Byla 1A-95-387/2020
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 161 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams Arūnui Vereniui, Dainorai Miliūtei, nuteistajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Voskoboinikovos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 161 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

3-

4pagal BK 161 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

5-

6pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

7Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, A. Ž. įpareigotas visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą) ir per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant A. Ž. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąjį visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą) ir per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

9A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

10Nukentėjusiosios atstovės pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. Ž. G. R. naudai 2 000 (du tūkstančius) Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14A. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas pilnamečiu, nugirdė vaiką ir abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo su nepilnamete G. R., t. y. A. Ž. 2019 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., savo gyvenamojo namo, ( - ), miegamojo kambaryje vaišino alkoholiniu sidro gėrimu vaiką – mažametę G. R., gimusią ( - ) – ją nugirdydamas, ją bučiavo ir glamonėjo, kišo savo lytinį organą į jos lytinius organus ir atliko lytinio akto judesius padarydamas įtrūkimą mergystės plėvėje bei padarė poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, tokiu būdu, abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo su nepilnamete G. R., gimusia ( - ), žinodamas, kad ji nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, taip pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės G. R. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

152.

16Kvalifikuodamas A. Ž. neteisėtus veiksmus ne pagal jam pareikštą kaltinimą (BK 149 straipsnio 4 dalis), bet pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra neginčijamai nustatytas tik A. Ž. žinojimas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė ir tas faktas, kad jie lytiškai santykiavo. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, jog nuteistasis, siekdamas atlikti lytinius santykius su G. R., būtų naudojęs ar grasinęs panaudoti fizinę ar psichinę prievartą, siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią ir būtų vertęs ją lytiškai santykiauti ar būtų pasinaudojęs jos bejėgiška būkle. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. Ž. veiksmai atitinka BK 1511 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, nes jis, būdamas pilnametis ir žinodamas, kad G. R. yra jaunesnė nei 16 metų, lytiškai santykiavo su jaunesniu nei 16 metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

17II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

183.

19Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Voskoboinikova prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį – pripažinti A. Ž. kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir nuteisti jį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinti A. Ž. paskirtas bausmes, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Likusią skundžiamo nuosprendžio dalį prokurorė prašo palikti nepakeistą.

204.

21Prokurorė nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu perkvalifikuoti A. Ž. neteisėtus veiksmus iš BK 149 straipsnio 4 dalies į 1511 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis santykiavo su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškais santykiauti požymių. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas iki galio neištyręs ir teisingai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nebuvo atliktas nukentėjusiosios mažametės psichologinis tyrimas, t. y. byloje nebuvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė, kuri būtų padėjusi pirmosios instancijos teismui teisingai įvertinti nukentėjusiosios psichinę ir socialinę brandą nusikalstamos veikos padarymo metu ir įvertinti, ar jos duotas sutikimas dėl lytinių santykių su nuteistuoju buvo sąmoningas, ar ji suprato su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę.

225.

23Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kur ji paaiškino, jog įvykio metu buvo neblaivi, blogai jautėsi, sutiko su lytiniais santykiais nieko nepagalvojusi. Nukentėjusioji taip pat nurodė sakiusi nuteistajam, kad yra nepilnametė ir negali to daryti, bet jis nereagavo, vis tiek lindo prie jos, nurengė ją, o nukentėjusioji nieko nesakė, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pasak prokurorės, tą aplinkybę, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, patvirtino ir pats A. Ž.. Taigi, anot prokurorės, mažametė buvo bejėgiškos būklės ne tik dėl savo amžiaus, bet ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o nuteistasis tuo pasinaudodamas atliko su ja lytinį aktą. Prokurorės teigimu, esant šioms aplinkybėms, yra visiškai nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Ž., pats pasiūlęs nukentėjusiajai susitikti ir vaišindamas ją silpnu alkoholiu, nesiekė jos nugirdyti ir taip pasinaudoti jos bejėgiška būkle.

246.

25Analizuodama mažametės parodymus, prokurorė nurodo taip pat abejojanti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji pagal savo socialinę brandą atitinka didesnį amžių. Pasak prokurorės, nuteistasis pažinojo ją jau seniai, yra suaugęs, sąmoningas vyras, pats augina vaikus, tad turėjo suvokti, kad bendrauja su mažamete. Prokurorės teigimu, šiuo laikmečiu neteisinga spręsti apie vaiko amžių ir brandą tik pagal jo ūgį ir svorį.

267.

27Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių nagrinėjimo, netinkamai pasisakė dėl kai kurių įrodymų pagrįstumo, patikimumo, nevertino asmenų parodymų kaip visumos, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl neteisingai vertino nukentėjusiosios bejėgišką būklę dėl jos mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio ir nepagrįstai perkvalifikavo nuteistojo veiksmus iš BK 149 straipsnio 4 dalies į 1511 straipsnio 1 dalį, t. y. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

288.

29Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

30III.

31Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl A. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 161 straipsnio 2 dalį

329.

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

3410.

35Nors A. Ž. nėra padavęs apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje, nustačiusi esminį BPK pažeidimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), teisėjų kolegija pasisako dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 161 straipsnio 2 dalį teisėtumo.

3611.

37Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2019 m. balandžio 11 d., gavus nukentėjusiosios motinos pareiškimą apie tai, kad grįžusi namo jos neblaivi mažametė dukra paaiškino, jog gretimame kaime turėjo lytinių santykių su pažįstamu asmeniu (t. 1, b. l. 10). 2019 m. balandžio 15 d. A. Ž. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. 20 val. iki 2019 m. balandžio 10 d. 8 val., <...> miegamojo kambaryje, prieš tai nugirdęs mažametę nukentėjusiąją G. R. ir taip atėmęs jai galimybę priešintis ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 182).

3812.

39Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2019 m. balandžio 18 d. ( - ) vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 76 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2019 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val., savo namuose, nupirko alkoholinius gėrimus ir perdavė juos nepilnametei G. R. (t. 2, b. l. 25). 2019 m. gegužės 10 d. A. Ž. sumokėjo jam minėtu nutarimu paskirtą 90 Eur baudą (t. 2, b. l. 29). Nuteistajam paskirtos nuobaudos įvykdymą patvirtinantis dokumentas yra byloje, tačiau nepaisant to 2019 m. birželio 14 d. A. Ž. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 161 straipsnio 2 dalyje (t. 2, b. l. 8). Pažymėtina, kad tiek pastarajame A. Ž. įteiktame pranešime apie įtarimą, tiek vėliau pareikštame kaltinime aprašant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje – vaiko nugirdymą - buvo apsiribota nurodymu, kad jis 2019 m. balandžio 9 d., savo namuose, vaišino G. R. alkoholiniu gėrimu (sidru).

4013.

41Analogiškos šios veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir skundžiamu nuosprendžiu pripažinus A. Ž. kaltu dėl šios veikos padarymo (t. 2, b. l. 114-115).

4214.

43Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principas, kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnyje.

4415.

45Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

4616.

47Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-226/2014).

4817.

49Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad negalima laikyti, jog vėlesnis veikos kriminalizavimas gali būti traktuojamas kaip paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga veikos kvalifikavimui. Toks baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikai kvalifikuoti reikšmingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimą esant neblaiviam per klaidą nenustačius, kad būtent dėl šio asmens kaltės žuvo žmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-696/2015, Nr. 2K-167-788/2015, Nr. 2K-435-67712016, Nr. 2K-109-788/2016, Nr. 2K-7-29-942/2016).

5018.

51Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Ž. tiek nutarimu, priimtu jam administracinio nusižengimo byloje, tiek skundžiamu nuosprendžiu nubaustas iš esmės už tą patį neteisėtą elgesį - G. R. vaišinimą (nupirkimą ir perdavimą jai) alkoholiniu gėrimu (sidru). Pažymėtina, kad tiek įvykdžius ANK 76 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą, tiek BK 161 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą yra kėsinamasi į tą patį objektą - vaikų ir šeimos gerovę. Analizuojamų teisės normų prigimtis, paskirtis ir tikslas taip pat yra tapatūs – apsaugoti vaikus nuo ankstyvo alkoholinių gėrimų vartojimo. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad vaiko nugirdymas (BK 161 straipsnio 2 dalis) gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus, tačiau pastaroji aplinkybė nebuvo inkriminuojama A. Ž.. Aprašant jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodoma, kad jis vaišino nukentėjusiąją alkoholiniu gėrimu taip ją nugirdydamas, o tai savo esme yra tapatu aplinkybėms, nurodytoms jam administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime, t. y. kad jis nupirko ir perdavė G. R. alkoholinį gėrimą.

5219.

53Aukščiau aptarti abejuose procesuose nagrinėti faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių (A. Ž. veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, kėsinimosi objektas ir kt.), nagrinėjamu atveju įrodo veikų tapatumą principo non bis in idem prasme. Kasacinėje praktikoje yra pabrėžiama, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama jau minėtoje EŽTT praktikoje.

5420.

55Nagrinėjamoje byloje nustatytas ankstesnis A. Ž. nubaudimas už administracinio nusižengimo padarymą atitiko įstatymo reikalavimus ir negali būti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2012). Nuteistajam skirta administracinė nuobauda yra jau įsiteisėjusi ir įvykdyta, todėl jo nuteisimas baudžiamąja tvarka už įvykį dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų yra negalimas.

5621.

57Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, nutraukiant nuteistajam bylą pagal šį straipsnį (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas). Dėl A. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį

5822.

59Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. veika buvo kvalifikuota pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad lytiškai santykiaudamas su G. R. nuteistasis nenaudojo ir (ar) negrasino panaudoti prieš ją fizinės ar psichinės prievartos, taip pat nesiekė pasinaudoti bejėgiška nukentėjusiosios būkle, tačiau suvokė, kad G. R. yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus.

6023.

61Nesutinkant su A. Ž. veiksmų kvalifikavimu, apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis suprato lytiškai santykiavęs su mažamete, 14 metų amžiaus nesulaukusia, mergaite ir kad darė tai pasinaudodamas jos dėl amžiaus ir suvartoto alkoholio buvusia bejėgiška būkle. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija iš dalies pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

6224.

63Pagal BK 149 straipsnį atsako tas, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Priklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus, kaltininko nusikalstami veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal 1, 3 arba 4 aptariamo straipsnio dalį. Jeigu nusikaltimo padarymo metu auka nebuvo sulaukusi 14 metų amžiaus ir kaltininkas suvokė tai, arba pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo suvokti, jo veika, nustačius kitus būtinuosius analizuojamos nusikaltimo sudėties požymius, kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, jeigu nukentėjusiajam nebuvo suėję 18 metų – pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

6425.

65Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad asmens mažametystė dažniausiai yra akivaizdi, tačiau jei tai nėra akivaizdu ir kaltininkas sąžiningai klydo dėl asmens amžiaus (pagal tam tikras faktines aplinkybes 13 metų amžiaus asmenį palaikė vyresniu) jam inkriminuojama BK 149 straipsnio 3, o ne 4 dalis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu – 2019 m. balandžio 9 d. – iki G. R. 14-ojo gimtadienio – ( - ) – buvo likę truputį ( - ). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio, vykusio 2019 m. rugpjūčio 21 d., metu nukentėjusiosios mama, J. B., parodė, kad jos dukros ūgis yra 1,62 cm., svoris – 59 kg (t. 2, b. l. 88). 2020 m. gegužės 14–25 d. d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, gautame apeliacinės instancijos teisme paskyrus G. R. kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, nurodoma, kad nukentėjusiosios išvaizda atitinka jos amžių (t. 2, b. l. 164). Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad iki 14-ojo nukentėjusiosios gimtadienio nusikaltimo padarymo dieną buvo likęs itin trumpas laiko tarpas, darytina pagrįsta išvada, kad G. R. mažametystė nebuvo akivaizdi, tad lytiškai santykiaudamas su ja, A. Ž. sąžiningai klydo ir palaikė nukentėjusiąją vyresne nei 13 metų amžiaus, t. y. suvokė, kad bendrauja su nepilnamete, bet ne su mažamečiu vaiku.

6626.

67Minėtos išvados pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kur yra teigiama, kad nukentėjusioji pati buvo nurodžiusi A. Ž. savo amžių ir tai, kad nuteistasis pažinojo G. R. jau seniai ir būdamas žymiai vyresnis už ją turėjo suvokti, kad bendrauja su mažamete. Priešingai nei teigia prokurorė, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad jai bendraujant su A. Ž. 2019 m. balandžio 6 d. naudojantis „Messenger“ programa, ji buvo nurodžiusi jam savo tikrąjį amžių – 13 metų (t. 1, b. l. 149). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje užfiksuotas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vykusio susirašinėjimo turinys leidžia daryti kitokią išvadą (t. 1, b. l. 100–106). 2019 m. balandžio 9 d., gavusi iš A. Ž. žinutę, nukentėjusioji nustebo, klausė jo kodėl sugalvojo jai parašyti, o tai patvirtina nuteistojo parodymus, kad prieš byloje tiriamus įvykius jis ilgą laiko tarpą nebendravo su G. R.. Tą dieną vykusio susirašinėjimo metu nukentėjusioji nebuvo užsiminusi A. Ž. apie savo amžių. Priešingai, atsakydama į jo klausimus, nurodė, kad rūko ir vartoja skirtingų rūšių („visokius“) alkoholinius gėrimus, taip pat nurodė, kad išgeria „daug“. Taigi akivaizdu, kad G. R. tiek rašydama tokio turinio žinutes, tiek vėliau susitikdama su A. Ž., važiuodama kartu su juo prie ežero, o paskui ir į namus, norėjo atrodyti vyresnė nei buvo iš tikrųjų.

6827.

69Prokurorė teisingai nurodo, kad A. Ž. pažinojo nukentėjusiąją iki 2019 m. balandžio 9 d., tačiau byloje nenustatyta, kad jie būtų dažnai bendravę ir nuolat palaikę tarpusavio ryšius. Kaip jau buvo minėta, G. R. nustebo gavusi žinutę iš nuteistojo, o tai patvirtina, kad toks jo elgesys buvo jai netikėtas. Be to, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinęs visas spręstinam klausimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad lytiškai santykiaudamas su G. R. A. Ž. suvokė, kad ji yra jaunesnė nei 16 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigti priešingai ir konstatuoti, kad 2019 m. balandžio 9 d. bendraudamas su nukentėjusiąja A. Ž. turėjo suvokti, kad G. R. yra 13 metų ir truputį ( - ), t. y. kad vadovaujantis formaliuoju baudžiamajame įstatyme nustatytu kriterijumi ji laikytina ne nepilnamete, bet mažamete, nes dar nėra sulaukusi 14 metų amžiaus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

7028.

71Pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams dėl A. Ž. nukentėjusiosios amžiaus suvokimo, teisėjų kolegija visgi nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistojo neteisėtų veiksmų teisiniu įvertinimu, t. y. jų kvalifikavimu pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį.

7229.

73Kaip jau buvo minėta, BK 149 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi lytiniu santykiavimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

7430.

75Subjektyvusis išžaginimo požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudoja fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atima galimybę priešintis arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti išreikštas (žodžiais, veiksmais). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2013, Nr. 2K-128/2014, Nr. 2K-16-895/2016 ir kt.). Be to, nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-895/2016).

7631.

77Teismų praktikoje pasisakyta, kad pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, jog nukentėjusysis dėl fizinės ar psichinės būklės ypatumų (fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimų, apsvaigimo nuo alkoholio ir kt.) negali suvokti prieš jį atliekamų veiksmų esmės arba, nors ir suvokia, tačiau dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o šis tai supranta ir tuo pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2013).

7832.

79Apeliacinės instancijos teisme paskirtos ir atliktos nukentėjusiosios kompleksinės ambulatorinės psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu, nustatyta, kad G. R. 2016 m. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris išlieka ir šiuo metu. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad nagrinėjamų įvykių metu nukentėjusioji turėjo bendrų žinių apie su ja galbūt atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jos supratimas apie jų reikšmę (galimas pasekmes fizinei, psichinei sveikatai ir asmenybės vystymuisi, juridines tokių veiksmų pasekmes) buvo ribotas. Stresinėse situacijose G. R. jaučiasi bejėgiškai, nepajėgia apginti savo interesų. Ekspertės nurodė, kad aktyviai priešintis nuteistajam – nesutikti turėti lytinių santykių – G. R. negalėjo ne tik dėl žinių stokos, bet ir jai būdingų individualių psichologinių ypatumų ir apsvaigimo nuo alkoholio (t. 2, b. l. 160-168).

8033.

81Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiąja, A. Ž., būdamas, beveik dvigubai vyresnis už ją, turėdamas sutuoktinę ir du mažamečius vaikus, suprato, kad G. R. tiek dėl socialinės brandos stokos, tiek dėl suvartoto alkoholio poveikio negalėjo jam pasipriešinti ir tuo pasinaudojo. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad bendrieji nukentėjusiosios intelektiniai sugebėjimai yra labai žemi ir neatitinka jos amžiaus (t. 2, b. l. 165). Taigi būdamas suaugusiu vyru ir įvykio dieną pakankamai ilgą laiką bendraudamas su G. R., A. Ž., įvertinęs jos išvaizdą, galėjo sąžiningai klysti dėl jos tikrojo amžiaus (suvokti, kad nukentėjusioji yra nebe mažametė, bet nepilnametė), tačiau pagal jos bendravimo ypatumus, lėtesnį orientavimąsi laike, lėtesnę atminties veiklą (t. 2, b. l. 165) ir pan. negalėjo nesuprasti, kad G. R. negalėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nesuprato tikrųjų A. Ž. ketinimų, o vėliau, būdama stresinėje situacijoje ir žymiai jaunesnė nei nuteistasis, jautėsi bejėgiška ir negalėjo jam pasipriešinti.

8234.

83Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir pačios nukentėjusiosios atlikto psichiatrijos-psichologijos tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad lytinių santykių metu ji jautė skausmą, sakė apie tai A. Ž., tačiau jis pasakė, kad neskaudės. Anot G. R., jai vis tiek skaudėjo, bet nuteistasis tik atsakė, kad vėliau praeis (t. 2, b. l. 166). Taigi žinodamas, kad G. R. jaučia nemalonius pojūčius ir atsižvelgdamas į jos jauną amžių, A. Ž. turėjo ir galėjo suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiosios valią, o pasipriešinti jiems ji negali dėl jos psichologinių ypatumų sąlygotos bejėgiškos būklės. Teisėjų kolegija sutinka, kad G. R. negalėjo aktyviau pasipriešinti nuteistajam ir dėl suvartoto alkoholio, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nenustatyta, kad alkoholinis apsvaigimas taip paveikė nukentėjusiąją, kad atėmė galimybę suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę (nukentėjusioji pati apsirengė, keliavo namo, susitiko su tėvais, rišliai su jais bendravo, nuosekliai nupasakojo visas įvyko aplinkybes ir kt.), todėl negalima teigti, kad ji buvo bejėgiškos būklės dar ir dėl to.

8435.

85Tai, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, netiesiogiai patvirtina ir faktai, kad po įvykio jis pavežė nukentėjusiąją tik iki miškelio ir paleido iki jos namų likus 1,5 km (t. 2, b. l. 87), bei tai, kad nukentėjusiosios ieškojusiam kaimynui jis pasakė jos nematęs (t.2., b. l. 166). Teismas kaip neteisingą vertina A. Ž. paaiškinimą, kad to jo paprašė pati nukentėjusioji, nes kalbėdamasi su ekspertėmis G. R. aiškiai nurodė, jog būtent nuteistasis prašė jos nieko niekam nepasakoti, todėl pagrįstai manytina, kad tokiu būdu A. Ž. stengėsi išvengti kontakto su jį pažįstančiais asmenimis ir pripažinti bendravęs su nukentėjusiąja, tuo pačiu pripažindamas ir savo elgesio su nukentėjusiąja nusikalstamą pobūdį.

8636.

87Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog A. Ž., sąžiningai klysdamas dėl G. R. amžiaus ir manydamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią pasinaudodamas G. R. bejėgiška būkle dėl lengvo protinio atsilikimo ir kitų nukentėjusiosios individualių psichologinių ypatumų. Jo veiksmuose yra išžaginimo požymiai, todėl jie kvalifikuotini ne pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, kaip kad sprendė pirmosios instancijos teismas, bet pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

8837.

89Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias nuteistojo įvykdytos veikos padarymo aplinkybes: A. Ž. 2019 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., savo gyvenamojo namo, ( - ), miegamojo kambaryje, sąžiningai klysdamas dėl G. R., gimusios ( - ), amžiaus ir manydamas, kad ji yra nepilnametė, vartojo su ja alkoholinius gėrimus, bučiavo ir glamonėjo ją, kišo savo lytinį organą į jos lytinius organus ir atliko lytinio akto judesius padarydamas įtrūkimą mergystės plėvėje ir padarė poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Šiais savo veiksmais A. Ž., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, kuria sąlygojo G. R. lengvas protinis atsilikimas ir kiti nukentėjusiosios individualūs psichologiniai ypatumai, lytiškai santykiavo su G. R. prieš jos valią.

9038.

91Kadangi A. Ž. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas padaręs BK 149 straipsnio 4 dalyje nustatytą veiką, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teisme galimybės.

9239.

93Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016).

9440.

95Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-102/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-197/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-282/2013, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-7-304-976/2016).

9641.

97Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-197/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-282/2013, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-7-304-976/2016).

9842.

99Nagrinėjamoje byloje A. Ž. iš anksto nebuvo pranešta apie jo veiksmų perkvalifikavimo galimybę, tačiau nepaisant to, atsižvelgusi į tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą nulėmusias priežastis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistojo teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad perkvalifikavus nuteistojo veiksmus, jam pareikštame kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išlieka nepakitusiomis, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jam pranešus apie tokią galimybę, nuteistojo gynyba galėtų būti kitokia. Juo labiau, kad viso proceso metu A. Ž. teigė, kad lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiąja manė, kad ji yra nepilnametė, o apeliacinės instancijos procese dalyvavo aiškinantis nukentėjusiosios psichinės sveikatos ir jos asmenybės psichologinius ypatumus, nulėmusius nukentėjusiosios bejėgiškumo būklės konstatavimą.

10043.

101Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. Ž. veiksmai atitinka BK 149 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, keistina Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Dėl A. Ž. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį skirtinos bausmės

10244.

103Perkvalifikavus nuteistojo veiksmus, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl jam pagal BK 149 straipsnio 3 dalį skirtinos bausmės.

10445.

105BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – ilgalaikis laisvės atėmimas. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, būtent šią bausmės rūšį turėtų skirti teismas nuteistajam, parinkdamas jam atitinkamą bausmės dydį.

10646.

107BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta išimtis iš to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios teismą skirti bausmę pagal sankcijos ribas. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principą. Tačiau tokiais atvejais švelnesnės, nei nurodyta sankcijoje, bausmės skyrimas privalo būti motyvuojamas. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir žmogaus, visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

10847.

109Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

11048.

111Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pačios nukentėjusiosios elgesį, nuteistojo veiksmus tiek iki, tiek po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, byloje nustatytą A. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad net mažiausios – minimalios trukmės – realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas būtų neteisinga ir neadekvati priemonė, pasieksianti tik vieną BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą nubaudimo tikslą.

11249.

113Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo bendravimas su G. R. buvo epizodiškas, vienkartinis. A. Ž. neįkalbinėjo nukentėjusiosios susitikti su juo, į visus nuteistojo klausimus G. R. iš karto pati atsakydavo teigiamai, tokiu būdu rodydama tam tikrą norą susitikti su A. Ž., nors ir nesuvokdama jo tikrųjų ketinimų, tačiau iš anksto žinodama, kad tokio susitikimo metu bus vartojami alkoholiniai gėrimai (t. 1, b. l. 100-108). Nukentėjusiosios mama ir patėvis nurodė, kad iš karto po įvykio G. R. neatrodė nusiminusi ar nuskriausta. Jos apranga buvo tvarkinga. Tikriausiai dėl alkoholio poveikio mergaitė atrodė linksma (t. 1, b. l. 74-76; 80-81; t. 2, b. l. 88-89). Šiuo metu dėl byloje tiriamų įvykių nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l .160-168).

11450.

115Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis pripažino savo kaltę, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duodamas išsamius parodymus ir patvirtindamas juos parodymų patikrinimo vietoje metu, padėjo ikiteisminiam tyrimui. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis iš dalies atlygino nukentėjusiosios įstatyminei atstovei G. R. patirtą neturtinę žalą (500 Eur) (t. 1, b. l. 183-184, 185-191). Bylos duomenimis A. Ž. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 23-24), administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 26-28), dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 94), augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 91-92).

11651.

117Aukščiau aptarti bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. Ž. asmenybės pavojingumas yra mažas, jis nėra linkęs pažeisti įstatymo nustatytų elgesio taisyklių, o įvykdytas nusikaltimas nėra dėsningas jo gyvenimo būdo rezultatas. Kaip jau buvo minėta, izoliavus jį nuo visuomenės būtų pasiektas vienintelis bausmės - nubaudimo - tikslas, nutraukiant nuteistąjį siejančius socialinius ryšius ir pažeidžiant jo šeimos - žmonos ir dviejų mažamečių vaikų - interesus. Byloje nustatyta, kad A. Ž. dirba pas ūkininką, tokiu būdu grąžindamas šiam skolą už nuteistajam nupirktą namą, kuriame jis gyvena kartu su savo šeima. Bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis taip pat buvo nurodęs, kad jo žmona šiuo metu nedirba, prižiūri vaikus, todėl šeimą išlaiko jis (t. 2, b. l. 88). Reikėtų pažymėti, kad vadovaujantis skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis turi sumokėti G. R. dar 1 500 Eur priteistos neturtinės žalos atlyginimui, tad paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę iš esmės pablogėtų ne tik jo šeimos turtinė padėtis, bet būtų apsunkinta nukentėjusiosios galimybė atgauti jai priteistą pinigų sumą.

11852.

119Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti A. Ž. BK 54 straipsnio 3 dalies straipsnio nuostatas, paskiriant jam už jo įvykdytą nusikaltimą švelnesnę bausmę, šiuo konkrečiu atveju kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

12053.

121Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 48 straipsnio redakcija, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria asmeniui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi analizuojamo straipsnio redakcija leidžia teismui kartu su intensyviąja priežiūra arba vietoj jos paskirti asmeniui BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus įpareigojimus bei draudimus. Be to, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra teismas gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis).

12254.

123Pažymėtina, kad aukščiau aptartais BK 48 straipsnio pakeitimais - nuteistojo buvimo vietos kontrolės sugriežtinimu, galimybe skirti kaltininkui neribotą skaičių įpareigojimų ir draudimų, derinant juos su baudžiamojo poveikio priemonėmis ir kt. - įstatymų leidėjas siekė: išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas; optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą; sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) (Lietuvos Respublikos Seimas. Aiškinamasis raštas dėl baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48 <...> straipsnių pakeitimo įstatymo <...> projekto [interaktyvus] <http://www. e-seimas.lrs.lt › legalact › TAK › format › ISO_PDF>).

12455.

125Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus A. Ž. maksimalios trukmės - 2 metų - laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant šešių mėnesių intensyviąją priežiūrą ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, tikslingus ir į nuteistojo asmenybę orientuotus draudimą bei įpareigojimus, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveikiant A. Ž. ir užtikrinant jam realias galimybes pasitaisyti.

126Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

127Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Voskoboinikovos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

128Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir bylą A. Ž. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį nutraukti.

129Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį ir, perkvalifikavus jo veiką pagal BK 149 straipsnio 3 dalį bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su 6 (šešių) mėnesių intensyviąja priežiūra.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi įpareigoti A. Ž.:

130-

131per pirmuosius laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

132-

133visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

134Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti A. Ž. visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja G. R..

135Likusią Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

136Išaiškinti nuteistajam A. Ž., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalis); 4) intensyviosios priežiūros taikymo laikotarpiu nešioti asmens identifikavimo įrenginį ir jo nesugadinti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. -... 4. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;... 5. -... 6. pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.... 7. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, A. Ž. įpareigotas... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais bausmės... 9. A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 10. Nukentėjusiosios atstovės pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Bylos esmė... 13. 1.... 14. A. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas pilnamečiu, nugirdė vaiką ir abipusiu... 15. 2.... 16. Kvalifikuodamas A. Ž. neteisėtus veiksmus ne pagal jam pareikštą kaltinimą... 17. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 18. 3.... 19. Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo... 20. 4.... 21. Prokurorė nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu perkvalifikuoti A. Ž.... 22. 5.... 23. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios... 24. 6.... 25. Analizuodama mažametės parodymus, prokurorė nurodo taip pat abejojanti... 26. 7.... 27. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir... 28. 8.... 29. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą,... 30. III.... 31. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Apeliacinis skundas... 32. 9.... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 34. 10.... 35. Nors A. Ž. nėra padavęs apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje,... 36. 11.... 37. Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo... 38. 12.... 39. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2019 m. balandžio 18 d. ( - )... 40. 13.... 41. Analogiškos šios veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir skundžiamu... 42. 14.... 43. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad... 44. 15.... 45. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas Europos... 46. 16.... 47. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr.... 48. 17.... 49. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad negalima laikyti, jog... 50. 18.... 51. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Ž.... 52. 19.... 53. Aukščiau aptarti abejuose procesuose nagrinėti faktai, sudarantys visumą... 54. 20.... 55. Nagrinėjamoje byloje nustatytas ankstesnis A. Ž. nubaudimas už... 56. 21.... 57. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikintina pirmosios... 58. 22.... 59. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. veika buvo kvalifikuota pagal BK 1511... 60. 23.... 61. Nesutinkant su A. Ž. veiksmų kvalifikavimu, apeliaciniame skunde nurodoma,... 62. 24.... 63. Pagal BK 149 straipsnį atsako tas, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš... 64. 25.... 65. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad asmens mažametystė... 66. 26.... 67. Minėtos išvados pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kur yra... 68. 27.... 69. Prokurorė teisingai nurodo, kad A. Ž. pažinojo nukentėjusiąją iki 2019 m.... 70. 28.... 71. Pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams dėl A. Ž. nukentėjusiosios... 72. 29.... 73. Kaip jau buvo minėta, BK 149 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektyvieji... 74. 30.... 75. Subjektyvusis išžaginimo požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine... 76. 31.... 77. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio... 78. 32.... 79. Apeliacinės instancijos teisme paskirtos ir atliktos nukentėjusiosios... 80. 33.... 81. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir jais nustatytos... 82. 34.... 83. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir pačios nukentėjusiosios atlikto... 84. 35.... 85. Tai, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, netiesiogiai... 86. 36.... 87. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą,... 88. 37.... 89. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė... 90. 38.... 91. Kadangi A. Ž. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas padaręs BK 149 straipsnio 4... 92. 39.... 93. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad kaltinime nurodytos veikos... 94. 40.... 95. Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme... 96. 41.... 97. Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes... 98. 42.... 99. Nagrinėjamoje byloje A. Ž. iš anksto nebuvo pranešta apie jo veiksmų... 100. 43.... 101. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. Ž. veiksmai atitinka BK... 102. 44.... 103. Perkvalifikavus nuteistojo veiksmus, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl jam... 104. 45.... 105. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 106. 46.... 107. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta išimtis iš to paties straipsnio... 108. 47.... 109. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 110. 48.... 111. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo... 112. 49.... 113. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo bendravimas su G. R. buvo... 114. 50.... 115. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo... 116. 51.... 117. Aukščiau aptarti bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. Ž.... 118. 52.... 119. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra... 120. 53.... 121. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 48... 122. 54.... 123. Pažymėtina, kad aukščiau aptartais BK 48 straipsnio pakeitimais 124. 55.... 125. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus A. Ž. maksimalios trukmės 126. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 127. Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 128. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį... 129. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį... 130. -... 131. per pirmuosius laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 200 valandų... 132. -... 133. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val.... 134. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti A. Ž. visą... 135. Likusią Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį... 136. Išaiškinti nuteistajam A. Ž., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos...