Byla e2-902-370/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2501-450/2018, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Villa Monis“ iškelti bankroto bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. S. ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Baltdujotiekio statyba“ bei bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „ENERGIJA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2501-450/2018, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Villa Monis“ iškelti bankroto bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas E. S. teismo prašė atsakovei UAB „Villa Monis“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjui yra skolinga 20 000 Eur.
  2. Atsakovė UAB „Villa Monis“ nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad neegzistuoja nė vienas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas ir nors bendrovė yra susidūrusi su sunkumais, turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais.
  3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų pareiškėjo pusėje UAB „Baltdujotiekio statyba“ prašė atsakovei iškelti bankroto bylą, motyvuodama tuo, kad atsakovė nėra grąžinusi 10 000 Eur avanso.
  4. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais BTŪB „ENERGIJA“ prašė atsakovei iškelti bankroto bylą, nurodydama, kad atsakovė yra skolinga 130 000 Eur (100 000 Eur nesumokėtos kainos už nekilnojamąjį turtą ir 30 000 Eur baudos).
  5. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų pareiškėjo pusėje LTL Kredito unija teismo prašė bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą spręsti teismo nuožiūra, nes UAB „Villa Monis“ įkeisto turto turėtų pakakti unijos reikalavimams patenkinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė UAB „Villa Monis“ iškelti bankroto bylą.
  2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti ir iš viešųjų registrų gauti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė nutarties priėmimo dieną neatitinka nemokios įmonės būsenos (ĮBĮ 2 str. 8 d.), juolab byloje nesant duomenų, kad atsakovė nevykdytų ūkinės komercinės veiklos, negautų pajamų.
  3. Teismas, remdamasis patikslintu 2017-12-31 balansu, ilgalaikio turto žiniaraščiu, sprendė, kad įmonė turi 1 203 486 Eur vertės turto (1 179 340 Eur vertės ilgalaikio turto, kurį sudaro 114 000 Eur vertės žemė, 886 000 Eur vertės pastatai ir statiniai (jie hipoteka įkeisti kredito unijai), 179 340 Eur vertės kito turto (įranga, prietaisai, įrankiai); 24 146 Eur vertės trumpalaikio turto (23 855 Eur dydžio per vienerius metus gautinos sumos, 13 391 Eur dydžio pirkėjų skolos, 10 464 Eur dydžio kitos gautinos sumos, 213 Eur dydžio kitas trumpalaikis turtas, 78 Eur pinigai ir jų ekvivalentai).
  4. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės teismui pateikti 2017-12-31 balansai (pirminis ir patikslintas), nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neatspindi realios faktinės situacijos, o vadovaujantis pačios atsakovės pateiktais duomenimis apie skolų kreditoriams dydį 2017-12-31 (540 042,06 Eur), į kurį dar nėra įtraukta pradelsta skola pareiškėjui E. S. (20 000 Eur), 30 000 Eur įsipareigojimas TŪB „ENERGIJA“, su kuriuo atsakovė nesutinka, 36 302,11 Eur skola kredito unijai (vietoje 428 794,17 Eur skolos nurodant 392 492,06 Eur), 145,69 Eur skola VSDF, bendras atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydis (596 49013 Eur) neviršija turimo turto vertės (1 203 486 Eur).
  5. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo E. S. ir trečiojo asmens BTŪB „ENERGIJA“ prašymą atsakovės vadovui skirti baudą už ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas ir trečiasis asmuo, atsakovės vadovas pateikė teismo prašytus dokumentus (2018-02-05 pateikė 2017-12-31 atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017-09-31 kreditorių sąrašą, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, o 2018-02-22 – patikslintą 2017-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, skolininkų ir kreditorių sąrašą; 2018-03-09 – kartu su paaiškinimais teismui papildomai pateikė ilgalaikio turto žiniaraštį, Nekilnojamojo turto detalizaciją, gautinų ir mokėtinų sumų detalizaciją).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. E. S., BTŪB „ENERGIJA“ ir UAB „Baltdujotiekio statyba“ teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Villa Monis“ iškelti bankroto bylą arba klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) skirti UAB „Villa Monis“ vadovui M. T. maksimalią 2 896 Eur dydžio baudą.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus procese, nesiėmė visų nuo jo priklausančių veiksmų, siekiant nustatyti tikrąją atsakovės finansinę padėtį; skundžiama nutartis priimta neįsigilinus į bylos esmę, netinkamai įvertinus joje esančius įrodymus bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, patvirtinančius, kad atsakovė teismui teikia suklastotus dokumentus ir taip bando nuslėpti tikrąją savo finansinę padėtį.
    2. Pagal ĮBĮ bankroto byla juridiniam asmeniui keliama ne tada, kai jo turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, o tada, kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
    3. Atsakovė į bylą pateikė du skirtingus ir vienas kitam prieštaraujančius 2017-12-31 balansus, kuriuos pasirašė ne buhalteris, o neaišku kokias pareigas einantis UAB „Aspekta“ įgaliotas asmuo. Be to, 2017-12-31 patikslintame balanse nurodoma, kad atsakovė turi turto už 1 179 340 Eur, kai 2016 metais jo turėjo už 474 540 Eur, o per 2017 metus patyrė 65 548 Eur dydžio nuostolių, mokėtinos sumos išaugo nuo 132 905 Eur iki 150 545 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovė 2017 metais atliko dalies nekilnojamojo turto perkainojimą, o balanse už 2017 m. nurodant 704 800 Eur suma didesnę ilgalaikio turto vertę, atsakovė 2017 m. finansinius metus turėjo baigti pelningai ir iki 2018-05-01 sumokėti 15 proc. pelno mokestį, kuris sudaro 95 887,8 Eur ir šią sumą nurodyti balanso eilutėje „pelno mokesčio įsipareigojimai“. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ši suma balanse neatsispindi ir spręsti, jog atsakovės pateikti balansai yra suklastoti, neatitinka faktinės situacijos.
    4. Balanse yra ir kitų netikslumų, susijusių su pradelstų skolų suma kredito unijai, pareiškėjui, BTŪB „ENERGIJA“. Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas balanso ir kreditorių sąrašo netikslumus, faktiškai pripažino, kad atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai 2017-12-31 neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties. Kita vertus, teismo padaryta klaidinga išvada, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės turimo turto vertės.
    5. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė turi turto už 1 203 486 Eur sumą, nepagrįstai į įmonės turto masę įskaičiavo 23 855 Eur dydžio debitorių skolas, byloje nesant duomenų apie jų išieškojimo realumą, juolab kad pagrindinė debitorė yra Latvijos įmonė, kurioje dirba vienas darbuotojas ir kuri turi skolų valstybės biudžetui. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi turto už ne didesnę kaip 1 179 631 Eur (1 203 486 Eur – 23 855 Eur) sumą.
    6. Be to, pažymėtina, kad visas atsakovės turimas ilgalaikis turtas yra įkeistas kredito unijai, be to, dėl jo vyksta teisminiai ginčai su trečiuoju asmeniu BTŪB „ENERGIJA“, iš kurios šis turtas buvo įsigytas už nepagrįstai mažą kainą (234 512 Eur).
    7. Teismas taip pat turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytas turtas įsigytas 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje, todėl šią dieną jo vertė (dėl nusidėvėjimo) turėtų būti mažesnė nei 179 340,08 Eur. Kita vertus, jei atsakovė šiuo turtu nesinaudojo ir jis nenusidėvėjo, tai patvirtintų veiklos nevykdymo faktą.
    8. Byloje nėra įrodymų, kad aukščiau minėtą turtą atsakovė realiai valdo, o faktas, kad įmonėje dirba vienas darbuotojas (akcininkas) verčia abejoti veiklos vykdymo faktu.
    9. Balanse nurodyti atsakovės įsipareigojimai neatitinka tikrovės. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, siekia 629 387,39 Eur (150 545 Eur balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma + 428 794,17 Eur skola kredito unijai + 20 000 Eur suma pradelsta skola pareiškėjui, 30 000 Eur skola BTŪB „ENERGIJA“ bei 48,22 Eur pradelstas įsipareigojimas VSDF).
    10. Taigi, atsakovės įsipareigojimai (629 387,39 Eur) viršija pusę turimo turto (1 179 631 Eur) vertės, todėl jai keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Pažymėtina, kad pradelstų įsipareigojimų suma didės, atsižvelgiant į kreditorių skaičiuotinas palūkanas ir netesybas už įsipareigojimų nevykdymą.
    11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl teismuose vykstančių teisminių ginčų, kurios šalimi yra atsakovė, nors tai gali turėti esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės finansinės padėties. Teismas turėjo įvertinti civilinės bylos e2-3068-656/2018 įtaką atsakovės mokumui, kurioje trečiojo asmens bankroto administratorius siekia nuginčyti sandorį, kuriuo atsakovė įgijo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą už 5 kartus mažesnę kainą, nei jis iš tikrųjų vertas. Tikėtina, kad toks ieškinys bus patenkintas ir tokiu būdu atsakovė liks be 85 proc. viso savo ilgalaikio turto ir įstos į trečiojo asmens kreditorių eilę su 234 512 Eur reikalavimu, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai sudarys beveik 80 proc. likusio turto. Ieškinį tenkinus iš dalies ir turto nepriteisus natūra, atsakovės padėtis vis tiek atitiktų nemokumo būseną, nes ji privalėtų ieškovei sumokėti 935 488 Eur sumą.
    12. Tai, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja patvirtina ir 2017-12-31 jos pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos.
    13. Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad atsakovė vykdo verslo planą. Vienintelis jai priklausantis turtas yra įkeistas kredito unijai ir iš jo vykdomas priverstinis išieškojimas. Turto pardavimas iš varžytynių nereiškia projekto vystymo, nepatvirtina galimybių jį įgyvendinti ir atsiskaityti su kreditoriais, juolab kad vienas svarbiausių objektų (poilsio bazės korpusas) nuo 2015 m. priklauso UAB „Reflectors“ (vadovas ir akcininkas sutampa su atsakovės).
    14. Būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji vykdo kokią nors realią ūkinę komercinę veiklą. Tokių duomenų byloje nebuvimas negali būti vertinamas kaip palankus atsakovei. Be to, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad veiklos atsakovė nevykdo (dirba vienas darbuotojas, VSDF nemoka įmokų, 2017 m. patyrė nuostolių). Taigi, atsakovė nebegali ir nebegalės ateityje vykdyti ūkinės komercinės veiklos, padengti pradelstus įsipareigojimus, o tai sudaro savarankišką pagrindą atsakovei kelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 2 p.).
    15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl kitų trečiųjų asmenų argumentų dėl atsakovės nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir kurie patvirtina, kad atsakovė yra nemoki ir nesąžiningais veiksmais blogina savo finansinę padėtį, mažindama kreditorių galimybes gauti savo reikalavimo patenkinimą.
    16. Dėl atsakovės vadovo kaltės (neteikė teismui dokumentų ir informacijos) bankroto bylos iškėlimo procesas vyko 3 mėn. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis operatyvumo principu, spręstina, kad bankroto bylą atsakovei nagrinėjamu atveju gali iškelti ir apeliacinės instancijos teismas.
    17. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė teismui pateikė visus reikalingus dokumentus, todėl nėra pagrindo atsakovės vadovui skirti baudą. Atsakovės vadovas net 3 kartus teismo buvo įpareigotas pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, tačiau vis tiek jų visų nepateikė ir (ar) pateikė su neatitikimais, trūkumais. Toks atsakovės vadovo elgesys vertintinas kaip piktybiškas, todėl jam turi būti skirta maksimali ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta bauda.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės būsenos, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.
    2. Į bylą 2018-02-22 pateiktas patikslintas balansas patvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (150 545 Eur) neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (1 203 486 Eur). Net ir 428 794,17 Eur skolą kredito unijai laikant pradelsta, atsakovės skolos kreditoriams 2017-12-31 sudarytų 540 042,06 Eur. Atsakovės mokumas nekinta ir į pradelstų įsipareigojimų masę įtraukus trečiųjų asmenų (BTŪB „ENERGIJA“, E. S.) reikalavimus, su kuriais atsakovė nesutinka, nes tokiu atveju, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudarytų 596 490,13 Eur ir neviršytų pusės į balansą įrašyto turto vertės, kuri būtų dar didesnė (žemės sklypų ir statinių vertė būtų ne 1 000 000 Eur, o 1 400 000 Eur), jei turtas būtų realizuojamas įprastomis rinkos sąlygomis. Tokia verte ir turėtų būti vadovaujamasi, sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo.
    3. Atsakovės turimo turto vertė yra didesnė nei turimi įsipareigojimai kreditoriams, todėl jai negali būti keliama bankroto byla.
    4. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta išsami informacija apie vykdomą ir planuojamą vykdyti veiklą – vystomą įmonei priklausantį nekilnojamojo turto kompleksą (poilsio bazę). Atsiradę sunkumai neturėtų būti priežastimi tokį projektą nutraukti.
    5. Nesutiktina su prašymu atsakovės vadovui skirti baudą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu nes, priešingai nei nurodo apeliantai, atsakovės vadovas pateikė teismo prašomus dokumentus. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde nenurodomi jokie nauji pagrindai, dėl kurių toks pirmosios instancijos teismo vertinimas turėtų būti pakeistas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Villa Monis“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla inicijuota nemokumo pagrindu.
  4. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nemokumas, kaip pagrindas iškelti bankroto bylą, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taip pat pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė realiai turi, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-596-381/2018). Pažymėtina ir tai, kad įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, iš kurio sprendžiama apie įmonės finansinę padėtį, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Be to, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Savo ruožtu teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, keliama aktyvumo pareiga (CPK 179 str.).
  5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė UAB „Villa Monis“ iškelti bankroto bylą nustatęs, kad jos turimas turtas neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Šią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus duomenis (kreditorių ir debitorių sąrašus, ilgalaikio turto žiniaraštį), iš kurių nustatė, kad UAB „Villa Monis“ turi 1 203 486 Eur vertės turto ir 596 490,13 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų, t. y. bendrovės turimi pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  6. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės mokumo teisiniu įvertinimu. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo UAB „Villa Monis“ turimo turto vertę bei pradelstų įsipareigojimų masę, neatsižvelgė į teismuose nagrinėjamas civilines bylas ir jų galimas (tikėtinas) pasekmes atsakovės mokumui bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai netyrė ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų turinio ir (ar) nepašalino tam tikrų byloje esančių duomenų prieštaringumo, o šie pažeidimai galėjo lemti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą byloje, juolab atsižvelgiant į teismo nustatytą nežymų turimo turto (1 203 486 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų (596 490,13 Eur) santykį, suponuojantį teismo pareigą atidžiai ir nuodugniai ištirti ir įvertinti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį – realią bendrovės turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų sumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  8. Iš byloje esančio patikslinto įmonės balanso matyti, kad 2017-12-31 įmonė turėjo 1 203 486 Eur vertės turto, kurį sudarė 1 179 340 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 24 146 Eur vertės trumpalaikis turtas. Balanso duomenimis, ilgalaikį bendrovės turtą sudarė materialusis turtas: 114 000 Eur vertės žemė, 886 000 Eur vertės pastatai ir statiniai, 179 340 Eur kita įranga, prietaisai, įrankiai, o beveik visą trumpalaikį turtą sudarė 23 855 Eur dydžio per vienerius metus gautinos sumos, iš jų – 23 152,56 Eur dydžio debitorių skolos. Balanse nurodytų duomenų teisingumas buvo grindžiamas pridėtais papildomais dokumentais (debitorių sąrašu, ilgalaikio turto žiniaraščiu, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita) ir atsakovės paaiškinimais.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų duomenų, jų turinio negalėjo daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, kad visas į patikslintą balansą įrašytas įmonės turimas turtas (1 203 486 Eur) yra realiai atsakovės valdomas turtas, o jame nurodyta turto verte galima vadovautis sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą.
  10. Iš į bylą atsakovės pateikto debitorių sąrašo matyti, kad UAB „Villa Monis“ turi 9 debitorius, kurie atsakovei skolingi bendrą 23 152,56 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nors debitorių skolos yra laikomos įmonės turtu, todėl jos pagrįstai nurodytos įmonės balanse, tačiau sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, svarbus tokių skolų išieškojimo realumas. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taip pat pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015). Esant duomenims apie negalimą realų skolų išieškojimą, debitoriaus skolos suma gali būti mažinamas kreditoriaus balansinis turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-559-407/2018). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas į atsakovės turimo turto vertę įskaičiuodamas debitorių skolų sumą apskritai nevertino UAB „Villa Monis“ galimybių iš debitorių atgauti skolas, nesiaiškino, ar atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų, siekiant jas atgauti, kada jos atsirado, kiek laiko yra pradelstos, kokios galimybės jas išsiieškoti, nors šie duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  11. Be to, nors spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Vilniaus apygardos teisme iškelta civiline byla Nr. e2-3068-656/2018 nesivadovavo kaip pagrindu mažinti atsakovės balanse įrašyto nekilnojamojo turto vertę (LITEKO duomenimis byla neišnagrinėta, sprendimas nepriimtas (CPK 179 str. 3 d.)), tačiau tinkamai netyrė ir nevertino į bylą pateiktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. AGV 17/29, kuria remiantis atsakovės patikslintame 2017-12-31 balanse nurodyta turimo materialaus turto vertė (114 000 Eur vertės žemė ir 886 000 Eur vertės pastatai ir statiniai). Ataskaitoje nurodyta, kad vertinamo turto – poilsio bazės, esančios ( - ), kurio bendra vertė nustatyta 1 000 000 Eur, savininkė yra ne tik UAB „Villa Monis“, bet ir UAB „Reflectors“. Iš ataskaitos turinio matyti, kad UAB „Reflectors“ yra 31 eilutėje nurodyto turto – poilsio korpuso unikalus Nr. ( - ), savininkė, o šis turtas įvertintas 97 000 Eur verte. Šią aplinkybę patvirtina ir priedai prie turto vertinimo ataskaitos, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad nuosavybės teisė į pastatą Nr. ( - ), aprašytą 2.1 punkte, nuo 2015-12-15 priklauso UAB „Reflectors“; įregistravimo pagrindas – 2015-12-09 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0055/15/0917. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovaudamasis balanso duomenimis apie įmonės turimo nekilnojamojo turto vertę, kuri grindžiama į bylą pateikta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, aukščiau nurodytų duomenų netyrė ir nevertino, dėl jų įtakos atsakovės mokumui nepasisakė, o vadovavosi išimtinai balanso duomenimis. Neatskleidus byloje esančių įrodymų turinio, nepašalinus atsakovės paaiškinimų, pateikto balanso turinio ir kitų byloje esančių duomenų (turto vertinimo ataskaitos) prieštaravimo, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės turimo nekilnojamojo turto ir jo vertės negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
  12. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės ilgalaikio turto realios vertės, išimtinai rėmėsi atsakovės ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyto šio turto likutine verte, skundžiamoje nutartyje neaptardamas šio įrodymo turinio, nevertindamas, ar atsakovės pateikto ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyto turto, atsižvelgiant į jo paskirtį (dažymo įranga, medžio laminavimo staklės, medžio klijavimo staklės, medžio klijavimo įranga, klojimo įranga) ir įsigijimo laikotarpį (2015-12-21–2016-05-19), įsigijimo vertė gali būti tapati 2017-12-31 dienos likutinei vertei, taip pat kokią įtaką šios aplinkybės gali turėti sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo, kuriam konstatuoti reikšmingas ne tik turimo turto ir įsipareigojimų santykis, bet ir veiklos vykdymo faktas, galimybė iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų dengti turimus įsipareigojimus.
  13. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir teisinius motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės turimo turto vertė 2017-12-31 dieną atitinka patikslintame balanse nurodyto turto vertę, t. y. 1 203 486 Eur, padaryta tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, todėl negali būti laikoma tinkamai pagrįsta ir (ar) ja vadovaujamasi sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo pagal ĮBĮ.
  14. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė įgyvendina verslo planą, tačiau ši teismo išvada vertintina kaip tinkamai nemotyvuota ir (ar) neatitinkanti bylos medžiagos, iš atsakovės teismui pateikto 2018-03-08 prašymo turinio nustačius, kad įgyvendintinas verslo planas siejamas su nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas kredito unijai ir iš kurio priverstinį išieškojimą vykdo antstolė, vystymu. Tokiu atveju iš teismo nutarties turinio nėra aišku, apie kokio verslo plano įgyvendinimą, veiklos vykdymą yra kalbama ir (ar) kokie byloje esantys įrodymai šiuos duomenis pagrindžia.
  15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju itin reikšminga nustatyti ne tik tikslią atsakovės turimo turto vertę, tačiau ir turimų pradelstų įsipareigojimų mastą.
  16. Iš atsakovės į bylą pateikto 2017-12-31 kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė nurodo turinti 540 042,06 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų: 392 492,06 Eur dydžio skolą kredito unijai, 100 000 Eur skolą TŪB „ENERGIJA“, 20 000 Eur skolą Albion Industries L.P., 13 300 Eur dydžio skolą M. K., 10 000 Eur dydžio skolą UAB „Baltdujotekio statyba“, 2 750 Eur skolą UAB „Reflectors“, 1 500 Eur dydžio skolą UAB „Abrakadabra dirbtuvės“. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į šį kreditorių sąrašą pagal bylos duomenis atsakovė neįtraukė 20 000 Eur skolos pareiškėjui E. S., taip pat 36 302,11 Eur dydžio skolos kredito unijai (428 794,17 – 392 492,06), 145,69 Eur dydžio skolos VSDF, todėl pagrįstai šias sumas įskaičiavo į atsakovės pradelstų įsipareigojimų mastą (CPK 185 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo pagrindo į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą neįskaičiuoti 30 000 Eur skolos (baudos) TŪB „ENERGIJA“, nes nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad teisme vyktų ginčas tarp šalių dėl minėtos sumos.
  17. Kita vertus, apeliantė iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė duomenis apie tai, kad kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, iš kurių kildinamas TŪB „EBERGIJA“ 130 000 Eur reikalavimas atsakovei, todėl, atsakovės teigimu, visas BTŪB „Energija“ 130 000 Eur dydžio reikalavimas atsakovei neturėtų būti įskaičiuojamas į pradelstus įsipareigojimus. Šie duomenys, kaip galintys turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pridėtini prie bylos (CPK 314 str., 180 str.).
  18. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014; 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-732-823/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant atsakovės nemokumo klausimą nagrinėjamu atveju ši aplinkybė, įvertinus civilinės bylos teisme pagal minėtą ieškinį (ne)iškėlimo faktą, gali turėti esminės reikšmės apskaičiuojant atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų dydį (atitinkamai išaugti 30 000 Eur ar sumažėti 100 000 Eur suma) bei bendram atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiui, lemiančiam išvadą dėl atsakovės (ne)mokumo būsenos.
  19. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė už 2017 metus VMI iki 2018-05-01 turėjo sumokėti pelno mokestį, siekiantį 95 887,8 Eur sumą. Byloje esantis išrašas iš VMI apie asmenis, laiku vykdančius mokestinius įsipareigojimus / turinčius mokestinę nepriemoką, patvirtina, kad 2018-02-22 dienos duomenimis atsakovė įsipareigojimų valstybės biudžetui neturėjo, tačiau, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentą dėl atsakovės prievolės valstybės biudžetui už 2017 m. sumokėti pelno mokestį, pažymėtina, kad aktualius duomenis apie bendrovės turimas mokestines nepriemokas ar mokėtinas sumas su jų terminais, iš naujo sprendžiant atsakovės (ne)mokumo klausimą, tikslinga gauti iš VMI, kreipusis su atitinkamu paklausimu (CPK 179 str.).
  20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-6881-235/2018 2018-01-23 priėmė teismo įsakymą (įsiteisėjo 2018-03-12), kuriuo iš skolininkės UAB „Villa Monis“ išieškotojui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą, priteista 354,02 Eur skola su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis, tačiau ši kreditorė į bylą pateiktame kreditorių sąraše neatsispindi (CPK 179 str. 3 d.). Tai, taip pat kiti teismų informacinėje sistemoje esantys duomenys turi būti įvertinti sprendžiant atsakovės(ne)mokumo klausimą.
  21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių taip pažeisdamas ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės nemokumo nustatymą (ĮBĮ 2 str. 8 d.) bei įrodymų vertinimo taisykles, t. y. atsisakydamas kelti atsakovei bankroto bylą iš esmės rėmėsi tik atsakovės pateiktais apibendrintais duomenimis (balansu, ilgalaikio turto žiniaraščiu), tinkamai netirdamas ir nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų turinio, nesiaiškindamas atsakovės turimo turto sudėties ir jo vertės, pradelstų įsipareigojimų dydžio. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant ištirti ir įvertinti visas šiam klausimui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus (CPK 337 str. 1 d. 3 p., ĮBĮ 9 str. 8 d., 338 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nenumatyta jokia išimtis, kuomet apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta bendrovei kelti bankroto bylą, galėtų ją pats iškelti, todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais grindžiamas toks prašymas, atmestinas, kaip prieštaraujantis minėtai įstatymo normai. Be to, nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai išnagrinėti šią bylą, teismui reikalinga rinkti ir (ar) šalių pareikalauti papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų, t. y. klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš esmės, todėl ir šiuo aspektu bankroto bylos klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje nėra galimas.
  22. Atskirajame skunde teismo prašoma atsakovės vadovui skirti baudą už pareigos teismui pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus nevykdymą.
  23. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą.
  24. Iš bylos medžiagos matyti, atsakovės vadovas kartu su 2018-02-05 atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė 2017-12-31 balansą ir pelno nuostolių ataskaitą,

    52017-09-30 pradelstas skolas kreditoriams bei Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą AGV 17/29, o su 2018-02-22 prašymu – patikslintą 2017-12-31 bendrovės balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, skolininkų ir kreditorių sąrašą, sudarytą 2017-12-31 dienos duomenimis, 2016-12-31 balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, hipotekos registro išrašą apie UAB „Villa Monis“ įkeistą turtą didžiausiai kreditorei LTL Kredito unijai. Taip pat per teismo nustatytą terminą, pateikė papildomus paaiškinimus bei kartu pridėjo 2017-12-31 dienos duomenimis sudarytą ilgalaikio turto žiniaraštį, kreditorių sąrašą su jų adresais, nurodė, kad kredito unijos naudai išieškojimą iš įkeisto turto vykdo antstolė V. M. (vykdomoji byla Nr. 0015/17/01234). Atsižvelgiant į šiuos pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, spręstina, kad atsakovės vadovas iš esmės įgyvendino pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus pagal ĮBĮ pateikti reikalingus duomenis sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą. Be to, iš bylos duomenų spręstina, kad atsakovės vadovas bendradarbiavo su teismu – negalėdamas laiku pateikti prašomų dokumentų kreipėsi į teismą su prašymu dėl procesinio termino pratęsimo (2018-01-22 prašymas), o per nustatytą terminą teismui nepateikęs reikiamų duomenų – duomenis, patvirtinančius nedarbingumo laikotarpį (2018-02-22 prašymas), taip pat, teismo įpareigotas, per nustatytą terminą pateikė į bylą paaiškinimus (2018-03-08 prašymas).

  25. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudos, juolab maksimalios, atsakovės vadovui skyrimas vien dėl netikslių kreditorių ir (ar) debitorių sąrašų, nepilno finansinės atskaitomybės rinkinio pateikimo, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat pačios normos turinio, kurioje įtvirtinta, kad bauda gali būti skiriama už dokumentų nepateikimą (įpareigojimo nevykdymą), o ne netikslių ir (ar) nepilnų (nenurodant visos reikalaujamos informacijos) duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų turinio vertinimą, jų tyrimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris ir sprendžia, ar į bylą pateikti duomenys patvirtina ir (ar) paneigia bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.
  26. Nors apeliantai nurodo, kad atsakovės vadovas nuslėpė nuo teismo informaciją apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3068-656/2018, tačiau iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškinys teisme gautas 2018-02-05, 2018-02-22 sistemoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, nutartis, teismo pranešimas) UAB „Villa Monis“ pakartotinai išsiųsti registruotos buveinės adresu, o minėtoje civilinėje byloje duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi atsiliepimą ar kitą procesinį dokumentą, nenustatyta (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, informacijos apie minėtą civilinę bylą nenurodymas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nesant duomenų kada atsakovė sužinojo apie iškeltą civilinę bylą, negali būti vertinami kaip sąmoningi, piktybiški atsakovės vadovo veiksmai, tinkamas pareigos teismui pateikti žinomus duomenis nevykdymas, už kurią būtų galima skirti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudą. Kita vertus, pažymėtina, kad teismas apie iškeltą civilinę bylą Nr. e2-3068-656/2018 informuotas trečiojo asmens BTŪB „ENERGIJA“ rašytiniuose paaiškinimuose, todėl sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą šis faktas teismui buvo žinomas, jau nežiūrint į tai, kad visa informacija bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra pasiekiama ir teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba.
  27. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir teisinių motyvų apeliantų prašymas atsakovės vadovui skirti maksimalią 2 896 Eur dydžio baudą netenkintinas (CPK 185 str.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Villa Monis“ iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Netenkinti prašymo skirti baudą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Villa Monis“ vadovui M. T..

Proceso dalyviai
Ryšiai