Byla e2-1177-516/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – V. D

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Villa Monis“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai tikrajai ūkinei bendrijai „Energija“, M. A., antstoliui R. V., AS Reverta dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – V. D.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Villa Monis“ pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 16 d. ieškovės sutikimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – žemės sklypas), pardavimo atsakovui M. A.; 2) pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo žemės sklypas parduotas atsakovui M. A.; 3) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „Energija“ 2015 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis); taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą M. A. grąžinti žemės sklypą atsakovei bankrutavusiai tikrajai ūkinei bendrijai (toliau – BTŪB) „Energija“, o atsakovę AS Reverta – grąžinti atsakovui M. A. 1 553 Eur.
  2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui M. A. sudaryti sandorius, susijusius su žemės sklypo pirkimu–pardavimu, dovanojimu, nuoma, įkeitimu ar kitokiu turto teisinės padėties keitimu ir iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei BTŪB „Energija“ priverstine tvarka įgyvendinti savo teises, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant, priverstiniu išieškojimu iš UAB „Villa Monis“ šios sutarties pagrindu.
  3. Pažymėjo, kad pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė BTŪB „Energija“ atliko nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes: 1) pareiškė reikalavimus dėl žemės sklypo kainos ir baudos sumokėjimo; 2) prisidėjo prie bankroto bylos iškėlimo UAB „Villa Monis“ ir apskundė nutartį, kuria teismas atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Villa Monis“; 3) pateikė ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui M. A. sudaryti sandorius, susijusius su žemės sklypo pirkimu–pardavimu, dovanojimu, nuoma, įkeitimu ar kitokiu turto teisinės padėties keitimu; iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei BTŪB „Energija“ priverstine tvarka įgyvendinti savo teises, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties įskaitant, bet neapsiribojant, priverstiniu išieškojimu iš UAB „Villa Monis“ šios sutarties pagrindu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį, yra pridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, ieškovė ieškinyje išdėstė savo poziciją tiek dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, pažeistų ieškovės teisių, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimų patenkinimas susijęs su nuosavybės teisių į turtą perėjimu, todėl kilus ginčui dėl turto, iškyla būtinybė užtikrinti, jog turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, nes tai apsunkintų būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu. Ieškovės pateikti duomenys apie BTŪB „Energija“ atliktus veiksmus – BTŪB „Energija“ prašymas dėl kreditoriaus įtraukimo į civilinę bylą Nr. eB2-2501-450/2018, ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

    4ab initio ir atskirasis skundas byloje Nr. eB2-2501-450/2018 patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovė atsakovės nesąžiningumą, kaip sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertinimu, pagrindė.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė BTŪB „Energija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ginčo sutartis sudaryta notarine tvarka, ieškovė turėjo laiko susipažinti su sutartimi ir priimti sprendimą dėl jos sudarymo. Ieškovės argumentai dėl apgaulės yra deklaratyvūs, nes apgaulės faktas nėra įrodinėjamas jokiais įrodymais. Ieškovė yra verslininkė, todėl turėjo būti atidi ir rūpestinga, t. y. galėjo nustatyti žemės sklypo vertę savarankiškai, pasidomėti taikomais turto apsunkinimais ir kt. Žemės sklypas nėra mažavertis – jo vertė yra didesnė nei rinkos vertė, nes vienintelis kelias patekti į kitiems asmenims priklausančią nuosavybę driekiasi būtent per žemės sklypą. Ieškovė du metus nekėlė klausimo dėl sutarties teisėtumo, o iškėlė jį tik tada, kai buvo pradėtas spręsti klausimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
    2. Skundžiamoje nutartyje tik pakartoti ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrindžia, kaip atsakovės procesiniai veiksmai kitose bylose kelia grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje. Neatsižvelgta į tai, kad šios civilinės bylos iškėlimas buvo vienas iš ieškovės argumentų, kodėl ieškovei neturėtų būti keliama bankroto byla.
  2. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Villa Monis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinio nepagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje galima konstatuoti ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti ieškinį užtikrinančias priemones tik esant akivaizdiems, jau šioje stadijoje aiškiai nustatomiems, pagrindams netenkinti ieškinio, kaip antai, netinkamo civilinių teisių gynimo būdo pasirinkimas, teismo sprendimo tarp tų pačių šalių dėl to paties reikalavimo egzistavimas ar pan., t. y. nereikalaujantiems išsamaus ieškinio argumentų ir įrodymų vertinimo bei analizės iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-982-516/2015). Ieškinio pareiškimo momentas negali būti laikomas nei paneigiančiu, nei patvirtinančiu būtinybę byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Atsakovė yra nesąžininga, nes inicijavo konkrečius teisminius procesus, kurių rezultatas visiškai eliminuotų galimybę realiai apginti pažeistas ieškovės teises tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, nes iki to laiko gali nebelikti subjekto, kurio atžvilgiu būtų galima pritaikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei BTŪB „Energija“, teisėtumo ir pagrįstumo.

6Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, be kita ko, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
  2. Apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2017 m. gegužės 31 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. AGV17/15 ištraukas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018; 2018 m. balandžio 25 d. ieškovės prašymą dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad dalį jų (teismo nutartį ir šalies prašymus, pateiktus kitoje byloje) gali patikrinti ir pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2017 m. gegužės 31 d. turto vertinimo ataskaitos

    7Nr. AGV17/15 ištraukos nėra tiesiogiai susijusios su ieškinio prima facie pagrįstumo klausimu, dėl kurio bus pasisakyta toliau šioje nutartyje, nes šiuo įrodymu jau siekiama atskirsti į ieškinio argumentus ir nurodytas aplinkybes, o tai sietina su ginčo esme ir bylos nagrinėjimu iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad rašytinių įrodymų, susijusių su ginčo esme, pridėjimo prie bylos klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o pateikti rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimu, atsisako šiuos rašytinius įrodymus pridėti prie bylos (CPK 180, 314 straipsniai).

8Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – neturi pagrindo su jais sutikti. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės dėsto argumentus, kurie yra susiję su ginčo esme. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja aplinkybės, kad ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų. Savo ruožtu atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl žemės sklypo vertės, notarinės sandorio formos ir kt., ieškinio prima facie nepagrįstumą sieja su tokiu ieškovės pareikštų reikalavimų ištyrimo ir įvertinimo mastu, kuris būdingas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijai, todėl šie argumentai negali būti nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nes yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Taigi, šiuo metu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad procesas pagal ieškovės ieškinį pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) ieškinys akivaizdžiai negalėtų būti tenkintas. Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš esmės.
  4. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
  5. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016;

    92016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).

  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jos nesąžiningumo, o pirmosios instancijos teismas šį klausimą išnagrinėjo paviršutiniškai. Kaip matyti iš ieškovės prašymo ir pirmosios instancijos teismo argumentų, atsakovės nesąžiningumas buvo konstatuotas tik atsižvelgus į jos inicijuotas kitas bylas, tarp jų – dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Šios aplinkybės, kaip teisingai pastebi apeliantė, neturi jokio ryšio su jos nesąžiningumo klausimu. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių kitų, ginčo dalyką nesudarančių įrodymų apie tai, kad atsakovė gali būti nesąžininga. Ieškinio reikalavimai yra pagrįsti iš esmės vien paaiškinimais, kurie šioje proceso stadijoje atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina, o prašytų taikyti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis rodo, kad siekiama ne išsaugoti konkretų turtą, o suspenduoti atsakovės teises reikšti reikalavimus pagal šiuo metu nenuginčytą sutartį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šią aplinkybę, taip pat atsižvelgia ir į apeliantės pastebėjimus dėl ieškinio pareiškimo momento ir reikšmės, kad atsakovės reikalavimo teisė, kylanti iš ginčo sutarties, yra itin aktuali ieškovei sprendžiant bankroto bylos jai iškėlimo klausimą. Tai ne tik apeliantės nuomonė, bet tokios pozicijos laikėsi ir bankroto bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje

    10Nr. e2-902-370/2018, 29–31 punktus). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės nesąžiningumo faktas šioje byloje neįrodytas, todėl nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

  7. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei BTŪB „Energija“ atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovei bankrutavusiai tikrajai ūkinei bendrijai „Energija“ (juridinio asmens kodas 120202619) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei bankrutavusiai tikrajai ūkinei bendrijai „Energija“ atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai