Byla 1A-122-744/2017

Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 42 (keturiasdešimt dviem) paroms arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Audronei Peleckienei dalyvaujant: prokurorei Elonai Korostinai, nuteistajam R. G. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Dovidauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Mindaugo Dovidausko apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 42 (keturiasdešimt dviem) paroms arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

5

1. R. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), kuris pagamintas ir užpildytas ne pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus, t. y. išspausdintas termosublimaciniu būdu, jį laikė, gabeno bei panaudojo, t. y. jis 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 17.09 val. ( - ), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris ( - ) sustabdytas patikrinimui Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK RS vyriausiems patruliams D. K. ir A. K. pateikė netikrą R. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R1739281.

6I. A. skundo argumentai ir prašymai

7

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas Mindaugas Dovidauskas prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendį ir atleisti nuteistąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39 straipsniu, o jei R. G. nebus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, neskirti jam arešto ar kitokios laisvės atėmimo bausmės, o paskirti mažiausią įmanomą baudą, jos mokėjimą išdėstant kuo ilgesniam laikotarpiui.
1. Gynėjo įsitikinimu, šioje byloje teismas turėjo galimybę jo ginamajam pritaikyti BK 39 ir 59 straipsnių nuostatas, kadangi R. G. visiškai kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atžvilgiu egzistuoja ir kiti aukščiau paminėtuose straipsniuose nurodyti pagrindai.
2. Pažymi, kad R. G. laikomas neteistu (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis), nes jo teistumas jau senai išnykęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Gynėjo įsitikinimu, nusikalstamą veiką R. G. padarė dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių - reikėjo skubiai sugyventinei iš Vokietijos parvežti vaistų, nes jais Lietuvoje neprekiaujama. Tai, gynėjo nuomone, gali būti prilyginta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punkte nurodytoms atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėms. Taip pat nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymą įtakojo ir provokuojantis kito asmens elgesys – nepažįstamo asmens iniciatyva pateiktas pasiūlymas per 3 dienas R. G. padaryti vairuotojo pažymėjimą, kas, advokato nuomone, atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą lengvinančią aplinkybę. Taip pat nurodo ir tai, kad jo ginamasis nusikaltimą padarė ir dėl didelio susijaudinimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Advokato nuomone, visa tai, kas paminėta, gali būti teismo pripažinta dar viena jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.
3. Nurodo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras pritarė R. G. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, priimdamas 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Ir nors minėtas nutarimas buvo priimtas kito BK straipsnio pagrindu, tačiau advokatas mano, jog prokuroras pritartų R. G. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu.
4. Pažymi, kad šiuo atveju svarbu ir tai, kad R. G. yra pagyvenusio amžiaus, neįgalus (jam nustatytas 55 procentų darbingumas iki 2029 m. rugpjūčio 30 d., t. y. iki jis sulauks pensinio amžiaus), silpnos sveikatos, todėl jam labai sunku susirasti darbą (negali ilgai stovėti, ilgai sėdėti, daug vaikščioti, dirbti fizinį darbą, nes jam yra padidėjęs dešinysis širdies skilvelis, kilnoti dešinę ranką, nes atlikta operacija ir pan.). Tvirtina, kad ateityje šis asmuo neketina nusikalsti, turi darbo pasiūlymą vykti į Vokietiją, nes darbo Lietuvoje susirasti nepavyko, tačiau kol kas negali pasinaudoti tuo pasiūlymu, nes jo atžvilgiu yra pritaikytos kardomosios priemonės. Advokato nuomone, šiame teismo procese jau yra pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir tai jau jo ginamąjį pataisę.
5. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad R. G. pirmą kartą apklaustas parodė iš dalies nesutampančias aplinkybes su tomis, kurias nurodė kitoje apklausoje, kurioje jau dalyvavo jo gynėjas ir tai pirmosios instancijos teismas nurodė kaip aplinkybę, iš dalies nulėmusią nuteistojo neatleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir lėmusią nuosprendžio griežtumą. Advokatas nesutinka su tokiu vertinimu, mano, kad teigiama gynėjo įtaka nuteistajam negali būti vertinama nepalankiai nuteistojo atžvilgiu.
6. Nurodo, kad tuo atveju, jei vis dėlto R. G. nebūtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu turėtų būti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta bausmė, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą.
7. Pažymi, kad prašydami atleisti R. G. pagal laidavimą prokurorui pateikė R. G. buvusių darboviečių UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ charakteristikas, V. Š. 2016 m. gruodžio 13 d. paaiškinimą, kuriuose nuteistasis yra apibūdintas vien teigiamai. Mano, kad aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog vykęs ikiteisminis tyrimas bei teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau atliko R. G. nubaudimo ir pataisymo funkcijas, t. y. jis (nuteistasis) jau dabar yra paveiktas taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko, advokato nuomone, R. G. bausti iš esmės nebereikia.
8. Tuo atveju, jei teismas nepritaikytų BK 39 straipsnio, R. G. prašo paskirti įmanomai švelniausią bausmę. Gynėjo nuomone, tokia bausmė būtų nedidelės piniginės baudos paskyrimas, jos sumokėjimą išdėstant kuo ilgesniam laikotarpiui (pažymi, kad šiuo metu kaltinamojo pajamos yra vien invalidumo pašalpa). Prašo teismo skiriant baudą atsižvelgti į sunkią nuteistojo R. G. finansinę padėtį bei įsipareigojimus biudžetui.
9. Atkreipia dėmesį į prie skundo pridėtus įvairius medicininius dokumentus, iš kurių matyti sunki nuteistojo R. G. sveikatos būklė, kas, advokato nuomone, taip pat turėtų būti įvertinta kaip nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Nurodo, kad ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras posėdžio metu teismui pabrėžė, kad arešto bausmės R. G. negalėtų atlikti dėl savo sveikatos būklės.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Dovidauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokurorė Elona Korostina prašė apeliacinį skundą atmesti.

8Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Iš nuteistojo R. G. gynėjo advokato Mindaugo Dovidausko apeliacinio skundo matyti, kad juo neginčijama nuteistojo kaltė ir veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą arešto bausmę į kitą bausmę - minimalią baudą, jos sumokėjimą išdėstant kuo ilgesniam laikotarpiui.

11Dėl BK 39 straipsnio taikymo

12

6. BK 39 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 39 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo atsakomybės.
7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. G. padarė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o tai eliminuoja galimybę atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi, kaip jau buvo pasisakyta, BK 39 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiami tik asmenys, padarę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nuteistojo gynėjo prašymas atleisti nuteistąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

13Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių

14

8. Nuteistojo gynėjas prašo pripažinti nuteistojo R. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties, esant būtinajam reikalingumui ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis kito asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 4, 8, 6 punktai).
9. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pagal teismų praktiką ši aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ji reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Taigi byloje turi būti nustatytos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan., konstatuota, kad buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014 ir kt.). Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Tačiau jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015). Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo beviltišką padėtį motyvuoja tuo, kad jam buvo būtina vykti pirkti vaistų sugyventinei į Vokietiją, kuriais Lietuvoje neprekiaujama, todėl jis buvo priverstas daryti nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nenustatyta, kad susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį nuteistojo elgesio pasirinkimui. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis galimai netikrą pažymėjimą įgijo 2015 m. pavasarį, įrodymai, jog jam buvo būtinybė kuo skubiau vykti į Vokietiją dėl sugyventinės ligos nebuvo pateikti nei apylinkės teismui, jie nepateikti nei su apeliaciniu skundu. Pastebėtina, kad R. G. su netikru vairuotojo pažymėjimu važinėjo gan ilgą laiko tarpą – nuo 2015 metų pavasario iki 2016 m. rugsėjo 23 d., iki 2015 metų pavasario ir vėliau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės (pažeidimai padaryti 2012 m. birželio 30 d. ir 2016 m. kovo 6 d.), taip pat baustas ir už kitus administracinius teisės pažeidimus (1 t., 45-48 b. l.). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog R. G. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai apie neišvengiamą R. G. būtinybę vykti į Vokietiją turint netikrą vairuotojo pažymėjimą yra tik deklaratyvūs teiginiai, o R. G. požiūris į teisės normų nesilaikymą jau buvo susiformavęs iki nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje byloje ir nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Įvertinusi visas bylos aplinkybes bei byloje esančius duomenis, kolegija nemato pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą R. G. padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Taip pat nebuvo pagrindo pripažinti R. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad veika buvo padaryta dėl būtinojo reikalingumo (BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Aplinkybių, kaip minėta anksčiau, leidžiančių konstatuoti šią įstatyme numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, byloje nenustatyta.
10. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Iš nurodytos teismų praktikos akivaizdu, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dažniausiai nustatoma smurtiniuose nusikaltimuose ir provokuojančiu asmeniu pripažįstamas nukentėjusysis. Šiuo gi atveju nagrinėjamas nusikaltimas, susijęs su dokumentų klastojimu, byloje nėra asmenų, kurie būtų pripažinti nukentėjusiais, net nenustatytas asmuo, iš kurio R. G. neteisėtai įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl šis asmuo net neapklaustas, o apie asmens provokuojančius veiksmus siūlant nuteistajam įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą galima spręsti tik iš deklaratyvių nuteistojo ir jo gynėjo teiginių. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo pripažinti aukščiau minimos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
11. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo gynėjo prašymas pripažinti nuteistojo R. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties, esant būtinajam reikalingumui ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis kito asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 4, 8, 6 punktai), yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

15Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

16

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat prašo nuteistojo R. G. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą.
13. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
14. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.
15. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymas nuteistojo R. G. atžvilgiu negalimas, kadangi nenustatytos BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1–6 punktuose įtvirtintos sąlygos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, individualizuodamas apeliantui skiriamą bausmę, nepakankamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, sveikatos būklę, ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. G. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
16. Skirdamas R. G. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, tačiau vis tik nuteistajam individualizuojant skiriamą bausmę, būtina atkreipti ypatingą dėmesį į nuteistojo blogą sveikatos būklę. R. G. turi kardiologinių, stuburo ir kitų sveikatos problemų, t. y. iš byloje esančių pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog apeliantui diagnozuotos ligos yra susijusios su jo gyvybei palaikyti svarbių organų funkcionavimu (širdimi, kraujagyslėmis, stuburu) (2 t., 8-33 b. l.), todėl šiuo atveju net ir trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, atsižvelgus į jam diagnozuotas ligas, gali turėti negrįžtamų neigiamų pasekmių jo sveikatai. Vertinant apelianto asmenybės pavojingumą svarbų vaidmenį vaidina jo nusikalstamos veikos pobūdis, asmenybės ypatumai, darbinė veikla, elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo. R. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimu žala nebuvo padaryta, anksčiau teistas, tačiau nusikalto teistumui išnykus, baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad po aptariamos veikos jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo darbingumas 55 procentai (1 t., 60 b. l.). Šios aplinkybės rodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą visuomenei bei leidžia pagrįstai konstatuoti, jog R. G. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. G. savo kaltę pripažino, nusikalstama veika nesukėlė neigiamų pasekmių.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje, todėl abi BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės savo turiniu iš esmės nesiskiria. Taigi teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra apribotos. Be to, skiriant arešto bausmę, nėra galimas jos vykdymo atidėjimas, kai tuo tarpu paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, galima atidėti. Susidaro situacija, kad kaltininkui pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskyrus areštą, jis gali patirti didesnius laisvės suvaržymus, negu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant. Kolegija laiko, kad minėtos aplinkybės vertintinos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), todėl nuteistojo gynėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, o skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendis šioje dalyje pakeistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad R. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra tik iš dalies darbingas, tačiau, jo paties teigimu, planuoja, panaikinus jam paskirtas kardomąsias priemones, įsidarbinti Vokietijoje. Nors nuteistojo gynėjas prašo jo ginamajam skirti baudą, tačiau šiuo atveju, kolegijos nuomone, paskirta bauda nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirties tikslų. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. G. niekur nedirba, jo vienintelės pajamos – netekto darbingumo pensija, iš kurios dar išieškomas išlaikymas (1 t., 70-71 b. l.), jam skirtų administracinių baudų R. G. nėra sumokėjęs (1 t., 45-49 b. l.). Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, R. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

18Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendį.

19R. G., pripažintą kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą likusį bausmės laiką.

20Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą likusį bausmės laiką.

21Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

22Išaiškinti R. G., kad jis privalo:

23- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

24- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

25- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

26Jei asmuo vengia atlikti laivės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.