Byla 1A-53-458/2019
Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nuteistajam R. Š. ir jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus ir nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

3Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

4Į bausmę įskaitytas sulaikymo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. laikas, t. y. 1 diena (2 MGL), ir nustatyta galutinė bausmė – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6R. Š. nuteistas už tai, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, t. y. 2018 m. balandžio mėnesį, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo žinomai netikrą (visiškai suklastotą) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. Š. vardu, ir jį laikė prie savęs, o 2018 m. lapkričio 1 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) saloje, (duomenys neskelbtini)-ojoje krantinėje, būdamas pasienio ruože, dokumentų patikrinimo metu šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams ir tokiu būdu šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo.

7Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras M. Maurius apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti ir R. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę prašoma sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-110/2008) nurodė, jog asmenybę ir šeiminę padėtį apibūdinantys duomenys nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, ir vien jais grįsti BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymo negalima. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vien tai, kad R. Š. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis (duomenys neskelbtini), nėra išimtinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nepagrįstai skyrė švelnesnę bausmės rūšį (nei numatyta straipsnio sankcijoje) ir nepagrįstai jos dydį nustatė mažesnį, nei numatyta minimali bauda (BK 62 straipsnio 1 dalis).

9Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-675-385/2018 išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog „R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)“. Taigi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatos ir R. Š. bausmės nesumažino vienu trečdaliu.

10Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. padarė apysunkį nusikaltimą, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad R. Š. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, be to, atsižvelgiant į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, R. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą prašoma skirti 45 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

11Nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas D. Ramanauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės dydžio ir pritaikius BK 641 straipsnį R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

12BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu.

13Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino esąs kaltas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Prokuroras, atlikęs ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnio pagrindu kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su 2018 m. lapkričio 6 d. pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas prokuroro pareiškimą priėmė ir baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad šiuo atveju buvo visos sąlygos taikyti BK 641 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas šios įstatymo nuostatos nepritaikė ir jokių motyvų, pagrindžiančių tokį sprendimą, nenurodė, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė per didelę bausmę.

14Teismo posėdžio metu prokurorė V. Tilvikienė prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą.

15Nuteistasis R. Š. ir jo gynėja advokatė A. Mačernytė prašė visiškai tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir iš dalies tenkinti prokuratūros skundą dėl BK 641 straipsnio taikymo.

16Nuteistojo R. Š. gynėjo advokato D. Ramanausko apeliacinis skundas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro M. Mauriaus apeliacinis skundas tenkintini iš dalies.

17Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nė viename iš apeliacinių skundų nėra ginčijamos nuteistojo R. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija ir jo kaltė, tad apeliacinės instancijos teismas apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos buvimą R. Š. veiksmuose plačiau nebepasisako. Apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas R. Š. paskirtos bausmės pagrįstumas bei proporcingumas ir BK 641 straipsnio nuostatų nepritaikymas. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo R. Š. gynėjo advokato D. Ramanausko apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas tik dėl BK 641 straipsnio netaikymo, kuris taip pat nurodomas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde, apygardos teismas, siekdamas išvengti nereikalingų pasikartojimų, dėl abiejų apeliacinių skundų pasisako kartu.

18I.

19Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamo įstatymo ir per švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam

20Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuteistajam R. Š. paskyrė per švelnią bausmę. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog iš skundžiamo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio nėra aišku, kokiomis Baudžiamojo įstatymo nuostatomis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam R. Š. švelnesnę bausmę, t. y. paskyrė kitos rūšies bausmę, nei yra numatyta BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ir mažesnę, negu nustatytas bausmės rūšies minimalus dydis.

21Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog tikslinga skirti švelnesnę bausmę, nes sankcijoje numatytos bausmės – arešto ar laisvės atėmimo – paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokie apylinkės teismo motyvai lyg ir suponuotų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Vis dėlto toliau nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į tai, kad R. Š. pripažino nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi, skyrė jam mažesnę nei numatyta minimali bauda, šalia nurodydamas BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatą. Taigi lieka nebeaišku, kurias Baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 1 dalies – nuostatas nagrinėjamu atveju taikė pirmosios instancijos teismas.

22Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

23Pažymėtina, kad aplinkybės, kurias nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, jog R. Š. yra anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 55–56), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 57), 17 metų gyvena ir dirba užsienyje, pripažįsta kaltę bei nuoširdžiai gailisi, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau nelaikytinos lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimą aplinkybėmis. Aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, apygardos teismo vertinimu, byloje nenustatytina. Ankstesnių teistumų nebuvimas, šeiminės ir darbinės aplinkybės (apeliaciniame skunde nurodyta galimybė netekti darbo, jei bus apribota laisvė) yra įprastos daugeliui bylų, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas savaime būtų aiškiai neproporcingas padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

24Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018). Nors pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistajam R. Š. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o turtinė žala nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, tačiau BK 62 straipsnio 1 dalis nustato ir kitas sąlygas. Visų pirma, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi pats savo noru atvykti ir pranešti apie šią veiką. Tuo tarpu byloje tokių duomenų nėra, o apelianto padaryta nusikalstama veika paaiškėjo, kai 2018 m. lapkričio 1 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) saloje, (duomenys neskelbtini)-ojoje krantinėje, būdamas pasienio ruože, dokumentų patikrinimo metu R. Š. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams. 2018 m. lapkričio 1 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, jog, patikrinus R. Š. vairuotojo pažymėjimą, nustatyti požymiai, kad jis gali būti suklastotas, kadangi asmens kode trūko vieno skaičiaus. Pranešus budėtojui ir patikrinus duomenų bazėje, nustatyta, kad nurodytam asmeniui apskritai nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Patikrinus UV spinduliais, dokumentas neatrodė tikras, po nuotrauka, pažiūrėjus per didinamąjį stiklą, įrašai liejosi. R. Š. išsiaiškinti buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos postą ir perduotas pareigūno žiniai (t. 1, b. l. 4–7). Taigi iš aptartų duomenų akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis pats savo noru neatvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką nepranešė. Tokie duomenys taip pat suponuoja išvadą, kad nėra ir kitos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog nuteistasis R. Š. nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išsiaiškinti padarytos nusikalstamos veikos. Vien ta aplinkybė, kad R. Š. prisipažino padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savaime negali būti prilyginama pagalbai atskleidžiant nusikalstamą veiką, o yra tik vieni iš duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, jog R. Š. veiksmuose esama nusikaltimo sudėties. Apibendrinant, darytina išvada, jog nesama visų būtinų sąlygų, kad galima būtų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir R. Š. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

25Apygardos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodęs, kokios normos – BK 54 straipsnio 3 dalimi ar 62 straipsnio 1 dalimi – nuostatomis remiasi, bet kokiu atveju nepagrįstai ir nesant visų įstatyme numatytų sąlygų, R. Š. paskyrė normos sankcijoje nenumatytos rūšies bausmę, mažesnę negu nustatytas jos minimalus dydis. Taigi nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo bei paskyrimo keistina, R. Š. paskiriant BK 300 straipsnio 2 dalies normos sankcijoje numatytą bausmę.

26II.

27Dėl bausmės nuteistajam R. Š. paskyrimo

28Kadangi nuteistajam buvo nepagrįstai paskirta sankcijoje nenumatyta bausmė, nenurodant taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra pagrindas iš naujo spręsti klausimą dėl tinkamos ir motyvuotai parinktos bausmės R. Š. paskyrimo.

29Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, vadovaujantis normos sankcijoje įtvirtintu reguliavimu, R. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik areštas arba laisvės atėmimas.

30Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi vadovautis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

31Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apygardos teismas įvertina aplinkybes, jog R. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra neteistas (t. 1, b. l. 55–56), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 57), nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad jis stengiasi gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nėra nuolatinis įstatymuose numatytų reikalavimų ir įtvirtintų draudimų pažeidėjas. Pats nuteistasis nurodo, kad jau 17 metų gyvena ir dirba užsienyje, tai rodo asmens socialinį atsakingumą ir poreikį greitu metu grįžti į užsienį, kad galėtų tęsti darbus ir išlaikyti darbo vietą. Svarbu pabrėžti ir tai, jog pati nusikalstama veika nagrinėjamu atveju jokių žalingų neteisėtų pasekmių nesukėlė, t. y. nors R. Š. netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, tačiau norimo rezultato jam pasiekti nepavyko, kadangi pareigūnai suprato, jog dokumentas yra netikras. Be to, bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų R. Š. Taigi, nors, kaip jau minėta anksčiau, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti bausmę labiau, nei leidžia normos sankcijos ribos, vis dėlto jos yra reikšmingos ir turi būti vertinamos individualizuojant bausmę. Konstatuotina, kad aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį R. Š. ir sudaro pagrindą jam paskirti švelnesnės rūšies bausmę, iš dviejų numatytųjų BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje – areštą, o jos dydį nustatyti minimalų.

32Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad R. Š. už padarytą nusikaltimą paskiriama arešto bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, apygardos teismas siekia užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – R. Š., remdamasis BK 49 straipsnio 3 dalimi, skiria minimalaus dydžio arešto bausmę, t. y. mažesnę negu numatytos bausmės vidurkis, atsižvelgdamas į tai, kad yra tik R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

33III.

34Dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo

35Tiek prokuroro, tiek nuteistojo R. Š. gynėjo apeliaciniuose skunduose yra prašoma taikyti BK 641 straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog BK 641 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš 641 straipsnio turinio ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad šis baudžiamasis įstatymas taikomas visais atvejais, kai yra nustatoma šių sąlygų visuma: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu; 2) asmuo prisipažįsta esąs kaltas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015).

36Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino esąs kaltas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Prokuroras, atlikęs ikiteisminį tyrimą, BPK 426 straipsnio pagrindu kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su 2018 m. lapkričio 6 d. pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas prokuroro pareiškimą priėmė ir baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka. BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose, siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 641 straipsnyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad šiuo atveju buvo visos BK 641 straipsnio taikymui būtinos sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas šios įstatymo nuostatos nepritaikė ir jokių motyvų, pagrindžiančių tokį sprendimą, nenurodė. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę R. Š., todėl yra pagrindas R. Š. paskirtą minimalaus dydžio arešto bausmę, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinti vienu trečdaliu.

37Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro M. Mauriaus ir nuteistojo R. Š. gynėjo advokato D. Ramanausko apeliacinius skundus. Taigi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendis keistinas ir nuteistajam R. Š. skirtina BK 300 straipsnio 2 dalies normos sankcijoje numatyta bausmė, jos dydį, remiantis BK 641 straipsniu, sumažinant vienu trečdaliu.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

39Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti:

40nuosprendžio dalį, kuria R. Š. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, panaikinti.

41R. Š. paskirti 15 parų arešto bausmę.

42Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę R. Š. sumažinti vienu trečdaliu – skirti 10 parų arešto bausmę.

43Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. laiką, tai yra 1 dieną (1 arešto para), ir nustatyti galutinę bausmę – 9 paras arešto.

44Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento... 4. Į bausmę įskaitytas sulaikymo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. R. Š. nuteistas už tai, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo... 7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros... 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutartyje (baudžiamoji... 9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas... 10. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. padarė apysunkį nusikaltimą, į nustatytą... 11. Nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas D. Ramanauskas apeliaciniu skundu prašo... 12. BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus... 13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis tiek ikiteisminio... 14. Teismo posėdžio metu prokurorė V. Tilvikienė prašė tenkinti prokuratūros... 15. Nuteistasis R. Š. ir jo gynėja advokatė A. Mačernytė prašė visiškai... 16. Nuteistojo R. Š. gynėjo advokato D. Ramanausko apeliacinis skundas ir... 17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 18. I.... 19. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamo įstatymo ir per švelnios bausmės... 20. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros... 21. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, įvertinęs byloje... 22. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų,... 23. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurias nuosprendyje nurodė pirmosios... 24. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 25. Apygardos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos medžiagoje... 26. II.... 27. Dėl bausmės nuteistajam R. Š. paskyrimo... 28. Kadangi nuteistajam buvo nepagrįstai paskirta sankcijoje nenumatyta bausmė,... 29. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino... 30. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 31. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apygardos teismas įvertina... 32. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama... 33. III.... 34. Dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo... 35. Tiek prokuroro, tiek nuteistojo R. Š. gynėjo apeliaciniuose skunduose yra... 36. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino esąs... 37. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, jog yra... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 39. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d.... 40. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda,... 41. R. Š. paskirti 15 parų arešto bausmę.... 42. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį ir... 43. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m.... 44. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....