Byla 1A-483-197/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A. S., gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 1 (vienam) mėnesiui.

4Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. (1 diena) ir nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.

5Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. rugsėjo 19 d.

6Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

7Nukentėjusiosios K. R. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintas ir priteista iš A. S. 12 550 Eur K. R. naudai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

8Priteista iš A. S. nukentėjusiajai K. R. 500 Eur jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

9Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas ir priteista iš A. S. 153,35 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Bylos esmė

121.

13A. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 17 d., laikotarpyje nuo 23 val. iki 23.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame ( - ), dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio sudavė nukentėjusiajam V. R. ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, dešiniame žande, dešinio skruosto - smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, nosyje, viršutinės lūpos odoje, smakro kairėje, kairėje plaštakoje, taip pat 12 smūgių į krūtinės sritį, tuo padarydamas dešinės pusės viengubus V, VI, IX, XII šonkaulių lūžius, dešinės pusės dvigubus X, XI šonkaulių lūžius, kairės viengubus II, III, IV, V, IX, X, XII šonkaulių lūžius, kairės pusės dvigubus XI šonkaulio lūžius, bei 3 smūgius į pilvo sritį, dėl ko buvo padarytas minkštųjų audinių kraujosruva kairio juosmens srityje, blužnies plyšimas, storosios žarnos pasaito plyšimas, pasieninės pilvaplėvės plyšimas su masyvia kraujosruva kairio inksto vartų srityje, kraujosruvomis kairiame inkste, kas komplikavosi ūminiu nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl ko nukentėjusysis nuo pilvo sumušimo 2017 m. gruodžio 18 d., 00.40 val., VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje mirė, t. y. tyčia nužudė V. R..

14II.

15Apeliacinio skundo argumentai

162.

17Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, arba į BK 132 straipsnio 1 dalį, arba į BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą; vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 10 punktais pripažinti juose nurodytas aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis bei taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes žalos negalėjo atlyginti dėl įkalinimo; nenustačius galimybės perkvalifikuoti veiką, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

183.

19Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos tik prielaidomis ir spėjimais, nebuvo paneigtos jo nekaltumą patvirtinančios ir kaltę lengvinančios aplinkybės. Teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai ir teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tuo padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies – dėl įrodymų vertinimo pagrįstu išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, BPK 242 straipsnio 1 dalies – dėl teismo pareigos tiesiogiai ištirti visus įrodymus pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) suformuotos teismų praktikos, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą šiais klausimais.

203.1.

21Apeliantas nurodo, kad BPK 20 straipsnis nustato pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o pagrindinė sąlyga priimti teisėta ir teisingą nuosprendį yra siekti, jog tiesa būtų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonės. Teismo vidinis įsitikinimas kaltinamojo kalte ar nekaltumu turi būti absoliutus ir nekvestionuojamas, visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apygardos teismas tik aprioriškai konstatavo, kad apelianto veika atitinka jam inkriminuotą BK straipsnį, bet nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iš esmės nėra jokių motyvų, ji labai lakoniška, trumpa, neišsami. Byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

223.2.

23Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neteisingai nustatytas priežastinis ryšys tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties, kaltės forma. Apeliantas nurodo, kad jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tai tokie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai Jo manymu nukentėjusiojo mirtis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia. Jis neturėjo jokių daiktų pritaikytų kūnui sužaloti, tikslo nužudyti V. R. taip pat neturėjo, jam smogė tik keletą kartų, nes nužudytasis sukėlė jam staigaus, labai didelio susijaudinimo ir pykčio būseną, t. y. fiziologinio afekto būseną. Mano, kad jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį arba BK 132 straipsnio 1 dalį, nes dėl neatsargumo, staiga labai susijaudinęs atėmė žmogui gyvybę arba galimai sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės žmogų (BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas visiškai neanalizavo kaltės formos – neatsargumo. Apeliantas teigia, jog sudavęs smūgius žuvusiajam, jis nenumatė, kad šis gali mirti, to nenorėjo, tuo labiau, kad jis pats iniciavo medikų iškvietimą, nešė V. R. į greitosios pagalbos automobilį, nepasišalino iš įvykio vietos, neatsisakė duoti parodymų.

243.3.

25Nuteistasis teigia, kad liudytojai buvę nusikaltimo vietoje buvo apsvaigę nuo alkoholio, o kiti teisme apklausti liudytojai ir nukentėjusieji nusikaltimo vietoje nebuvo ir nieko nematė, o jų parodymai yra išvestiniai, gauti iš kito šaltinio, todėl neturi jokios įrodomosios galios. Teismas nuosprendyje apskritai nemotyvavo, kodėl atmeta liudytojos J. K. parodymus, kad prieš mirtį V. R. vaikščiojo S. mikrorajone P. mieste, bei apelianto parodymus dėl įvykio ir jų nekomentavo.

263.4.

27Apeliantas nurodo, kad net ir darant hipotetinę prielaidą, kad jo veika kvalifikuota teisingai, tai jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis yra dirbantis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, nusikaltimo metu nevisiškai suvokė savo veiksmus, pilnai prisipažino sudavęs smūgius nužudytajam, davė išsamius parodymus, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, sutiko su civiliniu ieškiniu, iš karto po smurto mirusiojo atžvilgiu suteikė jam pagalbą, iškviesdamas medikus ir tuo bandydamas išvengti pastarojo mirties, nusikaltimą padarė dėl savo psichinės būklės. Dėl neaiškių priežasčių teismas, pažeisdamas teisingumo, proporcingumo principus, jam skyrė žymiai didesnė laisvės atėmimo bausmę už straipsnio sankcijos bausmės vidurkį, o tai yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę.

284.

29Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

30III.

31Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

325.

33Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

34Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

356.

36Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybių visumą bei tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, leidžiančių teigti, kad nuteistojo A. S. kaltė netiesiogine tyčia nužudžius nukentėjusįjį V. R. įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas be pagrindo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu ir nustatyta nuteistojo kaltės – netiesioginės tyčios forma. Taip pat jam paskirta tinkama bausmė.

377.

38BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo A. S. gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, jų gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikia savą įrodymų vertinimą ir jų interpretaciją, nurodo, kad BPK 20 straipsnio pažeidimai susiję būtent su teisinančių ir kaltinančių įrodymų nevertinimu kaip visumos. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų prokuroras, gynėjas, kaltinamasis, nukentėjusysis ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-234/2014 ir kt.).

398.

40Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-895/2015).

419.

42Nuteistasis A. S. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. R., tačiau teigia, kad tai padarė arba neatsargiai, arba didžiai susijaudinęs, arba jie negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį. Šios jo versijos paneigiamos byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

439.1.

44A. S. pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad neatsimena visų aplinkybių dėl didelio alkoholio kiekio suvartojimo. 2017 m. gruodžio 17 d. R. T. pakvietė jį kartu nueiti pas pažįstamą A. V., gyvenančią ( - ). Tame bute buvo V. G., A. V. ir N. Z., bei jau miręs V. R.. Visi be saiko gėrė degtinę, stiprų alų. Kai išsiblaivė, sužinojo, kad yra nužudytas žmogus. Vieni apie įvykį pasakojo vienaip, kiti kitais, jis pats mano, kad taip įvykti negalėjo. Kai buvo pas A., V. R. ne kartą vaikščiojo į parduotuvę, buvo užpultas stadione kažkokių asmenų. Jis pats grįžęs apie tai pasakojo. Jis grįžo susiėmęs už šono. Jokių sužalojimų ar kraujo ant jo nesimatė, buvo tik patinęs. Toliau visi gėrė. Tą įvykio dieną su V. jis taip pat ir barėsi, ir taikėsi, buvo visko. Neatsimena dėl ko barėsi. Gali būti, kad stumdėsi. Kažkiek atsimena, kad sudavė smūgius V., bet neatsimena nei kiek kartų, nei į kurią vietą, nes buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiosios ieškinius pripažįsta, kadangi ji neteko tėvo, patyrė laidojimo išlaidas. Pripažįsta ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį. Turto neturi, padarytą žalą atlygins dirbdamas. Savo tokį poelgį, kad padarė nusikaltimą, kad pakėlė ranką prieš V., vertina labai blogai ir gailisi dėl savo veiksmų.

459.2.

46Paties nuteistojo ir liudytojų V. G., A. V., R. T. bei N. Z. parodymais nustatyta, jog jie visi 2017 m gruodžio 17 d. girtavo A. V. bute. Pastaroji bei liudytojai V. G. ir R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad jie nematė, kaip buvo mušamas V. R.. Išsamiausi yra liudytojos N. Z. parodymai. Ši liudytoja apygardos teisme parodė, jog tą dieną visi išgėrinėjo. A. su V. užmigo ir V. pradėjo knarkti. Ji pati sėdėjo ant kėdės A. galvūgalyje. Kitų asmenų kambaryje nebuvo. A. nepatiko, kad V. knarkia ir jis pradėjo rankomis mušti V.. Nežino kiek smūgių sudavė. V. pasakė žodžius „baik, man skauda“. Matė kaip A. sudavė V. į veidą, į krūtinę. Ji pastūmė A. link lango ir pati nuėjo prie durų, kad negautų. Paskui kažkas iškvietė greitąją. Kai sugrįžo į kambarį, V. ir toliau gulėjo, mušimo žymių, kraujo nematė. A. toliau atsisėdo ant fotelio, ji – ant kėdės. Atvažiavo greitoji, policija. Neprisimena kas buvo toliau. Kai A. V. sudavinėjo smūgius, V. nešaukė, neaimanavo. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus 2018 m. vasario 14 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 153-155), dalyvaujant apklausoje tuo metu įtariamajam A. S. ir jo gynėjai advokatei L. B.. Iš šių parodymų seka, kad A. sudavė V. ne vieną smūgį į krūtinę, po ko pastarasis pradėjo sunkiai kvėpuoti, jam iš galvos bėgo kraujas, kažkas iškvietė greitąją, nes suprato, jog reikia V. gelbėti, kadangi buvo suduota į krūtinę, o tai pavojinga. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo. Iš tiesų pirmosios apklausos metu ji buvo neblaivi (t. 1, b. l. 107-108, 115), tačiau 2018 m. sausio 26 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 121-123, 126) bei 2018 m. vasario 14 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 153-155, 150) ji buvo blaivi. Tuo paneigiami nuteistojo teiginiai, jog parodymai duoti tik girtų asmenų. Šios liudytojos parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme iš esmės sutampa, vieni kitus papildo.

479.3.

48Be to, liudytojos N. Z. parodymus patvirtina ir kitų liudytojų, kad ir tik epizodiškai prisimenančių 2017 m. gruodžio 17 d. įvykius A. V. bute, parodymai. Būtent jų tie epizodiniai prisiminimai apie dalį minėtų įvykių sutampa tarpusavyje.

499.3.1.

50Liudytoja A. V. apygardos teisme parodė, kad atsimena, jog tą dieną, kai V. R. buvo išvežtas į ligoninę, jie „baliavojo“, buvo daugiadienės, todėl negali pasakyti kokie asmenys buvo atėję, ne vieni išsiskirstydavo, kiti ateidavo. Į jos namus buvo atėjęs A. S., mirusysis V. R., N. Z.. Šnekėjosi, nesipyko, draugiškai gėrė. V. buvo laikinai apsistojęs pas ją, kol susitvarkys grupę dėl neįgalumo. Jam skaudėjo kepenis, visus vidurius, sunkiai vaikščiojo, išgėręs nepaeidavo, griūdavo. Jis galėjo nueiti iki parduotuvės nupirkti alkoholio, bet jam sunku buvo nueiti tolesnį atstumą. Negali pasakyti kas kur sėdėjo, kas kur gulėjo ar vaikščiojo. Visi buvo viename kambaryje. Kambarys ir virtuvė viskas viename. Tualetas – koridoriuje, reikėdavo išeiti iš kambario į prieškambarį. Tuomet V. vaikščiojo, eidavo į tualetą, gal ir A. vaikščiojo. Jokio žodinio konflikto tarp jų negirdėjo. Po to neatsimena nieko, tik paryčiais atvažiavo policija ir pasakė, kad V. mirė. Liudytoja taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-69). Parodymus ji davė būdama blaivi ir leidus medikams (t. 1, b. l. 59-63). Iš šių parodymų seka, kad lova, kurioje ji gulėjo, stovėjo prie sienos, radiatorius yra kojų gale. V. kaip tik sėdėjo prie to radiatoriaus, galėjo ir pats nugriūti ant radiatoriaus. Pastarasis miegojo prie sienos, ji – prie krašto. Būtent šioje dalyje A. V. parodymai sutampa su liudytojos N. Z. parodymais, t. y. kad A. S. suduodant smūgius nukentėjusiajam pastarasis miegojo.

519.3.2.

52Liudytojas V. G. parodė, kad įvykio dieną, apie 8 val., vakaro jam paskambino V., paprašė atnešti alkoholio. A. su V. sunkiai paeidavo. Prieš uždarymą jis nuėjo į parduotuvę, atnešė du butelius alaus, po litrą talpos, degtinės. Prieš eidamas į parduotuvę užėjo pas V. pasiimti pinigų. Pinigus tiksliau savo kortelę padavė A. V.. Kai užėjo paimti pinigų, namuose buvo ir N., ir A. Alų išgėrė atsisėdę kartu su V., o A. gėrė degtinę. Paskui A. užmigo. Jam išeinant nebuvo jokių problemų, A.sėdėjo ant fotelio, Neringa sėdėjo ant invalido vežimėlio, A. miegojo lovoje, V. sėdėjo ant lovos prie jos. V. žadėjo jau eiti gultis, nes rytojaus dieną būtų ėję maisto paketų. Paliko jį sėdintį. A. sėdėjo fotelyje, buvo ramus, tuo laiku snaudė, neatsisveikino su juo. Tarp V. ir A. nekilo jokių konfliktų, abu buvo ramūs. Girdėjo, kai V. A. pasakė, kad V. eidamas į tualetą neužliptų jam ant kojos. V. galėjo netyčia užlipti ant A. kojos, nors jis to nematė, žiūrėjo televizorių, tik girdėjo kaip A. surėkė (t. 1, b. l. 90-92). Jam išeinant A. miegojo, N. dar sėdėjo. Po jo išėjimo parduotuvė jau nebedirbo, todėl V. į parduotuvę nebegalėjo eiti. Jis pats į parduotuvę ėjo aštuntą valandą. Tuo laiku alkoholį pardavinėjo iki devynių vakaro. Pagal savo sveikatos būklę nei A., nei V. į parduotuvę eiti nebegalėjo. Jam išeinat A. jau miegojo, o V. negalėjo eiti į tą parduotuvę, nes buvo išgėręs, be to jis sunkiai vaikščiojo. Jam būnant, ant V. jokių sužalojimų nematė. Nieko griūnant negirdėjo. Prie jo tik į tualetą buvo nuėjęs. Apie vienuoliktą valandą vakaro jau buvo namuose. Šio liudytojo parodymais paneigiami apelianto aiškinimai, kad V. R. buvo išėjęs į parduotuvę pirkti alkoholio ir grįžo sumuštas. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai. Iš AB „Swedbank“ pateikto rašto Nr. S/1703 matyti, kad 2017 m. gruodžio 17 d. A. V. kortele UAB „( - )“, ( - ) atsiskaityta du kartus: 1.23 val. (9,21 Eur suma), 20.52 val. (11,85 Eur sumai), t. y. likus 8 minutėms iki baigiant prekybą alkoholiu (t. 2, b. l. 124-126).

539.3.3.

54Liudytojas R. T. parodė, kad nežino, kas ir kaip nužudė V. R.. Įvykio dieną jis buvo pas A. V. jos namuose kartu su V., A. ir N. Kai buvo pas A., V. gulėjo lovoje ant nugaros, prie sienos. Kai matė V., jo veidas nebuvo sumuštas. Pabendravo ir išėjo. Jokių konfliktų prie jo neįvyko. Jam išeinant, V. vis dar gulėjo lovoje. A. visą laiką gulėjo ant lovos, nes yra sergantis žmogus. Su V. jie gulėjo vienoje lovoje, nes ten daugiau lovų nėra. Kol buvo pas A. namuose, nepastebėjo, kad V. būtų išėjęs iš buto. Apie pietus jis išėjo namo, buvo dar šviesu, o kai ant rytojaus nuėjo, A. pasakė, kad numirė V. Taigi, ir šio liudytojų parodymų seka, kad V. R. nebuvo išėjęs iš A. V. namų ir kad jo veidas nebuvo sumuštas. Šie parodymai sutampa su liudytojų N. Z. ir V. G. parodymais.

559.3.4.

56Liudytojos N. Z. parodymus netiesiogiai patvirtino ir liudytojas buvęs jos sugyventinis D. B., kuriam ji papasakojo apie įvykį. Jis parodė, kad tuo laiku, kai viskas įvyko, jis buvo užsienyje, B. Vėliau iš N. Z. sužinojo, kad įvyko muštynės, žmogžudystė. Ji pasakojo, kad V. su S. tai mušėsi, tai gynėsi, kad ji gulėjo lovoje, girdėjo ar jautė, kad kažkas vyksta, paspirdavo koja, kad nuraminti ar apginti. Pažodžiui neatsimena, nes viskas vyko seniai. Nebeatsimena, ar N. papasakojo jam tas aplinkybes, dėl ko A. sumušė V., bet kažką pasakojo apie V. knarkimą. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 67-68). Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakė tai, ką jam pasakojo N., tame tarpe ir tai, kad A. V. daužė per kelis kartus už tai, kad šis miegodamas knarkė. Atkreiptinas dėmesys, jog Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. B. pripažintas kaltu dėl to, kad, turėdamas tikslą padėti A. S., žinodamas, kad N. Z. ir A. V. yra liudytojos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-65782-17 dėl V. R. nužudymo, 2018 m. vasario 2 d., nuo 14.12-14.30 val., iš N. Z. priklausančio mobiliojo telefono su SIM kortelės abonentinio Nr. ( - ) į A. V. priklausančio mobiliojo telefono SIM kortelės abonentinį Nr. ( - ) skambino ir prašė A. V. pateikti melagingą informaciją esą V. R. grasino papjauti A. S., tikintis, kad ši informacija gali sušvelninti baudžiamąją atsakomybę A. S.. Tai patvirtinama ir Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. vasario 5 d. protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, buvo atliekama judriojo ryšio numerio Nr. ( - ), kuriuo naudojasi nežinoma moteris, vardu Neringa (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai N. Z.). Atliekant abonentinio numerio Nr. ( - ), kuriuo naudojasi N. Z. kontrolę, 2018 m. vasario 2 d., 14:12:11 – 14:14:01 val. (įrašo Nr. 3635), ir 14:30:22-14:34:43 val. (įrašo Nr. 3637), užfiksuoti pokalbiai, kurių metu liudytojos N. Z. sugyventinis D. B. galimai daro poveikį liudytojai A. V.. D. B. prašo A. V. apklausos metu nurodyti kitas V. R. nužudymo aplinkybes, kurios būtų palankios A. S., motyvuodamas tuo, kad nužudytajam V. R. padėti niekuo nebegalima, tačiau A. S. dar galima sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, pakeičiant parodymus. A. V. pokalbio pradžioje atsisako tai daryti, tačiau pokalbio pabaigoje jau sutinka liudyti A. S. naudai (t. 3, b. l. 45-48). Tai tik dar kartą patvirtina, jog liudytojos N. Z. parodymai yra teisingi, o D. B. siekė palengvinti A. S. padėtį, bandydamas paveikti liudytoją A. V., jog ši pasakytų, kad girdėjusi, kaip V. grasino A. papjauti ir pastarasis buvo priverstas gintis.

579.3.5.

58Liudytojas R. J. parodė, kad gyvena tame pačiame bute kur A., tik kitame kambaryje. Tą vakarą, kai įvyko tas įvykis, jis buvo aludėse, namuose nebuvo, jokių muštynių ar konfliktų nematė. Kai paskutinį kartą matė V. R., jis sunkiai vaikščiojo, bet sužalotas nebuvo. Kai buvo apklausiamas policijoje ikiteisminio tyrimo metu, sakė, kad gruodžio 17 dieną prieš išeidamas iš namų pasidarė kavą ir dienos metu matė V. Jokių sužalojimų ant jo nematė.

599.3.6.

60Nukentėjusieji K. R., V. M. ir N. M. bei liudytojai L. R., J. G., A. J., S. K., M. K., J. P., A. U., R. Ž. patys tiesioginiai įvykio nematė. Dalies jų parodymai yra išvestiniai iš liudytojų A. V., N. Z. pasakojimų. Liudytojas J. G. parodė, kad A. sekančią dieną kalbėjo, kad V. užmušė A., begeriant, buvo tokia kalba. Netikėjo, kad taip gali būti, nes ji pasigėrusi kalba nesąmones. Liudytojas M. K. parodė, kad gali būti, jog apie V. mirties aplinkybes sužinojo iš A., tai buvo jos žodžiai – „V. buvo žiauriai nužudytas“. Liudytojai L. R., A. U. tik charakterizavo A. S., o minėti nukentėjusieji mirusiojo vaikai – V. R.. Policijos pareigūnas J. P. ir Panevėžio miesto pirmosios pagalbos slaugytoja R. Ž. parodė tik apie tai, ką jie rado atvykę į įvykio vietą ir kad nė su vienu asmeniu dėl jų girtumo nebuvo galimybės išsiaiškinti, kas atsitiko, o taip pat apie suteikiamą medicinos pagalbą nukentėjusiajam.

619.4.

62Nuteistojo kaltė patvirtinama ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M478/2017(05) užfiksuotais duomenimis. Iš jos matyti, kad V. R. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusiu minkštųjų audinių kraujosruva kairio juosmens srityje, blužnies plyšimu, storosios žarnos pasaito plyšimu, pasieninės pilvaplėvės plyšimu su masyvia kraujosruva kairio inksto vartų srityje, kraujosruvomis kairiame inkste. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu į pilvo ertmę. V. R. mirė 2017 m. gruodžio 18 d., 00.48 val., VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje. V. R. lavono tyrimo metu nustatyti mechaniniai sužalojimai: minkštųjų audinių kraujosruva kairio juosmens srityje, blužnies plyšimas, storosios žarnos pasaito plyšimas, pasieninės pilvaplėvės plyšimas su masyvia kraujosruva kairio inksto vartų srityje, kraujosruvos kairiame inkste, pagal makro- ir mikroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, 6 valandų laikotarpyje iki mirties. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinės pusės viengubi V, VI, IX, XII šonkaulių lūžiai, dešinės pusės dvigubi X, XI šonkaulių lūžiai, kairės viengubi II, III, IV, V, IX, X, XII šonkaulių lūžiai, kairės pusės dvigubas XI šonkaulio lūžis, padaryta kietais bukais daiktais, pagal mikroskopinį vaizdą 6 valandų laikotarpyje iki mirties, 12 trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešiniame žande, dešinio skruosto - smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, nosyje, viršutinės lūpos odoje, smakro kairėje, kairėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 10 trauminių poveikių pasėkoje, paros laikotarpyje iki mirties. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. R. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,35 promilės etilo alkoholi, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį (t. 2, b. l. 183-188). Taigi, mirtį sukėlusių sužalojimų lokalizacija, pobūdis, padarymo mechanizmas atitinka ir liudytojos N. Z. parodymus. Be to, ekspertė J. Ž., atlikusi mirusiojo autopsiją ir mirties priežasčių tyrimą, davė papildomus paaiškinimus dėl sužalojimų. Ji parodė, kad pagal nustatytus sužalojimus visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Buvo šalutinis poveikis. Pagrindiniai, dėl ko įvyko mirtis, buvo trys trauminiai poveikiai, poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinės pusės viengubi 5, 6, 9, 12 šonkaulių lūžiai, dvigubi 10, 11 šonkaulių lūžiai, kairės pusės dvigubi 2, 3, 4, 5, 9, 10, 12 šonkaulių lūžiai, kairės pusės dvigubas 11 šonkaulio lūžis – dvylika trauminių poveikių pasėkoje; po to odos nubrozdinimai kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešiniame žande, dešinio skruosto, smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, nosyje, viršutinės lūpos odoje, smakro kairėje, kairėje plaštakoje – dešimčia trauminių poveikių. Trijų-penkių parų laikotarpyje buvo padaryti sužalojimai dviem trauminiais poveikiais, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Jie išvadoje parašyti atskiru punktu ir neturėjo jokios įtakos žymiam sveikatos sutrikdymui, padaryti trys-penkios paros iki mirties. Nustatyta, kad mirusysis buvo neblaivus, kraujyje buvo rasta 1,35 promilės alkoholio ir 1,58 promilės šlapime. Lengvas girtumo laipsnis. Gynimosi ar puolimo sužalojimų, būdingų ant plaštakų ar krumplių, nerasta. Visi sužalojimai padaryti plokštumoje, nėra, kad būtų gynęsis nuo smūgių. Histologijai buvo paimti kraujosruvų audinių gabalėliai, mikroskopiškai nustatyta, kad nebuvo jokios ląstelinės reakcijos, po padarytų sužalojimų 5-6 valandas dar galėjo gyventi. Po to vyksta ląsteliniai pokyčiai. Pagal šiuos sužalojimus nėra galimybės pasakyti, ar trauminių poveikių metu nukentėjusysis V. R. sėdėjo ar stovėjo. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą, t. y. koja, kumščiais ar dar kažkas, todėl nurodyta, kad kietais bukais daiktais. Pagal sužalojimų poveikį ir lokalizacija tai buvo padaryta mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, tačiau jų galėjo būti ir daugiau, tiesiog jeigu smūgiuota į tą pačią vietą jų nesimato. Tai galėjo būti padaryta ir kumščiu suduodant, ir koja spiriant.

639.5.

64Be to, ir pačiam nuteistajam A. S. konstatuoti kūno sužalojimai. Iš 2017 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. G 1471/2017 (05) (t. 4, b. l. 33) matyti, kad jam padaryta odos nubrozdinimai - įdrėskimai dešinėje plaštakoje ir jos ketvirtame piršte, paveikus kietais buką ribotą paviršių turinčiais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, prieš 2-5 dienas iki apžiūros, kas iš esmės atitinka įvykio datą - 2017 m. gruodžio 17 d. Ir nors sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nėra informatyvūs ir nenurodo, ar šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kitam asmeniui, tačiau jie parodo kontaktą su traumuojančiu paviršiumi.

659.6.

66Tokiu būdu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptarti įrodymai – liudytojų parodymai, ekspertės paaiškinimai, specialisto išvados, garso įrašai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti liudytojos J. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Perduodant bylą į teismą su kaltinamuoju aktu ši liudytoja nebuvo įtraukta į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą ir į teismą ji nebuvo kviečiama. Taip pat nė vienas proceso dalyvis, tame tarpe ir A. S. bei jo gynėjas, neprašė jos kviesti į teismą apklausai. Tuo labiau, jog visi pas A. V. buvę asmenys patvirtino, jog mirusysis V. R. iš jos buto nebuvo išėjęs.

679.7.

68Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. nužudė V. R., veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad nuteistasis suduodamas smūgius rankomis, padarė V. R. sužalojimus gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Įvertinus įvykio aplinkybes, smūgių sudavimas buvo susijęs dėl kilusio A. S. nepasitenkinimo dėl to, kad V. R. knarkė. Nuteistasis, suduodamas smūgius ne tik į galvos ir krūtinės sritį, bet ir į pilvo sritį, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl smūgių kiekio ir jų lokalizacijos pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

699.8.

70Nuteistasis A. S. nepagrįstai prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nes pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu tik tada, kai nužudoma labai susijaudinus. Be to, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2008). Atkreipiamas dėmesys dar ir į kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertinama, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-155/2007), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-288/2006), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005). Iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis apskritai nepradėjo jokio konflikto, nes miegojo ir knarkė. Nuteistajam susilpnėjo savitvarda ne dėl nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio, o dėl jo paties girtumo. Be to, net ir pats apeliantas nenurodo jokio nukentėjusiojo poelgio, galėjusio sukelti afekto būseną. Dėl pirmiau paminėtų ir bylose esančių įrodymų visumos atmetama A. S. versija, kad V. R. jis nužudė būdamas fiziologinio afekto būsenos.

719.9.

72Dėl pirmiau aptartų aplinkybių negalima sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamas įvykis turi būti traktuotas kaip neatsargus nusikaltimas. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis: nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnis). Jei kaltės forma yra neatsargi, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Jau aptartos byloje nustatytos nuteistojo A. S. kaltės turinį apibūdinančios aplinkybės neatitinka nė vieno iš nurodytų neatsargios kaltės rūšių apibrėžimo, bet, kaip motyvuota pirmiau, atitinka tyčinio kito žmogaus gyvybės atėmimo požymius. Nuteistasis sąmoningai pasirinko tokį pavojingą veikimo būdą – sudavė smūgius V. R. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, taigi negalima laikyti, kad jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. savo veiksmais kėsinosi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido padariniams (mirčiai) atsirasti. Jis buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl ir privalo atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius.

739.10.

74Byloje neginčijama, kad tarp A. S. veikos ir atsiradusių padarinių – V. R. mirties yra priežastinis ryšys, todėl jo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip kad prašoma, visiškai niekuo neargumentuojant, apeliaciniu skundu, nes nuteistasis privalo atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius – V. R. mirtį. Taigi, A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

75Dėl bausmės

7610.

77Skirdamas bausmę A. S., apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, motyvus, kaltininko asmenybę, kitas bylos aplinkybes. Nuteistasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – A. S. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus.

7811.

79Teismas nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 10 punktais apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybė lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir tuo bandė išvengti sunkių padarinių, o taip pat tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nuketėjusio asmens veiksmai, ir po to taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes žalos negalėjo atlyginti dėl įkalinimo.

8011.1.

81Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą, siekė išvengti sunkių padarinių. Byloje yra greitosios medicinos pagalbos kortelės, forma Nr. 110/a kopija ir iš jos matyti, kad iš telefono numerio ( - ), adresu ( - ), kviesta greitoji medicinos pagalba (t. 2, b. l. 104-105). Iš 2017 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo išanalizuoti VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateikti garso įrašai ir nustatyta, kad gautas skambutis į Panevėžio miesto greitosios pagalbos stotį. Įraše girdisi dviejų moterų, dviejų vyrų (vienas iš vyrų gargaliuoja) ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos balsai. Apie dūstantį vyrą bute, adresu ( - ), pranešė moteris, o tik vėliau su Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja kalba vyras (t. 2, b. l. 110-113). Tokiu būdu byloje nėra duomenų, jog nuteistasis bent jau greitosios medicinos pagalbos iškvietimu būtų siekęs išvengti jo veiksmais sukeltų padarinių.

8211.2.

83Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę taip pat laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014).

8411.3.

85Taigi, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo konkrečiu atveju A. S. iš tiesų pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. R., tačiau tuo pačiu nurodė, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi galėjo būti traumos gautos prieš tai, pastarajam ėjus į parduotuvę nupirkti alkoholio. Kaip jau ir buvo minėta, nenustatyta, kad V. R. būtų buvęs mirtinai sužalotas prieš jį sumušant A. S.. Tuo labiau, kad 2017 m. gruodžio 21 d. nuteistasis apklausiant jį įtariamuoju apskritai nenurodė, jog jis sudavė smūgius nukentėjusiajam (t. 3, b. l. 92-93). Tokiu būdu, darytina išvada, jog apygardos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, skirdamas bausmę, vis dėlto įvertino tai, kad A. S. iš dalies pripažino kaltę, t. y., jog pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam.

8611.4.

87Teisėjų kolegijos nuomone taip pat nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nuketėjusio asmens veiksmai. Jau pirmiau buvo aptarta, jog nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nuteistasis smūgius sudavė V. R. dėl menkavertės dingsties – pastarojo knarkimo, o tai negalėjo sukelti didelio susijaudinimo – afekto būsenos.

8811.5.

89Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes A. S. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir jam skirti švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, bausmę.

9012.

91Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Nuteistasis to neginčija.

9213.

93Apygardos teismas taip pat įvertino, tai, kad A. S. anksčiau teistas tris kartus (t. 4, b. l. 1-15), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l.187-192), o taip pat, kad dirbo – vykdė individualią veiklą (t. 3, b. l. 179-180), byloje nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Be to, turima duomenų, kad 2016 m. kovo 27-30 d. gydytas psichiatrijos stacionare ir nustatyta diagnozė: ūmi reakcija į stresą (t. 4, b .l. 45).

9414.

95Teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, A. S. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę atitinkančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti A. S. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, todėl teismas šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pagrįstai subendrino su naujai paskirta bausme, jas visiškai sudedant.

9615.

97Teisėjų kolegijos nuomone A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

98Dėl nuosprendžio atitikimo BPK reikalavimams

9916.

100Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka jai keliamų reikalavimų numatytų BPK 305 straipsnyje. Jame išdėstyta ir kokia nusikalstama veika padaryta, ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, ir bausmės skyrimo motyvai. Nuosprendžio lakoniškumas nereiškia, kad jis neatitinka jam keliamų reikalavimų. Apygardos teismo nuosprendyje ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, o juos vertinant vadovautasi tuo, kad nuosprendis gali būti pagrįstas tik įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Jame nurodyti ir motyvai, kuriais vadovavosi teismas, kvalifikuodamas A. S. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, visos aplinkybės, kurios atitinka šios nusikalstamos veikos požymius, o taip pat ir išvada, kad būtent jis padarė šią nusikalstamą veiką.

10117.

102Taigi, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

103Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

104nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su... 4. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir... 5. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo... 6. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio... 7. Nukentėjusiosios K. R. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai... 8. Priteista iš A. S. nukentėjusiajai K. R. 500 Eur jos turėtas išlaidas... 9. Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys turtinei... 10. I.... 11. Bylos esmė... 12. 1.... 13. A. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 17 d., laikotarpyje nuo 23 val.... 14. II.... 15. Apeliacinio skundo argumentai... 16. 2.... 17. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos... 18. 3.... 19. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir... 20. 3.1.... 21. Apeliantas nurodo, kad BPK 20 straipsnis nustato pagrindines įrodymų tyrimo... 22. 3.2.... 23. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos... 24. 3.3.... 25. Nuteistasis teigia, kad liudytojai buvę nusikaltimo vietoje buvo apsvaigę nuo... 26. 3.4.... 27. Apeliantas nurodo, kad net ir darant hipotetinę prielaidą, kad jo veika... 28. 4.... 29. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė... 30. III.... 31. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 32. 5.... 33. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.... 34. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 35. 6.... 36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 37. 7.... 38. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos... 39. 8.... 40. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra... 41. 9.... 42. Nuteistasis A. S. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. R., tačiau... 43. 9.1.... 44. A. S. pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad... 45. 9.2.... 46. Paties nuteistojo ir liudytojų V. G., A. V., R. T. bei N. Z. parodymais... 47. 9.3.... 48. Be to, liudytojos N. Z. parodymus patvirtina ir kitų liudytojų, kad ir tik... 49. 9.3.1.... 50. Liudytoja A. V. apygardos teisme parodė, kad atsimena, jog tą dieną, kai V.... 51. 9.3.2.... 52. Liudytojas V. G. parodė, kad įvykio dieną, apie 8 val., vakaro jam... 53. 9.3.3.... 54. Liudytojas R. T. parodė, kad nežino, kas ir kaip nužudė V. R.. Įvykio... 55. 9.3.4.... 56. Liudytojos N. Z. parodymus netiesiogiai patvirtino ir liudytojas buvęs jos... 57. 9.3.5.... 58. Liudytojas R. J. parodė, kad gyvena tame pačiame bute kur A., tik kitame... 59. 9.3.6.... 60. Nukentėjusieji K. R., V. M. ir N. M. bei liudytojai L. R., J. G., A. J., S.... 61. 9.4.... 62. Nuteistojo kaltė patvirtinama ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.... 63. 9.5.... 64. Be to, ir pačiam nuteistajam A. S. konstatuoti kūno sužalojimai. Iš 2017 m.... 65. 9.6.... 66. Tokiu būdu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptarti... 67. 9.7.... 68. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog A. S.... 69. 9.8.... 70. Nuteistasis A. S. nepagrįstai prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti... 71. 9.9.... 72. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių negalima sutikti ir su nuteistojo apeliacinio... 73. 9.10.... 74. Byloje neginčijama, kad tarp A. S. veikos ir atsiradusių padarinių – V. R.... 75. Dėl bausmės... 76. 10.... 77. Skirdamas bausmę A. S., apygardos teismas atsižvelgė į padarytos... 78. 11.... 79. Teismas nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis... 80. 11.1.... 81. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę... 82. 11.2.... 83. Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko... 84. 11.3.... 85. Taigi, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo... 86. 11.4.... 87. Teisėjų kolegijos nuomone taip pat nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę... 88. 11.5.... 89. Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes A. S. nėra pagrindo... 90. 12.... 91. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. atsakomybę... 92. 13.... 93. Apygardos teismas taip pat įvertino, tai, kad A. S. anksčiau teistas tris... 94. 14.... 95. Teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, A. S. už labai sunkaus... 96. 15.... 97. Teisėjų kolegijos nuomone A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta... 98. Dėl nuosprendžio atitikimo BPK reikalavimams... 99. 16.... 100. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuosprendžio aprašomoji... 101. 17.... 102. Taigi, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio... 103. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 104. nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti....