Byla e2-552-943/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1899-460/2016 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žibai“, uždarajai akcinei bendrovei „Ampalo projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Gora“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BUAB „Gora“ ir atsakovių UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“ 2014 m. spalio 8 d. sudarytą trišalę tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“ ieškovės naudai 12983,23 Eur; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BUAB „Gora“ ir atsakovių UAB „Žibai“ ir UAB „Ampalo projektai“ sudarytą trišalę tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Žibai“ bei UAB „Ampalo projektai“ 9 991,89 Eur; 3) priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė ieškinyje taip pat išdėstė prašymą ir jo pagrįstumą pagrindžiančius argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytoms atsakovėms. Paaiškino, kad pateiktas ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas, o reiškiamo ieškinio suma atsakovėms yra didelė. Be to, sandoriai sudaryti pažeidžiant nemokios įmonės kitų kreditorių interesus, nuslepiant sandorių sudarymo faktą ir vengiant bendradarbiauti su ieškove.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovių UAB „Žibai“, UAB „Rūdupis“ ir UAB „Ampalo projektai“ turtą, joms reiškiamų ieškinio reikalavimų sumomis.
  2. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, nes aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
  3. Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių atsakovių finansinę padėtį, o atsakovių atsisakymas atsiskaityti su ieškove kelia abejones, ar jų finansinė padėtis nėra sudėtinga, o ieškinio suma didelė. Konstatavus grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Žibai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovės turto areštą. UAB „Žibai“ turtinė padėtis yra pakankamai gera, o atsakovės atžvilgiu reiškiamo reikalavimo suma nelaikytina didele.
    2. Atsakovė yra geros reputacijos aktyviai veiklą vykdantis juridinis asmuo, o atsakovės nesąžiningumas nėra įrodytas. Laikinosios apsaugos priemonės varžo įmonės veiklą, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei riboja teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
  2. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Rūdupis“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria UAB „Rūdupis“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytai atsakovei. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos teismų praktikoje suformuotą prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos – ieškovė neįrodė, kad 12 983,23 Eur suma atsakovei UAB „Rūdupis“ yra didelė.
    2. Su atskiruoju skundu teikiami atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovei pareikšto ieškinio suma nėra didelė, nes atsakovės turimo turto vertė sudaro 9 146 506 Eur.
  3. Atsiliepime į atsakovės UAB „Žibai“ atskirąjį skundą atsakovė UAB „Rūdupis“ prašo atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties nagrinėti teismo nuožiūra.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovių atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Atsakovės kartu su atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiraisiais skundais teikiamais duomenimis atsakovės siekia paneigti ieškovės argumentus dėl ieškinio sumos reikšmingumo atsakovei ir egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
  3. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinus byloje keliamus klausimus ir jų išsprendimui vertintinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina atsakovių kartu su atskiraisiais skundais pateiktus įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį, kad su atsakovių pateiktais duomenimis ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyti pateikdama atsiliepimą į atskiruosius skundus, todėl naujų įrodymų priėmimas jos teisių nepažeidžia, pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nesudaro.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
  2. Bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką ir pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Pasisakydamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie atsakovių finansinę padėtį, todėl atsakovių neatsiskaitymas su ieškove, teismo vertinimu, patvirtina abejones, jog jų finansinė padėtis galbūt yra sudėtinga.
  3. Atsakovės atskiruosiuose skunduose nekvestionuoja teismo išvados dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai).
  5. Apeliantė UAB „Žibai“ pateikė 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio nustatyta, kad įmonė turi 334 855 Eur vertės ilgalaikio turto ir 1 543 576 Eur vertės trumpalaikio turto (467 709 Eur sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai). Įmonės įsipareigojimai sudaro 349 577 Eur. Nors 2016 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „Žibai“ ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 32 405 Eur nuostolius, tačiau ši aplinkybė, vertinant bendrą UAB „Žibai“ finansinę padėtį, laikytina nereikšminga. Be to, apeliantė UAB „Žibai“ paaiškino, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės jai riboja teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl trikdoma įprastinė ūkinė komercinė veikla.
  6. Apeliantė UAB „Rūdupis“ pateikė 2016 m. spalio 1 d. balansą, iš kurio nustatyta, kad įmonė turi 1 998 020 Eur ilgalaikio turto ir 7 148 486 Eur trumpalaikio turto. Įmonės įsipareigojimai sudaro 1 547 713 Eur. 2016 m. spalio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „Rūdupis“ turėjo 1 087 079 Eur pelno.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliančių pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, sprendžia, kad apeliantės UAB „Rūdupis“ ir UAB „Žibai“ paneigė teismo taikytą didelės ieškinio sumos prezumpciją. Be to, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016). Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos, o aplinkybė, kad atsakovės neatsiskaito su ieškove, per se (liet. pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumo. Be kita ko, apeliantei UAB „Žibai“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja teisę dalyvauti viešuose pirkimuose ir tokiu būdu gauti pajamas, o tai gali sukelti grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  8. Atsakovė UAB „Rūdupis“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalis 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
  9. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikęs teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai sprendė, jog atsakovėms UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“ atžvilgiu pareikšto ieškinio reikalavimo suma pastarosioms yra didelė, t. y. neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirieji skundai tenkinami, o skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“ netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žibai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytoms atsakovėms netenkinti.

7Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai