Byla 1A-49-149/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams ir 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Šajauskaitei, nukentėjusiesiems L. M. ir S. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. T. gynėjo advokato Gintaro Andrijausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams ir 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu, į N. A. T. bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-04-23 04:16 val. iki 2014-08-12, t. y. tris mėnesius ir 20 dienų, konstatuota, kad N. A. T. visiškai atliko šiuo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

3Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiojo S. M. civilinį ieškinį, iš atsakovo N. A. T. ieškovo S. M. naudai priteista 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, ieškinys šioje byloje paliktas nenagrinėtas.

4Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5N. A. T. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam ir jo artimam asmeniui, o būtent:

6jis, 2014 m. balandžio 23 d., apie 1.00 val., veikdamas tiesiogine tyčia, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo nerealizuotą nuosavybės teisę į S. M. priklausantį automobilį BMW X6, valst. Nr. ( - ) kurį jis (N. A. T.) tariamai įgijo pagal 2014-04-09 pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Sanresta“, išlaužęs lauko duris, įsibrovė į S. M. butą, esantį Vilniuje, ( - ), kur, grasindamas S. M. peiliu, pareikalavo perduoti jam automobilio BMW X6, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą ir užvedimo raktą, po ko surišęs nukentėjusiojo S. M. rankas, tokiu būdu atėmęs jam galimybę priešintis ir įbauginęs jį bei jo žmoną – nukentėjusiąją L. M., tuo metu buvusią bute, paėmė nukentėjusiojo S. M. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, tuo atimdamas pastarajam galimybę kviestis pagalbos, po ko, policijos pareigūnams atvykus, iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais, padarydamas didelę žalą S. M. ir L. M. teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 294 str. 2 d.

7Apeliaciniu skundu nuteistojo N. A. T. gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, o S. M. civilinį ieškinį atmesti.

8Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kai kuriuos byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pripažino jo ginamąjį kaltu ir nuteisė. Taipogi, nesant tam pakankamų įrodymų, dalinai patenkino nukentėjusiojo S. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Taip pat nurodo, kad N. A. T. kaltu neprisipažino nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme. Apelianto teigimu, jo parodymai yra nuoseklūs, ko negalima pasakyti apie byloje apklaustų nukentėjusiųjų S. ir L. M. bei liudytojų E. B., S. C. ir kt. parodymus. Teigia, kad S. C. apskritai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o teisme jo duoti parodymai neatrodo įtikinami vertinant jo galimybes beveik po dviejų metų ne tik pastebėti, atsiminti, bet dar ir patvirtinti kai kurias jo ginamąjį neva kaltinančias aplinkybes, susijusias su jo gyvenimu viešbutyje bei nuomoto automobilio identifikavimu.

9Teigia, kad nuteistajam nebuvo jokio reikalo, įsibraunant į S. M. namus ir grasinant susidorojimu, užvaldyti automobilio raktelius bei dokumentus, kadangi jis jau turėjo įsigijęs trečiadienio (5.23 val.) skrydžiui bilietą „Lufthansos“ reisui atgal į namus ir tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, apelianto tvirtinimu, byloje yra. Jis jau buvo kreipęsis į policijos komisariatą dėl padaryto prieš jį nusikaltimo ir, pasikonsultavęs, ėmėsi priemonių teisinėmis priemonėmis spręsti prieš jį bandytą įvykdyti BK 182 str. 2 d. numatytą sunkų nusikaltimą. Teigia, kad jo ginamojo manymu, su šiuo nusikaltimu yra susiję S. M., E. B. bei galbūt ir kiti šioje byloje apklausti asmenys, todėl teisme turėjo būti kritiškai vertinami jų parodymai byloje, kurioje pripažintas kaltu N. A. T..

10Apelianto teigimu, atliekant įvykio vietos apžiūrą bei sulaikant automobiliu važiuojantį įtariamąjį, nebuvo rasta daiktinių įrodymų, kurių pagrindu kategoriškai galima būtų tvirtinti, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu N. A. T. apskritai būtų buvęs pas nukentėjusįjį. Jis važiavo iš Klaipėdos ir pasiklydo, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Trasologinės ekspertizės metu iš S. M. rūsio paimti ir ištirti lyginant su N. A. T. avalyne batų pėdsakai paties eksperto duotais teisme paaiškinimais yra tikėtini dėl jų tapatumo ne daugiau, nei 68 procentais iš 100, o tai yra labai didelė paklaida, kelianti akivaizdžias abejones. Mano, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis tokios ekspertizės išvadomis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

11Ikiteisminiam tyrimui 2014-05-14 buvo J. S. pateiktas vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2014-04-23 darytas vaizdo įrašas laikotarpiu nuo 1.00 iki 1.05 val., kuris buvo įrašytas kompaktiniame diske, šis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas 2015-02-02 teismo posėdyje. Apžiūros metu nustatyta, kad kameros VKK1 (16) įrašas, jame matosi gatvės dalis, kurią 2014-04-23 1.01.05 val. prabėga tamsiai apsirengęs žmogus. Nors teismas to neįvertino, tačiau, apelianto manymu, akivaizdu, kad tas asmuo netgi vizualiai nėra panašus į N. A. T., kadangi, sprendžiant iš to asmens bėgimo greičio, judesių intensyvumo bei energingumo, kūno sudėjimo ir laikysenos jis yra jaunas, vikrus, o jo ginamasis – brandaus amžiaus (gimęs 1968 m.) ir fiziškai negalėtų šitaip bėgti, atlikti tokius judesius.

12Teigia, jog nerasta nei raktelių, nei dokumentų, nei užpuoliko dėvėtų rūbų, peilio ar ginklo, apie kuriuos savo parodymuose kalbėjo nukentėjusieji S. ir L. M.. Mobilaus telefono „Nokia“ radimas pas jo ginamąjį tikrai neįrodo to fakto, kad telefonas buvo paimtas darant nusikaltimą prieš S. M., o ne buvo paliktas jų bendravimo „Conti“ viešbutyje metu, iš kur jį pasiėmė, norėdamas grąžinti savininkui N. A. T., tačiau pamiršo tai padaryti. Jis tuo klausimu teismui pateikė išsamius parodymus.

13Nors teismas vertina kaip išsamius bei nuoseklius nukentėjusiųjų S. ir L. M. parodymus, tačiau, apelianto vertinimu, juose yra prieštaravimų ir neatitikimų apibūdinant to užpuoliko išvaizdą, aprangą ir apskritai jo panašumą į N. A. T..

14Be to, apelianto manymu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje jau nuo pat pradžių buvo atliekamas tendencingai – pradžioje portale „Delfi“ operatyviai buvo paviešinta informacija apie nusikaltusį prancūzą su N. A. T. inicialais Turniškėse ir nušviestas jo sulaikymas, įtarimai sunkiu nusikaltimu (plėšimu). Tokiu būdu šis įvykis ir byla įgijo rezonansinį pobūdį ir jo ginamajam po 2014 04 23 taikyto sulaikymo vėliau buvo skirtas bei ne kartą tęsiamas suėmimas kaip kardomoji priemonė iki pat 2014 08 12, kai dėl pateikto eilinio skundo dėl nepagrįsto pačios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas ją panaikino. Kardomoji priemonė buvo taikoma neproporcingos rūšies ir trukmės kadangi N. A. T. yra Europos sąjungos šalies pilietis, teigiamai charakterizuojamas, neteistas, nebaustas, bei turintis savo šalyje (Prancūzijoje) nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir ilgalaikį darbą. Prokuroras, atliekantis šioje byloje ikiteisminio tyrimo priežiūrą, į prašymus nereaguodavo, o baigus ikiteisminį tyrimą susipažinimo su bylos medžiaga metu apie toje stadijoje pateiktus įtariamojo bei jo gynėjo prašymų sprendimo rezultatus jų neinformavo, todėl prokurorui D. Kunigėliui, byloje palaikančiam valstybinį kaltinimą, teismo posėdyje buvo reikštas nušalinimas.

15Apelianto vertinimu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog būtent N. A. T. padarė nusikaltimą, todėl abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

16Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su iš N. A. T. priteista 7000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi, nuteistojo gynėjo manymu, tokia suma neatitinka teisingumo ir proporcingumo principams bei formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

172016-11-18 nuteistojo N. A. T. gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas pateikė Vilniaus apygardos teismui raštą, kuriame informavo, kad negins nuteistojo N. A. T., kadangi su juo nėra sudaręs susitarimo ginti pastarąjį apeliacinės instancijos teisme.

18Kadangi pagal BPK 322 str. 1 d. nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-12-08 nutartimi paskirta N. A. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Elena Šajaukaitė, – ginusi jį ikiteisminio tyrimo metu.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji prašo apeliacinį skundą atmesti.

20Nuteistojo N. A. T. gynėjo advokato Gintaro Andrijausko apeliacinis skundas atmestinas.

21Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

22Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

23Nuteistojo N. A. T. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai.

24Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

25Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją, savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

26BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014).

27Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, jog didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų, buvimas kaltininko elgesyje.

28Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. A. T. padaryto savavaldžiavimo pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. A. T. tyčios savavaldžiauti prieš nukentėjusiuosius S. M. ir L. M. kryptingumo yra pagrįstos ir teisingos. Jos pagrįstos viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: 1) nukentėjusiųjų S. M. ir L. M. nuosekliais ir nepriekaištingais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais parodymais; 2) liudytojo Artūro Bykovo teismo posėdyje duotais parodymais, kur jis parodė, kad, atvykę pagal iškvietimą, pamatė nukentėjusįjį, kuris stovėjo surištomis rankomis, šoko būsenoje, šaukė ir liepė gaudyti asmenis, kurie bandė jį apiplėšti. Nuėjęs į tą pusę, kur nubėgo įtariamasis, maždaug už 50 m. nuo namo, rado žibintuvėlį. Mano, kad įtariamasis savo automobilį buvo palikęs prie Prancūzijos rezidencijos. Ten yra vienintelis keliukas, leidžiantis privažiuoti prie Prancūzijos rezidencijos. Be nukentėjusiojo namuose buvo moteris, kuri buvo susijaudinusi. Jis įtariamojo automobilio nematė, jį matė jo porininkas, tik matė, kaip įsijungė automobilio šviesos, bandė automobilį pavyti, bet automobilis važiavo labai greitai ir pavyti nepavyko. Nukentėjusysis sakė, kad galimas užpuolikas yra užsienietis; 3) liudytojo Arūno Talučio teismo posėdyje duotais parodymais, kur jis parodė, į įvykio vietą atvyko greitai ir pastebėjo žmogaus siluetą, išbėgantį iš namo, kuris pasislėpė miške. Apžiūrėję namą rado išdaužtą rūsio langą, pradėjo žiūrėti, įjungė automobilio šviesas, pastebėjo, kaip nuo Prancūzijos rezidencijos Turniškių g. 18, nuvažiavo automobilis, bandė tą automobilį vytis, apie tai pranešė policijos kanalu ir tas automobilis kitų patrulių buvo sustabdytas; 4) liudytojo Arūno Pšitulskio teismo posėdyje duotais parodymais, kur jis parodė, kad yra kinologas, Turniškėse yra buvęs. 2014 m. balandžio mėn., kai nakties metu greičiausiai buvo bandoma apiplėšti ar patekti į namą, su tarnybiniu šunimi nusekė pėdsakais, kurie dingo ties ambasadomis; 5) 2014-04-23 patrulio Jaroslav Kovalevskij tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad jis, dirbdamas patruliu 2014-04-23 iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog iš Turniškių g. pasišalino vyriškis su paieškomu automobiliu Peugeot, kurios valst. Nr. ( - ) kurį reikia sulaikyti. Drujos – Subačiaus g. apie 3.00 val. buvo sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo Nicolas A. T.. Apie tai pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS. Į sustabdymo vietą atvyko dar keli ekipažai bei Vilniaus atsakingas pareigūnas (t. 1, b. l. 103); 6) 2014-04-19 automobilio nuomos sutartimi Nr. EAS 0419, iš kurios matyti, kad kaltinamasis N. A. T. automobilį Peugeot, valst. Nr. ( - ) išsinuomojo 2014-04-19 iki 2014-04-21, pagal įrašus sutartyje matyti, kad nuomos terminas pratęstas nuo 2014-04-21 iki 2014-04-23 (t. 1, b. l. 145-146);

297) 2014-04-24 apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad 2014-04-24 13.25 – 13.35 val. apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia E66, kuri buvo rastas ir paimtas iš 2014-04-23 naktį sustabdyto automobilio Peugeot, valst. Nr. ( - ), vairuotojo pusės priekinių durelių daiktadėžėje. Telefonas rudos spalvos, metaliniu korpusu, telefonas be pažeidimų, viduje yra SIM kortelė (t. 1, b. l. 131 - 133). Šis telefonas kartu su dar dviem mobiliojo ryšio telefonais Nokia buvo pateiktas atpažinimui nukentėjusiajam S. M., kuris atpažino telefoną Nokia E66, pažymėtą numeriu 1, šis telefonas buvo pavogtas iš jo 2014-04-23 naktį iš namų, esančių Turniškių g. 11-1. Jį atpažino pagal spalvą, bendrą išvaizdą, modelį, viduje esančią SIM kortelę ir joje esančią informaciją (t. 1, b. l. 134-135); 8) 2015-01-19 specialisto išvada Nr. 140-(2718)-IS1-252, iš kurios matyti, kad ant tirti pateikto polietileninio maišo, paimto 2014-04-23 įvykio vietos apžiūros metu nuo buto, esančio Turniškių g. 11-1, Vilniuje, rūsio grindų, atsispaudę avalynės kulno ir puspadžio pėdsakai tikėtina buvo palikti tirti pateiktos avalynės, paimtos iš įtariamojo Nicolas A. T., dešinės kojos batu (t. 1, b. l. 32-38); 9) specialisto Andriaus Žalnerausko teismo posėdyje duotais paaiškinimais apie tai, jog palaiko duotą specialisto išvadą ir paaiškino, kad pateiktoje specialisto išvadoje žodis „tikėtina“ reiškia, jog yra apie 68 procentai tikimybės. Tokią išvadą pateikė, nes bendrieji požymiai sutapo idealiai, taip pat sutapo ir keli individualieji požymiai. Vienas individualus požymis buvo labai ryškus, bet jis nebuvo pėdsake idealiai atsispindėjęs, todėl ir buvo pasirinktas žemesnis identifikacijos lygis; 10) VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis BMW X6, valst. Nr. ( - ) 2014-04-24 duomenimis buvo registruotas S. M. vardu, gyvenamosios vietos adresas nurodytas A. V. g. 14-12, Vilniuje (t. 1, b. l. 13); 11) 2015-02-02 vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas kameros VKK1 (16) įrašas, darytas 2014-04-23 laikotarpiu nuo 1.00 iki 1.05 val., Apžiūros metu nustatyta, kad, jame matosi gatvės dalis, kurią 2014-04-23 01.01.05 prabėga tamsiai apsirengęs žmogus (t. 1, b. l. 178-182); taip pat kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

30BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

31Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

32Pirmosios instancijos posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad N. A. T. 2014 m. balandžio 23 d., apie 1.00 val., veikdamas tiesiogine tyčia, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo nerealizuotą nuosavybės teisę į S. M. priklausantį automobilį BMW X6, valst. Nr. ( - ) kurį jis (N. A. T.) tariamai įgijo pagal 2014-04-09 pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Sanresta“, išlaužęs lauko duris, įsibrovė į S. M. butą, esantį Vilniuje, ( - ), kur, grasindamas S. M. peiliu, pareikalavo perduoti jam automobilio BMW X6, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą ir užvedimo raktą, po ko surišęs nukentėjusiojo S. M. rankas, tokiu būdu atėmęs jam galimybę priešintis ir įbauginęs jį bei jo žmoną – nukentėjusiąją L. M., tuo metu buvusią bute, paėmė nukentėjusiojo S. M. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, tuo atimdamas pastarajam galimybę kviestis pagalbos, po ko, atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais, padarydamas didelę žalą S. M. ir L. M. teisėms ir teisėtiems interesams.

33Dėl civilinio ieškinio dydžio

34Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

35Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

36Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

37Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. T\eismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

38Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo nuo 50000 eurų iki 7000 eur. Kolegija taip pat vertina tai, kad N. A. T. naktį, išlauždamas terasos duris įsibrovė į nukentėjusiojo namus, kuriuose grasindamas peiliu atėmė iš nukentėjusiojo automobilio raktus ir dokumentus, po to nukentėjusįjį surišo, dėl ko šis negalėjo pasipriešinti, kviesti pagalbos. Be to, kaltinamasis grasino peiliu nukentėjusiojo sutuoktiniai, kuri tuo metu laikė ant rankų vienerių metų sūnų, taip sukėlė jiems baimę ir išgąstį. Po įvykio nukentėjęs ir jo šeima jautėsi nesaugūs, dėl to turėjo imtis papildomų saugumo priemonių – sudaryti elektroninės saugos sutartį, įsigyti pavojaus mygtuką, įsigyti pistoletą savigynai ir kt. priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ir iki įvykio turėjo psichologinio ir neurologinio pobūdžio sveikatos sutrikimų, dėl to gydėsi. Todėl, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes – kad žmogus buvo užpultas savo namuose, kad jam ir jo sutuoktinei su vaiku buvo grasinama peiliu, kad jis patyrė stresą ir baimę dėl savo, savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės, kad sutuoktinei po įvykio buvo diagnozuota su įvykiu susijusios sveikatos problemos (t. 3, b. l. 154), – siekiant išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, šiuo konkrečiu atveju, kolegijos vertinimu, iš atsakovo N. A. T. ieškovui S. M. pagrįstai priteista 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

39Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimą, kuris netenkina nuteistojo gynėjo, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

40Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

41Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti iš N. A. T. valstybės naudai 138,96 Eur turėtų išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

42VGTPT prašymas netenkintinas.

43Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

44BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016).

45Šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2017 m. sausio 16 d., 10.00 val. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos nuteistajam N. A. T., išlaidas Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2017 m. sausio 18 d., todėl teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą.

46Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

47nuteistojo N. A. T. gynėjo advokato Gintaro Andrijausko apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu, į N. A. T. bausmės laiką... 3. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiojo S. M.... 4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 5. N. A. T. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą... 6. jis, 2014 m. balandžio 23 d., apie 1.00 val., veikdamas tiesiogine tyčia,... 7. Apeliaciniu skundu nuteistojo N. A. T. gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas... 8. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kai... 9. Teigia, kad nuteistajam nebuvo jokio reikalo, įsibraunant į S. M. namus ir... 10. Apelianto teigimu, atliekant įvykio vietos apžiūrą bei sulaikant... 11. Ikiteisminiam tyrimui 2014-05-14 buvo J. S. pateiktas vaizdo įrašą, kuriame... 12. Teigia, jog nerasta nei raktelių, nei dokumentų, nei užpuoliko dėvėtų... 13. Nors teismas vertina kaip išsamius bei nuoseklius nukentėjusiųjų S. ir L.... 14. Be to, apelianto manymu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje jau nuo pat... 15. Apelianto vertinimu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog būtent N. A. T.... 16. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su iš N. A. T. priteista 7000 eurų... 17. 2016-11-18 nuteistojo N. A. T. gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas... 18. Kadangi pagal BPK 322 str. 1 d. nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį... 20. Nuteistojo N. A. T. gynėjo advokato Gintaro Andrijausko apeliacinis skundas... 21. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 22. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 23. Nuteistojo N. A. T. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2... 24. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo... 25. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją, savavaldžiavimas yra tada, kai... 26. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis,... 27. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją... 28. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. A. T.... 29. 7) 2014-04-24 apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad 2014-04-24 13.25 –... 30. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 31. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra... 32. Pirmosios instancijos posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma... 33. Dėl civilinio ieškinio dydžio... 34. Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto... 35. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 36. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl... 37. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka... 39. Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų,... 40. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto... 41. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, gauta Valstybės garantuojamos... 42. VGTPT prašymas netenkintinas.... 43. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 44. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant... 45. Šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2017 m. sausio 16 d., 10.00 val.... 46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 47. nuteistojo N. A. T. gynėjo advokato Gintaro Andrijausko apeliacinį skundą...