Byla 2K-60-942/2019

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžių dalių, susijusių atitinkamai su R. P., D. B., D. P., R. T. ir Ž. N. nuteisimu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P., D. B., D. P., R. T. ir nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžių dalių, susijusių atitinkamai su R. P., D. B., D. P., R. T. ir Ž. N. nuteisimu.

3Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu:

4R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį trylikai metų, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. P. paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

5D. B. ir Ž. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį po dvylika metų, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) po septynerius metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, atitinkamai D. B. ir Ž. N. paskirtas bausmes apėmus, galutinės subendrintos bausmės jiems paskirtos laisvės atėmimas po dvylika metų.

6D. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dvylikai metų, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) septyneriems metams, 189 straipsnio 2 dalį trejiems metams, 3061 straipsnio 1 dalį vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. P. paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.

7R. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dvylikai metų, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. T. paskirtas bausmes apėmus, subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu R. T. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų keturiems mėnesiams.

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistųjų D. B., D. P., R. P. ir nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus, nuteistojo R. T. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės apeliaciniai skundai atmesti, o Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinis skundas iš dalies patenkintas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendis dėl nuteistojo R. P. pakeistas.

9Nuteistojo R. P. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2012 metų gegužę–spalį padarytos veikos) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2013 metų balandį–gegužę padarytos nusikalstamos veikos) už šias nusikalstamas veikas paskiriant jam po dvylika metų šešis mėnesius laisvės atėmimo, o jo nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcijos) perkvalifikuota į BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakciją) (dėl 2012 metų gegužę–spalį padarytos veikos) ir į BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dėl 2013 metų balandį–gegužę padarytos nusikalstamos veikos) už šias nusikalstamas veikas paskiriant jam po septynerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. P. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

10Kita Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

11Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas S. J. (S. J.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

13I. Bylos esmė

141.

15R. P., D. B. ir Ž. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistu R. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda.

161.1.

17R. P. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 metų gegužę, iš D. B., Ž. N. ir R. V. subūrė organizuotą grupę, skirtą labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų neteisėtai laikyti, gabenti ir šioms medžiagoms gabenti kontrabanda, parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis: R. P. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą ir narkotinių medžiagų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, D. B. palaikė ryšį su kitu organizuotos grupės nariu Ž. N., taip pat informavo R. P. apie narkotinių medžiagų pakrovimo ir gabenimo kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas detales, Ž. N. paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų gabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, koordinavo narkotines medžiagas gabenančio vairuotojo R. V. veiksmus, parūpino telekomunikacijos įrenginius ryšiui su juo palaikyti ir informavo kitą organizuotos grupės narį D. B. apie narkotinių medžiagų pakrovimą Ispanijos Karalystėje į transporto priemonės slėptuvę, o R. V. vykdė Ž. N. nurodymus dėl gabenamų krovinių pakrovimo ir pristatymo laiko bei vietos, t. y. jo nurodymus su tam specialiai paruoštu vilkiku nuvykti į Ispanijos Karalystę, pasikrauti į jo slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas kontrabanda nugabenti iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas.

181.2.

19R. P., vykdydamas nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos ir veikdamas organizuota grupe su D. B., Ž. N. ir R. V., 2012 metų rugsėjį Ispanijos Karalystėje pas nenustatytą asmenį laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 391,593 kg kanapių dervos.

201.3.

21Ž. N. D. B. nurodymu 2012 metų rugsėjį, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 17 d., narkotinėms medžiagoms gabenti paruošė vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įrengta slėptuve ir pasiūlė R. V. už 2000 Eur atlygį nugabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas.

221.4.

23R. V. sutikus, Ž. N. jam nurodė vietą Ispanijos Karalystėje, Barselonos miesto apylinkėse, kurioje turi būti pakrautas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, ir perdavė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo galėtų gauti ir vykdyti jo (Ž. N.) nurodymus.

241.5.

25R. V., nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 18 d. mobiliojo ryšio telefonu gavęs Ž. N. trumpąją žinutę, nuvyko prie sandėlių, esančių Barselonos miesto apylinkėse, kur ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. į jo vairuojamos transporto priemonės – vilkiko „Scania“ (valst. Nr. ( - ) – puspriekabėje „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)143) įrengtą slėptuvę nenustatyti asmenys sudėjo R. P. laikytą narkotinę medžiagą – 391,593 kg kanapių dervos. R. V., vairuodamas nurodytą narkotinių medžiagų pakrautą vilkiką, pervažiavo Lenkijos Respublikos teritoriją ir taip 2012 m. spalio 1 d. apie 09.14 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k. apylinkėse, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, neturėdamas leidimo, atgabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 391,593 kg kanapių dervos. R. V. gabenant nurodytas narkotines medžiagas, 2012 m. spalio 2 d. apie 12.50 val. Vilniaus r., Medininkų sen., kelio Vilnius–Minskas 33 km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste jį sulaikė muitinės pareigūnai.

262.

27R. P., D. P. ir R. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistu I. N., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda.

282.1.

29R. P. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 metų balandį, iš D. P., R. T. ir I. N. subūrė organizuotą grupę, skirtą labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų neteisėtai laikyti, gabenti ir narkotinėms medžiagoms gabenti kontrabanda, parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis: R. P. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą ir jų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir parūpino telekomunikacijos įrenginius ryšiui su I. N. dėl narkotinių medžiagų iškrovimo iš transporto priemonės slėptuvės Rusijos Federacijoje palaikyti, D. P. parūpino transporto priemonę su įrengta slėptuve labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų gabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, R. T. R. P. nurodymu D. P. parūpintu vilkiku nuvyko į Ispanijos Karalystę, pasikrovė į vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas gabeno kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką tranzitu per Lenkijos Respublikos teritoriją, o I. N. R. P. ir D. P. nurodymais minėtu vilkiku jo slėptuvėje paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų nugabeno iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

302.2.

31R. P., vykdydamas nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos ir veikdamas organizuota grupe su D. P., R. T. ir I. N., 2013 metų balandį–gegužę Ispanijos Karalystėje pas nenustatytą asmenį laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725,815 kg kanapių dervos.

322.3.

33D. P. 2013 metų balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki balandžio 22 d., narkotinėms medžiagoms gabenti paruošė vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje 2013 metų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje buvo įrengta slėptuvė, o R. P. pasiūlė R. T. ir I. N. už 5000 Eur atlygį narkotines medžiagas nugabenti iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką. R. T. ir I. N. sutiko su pirmiau nurodytu R. P. pasiūlymu.

342.4.

352013 m. balandžio 29 d. – gegužės 3 d. Ispanijos Karalystėje į R. T. vairuojamą transporto priemonę – vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtą slėptuvę nenustatyti asmenys sudėjo R. P. iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją neteisėtai gabenti paruoštą narkotinę medžiagą – 725,815 kg kanapių dervos. R. T., vairuodamas nurodytą narkotinių medžiagų pakrautą vilkiką, pervažiavo Lenkijos Respublikos teritoriją ir taip 2013 m. gegužės 8 d. apie 08.22 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k. apylinkėse, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, neturėdamas leidimo, atgabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725,815 kg kanapių dervos. Vėliau, 2013 m. gegužės 12 d. apie 14.00 val., nuo UAB „Dorotrans“ aikštelės, esančios Trakų r., Lentvaryje, Vokės g. 20A, I. N., vykdydamas R. P. ir D. P. nurodymus, gavęs iš R. P. mobiliojo ryšio telefoną ryšiui dėl narkotinių medžiagų iškrovimo iš puspriekabės slėptuvės Rusijos Federacijoje palaikyti, šias narkotines medžiagas gabeno vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtoje slėptuvėje, kol 2013 m. gegužės 12 d. apie 20.50 val. Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio Vilnius–Polockas 33 km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste jį sulaikė muitinės pareigūnai.

363.

37D. P. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 metų kovą–balandį, veikdamas tiesiogine tyčia, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens įgijo didelės – 145 370 Lt (42 102 Eur) – vertės puspriekabę „Chereau CD 382“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) žinodamas, kad ši transporto priemonė gauta nusikalstamu būdu, t. y. 2010 m. gruodžio 18 d. pavogta Prancūzijoje, ir ją laikė Trakų r., Lentvaryje, Vokės g. 20A esančioje aikštelėje bei ja naudojosi iki 2013 m. gegužės 12 d., kol ji buvo sulaikyta Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio Vilnius–Polockas 33 km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste.

384.

39D. P. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 metų kovą–balandį, tiksliai nenustatytu laiku, Trakų r., Lentvaryje, Vokės g. 20A esančios aikštelės garaže S. J. davė nurodymą suklastoti puspriekabės „Chereau CD 382“, taip pat nenustatytomis aplinkybėmis nurodymą suklastoti vilkiko „Scania“ identifikavimo numerius, atitinkamai juos perkalant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). S. J. D. P. nurodymą įvykdė ir suklastojo nurodytų transporto priemonių identifikavimo numerius, juos atitinkamai perkaldamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

40II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

415.

42Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P., D. B., Ž. N., D. P. ir R. T. pagrįstai pripažinti kaltais, o kvalifikuojant jų nusikalstamas veikas, išskyrus R. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimą, ne pavienėmis, o tęstinėmis baudžiamasis įstatymas jiems pritaikytas tinkamai.

436.

44Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti aiškiai nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, kurių pagrindu galima padaryti vienareikšmę išvadą dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl įrodytomis pripažintų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tik konstatavo, kad R. P. nusikalstami veiksmai laikytini tęstine nusikalstama veika, padaryta siekiant bendro rezultato.

457.

46Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teismų posėdžiuose ištirti įrodymai patvirtina, jog R. P., darydamas abi nusikalstamas veikas, savo tikslą realizavo iš esmės tapačiais veiksmais: neteisėtai veiklai vykdyti suburdavo organizuotą grupę, jos nariams duodavo nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, naudojo tarptautinių krovinių gabenimo įmonių transporto priemonių su vežamu legaliu kroviniu priedangą, tam tikslui buvo įrengtos slėptuvės priekabose, ryšį su kitais vykdytojais palaikė kaskart vis kitu telefono aparatu su naujomis išankstinio apmokėjimo kortelėmis. Kita vertus, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad darydamas nusikalstamas veikas R. P. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos kiekvieną kartą tarėsi atskirai, organizavo atskiras organizuotas grupes, realizavo atskirus sumanymus. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad R. P. sistemingai veikė bendra tyčia įgyvendindamas bendrą sumanymą iš anksto numatytais atskirais etapais dėl to paties dalyko – kontrabandos būdu pervežti narkotines medžiagas iš vienos valstybės į kitą ir taip pelnytis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (nuteistųjų, liudytojų parodymai) nepatvirtina, kad organizuodamas pirmąjį neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu R. P. iš anksto suvokė bei numatė visą galutinį rezultatą ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nusprendė, kad, norint pasiekti atitinkamą rezultatą, būtina visą veiką išskaidyti etapais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. tyčia tuo pačiu maršrutu gabenti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį per kelis kartus susiformavo kiekvienu atveju savarankiškai, o ne dar prieš pirmosios organizuotos grupės subūrimą. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmosios veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai.

478.

48Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog R. P. nusikalstamas veikas padarė turėdamas bendrą tyčią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos organizuota grupe neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų gabenant jas kontrabandos būdu turi būti laikomos baigtomis nuo kiekvieno atskiro kontrabandos būdu gabento labai didelio narkotinių medžiagų kiekio sulaikymo momento ir yra kvalifikuotinos kaip atskiri nusikaltimai, o ne viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo R. P. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo tęstinėmis veikomis pakeitė perkvalifikuodamas jas į pavienes nusikalstamas veikas. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad R. P. buvo kaltinamas ir yra nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotomis grupėmis jis ne tik neteisėtai disponavo labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, bet ir užsiėmė šių medžiagų kontrabanda. Tai, kad R. P. narkotinių medžiagų kontrabandas padarė veikdamas organizuotomis grupėmis, kaip pažymi apeliacinės instancijos teismas, matosi iš jo nusikalstamų veikų aprašymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tačiau iš rezoliucinės nuosprendžio dalies matyti, kad teismas R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), t. y. jo nusikalstamos veikos dėl narkotinių medžiagų kontrabandos papildomai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nekvalifikavo, nors teismų praktikoje tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padaromos bendrininkaujant, kaltininko veikos kvalifikuojamos ne tik pagal BK specialiosios dalies straipsnius, bet ir pagal BK 25 straipsnio atitinkamą dalį, ypač tada, kai nustatomos pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuota grupė arba nusikalstamas susivienijimas (BK 25 straipsnio 3, 4 dalys). Tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik R. P., bet ir kitų nuteistųjų padarytos BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos papildomai nekvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors ir laikytina ydinga praktika, nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados apie tai, kad nuteistieji narkotinių medžiagų kontrabandas padarė veikdami organizuota grupe. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ištaisyti šią klaidą nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo (prokuroro apeliaciniame skunde to neprašoma) teisėjų kolegija neturi galimybės, nes tai pablogintų nuteistųjų teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

49III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

509.

51Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

529.1.

53Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu tiesiogiai ištirtais įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pamatines įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių šios bylos aplinkybių, o jo kaltę iš esmės grindė vieninteliu įrodymų šaltiniu – BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę, dominuojančią įrodomąją reikšmę, dėl to nepagrįstai pripažino nustatytomis baudžiamosios bylos aplinkybes, kurių pagrindu konstatavo jo kaltę. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė ir tik deklaratyviai pasisakė dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymų vertinimo, visiškai nevertindamas prieštaravimų tarp šio įrodymų šaltinio ir kitų duomenų, nepagrįstai juos sumenkindamas arba iš viso apie juos nutylėdamas.

549.2.

55Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino ir BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų procesinio statuso ypatumus, ir jų parodymų turinį, ir šių parodymų įrodomąją reikšmę kitų įrodymų kontekste. Teismai, vertindami šių asmenų parodymų patikimumą, privalėjo tai daryti itin kruopščiai, atsižvelgdami į jų procesinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, nors formaliai ir pasisakė dėl šių asmenų parodymų vertinimo ypatumų skirdamas didesnį dėmesį jų patikimumui, realiai pirmiau nurodytomis taisyklėmis nesivadovavo ir su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neištaisė, tik deklaratyviai nurodė, kad šių nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymai atskiruose epizoduose neva nėra lemiami įrodymų šaltiniai. Tuo tarpu iš teismų nuosprendžių matyti, kad, iš įrodymų grandinės pašalinus nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų R. V. ir I. N. parodymus, jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymų šaltiniai – nei kiekvienas atskirai, nei jų visuma – neleistų daryti bent minimaliai pagrįstų išvadų apie jo, kaip organizatoriaus, veikimą, vykdant labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą.

569.3.

57Baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios su R. V. procesinio statuso nustatymu ir jo parodymų gavimo tvarka, leidžia teigti galimai buvus neprocesinius susitarimus, dėl kurių R. V. davė „teisingus“ parodymus, nepaisant toliau nurodomo jų ydingumo, neabejotinai įtikinusius teismus jo (kasatoriaus) kalte. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad prokuroras surašė prašymą apklausti įtariamąjį R. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2013 m. liepos 5 d., t. y. būtent tada, kai R. V. dar net nebuvo prisipažinęs dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. R. V. tik 2013 m. liepos 8 d atsisakė gynėjo, tą pačią dieną jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir prisipažino kaltu, be to, tą pačią dieną buvo surašytas ir jo (kasatoriaus) parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, o šis procesinis veiksmas, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Vien jau šios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti R. V. parodymų nuoširdumu ir savarankiškumu, taigi, ir jų patikimumu. Juo labiau kad apie ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų darytą spaudimą nurodė ir kiti proceso dalyviai – nuteistieji D. P. ir S. J., liudytojas A. J.

589.4.

59R. V. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, iš kurių buvo sprendžiama apie jo kaltę pirmajame epizode, kaip kad neva jo R. V. perduotų ryšio priemonių kiekio, laiko, nebuvo nei išsamūs, nei nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ,,tai, kad atsakydamas į proceso dalyvių klausimus teisiamajame posėdyje R. V. plačiau nurodė su jo sulaikymu ir „slapto“ telefono išmetimu susijusias aplinkybes ar dėl praėjusio laiko tarpo tiksliai negalėjo nurodyti visų su R. P. susijusių detalių (prieš kurią kelionę su pastaruoju susitiko, ar šis jam padavė telefoną, ar tik SIM kortelę ryšiui palaikyti), nesuteikia pagrindo vertinti jo duotų parodymų kaip prieštaringų ar neobjektyvių“. Atsižvelgiant į šio proceso dalyvio statusą, ši reikšminga bylos aplinkybė teismo buvo net tik nepagrįstai nuvertinta kaip neva nereikšminga, bet dar ir teismo iniciatyva bandoma pateisinti tokių kaltinimo liudytojo parodymų nenuoseklumo priežastis praėjusiu laiko tarpu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais buvo bandoma pateisinti R. V. parodymų nesutapimus, ne tik rodo teismo neobjektyvumą, bet ir yra tarpusavyje prieštaringi: viena vertus, apeliacinės instancijos teismas, bandydamas pateisinti R. V. negalėjimą prisiminti tokių esminių aplinkybių kaip tariamo susitikimo su juo (kasatoriumi) detalės ir ryšio priemonių gavimas, nurodo, kad tai susiję su praėjusiu gana ilgu laiko tarpu, kita vertus, remdamasis teisme duotais R. V. parodymais apie neva jo (kasatoriaus) duoto slapto telefono išmetimo aplinkybes, šiuos, po ilgesnio laiko tarpo duotus, parodymus laiko patikimesniais ir tikslesniais negu jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi iš tokių apeliacinės instancijos teismo motyvų lieka neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas vertina baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir formavo savo vidinį įsitikinimą, kuriuos parodymus – duotus po ilgesnio laiko tarpo ar pirminius – laiko tikslesniais. Iš tokių skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentų susidaro įspūdis, kad teismas tiesiog rėmėsi kaltinimą patvirtinančiais R. V. parodymais (pasirinkdamas jų dalis), nesant jokių konkrečių tokio vertinimo kriterijų.

609.5.

61Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. V. parodymus neva visiškai patvirtina kiti bylos duomenys, nereikšmingais laikė jo parodymų neatitikimus apie jo (kasatoriaus) vairuotą automobilį, kuriuo neva jis buvo atvykęs į susitikimus su R. V., teisindamas tai tuo, jog R. V. nurodomi automobilių modeliai yra labai panašūs. Be to, svarbu pažymėti tai, kad teismai, besąlygiškai tikėję liudytojo R. V. parodymais apie tariamą jų susitikimą Ispanijoje ir jo parodymų pagrindu konstatavę, kad R. V. nurodomas susitikimas buvo, visiškai neįvertino to, kad tokia išvada iš esmės prieštarauja teismo išvadoms dėl tariamo jo (kasatoriaus) ir nuteistojo D. B. susirašinėjimo apie R. V. judėjimą Ispanijoje. Akivaizdu, kad jeigu tuo metu, kai R. V. atvežė durpių krovinį į Ispaniją, jis (kasatorius) būtų buvęs Ispanijoje ir būtų su juo susitikęs, tai jam nebūtų jokio reikalo susirašinėti su Lietuvoje esančiais asmenimis ir teirautis apie tai, kas vyksta Ispanijoje, ir atvirkščiai, jeigu jis (kasatorius) iš Lietuvoje esančių asmenų, koordinuojančių R. V. veiksmus Ispanijoje, būtų gavęs visą informaciją apie tai, kas vyksta Ispanijoje, tai jam nebūtų buvę jokio reikalo ten vykti. Taigi, šių įrodymų šaltinių, kuriais rėmėsi teismai, sugretinimas rodo jų pagrindu padarytų išvadų prieštaringumą ir dar kartą patvirtina, kad teismai nesilaikė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos įrodymų vertinimo tvarkos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. V. parodymų vertinimo, konstatuoja jų patikimumą, aptaria jo nurodomas aplinkybes, susijusias su slėptuve transporto priemonėje, ir nurodo, kokie kiti baudžiamosios bylos duomenys neva patvirtina šias R. V. nurodomas aplinkybes, tačiau, kiek tai susiję su R. V. parodymais apie jo (kasatoriaus) veiksmus perduodant jam ryšio priemones, susitikimą Ispanijoje, teismas neįvardija jokių kitų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nes jų paprasčiausiai nėra.

629.6.

63Pirmosios instancijos teismas ignoravo pažeidimus, padarytus atliekant asmens parodymą atpažinti, kurio metu R. V. neva jį atpažino, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Pirmiausia, kaip ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas, šis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK nuostatas, nes jis nebuvo parodytas atpažinti gyvai, nors objektyviai tokia galimybė buvo; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tai įvertino kaip neesminį pažeidimą, nes kitos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti šio procesinio veiksmo ir jo metu gautų rezultatų patikimumu. Antra, teismas nurodė, kad R. V. jį „nedvejodamas“ atpažino. Tokia teismo išvada apie šio itin reikšmingo procesinio veiksmo rezultatus yra nepagrįsta, kadangi toks „neabejotinas“ jo atpažinimas nebuvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis, t. y. baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta šio procesinio veiksmo atlikimo eiga, o tokios teismo interpretacijos greta jau aptartų aplinkybių tik parodo, jog teismas įrodymus vertino tendencingai. Trečia, teismai tinkamai neįvertino to, kad dar prieš parodymą atpažinti iš nuotraukų R. V. nurodė vyro, su kuriuo jis tikrai ar neva buvo susitikęs Kaune ir Ispanijoje, išskirtinį požymį (bruožą) – apgamą ant veido, pagal kurį jis jį ir įsidėmėjo bei gali atpažinti, tačiau jis (kasatorius) ant veido neturi nei apgamo, nei kokios nors kitos žymės, pagal kurią R. V. įsidėmėjo su juo bendravusį vyriškį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. V. ikiteisminio tyrimo metu apibūdindamas vyriškį, su kuriuo jis tikrai ar neva buvo susitikęs prie Kauno, o vėliau – Ispanijoje, nenurodė tokio svarbaus jo (kasatoriaus) išvaizdai būdingo požymio – praplikimo, kas akivaizdžiai matyti ir iš 2013 m. liepos 8 d. atpažinimo metu R. V. pateiktos jo nuotraukos. Visos šios aplinkybės, vertinant kartu su baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos parodymo atpažinti tvarkos pažeidimu, kurį apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip neesminį, leidžia teigti, kad toks procesinis veikimo būdas buvo pasirinktas sąmoningai, siekiant užtikrinti, kad bus atpažintas kaltinimui reikalingas asmuo. Atsižvelgiant į R. V. procesinę padėtį, jo procesinį suinteresuotumą, parodymus apie jo (kasatoriaus) išvaizdą, duotus iki asmens parodymo atpažinti atlikimo, laikytina, kad asmens parodymo atpažinti vykdymo tvarkos pažeidimas yra reikšmingas šio veiksmo rezultatų patikimumui, todėl padarytas pažeidimas šiuo atveju laikytinas esminiu. Dėl to baudžiamąją bylą nagrinėję teismai negalėjo remtis asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu gautais duomenimis kaip patikimu įrodymų šaltiniu ar juo remdamiesi konstatuoti R. V. parodymų patikimumą.

649.7.

65Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje formaliai nurodė, kad jį kaltinantys nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo R. V. parodymai yra patvirtinti kita bylos medžiaga, tačiau objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys patvirtina tik tas akivaizdžias faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su paties R. V. atliktais veiksmais ir kurios dėl jų viešo pobūdžio (narkotinių medžiagų sulaikymo, R. V. vairuojamos transporto priemonės patikrinimų Lenkijoje ir Lietuvoje ir kitos su tuo susijusios aplinkybės) nuo pat proceso pradžios buvo žinomos tiek pačiam R. V., tiek ir ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikusiems pareigūnams. Taigi, šie baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ne kokius nors jo, bet būtent liudytojo R. V. nusikalstamus veiksmus; jo kaltė pirmajame epizode grindžiama išimtinai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. V. parodymais.

669.8.

67Jo kaltė antrajame epizode buvo grindžiama nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo I. N. parodymais apie neva buvusį jų susitikimą, kurio metu jis I. N. neva pasiūlė vežti „saldainiais“ įvardytų narkotinių medžiagų kontrabandą, ryšio priemonių davimą, puspriekabės veikimo principo parodymą, iš kurio I. N. suprato apie joje įrengtą slėptuvę, tariamus jo (kasatoriaus) nurodymus I. N., pinigų dalybas ir kt., kurių nepatvirtina kiti savarankiški įrodymų šaltiniai, nei subjektyvaus pobūdžio, nei objektyvūs duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl I. N. parodymų patikimumo nurodė, kad juos patvirtina jo paties parodymų patikrinimo vietoje metu surašyti protokolai, parodymo atpažinti pagal nuotraukas rezultatai (nors šio veiksmo atlikimo tvarką ir pats apeliacinės instancijos teismas pripažino buvus pažeistą), tačiau akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai nėra savarankiški ir jais remiantis negalima konstatuoti I. N. parodymų, kaip įrodymų, patikimumo.

689.9.

69Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai visiškai nevertino to, kad nė vienas I. N. nurodyto neva buvusio susitikimo, kurio metu jis (kasatorius) neva pasiūlė jam užsiimti kontrabanda, dalyvis nepatvirtino tokio susitikimo fakto, o kaltinimas nepateikė objektyvių duomenų, kad toks susitikimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo nurodytu ar kokiu nors kitu laiku kada nors vyko (tuo metu jau buvo sankcionuotas jo (kasatoriaus) sekimas, tačiau sekimo veiksmais nebuvo nustatyta kokių nors bylai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus). Besąlygiškai tikint šio nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo parodymais, nebuvo vertinama ir tai, kad objektyvūs bylos duomenys paneigia jo parodymus apie neva buvusio tariamo susitikimo turinį – baudžiamojoje byloje yra rašytiniai įrodymai, kad vėliausiai 2013 m. vasario 1 d., taigi, mažiausiai prieš mėnesį iki I. N. nurodyto susitikimo su juo ir R. T., I. N. Jungtinėje Karalystėje pats nusipirko puspriekabę, kurią įregistravo Lietuvoje 2013 m. vasario 18 d. Taigi visus šiuos veiksmus atliko pats I. N. gerokai anksčiau iki įvykstant jo nurodytam pokalbiui su juo (kasatoriumi). Šios baudžiamosios bylos aplinkybės ne tik kad paneigia I. N. parodymų patikimumą, bet ir leidžia abejoti tokį susitikimą apskritai buvus.

709.10.

71Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad puspriekabės įsigijimo aplinkybės ne tik kad nesuteikia pagrindo abejoti I. N. parodymų patikimumu, tačiau ir neva patvirtina jo ir D. P. kruopščiai apgalvotą planą dėl transporto priemonės įsigijimo, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo argumentacija vėlgi tik patvirtina, kad I. N. parodymams buvo suteikta prioritetinė reikšmė prieš visus kitus, ypač teisinančius, įrodymus.

729.11.

73Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nors apklausos teisme metu liudytojas I. N. patvirtinto, jog inkriminuojamu laikotarpiu jis naudojosi sau jau ne vienerius metus priklausančiu mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu, kuriuo jis neva bendravo su kitais nuteistaisiais, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tokius telekomunikacijų įvykius, nors visų nuteistųjų nuolat naudojami ir jiems priskirti mobiliojo ryšio telefono numeriai buvo nepertraukiamai teisėsaugos institucijų kontroliuojami visą tiriamąjį laikotarpį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių iš esmės nevertino, apeliacinės instancijos teismui tik apsiribojant formaliais teiginiais, kad „liudytojo I. N. parodymuose esantys netikslumai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo vertinti jo duotų parodymų kaip prieštaringų ar nepatikimų“, „kad jo susitikimai ar pokalbiai su nuteistaisiais oficialiai naudotais mobiliojo ryšio abonentais nebuvo užfiksuoti kaip turintys reikšmės atliekant sankcionuotus tyrimo veiksmus, taip pat savaime nesuteikia pagrindo abejoti liudyto parodymų patikimumu“, o jo ir kitų nuteistųjų parodymus, neatitinkančius I. N. parodymų, atmetant kaip gynybinę versiją, net neanalizavus jų atitikties kitiems įrodymams.

749.12.

75Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepasisakė ir nevertino atitinkamai jo gynėjos kalboje ir jo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kur I. N. buvo 2013 m. gegužės 12 d. 14.00–20.00 val., t. y. net šešias valandas. Nors pats I. N. ir teigė, kad stovėjo eilėje prie muitinės kelio posto, tačiau ši aplinkybė nėra nustatyta jokiais ikiteisminio tyrimo veiksmais, be to, tokius jo paaiškinimus objektyviai paneigia tai, kad jis vežė greitai gendančius produktus, kurie pagal teismui pateiktus teisės aktus yra praleidžiami be eilės. Akivaizdu, kad toks laiko tarpas yra daugiau negu pakankamas, kad I. N. galėtų pasikrauti narkotines medžiagas į būtent jam priklausančioje puspriekabėje esančią slėptuvę, apie kurią, kaip jis pats parodė, jam buvo žinoma ir kurioje būtent buvo rastos narkotinės medžiagos. Pažymėtina, kad, kaip ir pirmojo epizodo atveju, šiuo atveju į baudžiamąją bylą nebuvo pateikti tachografo ir GPS įrenginio duomenys, kurie būtų leidę objektyviai nustatyti bent jau tai, ar I. N. vairuojama transporto priemonė jo nurodomu metu iš tiesų stovėjo eilėje prie muitinės posto, ar vis dėlto judėjo kitokiais maršrutais.

769.13.

77Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino ne tik to, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo nurodytas jį (kasatorių) kaltinančias aplinkybes, bet ir to, kad šio asmens parodymai stokoja elementaraus konkretumo, kuris leistų patikrinti jo nurodytų aplinkybių realumą: konkretaus jų tariamų susitikimų laiko, konkrečių jo nurodomų išvykų į Ispaniją ir Rusiją maršrutų, konkrečių vietų, kuriose jis neva pasikrovė, išsikrovė narkotines medžiagas ir t. t.

789.14.

79Pažymėtina, kad, be nepatikimų I. N. parodymų, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie jo (kasatoriaus) sąsajas su slėptuvių įrengimu, ir net teismui kilus abejonių dėl jo įsigyto švino, baudžiamojoje byloje nenustačius aplinkybių apie jo panaudojimą slėptuvėms rengti, remiantis jomis negalėjo būti daromos išvados apie jo kaltus veiksmus, konstatuojant, kad jis neva rūpinosi slėptuvių, įrengtų sulaikytose puspriekabėse, įrengimu.

809.15.

81Toks įrodymų vertinimo būdas, kai teismas be išimties atmeta visus gynybos pateiktus įrodymus – tiek kaltinamųjų parodymus (kiek jie neatitinka kaltinimo), tiek rašytinę medžiagą, o pagrindinių kaltinimo liudytojų (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų policijos bendradarbių) parodymų esminius neatitikimus minimizuoja, juos ignoruoja ir ieško įvairių priežasčių jiems pateisinti, leidžia konstatuoti, kad įrodymai šioje baudžiamojoje byloje nebuvo vertinami be išankstinio įsitikinimo, išsamiai ir objektyviai, nė vienam iš jų neskiriant prioritetinės reikšmės, gretinant juos tarpusavyje ir bet kokias abejones vertinant kaltinamųjų naudai.

829.16.

83Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pirmajame epizode, be aptartų nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo R. V. parodymų, vadovavosi ir vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą ir šiuos veiksmus atlikusio pareigūno parodymais apie tyrimo veiksmų atlikimą nustatytu neva tarp jo ir kitų nuteistųjų vykusiu bendravimu „slaptais“ telefono numeriais.

849.17.

85Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskritai nėra nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl jo buvo tinkamai sankcionuoti. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pagrindu buvo sankcionuotas Ž. N., G. N. ir O. S. (O. S.) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolė bei fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka. Gauta informacija buvo iš dalies išslaptina – dėl vieno asmens ši informacija išslaptinta nebuvo. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad šis asmuo, kurio pokalbiai ir kitoks susižinojimas buvo fiksuojamas ir analizuojamas, buvo būtent jis (kasatorius), „tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (minėtos nutarties pagrindu) protokole fiksuotos trumposios žinutės 2012 m. rugsėjo 17 d. – 2012 m. spalio 2 d. būtent tarp D. B. ir R. P., kas patvirtina, jog pastarojo asmens tapatybė ir jo naudojamas abonentinis numeris tyrimui žinomas, o jo susižinojimo sekimas – sankcionuotas“. Pažymėtina, kad šioje dalyje apskritai buvo remiamasi neleistinu įrodymų šaltiniu – neišslaptinta kriminalinės žvalgybos veiksmų dalimi, jų pagrindu darant prielaidas apie neva jo naudojimąsi tam tikromis ryšio priemonėmis tariamai nusikalstamai veikai vykdyti. Toks teismo „gudravimas“, kai išslaptinti duomenys, gauti vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl kitų asmenų, panaudojami kaip jo kaltės įrodymai ir konstatuojama, kad neišslaptinta tokių duomenų dalis yra susijusi su jo veiksmais, yra neleistinas ir laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

869.18.

87Pripažindamas įrodytomis aplinkybes apie tariamą jo ir kitų nuteistųjų bendravimą apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad 2013 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl R. P. ir nustatyto asmenų rato organizuojamos narkotinių medžiagų kontrabandos; be to, pabrėžia, kad apie R. P., kaip asmens, galbūt dalyvaujančio organizuotoje nusikalstamoje veikoje, tapatybės atskleidimo aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat parodė ir kaip liudytojas apklaustas vyriausiasis tyrėjas D. Ž. (D. Ž.). Šiuo atveju teismų išvados apie tai, kad liudytojo D. Ž. parodymus apie jo surašytus protokolus ir tarnybinius pranešimus patvirtina jų turinys, o šiuos patvirtina jo paties parodymai, yra iš esmės ydingos. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimas ir jų rezultatų fiksavimo tinkamumas negali būti grindžiami tik tokius veiksmus atlikusio pareigūno parodymais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu. Be to, tiek tarnybinių pranešimų turinys, tiek D. Ž. parodymai, duoti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, yra ne konkretūs faktiniai duomenys apie kažkokias nustatytas aplinkybes, o jo pateikiama užfiksuotų duomenų asmeninė interpretacija, grindžiama prielaidomis. Tai, kad protokolą dėl tyrimo veiksmų atlikimo surašiusio pareigūno parodymai sutampa su jo turiniu, nėra pagrindas pripažinti tyrimo metu jo darytų prielaidų patikimu (BPK nustatytais būdais patikrintu) įrodymų šaltiniu ir jomis grįsti jo kaltę. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu atliktų veiksmų fiksavimas protokoluose, kuriuose, beje, nebuvo užfiksuota jokių jo nusikalstamų veiksmų, nėra pakankamas pagrindas teigti šiuos duomenis esant patvirtintus atliekant kitus BPK nurodytus įrodymų tyrimo veiksmus, nes protokolų surašymas yra informacijos fiksavimo, o ne patikrinimo veiksmas.

889.19.

89Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, niekada nebuvo atlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai (jokie konkretūs veiksmai nėra nurodyti ir skundžiamuose nuosprendžiuose), kuriais būtų nustatytas atskirų mobiliojo ryšio telefonų abonentų priklausymas nuteistiesiems, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys nėra patvirtinti nei kitais operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) veiksmais (pvz., slapto sekimo rezultatais, priskiriamų numerių sąryšiu su naudojamais pastoviais abonentiniais numeriais bei kt.), nei ikiteisminio tyrimo veiksmais. Pirmosios instancijos teismas ne tik kad neįvertino to, kad jokiais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis nėra patvirtintos kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose išdėstytos nuorodos į atskirų mobiliojo ryšio telefono numerių priklausymą konkretiems kaltinamiesiems, tarp jų ir jam, bet ir šių prielaidų nesugretino su kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) ir ikiteisminio tyrimų trūkumus bei spragas, taip pat tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dėl praėjusio laiko tarpo nebuvo galimybės atlikti papildomų tyrimo veiksmų šioms aplinkybėms nustatyti, nurodė, kad tyrimo metu nėra būtina atlikti visus įmanomus tyrimo veiksmus, o tyrimo spragas, susijusias su šios esminės aplinkybės nustatymu, vertino jo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundo argumentus, nurodė, kad pagal teismų praktiką įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, o teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tačiau būtent teismų padarytų išvadų pagrindimas abejonių nekeliančiais įrodymų šaltiniais ir jų vertinimo tvarka lemia būtinybę reikalauti papildomų objektyvaus pobūdžio įrodymų šaltinių ir jų pagrindu pašalinti kylančias pagrįstas abejones, o to nepadarius (ar nebesant galimybių to padaryti) abejonės turi būti vertinamos, kaip to reikalauja nekaltumo prezumpcija, kaltinamojo naudai, t. y. kaip paneigiančios jo kaltę.

909.20.

91Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tinkamai (argumentuotai) atsakė ne į visus esminius jo apeliacinio skundo argumentus arba iš viso juos ignoravo.

929.21.

93Apeliaciniame skunde buvo keliami klausimai, susiję su procesinių veiksmų – asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas – rezultatų vertinimu, ypač akcentuojant su R. V. atlikto šio procesinio veiksmo rezultatų vertinimą, atsižvelgiant į jo ankstesnius parodymus, kurie prieštarauja parodymo atpažinti rezultatams. Šio įrodymo šaltinio, kuris, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, buvo vienas iš lemiamų jo kaltės pirmajame epizode įrodymų, rezultatų vertinimas buvo vienas esminių apeliacinio skundo klausimų, tačiau atsakydamas į jį apeliacinės instancijos teismas apsiribojo formalia fraze, kad ši aplinkybė „nesuteikia pagrindo abejoti tuo, kad R. V. nedvejodamas atpažino R. P. iš jam parodytų asmenų nuotraukų pagal bendrus bruožus ir tai užfiksuota protokole“.

949.22.

95Apeliaciniame skunde buvo plačiai pasisakyta ir dėl telefono numerių priskyrimo jam ir kitiems nuteistiesiems tvarkos, tariamo bendravimo nustatymo ir su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarkos pažeidimų, taip pat dėl to, jog į baudžiamąją bylą nė viename iš epizodų nebuvo pateikti tachografo bei GPS įrenginio duomenys, kurie būtų leidę tiek objektyviai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su transporto priemonių judėjimu inkriminuotų veikų metu, tiek objektyviai patvirtinti ar paneigti R. V. ir I. N. parodymus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vėl tenurodė, kad aptariamų duomenų nebuvimas byloje nepaneigia joje nustatytų faktinių aplinkybių apie neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą. Be to, pasisakydamas tiek dėl telefono numerių priskyrimo, tiek dėl tachografo duomenų, apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad „pagal teismų praktiką įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, o teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas“.

969.23.

97Apeliacinės instancijos teismas, apsiribodamas bendro pobūdžio frazėmis ir selektyviai pasisakydamas tik dėl kai kurių skunde nurodytų aplinkybių, taip pat iš esmės neatsakė ir į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su R. V. ir I. N. parodymais dėl konkrečių juos paneigiančių aplinkybių.

989.24.

99Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką iš tęstinės nusikalstamos veikos perkvalifikuodamas į pavienes nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas tokį savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad atskiri narkotinės medžiagos kontrabandos epizodai buvo įvykdyti veikiant skirtingos sudėties organizuotomis grupėmis ir kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jo tyčios kryptingumo.

1009.25.

101Vadovaujantis teismų padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių, matyti, kad veikos buvo padarytos veikiant ta pačia schema, ką pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, gabenama ta pati narkotinė medžiaga iš tos pačios valstybės, kurioje jis neva laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ir tam buvo pasitelkiami skirtingi asmenys – tariami organizuotos grupės nariai.

1029.26.

103Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką iš tęstinės į atskiras pavienes nusikalstamas veikas, nurodė, kad nenustačius jo tyčios, juo labiau nesant jo parodymų apie jo suvokimą dėl padarytų veikų, nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie tyčios bendrumą įvykdant atskirus narkotinės medžiagos gabenimo epizodus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pripažinęs, kad nebuvo pašalintos abejonės, susijusios su tariamos jo tyčios susiformavimo momentu, jos kryptingumu, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, šias abejones aiškino ne jo naudai, bet, pripažindamas veikas savarankiškais pavieniais nusikaltimais, šių nepašalintų abejonių pagrindu pasunkino jo teisinę padėtį. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigta, kad galbūt jis neva Ispanijos Karalystėje laikytas narkotines medžiagas, atgabentas į Lietuvą 2012 ir 2013 metais, laikė vienu metu ir turėjo bendrą tyčią jas atgabenti į Lietuvą, kurią realizavo suorganizuodamas jų kontrabandą atskiru metu. Taigi, akivaizdu, kad, nenustačius jo tyčios susiformavimo momento, jos apimties ir kryptingumo, atskiri narkotinės medžiagos gabenimo epizodai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip vienos tęstinės veikos epizodai, o ne kaip atskiri savarankiški nusikaltimai.

10410.

105Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo panaikinti ir perduoti bylą dėl jo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba, kasacinės instancijos teismui pritarus žemesnės instancijos teismų sprendimams dėl jo kaltės, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

10610.1.

107Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2, 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taip pat nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nurodytais klausimais.

10810.2.

109Nustatant, ar asmuo padarė baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, būtina įvertinti ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Jeigu veikoje trūksta bent vieno baudžiamajame įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas nenustačius nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sudėčių požymių.

11010.3.

111BK 199 straipsnyje įtvirtinto kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Kontrabandos objektyvusis požymis BK 199 straipsnyje apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2014).

11210.4.

113BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Šioje baudžiamojoje byloje jis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra nuteistas už tai, kad kartu su kitais asmenimis gabeno narkotines medžiagas. Gabenimas šiuo atveju suprantamas kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-496/2014).

11410.5.

115Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos – kanapių derva – rastos R. V. iš Ispanijos vairuotame automobilyje, kuriuo jis (kasatorius) nevyko. Pirmosios instancijos teismo nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad „R. P., D. B., Ž. N., D. P., R. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai organizuota grupe ir kartu su R. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu, bei I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda. <...> D. B. palaikė ryšį su Ž. N., kuris surado vairuotoją ir paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui, o taip pat informavo R. P. apie narkotinių medžiagų pasikrovimo ir gabenimo kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas detales <...>“. Taigi teismas nustatė, kad narkotinių medžiagų jis negabeno. Kiti neva jo atlikti veiksmai nėra aiškūs ir nustatyti patikimais įrodymais. Pažymėtina, kad ryšių palaikymas su kokiu nors asmeniu (aprašant veiką nurodyta, kad jis palaikė ryšį su Ž. N.) nėra nusikalstama veika, nepaisant to, kuo tas asmuo užsiima. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis informavo R. P. apie narkotinių medžiagų pakrovimo ir gabenimo detales. Kita vertus, net jei ši aplinkybė ir būtų nustatyta, tai jo veiksmai daugiausia galėtų būti pripažinti kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis), nors net ir tam, kad asmuo būtų pripažintas padėjėju, turi būti nustatyta, kaip konkrečiai jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo: teikdamas priemones, šalindamas kliūtis, iš anksto pažadėdamas slėpti nusikaltėlį, įrankius ir pan. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje tai nenustatyta.

11610.6.

117Toliau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta: „R. V. vykdė Ž. N. nurodymus dėl gabenamų krovinių pasikrovimo ir pristatymo laiko bei vietos, t. y. nurodytu vilkiku nuvykti į Ispanijos Karalystę, pasikrauti į vilkiko slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias nugabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas: vykdant nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, R. P., D. B., Ž. N. veikiant organizuota grupe kartu ir su R. V., R. P. 2012 m. rugsėjo mėnesį Ispanijos Karalystėje tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku laikė pas teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 391,593 kg kanapių dervos. Po to Ž. N. D. B. nurodymu 2012 m. rugsėjo mėnesį, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 17 d., narkotinių medžiagų gabenimui paruošė vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įrengta slėptuve ir pasiūlė R. V. už piniginį 2000 eurų atlygį nugabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas; R. V. sutikus, Ž. N. R. V. nurodė vietą Barselonos miesto apylinkėse Ispanijos Karalystėje, kur turi būti pakrautas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, bei R. V. perdavė mobiliojo ryšio telefoną gauti ir vykdyti jo (Ž. N.) nurodymus.“ Aprašydamas šį epizodą teismas nurodo, kad R. V. vykdė Ž. N. nurodymus dėl narkotinių medžiagų pakrovimo, pristatymo vietos, laiko ir pan., ir tik paskui tekste įsiterpia, kad Ž. N. jo (kasatoriaus) nurodymu pasiūlė R. V. gabenti narkotines medžiagas, ir toliau jau dėstomi Ž. N. atlikti veiksmai bei R. V. veiksmai, susiję su R. P. narkotine medžiaga. Taigi neaišku nei ką jis nurodė, nei kada tai padarė, nei kodėl turėjo būti suinteresuotas svetimų krovinių gabenimu. Tai, kad R. V. vairuotame automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, dar neįrodo jo kaltės gabenus narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad jis kaip nors būtų prisidėjęs prie BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymo.

11810.7.

119Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų veikimo organizuota grupe faktas nustatytas neginčytinai, nes jie ėmėsi priemonių jų naudojamų slaptų telefonų identifikavimui apsunkinti, bendravo tik SMS žinutėmis, taip siekdami paneigti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą, kai tuo tarpu teismų praktika iš esmės analogiškose situacijose yra visiškai priešinga (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-20-483/2016).

12010.8.

121Iš apeliacinės instancijos teismo pateiktų argumentų nėra aišku, kokie konkretūs jo veiksmai atitinka organizuotos grupės požymius. Pažymėtina, kad inkriminuojant organizuotos grupės požymį visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato, įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti ne laikino pobūdžio. Pastovumas – tai dar vienas organizuotos grupės požymis, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt.

12210.9.

123Pažymėtina, kad pastovumas, ilgalaikiškumas, tvirtumas yra esminiai organizuotos grupės požymiai. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje, jau nekalbant apie tai, kad jokie jo nusikalstami veiksmai nebuvo nustatyti ir įrodyti, nėra nustatyta ir asmenų ilgalaikių ryšių požymių. Teismai nurodė, kad „R. P. neteisėtam laikymui, gabenimui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės mėnesį, subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo D. B., Ž. N. ir R. V., bei parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis“. Toliau nuosprendžiuose nurodoma, kad „R. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymui, gabenimui ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda 2013 m., ne vėliau kaip balandžio mėnesį, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo D. P., R. T. ir I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu, bei parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis“. Kyla klausimas, ką reiškia teismų praktikos suformuotas organizuotos grupės požymis – ryšių ilgalaikiškumas, nusikalstamų veiksmų pastovumas, vaidmenų pasiskirstymas; ar kas metus tas pats asmuo gali suburti naują organizuotą grupę vienai veikai padaryti?

12410.10.

125Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nėra ne tik įrodymų, kurie pagrįstų organizuotos grupės požymius, bet ir duomenų apie jo tapatinimąsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuolatinius ryšius su tam tikrais tapačiais asmenimis, kurie koordinuotų kitų nuteistųjų veiklą, juo labiau kad tie patys asmenys duotų nurodymus dėl nusikalstamų veiksmų. Jo veiksmuose taip pat nėra ryšių ir nusikalstamų veiksmų tęstinumo – jam inkriminuoti tik neaiškūs ir nekonkretūs du vienkartiniai veiksmai, kurie net nėra įrodyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

12610.11.

127Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai taip pat padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio pažeidimus. Abiejų instancijų teismai baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino nenuosekliai, patys sau prieštaraudami, darydami prielaidas, o ne objektyvias išvadas. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, paneigiantys kaltinimui prieštaraujančius duomenis. In dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-429/2013).

12810.12.

129Pažymėtina, kad nors visi baudžiamojoje byloje kaip liudytojai apklausti asmenys (išskyrus D. Ž., kaltinamieji) tvirtino, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, apie narkotikų kontrabandą nieko nežinojo, su jais jį siejo tik darbo arba bičiuliški santykiai, pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, kad R. P. ne vėliau kaip 2012 metų gegužę subūrė organizuotą grupę labai didelio kiekio narkotinėms medžiagoms laikyti bei gabenti ir narkotinėms medžiagoms gabenti kontrabanda, kurią, be jo, sudarė Ž. N. ir R. V., parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis, jam (kasatoriui) pavesdamas palaikyti ryšį su Ž. N., kuris surado vairuotoją ir paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve narkotinėms medžiagoms gabenti, ir informuoti R. P. apie narkotinių medžiagų pakrovimo ir gabenimo kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas detales. Tokiai išvadai padaryti baudžiamojoje byloje būtinai turi būti nustatytos aplinkybės, objektyviai patvirtinančios, kad grupės dalyviai susitarė siekti bendro nusikalstamo tikslo, pasidalijo vaidmenimis, atliko konkrečius veiksmus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik pacitavo BK 25 straipsnio 3 dalies dispoziciją, nurodė kasacinės instancijos teismo baudžiamąsias bylas, tačiau kokiais byloje esančiais įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė.

13010.13.

131Pirmosios instancijos teismas objektyviais pripažino liudytojo D. Ž. parodymus. D. Ž. – buvęs Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu dirbęs vyriausiuoju tyrėju, atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus ir dalyvavęs ikiteisminio tyrimo procese, kuris kaip liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pabaigoje, praėjus 18 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, šis liudytojas teisme, nepaisant gynybos prieštaravimų, buvo apklaustas ne tik apie jo atliktus procesinių prievartos priemonių veiksmus, bet ir apie tai, kaip jis įsivaizduoja visą įvykių eigą, kokias daro išvadas ir pan. Būtent šio liudytojo samprotavimų pagrindu kitas pareigūnas – vyriausiasis tyrėjas O. O. (O. O.), D. Ž. apklausęs kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo metu ir vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, ir „sukonstravo“ kaltinamąjį aktą, paskirstė vaidmenis ir pan. Iš esmės vadovaujantis tik D. Ž. parodymais buvo surašytos ir su juo (kasatoriumi) susijusios skundžiamų nuosprendžių dalys. Šio liudytojo parodymai iš esmės yra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi darydamas kategoriškas išvadas apie jo dalyvavimą organizuotos grupės veikloje ir narkotikų kontrabandoje.

13210.14.

133Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas vadovavosi tik dalimi D. Ž. parodymų, selektyviai pasirinkdamas tik tuos iš jų, kurie buvo naudingi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Liudytojas D. Ž., teisme atsakydamas į klausimą, kas ir kokiu būdu nustatė, kad jis (kasatorius) naudojosi slaptu telefonu, parodė, kad tai galbūt nustatė Muitinės kriminalinė tarnyba, tačiau konkrečiau nieko negali pasakyti. Į klausimą, kuo vadovaudamasis jis parengė tarnybinį pranešimą savo vadovybei, D. Ž. atsakė, kad baudžiamojoje byloje esantis jo tarnybinis pranešimas buvo parengtas vadovaujantis prielaidomis, kad būtent taip ir galėjo būti, kaip jame parašyta, nes narkotikai buvo sulaikyti pasienyje. Į klausimą, ar atliekant teismo sankcionuotus operatyvinius veiksmus ir taikant procesines prievartos priemones pavyko nustatyti kokius nors jo (kasatoriaus) kontaktus ar ryšius su kitais kaltinamaisiais, D. Ž. atsakė, kad dėl jo nieko nepavyko nustatyti. D. Ž. patvirtino, kad buvo atliekamas jo slaptas sekimas, tačiau, D. Ž. manymu, baudžiamajai bylai nereikšmingi jo sekimo protokolai nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo nuožiūra „rūšiuoti“ įrodymus į reikšmingus ir nereikšmingus, nes jeigu jie yra nereikšmingi siekiant asmenį apkaltinti, tai nereiškia, jog jie yra nereikšmingi baudžiamajai bylai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti. Šiuo atveju slapto sekimo protokolai turėjo patvirtinti jo parodymus apie tai, kad jis nesinaudojo jokiu „slaptu“ telefonu, nes juose turėjo būti fiksuota tai, kad tuo metu, kai jam priskiriamas „slaptas“ telefonas buvo naudojamas vienoje vietoje, jis tuo pačiu metu buvo kitoje vietoje.

13410.15.

135Situacija, kai du ikiteisminiame tyrime dalyvaujantys ikiteisminio tyrimo įstaigos vyriausieji tyrėjai, abu žinantys ikiteisminio tyrimo medžiagą, baigiantis ikiteisminiam tyrimui apklausia vienas kitą apie visas tiriamos nusikalstamos veikos detales, negali būti pripažįstama teisėtu įrodymų gavimo būdu. Tokio „liudytojo“ parodymai negali būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad jis nebuvo slapta sekamas, todėl pareigūnas D. Ž. negalėjo būti apklausiamas ir vadovaujantis BPK 160 straipsnio 4 dalimi. Šis pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikęs ir jo (kasatoriaus) apklausos, todėl teisme nebuvo pagrindo jį apklausti kaip liudytoją ir vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių liudytojo D. Ž. parodymai negali būti vertinami kaip gauti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis), jais nebuvo patvirtinta bent viena aplinkybė, turinti reikšmės bylai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

13610.16.

137Teismai taip pat pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, bausmių individualizavimo principus. Jis tikrai nėra pavojingas visuomenei ir šioje situacijoje, atsižvelgiant į neva jo padarytus veiksmus, kurie niekaip neprisidėjo prie nusikaltimo, tikrai buvo galimybė taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

13810.17.

139Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dvylikai metų, o pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.

14010.18.

141Argumentuodamas tokios didelės bausmės jam skyrimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad padaryti nusikaltimai priskiriami prie tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų idealiosios sutapties sąlygomis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos organizuota grupe.

14210.19.

143Kad bausmė jam nebuvo tinkamai individualizuota, rodo jau vien tai, kad nebuvo įvertinta jo šeiminė padėtis ir kitos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės: tai, kad jis yra vedęs, turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „P“ direktoriumi, yra neteistas. Kartu pažymėtina, kad teismai visiškai neatsižvelgė į jo vaidmenį, kuris ne tik buvo antraeilis, bet ir nereikšmingas, nesusijęs priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika ir jos pasekmėmis, ir jam paskyrė bausmę, tapačią kitiems nuteistiesiems, kurie nuteisti už konkrečių nusikalstamų veiksmų atlikimą, paskirtoms bausmėms.

14411.

145Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. N. gynėjas advokatas S. Zakarevičius prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo ginamojo panaikinti ir baudžiamąją bylą jo ginamajam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

14611.1.

147Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl teismų dėl jo ginamojo priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

14811.2.

149Pagal teismų sprendimus jo ginamasis paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų gabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, koordinavo vairuotojo – R. V., gabenančio narkotines medžiagas, veiksmus, parūpino telekomunikacinius įrenginius ryšiui su juo palaikyti ir informavo D. B. apie narkotinių medžiagų pakrovimą Ispanijos Karalystėje į transporto priemonės slėptuvę; vykdant nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, R. P., D. B., Ž. N. veikiant organizuota grupe kartu ir su R. V., R. P. 2012 metų rugsėjį Ispanijos Karalystėje tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku laikė pas teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 391,593 kg kanapių dervos. Teismų vertinimu, tai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Tokius jo ginamojo veiksmus teismai kvalifikavo kaip neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų kontrabanda, t. y. kaip nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį. Pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos yra savarankiškos. Šios normos tarpusavyje nekonkuruoja ir turi ne tik bendrų sudėties objektyviųjų požymių, pvz., dalyką, veiką, bet ir skirtingų – kontrabanda padaroma gabenant muitiniam tikrinimui privalomus pateikti daiktus tik per valstybės sieną. Be to, šiomis normomis ginamos ir saugomos skirtingos (pagrindinės) vertybės: kontrabandos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį atveju – uždraustų ar ribotai apyvartoje esančių prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka, o neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis atveju – visuomenės sveikata. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai jo ginamojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra nurodytos konkrečios aplinkybės ir jo ginamojo veiksmai, atskleidžiantys jo tiesioginę tyčią disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad jo ginamojo veiksmai gali būti kvalifikuoti nebent pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

15011.3.

151Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose neišdėstė argumentų, kaip pasireiškė jo ginamojo, kaip organizuotos grupės nario, vaidmuo. Teismų nuosprendžiuose vienintelė aprašyta jo ginamojo veikla – galimas nurodymų davimas R. V., transporto priemonės paruošimas ir D. B. informavimas – iš esmės yra deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad jo ginamasis nebent žinojo apie slėptuvę automobilyje, tačiau jos neparuošė, ir numanė, jog bus gabenami kažkokie draudžiami daiktai, tiksliai nežinodamas, kad tai bus būtent narkotinės medžiagos, ir juo labiau jų kiekio.

15211.4.

153Neginčijama, kad abiejų instancijų teismai teoriškai teisingai aprašė sprendimą kvalifikuoti jo ginamojo veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau, vertinant galimų kaltės įrodymų aprašymą, akivaizdu, jog visi jo ginamojo veiksmai siejami tik su bendravimu su R. V. Tokių veiksmų negalima pripažinti nei intensyviais, nei reikšmingais, negalima pripažinti įdėtomis reikšmingomis pastangomis įgyvendinti nusikalstamą sumanymą; konkrečios narkotinių medžiagų, suradimo, laikymo aplinkybės, siejamos su jo ginamuoju, neaprašytos ir nenustatytos.

15411.5.

155Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad vienas iš jo ginamojo kaltės įrodymų yra nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto liudytojo R. V. parodymai. Pažymėtina, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo parodymai, duoti prieš kitus bendrininkus, teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu nei tipiniai kaltinamųjų ar juo labiau liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Šiuo atveju liudytojo R. V. parodymai, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nevertinti pagrindžiant jų vertinimą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

15611.6.

157Procesinių veiksmų atlikimo su R. V. datos ir bylos dokumentai leidžia abejoti R. V. geranoriška pagalba ikiteisminiam tyrimui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos nebuvimu, o kartu ir pagrįstai abejoti jo ginamąjį kaltinančio įrodymo patikimumu. Prokuroras surašė prašymą apklausti įtariamąjį R. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2013 m. liepos 5 d. (12 t., b. 1. 42–43), nors pagal baudžiamojoje byloje esančius apklausos protokolus R. V. dar net nebuvo prisipažinęs dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. R. V. tik 2013 m. liepos 8 d. atsisakė gynėjo (12 t., b. 1. 34), tą pačią dieną jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir prisipažino bei davė parodymus apie galimus nusikalstamos veikos bendrininkus (12 t., b. 1. 40–41). Nėra pagrindo teigti, kad visi R. V. parodymai neteisingi, tačiau, atsižvelgus į tai, jog jo ginamasis pripažino daugelį reikšmingų faktinių aplinkybių, visgi teismai klaidingai įvertino, pvz., jo dalyvavimą organizuotoje grupėje, tikslų žinojimą apie nelegalų krovinį (būtent apie 391,593 kg kanapių dervos). Kartu būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nei navigacijos (GPS) įrenginio, kuriuo, kaip teisme parodė R. V., jis naudojosi visų savo kelionių į Ispaniją metu, nei tachografo, kuris, kaip teisme parodė R. V., kelionės į Ispaniją metu veikė, duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti, ar R. V. apskritai judėjo jo apklausų metu savo paties nurodytais maršrutais, taip pat leistų identifikuoti vietoves Ispanijoje, kurių jis, dirbantis vairuotoju daugiau nei 30 metų, negalėjo konkrečiai nurodyti.

15811.7.

159Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pateikti argumentai yra ganėtinai formalūs – tiesiog akcentuojamas galimas „spaudimas“ R. V., nors tokių motyvų apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad „<...> pats R. V. nei karto nėra nurodęs apie kokio nors pobūdžio jam darytą spaudimą ikiteisminio tyrimo metu, o byloje nėra jokių Ž. N. gynėjo abejones patvirtinančių duomenų. Tuo pačiu pažymėtina, kad R. V. buvo apklausiamas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjui, apklausos tvarka pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo pažeista, parodymai fiksuoti BPK numatyta tvarka, todėl jo išsamių ir nuoseklių parodymų savanoriškumu ir savarankiškumu abejoti teismas neturėjo jokio pagrindo <...>“. Akivaizdu, kad apeliantas prašė kritiškai vertinti R. V. parodymus, nes šis asmuo akivaizdžiai nuslėpė reikšmingas aplinkybes, o ne patvirtinti aplinkybę apie jam darytą poveikį.

16011.8.

161Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir liudytojo D. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Šiuo atveju yra gana paradoksali situacija, kai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 1. 113–117) ikiteisminį tyrimą atliekantis Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiasis tyrėjas O. O. apklausia kitą Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiąjį tyrėją D. Ž., vykdžiusį kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus toje pačioje byloje. Pažymėtina, kad iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad daugelis reikšmingų aplinkybių (įvardijant „slaptus“ telefonus naudojančius asmenis, susirašinėjimo SMS žinutėmis turinį) yra pagrįstos liudytojo D. Ž. parodymais.

16211.9.

163Manytina, kad D. Ž. apskritai negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, jo atliktų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai turėjo būti fiksuojami protokoluose, o ne liudytojo apklausos protokole. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, D. Ž. nurodė, kad kriterijus, dėl kurių vienų mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotinės, jų apžiūros protokolai pateikti į baudžiamąją bylą, o kiti – ne, aptarė su ikiteisminį tyrimą atliekančiu tyrėju. Taigi, kaip matyti, liudytojas D. Ž. aptardavo savo veiksmus su jį apklaususiu tyrėju, todėl šiuo atveju kalbėti apie tokio liudytojo pateiktų reikšmingų bylai aplinkybių žinojimą, kaip nurodyta BPK 78 straipsnyje, nėra prasmės.

16411.10.

165D. Ž. apklausa leidžia įžvelgti šališką baudžiamosios bylos tyrimo ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesą. Būtent teismo proceso metu kaltinamiesiems iškėlus abejones dėl proceso veiksmų, aiškinantis telefonų abonentų priklausomybę konkretiems asmenims, teismas pateikė išvadą, kad „<...> Kaltinamųjų minimų proceso veiksmų dėl praėjusio laiko tarpo nebėra galimybės padaryti, o teismui nekelia abejonių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriais, kaip minėta, buvo nustatytas atskirų mobiliojo ryšio telefonų abonentų priklausymas kaltinamiesiems, teisėtumas. Kaip nurodoma suformuotoje teismų praktikoje, ikiteisminio tyrimo metu nėra būtina atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus, o reikia jų atlikti tiek, kad būtų nustatytos svarbios nusikalstamų veikų kvalifikavimui aplinkybės <...>“. Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo trūkumą išsiaiškinant svarbias aplinkybes vertino kaltinamųjų nenaudai ir vadovavosi liudytojo, kurio parodymai ir veiksmai suderinti su baudžiamosios bylos tyrėju, paaiškinimais.

16611.11.

167Apeliacinės instancijos teismas visgi formaliai pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausa gali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad „<...> ši aplinkybė nerodo teismo šališkumo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl liudytojų apklausos pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimą byloje atlikęs pareigūnas D. Ž. išties buvo liudytoju apklaustas kito ikiteisminio tyrimo pareigūno O. O. (1 t., b. 1. 113–117). Baudžiamojo proceso įstatymo normos to išties nenumato ir toks liudytojo apklausos protokolas būtų neleistinas įrodymas byloje. Tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas šiuo 2014-03-20 liudytojo apklausos protokolu nesirėmė kaip įrodymu, buvo vertinami tik D. Ž. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie jam žinomas aplinkybes, taip pat kaip rašytiniai bylos įrodymai tirti ir vertinti šio pareigūno surašytuose protokoluose esantys duomenys <...>“. Manytina, kad aplinkybė, jog buvo vertinami D. Ž. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, nesuteikia pagrindo šio liudytojo parodymus pripažinti jo ginamojo kaltės įrodymu.

16812.

169Kasaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo panaikinti ir perduoti bylos dalį dėl jo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba, kasacinės instancijos teismui nusprendus, kad jo veiksmuose yra nusikaltimų požymių, paskirti jam švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

17012.1.

171Jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Pažymėtina, kad dažniausiai nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia subjektyvusis požymis – tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba neturėjimas, be to, ši veika gali būti padaroma tik aktyviais kaltininko veiksmais. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir turėjo sąmoningą siekį už atlygį ar be jo šias medžiagas perduoti kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Baudžiamojoje byloje nenustatyta ir tai, kad jis anksčiau būtų platinęs ar būtų susitaręs dėl narkotinių medžiagų platinimo.

17212.2.

173Jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kontrabandos atveju padarinių numatymo ir jų siekimo nustatymo reikalavimas suponuoja išvadą, jog BK 199 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties konstrukcija yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas siejamas su pavojingų padarinių, susietų būtinuoju priežastiniu ryšiu su pavojinga veika, atsiradimu. Tačiau, analizuojant BK 199 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties konstrukciją, darytina išvada, kad jos sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

17412.3.

175Jis taip pat yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 189, 3061 straipsnius. Pažymėtina, kad norint pripažinti asmenį kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo būtina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šių nusikaltimų sudėčių požymius, tačiau jo atveju tai nebuvo padaryta.

17612.4.

177Be to, teismai, netinkamai įvertinę baudžiamajai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, baudžiamojoje byloje esančius duomenis, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas. Teismų sprendimai iš esmės priimti, vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus visus duomenis, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad visos abejonės, kai joms pašalinti išnaudotos visos galimybės, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai – spėjimais ir prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

17812.5.

179Pažymėtina, kad apkaltinamieji nuosprendžiai jam iš esmės yra grindžiami nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto I. N. nepatikimais, prieštaringais parodymais. Vertinant I. N. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra jo procesinė padėtis – tai asmuo, kuris buvo įtariamasis, o vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, t. y. kaip asmuo, padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Teismai, vertindami šio liudytojo parodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis yra asmuo, dalyvavęs nusikalstamose veikose ir jas vykdęs, o vėliau sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga, todėl akivaizdu, kad jo parodymai buvo keičiami, padedant pareigūnams.

18012.6.

181Taigi teismai negalėjo remtis vien tik nuo atsakomybės atleisto ir siekiančio to išvengti asmens parodymais, nes šis asmuo pats vykdė nusikalstamas veikas, o jo parodymai galėjo būti keičiami, padedant pareigūnams, ir nebuvo nuoseklūs bei negalėjo būti vertinami kaip neginčijami ir patikimi. Šio liudytojo parodymais vadovautis būtų buvę galima tik tuo atveju, jei juos būtų patvirtinę ir kiti įrodymų šaltiniai, tačiau jų baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto asmens parodymai turi būti vertinami atidžiau, skiriant didesnį dėmesį jų vertinimui patikimumo aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sprendimuose nurodytos išvados, protokolai, apklausti liudytojai arba policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai neįrodo jo kaltės, nes nė vienas kitas liudytojas nepatvirtino, kad būtų matęs ar žinotų, jog būtent jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Visos kitos teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės apie tariamus kitus įrodymus turėtų būti vertinamos kaip prielaidos.

18212.7.

183Teismai konstatavo, kad jis UAB „Dorotrans“ teritorijoje įrengė slėptuvę, tokią išvadą grįsdami tuo, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, jog 2013 m. balandžio 18 d. 11.26 val. R. P. paskambino į UAB „Varinė karūna“ pasiteirauti, ar dar yra švino. Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 13.22 val. R. P., pasiėmęs šviną, atvažiavo į teritoriją ir sustojo prie angaro vartų, prie kurių yra įsikūrusios bendrovės UAB „Dorotrans“ ir UAB „Koldlita“. Slapto patekimo į patalpas protokole nurodyta, kad, patekus į nurodytas patalpas, jose rasta puspriekabė (šaldytuvas) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurios grindys yra šviežiai išlietos, priekinė jų dalis dar neišdžiūvusi.

18412.8.

185Pažymėtina, kad minimas švinas yra nesusijęs su šia baudžiamąja byla, nes R. P. paaiškino, kad šviną pirko savo reikmėms, nes tuo metu remontavo namą. Be to, iš slapto sekimo protokolo matyti, kad R. P. sustojo prie angaro, bet jame nėra užfiksuota, kad švinas būtų buvęs iškrautas angare. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kokio tipo švinas ir kokį jo kiekį pirko R. P.; I. N. vairuojamoje puspriekabėje aptiktai slėptuvei įrengti švinas nebuvo naudojamas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nurodytoje puspriekabėje-šaldytuve buvo atliekamas grindų remontas ir tvarkymas. Ją policijos pareigūnai buvo paėmę, išsamiai ištyrė ir slėptuvių joje nerado. Jokių kitų klastojimo požymių (valstybinio numerio, VIN kodo ir pan.) taip pat nebuvo nustatyta. Tuo metu, kai buvo atliekami operatyviniai veiksmai, I. N. su puspriekabe važinėjo po Europą, Baltarusiją ir Rusiją. 2013 m. gegužės 17 d. apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad I. N. su puspriekabe „Freuhauf“ į reisą išvyko 2013 m. balandžio 6 d., o 2013 m. balandžio 15 d. pasikrovė kalio ir su kroviniu atvyko į Lietuvą. Toliau reisą tęsė kiti vairuotojai, kurie 2013 m. balandžio 25 d. krovinį išsikrovė Lenkijoje. Po šio reiso puspriekabė į Lietuvą grįžo tik 2015 m. gegužės 8 d. Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad slėptuvė I. N. priklausančioje puspriekabėje buvo įrengta dar iki nurodyto laiko ir ne UAB „Dorotrans“ teritorijoje. Be to, tokiai slėptuvei įrengti buvo reikalinga speciali technika, kurios nei UAB „Dorotrans“, nei UAB „Koldlita“ niekada neturėjo.

18612.9.

187Teismai netinkamai vertino ir kitų baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymus.

18812.10.

189Teisme kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, kad jis, dirbdamas UAB „Dorotrans“ vairuotoju ekspeditoriumi, vieną kartą su kroviniu vyko iš Lietuvos į Lenkiją. Tai buvo pirmasis jo reisas į užsienį. Reiso metu pastebėjo, kad mašina „leidžia orą“. Važiuodamas padarė klaidą, automobilis užstrigo ir jam teko kviestis pagalbą. Ištraukus vilkiką su puspriekabe į kelią, jis toliau tęsė kelionę. Lenkijoje jį pakeitė R. T., kuris, kiek žinoma, reiso metu tvarkė automobilį. Pažymėtina, kad tokie liudytojo V. K. parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.

19012.11.

191Teisme kaip liudytojas apklaustas R. S. parodė, kad D. P. įmonėje buvo atsakingas už visos įmonės darbo organizavimą, darbuotojų paiešką ir jų priėmimą į darbą, bendravimą su užsakovais ir sutarčių pasirašymą, dokumentų tvarkymą iki išvykimo į reisą, vadovavimą vairuotojams kelionės metu. Kodėl nurodyto reiso metu buvo pakeistas vairuotojas V. K. ir toliau važiavo R. T., jam nėra žinoma, nes vairuotojai bendravo su D. P.. Iš D. P. žinojo, kad R. T. remontavo transporto priemonę Prancūzijoje. Dėl kokių priežasčių, nežino. Remonto dokumentų nematė. Taigi iš šių R. S. parodymų matyti, kad reiso metu jis bendravo su vairuotojais V. K. ir R. T.. Jam buvo žinomos reiso metu kilusios problemos. Buvo aišku, kad dėl patirties stokos V. K. negali tęsti reiso, todėl jis buvo pakeistas R. T. Jam taip pat buvo žinomos ir problemos dėl oro slėgio sistemos transporto priemonėje ir tai, kad transporto priemonė buvo remontuota Prancūzijoje. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme buvo pateikti transporto priemonės remonto dokumentai, tačiau teismai jais nesivadovavo.

19212.12.

193Taigi ir nurodyti parodymai, ir teismui pateikta sąskaita apie Prancūzijoje atliktus R. T. vairuojamos transporto priemonės remonto darbus paneigia teismų išvadą, jog esant išankstiniam susitarimui R. T. jo ir R. P. nurodymu pakeitė vairuotoją V. K. ir vyko į Ispaniją, kur į vilkiko puspriekabėje esančią slėptuvę buvo pakrautos ir į Lietuvą atgabentos narkotinės medžiagos.

19412.13.

195Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad jis dirbo šaltkalviu UAB „Koldlita“ kartu su savo tėvu Sergejumi. Jam dirbant įmonėje, vieną kartą D. P. neva rodė jam slėptuvę, kuri buvo įrengta puspriekabės lubose. Apklausiamas teisme A. J. patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad jis (kasatorius) jam rodė gamykliniu būdu atidaromą, pakeliamą stogą, kurio jis iki tol nematė. Kad tai buvo slėptuvė, jam liepė pasakyti pareigūnai.

19612.14.

197Teismai netinkamai įvertino ir tai, kad pagal A. J. parodymus slėptuvę angare įrenginėjo žmogus iš Kauno – R. P. Pažymėtina, kad R. P. niekada nedirbo nei šaltkalviu, nei mechaniku, t. y. jis nemoka remontuoti transporto priemonių.

19812.15.

199A. J. tėvas S. J. parodė, kad jam nėra žinoma apie slėptuvių įrengimą UAB „Dorotrans“ teritorijoje. Pirmųjų apklausų metu buvo paveiktas pareigūnų, kurie grasino pasodinti sūnų Aleksandrą, todėl jis ir parodė, kad matė, jog kažkokioje puspriekabėje daroma slėptuvė, taip pat tai, kad kelis kartus matė šiame angare remontuojamose puspriekabėse įrengtas slėptuves su nuo ašies rėmo pakeliama puspriekabe ir kad iš toje teritorijoje esančių asmenų girdėjo, kad slėptuvės daromos narkotikams gabenti. Iš šių S. J. parodymų matyti, kad juos surašė asmenys, nieko neišmanantys apie automobilius. Iš baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų matyti, kad puspriekabė nuo rėmo gali būti pakelta vienu būdu – pasitelkiant įrengtą gamyklinę hidraulinę sistemą. Be to, jeigu S. J. ir matė nuo rėmo pakeltą puspriekabę, tai nereiškia, kad ten buvo įrenginėjama slėptuvė. Apklausos metu S. J. teigė žinojęs apie gabenamus narkotikus, tačiau pažymėtina, kad jis tai žinojo iš žiniasklaidos, be to, jis buvo apklaustas, kai visi UAB „Dorotrans“ ir UAB „Koldlita“ darbuotojai jau žinojo, kad I. N., kuris vežė narkotines medžiagas, yra sulaikytas.

20012.16.

201Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek A. J., tiek S. J. apklausos metu buvo kalbama tik apie puspriekabes – jiems nė karto nebuvo užduotas konkretus klausimas apie tai, ar buvo daroma slėptuvė puspriekabėje-šaldytuve, ar jie matė įrenginėjamas slėptuves.

20212.17.

203Taigi iš liudytojų A. J. ir S. J. parodymų negalima daryti išvados, kad 2013 m. balandžio 24 d. – 2013 m. gegužės 8 d. R. T. iš Europos atgabeno nelegalų krovinį – narkotinę medžiagą. Aplinkybė, kad I. N. priklausančioje puspriekabėje 2013 m. gegužės 12 d. buvo aptikti narkotikai, savaime nereiškia, kad narkotikai buvo atvežti nurodyto reiso metu. I. N. su legaliu kroviniu iš UAB „Dorotrans“ teritorijos išvažiavo 2013 m. gegužės 12 d. ryte, o su nelegaliu kroviniu sulaikytas 20.00 val. Vadinasi, nelegalus krovinys galėjo būti pakrautas ir Lietuvoje, nes nuo Lentvario iki Lavoriškių I. N. reikėjo pavažiuoti tik 50 km atstumą.

20412.18.

205Pažymėtina ir tai, kad liudytojas D. Ž., kaip ir kiti pareigūnai, sankcionavę procesinių veiksmų atlikimą, negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas. Baudžiamojoje byloje dalyvavęs pareigūnas gali būti apklausiamas tik tokiu atveju, jei jo surašytas dokumentas ar jo turinys kelia abejonių ar neaiškumų teisme. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo D. Ž. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Nė vienas pokalbis telefonu ar SMS žinutė tarp R. P. ir jo nėra susiję su narkotikais. Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, patekus į angarą, slėptuvės įrengimo faktas nepasitvirtino. Angare nebuvo rasti ir švino lakštai. Pareigūnas, pasakodamas apie jam žinomas aplinkybes, nurodė, kad automobilis su švino lakštais įvažiavo į teritoriją Lentvaryje, bet nenurodė, jog automobilis iš šios teritorijos išvažiavo be švino lakštų. Be to, pareigūnai nepatikrino R. P. parodymų, kad švino lakštai buvo panaudoti statant ar remontuojant privatų namą. I. N. priklausančioje puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje švino lakštų nebuvo. Švino lakšto buvimo šioje slėptuvėje nepatvirtino nei narkotines medžiagas aptikę muitinės pareigūnai, nei transporto priemonės apžiūros protokolas. Šiuo atveju D. Ž. procesiniai veiksmai davė tik vieną rezultatą, nesusijusį su šia baudžiamąja byla, – buvo aptikti įrankiai VIN numeriams perkalinėti. Kad slapto patekimo į angarą metu nebuvo nieko rasta, patvirtina ir tai, kad prie baudžiamosios bylos nepridėtas šio veiksmo vaizdo įrašas.

20612.19.

207Svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas D. Ž. lankėsi pas suimtuosius be gynėjų ir nedalyvaujant asmeniui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą. Teisme buvo nurodyta, kad šių vizitų metu suimtiesiems buvo daromas psichologinis spaudimas, jie buvo verčiami pripažinti savo kaltę. Teisme apklausiami pareigūnai O. O. ir D. Ž. neigė, kad tokie vizitai buvo, tačiau teismui buvo pateikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo informacija, kad O. O. leidimu D. Ž. ne kartą lankėsi pas įtariamuosius. Papildomos apklausos metu D. Ž. pripažino apsilankymo faktus, tačiau tvirtino, kad pas jį (kasatorių) buvo jo paties prašymu ir kad šio susitikimo metu jis (kasatorius) jam siūlė kyšį. Tuo tarpu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. 9-16464 matyti, kad prašymus suimtieji teikia kalėjimo administracijai raštu. Tuo tarpu jo asmens byloje tokio prašymo nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis neva siūlė pinigus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Ž. po šio vizito nesurašė tarnybinio pranešimo apie bandymą jį papirkti. Kartu pažymėtina, kad šių susitikimų metu D. Ž. vertė jį prisipažinti padarius nusikaltimus, pokalbių metu darė psichologinį spaudimą, grasindamas nepaleisti iš Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo jo tėvo K. P. Visa tai rodo, kad D. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, buvo suinteresuotas tyrimo baigtimi, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

20812.20.

209Teismai netinkamai vertino ir aplinkybes dėl vogtų daiktų įsigijimo. Pažymėtina, kad VĮ „Regitra“ 2017 m. vasario 15 d. pažymoje Nr. (1.5)-S4-I58 apie UAB „Dorotrans“ transporto priemonių registraciją 2010 m. kovo 20 d. – 2013 m. liepos 2 d. nurodyta, kad įmonė buvo įgijusi dvi „Chereau“ puspriekabes: CD 381 H (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos Lietuvoje data 2007 m. vasario 1 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir CD S3393H (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Lietuvoje data 2011 m. rugpjūčio 20 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagaminta 2005 metais). Taigi UAB „Dorotrans“ įgytos puspriekabės „Chereau“ nei pagal modelį, nei pagal registracijos Lietuvoje datą, nei pagal pagaminimo metus neatitinka Prancūzijoje pavogtos puspriekabės (specialisto išvadoje nurodyta, kad puspriekabė buvo pagaminta 2010 metais).

21012.21.

211Teismo išvada, kad iš transporto priemonės registracijos liudijimo (1 t., b. l. 112) matyti, jog puspriekabė „Fruehauf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005 m. spalio 14 d. – 2013 m. vasario 18 d. registruota UAB „Dorotrans“ vardu, 2013 m. vasario 18 d. registruota I. N. vardu, neatitinka tikrovės, nes tai yra dviejų skirtingų transporto priemonių registracijos liudijimų kopijos – puspriekabės „Fruehauf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri 2013 m. vasario 18 d. pirmą kartą registruota Lietuvoje I. N. vardu, ir vilkikas „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą registruotas 2005 m. spalio 14 d., pirmą kartą Lietuvoje registruotas 2006 m. liepos 26 d., registracijos liudijimas išduotas po techninės apžiūros 2013 m. gegužės 8 d.

21212.22.

213Taigi visa tai patvirtina, kad teiginiai, kad jis ar UAB „Dorotrans“ įgijo puspriekabę „Chereau“, yra neįrodyti. Neįgijus turto neįmanoma nustatyti, ar šis turtas legalus, be to, baudžiamasis įstatymas nenustato atsakomybės už tokio turto laikymą. Šiuo atveju jis nežinojo ir negalėjo žinoti, iš kur buvo atgabenta I. N. priklausanti puspriekabė, ir ja nesinaudojo. I. N. UAB „Dorotrans“ dirbo su savo puspriekabe – jis jam suteikė galimybę naudotis tik vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

21412.23.

215Be to, jam nebuvo žinoma apie VIN kodo pakeitimą puspriekabėje „Chereau CD 382“. Apklausiamas jis nurodė, kad I. N. nusipirko lengvąjį automobilį ir kreipėsi į jį prašydamas leisti S. J. perkalti VIN kodą šiame automobilyje, ir jis leido tai padaryti. Daugiau su tokiu prašymu I. N. į jį nesikreipė. Galbūt jam nežinant I. N. pats kreipėsi į S. J. ir paprašė perkalti VIN kodą ir jo puspriekabėje. Teisme apklaustas S. J. paaiškino, kad I. N. paprašė jo perkalti numerius jo lengvajame automobilyje; D. P. leido tai padaryti, o kiek vėliau I. N. paprašė perkalti VIN kodą puspriekabėje, ką jis ir padarė, nesitardamas su D. P.

21612.24.

217Teismai nepagrįstai pripažino jį kaltu ir dėl vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numerio klastojimo. Specialisto išvadoje

218Nr. 140-(6243)-IS-1-1252 nurodyta, kad vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN yra suklastotas, perkalant visus identifikavimo numerio simbolius. Specialisto išvadoje Nr. 140- (632)-IS-l-1925 nurodyta, kad nustatyti, ar vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN simboliai buvo padaryti kaltukais, kurių matricos turi simbolius, paimtais iš pakuočių Nr. 5, 6 ir 11, negalima, nes lyginant tarp VIN simbolių ir atitinkamų eksperimentinių pėdsakų nebuvo nustatyta nežymių skirtumų pagal bendruosius požymius ir sutampančių individualiųjų požymių. Tiriamojo VIN simboliai buvo padaryti ne kaltukais, paimtais iš pakuočių Nr. 6 ir 11, o kitais kaltukais. Taigi ši specialisto išvada patvirtina, kad transporto priemonės VIN kodas buvo padarytas ne kratos metu UAB „Dorotrans“ paimtais kaltukais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, vilkikas „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą Lietuvoje registruotas 2006 m. liepos 26 d. Tuo tarpu registracijos liudijime jau 2006 metais buvo nurodytas suklastotas vilkiko VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismai nepagrįstai nusprendė konfiskuoti vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), nes UAB „Dorotrans“ yra teisėtas vilkiko savininkas.

21912.25.

220Teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, jam paskyrė per griežtą bausmę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami jam bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad jis anksčiau neteistas, yra vedęs, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, dirba ir rūpinasi sergančia motina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina skirti tokią griežtą bausmę. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir esančius duomenis, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį ir tai neprieštarautų teisingumo principui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai už patį nusikaltimą, esant tapačioms aplinkybėms, jam ir S. J. paskyrė skirtingas bausmes: jis ir S. J. yra pripažinti kaltais pagal BK 3061 straipsnį, tačiau S. J. teismas paskyrė 50 MGL dydžio baudą, o jam – vienerių metų laisvės atėmimą. Be to, jam paskirta bausmė galėtų būti švelninama ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo trukmę. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamos veikos padarytos 2012–2013 metais, o bylos nagrinėjimas teisme baigtas tik 2018 metų vasarą. Per nurodytą laikotarpį iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaryta.

22113.

222Kasaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

22313.1.

224Baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus esminius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, nes visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių baudžiamosios bylos aplinkybių, o jo kaltę iš esmės grindė nepatikimais nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto liudytojo I. N. parodymais, suteikdami jiems išskirtinę, dominuojančią įrodomąją reikšmę, nevertindami to, ar juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, ir iš esmės neskirdami dėmesio jų vertinimui patikimumo aspektu, nors susiformavusi teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą ne tik atsižvelgti į nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistų asmenų, apklaustų kaip liudytojų, procesinę padėtį, bet ir tokių asmenų parodymus vertinti itin atidžiai, skirti didesnį dėmesį jų parodymų vertinimui patikimumo aspektu, gretinti ir lyginti juos su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, vertinti, ar jų parodymus patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga.

22513.2.

226Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nebūtų vadovaujamasi nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto liudytojo I. N. parodymais, kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymų šaltiniai – nei kiekvienas atskirai, nei jų visuma – neleistų daryti bent minimaliai pagrįstų išvadų apie jo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

22713.3.

228Jo kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, grindžiama nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo I. N. parodymais apie neva buvusius jų susitikimus, kurių metu R. P. I. N. neva pasiūlė vežti „saldainiais“ įvardytų narkotinių medžiagų kontrabandą, neva jam (kasatoriui) ir I. N. parodytą puspriekabės veikimo mechanizmą, iš kurio I. N. suprato apie joje įrengtą slėptuvę, neva įvykusį jų susitikimą I. N. grįžus iš Rusijos ir pasakius jam, kokį krovinį gabeno ir kt. Pažymėtina, kad šių liudytojo I. N. parodymų nepatvirtino jokie kiti savarankiški įrodymų šaltiniai, nei subjektyvaus, nei objektyvaus pobūdžio duomenys.

22913.4.

230Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai visiškai nevertino aplinkybių, kad nė vienas I. N. nurodytų neva įvykusių susitikimų dalyvis nepatvirtino tokių susitikimų fakto, o baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad tokie susitikimai I. N. nurodytu ar kokiu nors kitu laiku kada nors vyko (iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie vieno iš I. N. minimų susitikimų dalyvio R. P. sankcionuoto sekimo rezultatų matyti, jog sekimo metu nebuvo nustatytos baudžiamajai bylai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus, – nebuvo užfiksuoti I. N. nurodyti susitikimai nei su sekamu asmeniu, nei su juo (kasatoriumi)).

23113.5.

232Pažymėtina, kad, besąlygiškai tikint šio nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto liudytojo I. N. parodymais, taip pat nebuvo vertinama tai, kad objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys paneigia jo parodymus apie tariamo susitikimo, kurio metu jam neva buvo pasiūlyta vežti kontrabandą, turinį. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vėliausiai 2013 m. vasario 1 d., taigi, mažiausiai prieš mėnesį iki I. N. nurodyto susitikimo su R. P. ir juo (kasatoriumi), I. N. Jungtinėje Karalystėje pats asmeniškai nusipirko puspriekabę-šaldytuvą, kurią ir įregistravo Lietuvos Respublikoje 2013 m. vasario 18 d. Taigi tai patvirtina, kad I. N. visus šiuos veiksmus atliko pats dar gerokai prieš įvykstant jo nurodytam pokalbiui su juo (kasatoriumi) ir R. P. Šios baudžiamosios bylos aplinkybės ne tik kad paneigia I. N. parodymų patikimumą, bet ir apskritai leidžia abejoti tokio jo nurodyto susitikimo buvimu.

23313.6.

234Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat nevertino to, kad liudytojo I. N. parodymai stokoja elementaraus konkretumo, kuris leistų patikrinti jo nurodytų aplinkybių realumą (pvz., konkretus neva įvykusių susitikimų laikas, konkrečios jo tariamo narkotinių medžiagų pakrovimo ir iškrovimo vietos ir pan.).

23513.7.

236Žemesnės instancijos teismai neįvertino ir tos svarbios aplinkybės, kad nors apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas I. N. patvirtino, jog jis inkriminuotu laikotarpiu su kitais nuteistaisiais komunikavo jam jau ne vienerius metus priklausančiu mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu (juo naudojosi ir dirbdamas UAB „Dorotrans“), baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie jo nurodytus telekomunikacijų įvykius, nors visų nuteistųjų nuolat naudojami, taip pat ir jiems priskirti, mobiliojo ryšio telefono numeriai buvo nepertraukiamai teisėsaugos organų kontroliuojami visą tiriamąjį laikotarpį. Antai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie liudytojo I. N. komunikavimą kaltinime nurodomu laikotarpiu nei su juo (kasatoriumi), nei su kitais nuteistaisiais, nei Lietuvoje, nei kitose šalyse, nei tarnybiniais, nei kokiais nors kitais mobiliojo ryšio telefonais. Pirmosios instancijos teismas dėl I. N. nurodyto bendravimo mobiliojo ryšio telefonu nuosprendyje iš viso nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik formaliais teiginiais, kad tai, jog liudytojo I. N. susitikimai ar pokalbiai su nuteistaisiais oficialiai naudotais mobiliojo ryšio abonentais nebuvo užfiksuoti kaip turintys reikšmės atliekant sankcionuotus tyrimo veiksmus, savaime nesuteikia pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu; kad šio liudytojo parodymuose esantys netikslumai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo vertinti jo duotų parodymų kaip prieštaringų ar nepatikimų. Tuo tarpu jo ir kitų nuteistųjų parodymus, neatitinkančius I. N. parodymų, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai atmetė kaip gynybinę versiją, net neanalizuodami, ar jų turinys atitinka kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus.

23713.8.

238Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kur liudytojas I. N. buvo 2013 m. gegužės 12 d. nuo 14.00 val. iki 20.00 val., t. y. net 6 valandas. Nors I. N. teigė, kad stovėjo eilėje prie muitinės kelio posto, tačiau ši aplinkybė nėra nustatyta jokiais ikiteisminio tyrimo veiksmais, be to, tokius jo paaiškinimus paneigia tai, kad jis vyko su greitai gendančiais produktais, o toks krovinys pagal teismui pateiktus teisės aktus yra praleidžiamas be eilės. Akivaizdu, kad 6 valandos yra daugiau negu pakankamas laiko tarpas, kad I. N. galėtų pasikrauti narkotines medžiagas į būtent jam priklausančioje puspriekabėje esančią slėptuvę, kurioje ir buvo rastos narkotinės medžiagos. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į baudžiamąją bylą nebuvo pateikti tachografo ir GPS įrenginio duomenys, kurie būtų leidę objektyviai nustatyti, ar I. N. vairuojama transporto priemonė jo nurodytu metu tikrai stovėjo eilėje prie muitinės posto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors apie tai jo gynėjos apeliaciniame skunde buvo kalbama.

23913.9.

240Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat nepasisakė ir nevertino to, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog transporto bendrovių UAB „Paktransa“, UAB „Dorotrans“ ar UAB „Arėta“ vairuotojams kuris nors iš nuteistųjų kada nors būtų siūlęs kontrabanda vežti narkotines medžiagas ar kitokį draudžiamą krovinį.

24113.10.

242Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojo I. N. parodymų patikimumą patvirtina aplinkybės apie jo krovinio sulaikymą ir patikrinimą, tačiau būtina pažymėti, kad šios aplinkybės ir taip buvo akivaizdžios, todėl niekaip neįrodo jo kaltės. Be to, pabrėžtina ir tai, kad, kaip minėta, net ir ši I. N. parodymų dalis buvo nekonkreti ir kelianti abejonių, kurių teismai neįvertino ir nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl I. N. parodymų patikimumo nurodė ir tai, kad juos patvirtina jo paties parodymų patikrinimo vietoje metu protokolai ir parodymo atpažinti pagal nuotraukas rezultatai (nors pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šio veiksmo atlikimo tvarka buvo pažeista), tačiau neabejotina, kad šie įrodymų šaltiniai nėra savarankiški ir tinkami tam, kad būtų galima konstatuoti I. N. parodymų, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą.

24313.11.

244Nors apeliacinės instancijos teismas formaliai nurodė, kad jį kaltinančius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto liudytojo I. N. parodymus patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, kaip galima spręsti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, liudytojo V. K. parodymai dėl jo pakeitimo Lenkijoje kitu vairuotoju, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nevertino to, kad liudytojas V. K. neliko Lenkijoje, o jam (kasatoriui) atvykus į Lenkiją (apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodo, kad į V. K. vairuojamą vilkiką jis įsėdo Vokietijoje) važiavo kartu su juo tokį laikotarpį, kurio iš anksto nebuvo įmanoma numatyti. Ši aplinkybė neabejotinai parodo, kad nusikalstamos veikos nebuvo ketinama daryti ir kad nusikalstama veika nebuvo daroma. Juk jei V. K. reiso metu nebūtų kilę problemų Lenkijoje (vilkiko užklimpimas, oro padavimo sistemos trikdžiai), jis vienas pats ir būtų pabaigęs visą reisą. Be to, teismai nevertino ir tos aplinkybės, kad tuo metu jis buvo laisvas ir galėjo vykti į reisą iš Lietuvos į Lenkiją, taigi nebuvo būtinybės į reisą siųsti iš pradžių V. K., kad jis (kasatorius) jį pakeistų Lenkijoje. Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės paneigia I. N. parodymus, kad neva šio reiso metu buvo pakrauta narkotinių medžiagų kontrabanda. Nepaisant to, kad tokius I. N. parodymus paneigia ir kiti įrodymai – nuteistojo D. P. parodymai, pirmosios instancijos teismui pateikti objektyvūs rašytiniai duomenys apie atliktą vilkiko remontą Prancūzijoje, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šių objektyvių rašytinių duomenų nevertino.

24513.12.

246Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina tik tas akivaizdžias faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su paties I. N. atliktais veiksmais ir kurios dėl jų viešo pobūdžio (kaip antai narkotinių medžiagų sulaikymo aplinkybės bei kitos su tuo susijusios aplinkybės) nuo pat proceso pradžios buvo žinomos pačiam I. N. ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams. Taigi, šie bylos duomenys patvirtina ne kokius nors jo (kasatoriaus), o paties liudytojo I. N. nusikalstamus veiksmus.

24714.

248Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų R. P., D. B., D. P., R. T. ir nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

24914.1.

250Kasatorių teiginiai dėl netinkamo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymų vertinimo yra nepagrįsti ir vertintini išimtinai kaip nuteistųjų gynybinė pozicija. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BK 391 straipsnio nuostatomis, priimtus procesinius sprendimus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės įtariamuosius I. N. ir R. V., jų parodymus vertino teismų praktikoje suformuota tvarka: jų parodymams nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, jie buvo analizuojami itin atsargiai, įvertinant jų savarankiškumą ir objektyvumą, taip pat sugretinant juos su kitais byloje esančiais duomenimis. Iš nuosprendžių matyti, kad liudytojo R. V. parodymai pagrįsti tiek kitų liudytojų – G. N., A. N., R. V., E. D., D. Ž., O. O. parodymais, tiek Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) nustatyta tvarka gautais duomenimis – nuteistųjų mobiliojo ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, kurių pagrindu atlikus R. V. vairuojamo vilkiko apžiūrą buvo aptiktas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, o liudytojo I. N. parodymai – liudytojų Š. B., V. K., R. S., A. J., S. J., D. Ž. parodymais, slaptų tyrimo veiksmų protokolais. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šių liudytojų parodymai nebuvo nukreipti į nuteistųjų apšmeižimą. Priešingai, šie liudytojai davė parodymus tiek apie savo vaidmenį organizuotoje grupėje, tiek apie kitų asmenų daromus nusikalstamus veiksmus. Baudžiamosios bylos medžiaga neduoda pagrindo teigti, kad ginčijamų liudytojų parodymų dėl jų atliktų veiksmų turinys viso baudžiamojo proceso metu pasižymėjo savo vaidmens sumenkinimu ir siekiu pabrėžti kitų bendrininkų indėlį. Aktyvios pagalbos sąlyga yra sietina su duomenų, be kurių praktiškai nebūtų įmanoma nustatyti organizuotos grupės mechanizmo, taip pat dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo pateikimu. Akivaizdu, kad I. N. ir R. V. parodymų turinys suteikė galimybę visapusiškai atskleisti organizuotos grupės veiklą – užduočių ir vaidmenų pasiskirstymą, užduotis skirstančius, jas atliekančius asmenis, palaikomą konspiracinį bendravimą, tarpusavio ryšius (susipažinimo, ryšių palaikymo aplinkybes).

25114.2.

252Nuteistieji R. P., D. B., D. P. ir nuteistojo Ž. N. gynėjas kasaciniuose skunduose teigia, kad pareigūnų D. Ž., O. O., apklaustų kaip liudytojų, parodymai BPK 20 straipsnio kontekste negali būti pripažinti įrodymais. Pažymėtina, kad BPK nenustato draudimų kaip liudytoją apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūną, taip pat draudimo šiais parodymais, vertinant juos kitų byloje ištirtų duomenų kontekste, grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Iš nuteistųjų kasacinių skundų negalima nustatyti, kokių duomenų pagrindu šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kaip šališki ir subjektyvūs. Vien tai, kad liudytojas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius patikrinant ir vertinant kitus įrodymus, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės.

25314.3.

254Nuteistieji R. P. ir D. P. kasaciniuose skunduose teigia, kad nuteistojo R. P. atpažinimo tvarka buvo atlikta pažeidžiant BPK 192 straipsnio nuostatas, nes jis R. V. nebuvo parodytas gyvai, nors tokia galimybė buvo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog nesilaikant BPK 192 straipsnyje nurodytos asmens parodymo atpažinti tvarkos R. P. parodymas atpažinti buvo atliktas iš nuotraukų, o ne gyvai, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesuteikia pagrindo asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą vertinti kaip netinkamą įrodymą ir teismui juo nesivadovauti.

25514.4.

256Nuteistieji R. T. ir D. P. kasaciniuose skunduose teigia, kad liudytojo I. N. parodymai neatitinka kitos bylos medžiagos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių liudytojo I. N. parodymų šališkumą ar prieštaringumą. Tai, kad šio liudytojo parodymai nesutampa su nuteistųjų parodymais, neduoda pagrindo teigti, jog jo parodymai yra nepagrįsti.

25714.5.

258Negalima sutikti ir su argumentais dėl netinkamo liudytojų S. J., R. S. parodymų vertinimo. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad šių liudytojų parodymai buvo aptarti ir įvertinti. Tai, kad šie parodymai nebuvo įvertinti nuteistiesiems naudingu būdu, nepaneigia jų įrodomosios reikšmės.

25914.6.

260Nesutiktina ir su argumentais, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog R. T. parodymus paneigia V. K. parodymai. Teismai motyvuotai pasisakė, kad būtent V. K. nurodė važiavimo iš Lietuvos aplinkybes, taip pat tai, kad būtent D. P. jam nurodė, jog jis bus pakeistas R. T. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. S.

26114.7.

262Nuteistasis D. P. teigia, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog slėptuvė I. N. vardu įsigytoje puspriekabėje buvo įrengta dar prieš jam įsidarbinant UAB „Dorotrans“. Pažymėtina, kad teismai nurodė, jog šis nuteistojo teiginys nepagrįstas bylos faktines aplinkybes atitinkančiais argumentais. Priešingai, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. P. rūpinosi I. N. vardu įsigytos puspriekabės įrengimu. Nustatyta, kad R. P. nurodymu puspriekabė formaliai buvo registruota I. N. vardu, o viską tvarkė D. P. Dėl to nurodyti nuteistojo D. P. teiginiai vertintini kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti jo, kaip organizuotos grupės nario, vaidmenį.

26314.8.

264Nuteistasis D. P. nurodo ir tai, kad S. J. parodė, jog jo parodymai apie slėptuvių įrengimą UAB „Dorotrans“ teritorijoje buvo duoti dėl teisėsaugos pareigūnų daryto poveikio, taip pat kad vien tai, jog S. J. matė pakeltą puspriekabę, dar nereiškia, kad buvo įrenginėjama slėptuvė. Pažymėtina, kad teismas šiuos teiginius paneigė ir motyvuotai pripažino, kad teisėsaugos pareigūnai negalėjo daryti spaudimo, nes kaltinimai dėl slėptuvės įrenginėjimo nebuvo pareikšti. Tai, kad D. P. teritorijoje buvo įrenginėjama slėptuvė, patvirtina šioje teritorijoje rasta puspriekabė šviežiai išlietomis, šlapiomis grindimis, rulonas švino, maišas su putplasčio gabaliukais, taip pat liudytojo D. Ž. parodymai.

26514.9.

266Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai faktines baudžiamosios bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, jas įvertino teisingai ir nuteistųjų veiksmus kvalifikavo tinkamai. Kasatorių teiginiai apie įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis) pažeidimus yra nepagrįsti ir prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Iš teismų nuosprendžių matyti, kad bylą nagrinėjant teisme buvo ištirti ir įvertinti visi baudžiamosios bylos duomenys. Veikoms kvalifikuoti reikšmingas faktines aplinkybes teismai nustatė iš baudžiamosios bylos duomenų, gautų apklausiant liudytojus, vertinant rašytinius įrodymus, specialisto išvadas, visumos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų ir jų gynėjų skundus, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistųjų kaltė dėl narkotinių medžiagų kontrabandos organizuota grupe įrodyta.

26714.10.

268Nuteistasis D. B. ir nuteistojo Ž. N. gynėjas kasaciniuose skunduose teigia, kad inkriminuojant organizuotos grupės požymį turi būti nustatyta, jog grupės dalyviai susitarė siekti bendro tikslo, pasidalijo vaidmenimis, atliko konkrečius veiksmus, tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nenurodytos. Pabrėžtina, kad susitarimas bendrai daryti nusikalstamas veikas gali būti išreiškiamas įvairiai: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog nuteistieji konkrečiu būdu susitarė daryti jiems inkriminuotus nusikaltimus, nepaneigia organizuotos grupės požymio. Akivaizdu, kad nuteistųjų turimi vaidmenys, užduotys patvirtina, jog jie sudarė organizuotą grupę, o jų atliekami neteisėti veiksmai, siejami bendro tikslo – narkotinių medžiagų kontrabandos, atskleidžia jų susitarimą šiuos veiksmus atlikti kartu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius nuteistųjų R. P., D. B., Ž. N. nusikalstamos veikos organizuota grupe neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandos sudėties požymius. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino apeliacinės instancijos teismas.

26914.11.

270Nuteistojo Ž. N. gynėjo kasaciniame skunde tvirtinama, kad Ž. N. nežinojo, kas konkrečiai bus vežama slėptuvėje, ir to nepaneigia nei R. V. parodymai, nei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad tokie paaiškinimai yra paneigti, o teismų sprendimuose išdėstyti tokių aiškinimų atmetimo motyvai, kurie yra pagrįsti konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis.

27114.12.

272Baudžiamosios bylos įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės apie nuteistųjų R. P., D. B. ir Ž. N. dėtas pastangas veikti itin užmaskuotai naudojant papildomus telefonus ir abonentinius numerius, itin aktyvų Ž. N. bendravimą su krovinį gabenančiu R. V. ir visos informacijos perdavimą kartu veikiantiems asmenims – R. P. ir D. B., taip pat didelį jų suinteresuotumą ir naudotas atsargumo priemones, bendrus visų veiksmus sulaikius kontrabanda vežtas narkotines medžiagas pagrindžia tai, kad visi jie suprato, jog neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis kontrabandos būdu, suvokė savo veikos pavojingumą, bet vis tiek taip siekė veikti. Nuteistasis Ž. N. bent bendrais bruožais tikrai suprato, kad gabenamas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis, suvokė savo veikų pavojingumo pobūdį ir siekė taip veikti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino įrodyta, kad R. P., D. B. ir Ž. N. kartu su R. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, organizuota grupe, veikdami tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, gabeno šias narkotines medžiagas kontrabanda, ir šias jų nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sutaptį.

27314.13.

274Nuteistasis D. P. kasaciniame skunde teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme neginčijamai nustatyta, jog I. N. vardu įgytą puspriekabę iš tikrųjų įsigijo D. P. Liudytojo I. N. parašas buvo išimtinai formalus – už puspriekabės suradimą, jos VIN numerių pakeitimą, taip pat įregistravimą Lietuvoje buvo atsakingas būtent D. P. Kartu pabrėžtina, kad D. P. valdomos įmonės teritorijoje atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti vilkikų metaliniai simboliai, skirti VIN kodui iškalti, identifikacinės lentelės, taip pat puspriekabės su VIN kodų identifikacinėse lentelėse klastojimo požymiais. Specialistų išvadų pagrindu buvo nustatyta, kad I. N. vardu įgytoje puspriekabėje ir vilkiko „Scania“ puspriekabėje VIN kodai yra suklastoti. Akivaizdu, kad, vilkikui „Scania“ esant narkotinių medžiagų gabenimo, t. y. nusikaltimo padarymo, priemonei, jo grąžinimas nusikaltimo vykdytojui yra negalimas ir iš esmės prieštaraujantis BK 72 straipsnio nuostatoms.

27514.14.

276Dėl nuteistojo D. P. skundo argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliavimas į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę yra aktualus tuo atveju, kai proceso trukmė yra siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios yra pažeidžiama kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą; pagrįstu ir savaime BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumą lemiančiu argumentu negali būti pripažintas nuteistojo ir jo gynėjo apeliavimas į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas ar nebuvo padaryti nauji pažeidimai. Tuo tarpu nuteistojo kasaciniame skunde pateiktas vykusio baudžiamojo proceso vertinimas apsiriboja išimtinai formaliu ir paviršutinišku konkrečių procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimu.

27714.15.

278Pažymėtina, kad, konstatuojant pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, būtina atsižvelgti ne tik į konkrečių procesinių sprendimų priėmimo datas, bet ir į aplinkybes, lemiančias šių sprendimų priėmimo laiką. Šioje baudžiamojoje byloje ilgesnį bylos nagrinėjimą lėmė siekis visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, pašalinant visus apeliaciniuose skunduose išdėstytus prieštaravimus, ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu nenustatytos aplinkybės, lemiančios nepateisinamą baudžiamojo proceso delsimą dėl valstybės institucijų neveiklumo ir konkrečių procesinių veiksmų neatlikimo ilgą laiką.

279IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

28015.

281Nuteistųjų R. P., D. B., D. P., R. T. ir nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasaciniai skundai atmestini.

282Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

28316.

284Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

28517.

286Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. P. kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl BK 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi, nuteistojo D. B. – dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių nuostatų laikymosi, nuteistojo Ž. N. gynėjo – dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalių nuostatų laikymosi, nuteistojo D. P. – dėl BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų laikymosi, nuteistojo R. T. – dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi. Vadinasi, kasaciniuose skunduose nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

28718.

288Kita vertus, be nurodytų argumentų, kasaciniuose skunduose dėstomas baudžiamojoje byloje esančių įrodymų turinys, savo nuomonė dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, dėstoma sava įvykių versija ir atitinkamai teigiama, kad: R. V. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, kaip kad neva jo R. V. perduotų ryšio priemonių kiekio, laiko, nebuvo nei išsamūs, nei nuoseklūs; apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. V. parodymus neva visiškai patvirtina kiti bylos duomenys, nereikšmingais laikė jo parodymų neatitikimus apie R. P. vairuotą automobilį, kuriuo neva jis buvo atvykęs į susitikimus su R. V., teisindamas tai tuo, jog R. V. nurodomi automobilių modeliai yra labai panašūs; baudžiamąją bylą nagrinėję teismai visiškai nevertino to, kad nė vienas I. N. nurodyto neva buvusio susitikimo, kurio metu R. P. neva pasiūlė jam užsiimti kontrabanda, dalyvis nepatvirtino tokio susitikimo fakto, o kaltinimas nepateikė objektyvių duomenų, kad toks susitikimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo nurodytu ar kokiu nors kitu laiku kada nors vyko; baudžiamąją bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino ne tik to, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo nurodytas R. P. kaltinančias aplinkybes, bet ir to, kad šio asmens parodymai stokoja elementaraus konkretumo, kuris leistų patikrinti jo nurodytų aplinkybių realumą: konkretaus jų tariamų susitikimų laiko, konkrečių jo nurodomų išvykų į Ispaniją ir Rusiją maršrutų, konkrečių vietų, kuriose jis neva pasikrovė, išsikrovė narkotines medžiagas ir t. t.; baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. informavo R. P. apie narkotinių medžiagų pakrovimo ir gabenimo detales; kita vertus, net jei ši aplinkybė ir būtų nustatyta, tai D. B. veiksmai daugiausia galėtų būti pripažinti kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis); pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų veikimo organizuota grupe faktas nustatytas neginčytinai, nes jie ėmėsi priemonių jų naudojamų slaptų telefonų identifikavimui apsunkinti, bendravo tik SMS žinutėmis, taip siekdami paneigti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą, kai tuo tarpu teismų praktika iš esmės analogiškose situacijose yra visiškai priešinga; neginčijama, kad abiejų instancijų teismai teoriškai teisingai aprašė sprendimą kvalifikuoti Ž. N. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau, vertinant galimų kaltės įrodymų aprašymą, akivaizdu, jog visi jo atlikti veiksmai siejami tik su bendravimu su R. V.; tokių veiksmų negalima pripažinti nei intensyviais, nei reikšmingais, negalima pripažinti įdėtomis reikšmingomis pastangomis įgyvendinti nusikalstamą sumanymą; pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo trūkumą išsiaiškinant svarbias aplinkybes vertino kaltinamųjų nenaudai ir vadovavosi liudytojo, kurio parodymai ir veiksmai suderinti su baudžiamosios bylos tyrėju, paaiškinimais; teismai, netinkamai įvertinę baudžiamajai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, baudžiamojoje byloje esančius duomenis, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas; švinas yra nesusijęs su šia baudžiamąja byla, nes R. P. paaiškino, kad šviną pirko savo reikmėms, nes tuo metu remontavo namą; iš slapto sekimo protokolo matyti, kad R. P. sustojo prie angaro, bet jame nėra užfiksuota, kad švinas būtų iškrautas angare; baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kokio tipo švinas ir kokį jo kiekį pirko R. P.; I. N. vairuojamoje puspriekabėje aptiktai slėptuvei įrengti švinas nebuvo naudojamas; iš liudytojo R. S. parodymų teisme matyti, kad reiso metu jis bendravo su vairuotojais V. K. ir R. T., jam buvo žinomos reiso metu kilusios problemos, buvo aišku, kad dėl patirties stokos V. K. negali tęsti reiso, todėl jis buvo pakeistas R. T., jam taip pat buvo žinomos ir problemos dėl oro slėgio sistemos transporto priemonėje ir tai, kad transporto priemonė buvo remontuota Prancūzijoje; A. J. tėvas S. J. parodė, kad jam nėra žinoma apie slėptuvių įrengimą UAB „Dorotrans“ teritorijoje, pirmųjų apklausų metu buvo paveiktas pareigūnų, kurie grasino pasodinti sūnų Aleksandrą, todėl jis ir parodė, kad matė, jog kažkokioje puspriekabėje daroma slėptuvė, taip pat tai, kad kelis kartus matė šiame angare remontuojamose puspriekabėse įrengtas slėptuves su nuo ašies rėmo pakeliama puspriekabe ir kad iš toje teritorijoje esančių asmenų girdėjo, kad slėptuvės daromos narkotikams gabenti; teismai netinkamai vertino ir aplinkybes dėl vogtų daiktų įsigijimo; teismo išvada, kad iš transporto priemonės registracijos liudijimo (1 t., b. l. 112) matyti, jog puspriekabė „Fruehauf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005 m. spalio 14 d. – 2013 m. vasario 18 d. registruota UAB „Dorotrans“ vardu, 2013 m. vasario 18 d. registruota I. N. vardu, neatitinka tikrovės; iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vėliausiai 2013 m. vasario 1 d., taigi, mažiausiai prieš mėnesį iki I. N. nurodyto susitikimo su R. P. ir R. T., I. N. Jungtinėje Karalystėje pats asmeniškai nusipirko puspriekabę-šaldytuvą, kurią ir įregistravo Lietuvos Respublikoje 2013 m. vasario 18 d.; tai patvirtina, kad I. N. visus šiuos veiksmus atliko pats dar gerokai prieš įvykstant jo nurodytam pokalbiui su R. T. ir R. P.; pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kur liudytojas I. N. buvo 2013 m. gegužės 12 d. nuo 14.00 val. iki 20.00 val., t. y. net 6 valandas; apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojo I. N. parodymų patikimumą patvirtina aplinkybės apie jo krovinio sulaikymą ir patikrinimą, tačiau būtina pažymėti, kad šios aplinkybės ir taip buvo akivaizdžios, todėl niekaip neįrodo R. T. kaltės, ir pan. Taigi tokiais teiginiais kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius kasatorių teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymusi.

28919.

290Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo D. B. kasaciniame skunde dėstomi ir teiginiai dėl BK 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies taikymo ir BPK 305 straipsnio nuostatų laikymosi, nuteistojo D. P. – dėl BK 72 straipsnio, 189 straipsnio, 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies, 3061 straipsnio, o nuteistojo Ž. N. gynėjo – dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo. Pažymėtina, kad šie kasatorių teiginiai yra deklaratyvūs, nes iš esmės yra bendro pobūdžio ir teisiškai neargumentuoti BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio teiginiai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, minėti kasatorių teiginiai vertintini kaip nesudarantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo ir todėl turi būti palikti nenagrinėti.

29120.

292Nuteistųjų D. B. ir D. P. kasaciniuose skunduose, be kita ko, nurodomi ir teiginiai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pažymėtina, kad tokie teiginiai jų apeliaciniuose skunduose nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi šie nuteistųjų D. B. ir D. P. kasacinių skundų teiginiai taip pat turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

293Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalių nuostatų laikymosi

29421.

295Nuteistasis R. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pamatines įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, o jo kaltę iš esmės grindė vieninteliu įrodymų šaltiniu – BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę, dominuojančią įrodomąją reikšmę. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė ir tik deklaratyviai pasisakė dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymų vertinimo, visiškai nevertindamas prieštaravimų tarp šio įrodymų šaltinio ir kitų duomenų, nepagrįstai juos sumenkindamas arba iš viso apie juos nutylėdamas. Kartu kasatorius skunde taip pat kelia asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu gautų duomenų kaip įrodymo patikimumo ir liudytojo D. Ž. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautų duomenų kaip įrodymų leistinumo klausimus. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai pažeidė ne tik BPK 20 straipsnio 5 dalies, bet ir šio BPK straipsnio 1, 4 dalių nuostatas.

29622.

297Nuteistasis D. B. nurodo, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes įrodymus vertino nenuosekliai, patys sau prieštaraudami, darydami prielaidas, o ne objektyvias išvadas. Kartu kasatorius skunde, keldamas liudytojo D. Ž. parodymų kaip įrodymų sąsajumo ir leistinumo klausimą, nurodo, kad šio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip gauti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis), jei nebuvo patvirtinta bent viena aplinkybė, turinti reikšmės bylai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

29823.

299Nuteistojo Ž. N. gynėjas teigia, kad nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto R. V. parodymai, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nevertinti pagrindžiant jų vertinimą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat kelia šio liudytojo parodymų kaip įrodymų patikimumo klausimą. Nuteistojo Ž. N. gynėjas taip pat nurodo, kad D. Ž. apskritai negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, jo atliktų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai turėjo būti fiksuojami protokoluose, o ne liudytojo apklausos protokole. Be to, liudytojas D. Ž. aptardavo savo veiksmus su jį apklaususiu tyrėju, todėl šiuo atveju kalbėti apie tokio liudytojo pateiktų reikšmingų bylai aplinkybių žinojimą, kaip nurodyta BPK 78 straipsnyje, nėra prasmės. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad, be BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, buvo pažeistos ir šio BPK straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatos.

30024.

301Nuteistasis D. P. nurodo, kad teismų sprendimai iš esmės priimti, vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus visus duomenis, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Anot kasatoriaus, apkaltinamieji nuosprendžiai jam iš esmės yra grindžiami nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto I. N. nepatikimais, prieštaringais parodymais. Kasatoriaus teigimu, teismai negalėjo remtis vien tik nuo atsakomybės atleisto ir siekiančio to išvengti asmens parodymais, nes šis asmuo pats vykdė nusikalstamas veikas, o jo parodymai galėjo būti keičiami, padedant pareigūnams, nebuvo nuoseklūs ir negalėjo būti vertinami kaip neginčijami ir patikimi. Be to, kasatoriaus nuomone, D. Ž., kaip ir kiti pareigūnai, sankcionavę procesinių veiksmų atlikimą, negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, nes baudžiamojoje byloje dalyvavęs pareigūnas gali būti apklausiamas tik tokiu atveju, jei jo surašytas dokumentas ar jo turinys kelia abejonių ar neaiškumų teisme. Kartu kasatorius pažymi, kad D. Ž. nuteistiesiems darė psichologinį spaudimą, jie buvo verčiami pripažinti savo kaltę. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas.

30225.

303Nuteistasis R. T. teigia, kad baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų esminių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, nes visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių baudžiamosios bylos aplinkybių, o jo kaltę iš esmės grindė nepatikimais nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto liudytojo I. N. parodymais, suteikdami jiems išskirtinę, dominuojančią įrodomąją reikšmę, nevertindami to, ar juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, ir iš esmės neskirdami dėmesio jų vertinimui patikimumo aspektu.

30426.

305Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

30627.

307Nagrinėjamų kasatorių skundų argumentų kontekste taip pat pažymėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018), tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018).

30828.

309Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Pirmosios instancijos teismas apklausė visus kaltinamuosius, liudytojus E. D., G. N., R. V., Š. B., V. K., V. G., R. K., P. B., A. J., R. S., D. J., I. N., R. V., D. Ž., A. N., D. R., O. O., balsu perskaitė liudytojų G. N., R. V., V. G., R. K., R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų Š. B., V. K., P. B., A. J., I. N., R. V., A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis, taip pat, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė A. N. 2013 m. rugsėjo 25 d. apklausos protokolą ir jo parodymų patikrinimo vietoje apžiūros protokolą su fotolentelėmis, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 30 d. raštą Nr. (7.16/01)10T-661, išanalizavo D. Ž. 2013 m. balandžio 22 d. tarnybinį pranešimą ir 2013 m. balandžio 24 d. slapto patekimo į patalpas protokolą, pagarsino dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, pridėjo prie baudžiamosios bylos proceso dalyvių pateiktus dokumentus ir iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. kovo 23 d. bei Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. gautus raštus, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir nuteistuosius teisinančius, ir nuteistuosius kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – juos teisinančius – įrodymus.

31029.

311Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas balsu perskaitė 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. birželio 11 d. slapto patekimo į patalpas protokolus, apžiūrėjo prie šių protokolų pridėtas fotolenteles, prie baudžiamosios bylos pridėjo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2015 m. balandžio 21 d. protokolą, apklausė nuteistuosius Ž. N., D. P., R. P., balsu perskaitė nuteistojo Ž. N. gynėjo pateiktas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis dėl R. L., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. raštą dėl duomenų pridėjimo prie baudžiamosios bylos ir prie jo pridėtą kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2015 m. balandžio 21 d. protokolą, nuteistojo D. P. gynėjo pateiktas kriminalinės žvalgybos protokolų kopijas, kurias pridėjo prie baudžiamosios bylos, peržiūrėjo gautus slapto patekimo į patalpas 2013 m. gegužės 28 d., 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. birželio 10–12 d., 2013 m. birželio 15–18 d., 2013 m. birželio 28 – liepos 1 d. vaizdo įrašus (2013 m. birželio 11 d. vaizdo įrašo dalį peržiūrėjo teismo posėdyje), apklausė liudytoją D. Ž. ir balsu perskaitė šio liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 3 lapą, nuteistojo D. P. gynėjo pateiktus dokumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo dalių D. P. nutraukimu, kuriuos pridėjo prie baudžiamosios bylos, o teisėjų kolegijos pirmininkas ir prokuroras uždavė klausimus nuteistajam D. P. Kartu nagrinėjamų kasatorių skundų argumentų kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistų liudytojų R. V. ir I. N. parodymai buvo gretinami, lyginami su kitais bylos duomenimis – kitų liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, kitais rašytiniais bylos įrodymais, ir, iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, tarp jų ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistų asmenų, kaip liudytojų, parodymus, tyrėjo D. Ž. paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų loginė grandinė patvirtina nuteistųjų R. P., D. B. ir Ž. N. kaltę organizuota grupe (kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistu R. V.) neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, 2012 m. spalio 2 d. rastų puspriekabėje „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jas gabenus kontrabanda bei R. P., D. P., R. T. kaltę organizuota grupe (kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistu I. N.) neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, 2013 m. gegužės 12 d. rastų puspriekabėje „Fruehauf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jas gabenus kontrabanda.

31230.

313Kartu kasatorių argumentų dėl liudytojo D. Ž. apklausos ir jo parodymų kaip įrodymų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, žinantis kokių nors bylai išspręsti reikšmę turinčių aplinkybių. BPK nėra nustatyta draudimo į teismo posėdį kviesti ir apie jiems žinomas bylos aplinkybes pagal liudytojo apklausos taisykles apklausti Lietuvos Respublikos operatyvinės veikos (nuo 2013 m. sausio 1 d. – kriminalinės žvalgybos) įstatymo nurodytuose veiksmuose dalyvavusius ar pagal BPK ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusius policijos pareigūnus. Priešingai, pavyzdžiui, BPK 160 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Pažymėtina, kad paprastai tokių asmenų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, jų procesinio įtvirtinimo aplinkybes, aiškinantis kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tokie liudytojai prisiekia, yra įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį ir teismas priimdamas nuosprendį jų parodymais gali remtis. Taigi vien tai, kad liudytojas yra pareigūnas, atlikęs operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) ar ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitiems įrodymams patikrinti bei jiems vertinti, laikyti kaip neturinčius įrodomosios vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-361/2014, 2K-52-699/2015, 2K-51-648/2019). Tokio liudytojo apklausa rungimosi principu pagrįstame teismo procese ir jo parodymų pripažinimas nėra pagrindas pripažinti teismus šališkais ar pažeidusiais nekaltumo prezumpcijos principą.

31431.

315Iš baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojas D. Ž. atliko ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, ir operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmus, taip pat surašė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nuteistųjų disponavimo narkotinėmis medžiagomis aplinkybes, telekomunikacijų tinklais perduotos ir byloje užfiksuotos informacijos gavimą, nepažeisdamas BPK taisyklių, kaip minėta, apklausė kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusį pareigūną D. Ž., o apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikslinti su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu susijusias aplinkybes, paties D. Ž. užfiksuotas baudžiamojoje byloje esančiuose protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose, jį apklausė dar kartą. Pažymėtina, kad nuteistųjų gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė užduoti šiam liudytojui klausimus nebuvo atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta. Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai vertino liudytojo D. Ž. parodymus, duotus teisme, o ne jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas pats vertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos fiksavimo metu užfiksuoto nuteistųjų susirašinėjimo SMS žinutėmis turinį visų ištirtų bylos duomenų kontekste, o ne rėmėsi liudytojo D. Ž. pateikta nuteistųjų pokalbių telefonu ir susirašinėjimo SMS žinutėmis interpretacija. Dėl nuteistojo D. P. kasacinio skundo argumentų dėl D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu daryto psichologinio spaudimo ir vertimo prisipažinti padarius nusikalstamas veikas pažymėtina, kad abiejų instancijų teismams ši nuteistojo versija buvo žinoma ir pareigūnas D. Ž. apie tai buvo apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Jis paaiškino apsilankymo aplinkybes, kad pirmą kartą pas D. P. vyko paties nuteistojo prašymu, antrą kartą – norėdamas paaiškinti apie galimybę prisipažinus dėl nusikalstamų veikų būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Abu kartus jis vyko su vadovybės žinia ir leidimu. Be to, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. Ž. iš tiesų būtų bandęs daryti kokį nors spaudimą D. P., tokių duomenų nepateikia ir pats nuteistasis.

31632.

317Nuteistojo R. P. argumentų dėl operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos veiksmų) atlikimo metu gautų duomenų kaip įrodymų leistinumo kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas ir duomenimis, gautais taikant neviešo pobūdžio tyrimo metodus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos (Operatyvinės veiklos) įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos (operatyvinį) tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-168-139/2015,

3182K-P-94-895/2015, 2K-193-697/2017, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos (operatyvinio) tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio kriminalinės žvalgybos (operatyvinio) tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011,

3192K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015).

32033.

321Nagrinėjamų nuteistojo R. P. argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame procese įrodymais laikytini ir tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-241-303/2018).

32234.

323Iš baudžiamosios bylos matyti, kad dalis slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu gautais duomenimis teismai grindė kaltinimą nuteistajam R. P. dėl 2012 m. spalio 2 d. padarytų veikų, buvo atlikti ir informacija apie organizuojamą narkotinių medžiagų kontrabandą gauta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pagrindu. Iš šios nutarties matyti, kad ja, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu, remiantis pateikta operatyvinės bylos medžiaga siekiant patikrinti D. B., <...> Ž. N., G. N. ir O. S. galimą neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, dalyvavimą akcizinių prekių (cigarečių) kontrabandoje bei kituose nusikaltimuose, buvo sankcionuota D. B., <...> Ž. N., G. N. ir O. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolė ir fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. Iš baudžiamojoje byloje esančio išslaptinto Muitinės kriminalinės tarnybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. rašto matyti, kad operatyvinio tyrimo byloje buvo renkami ir analizuojami duomenys apie D. B. ir jo bendrininkų galbūt daromą nusikalstamą veiką – akcizinių prekių (cigarečių) kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

32435.

325Taigi OVĮ pagrindu, pagrįstai manant, kad D. B., Ž. N., G. N., O. S. ir dar vienas asmuo galbūt neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, dalyvauja akcizinių prekių (cigarečių) kontrabandoje ir kituose nusikaltimuose, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi dėl šių asmenų buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia, OVĮ 10 straipsnyje nustatyta, tvarka – jų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka. Vadinasi, OVĮ nustatytų priemonių taikymas buvo pagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Kartu pažymėtina, kad pirmiau nurodytų priemonių taikymo metu gautos informacijos pagrindu 2012 m. spalio 2 d. pasienio poste buvo patikrintas liudytojo R. V. vairuotas vilkikas su puspriekabe ir jame įrengtoje slėptuvėje buvo rastas gabentas labai didelio narkotinių medžiagų kiekio krovinys, t. y. operatyvinė (kriminalinės žvalgybos) informacija, kurios pagrindu ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasitvirtino; klausytis R. P. (ir kitų asmenų) pokalbių telefonu, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti buvo leista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi.

32636.

327Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, kaip teisingai nurodo nuteistasis R. P., pirmiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis buvo išslaptinta iš dalies, vieno asmens, dėl kurio buvo atliekami slapti operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) veiksmai, duomenis paliekant neviešus, tačiau kasatoriaus teiginiai, kad baudžiamojoje byloje buvo vadovautasi neleistinu įrodymų šaltiniu – neišslaptinta kriminalinės žvalgybos veiksmų dalimi, jų pagrindu darant prielaidas apie jo neva naudojimąsi tam tikromis ryšio priemonėmis tariamai nusikalstamai veikai daryti, yra nepagrįsti, nes teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, neišslaptinta šios nutarties dalimi nesivadovavo. Šiuo atveju buvo vadovaujamasi šios nutarties išslaptinta dalimi tikrinant, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindai atlikti operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus. Teismai šia nutartimi sankcionuotą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka pagrįstai pripažino teisėtu, ši informacija, kaip minėta, pasitvirtino. Kartu pažymėtina, kad nuteistojo R. P. kaltė dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, 2012 m. spalio 2 d. rastų liudytojo R. V. vairuotame vilkike su puspriekabe, ir jų gabenimo kontrabanda pagrįsta ne tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, gauta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties pagrindu teisėtai kontroliuojant kito nuteistojo šioje byloje D. B. susižinojimą, bet ir kitų baudžiamojoje byloje esančių ir teisme išnagrinėtų įrodymų visuma: nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto liudytojo R. V., liudytojo D. Ž. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros, patalpų kratos, asmens kratos protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ta aplinkybė, jog dalis operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) informacijos, panaudotos baudžiamajame procese, nebuvo išslaptinta, neduoda pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka yra neteisėta ir nepagrįsta, o įrodymai, kurie buvo gauti realizuojant ją, neleistini.

32837.

329Nuteistojo R. P. argumentų dėl jo parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu gautų duomenų kaip įrodymo patikimumo kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusio asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2008, 2K-370-693/2017); sistemiškai aiškinant šią baudžiamojo proceso įstatymo normą, joje nurodyta išimtis – saugumo užtikrinimas – be liudytojo ar nukentėjusiojo, turi būti taikoma ir su teisėsaugos institucijomis bendradarbiauti sutikusiam įtariamajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Kartu šių kasatoriaus argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens atpažinimas neįvardijant individualių išskirtinių jo bruožų neduoda pagrindo abejoti šio procesinio veiksmo rezultatų patikimumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2005, 2K-378/2009, 2K-7-107/2013, 2K-296-788/2017).

33038.

331Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažindami duomenis įrodymais ir juos vertindami BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalių nuostatų nepažeidė.

332Dėl nuteistojo D. B. ir nuteistojo Ž. N. gynėjo kasacinių skundų argumentų dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo

33339.

334Nuteistasis D. B. teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, neaišku, kokie jo konkretūs veiksmai atitinka organizuotos grupės požymius, be to, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ir asmenų nuolatinių, ilgalaikių ryšių požymių, taip pat nėra ne tik įrodymų, kurie pagrįstų organizuotos grupės požymius, bet ir duomenų apie jo tapatinimąsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje.

33540.

336Nuteistojo Ž. N. gynėjas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose neišdėstė argumentų, kaip pasireiškė jo ginamojo, kaip organizuotos grupės nario, vaidmuo. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.

33741.

338Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas (BK 25 straipsnio 1 dalis).

33942.

340Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius.

34143.

342Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017), be to, nurodyta, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).

34344.

344Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad: sunkiam ir labai sunkiam nusikaltimams – labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų neteisėtai laikyti, gabenti (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir narkotinėms medžiagoms gabenti kontrabanda (BK 199 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – daryti R. P. ne vėliau kaip 2012 metų gegužę iš D. B., Ž. N., R. V. subūrė keturių asmenų grupę; R. P. parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis – R. P. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą ir narkotinių medžiagų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, D. B. palaikė ryšį su kitu organizuotos grupės nariu Ž. N., taip pat informavo R. P. apie narkotinių medžiagų pakrovimo ir gabenimo kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas detales, Ž. N. paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų gabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, koordinavo narkotines medžiagas gabenančio vairuotojo R. V. veiksmus, parūpino telekomunikacijos įrenginius ryšiui su juo palaikyti ir informavo kitą organizuotos grupės narį D. B. apie narkotinių medžiagų pakrovimą Ispanijos Karalystėje į transporto priemonės slėptuvę, o R. V. vykdė Ž. N. nurodymus dėl gabenamų krovinių pakrovimo ir pristatymo laiko bei vietos, t. y. jo nurodymus su tam specialiai paruoštu vilkiku nuvykti į Ispanijos Karalystę, pasikrauti į jo slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas kontrabanda nugabenti iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas; kiekvienas grupės narys vykdė jam paskirtą vaidmenį; grupės nariai veikė laikydamiesi konspiracijos – R. P. ir D. B. tiesiogiai su labai didelį kiekį narkotinės medžiagos gabenančiu R. V. nebendravo, atitinkama informacija buvo gaunama etapais vieniems iš kitų, buvo naudojamasi kiekvienam atvejui gautais telefono aparatais ir SIM kortelėmis, kuriais atlikus veiksmus pagal nurodymą reikėjo atsikratyti, bendraujama tik SMS žinutėmis koduotai, vartojant slapyvardžius; R. V. veiksmų kontrolė kelionės metu buvo aktyvi – R. P. ir D. B. domėjosi, kur jis yra, ar laukia kontakto, kada kontaktas atsiranda, kada būna pakraunamas, kada surandamas legalus krovinys ir kur jį reikia pristatyti, ir R. V. pranešus, jog muitinės poste jo transporto priemonė yra detaliai tikrinama, labai sunerimę susitarė skubiai susitikti; grupė veikė netrumpą laiko tarpą – iki 2012 m. spalio 2 d., kol R. V. vairuojamas vilkikas buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

34545.

346Taigi R. P. suburtos grupės veikla buvo intensyvi, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, dėtos pastangos nelegalaus krovinio gabenimui užmaskuoti tam panaudojant transporto priemonėje įrengtą slėptuvę, kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams realizuoti. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, aplinkybių, susijusių su papildomų telefono aparatų su išankstinio naudojimo kortelėmis, nepriskiriamomis konkrečiam abonentui, konspiratyviu naudojimu, R. P. tiesioginio ryšio su krovinį vežančiu vairuotoju nebuvimu ir jo kontroliavimu per kitus grupės narius – D. B. ir Ž. N., narkotinių medžiagų slėpimu specialiai tam įrengtoje slėptuvėje vilkiko priekabos grindyse, tarpusavio intensyviu kontaktavimu trumposiomis žinutėmis, visuma ir vežtos narkotinės medžiagos labai didelis kiekis leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė. Vadinasi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję siekiant bendro nusikalstamo tikslo – narkotines medžiagas (kanapių dervą) slapta įvežti į Lietuvos Respubliką ir gabenti į užsienio valstybes; įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina nuteistųjų veikimą pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Kartu nagrinėjamų kasatorių skundų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai nuosprendžiuose ne tik aprašė organizuotos grupės bendrai padarytą nusikaltimą, bet ir nurodė, kaip konkrečiai padarant nusikalstamas veikas dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų, taip pat įvardijo būtinus bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: minimalų tokios grupės narių skaičių, jų susitarimą, nusikaltimų sunkumą, tam tikrų užduočių pasiskirstymą ir atlikimą.

34746.

348Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju taikytos tinkamai.

349Dėl nuteistojo R. P. kasacinio skundo argumentų dėl atitinkamai jo padarytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų kvalifikavimo kaip pavienių nusikaltimų

35047.

351Nuteistasis R. P. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką iš tęstinės nusikalstamos veikos perkvalifikuodamas į pavienes nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Anot kasatoriaus, akivaizdu, kad, nenustačius jo tyčios susiformavimo momento, jos apimties ir kryptingumo, atskiri narkotinės medžiagos gabenimo epizodai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip vienos tęstinės veikos epizodai, o ne kaip atskiri savarankiški nusikaltimai.

35248.

353Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-7-109/2013,

3542K-51-648/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-7-96/2012,

3552K-258-677/2016, 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-258-677/2016). Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-51-648/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

35649.

357Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Vadinasi, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines ar psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje

358Nr. 2K-51-648/2019).

35950.

360Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis R. P. abi veikas padarė iš esmės analogiškais veiksmais: neteisėtai veiklai vykdyti suburdavo organizuotą grupę, jos nariams duodavo nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, naudojo tarptautinių krovinių gabenimo įmonių transporto priemonių su vežamu legaliu kroviniu priedangą įrengiant slėptuves transporto priemonių priekabose, narkotines medžiagas gabeno tokiu pat maršrutu, ryšį su kitais vykdytojais palaikė vis kitu telefono aparatu su naujomis išankstino apmokėjimo kortelėmis. Kita vertus, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. P. dėl abiejų nusikaltimų neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis ir jų gabenimo kontrabanda tarėsi atskirai, būrė atskiras organizuotas grupes, taigi realizavo du atskirus sumanymus. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis R. P. sistemingai veikė bendra tyčia įgyvendindamas bendrą sumanymą iš anksto numatytais atskirais etapais dėl to paties dalyko – kontrabandos būdu pervežti narkotines medžiagas iš vienos valstybės į kitą ir taip pelnytis. Kartu nagrinėjamų nuteistojo R. P. argumentų kontekste pažymėtina, kad abu nusikaltimus skiria ir netrumpas laiko tarpas – vienas nusikaltimas padarytas ne vėliau kaip 2012 metų gegužę, kitas – ne vėliau kaip 2013 metų balandį.

36151.

362Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo R. P. tyčia analogišku maršrutu gabenti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį per kelis kartus susiformavo kiekvienu atveju savarankiškai, o ne dar prieš pirmos organizuotos grupės subūrimą, ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistasis R. P. neveikė bendra tyčia, todėl jo nusikaltimai, padaryti organizuota grupe neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabenant jas kontrabandos būdu, laikomi baigtais nuo kiekvieno atskiro kontrabandos būdu gabento labai didelio narkotinių medžiagų kiekio sulaikymo momento ir kvalifikuotini kaip atskiri nusikaltimai, o ne kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš nuosprendžio, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo R. P. padarytų nusikalstamų veikų pripažinimo viena tęstine nusikalstama veika, pirmiau nurodytų aplinkybių nevertino ir iš esmės nuosprendyje tik formaliai konstatavo, kad R. P. nusikalstami veiksmai laikytini tęstine veika, siekiant bendro rezultato.

36352.

364Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo R. P. padarytus nusikaltimus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) kaip pavienius nusikaltimus. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis R. P. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotomis grupėmis, neteisėtai disponavo labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir tas narkotines medžiagas gabeno kontrabanda. Tai, kad nuteistasis R. P. narkotines medžiagas gabeno kontrabandos būdu veikdamas organizuotomis grupėmis, matyti iš jo nusikalstamų veikų aprašymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), t. y. jo nusikalstamą veiką dėl narkotinių medžiagų kontrabandos neteisingai kvalifikavo be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad tapati situacija yra ir dėl nuteistųjų D. B., D. P., Ž. N., R. T. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad toks nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nors jis ir ydingas, nepaneigia nustatytų šios bylos aplinkybių ir pačiame skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados apie tai, kad nuteistieji narkotinių medžiagų kontrabandas padarė veikdami organizuotomis grupėms, tačiau konstatavęs, kad nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo (prokuroro apeliaciniame skunde to neprašoma) nėra galimybės ištaisyti šios klaidos, nes tai pablogintų nuteistųjų teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis), nurodytos klaidos neištaisė. Iš baudžiamosios bylos matyti, kaip nurodė ir pats apeliacinės instancijos teismas, kad organizuotos grupės požymis nuteistiesiems buvo inkriminuotas, žinomas, nuosprendyje aprašytas. Taigi jie nuo tokio kaltimo gynėsi, organizuotos grupės požymis yra aprašytas teismo nuosprendyje, tai pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nepadarė nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį, laikytina techninio pobūdžio klaida, o ne, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, kurį teisingai pritaikius būtų pabloginta nuteistųjų padėtis.

365Dėl nuteistųjų D. B. ir D. P. kasacinių skundų argumentų dėl BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

36653.

367Nuteistasis D. B. teigia, kad teismai pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, bausmių individualizavimo principus, o nuteistasis D. P. nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami jam bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti. Taigi kasatoriai, nors skunduose tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai, skirdami jiems bausmes, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

36854.

369Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006,

3702K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-429-303/2015, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikaltimą rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams (BK 58 straipsnis).

37155.

372Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), o nuteistajam D. P. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 189 straipsnio 2 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą bausmes, atsižvelgė į tai, kad: D. B. padarė du baigtus, idealiąja sutaptimi padarytus, tyčinius nusikaltimus – sunkų ir labai sunkų (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), o D. P. – keturis baigtus, idealiąja sutaptimi padarytus, tyčinius nusikaltimus – nesunkų, apysunkį, sunkų ir labai sunkų (BK 11 straipsnio 3–5 dalys); abu nuteistieji nuo psichikos sveikatos sutrikimų, alkoholio ir priklausomybės ligų nesigydė ir į įskaitą neįtraukti, bausti administracine tvarka, neteisti; jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad bendrais veiksmais kontrabandos būdu neteisėtai buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų – kanapių dervos, kurios kiekiai daug kartų viršijo labai didelio kiekio ribą, taip pat atsižvelgė į kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, išdėstė bausmių skyrimo motyvus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl nuteistajam D. P. už BK 189 straipsnio 2 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą skiria būtent laisvės atėmimo bausmę, o ne kurią nors iš šių BK straipsnių sankcijose nurodytų alternatyvių bausmių – baudą ar areštą, šį trūkumą ištaisė apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kodėl nuteistajam D. P. už nurodytus nusikaltimus būtent tokios rūšies bausmės parinkimas yra laikytinas teisingu. Be to, nagrinėjamų nuteistojo D. P. skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad tiek kaltės, tiek bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. J. už BK 3061 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skyrė kitos rūšies – su laisvės atėmimu nesusijusią – bausmę nei pagal tą patį BK straipsnį už to paties nusikaltimo padarymą nuteistam D. P., savaime neduoda pagrindo daryti išvados, kad tokia bausmės rūšis turėjo būti parinkta ir nuteistajam D. P.

37356.

374Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skiriant bausmes nuteistiesiems D. B. ir D. P. BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai. Kartu nagrinėjamų kasatorių argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuteistiesiems D. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir D. P. už BK 189 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos atitinkamai BK 189 straipsnio 2 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 260 straipsnio 3 dalies sankcijose nurodytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, o nuteistajam D. P. už BK 3061 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu BK 3061 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

375Dėl nuteistojo R. P. kasacinio skundo argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi

37657.

377Nuteistasis R. P. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tinkamai (argumentuotai) atsakė ne į visus esminius jo apeliacinio skundo argumentus arba iš viso juos ignoravo.

37858.

379Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Kartu nagrinėjamų nuteistojo kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme.

38059.

381Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistojo R. P. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodyta, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir jam paskirtų bausmių keičiama, o kita nuosprendžio dalis dėl jo pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

38260.

383Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Kartu nagrinėjamų nuteistojo R. P. argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus nurodomame BPK 332 straipsnyje išdėstyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje yra priimtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju BPK 332 straipsnio nuostatomis nesivadovavo, todėl akivaizdu, kad ir jų pažeisti negalėjo.

384Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

385Nuteistųjų R. P., D. B., D. P., R. T. ir nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinius skundus atmesti.