Byla 2A-2248-603/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų ieškovo BUAB „Idela“ ir atsakovės D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Idela“ ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas BUAB „Idela“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 52 463,83 Lt skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Idela“ bankroto bylą. Ta pačia nutartimi teismas areštavo visą UAB „Idela“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, bei nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės vadovė buvo įpareigota perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal balansą, sudarytą 2012-01-01, UAB „Idela“ turto vertė sudarė 153 304,55 Lt, iš kurių 18 539,97 Lt vertės ilgalaikis turtas (materialus turtas) ir 134 764,58 Lt trumpalaikis turtas. Trumpalaikį turtą sudarė 124 741,67 Lt vertės įmonės atsargos (prekės), 4 049,02 Lt per metus gautinos sumos ir 7 026,11 Lt vertės pinigų ekvivalentai. Įmonės atsargas sudarė 110 916,81 Lt vertės prekės skirtos perparduoti bei 13 824,86 Lt išankstiniai apmokėjimai. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2011-12-27, tačiau atsakovė laiku neperdavė bankroto administratoriui viso įmonės turto. Antstolė V. M. 2010-12-01 ir 2010-12-03 areštavo 39 750 kg prekių – dėvėtų drabužių ir įpareigojo areštuotą įmonės turtą saugoti D. B.. Įmonės savininkas E. B. 2012-01-11 perdavimo-priėmimo aktu perdavė bankroto administratoriui 439 kg dėvėtų rūbų. Bankroto administratorius 2012-02-17 elektroniniu paštu ir pakartotinai 2013-03-01 paragino buvusią UAB „Idela“ direktorę D. B. perduoti materialų turtą. 2012 m. kovo 7 d. bankroto administratorius, suderinęs laiką su atsakove ir patalpų savininku, patekęs į minėtas patalpas apžiūrėjo įmonės turtą – dėvėtus rūbus ir juos pasvėrė. Pasvėrus visus maišus su padėvėtais drabužiais, esančius minėtose patalpose, jų svoris sudarė 17 009,65 kg. Šį faktą patvirtina antstolio S. M. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-03-08 protokolas Nr. 170-12-103. Nurodė, jog nors sandėlyje esantis turtas buvo areštuotas, tačiau buvo rastas prekių trūkumas, kadangi areštuota buvo 39 750 kg prekių, o rasta tik 17 009,65 kg, įmonė šiomis prekėmis disponavo, apskaičiuojant prekių – dėvėtų drabužių buhalterinę vertę, ieškovas rėmėsi vidutine už visą veiklos vykdymo laikotarpį gautų prekių l kg kaina, kuri, įvertinus visas už parduotas prekes ieškovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, sudaro – 3,35 Lt už kg. Taigi, įvertinus tai, jog atsakovė perdavė ieškovui iš viso 17 448,65 kg (439 kg + 17 009,65 kg) prekių, skirtų perparduoti, kurių buhalterinė vertė sudaro – 58 452,98Lt (17 448,65 kg x 3,35 Lt), o pagal balansą bankroto bylos iškėlimo dienai įmonė turėjo prekių, skirtų perparduoti 110 916,81 Lt sumai, neperduoto įmonės turto – dėvėtų drabužių vertė sudaro 52 463,83Lt (110 916,81 Lt – 58 452,98 Lt). Bankroto administratorius 2013-04-18 paragino buvusią UAB „Idela“ direktorę D. B. perduoti likusį įmonės turtą, tačiau atsakovė turto taip ir neperdavė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą paskyrė atsakovei D. B. 3 000,00 Lt baudą ir įpareigojo per 7 d. nuo nutarties gavimo dienos perduoti bankroto administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bankrutuojančios UAB „Idela“ turtą pagal balansą, tačiau atsakovė šio teismo įpareigojimo neįvykdė ir iki šiol turto, kurio vertė sudaro 52 463,83 Lt, administratoriui neperdavė, tokiu būdu padarydama bankrutuojančiai įmonei 52 463,83Lt žalos.

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kilus pagrįstų abejonių dėl 2012-01-01 UAB „Idela“ balanso teisingumo, atsakovės atstovas 2013-12-11 kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančią MB „STJ Consulting“ su prašymu įvertinti, ar minėtame balanse nurodyti finansiniai duomenys yra pateikti teisingai ir, ar galima remtis šio balanso duomenimis, vertinant UAB „Idela“ disponuojamą turtą, kuri atsakė, kad įmanoma nustatyti šios įmonės finansinės būklės vien dėl pagrindinės balanso sudarymo taisyklės nesilaikymo. UAB „Idela“ balanse turtas yra lygus 153.304,55 Lt, o įsipareigojimai – 198.762,91 Lt. Todėl įmonės turtas yra 45.458,36 Lt (198 762,91 – 153 304,55) mažesnis už įmonės įsipareigojimus. Šie finansiniai duomenys prieštarauja ir visiškai neatitinka balanso esmės. Taip pat MB „STJ Consulting“ paaiškinime nurodyta, kad įmonės balanse trumpalaikis turtas visada yra lygus jį sudarančio turto, t.y. atsargų, išankstinių apmokėjimų, per vienerius metus gautinų sumų, kito trumpalaikio turto ir pinigų, sumai. Sumuojant minėtas trumpalaikio turto grupes, gaunama ne 2012-01-01 balanse nurodyto trumpalaikio turto suma, t.y. 134 764,58 litai, o visai kita 121 764,58 litų (124 741,67 + 4 049,02+(-7 026,11)) suma. Todėl nėra aišku, kodėl šie finansiniai įmonės rodikliai neatitinka įmonės trumpalaikio turto vertės. Be to, buhalterines paslaugas teikianti įmonė pažymi, kad UAB „Idela“ balanse yra nurodyta pinigų ir pinigų ekvivalentų suma lygi – 7026,11 litams. Kartu paaiškinama, kad šioje trumpalaikio turto grupėje minusinės sumos neturėtų būti. Jei įmonei yra suteiktas „overdraftas“ ar kita trumpalaikio kredito rūšis, tai turėtų atsispindėti įmonės įsipareigojimų dalyje. Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis, MB „STJ Consulting“ pateikia galutinę išvadą, kad trumpalaikio turto grupėje yra pateikti netikslūs finansiniai duomenys, kurie iškreipia visą UAB „Idela“ balanso informaciją. Todėl nurodoma, kad remiantis šio balanso duomenimis, nėra įmanoma nustatyti, kokiu turtu UAB „Idela“ disponuoja. Tačiau ieškovas remdamasis balanso duomenimis vertina UAB „Idela“ turimą trumpalaikį turtą ir nurodo, kad pagal balansą bankroto iškėlimo dienai įmonė turėjo prekių, skirtų perparduoti 110 916,81 Lt sumai. Iš šios sumos ieškovas atima atsakovės perduotas prekes ir apskaičiuoja atsakovės neperduoto įmonės turto vertę. Tokiu būdu yra tvirtinama, kad įmonei padaryta žala siekia 52 463,83 Lt (110 916,81 Lt-58 452,98 Lt). Tačiau remiantis buhalterines paslaugas teikiančios įmonės išaiškinimu, akivaizdu, kad žalai paskaičiuoti ieškovas vadovaujasi neteisingai sudaryto balanso duomenimis. Visi ieškovo ieškinyje atlikti UAB „Idela“ neva tai padaryto žalos dydžio paskaičiavimai yra klaidingi ir jais vadovautis byloje nėra pagrindo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 52 463,83 Lt sumą padarytai žalai atlyginti, atsakovės įsitikinimu, visiškai nepagrįstas ir dėl to atmestinas. Atsakovė 2012-01-10 perdavė ieškovui turto už 15 000 Lt (pakabas, reklaminius skydus, mikrobangų krosnelę, arbatinukus, markiratorius, mechanizmus kainoms prišaudyti, radijo aparatą, lentynas, stalą, dekoravimo priemones, valymo priemones. Sandėlyje, esančiame Maculevičiaus g. 53, Vilnius, buvo ne tik drabužiai – prekės skirtos perparduoti, sandėlyje taip pat buvo: medinės ir metalinės įrangos dalys, veidrodis, metaliniai stoveliai, plokštės, nuo įėjimo į sandėlį dešinėje pusėje yra atremti du metaliniai padėklai, ant kurių yra elektrinis arbatinukas, radijo imtuvas, kiti smulkūs daiktai. Šio turto dalies ieškovo atstovas nevertino. Ieškovo atstovas nepaskaičiavo Ieškovui perduoto turto už 23 847,77 Lt. Likusio turto dalį, t.y. pirktų prekių, skirtų perparduoti vertė sudarė 110 916,81 Lt. Taigi, net jei teismas ir laikytų, kad ieškovo atstovo nurodomos aplinkybės dėl dalies pirktų prekių, skirtų perparduoti neperdavimo yra pagrįstos, teismas turėtų įvertinti ir kaip atskaitos tašką imti būtent šią sumą, o ne ieškovo atstovo nurodomą 124 741,67 Lt sumą. Ieškovo atstovas nurodo, kad antstolė V. M. 2010 m. gruodžio l ir 3 d. areštavo 39 750 kg ieškovui priklausančių prekių, skirtų perparduoti. Toks ieškovo atstovo teiginys neatitinka faktinių antstolės V. M. atlikto arešto aplinkybių, kadangi prekių niekas neskaičiavo, nesvėrė. 2012 m. sausio 11 d. E. B. perdavė ieškovo atstovui visas parduotuvėje saugotas prekes iš kurio matyti, kad ieškovo atstovui buvo perduota 439 kg drabužių. Taigi, prekės pagal 2010 m. gruodžio 3 d. turto aprašą 27 890 Lt sumai ieškovo atstovui buvo perduotos tinkamai. 2012 m. kovo mėn. pradžioje atsakovė prašė administratoriaus P. B. teisingai įvertinti aplinkybes ir tiksliai nustatyti trūkstamo turto kiekį. Siūlė grąžinti trūkstamus kg, bet bankroto administratorius reikalavo grąžinti piniginę išraišką.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. B. 9143,55 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (9143,55 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo BUAB „Idela“ naudai.

6Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pasisakydamas dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nurodė, jo atsakovė neišsaugojo įmonės trumpalaikio turto ir neperdavė jo bankroto administratoriui, tokiu būdu, padarydama įmonei 52 463,83 Lt žalą. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja V. M. atliktu 2010-12-01 turto aprašu, kuriame nurodyta, jog prekių (skirtų perparduoti) pagal sąskaitą Nr. 9594032, 16980 kg, kilogramo kaina 0,95 Eur, vertė 55651,95 Lt; prekių (skirtų perparduoti) pagal sąskaitą Nr. 9549043, 12000 kg, kilogramo kaina 0,75 Eur, vertė 31080 Lt (T. 1, b. l. 21-22) bei 2010-12-03 aprašu, kuriame nurodyta, kad prekių (skirtų perparduoti) pagal sąskaitą Nr. 9538003 vertė 27890,23 Lt (T. 1, b. l. 23-23). Remiantis antstolio turto aprašyme nustatyta turto verte ieškovas apskaičiavo, jog aprašyta turto vertė sudarė 114622,18 Lt (31080 + 55651,95 + 27890,23), prekių kiekis – 39750 kg (12000 + 16980 +10770) (T. 1, b. l. 39; t. 2, b. l. 146). Iš CONTEX AG sąskaitos-faktūros Nr. 8538003, kurios pagrindu 2010-12-03 sudarytas turto aprašas bei nustatyta turto vertė, matyti, jog įmonė įsigijo 16320 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 Eur), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 Eur), antstolio apraše nurodyta areštuotina suma 27890,23 Lt, kuri sudaro 10770 kg (27890,23/2,59) (T. 2, b. l. 26). Iš CONTEX AG sąskaitos-faktūros Nr. 9549043, kurios pagrindu 2010-12-01 sudarytas turto apyrašas bei nustatyta turto vertė, matyti, jog įmonė įsigijo 16600 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 Eur), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 Eur), antstolio apraše nurodyta areštuotinas kiekis 12000 kg, kurio vertė nurodyta 31080 Lt (12000x2,59=31080) (b. l. 24). Iš CONTEX AG sąskaitos-faktūros Nr. 9594032, kurios pagrindu 2010-12-01 sudarytas turto aprašas bei nustatyta turto vertė, matyti, jog įmonė įsigijo 16980 kg prekių už 55651,95 Lt (16131 Eur), vieno kg prekės kaina buvo 3,28 Lt (0,95 Eur), antstolio apraše nurodyta areštuotinas kiekis 16980 kg, kurio vertė nurodyta 55651,95 Lt (16131x3,45=55651,95) (b. l. 28). Taigi, antstolio aprašuose nurodytas turto vertės apskaičiuotos pagal prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas tinkamai apskaičiavo įmonės įsigyto turto vertę 114622,18 Lt (31080 + 55651,95 + 27890,23), prekių kiekį – 39750 kg (12000 + 16980 +10770). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovo pateikta turto vertė bei prekių kiekis yra nepagrįstas, juo labiau, kad pati atsakovė pasirašė antstolio surašytus turto aprašus (T. 1, b. l. 21-24), o duomenų, jog atsakovė būtų skundusi antstolio veiksmus dėl surašytų aprašų, byloje nėra. Atsakovės argumentas, jog antstolis, surašydamas aprašus nesvėrė prekių, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, kadangi aprašas buvo sudarytas pagal pačios atsakovės pateiktus prekių įsigijimo dokumentus (sąskaitas), kuriuose buvo nurodyti įsigytų prekių kiekiai ir kainos. Kita vertus, jeigu atsakovė antstoliui pateikė prekių įsigijimo dokumentus, kurių faktiškai nebuvo, toks atsakovės elgesys nesuderinamas su protingumo, sąžiningumo, rūpestingumo reikalavimais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog bankroto administratorius 2012-02-17 2013-03-01 raginimais kreipėsi į buvusią UAB „Idela“ direktorę D. B. perduoti areštuotą materialų turtą (T. 1, b. l. 30-32). Iš byloje esančio antstolio S. M. 2012-03-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 170-12-103, matyti, 2012-03-07 bankroto administratorius, patekęs į sandėlį Nr. 5, esantį V. M. g. 53, Vilniuje, apžiūrėjo įmonės turtą dėvėtus rūbus ir juos pasvėrė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad po to, kai buvo atidarytos sandėlio Nr. 5 durys ir apžiūrėti sandėlyje esantys daiktai, bankroto administratorius P. B. pasiūlė E. B. perduoti jam įmonės turtą. Tačiau E. B. to nepadarė. Perdavęs nuo sandėlio spyną B. B. apie 10.00 val. išvyko. Apie 11.00 val. iš sandėlio išvyko ir jo savininkas R. P. S.. Apie 10.00 val. į minėtą sandėli atvyko aštuoni darbininkai, kuriems P. B. paaiškino, kad reikia visus krūvose esančius padėvėtus rūbus ir batus sudėti į maišus, o vėliau viską pasverti svarstyklėmis. Padėvėtus daiktus į maišus darbininkai krovė iki 12.05 val., po to P. B. užrakino sandėlį ir visi ten dirbę asmenys pietavo iki 13.00 val. Po to darbai buvo tęsiami toliau. Padėvėti rūbai ir batai į maišus baigti dėti 15.20 val. Po to buvo atvežtos elektroninės svarstykles modelis APF-300 (T6l26), serijinis Nr. APF-C2732. Prie svarstyklių P. B. parodė Vilniaus metrologijos centro išduotą atitikties sertifikatą Nr. SP-25438, iš kurio buvo matyti, kad svarstyklės yra patikrintos ir yra sertifikuotos. Kiekvienas maišas su padėvėtais rūbais ir batais, esantis minėtame sandėlyje buvo dedamas ant svarstyklių ir sveriamas. Pasvėrus visus maišus su padėvėtais rūbais ir batais, bendra jų kilogramų suma buvo l7009,65 kg. Minėti maišai baigti sverti 17.30 val. (T. 1, b. l. 33-35). Paaiškėjus, jog sandėlyje yra tik dalis areštuoto įmonės turto, bankroto administratorius 2013-04-18 paragino buvusią UAB „Idela“ direktorę D. B. perduoti likusį įmonės turtą (T. 1, b. l. 36). Vilniaus apygardos teismas 2012-07-09 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą paskyrė atsakovei D. B. 3 000,00 Lt baudą ir įpareigojo per 7 d. nuo nutarties gavimo dienos perduoti bankroto administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bankrutuojančios UAB „Idela“ turtą pagal balansą (T. 1., b. l. 37), tačiau atsakovė nepateikė duomenų, jog areštuoto turto dalis įmonei buvo perduota, nors atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, jog ketino perduoti prekes, tačiau bankroto administratorius reikalavo piniginės išraiškos (T. 1, b. l. 129). Be minėtų Faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodytų prekių, papildomai ieškovė perdavusi bankroto administratoriui 439 kg prekių (T. 1, b. l. 25). Tokiu atveju ieškovas pagrįstai nurodė, jog bendras atsakovės perduotų prekių kiekis 17448,65 kg (439+17009,65). Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog su sandėlyje buvo prekių, kurių bendra kilogramų suma sudarė – l7009,65, o perduotų prekių bendra kilogramų suma – 17448,65 bei tai, kad atsakovė nėra perdavusi likusio areštuotų prekių kiekio, t.y. 22301,35 kg (39750 – 17448,65=22301,35), kuris įmonėje turėjo būti saugomas. Atsakovės pateiktas UAB „ASPA“ 2014-03-05 raštas Nr. 1171 bei UAB „Skalevita“ 2013-10-31 raštas, kuriame nurodoma, jog per dvi valandas negalima pasverti 17 tonų prekių T. 1, b. l. 197; t. 2, b. l 195), nepaneigia antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių, kadangi raštuose iš esmės apsiribojama bendro pobūdžio informacijos, paremtos subjektyviu vertinimu, pateikimu, nevertinant nei asmenų, svėrusių prekes, skaičiaus, nei kitų konkrečioje situacijos buvusių aplinkybių, be to, nėra duomenų, jog raštus pasirašę asmenys yra kompetentingi teikti tokio pobūdžio išvadas. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytų faktų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė turėjo galimybę atvykti ir stebėti prekių perdavimo bei svėrimo procesą, tačiau atsisakė jame dalyvauti, nurodydama, jog prekių perdavime dalyvaus E. B. (T. 1, b. l. 89), kuris taip pat nedalyvavimo prekių perdavime ir jų svėrime, o apie 10.00 val. išvyko (T. 1, b. l. 33-35). Šios aplinkybės tik papildomai įrodo, jog atsakovė elgėsi pasyviai, nesidomėjo turto perdavimu, toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su protingumo, rūpestingumo, apdairumo reikalavimais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog neišsaugota prekių dalis buvo panaudota teisėtai bei duomenų, kad dėl neišsaugoto turto atsakovės kaltės nėra, o apsiribojo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovei tinkamai nevykdant pavestų pareigų, nesiimant priemonių turto išsaugojimui ir teisingo jo apskaitos vedimo, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė nerūpestingai, aplaidžiai, tuo atlikdama neteisėtus veiksmus, pažeidžiant kreditorių interesus. Teismo vertinimu, ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nustatydamas 3,35 Lt vidutinę 1 kg prekių kainą pagal visas PVM sąskaitas – faktūras (T. 2, b. l. 23-120). Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl areštuoto turto kiekio ir skirtumo, kurį ieškovas gavo perėmęs prekes. Byloje nustatyta, jog areštuotų prekių kiekis sudarė 39750 kg, bankroto administratoriaus perimtų prekių kiekis sudarė 17448,65 kg, neperduotų areštuotų prekių kiekis – 22301,35 kg. Byloje taip pat nustatyta, jog prekių įsigijimo dokumentuose (sąskaitose), kurių pagrindu buvo sudaryti turto aprašai, buvo nurodyta tiek prekių kiekis, tiek 1 kg prekės kaina, t. y. iš sąskaitos-faktūros Nr. 9549043 matyti, jog įmonė įsigijo 16600 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 EUR), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 EUR); iš sąskaitos-faktūros Nr. 9594032 matyti, jog įmonė įsigijo 16980 kg prekių už 55651,95 Lt (16131 EUR), vieno kg prekės kaina nurodyta 3,28 Lt (0,95 EUR), antstolio apraše nurodyta areštuotinas kiekis 16980 kg, kurio vertė nurodyta 55651,95 Lt; iš sąskaitos-faktūros Nr. 8538003 matyti, jog įmonė įsigijo 16320 kg prekių už 42952,50 Lt (12450 EUR), vieno kg prekės kaina buvo 2,59 Lt (0,75 EUR) (T. 2, b. l. 23-28). Taigi, remiantis prekių įsigijimo dokumentuose nurodyta 1 kg prekių įsigijimo kaina, nustatytina 1 kg įsigyto turto vidutinė kaina – 2,82 Lt (2,59+2,59+3,28 / 3 = 2,82). Byloje nustatyta, jog neperduotų areštuotų prekių kiekis – 22301,35 kg, tokiu atveju neperduotų prekių kiekį padauginus iš vidutinės prekių įsigijimo 1 kg kainos, bendra neperduotų prekių įsigijimo vertė sudaro 62889,80 Lt. Tačiau byloje nustatyta prekių įsigijimo vertė savaime neįrodo patirtų realių nuostolių dydžio. Nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios turto vertės nustatymas jo realizavimo dieną, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog bankroto administratoriaus perimtų 17009,65 kg prekių (dėvėtų drabužių) kiekį pardavė už 7000 Lt (T. 2, b. l. 182), todėl 1 kg prekių (dėvėtų rūbų) reali kaina sudaro 0,41 ct (7000 / 17009,65). Tokiu atveju neperduotų prekių kiekį padauginus iš prekių pardavimo 1 kg kainos, bendra neperduotų prekių vertė sudaro 9143,55 Lt (22301,35 x 0,41). Ši neperduotų prekių pardavimo kaina, teismo vertinimu, ir sudaro realų žalos dydį, kuris priteistinas iš atsakovės. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl areštuoto turto dalies neišsaugojimo, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, jog tuo atveju, jeigu turtas ir būtų išsaugotas, tai ji parduodant kartu su perimta turto dalimi, ieškovas gautų 0,41 ct už 1 kg prekių (dėvėtų rūbų). Atsakovės argumentai (T. 2, b. l. 124-126, 129), kad ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi neteisingai sudaryto balanso duomenimis, nagrinėjamu atveju savaime nepaneigia žalos dydžio, kadangi žalos dydis nustatytas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (prekių įsigijimo dokumentais, antstolio turto aprašais bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu) (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, atsakovė nepateikė.

7Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovė papildomai 43 320,28 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovo bankroto administratoriui neteisėtai neperduotų prekių 1 kg rinkos vertę įvertino 0,41 Lt/kg. Teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida, jog labiau tikėtina, jog tuo atveju, jeigu turtas ir būtų išsaugotas, tai ji parduodant kartu su perimta turto dalimi, ieškovas gautų 0,41 ct už 1 kg prekių (dėvėtų rūbų). Ši prielaida nėra pagrįsta kokiais nors objektyviais įrodymais, nes neperduotos prekės galėjo būti parduotos už didesnę nei 0,41 Lt sumą, nes yra ženkliai didesnės rinkos vertės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žala, atsiradusi dėl bankrutuojančios įmonės vadovo neperduoto turto bankroto administratoriui, nustatoma pagal paskutinio balanso duomenis ir ši suma, remiantis CK 6.249 str. 1 d., pripažįstama ieškovo nuostoliais. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas atsakovė padarytos žalos dydį, į atsakovės nesąžiningumą, aplaidų pareigų vykdymą, neatsižvelgė. Atsakovė teismui pateikė turto balansą, kuriame nurodyta atsargų - pirktų prekių, skirtų perparduoti, suma yra 110 916,81 Lt. Šios sumos nei atsakovė, nei teismas neginčijo. Vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 4 p., kuriame nurodyta, kad „registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė“, 24 p. – „atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu“. Taigi atsakovė pagal minėtas nuostatas pateiktame turto balanse nurodė prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo vertę, t.y. mažesnę vertę nei tikimasi gauti parduodant prekes pagal grynąją galimą realizavimo vertę. Todėl teismas nepagrįstai, nesiremdamas norminiu aktu – VšĮ LR apskaitos instituto standartų tarnybos 2003-12-18 nutarimu Nr.1 patvirtintu „9-uoju verslo apskaitos standartu „Atsargos““, savo nuožiūra nustatė neperduotų prekių vertę mažesnę nei atsakovė nurodė turto balanse. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktą specialisto išvadą dėl žalos apskaičiavimo pagrįstumo. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino žalos dydį ir nesivadovaudamas pagal įstatymo analogiją restitucijos taikymo normomis.

9Atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Nurodo, kad ieškovas remiasi netinkama teismų praktika. Žala įmonei turi būti skaičiuojama pagal faktiškai nustatytą prekių rinkos vertę, o ne įmonės balanso duomenis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Atsakovė įrodinėjo, kad įmonės balanse pateikti netikslūs finansiniai duomenys, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl žalos paskaičiavimui ieškovas naudojasi neteisingai sudaryto balanso duomenimis. Teismas, nustatydamas prekių kainą rėmėsi objektyviu įrodymu – bankroto administratoriaus sudarytu pirkimo-pardavimo sandoriu, todėl teismo išvada, jog neperduotos prekės būtų parduotos už 0,41 Lt /kg yra pagrįsta. Svarbu pabrėžti, jog nustatant žalą turi būti vertinamas žalos padarymo momentas, kuris nagrinėjamu atveju yra tuomet, kai bankroto administratorius pardavė perduotas prekes. Sutiktina su teismo išvada, jog prekių vertė turi būti nustatinėjama ne pagal įsigijimo vertę, 2012-01-01 balansą, o pagal prekių pardavimo momentą, geriausiai rodantį tuometinę prekių rinkos vertę. Ieškovo teiginiai dėl restitucijos nuostatų taikymo yra nelogiški, kadangi nagrinėjamu atveju taikomos konkrečios deliktinės civilinės atsakomybės normos. Apeliaciniame skunde bankroto administratorius iš esmės ginčija savo paties sudaryto prekių pardavimo sandorio tinkamumą, kas leidžia manyti, jog administratorius netinkamai atliko savo pareigas.

11Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, byloje esantys duomenys nesudarė objektyvių aplinkybių nustatyti, kokį iš tikrųjų kiekį turto turėjo ieškovas bankroto bylos iškėlimo dienai. Turto kiekis iš esmės apskaičiuotas remiantis tik antstolės V. M. turto arešto aktuose nurodytuose Contex AG sąskaitose faktūrose nurodytomis turto įsigijimo kainomis ir kiekiais. Liudytoja M. Č., surašiusi Turto arešto aktą, parodė, kad turto aprašas buvo surašytas pagal pateiktus buhalterinius dokumentus. Daiktų vertė nustatyta pagal jų įsigijimo kainas, nurodytas buhalteriniuose dokumentuose, o drabužiai areštuojant nebuvo pasverti. Taigi surašant turto arešto aktą nebuvo objektyviai nustatytas faktinis turto kiekis, o tik nurodyta areštuojamo turto kaina, atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą turto arešto mąstą. Teismas nepagrįstai atmetė įrodymus dėl naudotų svarstyklių ir galimybės jomis per faktinių aplinkybių protokole nurodytą laiką pasverti sandėlyje buvusį turtą. Be to antstolis S. M. su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nepateik fotonuotraukų, todėl teismas vadovavosi nepilnu protokolu. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad prekės, areštuotos 2010-12-03 27 890 Lt sumai, buvo saugomos sandėlyje adresu ( - ), Vilnius, 2010-12-03 turto apraše nėra nurodytas svoris kilogramais, o areštuotos prekės yra įkainotos gerokai brangiau nei prekės esančios sandėlyje, taip ieškovas pats paskaičiavo kilogramų kiekį ir padidino tariamai esamu turto kiekį. Po 2010-12-03 atlikto turto aprašo atsakovė parduotuvėje atrinko pagal aprašą areštuotai sumai parduotuvėje esančių prekių. 2012-01-11 E. B. pardavė ieškovo atstovui visas parduotuvėje saugotas prekes – 439 k, taigi prekės pagal 2010-12-03 turto aprašą 27 890 Lt sumai ieškovo atstovui buvo perduotos tinkamai. Bet kuriuo atveju didžiausias susidaręs turto trūkumas galėtų būti 11 973,35 kg (39 750 - 17 006,65 - 10 770), o nuostoliai – 4 909,07 Lt (11 973,35 kg * 0,41 Lt/kg). Iš byloje pateiktų aplinkybių, pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės pagrįstai nustatyti padarytos žalos dydžio ir ar apskritai žala buvo padaryta, taigi ieškovas neįrodė padarytos žalos dydžio.

13Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

14Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas teisingai apskaičiavo įmonės įsigyto turto vertę, prekių kiekį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Juolab, kad atsakovė antstolio surašytus turto aprašus pasirašė, antstolio veiksmų neskundė. Atsakovė neneigia, kad yra turto trūkumas, tačiau nurodo, kad didžiausias trūkumas galėtų būti 11 973,35 kg, o kada ir kam šis kiekis prekių galėjo būti perduotas nenurodo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog žala, atsiradusi dėl bankrutuojančios įmonės vadovo neperduoto turto bankroto administratoriui, nustatoma pagal paskutinio balanso duomenis ir ši suma pripažįstama ieškovo nuostoliais.

15Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

16Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18Ginčas byloje kyla dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, taikymo, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, taikė teismų praktiką, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą.

20Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

21Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir iš to padarė pagrįstas išvadas.

22Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

23Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apie tai ne kartą pasisakyta kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M. D. ) v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013)

24Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė CK 6.249 str. nuostatas, pagrįstai nustatė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai susiformuoti.

25Atskirai pasisakytina dėl žalos dydžio nustatymo.

26Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013)

27Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai tyrė faktines žalos padarymo aplinkybes – viso turto neperdavimo faktą patvirtinančius įrodymus, bei pagrįstai nustatė, jog realiai padaryta žala nustatytina vadovaujantis perduotų prekių pardavimo metu egzistavusiomis rinkos kainomis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas tinkamai apskaičiavo įmonės įsigyto turto vertę ir prekių kiekį, taip pat jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovo pateikta turto vertė bei prekių kiekis yra nepagrįstas, juo labiau, kad pati atsakovė pasirašė antstolio surašytus turto aprašus. Antstolio veiksmai nėra nuginčyti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais. Byloje esantis įrodymas, t. y. bankroto administratoriaus darbo veiklos ataskaita nuo 2012-04-24 iki 2013-12-20, kurioje nurodyta, kad perduotos prekės (dėvėti rūbai – 17 009,65 kg) buvo parduotos už 7000 Lt, laikytinas žalą patvirtinančiu įrodymu, kuris yra tiesioginis, patikimas ir konkretus – atspindintis tikrąją prekių realizavimo vertę bei realius įmonės nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog buvo tikimasi gauti didesnes pajamas už prekes, neturi jokios teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų, susijusių su padaryta žala ir jos dydžiu, jų leistinumas ir vertinimas, ištyrimas ir įvertinimas pirmos instancijos teismo sprendime išsamiai motyvuotas, pasisakyta dėl visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų.

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas BUAB „Idela“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 3. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kilus... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį... 6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pasisakydamas dėl... 7. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 8. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovo bankroto administratoriui neteisėtai... 9. Atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi... 10. Nurodo, kad ieškovas remiasi netinkama teismų praktika. Žala įmonei turi... 11. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 12. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, byloje esantys duomenys... 13. Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti.... 14. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas teisingai apskaičiavo... 15. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje... 18. Ginčas byloje kyla dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų... 20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 23. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 24. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė... 25. Atskirai pasisakytina dėl žalos dydžio nustatymo.... 26. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įmonės balansas yra... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai tyrė faktines... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti...