Byla 1A-215-387/2019
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistiesiems M. J., D. Ž., gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Elenai Šajaukaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir D. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas :

4- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

5- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 24 d.

8Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 24 d.

9M. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

10D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas :

11- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

12- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

14Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant nuteistajam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

15Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 24 d.

16Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 24 d.

17D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

18Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, D. Ž. pripažintas pavojingu recidyvistu.

19Nukentėjusiojo R. Š. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintas, priteisiant solidariai iš M. J. ir D. Ž. R. Š. naudai 7 220 Eur.

20Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas, priteisiant solidariai iš M. J. ir D. Ž. 445,55 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai.

21Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas O. G., tačiau ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

22Teisėjų kolegija

Nustatė

23I. Bylos esmė

241.

25M. J., D. Ž. ir O. G. nuteisti už tai, kad 2018 m. vasario 24 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje ‑ alaus bare (duomenys neskelbiami), būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, matant kitiems žmonėms elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeisdamas viešąją tvarką kartu užpuolė nukentėjusįjį R. Š., visi bendrais veiksmais sudavė ne mažiau, kaip 9 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam nežymiai sutrikdančius sveikatą sužalojimus ‑ odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairėje pažandėje, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, odos kraujosruvas kaktoje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio klubo srityje, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. J. kartu su D. Ž. peiliais dūrė R. Š. 6 kartus į nugaros sritį ir 1 kartą į kairį sėdmenį, tuo bendrais veiksmais padarė sunkiai sutrikdančias sveikatą dvejas kiaurymines durtines-pjautines žaizdas nugaroje su pleuros ir abiejų plaučių pažeidimais bei išsivysčiusiu pneumatoraksu, ir nežymiai sutrikdančias sveikatą keturias aklas durtines-pjautines žaizdas nugaroje ir vieną kairiame sėdmenyje, taip M. J. su D. Ž. veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą R. Š. bei M. J., D. Ž. ir O. G., veikdami bendrininkų grupe, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

26II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

272.

28Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį, išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

292.1.

30Cituodamas savo proceso metu duotus parodymus, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai juos interpretavo ir vertino. Nuteistasis neneigia teigęs anksčiau nepažinojęs nukentėjusiojo, tačiau pažymi, kad fizinį smurtą vartojo turėdamas tam priežastį – tai buvo reakcija į R. Š. spyrį, nuo kurio M. J. krito per stalą ir susižalojo kojas. Apelianto teigimu, jo tolesnius veiksmus nulėmė baimė ir pyktis, nes nukentėjusysis yra už jį vyresnis, daugiau sveriantis, turintis daugiau jėgų, todėl M. J. nuo jo gynėsi. Nuteistasis taip pat nurodo, kad liudytojai galėjo sumaišyti įvykių seką, nes veikos padarymo metu beveik visi buvo neblaivūs. Be to, bare garsiai grojo muzika, buvo prieblanda, todėl tam tikros aplinkybės galėjo atrodyti kitaip nei buvo iš tikrųjų. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apygardos teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jų skundžiamame nuosprendyje net nepaminėjo.

312.2.

32Pasak M. J., jo veika turi buti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju fizinio smurto panaudojimo motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos, o noras apsiginti ir pyktis dėl spyrio į koją. Nuteistasis nurodo, kad jam kilo nepasitenkinimas dėl neblaivaus nukentėjusiojo veiksmų, kuris elgėsi provokuojančiai – kelis kartus buvo sukėlęs konfliktines situacijas su O. G., buvo išėjęs į kiemą aiškintis, kabinėjosi prie kitų ir provokavo juos. Anot apelianto, toks nukentėjusiojo elgesys baigėsi nusikaltimo padarymu. Tačiau nepaisydamas šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. J. veikos motyvai buvo chuliganiški.

332.3.

34Nuteistojo teigimu, jam specialisto išvada Nr. G 316/2018(05) nustatyti sužalojimai, buvo padaryti nukentėjusiojo veiksmais. Pasak M. J., jis niekada neneigė to fakto, kad besigindamas nuo R. Š., kelis kartus (2 – 4 kartus) dūrė jam. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jis apibūdino ir parodė naudoto peilio matmenis, tačiau jo nurodytus duomenis atitinka tik trys iš septynių nukentėjusiajam nustatytų pjautinių žaizdų. Anot M. J., ši aplinkybė patvirtina, kad likę sužalojimai buvo padaryti kitu įrankiu. Taip pat nuteistasis akcentuoja, kad jo peiliu padaryti sužalojimai, vadovaujantis specialisto išvada, atitinka tik nesunkų sveikatos sutrikdymą.

352.4.

36M. J. teigimu, apygardos teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiką dar ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien tai, jog veika buvo padaryta viešojoje vietoje, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Anot nuteistojo, jis specialiai neatlikinėjo jokių veiksmų tam, kad kiti asmenys būtų įbauginti, išgąsdinti ar pan. Be to, M. J. atkreipia dėmesį į tai, kad niekas iš bare buvusių asmenų nepasišalino ir nepabėgo dėl kilusio konflikto. Nė vienas liudytojas nenurodė, kad išsigando ar kad jam matyti veiksmai sukėlė stiprų nepasitenkinimą. Nuteistasis akcentuoja, kad konfliktai šiame bare buvo įprasti ir lankytojai prie to jau buvo pripratę. M. J. taip pat pabrėžia, kad specialiai nesirinko vietos kad pademonstruoti neva chuliganiškus veiksmus ar smurtą, kaip teigiama kaltinime. Taip pat su niekuo dėl nieko nesitarė.

372.5.

38Nuteistasis prašo panaikinti apygardos teismo jam nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o būtent tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe. Anot M. J., tai, kad įvykio metu jis buvo blaivus, patvirtino kaip liudytojai byloje apklausti asmenys. Apeliantas taip pat nurodo dėl nieko iš anksto nesitaręs su D. Ž. ir O. G., jų nieko neprašė, taip pat nebuvo atlikęs jokių konkliudentinių veiksmų.

392.6.

40Prašydamas nustatyti jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), M. J. akcentuoja, kad jis niekada neneigė sudavęs kelis smūgius ir kelis kartus dūręs nukentėjusiajam. Anot nuteistojo, jis savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgį ir labai išgyvena dėl padarytų veiksmų.

412.7.

42Vadovaudamasis teismų praktika, M. J. teigia, kad pirmos instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta. Pasak nuteistojo, yra akivaizdu, kad jam ir D. Ž., kuris skundžiamu teismo nuosprendžiu yra pripažintas pavojingu recidyvistu, negalima skirti identiškų bausmių, nes M. J. anksčiau neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Anot apelianto, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, jam turi būti paskirta bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei atsakomybę už jo įvykdytą veiką nustatančio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

432.8.

44M. J. nurodo tik iš dalies sutinkantis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu ir prašo sumažinti R. Š. priteistą sumą. Pasak nuteistojo, neturtinė žala turi būti pagrįsta tolesnio gydymo ar sužalojimo pasekmių medicininiais dokumentais, reabilitacija ar jaučiamo skausmo diagnozavimu. Be to, nuteistasis pažymi, kad jo turimais duomenimis, nukentėjusysis nėra pakeitęs gyvenimo būdo, toliau lankosi baruose, girtauja, buvo atvykęs į teismo posėdį paraudusiomis akimis ir nerišliai kalbėjo.

452.9.

46Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. M. J. pažymi, kad niekada nebuvo konfliktiškas, dirbo užsienyje, o nuo 2018 m. registravosi darbo biržoje, kad galėtų rasti darbą ir išlaikyti savo šeimą bei tris mažamečius vaikus. Nuteistojo teigimu, jis norėtų kuo greičiau grįžti iš įkalinimo įstaigos, kad galėtų pradėtų naują gyvenimą su savo šeima, nes pastaruoju metu turėjo daug laiko savo poelgiams apgalvoti.

473.

48Apeliaciniame skunde D. Ž. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir išteisinti jį dėl šio nusikaltimo padarymo.

493. 1.

50Apeliantas nurodo pripažįstantis smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir sudavęs jam kelis smūgius, tačiau neigia dūręs peiliu. Pasak D. Ž., jis to padaryti ir negalėjo, nes įvykio metu su savimi jokio peilio neturėjo. Nuteistasis pažymi, kad tai, jog jis rankoje laikė peilį, patvirtino tik konflikto metu bare buvusi visiškai neblaivi M. K. ir teisme net neapklaustas R. T.. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pastarasis teigė matęs peilį vieno iš nukentėjusįjį mušusių asmenų, t. y. M. J., o ne nuteistojo – D. Ž. – rankoje. Pasak apelianto, daugiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą veiką. Anot nuteistojo, teisme kaip liudytojas apklaustas M. L. pripažino, kad apie tai, jog nuteistasis ir M. J. neva subadė R. Š., sužinojo tik iš kalbų. Pats įvykio nematė ir nieko konkrečiau nurodyti negali, tačiau nepaisant to, pripažindamas D. Ž. kaltu, apygardos teismas vadovavosi pastarojo liudytojo parodymais.

513. 2.

52Apeliantas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu buvo naudojami du peiliai. Atlikus ekspertizes ir apklausus ekspertus, šios aplinkybės byloje nustatyti nepavyko.

533. 3.

54Nuteistojo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas nesant jokių jo kaltės įrodymų, atsižvelgiant vien į praeitį ir ankstesnius teistumus. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

55III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

564.

57Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino M. J. ir D. Ž. kaltais sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. Š. sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką.

58Dėl M. J. ir D. Ž. kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą

595.

60Nesutikdamas su jam priimtu nuosprendžiu, M. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ir vertino jo parodymus. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad fizinį smurtą vartojo turėdamas tam priežastį – tai buvo reakcija į nukentėjusiojo spyrį, nuo kurio M. J. nukrito ir susižalojo kojas. Nuteistojo teigimu, jo tolesnius veiksmus nulėmė baimė ir pyktis, nes R. Š. yra už jį vyresnis, daugiau sveriantis, turintis daugiau jėgų. Būtent dėl to grumtynių metu, stengdamasis ištrūkti iš nukentėjusiojo, jis 2 – 4 kartus dūrė R. Š. peiliu. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

615.1.

62Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti M. J. būtinąją gintį reglamentuojančias teisės normas. Kaip pagrįstai pažymima skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo nurodytų įvykio aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, nukentėjusiojo R. Š., liudytojų D. D., M. K., D. Č. parodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. vasario 24 d., apie 21 val., tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų įvyko konfliktas. Muštynės prasidėjo į barą atėjus D. Ž., kuris užpuolė R. Š.. Vėliau prie D. Ž. prisijungė O. G. ir M. J.. Tiek nukentėjusysis, tiek kaip liudytojai byloje apklausti asmenys parodė, kad iš pradžių muštynės vyko tarp R. Š. ir nuteistųjų – M. J., D. Ž. bei O. G. – o vėliau, nukentėjusiajam nukritus, pastarieji apstojo jį ratu, spardė ir mušė. Pažymėtina, kad ne tik nukentėjusysis, bet ir nė vienas iš įvykį stebėjusių asmenų negalėjo patvirtinti M. J. teiginių, kad jis buvo užpultas R. Š. ir sužalojo jį peiliu besigindamas nuo nukentėjusiojo pavojingų veiksmų. Šių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir kiti byloje nuteisti asmenys – O. G. bei D. Ž.. Pastarieji nurodė, kad jie visi mušėsi. O. G. taip pat paaiškino, kad po įvykio M. J. jam pasakojo, jog tris kartus buvo dūręs peiliu nukentėjusiajam į koją (8 t., b. l. 120, 124). Be to, liudytojai D. Č., D. D. parodė, kad R. Š. buvo sužalotas peiliu muštynių metu, t. y. tuomet, kai jam gulint ant grindų, šalia jo buvo visi nuteistieji (8 t., b. l. 91, 62–64), o ne vien M. J., kaip kad yra teigiama apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama ir į tai, kad M. J. viso proceso metu keitė savo paaiškinimus (5 t., b. l. 109–109, 118–119, 123, 137–138; 8 t., b. l. 122–123). Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo teiginiai, kur jis nurodo, kad sužalojo peiliu R. Š. besigindamas nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, tuo metu, kai šis buvo užšokęs ant jo ir laikė, vertinami kaip gynybinė pozicija siekiant sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Aukščiau aptartais įrodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Š. buvo sužalotas M. J. ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą jų abipusio konflikto metu. Pažymėtina, kad vadovaujantis šios kategorijos bylose suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008/ 2K-392/202, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015), esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės puolančiosios. Apelianto nurodomi argumentai, kad jam specialisto išvada taip pat buvo nustatyti nežymūs kūno sužalojimai, kuriuos, anot M. J., jam muštynių metu padarė R. Š., neturi esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą.

635.2.

64Teisėjų kolegija sutinka su M. J. teiginiais, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. Š. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta kelių asmenų neteisėtais veiksmais, tačiau priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo turėto peilio matmenis atitinkančiu peiliu nukentėjusiajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. pG 561/2018 (05) konstatuota, kad pagal randus odoje, nustatyti kokiais įrankiais buvo padaryti sužalojimai ir kokių išmatavimų turėjo būti įrankis (-iai), vertinant sužalojimų matmenis, nėra galimybės (4 t., b. l. 23). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kur yra nurodoma, kad dėl M. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, atmetami kaip nepagrįsti.

656.

66Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Ž. nurodo, kad įvykio metu jokio peilio neturėjo, o apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam priimtas nesant jokių jo kaltės įrodymų, atsižvelgiant vien į praeitį ir ankstesnius teistumus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo teiginiais.

676.1.

68Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. Ž. peilio turėjimo aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis objektyviais byloje esančiais duomenimis. Apygardos teismas teisingai akcentavo liudytojos M. K. parodymų svarbą, kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė įvykio vakarą mačiusi D. Ž. rankoje peilį (1 t., b. l. 140–142, 143–144; 8 t., b. l. 63–65). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja šios liudytojos parodymų teisingumu, akcentuodamas tai, kad 2018 m. vasario 24 d. vakarą M. K. buvo neblaivi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo įrodymų šaltiniu spręsdamas D. Ž. kaltės klausimą. Šios išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad M. K. paaiškinimai atitinka kitais byloje surinktais įrodymais – nuteistųjų O. G., M. J., liudytojų V. R., M. L., nukentėjusiojo R. Š. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis – nustatytas faktines aplinkybes.

696.2.

70Antai nuteistasis O. G. teisme patvirtino, kad M. K. buvo jam pasakojusi, jog matė D. Ž. rankoje peilį ir apibūdino jį. Anot nuteistojo, liudytoja aiškiai nurodė mačiusi peilį, kuris buvo šviesios, metalo spalvos (8 t., b. l. 120).

716.3.

72Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija svarbiu įrodymu taip pat laiko nuteistojo M. J. parodymus, ta apimtimi, kur jis nurodo dūręs nukentėjusiajam peiliu tik 2 – 4 kartus (8 t., b. l. 122–123). Nuteistasis teigė, kad kiti smūgiai R. Š. galėjo būti suduoti kito, jam nežinomo, asmens. Tačiau byloje neginčijamai nustačius, kad be nukentėjusiojo muštynėse dalyvavo tik O. G., M. J. ir D. Ž., o O. G. peilio su savimi neturėjo, darytina pagrįsta išvada, kad niekas kitas, išskyrus D. Ž., nukentėjusiojo peiliu sužaloti negalėjo. Vertindama nuteistojo M. J. parodymus teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į tai, kad jį ir kitus nuteistuosius sieja draugiški santykiai, bet ir į jo parodymų nenuoseklumą baudžiamojo proceso metu.

736.4.

74Teismų praktikoje yra nurodyta, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017). Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo M. J. parodymų dalimi, kur jis nurodė sužalojęs nukentėjusįjį besigindamas nuo pastarojo pavojingų veiksmų. Tačiau kita nuteistojo parodymų dalis, o būtent jo teiginiai apie tai, kad R. Š. buvo sunkiai sužalotas ne vien jo neteisėtais veiksmais, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl laikytina patikima. Pastarąsias M. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik aukščiau aptarti M. K. ir O. G. parodymai, bet ir atskiri nukentėjusiojo teiginiai bei jo telefoninių pokalbių metu su D. K., O. G. išsakytos frazės, kiti byloje surinkti įrodymai.

756.5.

76Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertinant tiek nuteistųjų O. G., M. J., tiek nukentėjusiojo R. Š. parodymus, būtina atsižvelgti į jų ankstesnę pažintį ir į byloje esančius duomenis, patvirtinančius galbūt minėtiems asmenims proceso metu darytą įtaką, siekiant padėti nuteistajam D. Ž. išvengti gresiančios griežtos ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis byloje nustatyta, kad iš karto po nagrinėjamoje byloje D. Ž. inkriminuojamų veikų padarymo jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kalbėdamasis su D. K., nuteistasis nurodė, kad yra išvažiavęs iš miesto ir „<...> yra „ant slidžių“ <...>“ (3 t., b. l. 148). Atsakydamas į šiuos D. Ž. žodžius, D. K. patarė jam negrįžti į miestą. Taip pat nurodė, kad „<...> jis su visais bazarino (kalbėjosi – teisėjų kolegijos pastaba) ir visus užtildė <...>“, tad D. Ž. gali jaustis drąsiai (3 t., b. l. 148). Tą aplinkybę, kad nuteistajam buvo bandoma „padėti“ išvengti baudžiamosios atsakomybės patvirtina ir kitos D. K. išsakytos frazės – „ <...> aš viską padariau <...> gali būti ramus“; „ <...> yra rimtesnių draugų tavo pusėje“ ir kt. (3 t., b. l. 149–150). Teisėjų kolegija kritiškai vertina kaip liudytojo byloje apklausto D. K. parodymus, kuris atsakydamas į apygardos teismo klausimus, nurodė, kad užfiksuotų pokalbių metu kalbėjo su D. Ž. visai apie kitus reikalus (8 t., b .l. .89). Tokius liudytojo paaiškinimus paneigia ne tik pokalbių laikas (iš karto po R. Š. sužalojimo), bet ir jų turinys, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad yra kalbamasi apie nukentėjusiojo subadymą ir konfliktą bare. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės galėtų paaiškinti ne tik M. J. nenorą nurodyti kitą, kartu su juo peiliu nukentėjusįjį sužalojusį asmenį, bet ir paties nukentėjusiojo tam tikrą parodymų nenuoseklumą.

776.6.

78Antai apklausiamas apygardos teisme R. Š. nurodė reiškiantis civilinį ieškinį asmenims, kurie badė jį peiliu – M. J. ir D. Ž.. Nukentėjusysis aiškiai nurodė jokių pretenzijų neturintis tik O. G. (8 t., b. l. 61). Tačiau vėliau, atsakydamas į gynėjos klausimus, R. Š. jau teigė galintis nereikšti civilinio ieškinio D. Ž., jei „advokatė taip nori“, nes jokio peilio jo rankose nematė. Nukentėjusysis pažymėjo, kad nori žalos atlyginimo tik iš tų asmenų, kurie jį badė peiliu, kuriuos nustatys teismas (8 t., b. l. 61). Taigi R. Š. iš esmės pripažino, kad buvo badomas peiliais kelių vyrų, ne vieno. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 1 d., kalbėdamasis telefonu su D. K. ir sakydamas, kad nori gauti iš jį sužalojusių asmenų 1500 Eur žalos atlyginimą, nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad jį mušė trys asmenys (8 t., b. l. 104). Savo pokalbio su O. G. metu, R. Š. teigė, kad šis „ <...> tik bandė įsibėgėjęs futbolo kamuolį spardyti <...>“(muštynių metu spardė nukentėjusįjį – teisėjų kolegijos pastaba). Apie dūrius peiliu nukentėjusysis užsiminęs nebuvo (3 t., b. l. 106). Kaip jau buvo minėta, bylą nagrinėjant teisme R. Š. O. G. civilinio ieškinio taip pat nereiškė.

796.7.

80Tą aplinkybę, kad nukentėjusįjį peiliais žalojo ne tik M. J., bet ir D. Ž., taip pat patvirtino liudytoja V. R., nurodžiusi, kad kitą po įvykio dieną bendravo su M. L., kuris jai buvo pasakojęs, jog konflikto metu O. G. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, o D. Ž. dūrė R. Š. į nugarą. Anot liudytojos, iš M. L. ji sužinojo, kad vėliau M. J., jau gulėjusiam ant grindų R. Š., kelis kartus dūrė tuo pačiu ar kitu peiliu (2 t., b. l.11–13, 8 t., b. l. 92). Apeliaciniame skunde D. Ž. pagrįstai nurodo, kad apklausiamas teisme M. L. paneigė sakęs šiuos žodžius V. R., tačiau vertindamas šio liudytojo paaiškinimus teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis palaiko draugiškus santykius su nuteistaisiais. Be to, M. L. iš dalies patvirtino liudytojos parodymus, pripažindamas, kad jos nurodytą dieną buvo atvažiavęs pas V. R. ir bendravo su ja (8 t., b. l. 92), tačiau tą padarė tik teismui atlikus akistatą tarp jo ir minėtos liudytojos. Prieš tai apklausiamas tame pačiame teismo posėdyje liudytojas teigė, kad pas O. G., kuris tuo metu gyveno kartu su V. R. pastarosios bute, niekada nėra buvęs (8 t., b. l. 88). Byloje nesant duomenų, patvirtinančių galimą liudytojos V. R. suinteresuotumą bylos baigtimi, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme duotais paaiškinimais, susijusiais su iš liudytojo M. L. sužinotomis aplinkybėmis apie D. Ž. muštynių metu atliktus veiksmus.

816.8.

82Įvertinus aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad nukentėjusysis, nors tiesiogiai ir nebuvo nurodęs, kad tarp jį peiliu sužalojusių asmenų buvo D. Ž., visą laiką tiek telefoninių pokalbių metu, tiek teisme kalbėjo apie kelis jį sužalojusius asmenis; įvykio metu R. Š. buvo mušamas trijų asmenų, vienam iš kurių nukentėjusysis nuo pat proceso pradžios jokių pretenzijų nereiškė (O. G.); liudytojai M. K. patvirtinus, kad ji matė nuteistojo rankoje peilį, o nuteistajam M. J. nurodžius, kad jis negalėjo padaryti R. Š. visų pastarajam nustatytų pjautinių žaizdų, teismas laiko byloje įrodytu, kad D. Ž., veikdamas kartu su M. J., durdamas peiliu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Dėl M. J. ir D. Ž. veiksmų kvalifikavimo

837.

84Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistųjų kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą nustatymo, tačiau pažymi, kad pripažindamas D. Ž. ir M. J. kaltais pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas jų veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

858.

86Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013). Chuliganiškos paskatos, kaip sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys.

879.

88Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo dėl kilusių asmeninių nesutarimų ir keršto, o ne dėl chuliganiškų paskatų, kaip kad konstatavo apygardos teismas. Nors skundžiamame nuosprendyje pažymima, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pats D. Ž. pripažino, jog ankstesnis tarp jo ir R. Š. kilęs konfliktas, kurio metu pastarasis sudavė D. Ž. grafinu per galvą, neturėjo įtakos 2018 m. vasario 24 d. įvykusioms muštynėms, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Apklausiamas teisme pats D. Ž. paaiškino, kad jam atėjus į barą ir pamačius nukentėjusįjį, jie pradėjo kalbėtis apie prieš savaitę tarp jų kilusį konfliktą. Pasak nuteistojo, R. Š. reagavo agresyviai, dėl to jie ir pradėjo muštis (8 t., b. l. 124). Liudytojos D. D., M. K. (8 t., b. l. 63, 64), nuteistasis O. G. (8 t., b. l. 120–121) parodė, kad muštynes pradėjo D. Ž., kuris įbėgęs į barą jau kažką rėkė nukentėjusiajam ir iš karto jį užpuolė. Byloje nustatyta, kad iki D. Ž. atėjimo į smuklę jokio konflikto su fizinio smurto panaudojimu nebuvo. Bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis O. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad muštynės tarp D. Ž. ir R. Š. tikriausiai kilo dėl anksčiau tarp jų įvykusio konflikto, kai pastarasis sužalojo D. Ž.. Nuteistojo teigimu, pats D. Ž. jam buvo sakęs, kad šito taip nepaliks. O. G. taip pat parodė priekaištavęs M. J., kad jis įsikišo ne į savo reikalus, nes tai yra D. Ž. ir R. Š. tarpusavio problemos (5 t., b. l. 11–12, 14–16, 120–121). Liudytoja M. K. paaiškino, kad žinojo, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo yra kažkokių pykčių. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Ž. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį norėdamas atkeršyti jam už prieš tai R. Š. nuteistajam padarytą sužalojimą (galvos traumą sudavus grafinu), todėl jo veiksmai nesudaro BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikaltimo sudėties.

8910.

90Analogiškai vertinamas ir M. J. įvykdytas nusikaltimas. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė perkvalifikuoti jo veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad fizinį smurtą vartojo savigynos tikslais. Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad šie M. J. teiginiai neatitinka byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių (žr. 5.1 papunktį), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti ir to, kad nuteistasis vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį neturėdamas tam jokios priežasties. Apeliaciniame skunde M. J. taip pat nurodo, kad jam kilo nepasitenkinimas dėl neblaivaus nukentėjusiojo elgesio, kuris kelis kartus buvo sukėlęs konfliktines situacijas su jo draugu, O. G., buvo išėjęs į kiemą aiškintis, kabinėjosi prie kitų ir provokavo juos. Šiuos nuteistojo teiginius patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Byloje neginčijamai nustatyta, kad prieš muštynių pradžią tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji – O. G. ir M. J. – sėdėjo prie vieno stalo bare ir vartojo alkoholinius gėrimus. Abu nuteistieji paaiškino, kad jiems leidžiant laiką kartu tarp O. G. ir R. Š. kelis kartus buvo kilę žodiniai konfliktai, jie buvo išėję į lauką „pasiaiškinti“, tačiau viskas baigdavosi apsistumdymu (8 t., b. l. 60–62, 120–121). M. J. savo ruožtu paaiškino, kad jį ir O. G. siejo draugiški santykiai. Atvažiavęs į Panevėžį, M. J. susirašinėjo su O. G. ir atėjo į barą su juo susitikti. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad kartu su O. G. ir R. Š. buvo išėjęs iš baro, matė, kad pastarieji pykosi lauke ir buvo apsistumdę (8 t., b. l. 122). Nukentėjusiojo, liudytojos D. D. parodymais byloje nustatyta, kad O. G. ir M. J. kartu įbėgo į barą ir, prisijungę prie D. Ž., pradėjo mušti R. Š.. Įvertinusi šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad prieš muštynių pradžią tarp M. J. ir R. Š. jau buvo susiklostę tam tikri asmeniniai santykiai. Taip pat tarp jų buvo kilę ir nesutarimų, nes nukentėjusysis konfliktuodavo su M. J. draugu – O. G., kurį nuteistasis akivaizdžiai norėjo apginti (kilus konfliktui tarp O. G. ir nukentėjusiojo, buvo kartu su jais išėjęs į lauką; įbėgęs į barą kartu su O. G., pradėjo mušti R. Š.), o tai ir tapo fizinio smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį priežastimi. Teisėjų kolegijai nustačius, kad M. J. įvykdė nusikalstamą veiką ne dėl chuliganiškų paskatų, darytina išvada, kad jo veiksmai nesudaro jam inkriminuoto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto nusikaltimo sudėties.

9111.

92Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad M. J. ir D. Ž. nusikalstamos veikos motyvu buvo ne chuliganiškos paskatos, pakeičiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis dėl M. J. ir D. Ž. nuteisimo pagal jiems pareikštus kaltinimus dėl nusikaltimų, nustatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, pripažįstant nuteistuosius kaltais padarius nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog perkvalifikavus D. Ž. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1dalį, keistinas ir pirmosios instancijos sprendimas pripažinti D. Ž. pavojingu recidyvistu. D. Ž. pavojingu recidyvistu pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą – tai yra kaip asmuo būdamas recidyvistu, padaręs naują labai sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog D. Ž. padarė sunkų nusikaltimą, o tai neatitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.

9312.

94Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias nuteistųjų įvykdytos veikos – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – padarymo aplinkybes:

9512.1.

96M. J. ir D. Ž., veikdami bendrininkų grupe, 2018 m. vasario 24 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje ‑ alaus bare (duomenys neskelbiami), peiliais 6 kartus dūrė R. Š. į nugaros sritį ir 1 kartą į kairį sėdmenį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkiai sutrikdančias sveikatą dvejas kiaurymines durtines-pjautines žaizdas nugaroje su pleuros ir abiejų plaučių pažeidimais bei išsivysčiusiu pneumatoraksu, ir nežymiai sutrikdančias sveikatą keturias aklas durtines-pjautines žaizdas nugaroje ir vieną kairiame sėdmenyje. Šiais savo veiksmais nuteistieji įvykdė nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

9713.

98Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pakeičiant nuteistųjų veikų kvalifikavimą, yra siekiama ištaisyti teisės taikymo klaidą. Nagrinėjamoje byloje ypatingą reikšmę turi tai, kad perkvalifikavus M. J. ir D. Ž. įvykdytas veikas pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, nuteistiesiems pareikštuose kaltinimuose nurodomos esminės faktinės veikų padarymo aplinkybės išlieka nepakitusiomis. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos nuteistųjų teisė į gynybą ir jų teisė žinoti kuo jie yra kaltinami.

9914.

100Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogišką nuomonę dėl susidariusios situacijos savo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime „Dėl kaltinimo keitimo teisme“ buvo išsakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta.“ Šioje byloje aktualu ir tai, kad patys nuteistieji faktiškai neigė aplinkybes, kurios, jų manymu, jiems klaidingai buvo inkriminuotos kaip chuliganiškos veikos padarymo paskatos. Dėl M. J. kaltės sutrikdžius viešąją tvarką

10115.

102Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, M. J. nurodo, kad vien tai, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad jo veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Nuteistojo teigimu, dėl įvykio bare didesnės panikos nekilo, niekas nepasišalino ir nepabėgo. Be to, anot M. J. konfliktai šiame bare yra įprasti ir lankytojai prie jų jau yra pripratę. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

10316.

104Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija). Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

10517.

106Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

10718.

108Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

10919.

110Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

11120.

112Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad M. J. kartu su kitais byloje nuteistais asmenimis savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą; pašaliniams matant, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą; privertė aplinkinius dėl to jaustis nejaukiai (liudytojos D. D. teigimu, ji buvo šoko būsenoje (8 t., b. l. 63); liudytoja M. K. rėkė ir bandė padėti nukentėjusiajam, tačiau ją laikė kiti asmenys (8 t., b. l. 64)); savo neteisėtais veiksmais nutraukė alaus baro veiklą (baras buvo uždarytas, buvo iškviestos specialiosios tarnybos – policija, greitoji medicinos pagalba), teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes savo veiksmais neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymo

11321.

114Apeliaciniame skunde M. J. prašo panaikinti apygardos teismo jam nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o būtent tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe. M. J. taip pat prašo teismo nustatyti vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 53 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis niekada neneigė, kad kelis kartus dūrė nukentėjusiajam. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuteistasis D. Ž. taip pat prašė teismo panaikinti jam skundžiamame nuosprendyje nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo teigimu, įvykio vakarą jis buvo blaivus.

11522.

116Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė M. J. dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, į kurias atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.

11723.

118BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma tada, kai veiką padaro bendrininkų grupė.

11924.

120Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.)

12125.

122Šioje byloje nuteistųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Nors apeliaciniame skunde M. J. nurodo, kad nebuvo atlikęs jokių tokio pobūdžio veiksmų, byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad savo elgesiu jis pritarė kitų šioje byloje nuteistų asmenų neteisėtiems veiksmams – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį vartojimui viešoje vietoje – ir taip išreiškė savo tikrąją valią. Jis suvokė, kad dalyvauja nusikaltimų padaryme ir sąmoningai pasirinko būtent tokį elgesio variantą – kartu su kitu nuteistuoju prisijungė prie bare jau vykusio nukentėjusiojo žalojimo ir turėtu peiliu sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje yra pagrįstai nustatyta, kad nusikalstamas veikas nuteistieji įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

12326.

124Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad M. J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nuteistasis teigia, kad įvykio vakarą, būdamas kartu su draugais alaus bare, nevartojo alkoholinių gėrimų, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Antai apklausta teisme liudytoja D. D. nurodė, kad tą vakarą visi įvykio dalyviai buvo girti. Gėrė degtinę ir alų iš skardinių (8 t., b. l. 63). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kaip liudytojas apklaustas D. D. paaiškinęs, kad jie visi – tarp jų ir O. G., M. J. bei R. Š. – „baliavojo“ prie vieno stalo (8 t., b. l. 118). Savo ruožtu nuteistasis O. G. nurodė, kad jiems su M. J. atėjus į barą, pastarasis išgėrė skardinę alaus (8 t., b. l. 120). Kaip liudytoja byloje apklausta O. G. sugyventinė – V. R. – pas kurią po įvykio nuėjo O. G. ir M. J., paaiškino, kad jie abu buvo išgėrę. Liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti kuris iš jų buvo išgėręs daugiau, bet patvirtino neabejojanti, kad abu nuteistieji buvo neblaivūs (8 t., b. l. 92). Taigi šiais byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. J. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką būdamas neblaivus. Teismui nekyla abejonių, kad ši aplinkybė turėjo įtakos neteisėtam nuteistojo elgesiui.

12527.

126Panaikinti jam apygardos teismo nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teisėjų kolegijos prašė ir nuteistasis D. Ž.. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad šis apelianto prašymas yra pagrįstas, nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvyko vakarą D. Ž. buvo neblaivus. Nuteistųjų, liudytojų D. D., M. K. parodymais byloje nustatyta, kad muštynės prasidėjo D. Ž. atėjus į barą. Prieš tai jo bare nebuvo, o iš karto po muštynių nuteistasis išėjo ir buvo sulaikytas tik 2018 m. kovo 5 d.(7 t., b. l. 75–79). Esant šioms aplinkybėms, negalima daryti neginčijamos išvados, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. Ž. buvo neblaivus, todėl ši pirmos instancijos teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė panaikinama, atitinkamai pakeičiant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

12728.

128Apeliaciniame skunde M. J. nurodo, kad skirdamas jam bausmę, apygardos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reglamentuotos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas pagrįstai nenustatė aptariamos kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes M. J. nepripažino visų reikšmingų veikos padarymo aplinkybių – teigė, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo savigynos tikslais. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek M. J. apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija motyvuotai paneigė šiuos jo paaiškinimus, nurodydami, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tai būtent nuteistieji užpuolė ir savo bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nuteistasis sąmoningai klaidino teismus, netiksliai nurodydamas įvykio aplinkybes. Vien tai, kad jis neneigė kelis kartus dūręs nukentėjusiajam, nesudaro pagrindo pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

129Dėl bausmių

13029.

131Perkvalifikavus nuteistųjų M. J. ir D. Ž. veiksmus dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl jiems skiriamų bausmių už šią jų įvykdytą veiką.

13230.

133Skirdama bausmę D. Ž., teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Nuteistasis pripažintas kaltu įvykdęs tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. D. Ž. anksčiau teistas penkiolika kartų (6 t., b. l. 26–39), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas teistas už analogiško pobūdžio smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, išsituokęs. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į byloje nustatytą D. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika įvykdyta jam veikiant bendrininkų grupe – teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant D. Ž. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis viršija BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

13431.

135Skirdama bausmę M. J., teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Nuteistasis pripažintas kaltu įvykdęs tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. M. J. anksčiau teistas du kartus (paskutinį kartą 2004 m.), teistumas išnykęs (5 t., b. l. 81–84), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (5 t., b. l. 78–80), nedirbantis, vedęs, turi vaikų. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į byloje nustatytas M. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstama veika įvykdė būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupe – teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. J. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

13632.

137Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama, kad nuteistiesiems už jų įvykdytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra paskirtos tinkamos bausmės. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo parinktų bausmių dydį. Kadangi nuteistieji apeliaciniuose skunduose neginčijo pirmosios instancijos teismo jiems už šios veikos padarymą paskirtų bausmių rūšies ir dydžių bei bausmių skyrimo motyvų, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

13833.

139Nuteistiesiems paskyrus naujas bausmes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, naikinama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis dėl M. J. ir D. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo. Šiuo ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių subendrinimo klausimas sprendžiamas iš naujo.

14034.

141Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nuteistųjų įvykdyti nusikaltimai, nustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tuo atveju, kai yra idealioji nusikaltimų sutaptis, teismas taiko bausmių apėmimo būdą, kuomet už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos griežtesne bausme (šiuo atveju bausmės paskirtos nuteistiesiems pagal BK 135 straipsnio 1 dalį) apimant švelnesnę (nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės).

14235.

143Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. Ž. paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme (bausmės vykdymas atidėtas), pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės D. Ž. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Dėl civilinio ieškinio

14436.

145Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodo nesutinkantis su apygardos teismo nukentėjusiajam nustatytos priteistinos neturtinės žalos dydžiu. Pasak M. J., neturtinė žala turi būti pagrįsta tolesnio gydymo ar sužalojimo pasekmių medicininiais dokumentais, reabilitacija ar jaučiamo skausmo diagnozavimu. Be to, nuteistasis pažymi, kad jo turimais duomenimis, nukentėjusysis nėra pakeitęs gyvenimo būdo, toliau lankosi baruose. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas R. Š. patirtos neturtinės žalos dydį, apygardos teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų ir šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos.

14637.

147Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekdamas teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

14838.

149Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad R. Š. nuteistųjų D. Ž. ir M. J. neteisėtais veiksmais neabejotinai padaryta neturtinė žala. Pirmos instancijos teismas įvertino visas įvykio aplinkybes, taip pat visumą neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įvykdytos veikos pavojingumą, nuteistųjų kaltę, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį (nuteistųjų neteisėtais veiksmais R. Š. padarytos dvi kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje su pleuros ir abiejų plaučių pažeidimais ir išsivysčiusiu pneumatoraksu, kurios sudarė grėsmę nukentėjusiojo gyvybei), dūrių peiliais skaičių, nukentėjusiojo paaiškinimus (nurodė, kad patyrė sunkią operaciją, gulėjo reanimacijoje, kiekvieną vakarą jaučia skausmus) ir kt. ‑ bei, vadovaudamasis šios kategorijos bylose formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-746/2017, 2K-76-942/2017 ir kt.), pagrįstai visiškai tenkino R. Š. civilinį ieškinį, konstatuodamas, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala sudaro 7 000 Eur. Apelianto dėmesys atkreipiamas į tai, kad nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį grindė vien patirtų sužalojimų ir jam atliktos operacijos sunkumu. R. Š. neprašė priteisti iš nuteistųjų išlaidų, kurias jis galbūt patirs ateityje dėl M. J. ir D. Ž. jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl apeliacinio skundo argumentai susiję su netinkamu nukentėjusiojo gyvenimo būdu, tolesnio gydymo būtinumu ir pan. šiuo atveju didesnės reikšmės neturi.

15039.

151Tenkindamas civilinių ieškovų reikalavimus dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, apygardos teismas tinkamai vadovavosi šį klausimą reglamentuojančiomis BPK nuostatomis, byloje esančiais jos dydį pagrindžiančiais dokumentais bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.

152Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

153Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti.

154Nuteistojo D. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

155Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D. Ž. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

156Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir paskirti D. Ž. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, nustatant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

157Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

158Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 3 dalimi D. Ž. pripažintas pavojingu recidyvistu.

159Nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

160Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, nustatant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

161Kitos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos... 4. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 8 (aštuonerių) metų laisvės... 5. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos... 7. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaitytas... 8. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta... 9. M. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki... 10. D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 2... 11. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 8 (aštuonerių) metų laisvės... 12. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos... 14. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio... 15. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaitytas... 16. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta... 17. D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki... 18. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, D. Ž. pripažintas... 19. Nukentėjusiojo R. Š. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai... 20. Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys turtinei... 21. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu taip pat... 22. Teisėjų kolegija... 23. I. Bylos esmė... 24. 1.... 25. M. J., D. Ž. ir O. G. nuteisti už tai, kad 2018 m. vasario 24 d., apie 21.00... 26. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 27. 2.... 28. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. prašo pakeisti Panevėžio apygardos... 29. 2.1.... 30. Cituodamas savo proceso metu duotus parodymus, apeliantas nurodo, kad pirmosios... 31. 2.2.... 32. Pasak M. J., jo veika turi buti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,... 33. 2.3.... 34. Nuteistojo teigimu, jam specialisto išvada Nr. G 316/2018(05) nustatyti... 35. 2.4.... 36. M. J. teigimu, apygardos teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiką dar ir... 37. 2.5.... 38. Nuteistasis prašo panaikinti apygardos teismo jam nustatytas atsakomybę... 39. 2.6.... 40. Prašydamas nustatyti jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59... 41. 2.7.... 42. Vadovaudamasis teismų praktika, M. J. teigia, kad pirmos instancijos teismo... 43. 2.8.... 44. M. J. nurodo tik iš dalies sutinkantis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu... 45. 2.9.... 46. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nuteistasis prašo... 47. 3.... 48. Apeliaciniame skunde D. Ž. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo... 49. 3. 1.... 50. Apeliantas nurodo pripažįstantis smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir... 51. 3. 2.... 52. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu buvo naudojami... 53. 3. 3.... 54. Nuteistojo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas nesant jokių... 55. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai... 56. 4.... 57. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 58. Dėl M. J. ir D. Ž. kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą... 59. 5.... 60. Nesutikdamas su jam priimtu nuosprendžiu, M. J. nurodo, kad pirmosios... 61. 5.1.... 62. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 63. 5.2.... 64. Teisėjų kolegija sutinka su M. J. teiginiais, kad byloje surinkti įrodymai... 65. 6.... 66. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Ž. nurodo, kad įvykio metu jokio peilio... 67. 6.1.... 68. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. Ž. peilio turėjimo aplinkybę... 69. 6.2.... 70. Antai nuteistasis O. G. teisme patvirtino, kad M. K. buvo jam pasakojusi, jog... 71. 6.3.... 72. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija svarbiu įrodymu taip pat laiko... 73. 6.4.... 74. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu... 75. 6.5.... 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertinant tiek nuteistųjų... 77. 6.6.... 78. Antai apklausiamas apygardos teisme R. Š. nurodė reiškiantis civilinį... 79. 6.7.... 80. Tą aplinkybę, kad nukentėjusįjį peiliais žalojo ne tik M. J., bet ir D.... 81. 6.8.... 82. Įvertinus aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, o... 83. 7.... 84. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 85. 8.... 86. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai... 87. 9.... 88. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 89. 10.... 90. Analogiškai vertinamas ir M. J. įvykdytas nusikaltimas. Apeliaciniame skunde... 91. 11.... 92. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad M. J. ir D. Ž. nusikalstamos... 93. 12.... 94. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė... 95. 12.1.... 96. M. J. ir D. Ž., veikdami bendrininkų grupe, 2018 m. vasario 24 d., apie 21.00... 97. 13.... 98. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pakeičiant... 99. 14.... 100. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogišką nuomonę dėl... 101. 15.... 102. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, M. J. nurodo, kad... 103. 16.... 104. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 105. 17.... 106. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad... 107. 18.... 108. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad... 109. 19.... 110. Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir... 111. 20.... 112. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad M. J. kartu su kitais byloje nuteistais... 113. 21.... 114. Apeliaciniame skunde M. J. prašo panaikinti apygardos teismo jam nustatytas... 115. 22.... 116. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 117. 23.... 118. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta kaltininko baudžiamąją... 119. 24.... 120. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 121. 25.... 122. Šioje byloje nuteistųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais.... 123. 26.... 124. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai... 125. 27.... 126. Panaikinti jam apygardos teismo nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte... 127. 28.... 128. Apeliaciniame skunde M. J. nurodo, kad skirdamas jam bausmę, apygardos teismas... 129. Dėl bausmių... 130. 29.... 131. Perkvalifikavus nuteistųjų M. J. ir D. Ž. veiksmus dėl sunkaus... 132. 30.... 133. Skirdama bausmę D. Ž., teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2... 134. 31.... 135. Skirdama bausmę M. J., teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2... 136. 32.... 137. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama, kad nuteistiesiems už jų... 138. 33.... 139. Nuteistiesiems paskyrus naujas bausmes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,... 140. 34.... 141. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nuteistųjų... 142. 35.... 143. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. Ž.... 144. 36.... 145. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodo nesutinkantis su apygardos teismo... 146. 37.... 147. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos... 148. 38.... 149. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai... 150. 39.... 151. Tenkindamas civilinių ieškovų reikalavimus dėl patirtos turtinės žalos... 152. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 153. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti.... 154. Nuteistojo D. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2... 155. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią... 156. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios subendrintos bausmės... 157. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo D. Ž. atsakomybę... 158. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2... 159. Nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2... 160. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią... 161. Kitos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalies...