Byla 1A-240-309/2019
Dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, nuteistajam K. M., jo gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.

3Priteista iš K. M. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas ( - ), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) 695,93 Eur žalos atlyginimo.

4Priteista iš K. M. nukentėjusiajam V. P. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5Nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio dalis dėl 40,18 Eur turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81. K. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 28 d., apie 22.00 val., ( - ), kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas), konflikto metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą V. P. ir padarė nosies kaulų lūžį – sužalojimą, sukėlusį V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

102. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį – atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba skirti jam švelnesnę bausmę.

112.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2019 m. gegužės 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu jis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu, su nukentėjusiojo V. P. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, parodė, kad visų to vakaro aplinkybių neprisimena, patvirtino, jog yra „karštakošis“ ir galėjo padaryti jam inkriminuotus veiksmus, tam įtakos turėjo alkoholis, priežasčių mušti V. P. nebuvo, jis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Taip pat nurodo, kad jis nuo 2019 m. gegužės 9 d. dirba UAB „F“ darbininku-krovėju, todėl dirbdamas galės atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius.

122.2. Nuteistasis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis savo kaltę pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, tačiau kartu pažymi, kad jis visų įvykio aplinkybių, taip pat ir V. P. suduoto smūgio neprisimena, nes buvo gerokai išgėręs, be to, ir liudytojų parodymai apie to vakaro įvykius nesutampa.

132.3. Apelianto manymu, teismas, skirdamas jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K- 5/2014). Pažymi, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajam sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė, iš esmės jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, šeima pragyvena iš jo gaunamų pajamų, nes jo sutuoktinė nedirba.

142.4. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis pažada pasitaisyti, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, nevartoti alkoholio, ir mano, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

153. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

16III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

174. Apeliacinis skundas atmestinas.

185. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. M. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

196. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

207. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas K. M. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas šešis kartus (penkis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 89–94, 95–96, 100–103)), esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, daug kartų yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104–108), o tai rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. M. nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. nedirbo (1 t., b. l. 109; 2 t., b. l. 75), yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad, nors ankstesniais nuosprendžiais K. M. buvo skiriamos ir švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, areštas, jo atžvilgiu buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tai nuteistojo nusikalstamų polinkių nepakeitė. Nors BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. M. už jo padarytą nusikaltimą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

218. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę nuteistasis savo skunde be kita ko pažymėjo, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

229. K. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino (1 t., b. l. 120–122), 2019 m. gegužės 2 d. apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nepamena, kad būtų smūgiavęs nukentėjusiajam į nosį, nors į teisėjos klausimą, prieštaraudamas pats sau, atsakė: „Aš viską puikiai prisimenu“ (2 t., b. l. 59–62). Pastebėtina, kad iš K. M. parodymų matyti, jog jis pakankamai išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, pacitavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų įvykio vakarą išsakytus žodžius. Be to, bylos duomenimis, K. M. 2018 m. gruodžio 28 d. 23.51 val. buvo nustatytas 1,49 promilių neblaivumas, duomenų, kad pastarasis turėtų atminties problemų, nėra, taigi jo teiginys, kad jis neprisimena sudavęs nukentėjusiajam, vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 16 d. teisiamajame posėdyje K. M., teigdamas, kad pripažįsta savo kaltę, pripažįsta sudavęs V. P., kartu pasakė: „Tegul būna, kad aš kaltas. Neįrodysiu, ko nepadariau“. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų taipogi matyti, kad K. M. nenurodė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, jis posėdžio metu tik pasakė: „Galiu atsiprašyti“ ir padavė nukentėjusiajam ranką. Suteikus K. M. paskutinį žodį, jis ir tuomet neišreiškė gailesčio, nurodė: „Nieko neturiu ko pasakyti“. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

2310. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių yra žymiai mažesnė negu BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), neturi pagrindo spręsti, kad ši bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti.

2411. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2512. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

2613. Nors skundžiamu nuosprendžiu K. M. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 10 mėnesių, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis iki šio nuosprendžio priėmimo teistas šešis kartus, penkis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui. Be to, nors Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tai jo nusikalstamų polinkių nepakeitė – po to jam priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Ikiteisminio tyrimo metu ir 2019 m. gegužės 2 d. apylinkės teisme vykusiame teisiamajame posėdyje K. M. kaltės nepripažino, o 2019 m. gegužės 16 d. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino formaliai, nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad K. M. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina ir stengiasi išvengti atsakomybės. Dėl to sprendžiama, kad K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonės ar kelių tarpusavyje suderintų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų K. M. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Taigi, nors įstatymas ir nedraudžia kaltininkui pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tenkinti apelianto prašymą ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Priteista iš K. M. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos... 4. Priteista iš K. M. nukentėjusiajam V. P. 500,00 Eur neturtinės žalos... 5. Nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio dalis dėl 40,18 Eur turtinės žalos... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1. K. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 28 d., apie 22.00 val., ( -... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 10. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo pakeisti Telšių apylinkės... 11. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2019 m. gegužės 16 d. vykusio teisiamojo... 12. 2.2. Nuteistasis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis savo... 13. 2.3. Apelianto manymu, teismas, skirdamas jam griežtą laisvės atėmimo... 14. 2.4. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis pažada pasitaisyti, nebedaryti... 15. 3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį... 16. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. 4. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 19. 6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo... 20. 7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 21. 8. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę nuteistasis savo skunde be... 22. 9. K. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino (1 t., b. l. 120–122),... 23. 10. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundžiamu nuosprendžiu... 24. 11. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės... 25. 12. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.... 26. 13. Nors skundžiamu nuosprendžiu K. M. nuteistas už vieno nesunkaus... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti....