirai, tiek kartu su A. Č. ir E. S., buvo atvykęs į Boslitą derėtis dėl stiklo taros tiekimo. Aplinkybę, kad R. D. buvo derybose UAB „Boslita“, kilus ginčui dėl butelių kokybės, pripažino ir ilgametis A. Č. verslo partneris E. S.. Liudytojas P. B. taip pat paminėjo „bendrą Č. ir D. biznį“. Šiame kontekste sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovų teiginiai, jog A. Č. su R. D. nesiejo jokie verslo santykiai ir jie jokioje sferoje nebendradarbiavo, akivaizdžiai nesuderinami su ta aplinkybe, kad R. D. dalyvavo uždaruose UAB „Boslita“ ir UAB „Kauno stiklas“ atstovų susitikimuose ir derybose.

23377.

234Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo taikyti CK 1.91 straipsnį ir pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą nesudaro ir ieškovų apeliaciniame skunde dėstomi deklaratyvūs samprotavimai apie atsakovo tikslus ir vidinius motyvus, susijusius su tam tikrų viešosios teisės normų vykdymu ar nevykdymu – t. y. kad neva atsakovai slėpė nuo VMI pajamas, kurias galimai neteisėtais ir nesąžiningais būdais išreikalaudavo iš ieškovų. Mokesčių nemokėjimas ar mokėjimas ne laiku niekaip negali pagrįsti apgaulės ar realaus smurto / grasinimo, sudarant ginčo sandorius. Aplinkybė, kad asmuo galimai laiku nedeklaravo pajamų ar nesumokėjo mokesčių valstybei, savaime negali pagrįsti, jog tai buvo daroma siekiant paslėpti kokius nors neteisėtus sandorius, neteisėtus veiksmus, o ne, pavyzdžiui, siekiant tiesiog išvengti mokesčių mokėjimo. Kadangi šioje byloje nėra nagrinėjamas viešųjų teisės normų laikymosi tinkamumo klausimas, plačiau teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

23578.

236Apibendrindama visus pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus, teisingai aiškindamas ir taikydamas bylai aktualias teisės normas, visiškai pagrįstai priėjo išvadą, kad ieškovai neįrodė nei vieno jų prašomų taikyti ginčo Susitarimo ir Preliminariosios sutarties negaliojimo pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje visiškai pagrįstai atmestas.

23779.

238Kadangi, kaip jau pasisakyta pirmiau šioje nutartyje, byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo sandoriais ieškovas A. Č. ir atsakovas R. D. iš tikrųjų siekė užtikrinti ieškovo išduoto Vekselio apmokėjimo vykdymą, pagrįstai netenkintas ir alternatyvus ieškinio reikalavimas pripažinti Susitarimą ir Preliminariąją sutartį pasibaigusiais dėl to, kad A. Č. įvykdė prievolę pagal Vekselį.

23980.

240Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš R. D. neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 1.91 straipsnio 3 dalį. Nenustačius nei ieškovų įrodinėjamos apgaulės, nei psichinės prievartos (psichologinio smurto) buvimo fakto ir nepripažinus ginčo Susitarimą ir (ar) Preliminariąją sutartį negaliojančiais pagal vieną iš CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų, nėra apskritai galimybės kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimą pagal pirmiau nurodytą teisės normą, nes kaip matyti iš pačios normos turinio, nukentėjusio asmens teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju siejama su sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ar realaus grasinimo faktu. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovai neįrodė nei apgaulės, nei psichologinio smurto (prievartos) iš atsakovo R. D. pusės egzistavimo, todėl nėra neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Be to, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovas A. Č. neįrodė net pačios žalos buvimo fakto (ir tuo labiau jos dydžio), nes be bendro pobūdžio, pakankamai abstrakčių ieškovo A. Č. paaiškinimų apie jo neva patirtus išgyvenimus dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, gyvybės ir pan., byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas kreipėsi dėl streso ir išgyvenimų į psichologus ar kitus specialistus, jog buvo nustatytas kažkoks jo sveikatos (fizinės ar psichinės) pablogėjimas. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad teismas civilinėje byloje vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu. Vien tik deklaratyvūs asmens pareiškimai apie jo patiriamus išgyvenimus ir sveikatai padarytą žalą, nepateikiant absoliučiai jokių kitų šiuos paaiškinimus bent netiesiogiai pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti iš tikrųjų buvus tokiam asmens įrodinėjamam faktui.

24181.

242Visiškai pagrįstai netenkintas ir ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų 8 800 Eur nuostolių, ieškovų teigimu, patirtų UAB „Ketonas“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. dėl Apartamento Nr. 23 neatlaisvinimo ir ieškovės negalėjimo tuo laikotarpiu šias patalpas nuomoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai akcentuodami, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovų veiksmų neteisėtumą, neatlaisvinant patalpų, sieti ne su ieškovės UAB „Ketonas“ pretenzijos atsakovei I. B. pareiškimo momentu, o su momentu, kada pasibaigė Susitarime nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai dėl turto perleidimo sudaryti, pamiršta byloje nustatytą ir faktiškai ieškovų nebeginčytą aplinkybę, kad dar 2016 m. spalio 20 d. UAB „Ketonas“ pakeitė Apartamento Nr. 23 durų spyną ir atsakovai nebeturėjo galimybės pasiimti savo daiktų iš ginčo patalpų iki kol tokią galimybę jiems suteikė pati UAB „Ketonas“, iš kurios raštų matyti, kad apie Apartamente esančių daiktų inventorizaciją ir galimybės pasiimti atsakovams savo daiktus sudarymą pradėta kalbėti tik 2017 m. kovo mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nuo 2016 m. spalio 20 d. atsakovai nebegalėjo patys patekti į ginčo patalpas, o gruodžio mėnesį, kai vyko ieškovės UAB „Ketonas“ ir I. B. advokato susirašinėjimas dėl Susitarimo vykdymo, ieškovė UAB „Ketonas“ aiškiai neišreikė savo pozicijos, kad apskritai nebeketina sudaryti pagrindinės sutarties, be to, reikalavimą išsikelti atsakovei surašė tik 2017 m. kovo 8 d., suteikdama 10 dienų nuo rašto gavimo momento terminą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju atsakovė I. B. negali būti laikoma atlikusi kaltus neteisėtus veiksmus neatlaisvinusi patalpų nuo 2017 m. sausio 1 d., o UAB „Ketonas“ negalėjimas naudotis jai priklausančiu Apartamentu faktiškai buvo nulemtas pačios ieškovės netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo, be kita ko, iki pat termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos aiškiai neišreikus savo pozicijos dėl pagrindinės sutarties sudarymo galimybių. Ieškovė iki pat 2017 m. kovo mėnesio pabaigos iš esmės nesudariusi sąlygų atsakovams išsikraustyti, negali remtis neišsikraustymo faktu, kaip pagrindu reikalauti neva negautų pajamų už šį laikotarpį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovams laiku neišsikrausčius, ji neteko Apartamento Nr. 23 nuomos pajamų, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad apskritai norėjo ir siekė nuomoti šias patalpas ir būtų galėjusi jas išnuomoti ginčo laikotarpiu, jeigu atsakovai būtų išsikraustę. Byloje nėra jokių duomenų, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), esančios patalpos buvo kam nors kada nors nuomojamos ar ginčo laikotarpiu buvo talpinami skelbimai dėl apartamentų šiame pastate nuomos. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų ((duomenys neskelbtini) tinklalapio), minėtame pastate esantys apartmanetai ir šiuo metu yra tik pardavinėjami, o ne nuomojami.

24382.

244Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų UAB „Ketonas“ bei A. Č. skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė negalintis priimti dalinio sprendimo ir nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos dalies dėl reikalavimų, susijusių su atsakovo atliekamu psichologiniu spaudimu ir prievarta, neturtinės žalos atlyginimu ir priešieškinio reikalavimų, nagrinėjimą iki bus pabaigtas ikiteisiminis tyrimas Nr. 01-1-55301-17, kuriame, ieškovų teigimu, turėjo būti tiriama, ar R. D. neatliko turto prievartavimo ir kitų neteisėtų psichologinio smurto veiksmų prieš ieškovus.

24583.

246Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia apeliantų dėmesį, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškovai savo apeliaciniame skunde teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jų prašymą išnagrinėti iš esmės tik dalį reikalavimų, o dalies nagrinėjimą sustabdyti fakultatyviuoju pagrindu (CPK 164 straipsnio 4 punktas), iš esmės net nenurodo, kad būtent dėl šio, jų nuomone, buvusio procesinio pažeidimo, byla galėjo būti neteisingai išnagrinėta. Be to, vien tik bendro pobūdžio argumento, kad, ieškovų nuomone, galimai (ieškovai šiuo klausimu net patys nebuvo įsitikinę) ikiteisminiame tyrime tam tikros su civilinėje byloje nagrinėjamais reikalavimais susijusios aplinkybės būtų panagrinėtos plačiau (ar išsamiau), nurodymas nėra pakankamas nei būtinumui šiuo konkrečiu atveju sustabdyti civilinę bylą pagrįsti (ypač kai, kaip patys ieškovai pacitavo iš teismų praktikos, teismas, prieš sustabdymas bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o prašymą sustabdyti bylą dėl tik prasidėjusio ikiteisminio tyrimo, ieškovai buvo pateikę iš esmės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigoje), nei tuo labiau neteisingam civilinės bylos išnagrinėjimui dėl nesustabdymo konstatuoti (CPK 329 straipsni 1 dalis).

24784.

248Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovų pozicija šiuo klausimu, kad, priešingai nei teigia ieškovai, tinkamai išnagrinėti tik dalį reikalavimų ir priimti dalinį sprendimą ginčo situacijoje iš esmės nebuvo galimybės, nes ieškovai, nors ir remiasi skirtingais sandorių negaliojimo pagrindais, visų šių negaliojimo pagrindų įrodinėjimo procese, kaip kertinį argumentą, nurodydavo būtent iš atsakovo R. D. pusės neva vykdytą psichologinę prievartą ir smurtą. Antai, tiek įrodinėdami sandorio negaliojimą dėl imperatyvių teisės normų, pasireiškusių, ieškovų nuomone, sąžiningumo ir kitų bendrųjų teisės principų pažeidimu, esmine šalių nelygybe, tiek grįsdami sandorių apsimestinumą, ieškovai teigė, kad atsakovas R. D. naudojo psichologinį smurtą ir būtent neva dėl atsakovo įbauginimo ieškovas A. Č. sudarė, jo nuomone, akivaizdžiai jam nepalankius, įtvirtinančių esminę nelygybę, sandorius ir sutiko sudaryti ginčo sandorius, kaip jo prievolės pagal Vekselį įvykdymo užtikrinimą. Esant taip ieškovų suformuluotam ieškinio faktiniam pagrindui, dalinio sprendimo priėmimo galimybė buvo visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta.

24985.

250Apibendrindama pirmiau šioje nutartyje išdėstytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų UAB „Ketonas“ ir A. Č. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą ieškovų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl UAB „Ketonas“ ir A. Č. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl R. D. ir I. B. apeliacinio skundo

25186.

252Apeliantai R. D. ir I. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta pripažinti UAB „Ketonas“, atstovaujamos A. Č., ir I. B. sudarytą Susitarimą pagrindine Apartamento Nr. 23 pirkimo–pardavimo sutartimi bei tenkinti išvestinį reikalavimą pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos dalį, kuria ginčo turtas buvo įkeistas AB SEB bankui, arba tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl 198 455 Eur nuostolių sumos iš ieškovų priteisimo. Atitinkamai nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovų reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo Apartamento.

25387.

254Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturi pagrindo tenkinti ir atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų.

25588.

256Kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo Susitarimas atitinka CK 6.165 straipsnyje preliminariajai sutarčiai keliamus reikalavimus – Susitarimas sudarytas raštu, jame aiškiai nustatytas terminas iki kada (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) šalys sutaria sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, be to, Susitarime aptarta, kokios sąlygos turės būti galutinai sulygtos pagrindinėje sutartyje (pavyzdžiui, nurodyta, kad Apartamento Nr. 23 pirkėjai bus skirta automobilio stovėjimo vieta, kuri bus patikslinta pagrindinėje sutartyje).

25789.

258Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo Susitarimas pasirašytas jau po to, kai pastatas, kuriame yra Apartamentas Nr. 23, buvo visiškai rekonstruotas, nes, kaip ir neginčija atsakovai, Statybos užbaigimo aktas buvo surašytas dar 2014 m. rugpjūčio 14 d., kai Susitarimas pasirašytas tik tų pačių metų gruodžio mėn. Aplinkybė, kad pastatas, kuriame yra ginčo turtas, yra 100 proc. baigtumo, pažymėta ir Susitarime esančioje Nekilnojamojo turto registro ištraukoje.

25990.

260Nors atsakovai savo apeliaciniame skunde, siekdami įrodyti, kad ginčo Susitarimas turėtų būti vertinamas ne tik kaip paprasta preliminarioji sutartis (CK 6.165 straipsnis), bet ir kaip būsimo gyvenamojo buto preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis pagal CK 6.401 straipsnio 1 ir 5 dalis, teigia, jog iš tikrųjų ginčo turtas I. B. naudotis ir jį valdyti buvo perduotas dar iki Susitarimo pasirašymo, be to, atsakovai finansavo tiek pastato rekonstrukciją, tiek ir buto įrenginėjimą pagal jų poreikius, teisėjų kolegijos įsitikimu, apeliantai nepateikė pakankamų įrodymų šiems savo argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo Susitarimas negali būti kvalifikuojamas pagal CK 6.401 straipsnio 1 ir 5 dalis.

26191.

262Antai, atsakovų pateiktos 2014 m. gegužę, liepą ir rugpjūtį darytos Apartamento nuotraukos patvirtina tik aplinkybę, kad atsakovai buvo Apartamente nurodytu laiku, tačiau šios nuotraukos neleidžia pagrįstai nustatyti, kokiais tikslais jie minėtu laiku lankėsi Apartamente, t. y., pavyzdžiui, tik apžiūrinėdami butą ir svarstydami jo įsigijimo klausimą, ar jau turėdami, kaip kad jie teigia, teisę naudotis ir valdyti jį. Be to, pastebėtina ir tai, kad savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose (tiek atsiliepime į ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį) atsakovai laikėsi pozicijos, kad Apartamentą pradėjo valdyti ir gavo jo raktus jau po Susitarimo sudarymo.

26392.

264Pakankamumo kriterijaus, sprendžiant dėl atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, kad neva būtent jie finansavo pastato rekonstrukciją ir (ar) konkretaus Apartamento Nr. 23 įrenginėjimą pagal atsakovės poreikius, neatitinka ir akcentuojamas I. B. susirašinėjimas el. paštu su ieškovės UAB „Ketonas“ vyr. buhaltere, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, atspindi tik darbų ir medžiagų derinimą su atsakove, kas, kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, patvirtina būtent Susitarimo šalių tikslo realiai įvykdyti Susitarimą rimtumą, kurį ginčijo ieškovai, tačiau ne šių darbų ar medžiagų pirkimo finansavimą iš atsakovų lėšų faktą, nes byloje nėra jokių mokėjimo nurodymų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių lėšų ieškovei iš atsakovų (darbams ir medžiagoms apmokėti) perdavimą, savo ruožtu PVM sąskaitos faktūros už darbus ir medžiagas Apartamentui Nr. 23 įrengti yra išrašytos ieškovei ir būtent UAB „Ketonas“ apmokėtos.

26593.

266Nustačius, kad Susitarimo pasirašymo metu jau buvo surašytas Statybos užbaigimo aktas ir užbaigtas statinio rekonstravimo procesas bei konstatavus, jog atsakovai neįrodė Apartamento statybų (įrengimo) finansavimo iš savo lėšų, nėra pagrindo ginčo Susitarimo kvalifikuoti pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį.

26794.

268Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad egzistuoja visi teisiniai pagrindai pripažinti ginčo Susitarimą de facto pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovai bylos nagrinėjimo metu patys pripažino, kad jokie pinigai pagal Susitarimą realiai ieškovams nebuvo sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams patiems pripažinus Susitarime nurodytos kainos (pinigų sumos) – 198 455 Eur, realaus mokėjimo fakto nebuvimą, taip pat Susitarime nesant jokių nuorodų į tai, kad sulygta turto kaina įskaitoma į kokias nors UAB „Ketonas“ (ar A. Č.) skolas atsakovui (tuo labiau, jog Susitarimo šalimi yra ne R. D., o I. B., ir nepateikta įrodymų apie atsakovo R. D. kokios nors reikalavimo teisės į ieškovą perdavimą pastarajai atsakovei), o taip pat apeliantams šioje byloje nepateikus pakankamų įrodymų apie kokių nors ieškovų skolų, išskyrus Vekselį, atsakovui R. D. buvimo faktą bei dydį (kurios galėtų būti įskaitomos į Apartamento kainą), vien tik Susitarime esantis netikras patvirtinimas, kad pardavėja visą kainą už turtą gavo, nesudaro pagrindo šioje byloje konstatuoti, jog buvo atlikti visi pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingi veiksmai ir kad Susitarimo pagrindu atsakovei turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo Apartamentą Nr. 23.

26995.

270Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad Susitarime nebuvo įforminta pardavėjos atsakomybė už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, nes tokia atsakomybė numatyta CK 6.165 straipsnio 4 dalyje, o atskiras jos nepaminėjimas Susitarime savaime nepaneigia jos taikymo galimybės.

27196.

272Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, ir atsakovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas naudojo tik lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą, netaikė subjektyviojo metodo ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų.

27397.

274Visų pirma apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad nors kasacinio teismo praktikoje iš tikrųjų buvo ne kartą išaiškinta, jog nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys), subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018), kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

27598.

276Nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovai tiek ketinimus sudarant ginčo Susitarimą, tiek ir juo siekiamą efektą, iš esmės aiškino visiškai priešingai. Be to, tiek ieškovų, tiek atsakovų pozicija dėl Susitarimo, jo sudarymo bei vykdymo aplinkybių nebuvo visiškai nuosekli bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, kaip minėta, iš pradžių atsakovai teigė, kad Apartamentas jiems buvo perduotas naudoti po Susitarimo pasirašymo, vėliau pradėjo įrodinėti jo perdavimą iki Susitarimo pasirašymo dienos), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai prioritetą suteikė lingvistiniam metodui, įvertindamas tai, jog Susitarime yra organizacinio pobūdžio nuostatų ir įsipareigojimų, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje, nustatė konkretų terminą, per kurį turi būti sudaryta tokia pagrindinė sutartis, aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip tai nurodyta CK 6.165 straipsnio 2 dalyje.

27799.

278Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama atsakovų skunde, kritiškai ir atidžiai įvertino visų šalių paaiškinimus, taip pat ir ieškovų, ir ši aplinkybė akivaizdžiai atsispindi motyvuose dėl ieškovų reikalavimų atmetimo, kuriuose, be kita ko, nesutikta su ieškovų argumentu dėl realaus tikslo vykdyti Susitarimą neturėjimo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai sudarė Susitarimą, turėdami realų tikslą jį įvykdyti ir faktiškai pradėjo jį vykdyti (ką patvirtina byloje konstatuotos aplinkybės apie Apartamento raktų ir naudojimo galimybės perdavimą atsakovei), nesudaro savaiminio pagrindo pripažinti Susitarimą pagrindine sutartimi, savo ruožtu preliminarios sutarties, kuria yra ginčo Susitarimas, sudarymas, net ir iš pradžių esant visų šios sutarties šalių realiam ketinimui ją įvykdyti, nesuteikia teisės reikalauti jos įvykdymo natūra, t. y. reikalauti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo priverstine tvarka, kai pardavėjas atsisako (persigalvoja) parduoti ginčo turtą.

279100.

280Teisėjų kolegija atmeta ir R. D. bei I. B. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl neva pirmosios instancijos teismo nepagrįstai padarytų išvadų apie A. Č. ir R. D. susitarimo dėl palūkanų mokėjimo sudarymo neįrodymą byloje. Nors pirmiau šioje nutartyje buvo pripažintas A. Č. ir R. D. verslo santykių ir bendradarbiavimo verslo srityje tikėtinas buvimas, vien šios aplinkybės ir R. D. pareiškimų apie žodinius susitarimus dėl tarpininkavimo paslaugų ir (ar) palūkanų mokėjimo, nepakanka konkretiems tarp ieškovo ir atsakovo sandoriams (jų buvimo faktui ir konkrečioms jų sąlygoms) konstatuoti ir tuo labiau daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo Susitarimu buvo apmokėtas būtent A. Č. įsipareigojimas mokėti R. D. palūkanas. Atsakovas žodinių susitarimų dėl atlygio už tarpininkavimą ir palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pinigais sudarymo faktą įrodinėja tik savo paties paaiškinimais, liudytojų parodymais ir GPM deklaracijomis, nors: pirma, rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis); antra, apeliantų akcentuojamo liudytojo G. A. parodymai apie tai, kad jis žinojo, jog ieškovas skolingas R. D. ir kad girdėjo, jog A. Č. butą (duomenys neskelbtini) atiduoda atsakovui už palūkanas, ne tik nepakankamai tikslūs, informatyvūs, bet ir nelaikytini patikimais, įvertinus byloje esančius dokumentus, pagrindžiančius teisminių ginčų tarp A. Č. ir G. A. kilimą pastaruoju metu ir tai, kad pats liudytojas pripažino nesutarimų su ieškovu A. Č. buvimo faktą; trečia, nei pats 2017 m. balandžio 10 d. (jau prasidėjus šios bylos nagrinėjimui) R. D. atliktas 161 191 GPM sumokėjimas, nei į bylą pateiktos deklaracijos (jų turinys) neleidžia identifikuoti, kad deklaruojamos sumos susijusios būtent su A. Č. (kuris deklaracijose nėra kokiu nors būdu minimas) ir neleidžia įvertinti R. D. nurodomų santykių tarp A. Č. ir atsakovo pobūdžio, sąlygų ir pan.

281101.

282Pirmiau nurodyti motyvai paneigia atsakovų apeliacinio skundo argumentą neva pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų pakankamumo taisyklę, nes neva tinkamai ją taikęs, turėjo pripažinti nustatytais apeliantų R. D. ir I. B. įrodinėtus faktus. Kaip jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, aplinkybė, kad teismas tam tikrus įrodymus įvertino kitaip nei juos aiškino atsakovai ar jog priėmė jiems nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

283102.

284Pažymėtina ir tai, kad teismas nebūtinai turi pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno atskiro įrodymo įrodomosios reikšmės, reikia vertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Įstatyme reikalaujama sprendimą argumentuoti glaustai, t. y. pasisakyti trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2008).

285103.

286Kita vertus, kaip jau minėta šioje nutartyje, ne kiekvienas, net ir konstatuotas proceso teisės normos pažeidimas, suponuoja būtinybę naikinti sprendimą, nes būtina patikrinti, ar dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju atsakovų pateiktų Apartamento nuotraukų, susirašinėjimo su UAB „Ketonas“ darbuotojais atskiras nepaminėjimas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, įvertinus pirmiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos padarytas išvadas dėl šių įrodymų nepakankamos įrodomosios reikšmės atsakovų priešieškinio reikalavimams pagrįsti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo neteisingai išspręsta byla, todėl ir su įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių neva netinkamu taikymu susiję R. D. ir I. B. skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti jų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

287104.

288Atmetus apeliantų reikalavimą pripažinti ginčo Susitarimą pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, atmestinas ir jų išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančia hipotekos sandorio dalį, kuria, be I. B. sutikimo, buvo įkeistas hipoteka SEB bankui Susitarime nurodytas turtas. Be to, sutiktina su atsakovės SEB banko argumentu, kad hipoteka ginčo turtui negalėtų būti panaikinta ir dėl to, jog byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad AB SEB bankas žinojo ar turėjo žinoti apie ginčo Susitarimo egzistavimą, nes minėtas Susitarimas nebuvo registruotas viešame registre ar kaip nors kitaip atskleistas tretiesiems asmenims, o kitokių įrodymų apie banko žinojimą atsakovai neteikė.

289105.

290Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau jau nustatytas aplinkybes, kad atsakovai faktiškai jokių pinigų ieškovei už Apartamentą Nr. 23 nesumokėjo ir neįrodė šio Susitarimo, kaip atsiskaitymo už kitas ieškovų prievoles, naudojimo fakto, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovų alternatyvus reikalavimas priteisti solidariai iš ieškovų Susitarime nurodytą ginčo turto kainą (198 455 Eur), kaip atsakovų patirtus nuostolius. Savo ruožtu kitokių dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atsakovų galimai patirtų nuostolių atsakovai R. D. ir I. B. šioje byloje neįrodinėjo.

291106.

292Remdamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliantų R. D. bei I. B. skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, todėl atsakovų apeliacinis skundas taip pat atmetamas. Dėl baudos A. Č. (ne)skyrimo

293107.

294Apeliantai R. D. ir I. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti A. Č. 300 Eur baudą už priesaikos sulaužymą, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.

295108.

296Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

297109.

298Ieškovo A. Č. priesaikos, duotos teismui, sulaužymą atsakovai grindžia ištraukomis iš ieškovo 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje duotų parodymų, teigdami, kad vieno posėdžio metu ieškovas nurodė gavęs iš R. D. 3 mln. Lt, o jau kitą dieną teismo posėdyje pasakęs, jog iš tikrųjų gavo 1 mln. Lt, o kiti buvo „prirašyti iš oro“.

299110.

300Ieškovai, nesutikdami su tokiu atsakovų prašymu, teigia, kad A. Č. tik tikslino savo paaiškinimus, reaguodamas į tai, jog atsakovas R. D. pradėjo detaliai pasakoti apie vekselių atsiradimo priešistorę, todėl atsakovų akcentuojami neatitikimai neturi būti vertinami, kaip priesaikos sulaužymas.

301111.

302Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs.

303112.

304Sutiktina su atsakovų argumentais, kad A. Č. paaiškinimai 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir rugpjūčio 22 d. apie tai, kiek milijonų jis gavo iš R. D., nėra visiškai tapatūs, tačiau kartu sutiktina ir su ieškovų pozicija, jog A. Č. paaiškinimas, kad gavo 3 mln. Lt, o kitą dieną, atsižvelgus į detalesnį vekselių atsiradimo aplinkybių aptarinėjimą, pasakymas, jog, ieškovo nuomone, 2 iš 3 mln. Lt yra netikri („iš oro“, primesti ieškovui atsakovo), nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti priesaikos sulaužymo CPK 186 straipsnio 6 dalies prasme, tuo labiau kad šioje byloje nėra sprendžiamas vekselių teisėtumo ir galiojimo klausimas, todėl pirmiau aptarinėjami A. Č. paaiškinimai, kuriuose, atsakovų teigimu, ieškovas apsimelavo, iš esmės neturėjo esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir jos išsprendimo rezultatui. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina tenkinti atsakovų prašymą skirti ieškovui A. Č. baudą už priesaikos sulaužymą. Dėl bylinėjimosi išlaidų

305113.

306Atmetus ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus, jų išlaidos, patirtos dėl apeliacinių skundų parengimo ir pateikimo, iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

307114.

308Ieškovai dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimo iš viso patyrė 4 988,23 Eur išlaidas (mokėjimą 2018 m. lapkričio 19 d. atliko UAB „Ketonas“). Kaip matyti iš pateiktos advokatų suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos, atsiliepimui paruošti buvo sugaišta 7,5 val. (iš 27,25 val.), todėl už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 1 372,50 Eur. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktu, atsižvelgiant į faktinę išlaidų patyrimo datą ir mokėjimą atlikusį subjektą, ieškovei UAB „Ketonas“ iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 204,72 Eur (926,7 x 1,3) išlaidų atlyginimo suma, t. y. po 602,36 Eur iš kiekvieno atsakovo.

309115.

310Atsakovas R. D. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą sumokėjo advokatui (2018 m. kovo mėn.) iš viso 5 717,92 Eur, taip pat patyrė 24,20 Eur (14,52 + 9,68) išlaidas dėl advokatų atliktos paieškos ir išrašų pateikimo iš dviejų registrų, todėl, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais bei Rekomendacijų 8.11, 8.18 punktais, taip pat atsižvelgus į išlaidų patyrimo datą (mokėjimo nurodymų datą), atsakovui R. D. iš ieškovų A. Č. ir UAB „Ketonas“ lygiomis dalimis priteistina 1 106 Eur (850,8 x 1,3) atlyginimo suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 17 Eur – už paklausimus į registrą, t. y. po 561,50 Eur (1106+17/2) iš kiekvieno ieškovo.

311116.

312Atsakovė AB SEB bankas taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už atsiliepimo į apeliacinius skundus paruošimą sumokėjo advokatui (mokėjimo data – 2018 m. vasario 22 d.) 762,30 Eur. Kadangi AB SEB bankas yra atsakovė byloje būtent pagal R. D. ir I. B. priešieškinio reikalavimus, visa pirmiau nurodyta suma, remiantis CPK 93, 98 straipsniais ir Rekomendacijų 8.11 punktu, priteistina lygiomis dalimis iš R. D. ir I. B., t. y. po 381,15 Eur iš kiekvieno.

313Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

314Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

315Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ketonas“ (juridinio asmens kodas 134101758) iš atsakovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 602,36 Eur (šešis šimtus du eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

316Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ketonas“ (juridinio asmens kodas 134101758) iš atsakovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 602,36 Eur (šešis šimtus du eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

317Priteisti atsakovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“ (juridinio asmens kodas 134101758) 561,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

318Priteisti atsakovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 561,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

319Priteisti atsakovei pagal priešieškinį akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,15 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

320Priteisti atsakovei pagal priešieškinį akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,15 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai A. Č. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 7. 2.... 8. Ieškovai nurodė, kad 2009 – 2014 metų laikotarpiu A. Č. atsakovo R. D.... 9. 3.... 10. 2014-12-10 Susitarimu (teisiškai vertintinas kaip preliminarioji nekilnojamojo... 11. 4.... 12. 2014-12-15 Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovų teigimu, taip... 13. 5.... 14. Ieškovai įrodinėjo, kad Preliminarios sutarties ir Susitarimo nuostatos... 15. 6.... 16. Ieškovai įrodinėjo, kad Susitarimas ir Prelimarioji sutartis buvo sudaryta... 17. 7.... 18. Ieškovai paaiškino ir tai, kad atsakovai atsisakė atlaisvinti Susitarimo... 19. 8.... 20. Dėl savo alternatyvaus reikalavimo ieškovai nurodė, kad ieškinyje plačiai... 21. 9.... 22. Ieškovai taip pat įrodinėjo, kad ieškovui A. Č. dėl atsakovo neteisėtų... 23. 10.... 24. Atsakovai I. B. ir R. D. pateikė priešieškinį, prašydami: 1) pripažinti... 25. 11.... 26. Atsakovų teigimu, egzistuoja pagrindas pripažinti Susitarimą pagrindine... 27. 12.... 28. Atsakovai pažymėjo, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos... 29. 13.... 30. Atsakovų nuomone, pripažinus Susitarimą pagrindine sutartimi, pripažintina... 31. 14.... 32. Teismui atsisakius pripažinti Susitarimą pagrindine nekilnojamojo daikto... 33. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. 15.... 35. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino... 36. 16.... 37. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis ir Susitarimas... 38. 17.... 39. Spręsdamas, kad 2014 m. gruodžio 10 d. Susitarimą nėra pagrindo pripažinti... 40. 18.... 41. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas A. Č. savo teiginius dėl patiriamo... 42. 19.... 43. Pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, kad atsakovas tyčiniais ir iš anksto... 44. 20.... 45. Dėl Preliminariosios sutarties ir Susitarimo apsimestinumo, kaip dar vieno... 46. 21.... 47. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai neįvardino, kokiais šalių... 48. 22.... 49. Pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, kad Susitarimas ir Preliminarioji... 50. 23.... 51. Teismas atmetė ir alternatyvųjį ieškovų reikalavimą pripažinti Sutartį... 52. 24.... 53. Dėl UAB „Ketonas“ reikalavimo priteisti iš atsakovų ieškovės patirtus... 54. 25.... 55. Teismas, pažymėdamas, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. minėto nekilnojamojo... 56. 26.... 57. Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad... 58. 27.... 59. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad tarp UAB... 60. 28.... 61. Atsakydamas į atsakovų argumentą, kad I. B. ar R. D. galimai finansavo... 62. 29.... 63. Teismas, nurodęs, kad teisme I. B. ir R. D. patvirtino, jog I. B. nemokėjo... 64. 30.... 65. Teismas nurodė ir tai, kad atmetus pagrindinius atsakovų priešieškinio... 66. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 67. 31.... 68. Ieškovai UAB „Ketonas“ ir A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 69. 31.1.... 70. Nepagrįstai konstatuota, kad Sutartis ir Susitarimas neįtvirtina šalių... 71. 31.2.... 72. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Sutartis ir Susitarimas neprieštarauja... 73. 31.3.... 74. Nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad Sutartis ir Susitarimas yra... 75. 31.4.... 76. Sprendimu netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad... 77. 31.5.... 78. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta neva A. Č. ir R. D. sieja... 79. 31.6.... 80. Nepagrįstai atsisakyta priteisti iš atsakovų minimalius patiriamus... 81. 31.7.... 82. Nepagrįstai atsisakyta priteisti iš R. D. neturtinės žalos atlyginimą... 83. 31.8.... 84. Civilinėje byloje nepagrįstai atsisakyta priimti dalinį sprendimą dėl... 85. 32.... 86. Atsakovai I. B. ir R. D. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 87. 32.1.... 88. Vienintelis UAB „Ketonas“ akcininkas ieškovas A. Č. Susitarime... 89. 32.2.... 90. Įvertinus tai, kad UAB „Ketonas“ patvirtino kainos už parduodamą turtą... 91. 32.3.... 92. Teismas, ginčo sprendimui naudodamas išimtinai tik lingvistinį sutarčių... 93. 32.4.... 94. Sprendimo išvados apie neva neįrodytą A. Č. R. D. sumokėtų palūkanų... 95. 32.5.... 96. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovai priešieškinio... 97. 32.6.... 98. Tenkinus reikalavimą dėl Susitarimo pripažinimo pagrindine sutartimi,... 99. 32.7.... 100. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti A. Č. baudą už priesaikos sulaužymą... 101. 33.... 102. Ieškovai A. Č. ir UAB „Ketonas“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį... 103. 33.1.... 104. Už neva perleistą Apartamentą Nr. 23 atsakovai nėra niekaip atsiskaitę su... 105. 33.2.... 106. Atsakovai nepagrįstai teigia, neva Apartamentas Nr. 23 buvo perduotas I. B.... 107. 33.3.... 108. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad tai, jog Susitarime šalys nenumatė... 109. 33.4.... 110. Ieškovai neginčija sutarties šalių valios aiškinimo svarbos, tačiau... 111. 33.5.... 112. Atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų poziciją,... 113. 33.6.... 114. Nepagrįsti tiek atsakovų teiginiai, kad A. Č., duodamas paaiškinimus... 115. 34.... 116. Atsakovai I. B. ir R. D. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo... 117. 34.1.... 118. Apeliaciniame skunde nurodomos „esminės“ ginčo aplinkybės yra... 119. 34.2.... 120. Ieškovai, reikalaudami sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl jų... 121. 34.3.... 122. Tai, kad šalys skirtingai aiškina savo ketinimus ir tikslus sudarant ginčo... 123. 34.4.... 124. UAB „Ketonas“ patvirtino ginčo Susitarimą ir prarado teisę jį ginčyti... 125. 34.5.... 126. Ieškovų teiginiai, kad R. D. įtikino A. Č. tuo, jog Susitarimas ir... 127. 34.6.... 128. Nors byloje nėra A. Č. ir R. D. susitarimą dėl atstovavimo patvirtinančių... 129. 34.7.... 130. Ieškovai nepagrįstai reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos... 131. 34.8.... 132. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstai buvo... 133. 34.9.... 134. Byloje nebuvo įmanoma priimti dalinio sprendimo, nevertinant argumentų apie... 135. 34.10.... 136. Apeliaciniame skunde ieškovai kelia visiškai naują reikalavimą dėl... 137. 35.... 138. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Kauno... 139. 35.1.... 140. Susitarimas iš UAB „Ketonas“ pusės neturėtų būti laikomas sukeliančiu... 141. 35.2.... 142. Aplinkybės apie 2014 m. gruodžio 10 d. Susitarimo egzistavimą tarp UAB... 143. 35.3.... 144. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių (AB SEB banko... 145. 35.4.... 146. Neatitinkančiomis tikrovės laikytinos Susitarimo 4.1-4.3 punktuose nurodytos... 147. 35.5.... 148. Kadangi kaina pagal Susitarimą nebuvo sumokėta, Susitarimas negali būti... 149. Teisėjų kolegija... 150. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 151. 36.... 152. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 153. 37.... 154. Atsakovai R. D. ir I. B. apeliaciniame skunde prašo bylą pagal ieškovų ir... 155. 38.... 156. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso... 157. 39.... 158. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų... 159. 40.... 160. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. lapkričio 20 d. gauti ieškovų UAB... 161. 41.... 162. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad rašytiniais paaiškinimais... 163. 42.... 164. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių... 165. 43.... 166. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo... 167. 44.... 168. Vien tik aplinkybė, kad teismas šalių nurodytus įrodymus ir jais... 169. 45.... 170. Apeliantų A. Č. ir UAB „Ketonas“ įsitikinimu, pirmosios instancijos... 171. 46.... 172. Nesutikdama su apeliantų skunde išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 173. 47.... 174. Antra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 175. 48.... 176. Kaip ir nurodė patys ieškovai, CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytas... 177. 49.... 178. Ieškovas A. Č., būdamas stambiu verslininku, valdančiu keleto didelių... 179. 50.... 180. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228... 181. 51.... 182. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje situacijoje ieškovas A. Č. neatitinka... 183. 52.... 184. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra... 185. 53.... 186. Ieškovai, teigdami, kad ginčo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo... 187. 54.... 188. CK 1.80 straipsnio taikymo galimybės nepagrindžia ir ieškovų akcentuojama... 189. 55.... 190. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal UAB „Ketonas“ įstatų... 191. 56.... 192. Kaip jau minėta, pats savaime parduodamo turto kainos neatitikimas rinkos... 193. 57.... 194. Bylos medžiaga ir ieškovų argumentai nepatvirtina ir R. D. akivaizdaus... 195. 58.... 196. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą jokiais patikimais įrodymais (CPK... 197. 59.... 198. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios... 199. 60.... 200. CK 1.87 straipsnyje nustatyta, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui... 201. 61.... 202. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo... 203. 62.... 204. Priešingai nei teigia ieškovai savo apeliaciniame skunde, atsakovai šioje... 205. 63.... 206. Be to, ieškovų poziciją dėl Susitarimo apsimestinumo paneigia, ir... 207. 64.... 208. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad... 209. 65.... 210. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovų įrodinėjami tų pačių... 211. 66.... 212. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 213. 67.... 214. CK 1.91 straipsnio 5 dalyje paaiškinta, kad apgaulė gali būti sandorio... 215. 68.... 216. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytos normos, apgaulė, galinti pasireikšti... 217. 69.... 218. Šiuo atveju ieškovas A. Č., teigdamas, kad jis buvo apgautas R. D.,... 219. 70.... 220. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, pasirašęs sandorius, kuriuose nėra... 221. 71.... 222. Nors ieškovas A. Č. tiek aplinkybę, kad buvo neva apgautas, tiek tai, jog... 223. 72.... 224. Apeliantų A. Č. ir UAB „Ketonas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas... 225. 73.... 226. Nesutikdama su apeliantų nurodytais argumentais, teisėjų kolegija visų... 227. 74.... 228. Visiškai pagrįstai nepakankamais konstatuoti buvus prieš A. Č. R. D.... 229. 75.... 230. Realaus psichologinio smurto buvimo fakto nepagrindžia ir ieškovų... 231. 76.... 232. Nors ieškovai savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame... 233. 77.... 234. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo taikyti CK 1.91 straipsnį ir... 235. 78.... 236. Apibendrindama visus pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus,... 237. 79.... 238. Kadangi, kaip jau pasisakyta pirmiau šioje nutartyje, byloje nėra patikimų... 239. 80.... 240. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovų pozicija, kad... 241. 81.... 242. Visiškai pagrįstai netenkintas ir ieškovų reikalavimas priteisti iš... 243. 82.... 244. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir... 245. 83.... 246. Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia... 247. 84.... 248. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovų pozicija šiuo klausimu, kad,... 249. 85.... 250. Apibendrindama pirmiau šioje nutartyje išdėstytus teisinius ir faktinius... 251. 86.... 252. Apeliantai R. D. ir I. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 253. 87.... 254. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos... 255. 88.... 256. Kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo... 257. 89.... 258. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo Susitarimas... 259. 90.... 260. Nors atsakovai savo apeliaciniame skunde, siekdami įrodyti, kad ginčo... 261. 91.... 262. Antai, atsakovų pateiktos 2014 m. gegužę, liepą ir rugpjūtį darytos... 263. 92.... 264. Pakankamumo kriterijaus, sprendžiant dėl atsakovų įrodinėjamos... 265. 93.... 266. Nustačius, kad Susitarimo pasirašymo metu jau buvo surašytas Statybos... 267. 94.... 268. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo... 269. 95.... 270. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad... 271. 96.... 272. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, ir atsakovų argumentus, kad... 273. 97.... 274. Visų pirma apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia... 275. 98.... 276. Nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovai tiek ketinimus sudarant ginčo... 277. 99.... 278. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama... 279. 100.... 280. Teisėjų kolegija atmeta ir R. D. bei I. B. apeliaciniame skunde nurodytus... 281. 101.... 282. Pirmiau nurodyti motyvai paneigia atsakovų apeliacinio skundo argumentą neva... 283. 102.... 284. Pažymėtina ir tai, kad teismas nebūtinai turi pasisakyti dėl absoliučiai... 285. 103.... 286. Kita vertus, kaip jau minėta šioje nutartyje, ne kiekvienas, net ir... 287. 104.... 288. Atmetus apeliantų reikalavimą pripažinti ginčo Susitarimą pagrindine... 289. 105.... 290. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau jau nustatytas aplinkybes, kad... 291. 106.... 292. Remdamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis,... 293. 107.... 294. Apeliantai R. D. ir I. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti A. Č.... 295. 108.... 296. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar... 297. 109.... 298. Ieškovo A. Č. priesaikos, duotos teismui, sulaužymą atsakovai grindžia... 299. 110.... 300. Ieškovai, nesutikdami su tokiu atsakovų prašymu, teigia, kad A. Č. tik... 301. 111.... 302. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant... 303. 112.... 304. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad A. Č. paaiškinimai 2017 m.... 305. 113.... 306. Atmetus ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus, jų išlaidos, patirtos... 307. 114.... 308. Ieškovai dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovų apeliacinį... 309. 115.... 310. Atsakovas R. D. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į ieškovų... 311. 116.... 312. Atsakovė AB SEB bankas taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už... 313. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 314. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 315. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ketonas“ (juridinio... 316. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ketonas“ (juridinio... 317. Priteisti atsakovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės... 318. Priteisti atsakovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A.... 319. Priteisti atsakovei pagal priešieškinį akcinei bendrovei SEB bankui... 320. Priteisti atsakovei pagal priešieškinį akcinei bendrovei SEB bankui...