Byla e2S-1057-910/2018

Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. G. ieškinį atsakovui UAB „Gilės inžinerija“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 6764,69 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turto už 6764,69 Eur ieškinio sumą.

42. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovo UAB ,,Gilės Inžinerija“ turto už 6764,69 Eur sumą, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu disponuoti.

53. Atsakovas UAB „Gilės inžinerija“ 2017 m. spalio 12 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šį prašymą atsakovas grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip sėkmingai veikiančiai įmonei, nėra didelė: 2016 m. gruodžio mėn. atsakovo turimo ilgalaikio turto vertė buvo 13 657 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto vertė – 37 900 Eur; trumpalaikis turtas 2016 m. sudarė 270 463 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 226 629 Eur; turto iš viso 2016 m. – 284 120 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 264 529 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad įmonės trumpalaikis turtas yra kur kas didesnis nei įsipareigojimai, tai reiškia, kad atsakovas de facto negali turėti jokių problemų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, iš pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas tiek 2016, tiek 2017 metais dirba pelningai. Duomenų, kad atsakovas ketintų paslėpti ar perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesiu, byloje nėra.

64. Atsiliepime į prašymą ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui prieštarauja, atsakovo pateikti teismui įrodymai nepatvirtina pasikeitusios atsakovo finansinės padėties, be to, neatitinka buhalteriniams (apskaitos) dokumentams įstatymo keliamų reikalavimų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai bloga. Byloje nesant duomenų apie atsakovo turimą registruotiną kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, taip pat nesant duomenų apie galbūt pareikštus teismo tvarka piniginius reikalavimus, nėra jokios galimybės nustatyti bei įvertinti atsakovo turtinės padėties.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

85. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovo UAB „Gilės inžinerija“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

95.1. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

105.2. Dėl pirmosios sąlygos teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju reikalavimas yra turtinio pobūdžio, šis faktas savaime nėra pagrindas teigti, jog pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai pagrįstas (CPK 185 straipsnis). Tai, ar ieškovės materialusis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus.

115.3. Dėl antrosios sąlygos teismas pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išvadą apie teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, padarė iš esmės remdamasis didelės ieškinio sumos kriterijumi. Naujausioje teismų praktikoje akcentuojama, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovui reiškiamas 6764,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas, teismo nuomone, juridiniam asmeniui nevertintinas kaip didelis, tokią išvadą patvirtina ir teismui pateikti atsakovo finansiniai dokumentai (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių faktinių duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti, paslėpti, išvaistyti turtą ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Ta aplinkybė, kad atsakovui piniginius reikalavimus teismine tvarka buvo pareiškę daugiau kreditorių, nepagrindžia tokių priemonių taikymo šioje byloje būtinybės.

125.4. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos be pagrindo, todėl atsakovo prašymas jas panaikinti tenkintinas (CPK 149 straipsnis).

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

146. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

156.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tenkindamas atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, vertino ne atsakovo prašymo pagrįstumą (rašytinius įrodymus) bei pasikeitusias faktines aplinkybes, bet šioje byloje Alytaus rajono apylinkės teismo priimtos nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą bei pagrįstumą. Pagal galiojančias civilinio proceso teisės normas teisė tikrinti pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą suteikta tik apeliacinės instancijos teismams. Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui, todėl, atsakovui pateikus prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo ne tikrinti įsiteisėjusios teismo nutarties, priimtos toje pačioje byloje, bet atsakovo pateikto prašymo pagrįstumą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas viršijo įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, nevertino atsakovo prašyme nurodytų pasikeitusių faktinių aplinkybių, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

166.2. Teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas ir ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą, išėjo už atsakovo prašymo ribų, t. y. vertino tą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą, kurio atsakovas net nenurodė. Bylos nagrinėjamas turi būti grindžiamas rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12, 13 straipsniai), todėl prašymo dalyką ir ribas nustato pati šalis, o teismas tokio pobūdžio bylose negali būti aktyvus. Kita vertus, preliminarus pareikštų reikalavimų įvertinimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2137-823/2011). Nagrinėjamu atveju apskųstoje nutartyje teismas visiškai nepagrįstai, nepateikdamas jokių motyvų, konstatavo, kad ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas tik ištyrus įrodymus, t. y. išnagrinėjus civilinę bylą. Vadovaujantis aptarta teismų praktika ir bylos medžiaga, ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu, nes, visų pirma, ieškovė pasirinko tinkamą savo teisų gynimo būdą, antra, ieškinys pagrįstas teisiniais argumentais, teismų praktika, ir tai yra teisinis pagrindas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

176.3. Tiek atsakovas prašyme, tiek teismas skundžiamoje nutartyje, cituodami Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką, nurodė, kad pasikeitęs laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas yra tai, jog ieškovės prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą bei jo ketinimus, nesuderinamus su sąžiningo asmens elgesiu. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi. Ieškovei laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, be kita ko, grindus didele ieškinio suma, o pirmosios instancijos teismui ja pasivadovavus ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017, kt.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2- 1535/2013), o ne abstrakčiai teigiant, kad pareikšta reikalavimo suma yra nedidelė savo skaitmenine išraiška. Apskųstą nutartį priėmęs teismas, visiškai nevertindamas atsakovo pateiktų įmonės buhalterinių dokumentų turinio, abstrakčiai konstatavo, kad ieškovės pareikšto ieškinio suma nelaikytina didele. Tačiau atsakovo pateikti dokumentai, kurių teismas visiškai nevertino, rodo priešingai. Nors atsakovas teigia, jog turi pakankamai daug ilgalaikio bei trumpalaikio turto, tačiau 2017 m. rugpjūčio 31 d. balanse (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateiktas įrodymas sudarytas prieš tris mėnesius, todėl nepatvirtinta finansinės padėties šiai dienai) nurodyta, jog ilgalaikio turto vertė – 37 900,00 Eur, trumpalaikio – 195 379,00 Eur, iš jų net 50 512,00 Eur sudaro kitų pirkėjų skolos bei 20 052 Eur kitos gautinos sumos. Taigi atsakovo realiai valdomo ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė – tik 162 715,00 Eur. Be to, atsakovo mokėtinos sumos bei kiti įsipareigojimai sudaro 218 930,00 Eur sumą, t. y. ypač didele dalimi viršija turimą ilgalaikį bei trumpalaikį turtą. Atsakovo veikla nėra pelninga, nes iš 2017 m. rugpjūčio mėn. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog pardavimo pajamos šiais metais sumažėjusios net tris kartus (2016 m. - 610 273,00 Eur; 2017 m. – 212 303 Eur), o grynasis pelnas per ataskaitinį šių metų laikotarpį yra tik 2856 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, akivaizdu, kad atsakovas neįrodė pasikeitusios finansinės padėties bei ieškinio reikalavimo sumos jam nereikšmingumo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateikti įrodymai ne nepatvirtina pasikeitusios atsakovo finansinės padėties, bet ir neatitinka buhalteriniams (apskaitos) dokumentams įstatymo keliamų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, nagrinėdamas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo remtis atsakovo pateiktais dokumentais, neatitinkančiais patikimumo principo.

186.4. Kategoriškai nesutiktina, kad, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovė turi pareigą įrodyti, jog atsakovas ketina perleisti, paslėpti, išvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, ne ieškovė, bet atsakovas, prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti iš esmės pasikeitusias faktines aplinkybes, susijusias su jo turtine/finansine padėtimi bei realiu teismo sprendimo įvykdymu. Atsakovas, be buhalterinių (apskaitos) dokumentų, kurie neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamų reikalavimų, nepateikė jokių kitų įrodymų patvirtinančių jo gerą turtinę padėtį. Byloje nesant duomenų apie atsakovo turimą registruotiną nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, taip pat nesant duomenų apie galimai pareikštus piniginius reikalavimus teismine tvarka, nėra jokios galimybės nustatyti bei įvertinti atsakovo turtinės padėties.

196.5. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria žymius nuostolius ar bent kokius nepatogumus. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei patvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus.

207. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Gilės inžinerija“ nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

217.1. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Tokia teismų praktika suponuoja išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir bando nuslėpti turtą, siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovei. Atskirajame skunde ieškovė šių aplinkybių neįrodinėja.

227.2. Atsakovui apskritai nesuprantama, koks tikrasis ieškovės materialusis reikalavimas. 2017 m. lapkričio 27 d. ieškovė teismui pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad kiti rangovai ištaisė atsakovo darbo trūkumus, objektas dabar yra be trūkumų, o pridedami įrodymai patvirtina realiai ieškovės patirtus nuostolius – apie 600 Eur (nors mokėjimo dokumentai pateikti 205 Eur sumai). Atsakovui suprantama, kad šioje civilinio proceso stadijoje teismas netiria įrodymų ir dėl jų nepasisako, bet visgi ieškovės materialiojo reikalavimo nenuoseklumas sukelia įvairių minčių apie ginčo dalyką bei apie įstatymo reikalavimą tikėtinai pagrįsti ieškinį.

237.3. Civilinė byla Nr. 2-2812-807/2016, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu yra pasibaigusi Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį dėl bylos nutraukimo, apeliantui atsisakius apeliacinio skundo. Šia nutartimi galutinai konstatuota, kad reikalavimai UAB „Gilės inžinerija“ buvo pareikšti nepagrįstai, todėl ieškovės argumentai dėl kitų bylų atsakovo atžvilgiu yra nepagrįsti ir atmestini.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Atskirasis skundas atmestinas

268. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

279. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

2810. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

2911. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

3012. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

3113. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad šiuo atveju teismas, spęsdamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, neturėjo teisinio pagrindo analizuoti įsiteisėjusios Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo, tačiau turėjo vertinti atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsakovas prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas priemones. Kita vertus, ta aplinkybė, kad apskųstoje nutartyje teismas be teisinio pagrindo kritikavo įsiteisėjusios Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties motyvus, savaime nereiškia, jog apskųsta nutartis yra neteisėta, todėl naikintina. Šios nutarties turinio analizė patvirtina, kad teismas analizavo ir vertino aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, reikšmingus atsakovo pareikštam prašymui panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones išspręsti. Atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino atsakovo prašyme nurodytų pasikeitusių faktinių aplinkybių, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, atmestini.

3214. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas ir ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą, išėjo už atsakovo prašymo ribų, pažymėtina tai, jog atsakovas, prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš tiesų nepateikė argumentų dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nebuvimo. Taigi sutiktina su apeliante, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytas ribas.

3315. Be to, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nurodydamas, jog ieškovės pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai pagrįsti. Atskirajame skunde visiškai teisingai pažymima, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, preliminarus pareikštų reikalavimų įvertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių prieštaringumų, kitų aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; kt.).

3416. Kita vertus, įvardyti proceso teisės normų pažeidimai savaime nelemia apskųstos nutarties neteisėtumo. Teismas, pasisakydamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nepadarė išvados, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, t. y. nekonstatavo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindo, kuriuo atsakovas nesirėmė. Apskųstoje nutartyje teismas teisingai pažymėjo, jog tai, ar ieškovės materialusis reikalavimas atsakovui yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Toks vertinimas bus atliktas išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės.

3517. Apskųsta nutartimi teismas patenkino atsakovo prašymą panaikinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės remdamasis tuo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvados apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Teismas sprendė, kad ieškinio suma – 6764,69 Eur – atsakovui nėra didelė, tai pagrindžia pateikti finansiniai dokumentai, be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, jog atsakovas turi ketinimų perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir taip apsunkinti arba padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

3618. Pažymėtina, kad, nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, svarbu atsižvelgti į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.

3719. Dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, netaikant prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota ir formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir jo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks naujausias aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.).

3820. Kartu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, jog ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017, kt.).

3921. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ne ieškovė turi pareigą įrodyti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bet atsakovas, prašantis panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi paneigti tokios grėsmės galimybę (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Taigi teismas, priimdamas apskųstą nutartį, ne visiškai tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Tačiau šis proceso teisės normų pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nelėmė nutarties neteisėtumo.

4022. Atsakovas, prašydamas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikė duomenis apie UAB „Gilės inžinerija“ finansinę padėtį po teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios instancijos teismas analizavo šiuos duomenis ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti 6764,69 Eur suma atsakovui nėra didelė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viešai prieinamais Rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Gilės inžinerija“ neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas teismuose neturi kitų bylų, kuriose jam būtų pareikšta turtinių reikalavimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo UAB „Gilės inžinerija“ turtinė padėtis neteikia pagrindo įžvelgti grėsmę teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, pripažintina pagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

4123. Šioje civilinio proceso stadijoje byloje nėra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, jeigu šioje byloje būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

4224. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad, nepaisant pirmiau įvardytų proceso teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovas paneigė ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl, nelikus vienos iš būtinų sąlygų, yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas atsakovo turtui 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

44atmesti atskirąjį skundą.

45Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.