Byla A-1329-552/2017
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kretingos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjos I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., A. L. – 3 910,69 Lt (1 132,61 Eur); R. S. – 4 039,11 Lt (1 169,81 Eur); E. Ž.-V. – 964,28 Lt (279,27 Eur), R. Š. – 3 928,60 Lt (1 137,80 Eur); I. K. – 4 025,17 Lt (1 165,77); taip pat 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 4–8).

6Pareiškėjos nurodė, kad dirba Kretingos rajono apylinkės teisme teismo posėdžių sekretorėmis (B lygis, 4 kategorija, trečia kvalifikacinė klasė). Teigė, jog darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases. Argumentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad aukščiau cituojamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir šios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

7Atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjų skundą iš dalies sutiko su pareiškėjų reikalavimais (b. l. 50–51).

8Atsakovas atsiliepime sutiko su reikalavimo teisėtumu, tačiau nesutiko su reikalavimo nukreipimu į atsakovą. Pažymėjo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas, kaip asignavimų valdytojas, tik vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus. Nurodė, kad turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

9II.

10Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjų prašymą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 80–84).

11Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), vertino, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatavo, jog pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju – Kretingos rajono apylinkės teismui) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėjo, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-552/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismui yra privalomas jurisprudencijos tęstinumas ir sprendimai grindžiamai remiantis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

12Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo prašymo pakeisti procesinę padėtį t. y. iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę. Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu yra Kretingos rajono apylinkės teismas, todėl Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta nepagrįstai ir reikalavimai šiam atsakovui yra nepagrįsti, todėl atmestini.

13III.

14Pareiškėjos I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjų pateiktus reikalavimus tenkinti, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti ar Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo Nr. XII-1927 2 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi kiek nustatyta negrąžinti neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisinės valstybės principui (b. l. 93–96).

15Pareiškėjos nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu būtų galima sutikti jei Grąžinimo įstatyme numatyto kompensavimo mechanizmo pagrindu paskaičiuoti sumažinti darbo užmokesčio dydžiai atitiktų patirtus nuostolius. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime, tiek aukštesnės instancijos teismų sprendimuose, kuriais buvo vadovaujamasi, yra aptariama praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimo įgyvendinimą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pareiškėjos taip pat nesutinka su Grąžinimo įstatyme 2 straipsnio 2 dalyje numatytos grąžintinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies skaičiavimo formulės, kurios pagrindu 2016 m. sausio 7 d. pareiškėjų Kretingos rajono apylinkės teismas išdavė informacines pažymas apie neišmokėtą atlyginimą. Teigia, kad Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo formulė yra taikoma visam gaunamam darbo užmokesčiui, o ne atskirai darbo užmokesčio sudedamai daliai, kuri šiuo atveju ir buvo pareiškėjoms sumažinta. Valstybės tarnautojoms, turėjusioms trečią kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 15 iki 10 procentų pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo nuo 3,76 iki 4,35 procentų. Pažymi, jog pareiškėjoms turėjusioms didesnį tarnybos Lietuvos valstybei stažą darbo užmokestis buvo sumažintas mažiau, pavyzdžiui pareiškėjai R. S. atlyginimas sumažėjo 3,76 procentais, o tarnybos Lietuvos valstybei stažo neturinčiai E. Ž.-V. – 4,35 procentais. Priedas už kvalifikacinę klasę yra tik viena iš sudedamųjų valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalių, todėl taikant Grąžinimo įstatyme numatytą kompensavimo tvarką pareiškėjoms yra priskaičiuojami neigiami mėnesio darbo užmokesčio dalies grąžintini dydžiai. Akcentuoja, jog nors atsakovas, apskaičiuodamas neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, gautų neigiamų dydžių nesumuoja, tačiau taip pripažįsta, kad taikant jo nustatytą kompensavimo mechanizmą pareiškėjos galėtų ne tik negauti prarasto darbo užmokesčio dalies, bet ir tapti skolingos valstybei.

16Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas nenurodo aiškių motyvų, kodėl diferencijuoja darbo užmokesčio mažinimo dydžius 2009 metais ir 2010–2013 metais, kadangi pareiškėjų teigimu, pagal bendrus ekonomikos rodiklius 2010 metais Lietuvos valstybės ekonomika pradeda atsigauti. Nurodo, jog BVP 2010 metais, lyginant su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento ir yra fiksuojami kiti teigiami valstybės ekonomikos atsigavimo pokyčiai. Tvirtina, kad nėra aišku, kodėl atsakovas 2010–2013 metais asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestį sumažina 4,5 procentais. Pareiškėjų nuomone, toks darbo užmokesčio mažinimo diferencijavimas neatitinka tikrovės ir neturi realaus pagrindo. Darbo užmokesčio neišmokėjimo faktas sąlygoja nuostolius ir praradimus atlyginimo laiku negavusiems asmenims, o neišmokėto darbo užmokesčio grąžinimas per 11 metų, patirtų nuostolių pilnai nekompensuoja. Tuo tarpu atsakovas savo nuožiūra, nustatęs neišmokėto darbo užmokesčio grąžintiną dydį, kuriuo vadovaujantis nebus kompensuojama dalis pareiškėjų patirtų nuostolių, atlyginimo dalį valstybės tarnautojoms išmokės per penkis metus. Teigia, jog su tokiu Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytu terminu iš dalies galima sutikti, jei patirti nuostoliai būtų pilnai kompensuojami, tačiau pagal Grąžinimo įstatymą pareiškėjoms paskaičiuotos sumos neturi jokio racionalaus pagrindo jų išmokėjimą vykdyti penkis metus.

17Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kretingos rajono apylinkės teismo, atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Visų pirma pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

21Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjoms (valstybės tarnautojoms) laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. taikant teisinį reguliavimą, vėliau pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases, priteisimo.

22Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog ginčo laikotarpiu, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, pareiškėjoms buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, t. y. dėl sumažintų pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases taikymo susidarė pareiškėjų darbo užmokesčio nepriemoka. Atitinkamai pareiškėjos, manydamos, kad jų teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašė joms priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažintų pareiginių algų koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, iš esmės argumentuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Grąžinimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, nustatė valstybės tarnautojų dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus, o jų patirti praradimai kompensuotini remiantis minėtu kompensavimo mechanizmu.

23Pareiškėjos apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Grąžinimo įstatymo nuostatomis, kurios efektyviai neapgina pažeistų jų teisių ir, pareiškėjų manymu, prieštarauja Konstitucijai. Atsakovai apeliacinių skundų nepateikė. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjų apeliaciniame skunde keliamas ginčas, be kita ko, dėl klausimo, kokia tvarka joms turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

24Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

25Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

26Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime išaiškino, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

27Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, taip pat remtis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1773-552/2016, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1648-575/2017). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjų teisinė padėtis ir jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

28Taigi, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d., neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Minėtuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su praradimų kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

29Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), nepriklausomai nuo to, ar jų tarnybos santykiai tebesitęsia.

30Atsižvelgusi į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju – Kretingos rajono apylinkės teismui) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 29 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016 ir Nr. eA-281-552/2016, 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-575/2016, 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-124-602/2016, 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1133-552/2016, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2852-575/2016, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-575/2017 ir kt.).

31Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog taikant Grąžinimo įstatymo nuostatas tam tikrais atvejais kompensuojama tik dalis neišmokėto darbo užmokesčio, minėtų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti pareiškėjoms visą jų prašomą neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime buvo išaiškinta, jog įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau ir tokiais atvejais jis turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus atlyginimų teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. turi būti paisoma, be kita ko, proporcingumo principo reikalavimų. Akcentuotina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, t. y. asmenims turi būti kompensuojamas ne visas 2009–2013 m. neišmokėtas darbo užmokestis, o tik ta jo dalis, kuri susidarė dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo. Atitinkamai pagal Grąžinimo įstatymo nuostatas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams) kompensuojama tik neproporcingai dėl ekonomikos krizės sumažinta atlyginimo dalis. Todėl, taikant Grąžinimo įstatyme nustatytą formulę, asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis gali būti lygi nuliui arba gali būti apskaičiuojamas neigiamas dydis ir tai iš esmės reiškia, kad asmeniui darbo užmokestis nebuvo mažinamas neproporcingai, o dėl proporcingo mažinimo neišmokėta darbo užmokesčio dalis nėra ir neturi būti grąžinama (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog pagal Grąžinimo įstatymą darbo užmokesčio nepriemoka nebus joms kompensuota visa apimtimi, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas nustatė akivaizdžiai neteisingą (kompensacijų dydžių požiūriu) kompensavimo mechanizmą. Taigi, pareiškėjų teiginys, kad joms teismo sprendimu turi būti grąžinta visa ginčo laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, iš esmės prieštarauja šioje nutartyje nurodytiems Konstitucinio Teismo išaiškinimams.

32Papildomai pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo teiginio, jog Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 118 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegijai, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgus į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį ir kitus šioje nutartyje išdėstytus motyvus, nekyla abejonių dėl Grąžinimo įstatymo (jo dalies) galimo neatitikimo Konstitucijai dėl pareiškėjo išdėstytų teiginių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos iš esmės nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti įstatymų leidėjo Grąžinimo įstatyme nustatyto kompensavimo mechanizmo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų teiginiai dėl Grąžinimo įstatymo ir jame įtvirtinto kompensavimo mechanizmo atitikimo Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas. Šiame kontekste akcentuotina, kad ir kitose tokio pobūdžio bylose nebuvo nustatytas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai pareiškėjo nurodytais aspektais (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-552/2016, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2188-552/2016, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-575/2017 ir kt.).

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Pareiškėjų I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. apeliacinį skundą atmesti.

36Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjos I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. (toliau – ir... 6. Pareiškėjos nurodė, kad dirba Kretingos rajono apylinkės teisme teismo... 7. Atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismas (toliau – ir atsakovas)... 8. Atsakovas atsiliepime sutiko su reikalavimo teisėtumu, tačiau nesutiko su... 9. II.... 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu... 11. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 12. Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo prašymo pakeisti procesinę padėtį... 13. III.... 14. Pareiškėjos I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. apeliaciniame skunde... 15. Pareiškėjos nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu būtų... 16. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas nenurodo aiškių... 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kretingos rajono apylinkės teismo,... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Visų pirma pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjoms (valstybės... 22. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog ginčo laikotarpiu,... 23. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios... 24. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2013 m.... 25. Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pabrėžė, kad: 1)... 26. Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d.... 27. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 28. Taigi, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 29. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė... 30. Atsižvelgusi į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo... 31. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog... 32. Papildomai pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo teiginio, jog... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 35. Pareiškėjų I. K., A. L., R. S., R. Š., E. Ž.-V. apeliacinį skundą... 36. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą... 37. Nutartis neskundžiama....