Byla e2-778-464/2018
Dėl regresinio reikalavimo solidarią prievolę turinčiam bendraskoliui

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-42-431/2018 pagal T. P. ieškinį atsakovei B. K. dėl regresinio reikalavimo solidarią prievolę turinčiam bendraskoliui,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas T. P. 2016-12-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės B. K. 47 055,17 Eur kaip dalį įvykdytos solidarios prievolės, 1 790,92 Eur prievolės vykdymo išlaidų, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-29 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
  3. Atsakovė 2018-03-01 pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Nurodė, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra pakankamai sunki, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį galėtų nesunkiai realizuoti, o gautus pinigus panaudoti žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovės pajamas sudaro UAB „Teks Trade“ mokamas darbo užmokestis – 359 Eur/mėn.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-05 nutartimi atsakovės B. K. prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą atidėjimo netenkino ir nustatė jai 14 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

    4

  2. Teismas, motyvuodamas tokį savo sprendimą, nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl būtinybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą svarbu įvertinti, ar egzistuoja svarbios ir atitinkamai pagrįstos aplinkybės, sąlygojančios sunkumus sumokėti žyminį mokestį pareiškimo pateikimo teismui dienai, ir ar tokio reikalavimo nepatenkinimo atveju atsakovas turės realią galimybę sumokėti iki sprendimo atidėtą žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėjo galimybės sumokėti žyminį mokestį sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo momentu ir teigė, jog jos turtinė padėtis yra sunki ir artimiausiu laiku nepagerės. Todėl nenustatė pagrindo išvadai, jog žyminio mokesčio atidėjimas yra būtina ir pateisinama CPK 84 straipsnio reguliuojamų santykių prasme priemonė.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovė B. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-03-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti jai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nesutinka, kad jos prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai nepateikti, priešingai, ji pateikė duomenis apie 359 Eur gaunamas kasmėnesines pajamas (darbo užmokestį), taip pat duomenis, kad neturi jokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto, kurį būtų galima realizuoti.
    2. Norėdama sumokėti 958 Eur žyminį mokestį, ji turėtų sukaupti 3 mėn. darbo užmokestį. Ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu konstatuoti sunkią jos finansinę padėtį.
    3. Ieškovo vienasmeniškai valdoma įmonė yra inicijavusi ne vieną teisminį ginčą prieš atsakovę. Civilinėje byloje Nr. 2-503-661/2017 ieškovo valdomos įmonės iniciatyva atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 200 173,43 Eur sumai, kas savaime apsunkina bet kokias galimybes pasiskolinti lėšų iš kredito įstaigų ar kitų fizinių/juridinių asmenų.
    4. Atsakovė buvo priversta skolintis lėšas iš artimų giminaičių, o šiuo metu to padaryti negali. Tačiau ateityje (per ilgesnį terminą) ji ras būdų pasiskolinti ir, esant būtinybei, sumokėti žyminį mokestį.

5Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
  2. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 str.). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017-04-06 nutartis byloje Nr. e2-603-943/2017).
  4. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, tiek ir atskirajame skunde yra nurodomos tapačios aplinkybės, kurios, apeliantės įsitikinimu, sudaro pagrindą jos prašymui patenkinti. Apeliantės teigimu, pinigines lėšas, kuriomis ji gali disponuoti, tesudaro kas mėnesį gaunamas 395 Eur atlyginimas iš UAB ,,Teks Trade“, o turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti reikiamą mokestį, ji neturi. Be to, kitose ieškovo valdomos įmonės inicijuotose civilinėse bylose jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas turtas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad minėtos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia CPK 84 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo.

    6

  5. Kaip minėta, žyminio mokesčio sumokėjimas asmeniui gali būti atidėtas, jei yra įrodytos dvi būtinos sąlygos – sunki turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kad ji ateityje pagėrės ir asmuo bus pajėgus sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Įrodinėjimo pareiga tenka pačiam asmeniui, kuris pateikia tokį prašymą (CPK 178 str.). Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo (turėto) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių (buvusių) kredito įstaigų sąskaitose, taip pat darbo užmokesčio, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti ne tik darbovietės pateikiamos pažymos, bet ir valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą/turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pažymėtina, kad kuo daugiau tokios rašytinės informacijos teismui yra pateikiama, tuo asmens turtinė padėtis įvertinama tiksliau ir patikimiau.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliantė sunkią savo turtinę padėtį bei, atitinkamai, neišgalėjimą apeliacinio skundo pateikimo momentu sumokėti 958 Eur žyminį mokestį įrodinėja vieninteliu rašytiniu įrodymu –UAB ,,Teks Trade“ 2018-02-28 pažyma apie jai paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Tačiau iš nagrinėjamos bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO bei viešų VĮ Registrų centro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad apeliantė yra (arba nesenu laiku buvo) ne tik UAB ,,Teks Trade“, bet ir dar dviejų įmonių – UAB ,,Politex“ ir UAB ,,Verpalų pasaulius“ direktore (žr. Trakų rajono apylinkės teismo administracinę bylą Nr. A2.2-69-239/2017). Tačiau tokios informacijos apie save apeliantė neatskleidė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti kokį darbo užmokestį ji, kaip vadovė, gauna (ar gaudavo) šiose įmonėse, neteikė įrodymų, kad darbo užmokestis jai nėra mokamas (darbo santykiai nutrūkę). Nurodytos aplinkybės jau pačios savaime teikia pagrindą abejoti apeliantės pateiktais duomenimis apie pinigines lėšas, kuriomis ji gali disponuoti (t. y. 395 Eur), juolab kad mažai tikėtina, jog apeliantė, vadovaudama net kelioms įmonėms, buvo finansiškai nepajėgi susitaupyti ir negali iš santaupų sumokėti pakankamai nedidelį mokestį valstybei.
  7. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė neteikė ir kitų galimų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jos turtinę padėtį – Nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ Regitra pažymų, turto ir pajamų deklaracijų ir panašių dokumentų. Apeliacinio teismo vertinimu, abejonių dėl tikrosios apeliantės turtinės padėties ir jos galimybės sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą kelia dar ir tai, kad pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1246-272/2014 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jai atiteko ne tik 50 proc. BUAB ,,Sanateks“ akcijų, bet ir didelės vertės nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas bei ūkio pastatas, esantys adresu ( - ), kurie šalių susitarimu buvo įvertinti 510 000 Lt. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta ir tai, kad apeliantė 2015-02-06 dovanojimo sutartimi minėtą turtą perleido savo motinai I. V. (šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais). Vadinasi, turtinė padėtis leido apeliantei sudaryti neatlygintinį sandorį, t. y. neatlygintinai perleisti didelės vertės turtą kitiems asmenims.
  8. Dar viena aplinkybė, kuria savo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą motyvavo apeliantė, t. y. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-503-661/2017 jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas visas turtas, taip pat nepasitvirtino. Apeliantė bando klaidinti teismą nurodydama aplinkybes, neatitinkančias realios situacijos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-17 nutartimi, priimta byloje Nr. 2-462-186/2016, apeliantės įvardijama Vilniaus apygardos teismo 2015-11-13 nutartis, kuria buvo areštuotas jai priklausantis 82 751,37 Eur vertės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o turto esant nepakankamai, ir piniginės lėšos, esančios jos bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, taip pat areštuotas konkretus nekilnojamasis turtas – 0,1501 ha žemės sklypas su jame esančiais pastatais, buvo pakeista. Nutarties dalis, kuria nutarta areštuoti 82 751,37 Eur dydžio apeliantei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai, pinigines lėšas, panaikinta ir šioje dalyje ieškovės UAB „Tadeteks“ prašymas atmestas, paliekant galioti tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria areštuotas konkretus nekilnojamasis turtas (žemės sklypas). Darytina išvada, kad apeliantės teisė disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis ar kitu turtu nėra apribota. Be to, tiek šioje, tiek kitose civilinėse bylose apeliantė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, kas taip pat paneigia argumentus dėl itin sudėtingos jos finansinės situacijos, negalėjimo disponuoti turtu bei lėšomis.
  9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, taigi nėra jokios galimybės vertinti ir jos pokyčio perspektyvų CPK 84 straipsnio taikymo aspektu (nutarties 9 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo atidėti jai 958 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, nustatęs terminą šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018-07-13 (įskaitytinai) šiam skundo trūkumui ištaisyti.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Nustatyti apeliantei B. K. naują terminą iki 2018 m. liepos 13 d. (įskaitytinai) sumokėti 958 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.