Byla 1A-605-843/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei, nuteistajam V. S. ir jo gynėjui advokatui Valentinui Račiui, civilinio ieškovo atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
  • pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. S. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D. D. padarytą turtinę žalą.

4Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. S. D. D. naudai priteista 1136, 18 Eur turtinei žalai, 1000 – Eur neturtinei žalai atlyginti ir 724,05 Eur turėtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.

5Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Nustatė

6V. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojęs, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent:

7jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiną vekselį Nr. 20110612, kuriame nurodė, kad A. D. iki 2014 m. birželio 12 d. privalo jam sumokėti 50750 litų (14689 eurų) sumą, imituodamas vardą, pavardę, asmens kodą ir parašą, pasirašė A. D. vardu. Po ko jis, 2014 m. kovo 10 d., realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2011 m. birželio 12 d. žinomai suklastotą tikrą dokumentą – neprotestuotiną vekselį Nr. 20110612, adresu Karmelitų g. 3, Vilniuje, pateikė Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarui Edgarui Normantui dėl vykdomojo įrašo gavimo išieškoti iš skolininko A. D. 50 750 litų (14689 eurų) sumą jo naudai, kurį gavęs, 2014 m. kovo 17 d. Kęstučio g. 50-3, Vilniuje, pateikė antstoliui V. M. vykdyti, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – 50 750 litų (14689 eurų) sumą.

8Apeliaciniu skundu V. S. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jei aukščiau nurodytas jo prašymas nebus patenkintas, prašo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiojo D. D. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

9Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl – naikintinas.

10Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė liudytojų A. D., D. D., V. M. parodymais, tačiau, apelianto manymu, nei vienas iš jų nepatvirtina teismo konstatuotų aplinkybių, jog jis (apeliantas) suklastojo vekselį, kadangi nei vienas iš minėtų asmenų (ką jie patys pripažino) nedalyvavo nei skolinant pinigus, nei surašant vekselį. Nurodytų aplinkybių nei vienam iš šių asmenų nepasakojo ir pats mirusysis, A. D., todėl, apelianto teigimu, minėti liudytojai faktiškai patvirtino, kad mirusysis tikrai galėjo iš jo (apelianto) skolintis pinigus.

11Teismas neįvertino, kad liudytojai A. D. ir D. D. turi suinteresuotumą šioje byloje, ką jiedu patvirtino bylos nagrinėjimo metu – D. D. buvo perleistos paveldėjimo teisės į mirusiojo A. D. turtą, o liudytoja A. D. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent pagal jos pasirašytą 2014 m. lapkričio 6 d. dokumentą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo“, todėl apeliantas daro išvadą, kad minėtiems liudytojams kaltinamojo nuteisimas yra daugiau nei parankus, nes tokiu atveju jiems kaip įpėdiniams nereikės grąžinti mirusiojo skolos kaltinamajam pagal vekselį.

12Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo liudytojos J. S. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie paskolą, kuri buvo suteikta mirusiajam A. D., apie vekselio sudarymo aplinkybes, apie jų šeimos turėtas pinigines lėšas, kurios tuo metu buvo pakankamos, kad paskolinti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Liko nepagrįstai nevertinti rašytiniai įrodymai – jo (apelianto) pateikti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai Nr. 7913551 – 7913555, kurie, apelianto manymu, neabejotinai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2010 m. spalio 29 d. jis gavo viso 58 720 Lt pajamų.

13Apeliantas taip pat nesutinka nei su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. spalio 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(3086)-IS1-6956, nei su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1557 (16), nei su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1758 (16), teigia, kad minėti įrodymai nepatvirtina, kad minėtą dokumentą klastojo būtent jis. Minėtoje specialisto išvadoje nėra atsakymo į pateiktus klausimus, ar rankraštiniai įrašai, esantys vekselyje, buvo atlikti jo ar kito asmens ranka. Į šį klausimą specialistas negalėjo atsakyti ir apklausiamas bylos nagrinėjimo metu. Be to, specialistui nebuvo pateikti klausimai, kurie, apelianto manymu, šiuo atveju yra svarbūs (ar tirtuose rankraštiniuose įrašuose yra koordinacinių sutrikimų ir, jeigu taip, ar jie gali būti susiję su asmens neįprasta būsena (apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ir pan.); ar rankraštinių įrašų vekselyje ir lyginamųjų pavyzdžių įrašų elementų dydžio ir formos sutapimas yra visiškai tikslus; kada buvo sudaryti ir pasirašytas tiriamas dokumentas ir kt.). Atkreipia dėmesį, kad, nors bylos nagrinėjimo metu specialistas, atsakydamas į klausimus apie koordinacinių sutrikimų buvimų tirtuose įrašuose bei apie tai, ar nustatytus neįprastos rašysenos požymius galėjo įtakoti paviršius, ant kurio buvo rašoma, nurodė, kad šios aplinkybės buvo tirtos, tačiau tai niekaip neatsispindi jo pateiktoje išvadoje, todėl šios aplinkybės, apelianto manymu, leidžia abejoti paties specialisto sąžiningumu ir objektyvumu bei jo specialisto išvados patikimumu.

14Apeliantas, ginčydamas ekspertizės aktą, atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas tyrimas, buvo atliktas pagal neakredituotų metodų standartinio tyrimo procedūrų „Techniškai padirbtų parašų tyrimas“ ir „Spaudos būdų tyrimas“ aprašymus, kas, apelianto manymu, reiškia, jog minėti metodai tyrimo metu nebuvo prižiūrimi ir kontroliuojami išorinės akreditavimo įstaigos – Nacionalinio akreditacijos biuro. Ir nors dokumentų ekspertizės akte yra nurodoma, kad 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname vekselyje Nr. 20110612 esantys rankraštiniai įrašai yra techniškai padirbti (nukopijuoti nuo kitų įrašų perpiešiant prieš šviesos šaltinį), minėto ekspertizės akto motyvuojamosios dalies 2 punkte esantys požymiai, leidžiantys daryti tokią išvadą, yra išvardinti, tačiau nei pačiame dokumentų ekspertizės akte, nei papildomai tyrimą atlikusių eksperčių paaiškinimuose (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. S-247 „Dėl atsakymo į klausimus ekspertui baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-270/2017“) nurodyti požymiai nėra detalizuojami, tai yra nėra nurodoma, kuriuose rankraštinių įrašų elementuose (konkrečių elementų vietose) nurodyti požymiai atsispindi ir kokie konkretūs duomenys leidžia daryti išvadą juos esant, o dokumentų ekspertizės akto 3 išvada (dėl dokumento klastojimui naudotų dokumentų) iš vis yra tik tikėtina.

15Apeliantas ginčija ir rašysenos ekspertizės aktą, pažymi, kad jame konstatuojama, jog nustatyti, kad būtent jis padarė rankraštinius įrašus 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname vekselyje Nr. 20110612, negalima, ką, apelianto teigimu, 2017 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu patvirtino apklausiamos tyrimą atlikusios ekspertės. Taip pat teigia, kad minėtame rašysenos ekspertizės akte yra faktiškai neatsakyta į 3 klausimą (teismo nutarties 6 klausimas) „jeigu yra nustatyti neįprastos rašysenos požymiai, ar šie požymiai gali būti susiję su asmens neįprasta būsena, pvz. medikamentų, alkoholio ar narkotinių medžiagų poveikiu?“. Bylos nagrinėjimo metu apklausta tyrimą atlikusi ekspertė faktiškai patvirtino, kad nurodytos būsenos gali sąlygoti neįprastos rašysenos požymius. Teigia, jog teismas to nevertino remdamasis nemotyvuotais teiginiais, kad tie neįprastos rašysenos požymiai atsirado dokumentą techniškai klastojant, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad vekselio išrašymo metu (ir jo pasirašymo momentu) jį išdavęs asmuo (A. D.) vartojo alkoholį (šventė savo gimtadienį ir jiedu vekselio išrašymo dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus).

16Dėl išvardintų aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad šie, apelianto manymu, vieninteliai byloje esantys įrodymai (specialisto išvados ir ekspertizės aktai), leidžiantys įtarti jį padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nėra patikimi, jų išvados kelia pagrįstų abejonių, kurių nepavyko pašalinti bylos nagrinėjimo metu, todėl šių įrodymų, juos vertinant kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, akivaizdžiai nepakanka, kad neabejotinai ir objektyviai konstatuoti, jog jis padarė man inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir visos abejonės turėtų būti traktuojamos jo naudai.

17Taip pat apeliantas nesutinka ir su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18Nurodo, kad bylos nagrinėjamo metu nenustatyta, kokią neturinę žalą patyrė D. D., nes teismo posėdžio metu apklausiamas apie patirtą neturinę žalų, jis jos nesugebėjo nei paaiškinti, nei apibūdinti. Taip pat teigia, kad nukentėjusiojo D. D. dvasiniai išgyvenimai nėra grindžiami jokiais medicininiais dokumentais, kas leidžia daryti išvadą, kad jie tikrai nebuvo tokie intensyvūs ir ilgalaikiai, kad kaip nors įtakotų jo sveikatos būklę. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats D. D. nebuvo tiesioginis mirusiojo A. D. turto (ir buto, dėl kurio netekimo grėsmės jis neva patyrė dvasinius išgyvenimus) paveldėtojas. D. D. ir jo atstovas 2016 m. balandžio 26 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog paveldėjimo teisę į visą turtą, kurį sudaro ne tik butas, bet ir mirusiojo A. D. skolos (tame tarpe ir skola pagal vekselį), jis savo noru, niekieno neverčiamas, perėmė iš tiesioginio mirusiojo A. D. įpėdinio, jų tėvo, Č. D. (šias aplinkybes, apelianto teigimu, patvirtina antstolio V. M. 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. 0013/14/00350 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-39023-872/2014), kas, apelianto manymu, reiškia, kad D. D. puikiai suprato, jog mirusiojo A. D. skolas teks atiduoti jam (D. D.) kaip įpėdiniui ir, kad jos galimai bus išieškotos iš jo paveldėto turto (tame tarpe ir buto). Atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios priežasties D. D. priėmė paveldimą turtą pagal apyrašą tam, kad už mirusiojo skolas atsakytų ne visu, o tik pavedėtu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.53 straipsnis), kas, apelianto teigimu, neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad dėl prasidėjusio išieškojimo nukentėjusysis ne tik, kad nepatyrė, bet ir negalėjo patirti jokių dvasinių išgyvenimų, nes pats savo noru perėmė tiek mirusiojo turtą, tiek ir skolas, ir jam neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jas privalės grąžinti arba, kad jos bus išieškotos iš jo paveldėto turto.

19Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

20Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

21Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

22Dėl faktinių aplinkybių, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

23Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

24Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš jų. Pažymėtina ir tai, jog BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo.

25Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos, tačiau, nereiškia, kad nepatvirtinti notaro dokumentai nėra šio nusikaltimo dalykas. Pažymėtina, kad privačių asmenų sukurti dokumentai gali būti šio nusikaltimo dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).

26Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

27Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamame nuosprendyje pagrįstai konstatuotos šios faktinės aplinkybės, o būtent, kad V. S. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiną vekselį Nr. 20110612, kuriame nurodė, kad A. D. iki 2014 m. birželio 12 d. privalo jam sumokėti 50750 litų (14689 eurų) sumą, imituodamas vardą, pavardę, asmens kodą ir parašą, pasirašė A. D. vardu.

28Nors nuteistasis V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto dokumentų klastojimo neigė, jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: liudytojų D. D. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pagarsintais bei teismo posėdyje duotais parodymais; teismo posėdyje nuotoliniu būdu apklausto liudytojo V. M. parodymais; 2015-10-21 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3086)-ISl-6956 (t. 1, b. l. 79-81); 2016-08-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1557( 16) (t. 2, 78-80); ekspertų V. M., D. S., R. T., S. G. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, iš dalies nuteistojo V. S. ir liudytojos J. S. teismo posėdyje duotais parodymais, kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

29Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad apie vekselį sužinojo būdamas užsienyje, kai gavo laišką, kuriame buvo vekselio kopija, patvirtinanti, kad brolis A. pasiskolino pinigus ir įsipareigojo po tam tikro laiko atiduoti V. S. dvigubai didesnę sumą. Vekselis buvo pasirašytas 2011 m. brolio gimimo dieną. Jam žinoma, kad valdyti žemės sklypą ir statyti savo namą brolis neturėjo galimybės – dirbo statybose, nebuvo verslininkas. Apie brolio nepradėto nuosavo namo statybas pirmą kartą girdi. Taip pat jam žinoma, jog tarp brolio ir V. S. buvo kilęs konfliktas dėl 2000 Lt skolos, brolis buvo pasirašęs skolos raštelį, vyko teisminiai ginčai. Jeigu brolis būtų pasiskolinęs vekselyje nurodytą pinigų sumą, jis tikrai būtų žinojęs – jiedu su broliu buvo artimi, nuo gimimo gyveno kartu. Buvo keista, kad V. S. dėl vekselio apmokėjimo kreipėsi tik po brolio mirties. Pats geriausias brolio draugas tuo metu buvo V. M. (t. 1, b. l. 156-159).

30Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja A. D. parodė, kad su A. jų santykiai nebuvo labai artimi, buvo šeimyninių konfliktų, tačiau nebuvo taip, kad visiškai nebendrautų. Tuo laikotarpiu A. gyveno su motina, su kuria ji dažnai bendraudavo, su A. matydavosi rečiau, jo motina pasakodavo, kur A. dirba, kaip gyvena. Žinojo, kad A. važinėjo tai į Baltarusiją, tai į Norvegiją. Baltarusijoje jis susipažino su būsima žmona ir ruošėsi vėl ten išvažiuoti. Apie jokias namo statybas A. nekalbėjo ir niekada neminėjo, kad su kažkokiu draugu nori renovuoti ir parduoti namą, jis užsiėmė tik butų apdaila. Kai matydavo A., jis visada jai pasakodavo apie savo planus. V. S. pirmą kartą pas ją apsilankė rugsėjo pradžioje praėjus mėnesiui po A. mirties, jis prisistatė šeimos draugu ir jokio vekselio nepateikė, siūlė pagalbą, uždavinėjo klausimus, o ji viską papasakojo negalvodama, kad daromas įrašas, kuris po to bus panaudotas prieš juos. Žinia, kad A. vedė, V. S. buvo netikėta, siūlė atsikratyti jo žmonos kaip paveldėtojos. Kad V. S. juos bando apgauti pradėjo įtarti tada, kai vyras jai pasakė, kad V. S. su A. nebuvo draugai ir kai, sename rašomajame stale radusi A.pasirašytą 1998 m. raštelį dėl 2000 Lt skolos ir sulyginusi rastą skolos raštelį su vekseliu pastebėjo, kad vardas, pavardė ir skaičiai visiškai sutampa.

31Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nuotoliniu būdu liudytojas V. M. parodė, kad su A. D. draugavo nuo 2000 metų, praleisdavo daug laiko kartu, santykiai buvo artimi. Jis žino, kad A. buvo skolingas V. S. 2000 litų, apie 10 000 Eur skolą tikrai būtų žinojęs, kadangi apie visus Arturo piniginius reikalus jam buvo žinoma. Žino ir tai, kad V. S. pervedė pinigus ir liko skolingas 200 Lt. Po to, iš V. S. A. daugiau nesiskolino. Būdavo, kad A. iš jo (V. M.) skolindavosi 500-600 litų sumas. Jei A. būtų užsiėmęs statybų verslu, jis būtų žinojęs. Jis (A.) bandė kartu su juo dirbti statybose, tačiau nieko neišėjo, jokios veiklos jis nevykdė, ruošėsi išvažiuoti į Baltarusiją. Kur buvo A. 2011 m. per savo gimtadienį jis nežino, kadangi jis buvo ką tik vedęs, todėl tuo laiku bendravo mažai. Artūro santykiai su broliu buvo geri, bendravo normaliai, kažkada jie buvo susipykę, tačiau tai buvo labai seniai (t. 1, b. l. 181-182).

32Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jie papildo vienas kitą ir patvirtina, kad V. S. turėjo 2008-09-02 A. D. ranka rašytą ir pasirašytą skolos raštelį dėl pastarojo pasiskolintos 2660 Lt sumos, kurią jis įsipareigojo grąžinti iki 2009-06-20, kad tarp A. D. ir V. S. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl to, kad A. D. vengė grąžinti 2000 Lt, kuriuos V. S. susigrąžino tik teisminio ginčo keliu. Taip pat patvirtina ir tai, kad V. A. D. jokio namo kartu su V. S. statyti neketino ir nestatė, pinigų iš jo nesiskolino ir vekselio 10000 eurų sumai nepasirašė. V. S. argumentai, kad jis 10 000 eurų paskolino asmeniui, iš kurio daugiau nei 15 kartų mažesnę sumą jam pavyko susigrąžinti tik teisminio ginčo keliu, yra neįtikinantys.

33Kad dokumentą atspausdino ir jį sukalstojo pats nuteistasis netiesiogiai patvirtina ir V. S. bei jo sutuoktinės J. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai.

34Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. S. patvirtino, jog susitarė su A. D. dėl paskolos jam suteikimo ir jiedu 2011 m. birželio 12 d. susitiko „Čili“ picerijoje, Žirmūnų g., kur jis (V. S.) atvežė pinigus (10000 eurų) ir atspausdintą vekselį. Jame buvo įrašyta suma su 15 proc. palūkanomis. Buvo sutarę, kad vekselis nebus pilnai užpildytas, reikės įrašyti vardą, pavardę ir pasirašyti. Vekselio variantas buvo tik vienas. Jam matant, A. savo ranka įrašė vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė.

35Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje J. S. patvirtino, kad vyras namuose atspausdino dokumentą ir tada nuvažiavo susitikti su A.. Ar vyras padarė dokumento kopijas, nežino. Šiuo metu to spausdintuvo namuose nėra, jeigu reikia ką atspausdinti, važiuoja į kopijavimo centrą. Paties spausdinimo momento nematė, matė jau atspausdintą dokumentą, vekselio pasirašyme nedalyvavo.

36Nuteistojo V. S. ir jo sutuoktinės parodymai patvirtina, kad niekas kitas, o pats V. S. atspausdino vienintelį vekselio egzempliorių, taip pat patvirtina, kad šį vekselį prie savęs visuomet turėjo vienintelis asmuo – V. S.. Nuteistojo argumentai, kad 2011 m. birželio 12 d. „Čili“ picerijoje, Žirmūnų g., A. D. jam matant vekselyje savo ranka įrašė vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė, paneigti 2015-10-21 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3086)-ISl-6956 (t. 1, b. l. 79-81); 2016-08-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1557( 16) (t. 2, 78-80); ekspertų V. M., D. S., R. T. ir S. G. teismo posėdyje duotais paaiškinimais.

372015-10-21 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140- (3086)-ISl-6956 nustatyta, kad rankraštiniai įrašai „A. D.“ ir ( - ) esantys 2011-06-12 neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612, eilutėse „vardas, pavardė“ ir „asmens kodas“, parašas (A. D. vardu), esantis 2011-06-12 neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612, eilutėje „parašas“, yra atlikti ne A. D., o techniškai klastojant peršvietimo būtu (tikėtina, panaudojant 2008-09-02 A. D. skolos raštelį su antspaudo atspaudu „NUORAŠAS TIKRAS Advokatė A. P. 2010 m. 03 mėn. 19 d. Nr. 78“, kurio kopija yra pateikta tyrimui (t. 1, b. l. 79-81).

382016-08-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-1557( 16) nurodyta, kad 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612 esantys vardo, pavardės „A. D.“, asmens kodo ( - ) rankraštiniai įrašai ir parašas A. D. vardu yra parašyti rašikliu.

392011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612 esantys vardo, pavardės „A. D.“, asmens kodo ( - ) rankraštiniai įrašai ir parašas A. D. vardu yra techniškai padirbti – nukopijuoti nuo kitų įrašų perpiešiant prieš šviesos šaltinį.

40Didelė tikimybė, kad 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612 esantys vardo, pavardės „A. D.“, asmens kodo ( - ) rankraštiniai įrašai ir parašas A. D. vardu techniškai padirbti panaudojant lyginamajam tyrimui pateiktą arba kitą 2008-09-02 skolos raštelio (t. 1, b.1. 4) kopiją ar šio dokumento originalą (t. 2, b. l. 78-80)

412016-09-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-1758( 16) nurodyta, kad nustatyti, ar rankraštinius įrašus „A. D.“ ir ( - ) esančius 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612, eilutėse „vardas, pavardė“ ir „asmens kodas“, parašė ir parašą A. D. vardu pasirašė A. D., negalima, kadangi minėtieji įrašai ir parašas A. D. vardu yra netinkami rašiusiojo ir pasirašiusiojo asmens identifikacijai dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

422011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612 rankraštiniuose įrašuose „A. D.“ ir ( - ) ir paraše A. D. vardu nustatyta neįprastos rašysenos požymių.

43Nustatytieji neįprastos rašysenos požymiai, nurodyti akto tiriamosios dalies 2-me punkte, būdingi techniškai padirbtiems įrašams ir parašams.

44Lyginimui pateiktų A. D. laisvųjų parašų ir rašysenos pavyzdžių, esančių bylos I tomo 4, 18, 190 lapuose, užtenka A. D. parašų ir rašysenos variantiškumui nustatyti (t. 2, b.l. 83-85).

45Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas V. M. paaiškino, kad atliekant ekspertizę pirmiausia buvo tirta, ar tai nėra techninė klastotė. Mikroskopiškai buvo nustatyti požymiai būdingi klastojimui peršviečiant. Po to medžiaga buvo perduota kitiems ekspertams. Kadangi toks klastojimo būdas dabar nenaudojamas, visiems labai buvo įdomu. Vekselyje ir tyrimui pateiktuose dokumentuose parašai sutapo praktiškai idealiai, o tai neįmanoma, kadangi pasirašius ir 10 kartų visi 10 parašų skirtųsi. Pateikiant išvadą abejonių nekilo, ji kategoriška, klastota buvo peršviečiant, nustatytas dokumentas, nuo kurio buvo nukopijuota.

46Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertė D. S., atlikusi byloje rašysenos ekspertizę, patvirtino savo pateiktus atsakymus į gynėjo raštu užduotus klausimus (2 t., b. l. 142-144). Nurodė, kad padarius išvadą, kad parašas suklastotas techniškai, rašysenos ekspertizė neatliekama. Išvada, kad objektas netinkamas identifikuoti reiškia, kad kadangi įrašas buvo apvedžiotas, tai neįmanoma nustatyti kas apvedžiojo, kad identifikuoti įrašas turi būti originalus, o ne perpieštas.

47Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė R. T. patvirtino savo raštu duotus atsakymus į klausimus (t. 2, b. l. 142-144) bei ekspertizės akte duotas išvadas.

48Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė S. G. taip pat patvirtino savo atsakymus raštu į jai užduotus klausimus (t. 2, b. l. 145-147), nurodė, kad atliekant ekspertizę matė anksčiau specialisto pateiktą išvadą, tačiau ja nesivadovavo, rėmėsi požymiais, kuriuos nustatė pati.

49Šie įrodymai patvirtina, kad A. D. 2011-06-12 neprotestuotino paprastojo vekselio Nr. 20110612 nepasirašė, rankraštiniai įrašai „A. D.“ ir ( - ) esantys 2011-06-12 neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612, eilutėse „vardas, pavardė“ ir „asmens kodas“, parašas (A. D. vardu), esantis 2011-06-12 neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612, eilutėje „parašas“, yra atlikti techniškai klastojant peršvietimo būtu 2008-09-02 A. D. skolos raštelį, kurį savo žinioje turėjo nuteistasis V. S., surašęs ir atspausdinęs šį vekselį.

50Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad vekselio išrašymo metu (ir jo pasirašymo momentu) jį išdavęs asmuo (A. D.) šventė savo gimtadienį – jiedu su V. S. vekselio išrašymo dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kas galėjo sąlygoti neįprastos rašysenos požymius, juos paneigia vyr. specialisto V. M. pirmos instancijos teisme duoti parodymai, kur jis, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatytas dokumentas, nuo kurio buvo kopijuota. Per jo darbo patirtį anksčiau toks klastojimo būdas buvo labai populiarus, tačiau tam pačiam žmogui pasirašius 10 kartų, visi 10 parašų skirtųsi – būtų skirtingas atstumas tarp raidžių, linijų ir pan. Buvo atliktas tyrimas ir koordinacinių sutrikimų, kas yra visiškai kitas dalykas (pvz., kai kilpa atliekama trikampio formos arba žmogus pradėjo rašyti į kairę, sustojo ir pradeda rašyti į dešinę). Jeigu asmuo būtų tam tikros būsenos, apie tai būtų nurodyta išvadoje pažymint, kad yra tam tikrų tai liudijančių požymių, tačiau šiuo atveju nustatyti kiti požymiai, kurie leido teigti, kad parašas atliktas kitokiu būdu.

51Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktais ir ekspertų paaiškinimais ir nesivadovavo liudytojos J. S. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie paskolą, kuri buvo suteikta mirusiajam A. D., apie vekselio sudarymo aplinkybes, apie jų šeimos turėtas pinigines lėšas, kurios tuo metu buvo pakankamos, kad paskolinti vekselyje nurodytą pinigų sumą, pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).

52Visi duomenys, kuriais buvo grindžiamos išvados nustatant faktines bylos aplinkybes, buvo gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus įrodymus, motyvuotai dėl jų pasisakė, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.

53Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiną vekselį Nr. 20110612, kuriame nurodė, kad A. D. iki 2014 m. birželio 12 d. privalo jam sumokėti 50750 litų (14689 eurų) sumą, imituodamas vardą, pavardę, asmens kodą ir parašą, pasirašė A. D. vardu.

54Dėl faktinių aplinkybių, kvalifikuotų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

55Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

56Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

57Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių.

58Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu ar apskritai nukentėjusiojo asmens įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama atsižvelgiant ir į tai, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2A-7-9/2013). Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-7-322-2013 nurodyta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esant tokiam pagrindinio sukčiavimo elemento – apgaulės sąvokos aiškinimui, ypatingai svarbu nustatyti ne tik faktines įvykio aplinkybes bet ir panaudotą apgaulės būdą bei tai, ar panaudota apgaulė paveikė nukentėjusįjį ir ar nulėmė jo apsisprendimą veikti kaltininkui palankiu būdu.

59Konstatavus pagrįstą V. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši veika yra tiesiogiai susijusi su V. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi vekselis buvo suklastotas, tikslu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Tai, kad V. S. veikė iš anksto susiformavusia tiesiogine tyčia, suklastoto vekselio pagalba apgaulės būdu neteisėtai įgyti didelės vertės svetimą turtą, patvirtina ta aplinkybė, kad jis, 2014 m. kovo 10 d., realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2011 m. birželio 12 d. žinomai suklastotą tikrą dokumentą – neprotestuotiną vekselį Nr. 20110612, adresu Karmelitų g. 3, Vilniuje, pateikė Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarui Edgarui Normantui dėl vykdomojo įrašo išieškoti iš skolininko A. D. 50 750 litų (14689 eurų) sumą jo naudai gavimo, kurį gavęs 2014 m. kovo 17 d. Kęstučio g. 50-3, Vilniuje, pateikė antstoliui V. M. vykdyti.

60Sukčiavimas laikomas baigti nuo turtinės žalos atsiradimo momento. Kadangi savo nusikalstamo sumanymo V. S. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – A. D., įtarusi dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, V. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

61Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

62Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamame nuosprendyje taip pat išspręstas tinkamai, priteistos sumos dydis yra teisėtas ir pagrįstas.

63Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

64Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką.

65Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

66Dėl nusikalstamų V. S. veiksmų D. D. patyrė dvasinius išgyvenimus – pagal suklastotą vekselį buvo pradėtas vykdymo procesas, išieškojimas buvo nukreiptas į butą, kuris yra vienintelis šeimos (sutuoktinė ir trys mažamečiai vaikai) būstas, juos lydėjo nuolatinė baimė ir stresas netekti gyvenamosios vietos, todėl priteista iš V. S. D. D. naudai 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams bei neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.

67Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, apkaltinamąjį nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad nuteistojo V. S. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, paskirtoji bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, žalos atlyginimo klausimas taip pat išspręstas tinkamai. Abejoti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo.

68Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017- 07-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

69Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

70nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. S.... 4. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. S. D. D. naudai priteista 1136, 18 Eur... 5. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,... 6. V. S. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai... 7. jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą... 8. Apeliaciniu skundu V. S. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 9. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 10. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė liudytojų A. D.,... 11. Teismas neįvertino, kad liudytojai A. D. ir D. D. turi suinteresuotumą šioje... 12. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai... 13. Apeliantas taip pat nesutinka nei su Lietuvos policijos kriminalistinių... 14. Apeliantas, ginčydamas ekspertizės aktą, atkreipia dėmesį į tai, kad... 15. Apeliantas ginčija ir rašysenos ekspertizės aktą, pažymi, kad jame... 16. Dėl išvardintų aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad šie, apelianto... 17. Taip pat apeliantas nesutinka ir su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu.... 18. Nurodo, kad bylos nagrinėjamo metu nenustatyta, kokią neturinę žalą... 19. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 20. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 22. Dėl faktinių aplinkybių, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.... 23. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 24. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl tam,... 25. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką dokumentu BK 300... 26. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios... 27. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus... 28. Nors nuteistasis V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto dokumentų klastojimo... 29. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad... 30. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja A. D. parodė, kad... 31. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nuotoliniu būdu liudytojas... 32. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jie papildo... 33. Kad dokumentą atspausdino ir jį sukalstojo pats nuteistasis netiesiogiai... 34. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. S. patvirtino, jog... 35. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje J. S. patvirtino, kad vyras... 36. Nuteistojo V. S. ir jo sutuoktinės parodymai patvirtina, kad niekas kitas, o... 37. 2015-10-21 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto... 38. 2016-08-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-1557( 16) nurodyta,... 39. 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612... 40. Didelė tikimybė, kad 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame... 41. 2016-09-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-1758( 16) nurodyta,... 42. 2011 m. birželio 12 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 20110612... 43. Nustatytieji neįprastos rašysenos požymiai, nurodyti akto tiriamosios dalies... 44. Lyginimui pateiktų A. D. laisvųjų parašų ir rašysenos pavyzdžių,... 45. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas V. M. paaiškino, kad... 46. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertė D. S., atlikusi byloje... 47. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė R. T. patvirtino... 48. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė S. G. taip pat... 49. Šie įrodymai patvirtina, kad A. D. 2011-06-12 neprotestuotino paprastojo... 50. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo... 51. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas... 52. Visi duomenys, kuriais buvo grindžiamos išvados nustatant faktines bylos... 53. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų... 54. Dėl faktinių aplinkybių, kvalifikuotų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182... 55. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 56. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo... 57. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 58. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai vertinama... 59. Konstatavus pagrįstą V. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 300... 60. Sukčiavimas laikomas baigti nuo turtinės žalos atsiradimo momento. Kadangi... 61. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimo... 63. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais,... 64. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 65. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 66. Dėl nusikalstamų V. S. veiksmų D. D. patyrė dvasinius išgyvenimus –... 67. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, apkaltinamąjį nuosprendį bei... 68. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto... 69. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 70. nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti....