Byla 2K-326-303/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį, subendrinus jas apimant paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

3Priteista iš V. V. ir M. M. solidariai 2000 Eur nukentėjusiajam L. M. neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria iš kaltinimų V. V. ir M. M. pašalinta nusikalstama veika, nurodyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. V. ir M. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9V. V. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą savo teisę, panaudodamas prieš nukentėjusįjį psichinę ir fizinę prievartą, padarydamas didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. 2017 m. birželio 28 d. apie 9.00 val. ( - ), UAB „O“ biure, siekdamas atgauti įmonei priklausančio autoserviso patalpose paliktą mobilųjį telefoną, pareikalavo užrakinti biuro patalpą, po to smogė E. S. teleskopine lazda į ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir su juo susigrūmė; grumtynių metu nukreipęs į nukentėjusįjį daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, juo grasino ir reikalavo grąžinti mobilųjį telefoną.

102.

11V. V. nuteistas pagal BK 159 straipsnį ir 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad, įtraukęs į nusikalstamą veiką nepilnametį asmenį, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, atvirai, panaudodami psichinę prievartą ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, prievartavo iš jo didelės vertės turtą ir pagrobė jo automobilį, t. y. 2017 m. spalio 3 d. apie 6.00 val. V. V. pasiūlė M. M., gimusiam 2000 metais, ir nenustatytam asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, vykti kartu su juo, atvykę į automobilių aikštelę, esančią ( - ), laukė, kol ateis L. M., o šiam atėjus prie savo automobilio „Mercedes Benz E320“ ir į jį įsėdus, V. V. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles, nukreipė L. M. į veidą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, liepė tylėti, nerėkti, nes kitaip peršaus, taip atėmę galimybę priešintis, uždėjo jam antrankius ir pareikalavo persėsti į priekinę keleivio vietą. L. M. įvykdžius šį reikalavimą, V. V. sėdo prie L. M. automobilio vairo, o M. M. ir nenustatytas asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, atsisėdo ant galinės sėdynės ir saugojo, kad nukentėjusysis nepabėgtų. Važiuojant automobiliu į ( - ), ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui įrėmus daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, L. M. į sprandą, visi kartu baugino L. M., sakydami, kad prie jo (L. M.) namų galima šaudyti, kad pavežios bagažinėje, pagyvens jo namuose, kad padarys šimtą „biuletenių“, išpjaus visą jo šeimą. Po to, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami L. M. sumušti, reikalavo jiems perduoti 10 000 Eur, o automobiliui sustojus, du kartus smogė rankomis jam į kaklą ir vieną kartą į pakaušį, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė jo 5500 Eur vertės automobilį.

123.

13Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. M. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.

14II.

15Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

164.

17Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas R. Mikliušas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, pripažinti V. V. kaltu tik pagal BK 294 straipsnio 2 dalį arba paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

184.1.

19Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai nepagrįsti. Teismai, kvalifikuodami V. V. veiksmus pagal BK 159 straipsnį, 181 straipsnio 3 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

204.2.

21V. V. veiksmuose nėra BK 159 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia bet kokiais psichiniais ar fiziniais veiksmais, kuriais sukeliamas vaiko noras dalyvauti darant nusikalstamą veiką. V. V. neįtraukė M. M. į nusikalstamą veiką – jo neįtikinėjo, neprašė ir negrasino, kad jis dalyvautų nusikalstamoje veikoje. Tarp jų nebuvo susitarimo atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus – M. M. įsėdo į automobilį ir važiavo tik tam, kad paaiškintų visas aplinkybes dėl konflikto su L. M. M. M. šio įvykio metu neatliko jokių veiksmų, net nekalbėjo, tai patvirtino ir nukentėjusysis.

224.3.

23Teismai kaltinimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį iš esmės grindė tik nukentėjusiojo parodymais, kad iš jo buvo reikalaujama 10 000 Eur kompensacijos už sūnėnui padarytą skriaudą. Tačiau tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Priešingai, juos paneigia V. V. ir M. M. parodymai. V. V. veiksmuose apskritai nėra BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties, jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl BK 294 straipsnio taikymo, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2005, 2K-464/2007, 2K-778/2007, 2K-167/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-518/2018). Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014 yra išaiškinta, kad BK 294 straipsnyje ir 181 bei 180 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau kvalifikavimo pagrindu negali būti vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasaciniame skunde cituojama ir daugiau teismų praktikos BK 294 ir 181 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atribojimo klausimais – suformuotos kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2009, 2K-504-139/2015, taip pat BK 180 ir 181 straipsniuose nurodytų veikų atribojimo klausimais – suformuotos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2014). Teismai ignoravo nurodytą teismų praktiką ir priėmė neteisingus sprendimus, t. y. nepagrįstai traktavo bylos aplinkybes, kaip sudarančias BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį.

244.4.

25Teismai netinkamai taikė BK VIII skyriaus, reglamentuojančio bausmės skyrimą, nuostatas. V. V. už visas nusikalstamas veikas paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, nors BK 294 straipsnio 2 dalies ir 159 straipsnio sankcijose yra nustatytos ir kitos bausmės rūšys. Teismai nuosprendžiuose nenurodė pakankamų motyvų, kodėl pagal minėtas normas V. V. skiriama pati griežčiausia bausmė, nors jis neturi galiojančio teistumo ir administracinių nuobaudų. Teismo paskirta reali ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei byloje nustatytoms aplinkybėms (cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580/2014).

264.5.

27Be to, teismai ignoravo byloje nustatytas akivaizdžias V. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurias yra nurodęs įstatymų leidėjas. V. V., sužinojęs, kad yra ieškomas policijos, iš karto grįžo iš Vokietijos į Lietuvą ir atvyko į apklausą, joje paaiškino visas aplinkybes. Be to, savo iniciatyva grąžino automobilį nukentėjusiajam, t. y. pašalino padarytą žalą. Šios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio nuostatas bei suformuotą teismų praktiką privalomai pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismai šiuos įstatymų reikalavimus ignoravo ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę. Nepripažinimas pirmiau nurodytų aplinkybių V. V. atsakomybe lengvinančiomis lėmė per griežtos bausmės paskyrimą, tai dirbtinai užkirto kelią taikyti BK 75 straipsnį; atsižvelgiant į V. V. elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir šeimines aplinkybes, tai buvo galima daryti.

285.

29Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

305.1.

31Nuteistojo veiksmuose yra BK 159 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Byloje nustatyta, kad V. V. pasiūlė nepilnamečiui M. M. dalyvauti darant nusikaltimą, davė jam nurodymus kartu važiuoti, sėsti į L. M. automobilį, o vėliau kviesti M. M., kad šis į automobilio baką pripiltų degalų. Nuteistasis žinojo, kokio amžiaus M. M., nes yra jo dėdė.

325.2.

33Nuteistasis pagrįstai nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. BK 294 ir 181 straipsniuose nurodytos veikos atribojamos, atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504-139/2015). Šioje byloje pagrįstai nustatyta, kad V. V. veiksmuose nėra savavaldžiavimo nusikaltimo požymių. Nors V. V. iš pradžių nežinojo, kad M. M. yra pavogęs T. L. daiktus, tačiau vėliau apie tai sužinojęs savo prievartinių veiksmų nenutraukė. Priešingai, toliau reiškė pretenzijas L. M. ir galiausiai užvaldė jo automobilį. Teismai nenustatė jokio teisėto pagrindo iš nukentėjusiojo reikalauti 10 000 Eur, taip pat nenustatė, kad V. V. sąžiningai klydo dėl turtinės pretenzijos atsiradimo pagrindo. Tai reiškia, kad nebuvo nustatytas savavaldžiavimo nusikaltimo būtinasis požymis – tikros ar tariamos teisės įgyvendinimas. Teismai motyvuotai paneigė šio baudžiamojo įstatymo taikymo galimybę.

345.3.

35Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų taikymo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nuteistajam buvo paskirtos bausmės, mažesnės už sankcijų vidurkius, o galutinė subendrinta bausmė artima bausmės, nustatytos už sunkiausią jo įvykdytą nusikaltimą, minimaliam dydžiui. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nuteistajam paskirti švelnesnę negu sankcijoje nustatytą bausmę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kaip ir BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Šis teismas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančius duomenis, inkriminuotų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį, analogiškų nusikalstamų veikų padarymą užsienyje ir kt., sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. V. realią laisvės atėmimo bausmę.

36III.

37Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

386.

39Nuteistojo V. V. gynėjo advokato R. Mikliušo kasacinis skundas netenkintinas.

40Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

417.

42Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

438.

44Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, dalis kasatoriaus dėstomų argumentų yra skirti nuteistojo V. V. kaltės neigimui, įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą (pavyzdžiui, dėl nuteistųjų V. V., M. M., nukentėjusiojo L. M. parodymų), ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti (dėl prievartauto turto vertės, nuteistojo M. M. nusikalstamų veiksmų ir pan.), o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019). Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, paliekami nenagrinėti atkreipiant dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški nuteistojo V. V. teiginiai buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde, dėl kurių pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

459.

46Teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

47Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies, 159 straipsnio nuostatų taikymo

4810.

49Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pripažindami V. V. kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo suformuotos praktikos. Kasatoriaus nuomone, nuteistojo V. V. veiksmuose iš viso nėra BK 181 straipsnio 3 dalies sudėties; jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Tokie kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti.

5011.

51Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą; pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą; pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, be kita ko, prievartavo didelės vertės turtą.

5212.

53Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. kartu su nepilnamečiu sūnėnu M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. spalio 3 d., panaudodami psichinę prievartą ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. M. (t. y. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nukreipę į nukentėjusiojo veidą, grasino jį peršauti; uždėjo antrankius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, įrėmę L. M. į sprandą, grasino prie jo namų pašaudyti, pavežioti jį bagažinėje, „pagyventi“ jo namuose, sumušti, išpjauti visą jo šeimą ir pan.; be to, rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į kaklo ir pakaušio sritis), taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė L. M. perduoti jiems didelės vertės turtą – 10 000 Eur; kartu pagrobė ir jo 5500 Eur vertės automobilį „Mercedes Benz E320“.

5413.

55Taigi, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, teismai nustatė visus BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius: 1) turto prievartavimo pagrindinį objektą – pažeistą nuosavybės teisę, verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą (perduoti 10 000 Eur) kitų naudai; 2) papildomą turto prievartavimo objektą – asmens sveikatą – prieš nukentėjusįjį buvo panaudoti psichinė prievarta ir fizinis smurtas; 3) nusikaltimo dalyką – turtinę naudą, kurios buvo siekiama gauti pažeidžiant nukentėjusiojo turtines teises ir interesus aptariamo straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais; 4) turto prievartavimo objektyviuosius požymius – neteisėtą vertimą, išreikštą atviru reikalavimu, suteikti turtinę naudą kaltininkams, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą; 5) tinkamą subjektą ir subjektyviąją turto prievartavimo pusę, pasireiškusią tiesiogine tyčia; 6) taip pat turto prievartavimo kvalifikuojantį požymį – prievartauto turto didelę vertę, kurios piniginė išraiška viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis).

5614.

57Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistojo V. V. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, yra atmestinas.

5815.

59Vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje, paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis), nurodoma, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018). Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016, 2K-215-895/2019).

6016.

61Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad nei tarp M. M., nei tarp V. V., kuris neva veikė šio vardu (taip pat asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas), ir nukentėjusiojo L. M. nebuvo jokių tikrų ar tariamų teisinių santykių ir tai kaltininkai suvokė. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis be jokio teisėto pagrindo (neva už V. V. sūnėno M. M. patirtą „skriaudą“ dėl prašymo grąžinti T. L. iš šio plėšimo metu pagrobtus daiktus ar jų vertę) atvirai buvo verčiamas perduoti nuteistųjų naudai savo didelės vertės turtą – 10 000 Eur, prieš jį naudojant psichinę prievartą ir fizinį smurtą ir kartu pagrobiant L. M. 5500 Eur vertės automobilį „Mercedes Benz E320“.

6217.

63Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo V. V. nusikalstama veika pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai; baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

6418.

65Kasatoriaus skundo argumentai dėl nuteistajam V. V. netinkamo BK 159 straipsnio taikymo taip pat nepagrįsti.

6619.

67Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Šis nusikaltimas objektyviai pasireiškia bet kokiais aktyviais psichiniais ar fiziniais veiksmais (įtikinėjimu, apgaule, įbauginimu, žemų paskatų sužadinimu ir kt.), kuriais sukeliamas vaiko noras dalyvauti darant nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-674/2004, 2K-157-976/2019). Kaltininko baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka atlikti BK 159 straipsnio dispozicijoje nustatytus ar kitokius įtraukimo veiksmus, dėl kurių vaikas padarė nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2013).

6820.

69Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnių instancijų teismai tokius nuteistojo V. V. veiksmus nustatė. Nepilnamečio M. M. įtraukimas į nusikalstamą veiką, nurodytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurią jis yra nuteistas, pasireiškė šio skatinimu veikti, t. y. pasiūlymu važiuoti kartu ir L. M. laukti iš ryto prie jam priklausančio automobilio; įsėsti į jį, kur, panaudojus daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, antrankius, psichinę prievartą ir fizinį smurtą, be teisėto pagrindo buvo reikalaujama didelės vertės nukentėjusiojo turto. Teismai pagrįstai pripažino, kad nuteistieji V. V., M. M. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikė kaip bendravykdžiai, taip paneigdami V. V. gynybinę versiją, be kita ko, ir dėl nepilnamečio M. M. įtraukimo į nusikalstamą veiką. Nekyla abejonių, kad M. M., prieš nukentėjusiojo valią įsėdęs į šio automobilį, suprato, jog kartu su bendrininkais sudaro kiekybinę persvarą prieš jį, taip sukurdamas sąlygas kitiems nusikalstamai veikti, ir nori to, kaip ir V. V. suprato, kad toks M. M. elgesys yra nusikalstamas. Taigi teismų išvada, kad V. V. tyčia įtraukė vaiką, t. y. nepilnametį M. M., į nusikalstamą veiką, yra teisinga.

7021.

71Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai, kvalifikuodami nuteistojo V. V. veiksmus pagal BK 159 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

72Dėl kasaciniame skunde nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų) taikymo

7322.

74Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai ignoravo akivaizdžias byloje nustatytas V. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.

7523.

76BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

7724.

78Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017).

7925.

80Kaip matyti iš V. V. parodymų, užfiksuotų nagrinėjamoje byloje (ikiteisminio tyrimo, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu), turinio, jis, duodamas parodymus tiek apie savo padarytą nusikalstamą veiką (prieš E. S.), tiek ir apie nusikaltimą, padarytą kartu su bendrininkais (prieš L. M.), nebuvo nuoširdus, savanoriškai neatskleidė visų tikrųjų padarytų nusikaltimų aplinkybių, neigė tam tikrus bylai reikšmingus faktus (pavyzdžiui, dėl psichinės prievartos ir fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiuosius; daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, ir antrankių naudojimo; nutylėjo nepilnamečio sūnėno įtraukimo į nusikalstamą veiką aplinkybes, vėliau dėl to savo kaltę neigė ir pan.). Tokių nuteistojo parodymų davimas baudžiamojo proceso metu nelaikytinas savanorišku prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas ir nerodo jo nuoširdumo, kritiško savo elgesio vertinimo. Visos šios bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos kitais surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kt.). Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad V. V., sužinojęs, jog yra ieškomas policijos, iš karto grįžo iš Vokietijos, atvyko į apklausą ir joje paaiškino aplinkybes, nėra pakankamas, kad toks nuteistojo elgesys būtų vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi teismai, nepripažindami V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

8126.

82BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013).

8327.

84Žalos atlyginimo būdai gali būti įvairūs: kaltininkas grąžina pagrobtą turtą, pinigais atlygina pagrobto turto vertę, sutaiso sugadintą daiktą ir pan. Žalos atlyginimo motyvai taip pat gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Pažymėtina ir tai, kad kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-362-942/2015 ir kt.).

8528.

86Bylos duomenimis, nuteistasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam L. M. pašalino turtinę žalą, t. y. savo iniciatyva grąžino iš jo pagrobtą automobilį „Mercedes Benz E320“. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika šiam nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo V. V. solidariai su nuteistuoju M. M. nukentėjusiajam priteistas ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši žala iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam nebuvo atlyginta. Dėl to pritartina apeliacinės instancijos teismo sprendimui, kad pagal bylos aplinkybes nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad V. V. savo noru atlygino visą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) nusikaltimu padarytą žalą, taip pat tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

87Dėl BK 55 straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės

8829.

89Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, skirdami nuteistajam V. V. bausmę, pažeidė BK VIII skyriaus nuostatas. Kasatorius nurodo, kad teismai skundžiamuose sprendimuose nenurodė pakankamų motyvų, kodėl V. V. už visas nusikalstamas veikas paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, nors BK 294 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje yra nurodytos ir kitos bausmės. Kasatoriaus manymu, nuteistajam V. V. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei bylos aplinkybėms.

9030.

91Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).

9231.

93V. V. nuteistas už apysunkį, sunkų ir nesunkų nusikaltimus, nurodytus BK 294 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje. Už kiekvieno nusikaltimo padarymą jam paskirta laisvės atėmimo bausmė; galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, yra nustatytas areštas, 159 straipsnio sankcijoje – bauda, laisvės apribojimas ir areštas, o BK 181 straipsnio 3 dalyje – tik laisvės atėmimas.

9432.

95BK 55 straipsnyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau dėl BK 55 straipsnyje vartojamo žodžio paprastai ši nuostata nėra įpareigojanti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015). Laisvės atėmimo bausmė tokiais atvejais yra galima, tačiau, skirdamas ją, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014).

9633.

97Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra nurodytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Tuo tarpu jeigu straipsnio sankcija nustato tik laisvės atėmimo arba arešto bausmę, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-138/2011).

9834.

99Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimu pagrįstas bausmės švelninimo pagrindas (BK 54 straipsnio 3 dalis) sietinas su konkrečioje byloje konstatuotų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos šiam principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-311/2011, 2K-128/2011). Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

10035.

101Byloje nustatyta, kad V. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė išnykus teistumui, todėl BK 55 straipsnio prasme jis gali būti vertinamas kaip pirmą kartą teisiamas asmuo. Tačiau komentuojamame straipsnyje kalbama apie bausmės skyrimą asmeniui, nuteistam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įstatymų leidėjas tokį nusikaltimą apibrėžia vienaskaitos forma, taip pabrėždamas negalimumą taikyti šią bausmės skyrimo taisyklę tais atvejais, kai yra nustatyta realioji kelių nusikaltimų sutaptis. Kitais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo, kad bausmės klausimai sprendžiami tada, kai asmuo nuteisiamas už vieną ar kelis nusikaltimus (pvz., BK 75, 92 straipsniai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2011). Nagrinėjamoje byloje V. V. yra padaręs tris nusikalstamas veikas, realiąja ir idealiąja kelių nusikaltimų sutaptimi. Vadinasi, teismas, šioje byloje skirdamas V. V. laisvės atėmimo bausmę pagal BK 159 straipsnį, nebuvo saistomas BK 55 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-88/2008 ir kt.). BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kaip minėta, be laisvės atėmimo bausmės, yra nustatytas ir areštas, BK 181 straipsnio 3 dalyje – tik reali laisvės atėmimo bausmė. Nenustatę švelnesnės negu įstatymo įtvirtintos bausmės skyrimo sąlygų (BK 62 straipsnis) arba tai, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), nuteistajam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, už šių veikų padarymą teismai neturėjo teisinio pagrindo.

10236.

103Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas bausmes už kiekvieną nusikaltimą atskirai, tiek ir nustatydamas V. V. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamosios teisės nuostatų nepažeidė, savo sprendimą motyvavo, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes kaip visumą, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavęs, padarė išvadą, kad V. V. paskirtos bausmės nėra per griežtos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokią išvadą.

10437.

105Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius) ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. V. V. už visų nusikalstamų veikų padarymą nustatyta didesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo galutinė bausmė, vadinasi, sąlygų taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra.

10638.

107Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V. BK nuostatos dėl bausmės skyrimo pritaikytos tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės griežtumo nėra teisinio pagrindo.

108Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

109Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Priteista iš V. V. ir M. M. solidariai 2000 Eur nukentėjusiajam L. M.... 4. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. V. V. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už tai, kad nesilaikydamas... 10. 2.... 11. V. V. nuteistas pagal BK 159 straipsnį ir 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad,... 12. 3.... 13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. M. pagal BK... 14. II.... 15. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. 4.... 17. Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas R. Mikliušas prašo... 18. 4.1.... 19. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai nepagrįsti. Teismai, kvalifikuodami... 20. 4.2.... 21. V. V. veiksmuose nėra BK 159 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties. Šio... 22. 4.3.... 23. Teismai kaltinimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį iš esmės grindė tik... 24. 4.4.... 25. Teismai netinkamai taikė BK VIII skyriaus, reglamentuojančio bausmės... 26. 4.5.... 27. Be to, teismai ignoravo byloje nustatytas akivaizdžias V. V. atsakomybę... 28. 5.... 29. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų... 30. 5.1.... 31. Nuteistojo veiksmuose yra BK 159 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties... 32. 5.2.... 33. Nuteistasis pagrįstai nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. BK 294 ir 181... 34. 5.3.... 35. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo bausmės skyrimą reglamentuojančių BK... 36. III.... 37. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 38. 6.... 39. Nuteistojo V. V. gynėjo advokato R. Mikliušo kasacinis skundas netenkintinas.... 40. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 41. 7.... 42. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus... 43. 8.... 44. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, dalis kasatoriaus dėstomų... 45. 9.... 46. Teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie... 47. Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies, 159 straipsnio nuostatų taikymo... 48. 10.... 49. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pripažindami V. V. kaltu pagal BK... 50. 11.... 51. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 52. 12.... 53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. kartu su nepilnamečiu sūnėnu M.... 54. 13.... 55. Taigi, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, teismai nustatė... 56. 14.... 57. Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistojo V. V. veiksmai galėjo būti... 58. 15.... 59. Vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą... 60. 16.... 61. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad nei... 62. 17.... 63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes... 64. 18.... 65. Kasatoriaus skundo argumentai dėl nuteistajam V. V. netinkamo BK 159... 66. 19.... 67. Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas,... 68. 20.... 69. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnių instancijų teismai tokius nuteistojo... 70. 21.... 71. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai,... 72. Dėl kasaciniame skunde nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59... 73. 22.... 74. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai ignoravo akivaizdžias byloje... 75. 23.... 76. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 77. 24.... 78. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 79. 25.... 80. Kaip matyti iš V. V. parodymų, užfiksuotų nagrinėjamoje byloje... 81. 26.... 82. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 83. 27.... 84. Žalos atlyginimo būdai gali būti įvairūs: kaltininkas grąžina pagrobtą... 85. 28.... 86. Bylos duomenimis, nuteistasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam... 87. Dėl BK 55 straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės ... 88. 29.... 89. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, skirdami nuteistajam V. V. bausmę,... 90. 30.... 91. Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK... 92. 31.... 93. V. V. nuteistas už apysunkį, sunkų ir nesunkų nusikaltimus, nurodytus BK... 94. 32.... 95. BK 55 straipsnyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad... 96. 33.... 97. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnis gali būti taikomas... 98. 34.... 99. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo... 100. 35.... 101. Byloje nustatyta, kad V. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė... 102. 36.... 103. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas bausmes už... 104. 37.... 105. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija)... 106. 38.... 107. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali... 108. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 109. Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą atmesti....