Byla 2K-42-942/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalies, kuria jo ginamoji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalies, kuria jo apeliacinis skundas netenkintas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalies, kuria jo ginamoji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalies, kuria jo apeliacinis skundas netenkintas.

3Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu J. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė J. P. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. P. atidėtas dvejiems metams, paskiriant jai BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti materialiai atsakingą darbą dvejus metus atėmimą – ir įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, J. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta iš jos konfiskuoti 28 883,01 Eur.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistosios J. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis pakeistas. Nustatyta, kad J. P. 2009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d., dirbdama (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) DNSB, bendrija) pirmininke ir kasininke, pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės – 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt) – svetimą – (duomenys neskelbtini) DNSB – turtą, ir iš jos išieškotą konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma atitinkamai sumažinta iki 28 108,08 Eur. Kita Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistosios J. P. palikta galioti be pakeitimų.

5Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteista, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinta D. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9J. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d., dirbdama (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininke ir kasininke, pasisavino savo žinioje buvusį didelės vertės – 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt) – svetimą – (duomenys neskelbtini) DNSB – turtą.

101.1.

112009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d. J. P. iš (duomenys neskelbtini) DNSB kasos pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius buvo išduota 18 708,90 Eur (64 598,09 Lt), dėl kurių ji nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų.

121.2.

132009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d. ji iš (duomenys neskelbtini) DNSB narių taip pat surinko 5574,46 Eur (19 247,50 Lt) mokesčių, tačiau pinigų į bendrijos kasą neįnešė, lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė.

141.3.

15Be to, 2009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d. J. P. (duomenys neskelbtini) DNSB vardu įsigijo 3824,72 Eur (13 206 Lt) vertės prekių pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau šių prekių (duomenys neskelbtini) DNSB veikloje nepanaudojo, dokumentų, pateisinančių prekių panaudojimą bendrijos veikloje, nepateikė, o naujai išrinktai (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkei A. K. įsigytų prekių neperdavė.

161.4.

17J. P. taip pasisavino (duomenys neskelbtini) DNSB didelės vertės – 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt) – turtą ir padarė bendrijai 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt) turtinę žalą.

18II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

192.

20Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d. iš (duomenys neskelbtini) DNSB kasos jai buvo išduoti ne, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, 19 483,83 Eur (67 273,78 Lt), o 18 708,90 Eur (64 598,09 Lt), dėl kurių į bylą nebuvo pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai, ir atitinkamai konstatavo, kad J. P. pasisavino ne savo žinioje buvusį didelės vertės – 28 883,01 Eur (99 727,28 Lt) – svetimą turtą, o savo žinioje buvusį didelės vertės – 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt) – svetimą turtą. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmiau nurodytą J. P. pasisavintą pinigų sumą sudaro iš bendrijos kasos paimti 18 708,90 Eur (64 598,09 Lt), iš jos narių surinkti mokesčiai – 5574,46 Eur (19 247,50 Lt) ir bendrijos vardu už 3824,72 Eur (13 206 Lt) įsigytos prekės, dėl kurių panaudojimo į bylą nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šios lėšos ir turtas buvo naudojami išimtinai (duomenys neskelbtini) DNSB reikmėms ir nebuvo pasisavinti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl J. P. pakeitė nustatydamas, kad J. P., dirbdama (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininke ir kasininke, pasisavino savo žinioje buvusį didelės vertės – 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt) – svetimą – (duomenys neskelbtini) DNSB – turtą, ir atitinkamai sumažindamas iš jos išieškotiną konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

223.

23Kasaciniu skundu nuteistosios J. P. gynėjas D. Svirinavičius prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas netenkintas, panaikinti ir perduoti šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistosios J. P. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas netenkintas, panaikinti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

243.1.

25Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, ir savo išvadų tinkamai nemotyvavo.

263.2.

27Jo ginamosios (turėtų būti – jo (kasatoriaus)) apeliacinį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pagrindas atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6, 7 dalys). Apeliacinis skundas buvo grindžiamas, be kita ko, aplinkybėmis, kad iš pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų galima matyti, kad ne tik visas materialusis turtas, bet ir lėšos, kurių pasisavinimu apkaltinta jo ginamoji, buvo panaudoti jų savininkės – (duomenys neskelbtini) DNSB– labui ir interesais. Tokios aplinkybės išplaukia ne tik iš baudžiamojon atsakomybėn trauktų J. P. ir D. V. parodymų, bet ir iš kitų bylos duomenų: liudytojų S. J., D. P., R. V., A. P., A. J. ir kitų liudytojų parodymų; byloje nėra duomenų, kad jo ginamoji savo vadovavimo (duomenys neskelbtini) DNSB laikotarpiu būtų pasisavinusi kokias nors šios bendrijos vertybes, būtų kokiu nors būdu nepagrįstai praturtėjusi ir pan. Šios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje atitinkami J. P. gynybos prašymai dėl pirmiau nurodyto pobūdžio tyrimo atlikimo, atitinkamų duomenų nustatymo buvo tenkinami ir įvykdyti tik iš dalies. Atitinkamai ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tie klausimai buvo apeiti. Pagal BPK 324 straipsnio 7 dalį tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus; kol šie veiksmai bus atlikti, jeigu reikia, gali būti padaryta bylos nagrinėjimo pertrauka. Šioje byloje buvo ir yra pagrindas, vadovaujantis šiomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, pavesti prokurorui atlikti pirmiau nurodytus tyrimo veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti apklausta nešališka liudytoja B. S. (ją pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti), kuri gali paliudyti svarbias aplinkybes, patvirtinančias jo ginamosios sunkią turtinę padėtį tiek jai inkriminuotų kaltinimų laikotarpiu, tiek dabar. Visa tai papildomai patvirtintų, kad jo ginamoji nepasisavino bendrijos turto, t. y. niekaip nepraturtėjo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma pavesti prokurorui atlikti tyrimo veiksmus, kad pagal faktines aplinkybes (pasitelkiant ir aktualių sričių specialistus), o ne vien dokumentų pagrindu būtų nustatyta, kokia kaina ir kokie buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių remonto darbai J. P. vadovavimo (duomenys neskelbtini) DNSB laikotarpiu, ir kaip liudytoją apklausti B. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo pagal šiuos prašymus. Dėl to yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.

283.3.

29Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo atmesti jo prašymo atlikti nurodytos apimties įrodymų tyrimą, nepaneigia pirmiau nurodytų gynybos prašymų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip yra jau vien dėl tos priežasties, kad pačiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pripažįstama, jog jo ginamajai inkriminuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyto bendrijos materialiojo turto ir lėšų pasisavinimą (BK 183 straipsnio 2 dalis) nenustatytas jos asmeninis praturtėjimas, ar kokiais kitais tikslais, nesusijusiais su (duomenys neskelbtini) DNSB reikmėmis, buvo panaudotos bendrijos lėšos ir turtas už 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt). Būtent iš šios aplinkybės ir kyla būtinumas šioje baudžiamojoje byloje neapsiriboti vien dokumentų ir panašaus formalaus pobūdžio tyrimais, o išsamiai, pasitelkiant specialistus, patikrinti jo ginamosios parodymus apie tai, kaip (duomenys neskelbtini) DNSB materialinės vertybės ir lėšos, kurių pasisavinimas buvo jai inkriminuotas, iš tiesų buvo panaudotos bendrijos interesais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvas, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo bus neįmanoma nustatyti, kokios medžiagos buvo pakeistos, pirktos ar panaudotos, tėra nepagrįsta prielaida, nes tik konkretūs specialistai gali atsakyti, ar įmanoma tas aktualias aplinkybes nustatyti (specialistai statybininkai, santechnikai ir kt., kiekvienas savo srityje, tikrai gali nustatyti, kokie bendrijos pastato įrengimai pakeisti, kokie namo stogo remonto darbai padaryti ir pan.). Taip neišsamiai ištyrus ir išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą dėl jo ginamajai pateikto kaltinimo, įrodinėjimo našta buvo nepagrįstai ir neteisėtai perkelta traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui, o kaltinimas (bent jau pagrindinė jo dalis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį) liko pagrįstas tik prielaidomis.

303.4.

31Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ir jo apeliacinio skundo dalį, kuria buvo motyvuotai ir pagrįstai ginčijamas jo ginamajai inkriminuotas kaltinimas pagal BK 223 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas apėjo tokius svarbius apelianto argumentus kaip: jo ginamoji pagal savo išsilavinimą, gyvenimišką patirtį niekaip nebuvo susijusi su buhalteriniais klausimais, t. y. ji įstatymų reikalavimų, keliamų įmonių bendrijų ir kitų asmenų buhalterijai vesti, nežinojo, todėl negalinti pasakyti, ar (duomenys neskelbtini) DNSB jos pirmininkavimo laikotarpiu buvo laikomasi visų norminių aktų nustatytų reikalavimų tos bendrijos buhalterijoje; per visą savo darbo laiką (duomenys neskelbtini) DNSB ji tikrai ne tik neturėjo tyčios, kad kaip nors neteisingai būtų vedama bendrijos buhalterija, bet ir stengėsi, kad buhalterija nebūtų vedama aplaidžiai, nerūpestingai ar pan.; buvo atvejų, kai bendrijos buhalterė net pateikdavo paklausimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip elgtis tam tikrais atvejais vedant buhalteriją; jo ginamoji neturėjo patirties ir įmonių, bendrijų bendro vadovavimo klausimais – tai taip pat turėjo įtakos tam, kad jos pirmininkavimo bendrijai laikotarpiu galėjo būti kokių nors šios bendrijos buhalterijos trūkumų; nors jo ginamajai buhalterė ne kartą buvo minėjusi, kad atskiri bendrijos buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai nebuvo tvarkingi, šios bendrijos atskiros ūkinės operacijos įformintos netiksliai, netinkamai ir pan., tačiau jo ginamoji nurodė, jog tai galėjo atsitikti dėl pirmiau nurodytų gana objektyvaus pobūdžio aplinkybių – jos pačios vadovavimo bendrijai ir kartu buhalterinių klausimų neišmanymo .

323.5.

33Jeigu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jo apeliacinis skundas netenkintas, nebūtų panaikinta ir ši baudžiamosios bylos dalis nebūtų perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ši baudžiamoji byla jo ginamajai turi būti nutraukta (bent jau esminė jai inkriminuoto kaltinimo dalis dėl BK 183 straipsnio 2 dalies). Tam pagrindą sudaro apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada (pripažinimas), kad nenustatytas jo ginamosios asmeninis praturtėjimas, ar kokiais kitais tikslais, nesusijusiais su (duomenys neskelbtini) DNSB reikmėmis, buvo panaudotos bendrijos lėšos ir turtas už 28 108,08 Eur (97 051,58 Lt). Pažymėtina, jog tam, kad būtų inkriminuota tokio pobūdžio nusikalstama veika (BK 183 straipsnio 2 dalis), nepakanka konstatuoti tariamo turto bendrijoje ar lėšų formalaus trūkumo ir pan. – būtina įrodyti, kad tą turtą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo būtent pasisavino. Ši aplinkybė nei kaltinamajame akte išdėstytuose nurodytuose kaltinimo epizoduose dėl turtinio pobūdžio veikos padarymo, nei atitinkamame teismo inkriminuotame kaltinimo epizode neįrodyta, nenustatyta. Teismai yra išnagrinėję daugybę tokio pobūdžio bylų, kai atskirų DNSB vadovai nesugeba dokumentais patvirtinti tų bendrijų lėšų panaudojimo (dėl aplaidaus, nemokšiško vadovavimo atitinkamoms bendrijoms ir pan.), tačiau tai būna civilinės bylos. Šios bylos procese jo ginamoji parodė, kad: kaltinime nurodytu laikotarpiu jos šeimą sudarė keturi asmenys – ji su vyru ir du vaikai (gimę 2003 ir 2005 m., dabar augina dar vieną vaiką – gimusį 2012 m.); abu su vyru dirbo ir gyveno iš atlyginimo, taip pat jų šeimai padėdavo tėvai; per mėnesį gaudavo apie 1700 Lt (492,35 Eur) ?atlyginimą iš UAB „Skinija“, kur dirbo mezgėja, ir 200 Lt (57,92 Eur) iš bendrijos; vyras per mėnesį gaudavo virš 3000 Lt (868,86 Eur)?; iš nekilnojamojo turto turėjo sodą sodų bendrijoje, kurį įsigijo 2006 m., ir bendrabutyje vieną 18 kv. m ploto kambarį; iš banko ėmė paskolą sodui ir namui pirkti; sodui pirkti gautą kreditą jau atidavė, o namui įsigyti ėmė paskolą 25 metams ir ją tebemoka; paskolą ėmė 2011 m. (140 000 Lt (40 546,80 Eur?)); ėmė 3000 Lt (868,86 Eur) ir 5000 Lt (1448,10 Eur) ?vartojimo paskolas, nes renovacijai paskolos nedavė; jos pirmininkavimo bendrijai laikotarpiu šeima keitė automobilį, jį pirko už paskolą (pirko naudotą automobilį, ėmė paskolą iš AB „Swedbank“); nei ji, nei jos šeima kelionėse užsienyje nebuvo. Visi šie jo ginamosios parodymai šioje byloje nepaneigti (priešingai, patvirtinti atskirais byloje surinktais duomenimis). ????

344.

35?Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

364.1.

37Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, dar kartą patikrino byloje surinktus įrodymus, įvertino ne tik jų turinį sąsajumo aspektu, bet ir įrodymų surinkimo procedūrą jų leistinumo aspektu, atliko įrodymų tyrimą iš dalies ir pasitelkęs ekspertų pagalbą dar kartą patikrino, ar yra dokumentai, pagrindžiantys materialinių vertybių įsigijimą už bendrovės lėšas, vertybių panaudojimą bendrijos reikmėms ir kaltinime inkriminuotą išlaidavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, svarstydama J. P. kaltės klausimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertinta surinktų įrodymų visuma – specialisto ir eksperto atlikti tyrimai, liudytojų paaiškinimai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad jame remiantis įrodymų visuma sukritikuota ir motyvuotai atmesta J. P. versija. Toks įrodymų vertinimas atitinka principines įrodymų vertinimo taisykles. Taigi apeliacinės instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo savo išvadas.

384.2.

39Apeliacinės instancijos teismo sprendimas netenkinti nuteistosios gynėjo prašymo atlikti papildomus tyrimo veiksmus yra pagrįstas ir motyvuotas. Pritariant apeliacinės instancijos teismo motyvams, pažymėtina, kad nė vienas specialistas ar ekspertas negali nustatyti konkretaus laikotarpio arba tikslios datos, kada kokie remonto darbai prieš aštuonerius ar net dešimt metų galėjo būti atlikti, kokie įrengimai tuomet pakeisti, kokios medžiagos panaudotos, nes nėra darbų sąmatų, darbų atlikimo, medžiagų nurašymo ir kasmetinių inventorizacijų aktų, kurie patvirtintų atitinkamus statybų ar remonto ir medžiagų bei lėšų panaudojimo faktus. Jokie „amžiaus nustatymo“ (arba antropologiniai) tyrimai statybose ar remonto darbuose negalimi, taigi toks nuteistosios gynėjo prašymas realiai neįgyvendinamas ir procesinėmis priemonėmis to patikrinti neįmanoma. Kartu šiame kontekste pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo; tai ir buvo padaryta šioje byloje. Kai tyrimo metu visos bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos remiantis kitokių bylos duomenų visuma, nebūtina atlikti bet kokių papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, todėl prašymas atlikti procesiškai neįmanomus veiksmus yra perteklinis ir jį bandant realizuoti būtų pažeista principinė nuostata – reikalavimas bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Taigi kasatoriaus nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas apeliacinės instancijos teisme (o kartu ir pirmosios instancijos teisme) vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (BPK 320 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, o kaltinimo turto pasisavinimu nepagrindė neginčijamais įrodymais.

404.3.

41Nesutiktina ir su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ne tik iš naujo išanalizavo ir įvertino įrodymus, bet ir motyvuotai pasisakė, kodėl nesutinka su apelianto teiginiais tiek procesinių normų, tiek baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu.

424.4.

43Kasatorius, ginčydamas kaltę dėl J. P. inkriminuoto bendrijos materialiojo turto ir lėšų pasisavinimo, teigia, kad tais atvejais, kai vadovai dėl aplaidaus, nemokšiško vadovavimo bendrijoms nesugeba dokumentais patvirtinti bendrijos lėšų panaudojimo, turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o civilinė atsakomybė. Toks aiškinimas prieštarauja teismų praktikai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas įmonės grynuosius pinigus arba turtą, įgytą už įmonės lėšas, panaudoja neaiškiems tikslams ir nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių nepateikia išlaidas arba turto panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, tokie veiksmai vertinami kaip turto pasisavinimas ar patikėto turto iššvaistymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien kaltininko tvirtinimas, jog bendrovės lėšos ar turtas iš tikrųjų buvo panaudoti bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad bendrovės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008,

442K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019). Analogija taikytina ir paprastesniems ūkio subjektams, tokiems kaip bendrijos, bendruomenės ir pan., – vien kaltinimo neigimas ir deklaratyvūs teiginiai apie tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir taip pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Minėta, kad nuteistoji įsigytų prekių ar materialinių vertybių neinventorizavo, atliktų darbų aktų ar sąmatų, kuriuose atsispindėtų medžiagų (prekių) panaudojimas, nurašymo aktų nesurašė, kitai bendrijos pirmininkei perdavimo aktu įsigytų prekių neperdavė, grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė. Taigi tokie objektyvūs duomenys, vertinami ir kitų bylos duomenų (liudytojų paaiškinimų, specialisto ir eksperto tyrimų ir kt.) kontekste, suponuoja išvadą, kad inkriminuotame kaltinime turto ir lėšų pasisavinimas įrodytas, o veika atsižvelgiant į turto vertę kvalifikuota tinkamai, baudžiamojo įstatymo klaidų dėl šios dalies nepadaryta. Dėl to pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti civilinę atsakomybę nėra.

454.5.

46Negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, susijusių su objektyviomis priežastimis, nulėmusiomis apskaitos tvarkymo trūkumus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad dėl šio epizodo skunde tik pateikiama nuteistosios paaiškinimo santrauka ir daroma išvada, jog ji per savo darbo laikotarpį bendrijoje ne tik neturėjo tyčios, kad kaip nors neteisingai būtų vedama bendrijos buhalterija, bet ir stengėsi, kad buhalterija nebūtų vedama aplaidžiai, nerūpestingai ar pan. Trūkumus neva lėmė vadovavimo ir buhalterijos klausimų neišmanymas. Apeliacinės instancijos teismas, pagal skundą tikrindamas inkriminuoto aplaidaus apskaitos tvarkymo aplinkybes, pažymėjo, kad pagal kaltinimo esmę ir pirmosios instancijos teisme nustatytus faktus akivaizdu, jog nuteistoji, savo darbo bendrijoje laikotarpiu būdama (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkė, o kartu ir kasininkė, kaip vadovė būdama atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nekokybiškai vykdė pirmininko pareigas, nes apskaitą organizavo aplaidžiai, neužtikrino, kad būtų sudaryti buhalterinių sąskaitų registrai, avansinės apyskaitos; neužtikrino, kad apskaitos registruose būtų apskaitytos įsigytos prekės ir paslaugos bei rodomas jų panaudojimas ar nurašymas; nesudarė finansinių atskaitomybių; nevykdė turto ir lėšų bei įsipareigojimų inventorizacijų. Ji taip pat nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų dėl pačios sau kaip kasininkės iš kasos išduotų pinigų avansu ir neapskaitė kasoje iš bendrijos narių gautų įmokų. Taip nuteistoji netinkamai vykdė ne tik vadovo, bet ir kasininko pareigas. Visi šie veiksmai suponavo ne vieną specialisto ir eksperto nustatytą buhalterinės apskaitos normų pažeidimą ir nulėmė baudžiamajame įstatyme reikalaujamų padarinių atsiradimą.

474.6.

48Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartos priežastys (nekokybiškas pareigų vykdymas), nulėmusios buhalterinės apskaitos trūkumus ir atsiradusius padarinius. Tai, kad priežastys apibūdinamos kitaip, nei kasatoriaus dar apeliaciniame skunde įvardytos, nereiškia, jog skundas buvo netinkamai išnagrinėtas. Be to, kasatoriaus akcentuojamas neišmanymas per ganėtinai ilgą vadovavimo laikotarpį neabejotinai susijęs su nesigilinimu į ūkinę ir finansinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, jų reikalavimų nepaisymu, o tai ir yra vienas iš pagrindinių atsainaus, nerūpestingo elgesio požymių. Kartu aptariamų kasatoriaus argumentų kontekste pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo nagrinėti kiekvieno apeliacinio skundo sakinio ar teiginio – jis turi nagrinėti skundo esmę. Dėl to nuteistojo (turėtų būti – nuteistosios gynėjo) aiškinimai dėl tariamo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų nepaisymo arba skundo argumentų neišnagrinėjimo vertintini kaip deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrino tiek pagrįstumo, tiek teisėtumo aspektu ir pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams bei jų pagrindu padarytai išvadai, kad nuteistosios J. P. veiksmuose yra visi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog J. P. šią nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, pasireiškusia nusikalstamu nerūpestingumu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kaltės formą, svarstė ir administracinės atsakomybės taikymo galimybę už padarytus pažeidimus dėl neatsargumo, tačiau pagal atsiradusius padarinius teisingai sprendė, jog taikytina griežtesnė – baudžiamoji – atsakomybė.

49IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

505.

51Nuteistosios J. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas atmestinas.

52Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

536.

54Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-7-386-746/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-52-942/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374-489/2015, 2K-7-386-746/2015, 2K-339-719/2018, 2K-213-942/2019, 2K-52-942/2020).

557.

56Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios J. P. gynėjo kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasaciniame skunde nurodoma, kad: byloje nėra duomenų apie tai, kad J. P. jos vadovavimo (duomenys neskelbtini) DNSB laikotarpiu būtų pasisavinusi kokias nors šios bendrijos vertybes, būtų kokiu nors būdu nepagrįstai praturtėjusi ir pan.; apeliacinės instancijos teisme turėtų būti apklausta nešališka liudytoja B. S. (ją pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti), kuri gali paliudyti svarbias aplinkybes, patvirtinančias J. P. sunkią turtinę padėtį tiek jai inkriminuotų kaltinimų laikotarpiu, tiek dabar; apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvas, jog dėl praėjusio didelio laiko tarpo bus neįmanoma nustatyti, kokios medžiagos buvo pakeistos, pirktos ar panaudotos, tėra nepagrįsta prielaida, nes tik konkretūs specialistai gali atsakyti, ar įmanoma tas aktualias aplinkybes nustatyti (specialistai statybininkai, santechnikai ir kt., kiekvienas savo srityje, tikrai gali nustatyti, kokie bendrijos pastato įrengimai pakeisti, kokie namo stogo remonto darbai padaryti ir pan.), ir pan.? Taigi tokiais teiginiais iš esmės ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo ir taip netiesiogiai kreipiamasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymusi.?

578.

58Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas BK 183 straipsnio 2 dalies taikymas ir nurodoma: tam, kad būtų inkriminuota BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika, nepakanka konstatuoti tariamo turto bendrijoje ar lėšų formalaus trūkumo ir pan. – būtina įrodyti, kad tą turtą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo būtent pasisavino; ši aplinkybė nei kaltinamajame akte išdėstytuose nurodytuose kaltinimo epizoduose dėl turtinio pobūdžio veikos padarymo, nei atitinkamame teismo inkriminuotame kaltinimo epizode neįrodyta, nenustatyta; J. P. parodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jos šeimą sudarė keturi asmenys – ji su vyru ir du vaikai (gimę 2003 ir 2005 m., dabar augina dar vieną vaiką – gimusį 2012 m.), abu su vyru dirbo ir gyveno iš atlyginimo, taip pat jų šeimai padėdavo tėvai, per mėnesį gaudavo apie 1700 Lt (492,35 Eur) ?atlyginimą iš UAB „Skinija“, kur dirbo mezgėja, ir 200 Lt (57,92 Eur) iš bendrijos, vyras per mėnesį gaudavo virš 3000 Lt (868,86 Eur), iš nekilnojamojo turto turėjo sodą sodų bendrijoje, kurį įsigijo 2006 m., ir bendrabutyje vieną 18 kv. m ploto kambarį, iš banko ėmė paskolą sodui ir namui pirkti; sodui pirkti gautą kreditą jau atidavė, o namui įsigyti ėmė paskolą 25 metams ir ją tebemoka, paskolą ėmė 2011 m. (140 000 Lt (40 546,80 Eur?)), ėmė 3000 Lt (868,86 Eur) ir 5000 Lt (1448,10 Eur) ?vartojimo paskolas, nes renovacijai paskolos nedavė, jos pirmininkavimo bendrijai laikotarpiu šeima keitė automobilį, jį pirko už paskolą (pirko naudotą automobilį, ėmė paskolą iš AB „Swedbank“), nei ji, nei jos šeima kelionėse užsienyje nebuvo. Taigi tokiais kasatoriaus teiginiais ne tik ginčijamos teismų išvados dėl faktinės aplinkybės – turto pasisavinimo – nustatymo ir taip netiesiogiai kreipiamasi į kasacinės instancijos teismą dėl šios aplinkybės tyrimo bei vertinimo, kas, kaip minėta, nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, bet tokie teiginiai taip pat yra deklaratyvūs, nes iš esmės neargumentuoti, o netinkamai pritaikytas baudžiamojo įstatymo straipsnis nurodytas tik formaliai, nepateikiant teisinių argumentų BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio teiginiai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmiau nurodyti kasatoriaus teiginiai vertinami kaip nesudarantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo ir yra paliekami nenagrinėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėję ir įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, savo sprendimuose dėl pirmiau nurodytos aplinkybės išsamiai pasisakė ir išdėstė įrodymus, pagrindžiančius tokias jų išvadas.?????

59Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK reikalavimų laikymosi apeliacinės instancijos teisme

609.

61Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, ir savo išvadų tinkamai nemotyvavo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma pavesti prokurorui atlikti tyrimo veiksmus, kad pagal faktines aplinkybes (pasitelkiant ir aktualių sričių specialistus), o ne vien dokumentų pagrindu būtų nustatyta, kokia kaina ir kokie buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių remonto darbai J. P. vadovavimo (duomenys neskelbtini) DNSB laikotarpiu, ir kaip liudytoją apklausti B. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo pagal šiuos prašymus, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir svarbių jo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su BK 223 straipsnio 1 dalies taikymu.

6210.

63Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal teismų praktiką baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-60-942/2019). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų ir, laikydamasis pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodė, kodėl dalis jo apeliacinio skundo atmetama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo ginamosios pripažįstama teisėta ir pagrįsta, o kita nuosprendžio dalis dėl jos keičiama.

6411.

65Nagrinėjamų kasatoriaus argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą ir kokia apimtimi jį atlikti, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-192-489/2019). Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, tarp jų ir prašymus apklausti liudytojus, paskirti ekspertizę ir pan., vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-477-746/2015, 2K-697/2017, 2K-116-942/2019).

6612.

67Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo pirmiau nurodytus kasatoriaus prašymus pavesti prokurorui atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus ir kaip liudytoją apklausti B. S. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl šių prašymų ir nurodęs, kad byloje yra liudytojų S. J., D. P., R. V., A. P. parodymai, kad kai kurie darbai buvo atlikti, kai kurios medžiagos buvo panaudotos, kad įvykiai buvo 2009–2012 m., todėl neįmanoma nustatyti, kokios medžiagos buvo pirktos, pakeistos ir panašiai, kad nuteistoji J. P. nepateikė į bylą dokumentų apie atliktus statybos darbus, kad liudytojos B. S. parodymai nesusiję su bylos aplinkybėmis, nes ji, pagal nuteistosios gynėjo paaiškinimus, galėtų tik nurodyti sunkią nuteistosios turtinę padėtį nusikalstamų veikų padarymo metu, kad nuteistoji paaiškino neturinti dokumentų, patvirtinančių, jog skolinosi iš B. S., motyvuotai ir pagrįstai nutarė juos atmesti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K‑281-139/2015,

682K-322-1073/2019). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015, 2K-126-511/2019). Dėl to kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas apeliacinės instancijos teisme vyko iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

6913.

70Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių).

71Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

72Nuteistosios J. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu J. P. pripažinta kalta... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteista,... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. J. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2009 m. balandžio... 10. 1.1.... 11. 2009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d. J. P. iš (duomenys... 12. 1.2.... 13. 2009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d. ji iš (duomenys neskelbtini)... 14. 1.3.... 15. Be to, 2009 m. balandžio 20 d. – 2012 m. liepos 17 d. J. P. (duomenys... 16. 1.4.... 17. J. P. taip pasisavino (duomenys neskelbtini) DNSB didelės vertės – 28... 18. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 19. 2.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 20 d. –... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. 3.... 23. Kasaciniu skundu nuteistosios J. P. gynėjas D. Svirinavičius prašo... 24. 3.1.... 25. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos... 26. 3.2.... 27. Jo ginamosios (turėtų būti – jo (kasatoriaus)) apeliacinį skundą... 28. 3.3.... 29. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai nesuteikia... 30. 3.4.... 31. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ir jo apeliacinio... 32. 3.5.... 33. Jeigu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jo apeliacinis... 34. 4.... 35. ?Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 36. 4.1.... 37. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios baudžiamąją... 38. 4.2.... 39. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas netenkinti nuteistosios gynėjo... 40. 4.3.... 41. Nesutiktina ir su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas... 42. 4.4.... 43. Kasatorius, ginčydamas kaltę dėl J. P. inkriminuoto bendrijos materialiojo... 44. 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019). Analogija... 45. 4.5.... 46. Negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas... 47. 4.6.... 48. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartos... 49. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 50. 5.... 51. Nuteistosios J. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas... 52. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 53. 6.... 54. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 55. 7.... 56. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios J. P. gynėjo kasacinis skundas iš... 57. 8.... 58. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas BK 183 straipsnio 2 dalies taikymas ir... 59. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK reikalavimų laikymosi apeliacinės... 60. 9.... 61. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320... 62. 10.... 63. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 64. 11.... 65. Nagrinėjamų kasatoriaus argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys... 66. 12.... 67. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas... 68. 2K-322-1073/2019). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis... 69. 13.... 70. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 72. Nuteistosios J. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą...