Byla 2A-49-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) B. B., K. N. B. ir N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3969-608/2013 pagal ieškovų B. B., K. N. B. ir N. G. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo, nuosavybės teisės įregistravimo panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, V. P., D. A., A. A., R. I., Jūratė M. H., J. R. H., G. M. M., V. D., V. K., L. R., E. R. ir D. D..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai K. N. B. ir B. B. pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, dalies reikalavimų atsisakymo pareiškė reikalavimus panaikinti 14,16 kv. m. ginčo sandėliavimo patalpų, pažymėtų indeksu 1-9, adresu (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu; pripažinti K. N. B. ir B. B. nuosavybės teisę į 14,16 kv. m. ginčo sandėliavimo patalpą, pažymėtą indeksu 1-9, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė K. N. B. taip pat prašė panaikinti 14.09 kv. m. ginčo sandėliavimo patalpų, pažymėtų indeksu 1-8, adresu (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu ir pripažinti K. N. B. nuosavybės teisę į 14,09 kv. m. ginčo sandėliavimo patalpą, pažymėtą indeksu 1-8, adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-04-23 aktus Nr. (101)-11.4-1013 ir Nr. (101)-11.4-1014 bei reikalavimų, susijusių su sandėliavimo patalpa, kurios unikalus Nr. 4400-1522-5457:4222 ieškovai nebepalaikė, tačiau prašymo bylą nutraukti šioje dalyje teismui nepareiškė (t. 4, b. l. 161-166).

5Nurodė, kad ieškovams K. N. B. ir B. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie pirko 2003-01-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie pirko 2003-07-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, o taip pat butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį K. N. B. gavo 2012-11-23 dovanojimo sutartimi, butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį K. N. B. gavo 2012-11-23 dovanojimo sutartimi. Ieškovai, įsigiję butus Nr. 9 ir 10, teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiu 14,16 kv. m. ploto ginčo priklausiniu – sandėliuku. Šį butą kartu su butais perdavė senieji buto savininkai. Kadangi abiejų butų savininkai tapo tie patys ieškovai, tai dėl patogumo naudotis, patalpas skirianti pertvara buvo nugriauta ir šiuo metu egzistuoja viena didesnė patalpa. Analogiškai ieškovė K. N. B. įsigijusi butus Nr. 7 ir 8 teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiu 14,09 kv. m. ploto ginčo priklausiniu – sandėliuku. VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro archyvinės bylos duomenimis ir dokumentais iki pat 2008-01-14 ginčo sandėliavimo patalpos buvo pagrindinio pastato – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pagalbiniais pastatais, pagalbinėmis pastato dalimis, ūkio pastatais, tai yra priklausiniais. Ginčo sandėliavimo patalpos yra naudojamos tik pagrindiniam daiktui (namui) aptarnauti, tai yra laikyti namui šildyti būtiną kurą, kurio laikyti daugiau nėra kur. Atsakovas pasisavinęs ginčo patalpas, pažeidė ne tik norminių aktų reikalavimus, higienos normas, bet ir ieškovų teises bei teisėtus interesus, kadangi po tokio pagalbinių patalpų pardavimo ieškovai neturės kur laikyti butų ir namo šildymui būtino kuro. Atsakovas neteisėtai atliko ginčo patalpų teisinę registraciją savo vardu kaip pagrindinio daikto, nors atsakovas neturėjo nei vieno nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje, ir iš anksto žinojo bei suvokė, kad ginčo patalpos yra ne pagrindinis daiktas, bet priklausiniai, antraeiliai daiktai, kuriuos ištiko pagrindinio daikto likimas. Antraeilių daiktų (ginčo daiktų) nuosavybės teisės perleidimas ieškovų nuosavybėn pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių pagrindu yra preziumuojamas, o pareiga įrodyti, kad turi būti pasielgta priešingai, tenka atsakovui.

6Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama panaikinti 2008-04-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1006l panaikinti ginčo sandėliavimo patalpos adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu; pripažinti N. G. nuosavybės teisę į nurodytą ginčo sandėliavimo patalpą.

7Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 1994-01-27 privatizacijos būdu. Įsigijusi šį butą, ji teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiu 4,37 kv. m. ploto ginčo objektu, jos buto priklausiniu – sandėliuku. Ji nuo senų laikų šiuo sandėliuku naudojosi, jame laikė savo daiktus ir kurą, savo lėšomis jį prižiūrėjo ir remontavo.

8Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

9Paaiškino, kad butų pirkimo-pardavimo sutartyse sandėliukai nėra įvardijami kaip privatizuojami objektai. 2003 m. ieškovų B. sudarytose sutartyse sandėliukai negalėjo būti nurodyti, kaip butų priklausiniai, nes prieš tai buvę ieškovų įgytų butų savininkai D. M. ir R. L. jų neprivatizavo. Atsakovas taip pat laiko, kad ir ieškovė N. G., privatizuodama butą, esantį (duomenys neskelbtini), neprivatizavo jos nurodytos sandėliavimo patalpos kaip buto priklausinio, nes privatizavimo sutartyje nenurodyta, kad kartu su butu perkamas ir sandėliukas. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyventojų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991-06-20 įsigaliojusį buto privatizavimo įstatymą. Vykdydama šį įstatymą Vyriausybė 1991-07-31 nutarimu patvirtino valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, pagal kurių 7 p. 12 pastraipą privatizuojamojo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai. Be to, atsakovas laiko, kad ginčo sandėliukai nėra ieškovų butų priklausiniai, t.y. sandėliukai, nes jie yra ne tame pastate, kuriame yra privatizuoti butai, jie gali būti ir yra naudojami nepriklausomai nuo buto – tariamo pagrindinio daikto. Daugiabučio namo negyvenamosios patalpos pagal savo paskirtį nėra visų namų butų priklausinys, todėl butų privatizavimo procese netapo visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, liko viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, išliko savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tarp ieškovų butų ir sandėliukų nėra funkcinio ryšio. Statinys, kuriame yra sandėliukai, yra atskirai, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo butų. Ginčo patalpos buvo savarankiški teisinių santykių objektai, buvo naudojamos individualiai ir turėjo būti privatizuojamos kita tvarka. Ieškovai, reikšdami savo reikalavimus, negali vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. įsakymu Nr. 184, nes minėtas teisės aktas privatizavimo laikotarpiu dar nebuvo priimtas. Atsakovas laiko save teisėtu ginčijamų patalpų savininku, nes nuosavybės teisę į šiuos objektus įgijo 2007-09-17 priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Turtas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybėn perduotas, vadovaujantis Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870. Ieškovė N. G. 1993 m. Vilniaus miesto valdybai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nori pirkti 3 kambarių butą su rūsiu, taip pat nurodė, kad nori išpirkti sandėliuką. Taigi jau 1993 m. ji suprato, kad sandėliukas nėra buto priklausinys ir prašė jį privatizuoti atskirai.

10Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškiniu nesutiko.

11Nurodė, kad ieškovai teise prašyti panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą turėjo pasinaudoti per vieną mėnesį nuo skundžiamų aktų paskelbimo arba sužinojimo apie juos. Inspekcija mano, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko apginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ir ta teise nepasinaudojo – praleido terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

12Trečiasis asmuo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ieškinio taip pat nepripažino. Laikė, kad ginčo sandėliavimo patalpos nėra ir nebuvo ieškovų butų priklausiniais. Ieškovai neįrodė įgiję nuosavybės teises į ginčo sandėliavimo patalpas.

13Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimuose į ieškinius nurodė, kad nesutinka su ieškovų reikalavimais panaikinti ginčo sandėliavimo patalpų teisinę registraciją atsakovo vardu. Kitus ieškovo reikalavimus prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų K. N. B., B. B. ir N. G. lygiomis dalimis valstybės naudai 237,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno po 79,10 Lt.

15Teismas nurodė, kad aplinkybė, ar patalpos, esančios negyvenamosios paskirties pastate, pastatytame tame pačiame žemės sklype, kuriame esančius butus įsigijo ieškovai, ieškovų buvo įsigytos kartu su butais, turi būti nustatoma pagal nuosavybės įsigijimo sandoriuose nurodytą šių sandorių dalyką. Nei nuosavybės teisių perleidimo sandoriuose, nei butų privatizavimo dokumentuose ginčo patalpos nėra nurodytos kaip pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, t.y. kaip ieškovams ar prieš juos buvusių butų savininkams parduodamų butų priklausiniai. Pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu ieškovų nuosavybės teisė į ginčo patalpas nebuvo įregistruota viešajame registre. Teismas nustatė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre visą laiką buvo ir yra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, jis neturi fizinio funkcinio ryšio su gyvenamosios paskirties pastatu, kuriame yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys butai. Be to N. G. ir ieškovams B. B. bei K. N. B. butus perleidę asmenys šiuos butus nuosavybėn įgijo, juos privatizuodami pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numatė, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 4 punkto 1 dalis numatė, kad pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatytąja tvarka, buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad negyvenamosios paskirties pastate, esančios patalpos, į kurias ieškovai reikalauja pripažinti jų nuosavybės teisę, iki butų privatizavimo buvo ieškovams priklausančių butų savininkų nuomojamos, jiems suteiktos ir privatizuotos kaip ieškovų butų priklausiniai. Iš ieškovų butų inventorinių bylų matyti, kad ginčo patalpos nebuvo įtrauktos į ieškovų buto inventorizavimo bylas kaip butų priklausiniai. Ieškovų butų privatizavimo metu ginčo patalpos nebuvo ieškovų butų priklausiniu ir kartu su butais nebuvo privatizuotos. Ginčo objektas (negyvenamosios paskirties pastate, esančios patalpos) yra kitame pastate nei ieškovų turimi butai, todėl remiantis įstatymų reikalavimais šios patalpos ir jų plotas turėjo būti nurodyti ieškovų butų privatizavimo sutartyse ir pagal butų privatizavimo taisyklėse nustatytą įkainojimo tvarką įkainojamos atskirai. Tačiau nei ieškovų butų privatizavimo sutartyse, nei privatizuojamų butų įkainojimo aktuose ginčo patalpos nėra nurodytos kaip privatizavimo sutarčių dalykas, jos nebuvo įkainotos, už jas pirkėjų nebuvo sumokėta ir jos nebuvo parduotos kartu su privatizuojamais butais, todėl ir ankstesni šių butų savininkai negalėjo ginčo patalpų parduoti ieškovams. Taigi, ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisių į ginčijamas patalpas nei vienu iš įstatymo nustatytų būdų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliantai (ieškovai) B. B., K. N. B. ir N. G. apeliaciniu skundu prašo: pilnai panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3969-608/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį pilnai patenkinti; nesant galimybės priimti naują sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17Nurodo, kad:

  1. Ieškovai K. N. B. ir B. B., įsigiję nuosavybėn turimus butus (duomenys neskelbtini), kartu teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype, esančiu priklausiniu – sandėliuku, daugybę metų jį prižiūrėjo ir remontavo. Ieškovė N. G., įsigijusi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), teisėtai įgijo ir visą laiką nepertraukiamai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiu priklausiniu – sandėliuku, daugybę metų jį prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo.
  2. Įstatymas (CPK 4.12, 4.13, 4.14, 4.19) priklausinį apibrėžia, kaip pagrindiniam daiktui tarnauti skirtą daiktą, su juo susijusį bendra ūkine paskirtimi, o taip pat su pagrindiniais daiktais egzistuojantį arba pagrindiniam daiktui priklausantį, nuolat su pagrindiniu daiktu susijusį daiktą, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas. Be to įstatyme įtvirtinta aiški prezumpcija, kad kartu su perleidžiamu pagrindiniu daiktu yra perleidžiamas ir priklausinys, o asmuo, ginčijantis šią prezumpciją, privalo ją paneigti, tai yra privalo įrodyti, kad turi būti pasielgta priešingai, tai yra įrodyti, kad su pagrindiniu daiktu priklausinys nebuvo perleistas. Visiškai akivaizdu, kad atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė ir neįrodė, kad ieškovams su pagrindiniais daiktais – butais, nebuvo perleisti šių butų priklausiniai – ginčo sandėliukai, skirti butams aptarnauti ir su jais susiję tampriu funkciniu ryšiu.
  3. Kad ginčo sandėliukai yra butų priklausiniai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ pateikiamas apibrėžimas – 6.4 punkte numatyta, kad namų ūkio pastatas – namo pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes su sąlyga, kad tos reikmės tenkinamos name ar namų ūkio pastate.
  4. Pastatas (duomenys neskelbtini), anksčiau, iki pat neteisėto įregistravimo atsakovo vardu 2008-05-09, nebuvo joks savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, tokiu jis tapo tik neteisėto atsakovo įregistravimo savo vardu pasekmėje. VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro archyvinės bylos duomenyse ir dokumentuose nurodyta, kad iki pat 2008-05-09 ginčo sandėliavimo patalpos buvo pagrindinio pastato dalimis, ūkio pastatais, tai yra priklausiniais. Kad minėtas pastatas nėra savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas akivaizdžiai patvirtina ir jo žymėjimas plane, o taip pat faktas, kad iki neteisėtos registracijos šis pastatas neturėjo jokio unikalaus numerio, nei anksčiau, nei dabar neturi jokio kitokios registracijos adreso. Teismo pateikiamas teiginys dėl to, kad šis pastatas neturi fizinio funkcinio ryšio su gyvenamosios paskirties pastatu, nėra niekuo motyvuotas, be to tokie teismo teiginiai yra paneigti, kadangi kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro archyvinės bylos duomenų ir dokumentų, šiame žemės sklype visada buvo ir iki šiol yra tik vienas pagrindinis pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuris turi savo registracijos adresą.
  5. VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro archyvinės bylos duomenimis, pastatas, kuriam vėliau buvo suteiktas unikalus Nr. 1094-0273-3022, visada buvo įvardijamas kaip pagalbinis pastatas, pagalbinės pastato dalys, ūkio pastatas, kas reiškia, kad jis yra tik priklausinys. Kadangi žemės sklype nėra jokio kito pagrindinio pastato, išskyrus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra ieškovų butai, tai pastatas, kuriam vėliau buvo suteiktas unikalus Nr. 1094-0273-3022, galėjo būti tik gyvenamojo namo ir jame esančių butų priklausinys. Tai, kad pastatas atsakovo buvo suskaidytas į atskiras dalis ir kiekviena dalis buvo įregistruota atskirai, nekeičia šio pastato, kaip priklausinio, teisinio režimo. Šio skaidymo ieškovai K. N. B. ir B. B. neginčija, o ieškovė N. G. ginčija, kadangi mano, jog toks suskaidymas pažeidžia jos teises ir toliau naudotis būtent neidentifikuotomis pastato dalimis.
  6. Ginčo patalpas ir ieškovų butus sieja tamprus funkcinis ryšys. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ esančios (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro archyvinės bylos dokumentai – pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų kortelė; sklypo ir pastatų išdėstymo schema; nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankų išrašai.
  7. Pagrindiniai daiktai (namas ir ieškovų butai) negali būti naudojami ir eksploatuojami be ginčo patalpų pagal jų paskirtį, kadangi klimato sąlygomis nešildomose patalpose žmonės gyventi negali, o apeliantų butų ir viso namo paskirtis yra tik gyvenamoji. Tačiau neesant ginčo patalpų, ieškovai neturėtų kur laikyti šildymui būtino kuro, negalėtų šildyti savo butų ir viso namo.
  8. Neatsižvelgta į paties atsakovo pateiktą 2007-06-07 UAB „Senamiesčio ūkis“ raštą Nr. G2-96, kuriame aiškiai nurodoma, kad ieškovai naudojasi (duomenys neskelbtini) kieme esančiais trimis ūkio sandėliais, tai yra apeliantų namo administratoriaus, kuris yra įgaliotas atlikti tokius veiksmus, yra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad apeliantų butams priklauso trys sandėliai.
  9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, tai yra priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.
  10. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina faktines aplinkybes, kad ginčo patalpos ir yra būtinos užtikrinti pagrindinių daiktų – ieškovų butų funkcionalumą ir sudaryti sąlygas naudoti pagrindinius daiktus pagal pagrindinių daiktų – ieškovų butų funkcionalumą ir sudaryti sąlygas naudoti pagrindinius daiktus pagal jų paskirtį bei išnaudoti jų savybes, o be šių ginčo patalpų pagrindinių daiktų naudojimas būtų nevisavertis ir aplamai jų nebūtų įmanoma naudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
  11. Pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl apeliantės K. N. B. reikalavimo pripažinti jos nuosavybės teisę į patalpą, pažymėtą indeksu 1-8, adresu (duomenys neskelbtini), kaip priklausinį, kurią ji įgijo įgydama butus (duomenys neskelbtini).
  12. Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-561/2004, 3K-3-1002/2003; 3K-3-451/2003; 3K-3-448/2001, kuriose priimti sprendimai, analogiški skundžiamam sprendimui, tačiau tos bylos negali turėti precedentinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai, kadangi visose tose bylose ir šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės nėra tapačios.
  13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės taip pat niekur nenurodo, kad privatizuojant butus, jų priklausiniai lieka valstybės ar savivaldybių nuosavybė.
  14. Kad privatizuojant butus, priklausiniai turi būti įkainojami atskirai nuo butų kainos, nėra jokia išlyga iš bendrosios taisyklės, kurioje būtų konkrečiai nurodyta, kad jeigu nėra atskiro priklausinių įkainojimo, tai reikštų kad jie nėra perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Jeigu priklausiniai nebuvo įkainoti atskirai nuo butų, nors norminis aktas tokį įkainavimą nurodė ir dėl to atsakovui nebuvo sumokėta visa pirkimo-pardavimo kaina, tai šiuo atveju tai yra visai kitas teisinis santykis, pagal kurį atsakovas turėtų teisę ginčyti sudarytą privatizavimo ar kitą sandorį arba reikalauti, kad jam būtų primokėta trūkstama suma, jeigu dėl priklausinio įkainojimo didėtų parduodamo pagrindinio daikto vertė.
  15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos, kurią jam įtvirtino materialinės teisės normos, o taip pat nepagrįstai atleido nuo pareigos paneigti įstatymų prezumpcijas, o tuo pačiu neteisėtai ir ne pagal įstatymą įtvirtino ieškovų pareigą paneigti tas aplinkybes, kurias įstatymas įpareigoja paneigti atsakovą.

18Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento juridinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą.

19Nurodo, kad:

  1. Sprendžiant klausimą dėl ginčo patalpų priklausinio statuso turi būti vadovaujamasi CK 4.12, 4.13 bei 4.19 straipsniuose įtvirtintais kriterijais, apibūdinančiais pagrindinių daiktų ir jų priklausinių požymius. Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad šiuo atveju nei ginčo patalpos yra nuolat susijusios su pagrindiniais daiktais, nei ginčo patalpų funkcija yra tarnauti pagrindiniams daiktams, nei apeliantai įstatymų nustatyta tvarka yra įgiję teisę į ginčo pastatus. Ieškovai turi įrodyti, kad ginčo patalpos atitinka priklausiniui keliamus reikalavimus, t.y. kad ginčo patalpos yra su privatizuotais butais yra susiję funkciniu ryšiu, taip pat, kad ankstesni savininkai ir ieškovė N. G. turėjo teisę privatizuoti ginčo patalpas.
  2. Ginčo patalpos negali būti laikomi apeliantų butų priklausiniais, kadangi pastarieji nebuvo privatizuoti kartu su butais tiek ieškovės N. G., tiek ankstesnių savininkų, iš kurių nupirko butus apeliantais K.N. B. ir B. B.. Vykdydama butų privatizavimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtino valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, pagal kurių 6 punktą, įkainojant gyvenamuosius butus, buvo taikoma kaina už vieną kvadratinį metrą bendrojo ploto, o ūkinio pastato dalies plotas į buto bendrąjį plotą nebuvo įskaičiuojamas. Pagal 7 punkto 12 pastraipą privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo patalpos iki butų privatizavimo buvo apeliantams priklausančių butų savininkų nuomojamos ar kad apeliantė N. G. būtų privatizavusi kartu su butu. Buvo įkainoti tik butai, tuo tarpu ginčo patalpos įkainotos nebuvo, taigi už jas, įstatymų nustatyta tvarka nesumokėta, todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiais, neva ginčo patalpos buvo privatizuotos kartu su butais.
  3. Tarp butų ir sandėliukų nėra funkcinio ryšio, kadangi namas, kuriame apeliantai turi butus ir pastatas, kuriame yra ginčo objektas, yra atskiruose sklypuose. Statinys kuriame yra ginčo objektas yra atskiras, turi atskirą įėjimą, patalpos yra izoliuotos nuo butų. Tai, kad ginčo patalpos buvo savarankiški teisinių santykių objektai, buvo naudojamos individualiai ir turėjo savo apibrėžtą paskirtį, įrodo inventorizacijos įrašai, kuriuose nėra nurodoma, jog gyvenamosios patalpos yra butų priklausiniai. Teigti, kad vienintelis namo šildymas yra tik krosninis nėra pagrindo, kadangi apeliantams priklausančių butų šildymas yra krosninis-dujinis. Statinyje yra ir kitų negyvenamųjų patalpų, todėl apeliantų teiginiai, jog be ginčo patalpų nėra kur daugiau sandėliuoti kietąjį kurą, neteisingi.
  4. UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip (duomenys neskelbtini) namo administratorius, nėra įgaliotas spręsti klausimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Tai yra įmonė, atliekanti namo administravimo funkcijas, tačiau ne subjektas, nustatantis nuosavybės teises. Viena ta aplinkybė, kad apeliantai naudojasi ginčo patalpomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo patalpos apeliantams priklauso nuosavybės teise.
  5. Sprendžiant klausimą dėl K. N. B. reikalavimo pripažinimo ir nuosavybės teisių registracijos atsakovo vardu panaikinimo, buvo būtina vertinti visas aplinkybes, susijusias su kitais butais. Visi butų privatizavimo dokumentais patvirtina, jog kartu su kitais butais, apeliantės K. N. B. reikalaujama ginčo pastato dalis nebuvo privatizuota.
  6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ginčo teisiniams santykiams, t.y. pagrįstai konstatavo, jog ginčo patalpos nėra butų priklausiniai ir pagrįstai nesivadovavo CK 4.14 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kurią nurodo apeliantai kaip pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Teismui nustačius, kad ginčo patalpos nėra antraeilis daiktas pagrindinio atžvilgiu, nėra pagrindo vadovautis ir CK 4.14 str. įtvirtinta prezumpcija, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

21Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

22Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

23Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

24Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

25Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro tai, ar 14,16 kv. m. ginčo sandėliavimo patalpa, pažymėta indeksu 1-9, (unikalus Nr. 4400-1522-5457:4221), 14,09 kv. m. ginčo sandėliavimo patalpą, pažymėta indeksu 1-8, (unikalus Nr. 4400-1522-5435:4220) ir 4,37 kv. m. ginčo sandėliavimo patalpa, pažymėta indeksu 1-2, (unikalus Nr. 4400-1522-5246:4213), adresu Paupio g. 14, Vilnius, yra ieškovams nuosavybės teise priklausančių butų (Nr. 2, 7, 8, 9, 10), esančių name Paupio g. 14, Vilniuje, priklausiniai ir ar šios patalpos butų Nr. 2, 7, 8, 9, 10 privatizavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teisėmis atiteko šiuos butus privatizavusiems asmenims.

26Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo - pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Šio įstatymo 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo–pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimui daugiabučio gyvenamojo namo buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį: 1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su konkrečios gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavimu bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-363/2013). Iš to išplaukia, kad, kilus ginčui dėl priklausinio teisinio likimo, svarbu nustatyti patalpų priskyrimo atskiram savininkui ir priklausinio bei pagrindinio daikto tiesioginio funkcinio ryšio faktus.

27Sprendžiant dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-561/2012 ir kt.). Ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos, bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

28Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-561/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-363/2013).

29Sprendžiant, kokią reikšmę daugiabučio namo gyventojų naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis faktas turi šių patalpų pripažinimui buto ar butų priklausiniu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinę reikšmę turi teisėto naudojimosi negyvenamąja patalpa faktas. Nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui, turi susiklostyti po to, kai buto ar namo gyventojams negyvenamoji patalpa suteikta ar leista ja naudotis nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas jų buto priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003).

30Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nei butų privatizavimo dokumentuose, nei vėlesniuose nuosavybės teisių perleidimo sandoriuose ginčo patalpos nebuvo nurodytos kaip pirkimo pardavimo dalykas. Ieškovams K. N. B. ir B. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butai Nr. 9, Nr. 10 (duomenys neskelbtini), kuriuos jie įsigijo atitinkamai 2003-01-24 ir 2003-07-29 pirkimo-pardavimo sutartimis. Ieškovei K. N. B. nuosavybės teise dar priklauso butai Nr. 7 ir Nr. 8 (Paupio g. 14, Vilnius), kurie įgyti 2012-11-23 dovanojimo sutarčių pagrindu. Ieškovei N. G. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2 (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovė privatizavimo būdu įsigijo iš valstybės 1994-01-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nustatyta, kad ginčo patalpų, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta tik 2008-04-30 - 2008-05-09, todėl akivaizdu, kad butų privatizavimo metu ginčo patalpos nebuvo suformuotos, nebuvo atlikti jų kadastriniai matavimai ir jos neturėjo nekilnojamojo daikto teisinio statuso.

31Pagal 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 12 pastraipos nuostatas, privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos ministrų tarybos 1982-03-25 nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis. Aplinkybių, kad ginčo patalpos būtų įkainotos ir kad už jas butus privatizavę asmenys būtų sumokėję, ieškovai neįrodinėjo. Byloje esantys dokumentai liudija priešingai – iš pateiktų išperkamų butų įkainojimo aktų matyti, kad, išsiperkant butus, klausimas dėl kokių nors priklausinių vertinimo ir įkainojimo nebuvo sprendžiamas. Ieškovai, teigdami, kad privatizuojant gyvenamąsias patalpas buvo privatizuoti ir sandėliai, tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o iš butų privatizavimo sutarčių turinio daryti atitinkamas išvadas nėra jokio pagrindo. Taip pat ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos kokiu nors teisėtu būdu būtų buvusios suteiktos naudotis butus privatizavusiems asmenims, t. y. jie neįrodė nei naudojimosi ginčo patalpomis fakto, nei teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad 2007-06-14 ieškovai K. N. B. ir B. B. pateikė prašymą dėl trijų sandėlių privatizavimo. Pažymėtina, kad prašymo pateikimo momentu ieškovams nuosavybės teise priklausė du butai - Nr. 9 ir 10. Ieškovai teismui pateiktame ieškinyje pripažino faktinę aplinkybę, kad nuo pat 9 ir 10 butų įsigijimo 2003 metais naudojosi dviem sandėliukais, t. y. patalpomis, kurioms dabar suteikti unikalūs (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 1-9) ir (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu 1-10). Sprendžiant Butkevičių prašymą dėl trijų kadastriniame plane pažymėtų indeksu 1I1/p sandėliukų privatizavimo, UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavedimą, nustatė plytinių sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini) naudotojus. Pateikta schema (t. 3, b. l. 81) patvirtina, kad sandėliukais, pažymėtais indeksu 1I1/p, naudojasi 7 buto gyventojai, t. y. buto, kurį K. N. B. nuosavybėn įgijo tik 2012-11-23 dovanojimo sutarties pagrindu. Tarp faktinių sandėliukų naudotojų nėra nurodyti nei 9, nei 10 buto gyventojai. Šių aplinkybių ieškovai B. nenuginčijo ir įrodymų, kad jie naudojosi kuriuo nors ginčo sandėliukų nepateikė. Tačiau nepaisant nustatytų aplinkybių, atlikus turto vertinimo procedūrą, pastato inventorizaciją ir teisinę registraciją, 2007-06-04 vykusiame Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje buvo nutarta pritarti vertintojo nustatytai ūkinio pastato vertei ir leisti UAB „Senamiesčio ūkis“ atlikti ūkio sandėlių privatizavimo procedūrą. Ieškovai K. N. B. ir B. B. 2008-09-30 pateikė prašymą leisti sandėliukus išsipirkti mokant dalimis ir 2008-10-15 buvo nutarta leisti jiems ūkio sandėliukus pirkti išsimokėtinai. Tačiau ieškovai tolimesnių veiksmų neatliko, ginčo sandėliukų neprivatizavo. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovai K. N. B. ir B. B. suvokė, jog ginčo sandėliukai nebuvo privatizuoti kartu su butais, kaip jų priklausiniai. Ieškovė N. G. savo veiksmais taip pat patvirtino, kad ji suprato, jog sandėliukas, kuriuo ji naudojosi, yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kadangi 1993 m. spalio mėn. pareiškime nurodė, kad nori išpirkti sandėliuką (t. 2, b. l. 184). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ir išvadai, kad ginčo sandėliukai nebuvo susiję su konkrečiais butais kaip priklausiniai, ir butų gyventojai, išreiškę atitinkamą valią, galėjo juos privatizuoti įstatymo nustatyta tvarka.

32Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, faktinio pobūdžio aplinkybė, ar butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2004, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012). Sprendžiant, kas privatizuota pagal butų privatizavimo sutartį, butų privatizavimo sutarties sąlygos aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Tuo tikslu turi būti aiškinamos sutarties sąlygos, šalių ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės (pvz., butų privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai, parengiamieji dokumentai buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, privatizavimo sutarties ir jos priedų įrašai (techninio inventorizavimo duomenys, planai ir kt.), privatizavimo sutarties šalių pateikiamas sutarties aiškinimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertino, jog ieškovai privatizavimo būdu ginčo patalpų nuosavybės teise iš valstybės neįgijo, todėl ginčijama šių patalpų teisinė registracija atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu ieškovų teisių nepažeidžia.

33Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai butų daugiabučiame gyvenamajame name savininkai ginčija viešojo subjekto sprendimo teisėtumą dėl negyvenamųjų patalpų perdavimo ar pardavimo, turi būti ištirta tų patalpų funkcinė paskirtis ir pagal tai įvertinta, ar jos yra visų daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys, ar individualaus naudojimo patalpos (savarankiškas nuosavybės teisės objektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007, 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Kilus ginčui, pagal priklausiniui nustatytus kriterijus konkrečiu atveju sprendžiama, ar to daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai įgijo nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas kaip priklausinius, ar tos negyvenamosios patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad patalpų priskyrimą prie bendro naudojimo patalpų, kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų, kaip savarankiško nuosavybės teisės objekto, lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).

34Ieškovai patys nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nustatant, ar ginčo sandėliai yra butų priklausiniai, būtina nustatyti tarp objektų tamprų funkcinį ryšį, kuris būtų nuolatinio pobūdžio ir pasižymėtų nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Ieškovai butų ir ginčo sandėlių funkcinį ryšį įrodinėja aplinkybėmis, kad sandėliuose yra laikomas kuras, kuris reikalingas užtikrinti butų ir namo šildymui. Jokių įrodymų, kad kažkuriame iš ginčo sandėliukų ieškovai laikė kurą iki šių patalpų teisinės registracijos atlikimo ir kad butai yra šildomi kietu kuru, ieškovai į bylą nepateikė. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ išrašų bei butų techninių pasų matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai naudojasi ne tik krosniniu, bet ir centriniu- dujiniu šildymu, o tai patvirtina, kad krosninis šildymas yra tik viena iš alternatyvų užtikrinti šildymą butuose ir namuose (t. 1, b. l. 110-113, t. 3, b. l. 55). Iš 2007-09-19 UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikto rašto Nr. R2-461 ir (duomenys neskelbtini) namo kiemo plytinių sandėliukų naudotojų schemos matyti, kad sandėliukais naudojasi ne tik Paupio g. 14 namo gyventojai, tačiau ir Paupio g. 13 namo gyventojai ir, kaip minėta, tarp naudotojų nėra 9 ir 10 buto gyventojų. Funkcinį ryšį taip pat paneigia ir ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) name yra 3 pastogės bei rūsys, kurios labiau yra susijusios funkciniu ryšiu su butais, nei sandėliukai, nes juose, esant poreikiui, laikyti kurą yra nepalyginamai patogiau, nei pakankami nuo pagrindinio pastato nutolusiuose sandėliukuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo pastatai pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį nėra ieškovų butų priklausiniai. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

35Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai K. N. B. ir B. B. pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo... 5. Nurodė, kad ieškovams K. N. B. ir B. B. asmeninės nuosavybės teise... 6. Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto... 7. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys... 8. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 9. Paaiškino, kad butų pirkimo-pardavimo sutartyse sandėliukai nėra... 10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 11. Nurodė, kad ieškovai teise prašyti panaikinti statinio pripažinimo tinkamu... 12. Trečiasis asmuo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ieškinio taip... 13. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimuose į ieškinius... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-18 sprendimu ieškinį atmetė ir... 15. Teismas nurodė, kad aplinkybė, ar patalpos, esančios negyvenamosios... 16. Apeliantai (ieškovai) B. B., K. N. B. ir N. G. apeliaciniu skundu prašo:... 17. Nurodo, kad:
  1. Ieškovai K. N. B. ir B. B., įsigiję... 18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento... 19. Nurodo, kad:
    1. Sprendžiant klausimą dėl ginčo patalpų... 20. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 21. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 23. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 24. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 25. Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro tai, ar 14,16 kv. m. ginčo... 26. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose... 27. Sprendžiant dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su... 28. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio... 29. Sprendžiant, kokią reikšmę daugiabučio namo gyventojų naudojimosi... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 31. Pagal 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio... 32. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, faktinio pobūdžio aplinkybė, ar... 33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai butų... 34. Ieškovai patys nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nustatant, ar ginčo... 35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą palikti nepakeistą....