Byla 1-135-317/2019

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamiesiems G. M., D. B., jų gynėjams advokatams Artūrui Baužai, Marinai Laurinaitienei, civilinio ieškovo atstovei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje G. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; D. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje

Nustatė

2Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su finansininke D. B., pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, į. k. ( - ), direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus, teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokia apimtimi, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, pagal jo ir finansininkės D. B. surašytus ir pasirašytus avansinius mokėjimus, išduotus vežėjų vairuotojams, kaip pagrindą piniginėms lėšoms iš ( - ) bendrovės „B“ paimti, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. iš bendrovės „B“ pagal avansinius mokėjimus parvežtoms piniginėms lėšoms – 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur) sumai, nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir šių piniginių lėšų neapskaitė bedrovės kasoje, tai 2004 metais 253231,79 Lt (73341 Eur), 2005 metais 447172,17 Lt 129510,01 Eur), 2006 metais 586630,72 Lt (169900 Eur), 2007 metais 729921,92 Lt (211400 Eur), 2008 metais 483392 Lt (140000 Eur), 2009 metais 267592 Lt (77500 Eur), 2010 metais 758925,44 Lt (219800 Eur) ir 2011 metais 579622,98 Lt (167870,42 Eur), o D. B., kompiuterio pagalba, be pateisinamų dokumentų kiekvienais metais ( - ) įmonės skolas sumažinančiai už parduotą produkciją atliekant sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01, 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažinus 2028005,04 Lt (587350,86 Eur), panaikinant skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje ir 2005 m. 479969,48 Lt (139008,77 Eur) sudengus paskolų sąskaita bei 2011 m. rugsėjo mėn. 230384,20 Lt (66723,88 Eur) priskaičiuotų palūkanų sąskaita, bei ( - ) bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažinant pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų, taip laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 priskaitė 1294684,18 Lt (374966,46 Eur) į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur) turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalį.

3Be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, į. k. ( - ), direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokia apimtimi, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. įformino išmokėjimą iš bendrovės kasos 155250,63 Lt (44963,70 Eur) sumai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pagal 59 kasos išlaidų orderius, neatitinkančius LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto „Jeigu pinigai išmokami, pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir jo numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai-žodžiais, centai skaitmenimis“ ir 19 punkto „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, reikalavimų, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 155250,63 Lt (44963,70 Eur) turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

4Be to, jis kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, į. k. ( - ), direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokia apimtimi, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, pagal 2009 m. spalio mėnesio jo avanso apyskaitą nuo kasos nurašė 3700 Lt (1071,59 Eur), kaip sumokėtus 2009-10-05 UAB „C“, tačiau šių pinigų bendrovei „C“ nesumokėjo, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 3700 Lt (1071,59 Eur) turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

5Be to, jis kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, į. k. ( - ), direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokia apimtimi, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 iš bendrovės lėšų remontavo savo šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir bendrovėje neapskaitytus automobilius, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 77952,37 Lt (22576,57 Eur) turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

6Be to, jis kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, į. k. ( - ), direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokia apimtimi, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, pagal 2004-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) pardavęs sunkvežimį MAN, valst. Nr. ( - ), K. M. individualiai įmonei už 1000 Lt (289,62 Eur), padarė bendrovei „ A“ 11699,49 Lt (3388,41 Eur) nuostolį, pagal 2007-12-17 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) pardavęs automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) UAB „C“ už 73440,64 Lt (21269,88 Eur) padarė bendrovei „ A“ 14110,27 Lt (4086,62 Eur) nuostolį, pagal 2008-08-21 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) pardavęs automobilį Komatsu FD 35-5, UAB „D“ už 1800 Lt (521,32 Eur) padarė bendrovei „A“ 22154,29 Lt (6416,33 Eur) nuostolį, pagal 2010-02-24 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) pardavęs puspriekabę Steelmec SVF 13.5-41-5, valst. Nr. ( - ), UAB „C“ už 12396,96 Lt (3590,41 Eur) padarė bendrovei „A“ 37243,31 Lt (10786,41 Eur) nuostolį, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 85207,36 Lt (24677,76 Eur) turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

7Be to, jis kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, į. k. ( - ), direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokia apimtimi, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai, 2010-03-01 bendrovės vadybininkei G. N. išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu G. N. per kelis kartus bendrovės vardu sudarė sutartis su UAB „E“ dėl naujų mobiliojo ryšio abonentų, kurių numeriai ( - ), ir pagal šias sutartis gavo 6 vnt. skirtingų modelių mobiliojo ryšio telefono aparatų „Nokia“, kuriuos ši perdavė G. M., po ko jis šių mobiliojo ryšio telefono aparatų „Nokia“ neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, jų įmonės darbuotojams neišdalino bei įjungti mobiliojo ryšio abonentai įmonės tikslams nebuvo naudojami, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 5158,79 Lt (1494,09 Eur) turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

8Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“, į. k. ( - ), direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą, suteikiančią jam teisę bendrovės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tokia apimtimi, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir priskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nesivadovavo LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 3-o punkto „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“ ir LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-os dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuorodomis, nes žinodamas, kad pagal jo ir finansininkės D. B. surašytus ir pasirašytus avansinius mokėjimus, išduotus vežėjų vairuotojams, kaip pagrindą piniginėms lėšoms iš ( - ) bendrovės „B“ paimti, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., iš bendrovės „B“ pagal avansinius mokėjimus parvežtoms piniginėms lėšoms – 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur) sumai, nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir šių piniginių lėšų neapskaitė bedrovės kasoje, tai 2004 metais 253231,79 Lt (73341 Eur), 2005 metais 447172,17 Lt 129510,01 Eur), 2006 metais 586630,72 Lt (169900 Eur), 2007 metais 729921,92 Lt (211400 Eur), 2008 metais 483392 Lt (140000 Eur), 2009 metais 267592 Lt 77500 Eur), 2010 metais 758925,44 Lt (219800 Eur) ir 2011 metais 579622,98 Lt (167870,42 Eur). Be to, jis nesivadovavo LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 5-o punkto „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir jo numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis“ ir 19-o punkto „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“ nuorodomis, nes laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. įrašė į kasos knygą ir įformino išmokėjimą iš bendrovės kasos 155250,63 Lt (44963,70 Eur) sumai pagal 59 kasos išlaidų orderius, kurie pilnai neįforminti ir pinigų gavėjų nepasirašyti. Be to, jis nesivadovavo LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719, 2004-07-12 nutarimo Nr. 876 ir 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti... gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, 9 punkto „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.”, 60 punkto „Kasmet įmonės turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu” nuorodomis, nes 2004-2010 metais neorganizavo atsiskaitymų suderinimų su ( - ) bendrove „B“, o į bendrovės apskaitos registrus įrašė atsiskaitymų su ( - ) bendrove skolos nepatvirtintus suderinimo aktus. Be to, jis nesivadovavo LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 3-o punkto „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“ ir LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-o straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-os dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ nuorodomis, nes neįvykusias finansines operacijas ir nepatvirtintas dokumentų duomenimis dėl 3700 Lt išmokėjimo „C“ įrašė į 2009 m. spalio mėn. avanso apyskaitą, be to, jis nesivadovavo LR BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-o straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatomis, nes nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 iš bendrovės lėšų remontavo savo šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir bendrovėje neapskaitytus automobilius, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2004-05-26 iki 2012-02-01, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

9D. B. kaltinama tuo, kad veikdama kartu su kasininko ir prokūristo pareigas einančiu G. M., padėjo jam pasisavinti šiam patikėtą ir šio žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ turtą, o būtent: nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d., būdamas UAB „A“ finansininke ir žinodama, kad pagal jos ir prokūristo G. M. surašytus ir pasirašytus avansinius mokėjimus, išduotus vežėjų vairuotojams, kaip pagrindą piniginėms lėšoms iš ( - ) bendrovės „B“ paimti, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., nekontroliavusi iš bendrovės „B“ pagal avansinius mokėjimus parvežtų piniginių lėšų – 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur) sumai, nors kasos knygose už visą tikrinamąjį laikotarpį pasirašinėjo ir kompiuterio pagalba be pateisinamų dokumentų kiekvienais metais ( - ) įmonės skolas sumažino už parduotą produkciją, atliekant sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą, kuriuos apskaitė 451 korespondentinėje sąskaitoje ir paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis suma, kuri buvo apskaityta 441 korespondentinėje sąskaitoje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažino 2028005,04 Lt (587350,86 Eur), panaikindama skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje ir 2005 m. 479969,48 Lt (139008,77 Eur) sudengė paskolų sąskaita bei 2011 m. rugsėjo mėn. 230384,20Lt (66723,88 Eur) priskaičiuotų palūkanų sąskaita, be to, žinodama, kad kasoje, neapskaitoma, dalis piniginių lėšų gautų iš bendrovės „B“ pagal išduotus avansinius mokėjimus, ( - ) bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažindavo pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų, taip kiekvienais metais pastoviai priskaitydavo 1294684,18 Lt (374966,46 Eur) į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, nors iš ( - ) bendrovės negavo pateisinamų dokumentų, o sąnaudų priskaitymą už rinkotyros paslaugas atlikdavo skirtingose korespondentinėse sąskaitose arba net 70, kuri buvo naudojama skolų sudengimui tarp sąskaitų ir nesusijusi su sąnaudų priskaitymu ( - ) bendrovei, tokiu būdu padėjo G. M. pasisavinti didelės vertės UAB „A“turtą, 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur), t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.

10Be to ji kaltinama tuo, kad nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05, dirbdama UAB „A“, į. k. ( - ), finansininke, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo NrIX-574 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ reikalavimus ir 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 punktą „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“ reikalavimus, vienašališkai surašė juridinės galios neturinčias pažymas ir jų nepasirašiusi, be juridinę galią turinčių dokumentų ( - ) bendrovei „B“ priskaičiavo 1294684,18 Lt (374966,46 Eur) už rinkotyros paslaugas ir šia suma padidino bendrovės sąnaudas, sumažino apmokestinamąjį pelną ir ( - ) bendrovės skolą bendrovei „A“ už parduotus medienos gaminius; pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6-o straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-os dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2-os dalies nuorodomis, žinodama, kad pagal jos ir prokūristo G. M. surašytus ir pasirašytus avansinius mokėjimus, išduotus vežėjų vairuotojams, kaip pagrindą piniginėms lėšoms iš ( - ) bendrovės „B“ paimti, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., nekontroliavusi iš bendrovės „B“ pagal avansinius mokėjimus parvežtų piniginių lėšų – 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur) sumai, nors kasos knygose už visą tikrinamąjį laikotarpį pasirašinėjo ir be pateisinamų dokumentų kiekvienais metais ( - ) įmonės skolas sumažino už parduotą produkciją atliekant sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą, kuriuos apskaitė 451 korespondentinėje sąskaitoje ir paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis suma, kuri buvo apskaityta 441 korespondentinėje sąskaitoje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažino 2028005,04 Lt (587350,86 Eur), panaikindama skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje ir 2005 m. 479969,48 Lt (139008,77 Eur) sudengė paskolų sąskaita bei 2011 m. rugsėjo mėn. 230384,20 Lt (66723,88 Eur) priskaičiuotų palūkanų sąskaita, be to, žinodama, kad kasoje neapskaitoma dalis piniginių lėšų, gautų iš bendrovės „B“ pagal išduotus avansinius mokėjimus, ( - ) bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažindavo pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų, taip kiekvienais metais pastoviai priskaitydavo 1294684,18 Lt (374966,46 Eur) į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, nors iš ( - ) bendrovės negavo pateisinamų dokumentų, o sąnaudų priskaitymą už rinkotyros paslaugas atlikdavo skirtingose korespondentinėse sąskaitose arba net 70, kuri buvo naudojama skolų sudengimui tarp sąskaitų ir nesusijusi su sąnaudų priskaitymu ( - ) bendrovei, tokiu būdu padėjo G. M. pasisavinti didelės vertės UAB „A“turtą, 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur); pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ reikalavimus ir 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 punkto „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“ reikalavimus, į 2007 m. gruodžio mėnesio apskaitos registrus įrašė jos pačios surašytas, bet nepasirašytas pažymas dėl 23426,82 Lt (6784,88 Eur) automobilių ir puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo G. M. ir 32852,66 Lt (9514,79 Eur) puspriekabių nuomos mokesčio padidinimo V. G., kurie nepateisinti bendrovės vadovo įsakymais ar sutarties pakeitimais dėl nuomos kainų padidinimo, dėl to laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo dydžio, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, tai yra kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

11Be to, ji kaltinama tuo, kad nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05, dirbdama UAB „A“, į. k. ( - ), finansininke, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, nustatantį, kad “ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”; be juridinę galią turinčių dokumentų į bendrovės apskaitos registrus įrašė 1294684,18 Lt sąnaudų, kaip priskaitymus už rinkotyros paslaugas ( - ) bendrovei „B“ ir 2005 bei 2006 metais šiuos priskaitymus surašė į ne su ( - ) bendrove susijusius registrus; pažeisdama LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 18 punktą „Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi“ ir 19 punktą „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, pasirašė kasos knygas už patikrinimą, kuriose įrašyti pinigų gavėjų nepasirašyti dokumentai; pažeisdama LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr.719, 2004-07-12 nutarimo Nr.876 ir 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punktą „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti... gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą:”, 2004-2010 metais nesuderino skolų su ( - ) bendrove „B“; dėl to laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo dydžio, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, tai yra kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

12Teismo posėdžio metu kaltinamųjų gynėja advokatė Marina Laurinaitienė pateikė teismui kaltinamųjų rašytinį prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui bei nurodė, jog kaltinamajame akte nusikaltimo veikos laikas, būdas, vieta, padariniai nurodyti abstrakčiai, nekonkrečiai, neatitinka bylos medžiagą. Kaltinime, pasak gynėjos, nurodyti duomenys nepasitvirtinti bylos medžiaga, nusikalstamos veikos aprašymas netikslus - padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai nėra nurodyti tiksliai. Vieta, laikas, kuris yra nurodytas - iš esmės nesuprantama, iš kur jie paimti. Nenurodyta, kokiu būdu M. pasisavino svetimą turtą, visa kita, kas privalo būti nurodyta kaltinamajame akte, abstrakčiai nurodyta, nekonkretizuojant. Nesuprantama, iš kur paimtos kaltinime nurodytos pasisavintos pinigų sumos, kokiu pagrindu galutinė suma susidarė. Nėra nurodyta konkrečiai kurioje vietoje buvo pasisavinti pinigai, būdas, kaip jie buvo pasisavinti. Gynėja teigia, jog prokurorė kaltinimą keitė tris kartus, byloje daug duomenų yra apie tai, kad veiksmas vyko ( - ), tačiau netirta nei įmonė ( - ), nei savininko sąskaitos, nei 25 subjektai ( - ), kurie neva davė pinigus kaltinime nurodytiems vairuotojams. Yra tik P. M. savininko ir direktoriaus žmonos atsiųsti dokumentai vokiečių kalba, kurie neišversti, nepasirašyti. Taigi tyrimas atliktas be pirminių finansinių dokumentų, o kaltinimas grindžiamas P. M. ir jo sutuoktinės pateiktais duomenimis, be jokių objektyvių duomenų, be finansinių dokumentų. Todėl, gynėjos nuomone, kaltinamasis aktas prieštarauja bylos medžiagai.

13Kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, jog teikia rašytinį gynėjos pateiktą teismui prašymą gražinti bylą prokurorei bei palaiko gynėjos nurodytus bylos gražinimo motyvus.

14Prokurorė prašė kaltinamųjų bei gynėjos prašymą gražinti bylą prokurorui - atmesti.

15Kaltinamųjų bei gynėjos advokatės Marinos Laurinaitienės prašymas tenkintinas.

16Pažymėtina, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui dar 2014 m. kovo 14d., o 2014-04-07 perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. 2015-01-09 to paties teismo nutartimi buvo priimtas analogiškas sprendimas. Iki 2018 m. lapkričio mėnesio 26 dienos ji buvo toliau nagrinėjama šiame teisme. Apylinkės teismo teisėjui 2018 metų lapkričio 20d. buvo pateiktas prokurorės prašymas „patikslinti“ kaltinamiesiems pareikštą ir jau vieną kartą prokurorės „patikslintą“ kaltinimą. Vadovaudamasis naujai pareikštu kaltinimu bei matydamas, jog pagal naujai pareikštą kaltinimą baudžiamoji byla yra teisminga ne apylinkės, o apygardos teismui, teisėjas 2018 metų lapkričio mėn. 26 d., nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.

17Teismas, įvertinęs kaltinamųjų bei gynėjos prašymuose perduoti baudžiamąją bylą prokurorui nurodytus argumentus, konstatuoja, jog kaltinamųjų bei gynėjos prašymai gražinti bylą prokurorui yra pagrįsti, nes kaltinamasis aktas bei naujai pareikštas kaltinimas, iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Dėl šios priežasties baudžiamoji byla LR BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu perduotina prokurorui.

18BPK 219 straipsnio, kuris apibrėžia reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui, 1 dalies 3 punkte imperatyviai apibrėžiama, kad be kita ko kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

19Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka šių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. LAT praktikoje pažymima, kad:

20- „ kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme, jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011);

21- „ BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 5 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. <...> Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, ją perduoda prokurorui. Taip pat svarbu, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme, bei kokiu būdu pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje“ ( LAT 2011-09-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2011);

22- “<...> nors kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės gali būti nurodytos lakoniškai, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis, tačiau iš šių aplinkybių ir duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, turi aiškėti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai“ (LAT 2009-12-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2009).

23Ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame ir svarbiausiame šios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiškiamoje oficialioje pozicijoje, turi atspindėti ne tik tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui, bet siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, kaltinamasis aktas turi būti pagrįstas racionaliais ir valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški ne tik valstybės kaltintojui, tačiau ir kitiems proceso dalyviams bei teismui. To nesant, bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali būti sklandus ir gali sąlygoti bylos nagrinėjimo trukdymą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu.

24Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje be kita ko pabrėžiama, jog: “Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.” (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką. Asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Pažymėtina, kad teisė į teisingą teismą - viena iš pagrindinių asmens teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog kaltinamuoju aktu reiškiami kaltinimai turi būti aprašyti aiškiai, suprantamai, nekelti abejonių dėl kaltinimo turinio ir esmės, ir nesudaryti teismui ar kaltinamajam bei jo gynėjui pagrindo spėlioti, ką prokuroras galėjo turėti omenyje reikšdamas vieną ar kitą kaltinimą, o gynybai formuojama būtinybė gintis nuo visų galimų kaltinimo modifikacijų yra pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a" punktą, suteikiantį kaltinamajam teisę būti jam suprantama kalba ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pagrindą ir apie teisinį šių veikų vertinimą (EZTT sprendimas byloje Pelissier and Sassi v. France, no. 25444/94, z 51, ECHR 1999-11 ir kt.).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2009 m. liepos 29 d. teismų praktikos apžvalgoje pasisakydamas dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje pažymėjo, kad „ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis); teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui, taip pat ir tais atvejais, kai kaltinimo faktinis pagrindas bei jame išdėstytų aplinkybių apimtis turi įtakos veikos kvalifikavimui pagal kitą, sunkesnį, baudžiamąjį įstatymą. Akivaizdu, jog būtent kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Jame turi būti išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, nes suformuluojamas kaltinimas nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

26Kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos visos nusikalstamos veikos aplinkybės. Formuluotės turi būti tikslios, logiškos ir trumpos, nurodant nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius (nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, pasekmės ir kt.). Baudžiamojo proceso įstatymai suformuluoti taip, kad būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminę stadiją. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999- 02-05 nutarimas).

27Kaltinamuoju aktu reiškiami kaltinimai turi būti aprašyti aiškiai, suprantamai, nekelti abejonių dėl kaltinimo turinio ir esmės, nesudaryti teismui ar kaltinamajam bei kitiems proceso dalyviams pagrindo spėlioti, ką prokuroras galėjo turėti omenyje reikšdamas vieną ar kitą kaltinimą.

28Pažymėtina, kad LR BPK 23 str. yra įtvirtinti bendrieji reikalavimai kaltinamajam aktui, kaip baigiamajam ikiteisminio tyrimo dokumentui, apibrėžiančiam bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir aukštesnių instancijų teismuose ribas. Todėl tais atvejais, kada kaltinamasis aktas, kaip šioje byloje, yra surašytas neaiškiai ir netinkamai, tai reiškia ir esminį LR BPK 44 str. 7 d. įtvirtintos kaltinamojo teisės žinoti jam pareikšto kaltinimo pobūdį, atitinkamai - ir jo teisės į gynybą pažeidimą.

29Susipažinus su kaltinamuoju aktu bei pareikštu kaltinimu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kiekvienam proceso dalyviui turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p., svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.

30Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas bei prokurorės išdėstyti kaltinimai savo turinio prasme nėra kruopščiai parengti, juose yra esminių trūkumų, nesutapimų su bylos medžiaga, nelogiškų formuluočių, kurie sudaro kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Tiek kaltinamajame akte nurodyti kaltinimai, tiek ir kelis kartus pakeisti kaltinimai bei juose suformuluoti veiksmai, kuriais kaltinami G. M. ir D. B., yra neaiškūs, logiškai nesuprantami, prieštaringi, nepagrįsti byloje esančia medžiaga. Kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų formuluotė abstrakti, nekonkreti, netiksli, pilna dviprasmybių, todėl tiek kaltinamiesiems, tiek ir gynėjai bei teismui yra nesuprantami. Tai akivaizdžiai trukdo tiek G. M., tiek ir D. B. pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK suteikta teise į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, pažeidžia sąžiningo proceso principą, kurio sudėtiniu turinio elementu laikoma kaltinamajam garantuojama teisė į teisingą teismą. Neaiškus ir netikslus kaltinimo formulavimas ne tik kaltinamiems šioje byloje asmenims apsunkina teisę į gynybą, bet ir trukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą teisme t. y. objektyviai ir išsamiai ištirti visas faktines aplinkybes bei nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje.

31Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.).

32Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą numatyta BK 184 straipsnyje, pagal kurį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaip ir turto pasisavinimo atveju, turto iššvaistymo objektyvieji požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas – BK 184 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Vadinasi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Taigi, turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

33Taigi, turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise arba jų perleidimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006 ir kt.). Vienas iš neteisėtumo aiškinimo pavyzdžių turto iššvaistymo bylose pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-192/2011.

34Patikėto ir kaltininko žinioje buvusio turto ar turtinės teisės sąvokos leidžia kalbėti apie specifinį kaltininko santykį su turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo nusikalstamos veikos dalyku, taigi ir apie specialaus subjekto požymius. Už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 ir 184 straipsniuose, atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

35Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl darant išvadą dėl turto pasisavinimo ar turto iššvaistymo sudėties buvimo kaltininko veikoje be objektyviųjų požymių taip pat nustatomi ir subjektyvieji požymiai, t. y. asmens kaltė – jo psichinis santykis su BK 183 ir 184 straipsniuose nurodytais objektyviaisiais požymiais.

36Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Apie kaltės turinį sprendžiama, inter alia, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. Panašios veikos padarymo aplinkybės sprendžiant dėl tiesioginės tyčios, vertintos, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje Nr. 2K-104/2009.

37Sprendžiant, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo turto pasisavinimo arba turto iššvaistymo požymius, ar turi būti taikoma civilinė arba drausminė atsakomybė, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus.

38Atribojant turto pasisavinimą nuo vagystės, esminis kriterijus yra kaltininko santykis su turtu. Nustačius, kad turtas kaltininkui yra patikėtas ar esantis jo žinioje, neteisėti šio turto įgijimo veiksmai, esant kitiems sudėties požymiams, vertintini kaip turto pasisavinimas, o ne kaip vagystė. Jeigu svetimą turtą užvaldo ar perleidžia asmuo, turintis priėjimą prie turto dėl savo darbo pareigų atlikimo, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuotina kaip vagystė. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu ar atlikti su juo tik technines operacijas ir neteisėtai jį pasiima.

39G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (pirmas veikos epizodas) kaltinamas tuo, kad „<...> veikdamas kartu su finansininke D. B., pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ turtą, <...> nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. būdamas UAB „A“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d ir prokūristu, <...> pagal 2004 m. gegužės 26 d. UAB „A“ direktoriaus P. H. M. surašytą prokūrą <...> pagal jo ir finansininkės D. B. surašytus ir pasirašytus avansinius mokėjimus, išduotus vežėjų vairuotojams, kaip pagrindą piniginėms lėšoms iš ( - ) bendrovės „B“ paimti, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. iš bendrovės „B“ pagal avansinius mokėjimus parvežtoms piniginėms lėšoms <...> nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir šių piniginių lėšų neapskaitė bendrovės kasoje, <...>, o D. B., kompiuterio pagalba, be pateisinamų dokumentų kiekvienais metais ( - ) įmonės skolas sumažinančiai už parduotą produkciją atliekant sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01, 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažinus <...>, panaikinant skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje ir <...> sudengus paskolų sąskaita bei <...> priskaičiuotų palūkanų sąskaita, ( - ) bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažinant pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų, taip laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 priskaitė 1294684,18 Lt (374966,46 Eur) į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur) turtinę žalą.

40Toks ydingas ir visiškai neaiškūs formulavimai kaltinimo, kuriame nenurodytas piniginių lėšų gavimo ir pasisavinimo būdas (nenurodant kuo remiantis G. M. įvardijamas kasininku, kokiu pagrindu veika buvo daroma ilgesnį laikotarpį nei G. M. atliko kaltinime nurodytas pareigas, neįvardijant kas, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokias ir už ką iš „B“ paimtas piniginių lėšų sumas parvežė, kam jas perdavė, nenurodant, kodėl jos turėjo būti apskaitytos ir pan., nenurodant kas ir kokiomis aplinkybėmis perdavė G. M. ar D. B. (jei jas perdavė) t. y. konkrečiai nenurodant piniginių lėšų perdavimo G. M. ar D. B. būdo ir aplinkybių, nenurodant konkrečiai tų lėšų pasisavinimo aplinkybių, o vartojant sąvokas „pagal surašytus ir pasirašytus avansinius mokėjimus, išduotus vežėjų vairuotojams, kaip pagrindą piniginėms lėšoms paimti, pagal avansinius mokėjimus parvežtoms piniginėms lėšoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, piniginių lėšų neapskaitė bendrovės kasoje, kompiuterio pagalba be pateisinamų dokumentų kiekvienais metais ( - ) įmonės skolas sumažinančiai už parduotą produkciją atliekant sudengimus tarp korespondentinių, korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažinus, panaikinant skolą korespondentinėje sąskaitoje, sudengus paskolų sąskaita bei priskaičiuotų palūkanų sąskaita, ( - ) bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažinant pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų priskaitė į sąnaudas už rinkotyros paslaugas“ - negali būti laikomi aiškiais ir pagrįstais teisiniais argumentais. D. B. ir G. M. naujai prokurorės surašytame kaltinime, iš esmės atkartojant ir ankstesniuose kaltinimuose nurodytas tas pačias aplinkybes, yra reiškiami kaltinimai pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, tai yra dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, jame išvardinti nusikalstamos veikos požymiai prokurorės aprašyti neaiškiai ir nesuprantamai, nenurodant esminių nusikalstamą veiką kvalifikuojančių ir faktinių aplinkybių.

41Be to, jis kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (antras inkriminuojamos veikos epizodas) tuo, kad “ <...> laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. įformino išmokėjimą iš bendrovės kasos 155250,63 Lt (44963,70 Eur) sumai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagal 59 kasos išlaidų orderius, <...> tokiu būdu iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą <...>.

42Kaip jau minėta, turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas, padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Kaltinime nurodytas „forminimas išmokėjimo iš bendrovės kasos 155250,63 Lt (44963,70 Eur) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagal 59 kasos išlaidų orderius“, negali būti laikomas tinkamu kaltinimo formulavimu dėl to, jog jame net nenurodytas piniginių lėšų pinigų perleidimo būdas.

43Be to, G. M. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „A“ turtą, <...> nuo 2006-06-06 iki 2011-07-27 iš bendrovės lėšų remontavo savo šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir bendrovėje neapskaitytus automobilius, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 77952,37 Lt (22576,57 Eur) turtinę žalą<...>.

44Toks kaltinimas ydingas ir neaiškus dėl to, jog jame nėra tinkamai nurodyti konkretūs duomenys – kas, kur, kieno nurodymu, už kokias konkrečias bendrovės lėšas remontavo ir kokius automobilius remontavo bendrovės veikloje neapskaitytus ir nenaudojamus automobilius, kuo pasireiškė turto iššvaistymas. Iš tokio kaltinimo turinio galima daryti net prielaidą, kad kaltinamasis, pats užsiimdamas kažkokių automobilių remontu, taip iššvaistė ar pasisavino svetimas pinigines lėšas. Toks kaltinimo nekonkretumas, nelogiškas ir nesuprantamas formulavimas, neleidžia teismui tinkamai įvertinti jame nurodytas aplinkybes bei priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

45Ydingas, nekonkretus, nelogiškas, nesuprantamas ir visiškai neatitinkantis įstatymo reikalavimus kaltinimas BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, kad G. M. „ <...> iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „A“ turtą, <...> pagal 2004-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ), pardavęs sunkvežimį MAN, valst. Nr. ( - ) K. M. individualiai įmonei už 1000 Lt (289,62 Eur), taip padarė bendrovei „ A“ 11699,49 Lt (3388,41 Eur) nuostolį; pagal 2007-12-17 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) pardavęs automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) UAB „C“ už 73440,64 Lt (21269,88 Eur), padarė bendrovei „ A“ 14110,27 Lt (4086,62 Eur) nuostolį, pagal 2008-08-21 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) pardavęs automobilį Komatsu FD 35-5, UAB „D“ už 1800 Lt (521,32 Eur), padarė bendrovei „A“ 22154,29 Lt (6416,33 Eur) nuostolį, pagal 2010-02-24 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) pardavęs puspriekabę Steelmec SVF 13.5-41-5, valst. Nr. ( - ), UAB „C“ už 12396,96 Lt (3590,41 Eur), padarė bendrovei „A“ 37243,31 Lt (10786,41 Eur) nuostolį, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą ir UAB „A“ padarė 85207,36 Lt (24677,76 Eur) turtinę žalą.“ Bet kokio pardavimas, nesant BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytiems požymiams, tų požymių detalus neišvardijimas, nenurodymas kaltinime iššvaistymo objektyviųjų požymių, ne tik pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, bet ir trukdo teismui priimti procesinį sprendimą pagal pareikštą kaltinimą.

46Teismui visiškai nesuprantamas, kokiais objektyvais ir veiką kvalifikuojančiais požymiais pagrįstas kaltinimas G. M. nusikalstama veika numatyta BK 184 straipsnio 1 dalyje, kur jis kaltinamas tuo, kad „<...> 2010-03-01 bendrovės vadybininkei G. N. išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu G. N. per kelis kartus bendrovės vardu sudarė sutartis su UAB „E“ dėl naujų mobiliojo ryšio abonentų, <...> pagal šias sutartis gavo 6 vnt. skirtingų modelių mobiliojo ryšio telefono aparatų „Nokia“, kuriuos ši perdavė G. M., po ko jis šių mobiliojo ryšio telefono aparatų „Nokia“ neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, jų įmonės darbuotojams neišdalino bei įjungti mobiliojo ryšio abonentai įmonės tikslams nebuvo naudojami, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą ir <...> padarė 5158,79 Lt (1494,09 Eur) turtinę žalą.“ Iš kaltinimo turinio visiškai nesuprantama, kuo pasireiškė kaltinime nurodyto turto iššvaistymas – ar tuo, kad kaltinamasis gavo mobiliojo ryšio telefonus, ar kad jų neišdalino, ar kad jie nebuvo naudojami ar kt. veiksmais.

47Analogiškai - nesuprantamai, nelogiškai ir nesilaikant aukščiau paminėtų reikalavimų t. y. nenurodant objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, yra suformuluoti kaltinimai ir D. B. nusikalstama veika numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje. Iš kaltinimų teksto turinio nėra aišku - kokiais veiksmais ir kaip kaltinamoji D. B. padėjo G. M. pasisavinti didelės vertės UAB „A“ turtą, kaltinime nenurodytas įstatyminis pagrindas, įpareigojantis D. B., apskaityti ne bendrovei išmokėtas lėšas be pirminių finansinių dokumentų ir pan.

48Toks nekruopštus, nelogiškas, turinio prasme, kaltinimų formulavimas, sudaro esminių trūkumų ir nesutapimų su bylos medžiaga, kas ne tik trukdo tiek kaltinamiesiems, tiek ir teismui suprasti kaltinimų esmę, bet ir sudaro kliūtį teisingo sprendimo priėmimui.

49Be išvardintų kaltinamojo akto bei pareikštų ir vėliau kelis kartus pakeistų kaltinimų trūkumų, byloje yra visa eilė kitų trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės.

50Byloje nėra dokumento patvirtinančio, jog G. M. buvo prokūristu, bet ir dirbo bendrovės kasininko pareigose ir, kad bendrovės pinigai jam buvo patikėti šių pareigų pagrindu. Nei kaltinamajame akte, nei bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę.

51Iš kaltinamojo akto visiškai neaišku kokiais bylos duomenimis remiantis kaltinime apibrėžta G. M. inkriminuojamų nusikaltimų pabaigos data - 2011 m. gruodžio 15 d. - nėra aišku ar tai data, kuri pagal prokurorę buvo galimos nusikalstamos veikos darymo data, ar tai yra kaltinamojo atleidimo iš darbo data. Taip pat ir mano - D. B. atžvilgiu, aš - D. B. atleista iš darbo 2011 m., o kaltinime nusikaltimo darymo laikotarpis nurodytas iki 2012-02-01.

52Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pateikta tik 35 dokumentai, kurie kaltinime įvardijami avansiniais mokėjimais - 68 800 Eur sumai (dalis iš šių dokumentų yra be parašų apie gautus pinigus (t. 7, b. 1. 30-44). Gi kaltinime nurodyta, jog surašyti ir pasirašyti avansiniai mokėjimai, išduoti vežėjų vairuotojams kaip pagrindas piniginėms lėšoms iš ( - ) bendrovės „B“ paimti, buvo 4106489,02 Lt (1189321,43 Eur) sumai. Kokiais dokumentais grindžiamas šis kaltinimas, teismui iš kaltinamojo akto esmės, neaišku. Visi būtini kaltinimui pagrįsti dokumentai (jų originalai) neišreikalauti ir teismui nepateikti, kas daro neįmanomu vertinti kaltinamųjų veiksmus pagal jiems pareikštus kaltinimus.

53Suvestinės bei sąmatos „Grynųjų pinigų išmokėjimai ( - ) Lietuvos transporto įmonių sunkvežimių vairuotojams“ (t. 7, b. 1. 45-80), kurios išverstos iš vokiečių kalbos, nėra dokumentų originalai, juose nėra ir šiuos dokumentus sudariusių asmenų vardų, pavardžių, parašų, vertėju parašų, kas trukdo teismui vertinti dokumentų autentiškumą. Avansinių mokėjimų dokumentų skaičius, pateiktas kaltinime, neatitinka pateiktų avansinių mokėjimų dokumentų skaičiui suvestinėse - dokumentų byloje pateikta ženkliai mažiau. Suvestinėse nurodytos 25 skirtingos ( - ) įmonės, tuo tarpu kaltinamajame akte nurodyta, kad vairuotojai pinigus gaudavo tik iš vienos ( - ) įmonės - „B“. Suvestinės nepagristos pirminiais finansiniais dokumentais.

54Lietuvos teismų praktikoje nusistovėjo taisyklės, kad esant tokio pobūdžio ir apimties kaltinimams, kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas turi būti itin tikslus, kadangi tokio pobūdžio bylose paprastai inkriminuojami didelės apimties sudėtingi veiksmai, kurių apimtis, padarymo būdai, padariniai turi būti aiškūs visiems proceso dalyviams. Tokie reikalavimai kaltinamųjų veikų aprašymui nėra savitiksliai, šie reikalavimai turi užtikrinti teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, objektyvios tiesos byloje nustatymą, teisingo nuosprendžio priėmimą, kaltinamųjų teisę į gynybą. Iš aukščiau aptartų kaltinimų dalies neaišku, kokius pasisavinimo ir iššvaistymo požymius atskleidžia kaltinime nurodytos aplinkybės. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos, ar konkretūs veiksmai buvo padaryti kiekvieno iš šioje byloje kaltinamo asmens, pagal pateiktus nelogiškus ir painius kaltinimus neturi galimybės nustatyti konkrečių kaltinime nurodomų nusikalstamų veikų požymius. Dėl to darytina išvada, jog esmingai pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinamajame akte nėra atskleistos nusikalstamos veikos ir nurodytų kaltinamų asmenų veikų apimtys t.y. nenurodyta kuris kaltinamasis ir ką konkrečiai padarė, nenurodyti inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo būdas ir kitos konkrečios veikų kvalifikavimui reikšmingos bei svarbios aplinkybės. Taip pažeidžiama konstitucinė kaltinamųjų teisė žinoti, kuo yra kaltinami ir tinkamo pasiruošimo gynybai, teisė.

55Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, baudžiamoji byla iki perduodant Kauno apygardos teismui, jau buvo du kartus grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kiekvieną kartą nurodant kaltinamojo akto trūkumus ar neaiškumus. Aukštesnės instancijos teismas, naikindamas pirmos instancijos teismo sprendimus, nurodydavo, jog pataisyti kaltinimus prokuroras turi teisę ir galimybę ir teisminio nagrinėjimo metu. Baudžiamoji byla teisminio nagrinėjimo stadijoje išbuvo daugiau nei 4 metus, tačiau kaltinimai, nors ir buvo keičiami, savo turiniu iš esmės nepakito – taip ir liko, kaip ir nurodoma šioje nutartyje neaiškūs, nekonkretūs, prieštaringi, nelogiški, nesuprantami ir pan. Šios itin didelės apimties bylos ilgas nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjant ankstesnius netikslius, neaiškius ir nesuprantamus kaltinimus, jos perdavimas Kauno apygardos teismui pagal naują, iš esmės savo turiniu nepakitusį ir ydingą (su šioje nutartyje nurodytais trūkumais) kaltinimą, tik rodo, jog teisminio nagrinėjimo stadijoje prokurorė neturi noro ir galimybių ištaisyti ankstesniuose teismų sprendimuose nurodytų trūkumų. Siekiant tikslo, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta tinkamai, greitai ir objektyviai, būtina priimti sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei kaltinamojo akto trukumų.

56Prieštaringi ir verčiantys spėlioti kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo teiginiai ir jo turinys neleidžia ne tik kaltinamiesiems, bet ir teismui žinoti, ką turi galvoje prokurorė, reikšdama aptartus šioje nutartyje kaltinimus. Tai grubiai pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, nes nuo tokio turinio kaltinimo nėra galimybės tinkamai gintis. LR BPK 23 straipsnis taip pat įtvirtina bendruosius reikalavimus kaltinamajam aktui. Būtent kaltinamasis aktas yra baigiamasis ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir aukštesnių instancijų teismuose ribas, tais atvejais, kada kaltinamasis aktas, kaip šiuo atveju, yra surašytas neaiškiai ir netinkamai, tai reiškia ir esminį teisės į gynybą pažeidimą.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos ne kartą yra konstatavusios: "nors kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės gali būti nurodytos lakoniškai, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis, tačiau iš šių aplinkybių ir duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, turi aiškėti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai" (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/20092009, Nr. 2K-375/2009). Kaltinamuoju aktu reiškiami kaltinimai turi būti aprašyti aiškiai, suprantamai, nekelti abejonių dėl kaltinimo turinio ir esmės, ir nesudaryti teismui ar kaltinamajam bei jo gynėjui pagrindo spėlioti, ką prokuroras galėjo turėti omenyje reikšdamas vieną ar kitą kaltinimą. Tokie išaiškinimai pateikiami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-337/2006, kur pasisakyta, jog būtent prokuroras privalo taisyti savo paties padarytas ikiteisminio tyrimo organizavimo, kontrolės ir kaltinamojo akto surašymo klaidas. Tad kuomet kaltinamiesiems (šiuo atveju D. B. ir G. M.) pareikštų kaltinimų esmė kaltinamajame akte neatskleista, tinkamai neaprašyta, nenurodytos privalomai nurodytinos pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą aplinkybės, ir tai iš esmės varžo kaltinamųjų teisę į gynybą, pripažintina, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas laikytina taip pat ir esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, ir sutinkamai su BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostata, sudaro pagrindą bylą perduoti prokurorui.Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, pareikšti kaltinimai kaltinamiesiems yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies numatytos kaltinamojo teisės. Esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

58Teisėjas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi

Nutarė

59Baudžiamąją bylą Nr.1-135-317/2019, teisminio proceso Nr. 1-65-1-00160-2012-5, kurioje kaltinami G. M. ir D. B. perduoti prokurorui ir nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

60Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu... 3. Be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės... 4. Be to, jis kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį... 5. Be to, jis kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB... 6. Be to, jis kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB... 7. Be to, jis kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą UAB „A“ turtą,... 8. Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio... 9. D. B. kaltinama tuo, kad veikdama kartu su kasininko ir prokūristo pareigas... 10. Be to ji kaltinama tuo, kad nuo 1995-08-01 iki 2011-12-05, dirbdama UAB... 11. Be to, ji kaltinama tuo, kad nuo 2004-01-01 iki 2011-12-05, dirbdama UAB... 12. Teismo posėdžio metu kaltinamųjų gynėja advokatė Marina Laurinaitienė... 13. Kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, jog teikia rašytinį gynėjos... 14. Prokurorė prašė kaltinamųjų bei gynėjos prašymą gražinti bylą... 15. Kaltinamųjų bei gynėjos advokatės Marinos Laurinaitienės prašymas... 16. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės... 17. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų bei gynėjos prašymuose perduoti... 18. BPK 219 straipsnio, kuris apibrėžia reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui,... 19. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka... 20. - „ kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio... 21. - „ BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus... 22. - “<...> nors kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės gali... 23. Ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame ir svarbiausiame šios stadijos... 24. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2009 m. liepos 29 d. teismų praktikos... 26. Kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio,... 27. Kaltinamuoju aktu reiškiami kaltinimai turi būti aprašyti aiškiai,... 28. Pažymėtina, kad LR BPK 23 str. yra įtvirtinti bendrieji reikalavimai... 29. Susipažinus su kaltinamuoju aktu bei pareikštu kaltinimu nagrinėjamoje... 30. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas bei prokurorės... 31. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 32. Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą numatyta BK 184 straipsnyje,... 33. Taigi, turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas yra neteisėtas ir... 34. Patikėto ir kaltininko žinioje buvusio turto ar turtinės teisės sąvokos... 35. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika... 36. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant... 37. Sprendžiant, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo turto pasisavinimo arba... 38. Atribojant turto pasisavinimą nuo vagystės, esminis kriterijus yra kaltininko... 39. G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (pirmas veikos epizodas) kaltinamas tuo,... 40. Toks ydingas ir visiškai neaiškūs formulavimai kaltinimo, kuriame... 41. Be to, jis kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (antras inkriminuojamos... 42. Kaip jau minėta, turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai... 43. Be to, G. M. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės... 44. Toks kaltinimas ydingas ir neaiškus dėl to, jog jame nėra tinkamai nurodyti... 45. Ydingas, nekonkretus, nelogiškas, nesuprantamas ir visiškai neatitinkantis... 46. Teismui visiškai nesuprantamas, kokiais objektyvais ir veiką... 47. Analogiškai - nesuprantamai, nelogiškai ir nesilaikant aukščiau paminėtų... 48. Toks nekruopštus, nelogiškas, turinio prasme, kaltinimų formulavimas, sudaro... 49. Be išvardintų kaltinamojo akto bei pareikštų ir vėliau kelis kartus... 50. Byloje nėra dokumento patvirtinančio, jog G. M. buvo prokūristu, bet ir... 51. Iš kaltinamojo akto visiškai neaišku kokiais bylos duomenimis remiantis... 52. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pateikta tik 35 dokumentai, kurie... 53. Suvestinės bei sąmatos „Grynųjų pinigų išmokėjimai ( - ) Lietuvos... 54. Lietuvos teismų praktikoje nusistovėjo taisyklės, kad esant tokio pobūdžio... 55. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, baudžiamoji byla iki perduodant... 56. Prieštaringi ir verčiantys spėlioti kaltinamajame akte suformuluoto... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 58. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi,... 59. Baudžiamąją bylą Nr.1-135-317/2019, teisminio proceso Nr.... 60. Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos...