Byla PK-182-795/2016

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

2nukentėjusiajam ir kaltinamajam L. S. P. ir jo įgaliotam atstovui ir gynėjui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,

3nukentėjusiajam ir kaltinamajam R. A., jo įgaliotam atstovui ir gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,

4teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

5R. A., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, L. S. P. privataus kaltinimo skundu kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir

6L. S. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), pensininkas, ( - ), neteistas, R. A. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

7R. A. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

82015 m. spalio 13 d., apie 10.30 val.-11 val., garažų bendrijos ( - ), teritorijoje, R. A. sumušė L. S. P.: sudavė keletą smūgių kumščiais į krūtinės ir galvos sritis, kojomis spyrė koja į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius L. S. P. sveikatą.

9L. S. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

102015 m. spalio 13 d., apie 10.30 val.-11 val., garažų bendrijos ( - ), teritorijoje, įvykus žodiniam konfliktui, L. S. P. tyčia smogė rankoje laikomu fotoaparatu R. A. į veidą ties dešiniąja akimi ir vieną kartą kumščiu smogė į veidą ties burnos sritimi, padarydamas jam veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešinės akies apatinio voko srityje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, nežymiai sutrikdžiusius R. A. sveikatą.

11Kaltinamasis L. S. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad bendrijoje ( - ) turi ne vieną garažą, todėl dažnai atvažiuoja į bendrijos teritoriją. Įvykio dieną važiavo apžiūrėti garažų teritorijos, su savimi pasiėmė žmonos fotoaparatą. Fotoaparatu nemokėjo naudotis. Fotografavo šoninį garažą, bet ne R. A. garažą. Norėjo užfiksuoti automobilių srautus ir išplautą asfalto dangą, o bendrijos narių susirinkimo metu siūlyti ją suremontuoti. Konflikto L. S. P. nesukėlė ir smūgių R. A. nesudavė. L. S. P. kraujagyslės užsikišusios, jis negali daryti staigių judesių, todėl negalėtų pulti jauno vyro. R. A. pats pribėgo prie L. S. P. automobilio bandydamas atplėšti dureles galėjo jomis trenkti sau į akį ir ją sužaloti. R. A. atplėšė dureles ir plūsdamas negražiais žodžiais, sėdinčiam automobilyje L. S. P. sudavė smūgį į veidą ir spyrė koja. Po to ištraukė L. S. P. iš automobilio, kumščiavo, reikalavo atiduoti fotoaparatą, mušė. R. A. nutempė L. S. P. prie garažo kampo, pargriovė ant žemės, pats užgriuvo visu kūnu. L. S. P. šaukėsi pagalbos, todėl R. A. jam dar kartą spyrė. Žmonės matė įvykį, tačiau nenori eiti liudyti. Kiek smūgių buvo suduota, L. S. P. neprisimena, tačiau po įvykio buvo sutinęs kaip obuolys, buvo sužalotas pilvas, rankos, kojos. Prie L. S. P. priėjo bendrijos narys G., paklausė, kas nutiko. L. S. P. paaiškino, kad R. A. jį sumušė. R. A. visais būdais įrodinėja, kad L. S. P. yra vagis: skundžia savivaldybei, prokuratūrai, ekonominei policijai. R. A. bendrijos narių susirinkime pareiškė norą tapti ( - ). Įvykio metu ( - ) buvo L. S. P.. Bendrijos valdyba R. A. nurodė prie serviso pastatyti atskirus konteinerius plastikui ir kitoms atliekoms. R. A. dėl to buvo nepatenkintas. S. L. P. smūgių R. A. nei fotoaparatu, nei rankomis nesudavė. R. A. du kartus bandė atplėšti automobilio salono dureles, tad galėjo susižaloti ir akį ir lūpą. R. A. civilinio ieškinio nepripažįsta, nes pats buvo užpultas ir sumuštas.

12Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2015-10-30 Nr. ( - ), konstatuota, kad L. S. P. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos, krūtinės ląstos, pilvo ir dešinio kelio sumušimas su minkštųjų audinių sužalojimais galvos ir dešinės kojos srityse. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2015-10-03, 1104 val. (nurodyta GMP iškvietimo data ir laikas), kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytam įvykio laikui. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-56599-15.32-33).

13Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 3 d. į garažų bendrijos ( - ) teritoriją atvažiavo L. S. P., pastatė automobilį tarp R. A. garažo Nr. 16 ir savo garažo per vidurį. Pradėjo fotografuoti garažą. L. S. P. R. A. nematė, kadangi šis buvo atsitūpęs prie automobilio. Kartu su R. A. garaže darbavosi R. T... R. A. jam pasakė: „atvažiavo reporteris“ ir nuėjo aiškintis su S. L. P.. Priėjęs prie S. L. P. automobilio, R. A. jį negražiai pavadino. S. L. P. atidarė automobilio dureles ir fotoaparatu trenkė R., A. į akį. R. A. sugriebė S. L. P. už apykaklės ir patempė, o L. S. P. smogė į veidą ranka. S. L. P. išlipo iš automobilio ir pradėjo mojuoti fotoaparatu. R. A. pastūmė L. S. P. už pečių. S. P. jam trenkė dar kartą, R. A. smūgio išvengė ir koja spyrė L. S. P. į pilvą, paguldė jį ant žemės ir prispaudė visu svoriu, siekdamas nuraminti. Griūdamas L. S. P. trenkėsi veidu į žemę. R. A. automatiškai dar kartą ranka sudavė smūgį gulinčiam L. S. P.. R. A. pasakė, kad eina kviesti policijos ir nuėjo į savo garažą. L. S. P. įlipo į savo automobilį, nuvarė jį prie garažo Nr. 13 ir kelias minutes kalbėjo telefonu. Nuo L. S. P. suduotų smūgių buvo pamušta R. A. akis ir sužalota lūpa. Birželio mėnesį R. A. buvo išrinktas ( - ). Patikrinęs įmonės dokumentus, rado netikslumų, todėl jis paprašė L. S. P. pasiaiškinti ir pateikti dokumentus. 2015 m. rugsėjo 22 d. R. A. parašė raštą savivaldybei. 2015 m. rugsėjo 24 d. L. S. P. pirmą kartą atvažiavo fotografuoti R. A. garažą. Tada jis pasakė: „žinosi kaip rašyti skundus“. R. A. pripažįsta, kad sudavė smūgius L. S. P., tačiau tai padarė dėl būtinosios ginties. L. S. P. fotografuodamas garažą pats išprovokavo konfliktą ir pirmas sudavė smūgius R. A. į veidą.

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2015-10-05 Nr. G ( - ), konstatuota, kad R. A. padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinė žaizda dešinės akies apatinio voko srityje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Sužalojimai gauti bukos traumos pasekmėje, paveikus veidą kietu buku/bukabriauniu daiktu. Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimo gijimo laipsnis ir įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad sužalojimai įgyti prieš 2 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku 2015 m. spalio 3 d. paros pirmoje pusėje. R. A. sužalojimai nežymiai sutrikdė jo sveikatą (b.l. 21).

15Liudytojas R. T. parodė, kad S. P. pažįsta tik iš matymo, o su R. A. yra draugai. Įvykio dieną jis atvažiavo į R. A. garažą taisyti savo automobilį. R. A. pasakė: „atvažiavo reporteris“ ir išėjo iš garažo. R. T. priėjo prie atidarytų garažo durų ir stebėjo lauką. R. A. priėjo prie L. S. P. automobilio, plūdo jį necenzūriniais žodžiais. L. S. P. atidarė automobilio duris ir fotoaparatu trenkė R. A. į veidą. R. A. stovėjo prie automobilio pasilenkęs. Liudytojas matė, kad automobilio durelės jo nekliudė. Po to L. S. P. išlipo iš automobilio. R. A. sugriebė jį už pečių, jie susistumdė ir abu parkrito ant žolės, ant cementinio bortelio. L. S. P. sušuko ir R. A. jį paleido. R. A. grįžo į garažą. Jo akis buvo prakirsta iki kraujo. Ar buvo sužalotas L. S. P., liudytojas nepastebėjo. R. T. paskambino policijai. Atvykusi greitoji pagalba pirma išvežė L. S. P., po to ir R. A.. Liudytojas nematė, kad R. A. sudavė smūgius L. S. P..

16Liudytoja G. K. parodė, kad L. S. P. ji pažįsta, žino, kad jis yra ( - ). 2015 m. spalio 3 d., apie 10.30 val., ji ėjo takeliu garažų bendrijos teritorija. Praeidama pro vieną garažą, pamatė stovintį automobilį VW markės. Prie automobilio vairuotojo pusės stovėjo du vyrai L.S. P. ir R. A.. Vienas iš vyrų buvo atsirėmęs į automobilio šoną, o kitas įsikibęs į vyro atlapus. Liudytoja matė, kad R. A., kuris laikė L. S. P. už atlapų, pakėlė koją ir ruošėsi smogti L. S. P., ar smūgis pataikė, liudytoja nepastebėjo. L. S. P. buvo prispaustas prie automobilio ir smūgių suduoti kitam vyrui, liudytojos manymu, negalėjo. Vyrai stumdėsi, tačiau liudytoja nematė jų pargriuvusių ant žemės. Įvykį stebėjo apie 30 metrų atstumu. G. K. nuėjo nepasibaigus konfliktui. Vėliau sutiko L. S. P. degalinėje, matė jo veide mėlynę.

17Liudytojas G. Z. parodė, kad L. S. P. jis pažįsta kaip ( - ). Iš jo nuomojasi garažą. 2015 m. spalio mėn. apie 11 val., eidamas į garažą, išgirdo šaukiant: „muša, gelbėkit“. Pamatė stovintį mėlyną automobilį „ VW Caddy“. Priėjęs arčiau pamatė prie automobilio stovintį ( - ) L. S. P.. L. S. P. veidas ranka ir koja buvo kruvini. Jie pasikalbėjo apie darbus, ( - ) L. S. P. pasakė, kad iškvietė policiją. Kas sumušė L. S. P., liudytojas nematė ir nežino. Atvykstant policijos nelaukė. Matė R. A. savo garaže tvarkantį automobilį. R. A. prie akies buvo kraujosruva. Jo garažo durys buvo atidarytos.

18Lydytojas policijos pareigūnas R. K. parodė, kad 2015 m. spalio 3 d. jis dirbo operatyvaus valdymo skyriuje kartu su patruliu R. Š.. Apie 11.10 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą apie konfliktą, vykstantį garažų bendrijos teritorijoje, ( - ). Atvykus į įvykio vietą, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Nustatyta, kad konflikte dalyvavo L. S. P. ir R. A.. Greitosios pagalbos automobilis jau buvo atvykęs, medikai apžiūrėjo abu konflikto dalyvius. Ant L. S. P. veido, smakro srityje, matėsi kraujosruva. R. A. po akimi matėsi kraujosruva. L. S. P. ir R. A. aiškino, kad tarpusavyje konfliktavo, tačiau abu tvirtino, kad konfliktą inicijavo ne jis, o kitas konflikto dalyvis.

19Dokumentai:

202015-12-14 Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-56599-15, nesant R. A. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nutarime nurodyta, kad R. A. veiksmai: 2015 m. spalio 3 d., apie 10.30 val., garažų bendrijos ( - ), asmeninio konflikto metu suduodant smūgius L. S. P. ir taip sukeliant jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant sveikatą, kvalifikuotini pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio ikiteisminis tyrimas neatliekamas (b.l. 4-6).

212016-02-26 Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54969-15, nesant L. S. P. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nutarime nurodyta, kad L. S. P. veiksmai: 2015 m. spalio 3 d., apie 11 val., garažų bendrijos ( - ), asmeninio konflikto metu suduodant smūgius fotoaparatu R. A. ir taip sukeliant jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant sveikatą, kvalifikuotini pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio ikiteisminis tyrimas neatliekamas (b.l. 29-30).

22Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2015 m. spalio 3 d., apie 10.30-11 val., asmeninio konflikto metu kaltinamasis L. S. P. sudavė smūgius fotoaparatu ir ranka R. A. į veidą ir padarė jam sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešinės akies apatinio voko srityje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, nežymiai sutrikdžiusius R. A. sveikatą. Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis R. A. tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku sudavė smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam L. S. P. į veidą ir pilvo sritį, pargriovė jį ant žemės. Nuo suduotų smūgių ir griuvimo ant žemės L. S. P. patyrė sužalojimus: galvos, krūtinės ląstos, pilvo ir dešinio kelio sumušimus su minkštųjų audinių sužalojimais galvos ir dešinės kojos srityse, nežymiai sutrikdžiusius L. S. P. sveikatą.

23Kaltinamasis ir nuketėjęs L. S. P. neprisipažino sudavęs smūgius R. A. fotoaparatu ir ranka į veidą ir viso proceso metu tvirtino, kad R. A. galėjo pats susižaloti į L. S. P. automobilio dureles. Šiuos jo parodymus paneigia kiti baudžiamosios bylos duomenys. R. A. parodė, kad jam priėjus prie L. S. P. automobilio ir išreiškus nepasitenkinimo jo veiksmais (fotografavimu), bei išplūdus įžeidžiančiais žodžiais, L. S. P. atidarė automobilio dureles ir rankoje laikomu fotoaparatu trenkė R. A. į veidą (pataikė į akį), o po to ranka trenkė į veidą (pataikė į lūpą). Liudytojas R. T. patvirtino stebėjęs L. S. P. ir R. A. konfliktą ir matęs kaip L. S. P., sėdėdamas automobilyje, smogė rankoje laikomu fotoaparatu prie automobilio pasilenkusiam R. A. į veidą. Liudytojas policijos pareigūnas R. K. į įvykio vietą atvyko jau pasibaigus konfliktui, tačiau patvirtino, kad abu kaltinamieji ir L. S. P. ir R. A. buvo sužaloti, jų veiduose matėsi kraujosruvos. R. A. parodymus apie kaltinamojo L. S. P. veiksmus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyti R. A. padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas: paveikus sužalojimų vietas kietais bukais daiktais, atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Kaltinamojo L. S. P. kaltė įrodyta. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

24Kaltinamasis R. A. prisipažino sudavęs L. P. smūgius į veidą ir pilvą, parvertęs jį ant žemės, bet tvirtino tai padaręs gindamasis nuo neteisėtų paties L. S. P. veiksmų ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Nukentėjusysis L. S. P. teigia, kad kaltinamasis R. A. sudavė jam daug smūgių į veidą, pilvą, rankas ir kojas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti L. S. P. padaryti sužalojimai: galvos, krūtinės ląstos, pilvo ir dešinio kelio sumušimas su minkštųjų audinių sužalojimais galvos ir dešinės kojos srityse, ir galimas jų padarymo mechanizmas: tiesioginis poveikis su kietais bukais daiktais. Liudytoja G. K. patvirtino mačiusi, kaip jaunesnis vyras (teismo posėdžio metu liudytoja jį atpažino kaip R. A.) laikė L. S. P. prispaustą prie automobilio ir buvo pakėlęs koją , sulenktą per kelį, smogti jam į pilvo sritį. Ši liudytoja ir liudytojai G. Z. ir R. K. patvirtino tuoj po įvykio matę L. S. P. sumuštu veidu. Kaltinamojo R. A. kaltė įrodyta. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

25Kaltinamasis R. A. tvirtina, kad smūgius L. S. P. sudavė tik gindamasi nuo pradėto pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir tokie jo veiksmai turėtų būti pripažinti kaip neperžengę būtinosios ginties ribų ir šalinantys jo baudžiamąją atsakomybę.

26Pagal BK 28 straipsnio nuostatas ši baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tada, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi nebuvo, tačiau asmuo, pats būdamas, pvz., nepagrįstai įtarus, agresyvus, neadekvačiai naudoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

27Abu kaltinamieji ir nukentėję R. A. ir L. S. P. neginčija, kad konfliktas tarp jų prasidėjo dėl L. S. P. fotografavimo, tačiau R. A. teigia, jog jį užpuolė ir pirmas smurtą pradėjo vartoti L. S. P.. L. S. P. teigia atvirkščiai – kad jis gynėsi nuo R. A. užpuolimo, tačiau smūgių jam nesudavė. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad įvykio pradžioje, įvykio metu bei pabaigoje buvo būtinosios ginties situacija. Nors smūgius pirmas sudavė L. S. P., tačiau tai padarė sėdėdamas automobilyje, po smūgių sudavimo R. A. jį išvilko iš automobilio ir pats aktyviai panaudojo smurtinius veiksmus. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tiek R. A., tiek L. S. P. naudojo agresyvius puolamus veiksmus, todėl traktuoti R. A. veiksmus kaip būtinąją gintį nėra jokio pagrindo.

28R. A. privataus kaltinimo skundu kaltinamas tuo, kad L. S. P. nežymiai sužalojo iš chuliganiškų paskatų. 2015-12-14 Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo nutrauktas, nesant R. A. veikoje šio nusikaltimo sudėties, o chuliganiškos paskatos nėra būtinas nusikalstamo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

29Nusikaltimą R. A. ir L. S. P. padarė netiesiogine tyčia: suduodami smūgius vienas kitam, jie suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingi padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą.

30Kaltinamasis R. A. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, nusikalto pirmą kartą. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, yra našlys.

31Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Kaltinamasis R. A. nors ir pareiškė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau nagrinėjant bylą teisme jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam L. S. P. į veidą ir į pilvą. Tačiau šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad R. A. nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos proceso metu duotų R. A. paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertina kritiškai – aiškina juos kaip pareigą apsiginti, nurodė manantis, jog negalėjo kitaip pasielgti, be to, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, nukentėjusio L. S. P. neatsiprašė. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

32BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismas, spręsdamas, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nustatyta, kad L. S. P. fotografavo R. A. garažą (ginčo dėl to nėra, nors L. S. P. ir tvirtina, kad fotografavo pro garažą pravažiuojančiu automobilių srautus), dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, R. A. pavadinus L. S. P. įžeidžiančiu žodžiu, L. S. P. sudavė jam smūgį rankoje laikomu fotoaparatu į veidą. Taigi, nukentėjusysis L. S. P. elgėsi provokuojančiai ir sąmoningai skatino pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – panaudojo prieš R. A. smurtą, sukėlusį R. A. emocinę įtampą, suformavusį ar sustiprinusį nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo L. S. P. veiksmai neabejotinai išprovokavo R. A. ir šis dėl kilusio susijaudinimo įvykdė nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo L. S. P. provokuojantis elgesys pripažįstamas kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

33Pažymėtina ir tai, kad, R. A. veiksmai L. S. P. atžvilgiu buvo intensyvesni ir didesnio pavojingumo.

34Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam R. A. skiriama LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam R. A. pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

35Kaltinamasis L. S. P. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, nusikalto pirmą kartą. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas 68 metų amžiaus, senatvės pensininkas. Kaltinamasis turi šeimą, materialiai išlaikomų asmenų neturi. L. S. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamasis procesas privataus kaltinimo tvarka buvo inicijuotas pagal L. S. P. pareiškimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

36Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam L.S. P. skiriama LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam L. S. P. susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

37Nukentėjusysis L. S. P. pareiškė kaltinamajam R. A. civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą 579,42 Eur turtinę žalą bei 5 000 Eur neturtinę žalą (b.l. 2-3).

38Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

39Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis R. A. mušdamas nežymiai sutrikdė S. L. P. sveikatą. Nukentėjusysis L. S. P. patyrė 19,42 Eur išlaidų kreipdamasis į teismo medicinos ekspertizės įstaigą sužalojimo sunkumo mastui nustatyti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė šias išlaidas patvirtinantį 2015-10-29 mokėjimo kvitą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-56599-15-15, b.l. 29). Šios nukentėjusiojo L. S. P. patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo R. A. nusikalstama veika. Iš kaltinamojo R. A. priteisiama 19,42 Eur turtinei žalai atlyginti.

40Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad likusią turtinės žalos sumą 560 Eur sudaro UAB „Vakarų juristai“ suteiktos L. S. P. teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-56599-15-15 išlaidos pagal 2015-10-29 teisinių paslaugų sutartį Nr. ( - ) ir 2015-10-29 sąskaitą faktūrą serija PC Nr. ( - ). Nors kartu su privataus kaltinimo skundu nukentėjusysis minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau šias išlaidas patvirtinantys dokumentai yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-56599-15-15 (b.l. 25-27). Sąskaitoje faktūroje nurodytas suteiktų paslaugų pobūdis: dokumento (ieškinio pareiškimo ikiteisminio tyrimo byloje) parengimas ir dokumentų analizė. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Tokio asmens atstovavimo baudžiamajame procese išlaidos nėra turtinė žala ir negali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Proceso šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Pažymėtina ir tai, kad 560 Eur atstovavimo išlaidas L. S. P. patyrė ikiteisminio tyrimo metu byloje, kurioje tyrimas 2015-12-14 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Civilinis ieškinys dėl 560 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam L. S. P. buvo padaryti sužalojimai: galvos, krūtinės ląstos, pilvo ir dešinio kelio sumušimai su minkštųjų audinių sužalojimai galvos ir dešinės kojos srityse, kurie nežymiai sutrikdė L. S. P. sveikatą. Kaltinamasis R. A. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo ir kūno sužalojimų, L. S. P. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus- dėl kraujosruvų veide sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai L. S. P. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau teismo posėdžio metu jis ar jo atstovas nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jo darbingumas, pasikeitė bendravimo galimybės, ar kad jis kreipėsi psichologinės pagalbos.

42Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir L. S. P. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

43Nukentėjusysis R. A. pareiškė kaltinamajam L. S. P. civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą 2 000 Eur neturtinę žalą (b.l. 26-28). Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

44Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo L. S. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. A. buvo padaryti sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinė žaizda dešinės akies apatinio voko srityje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kurie nežymiai sutrikdė R. A. sveikatą. Kaltinamasis L. S. P. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo ir kūno sužalojimų, R. A. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus- dėl kraujosruvų veide sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai R. A. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau teismo posėdžio metu jis ar jo atstovas nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jo darbingumas, pasikeitė bendravimo galimybės, ar kad jis kreipėsi psichologinės pagalbos.

45Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir R. A. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

46Nukentėjusysis L. S. P. prašo iš kaltinamojo R. A. priteisti 200 Eur advokato padėjėjo M. Cechanavičiaus atstovavimo paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. L. S. P. teismui pateikė 2016-05-24 pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), patvirtinantį, kad už atstovavimą teisme ir patarimą jis advokato padėjėjui M. Cechanavičiui sumokėjo 200 Eur (b.l. 60). Prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo R. A.. Nukentėjusiojo L. S. P. patirtos išlaidos- 200 Eur advokato padėjėjo darbui apmokėti privataus kaltinimo procese priteistinos iš kaltinamojo R. A..

47Nukentėjusysis R. A. prašo iš kaltinamojo L. S. P. priteisti 400 Eur advokato A. Surblio atstovavimo paslaugoms apmokėti. R. A. teismui pateikė 2016-02-09 pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), patvirtinantį, kad už atstovavimą teisme ir gynybą jis advokatui A. Surbliui sumokėjo 400 Eur (b.l. 32). Prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo L. S. P.. Nukentėjusiojo R. A. patirtos išlaidos- 400 Eur advokato darbui apmokėti privataus kaltinimo procese priteistinos iš kaltinamojo L. S. P..

48Ikiteisminio tyrimo bylos Nr.01-1-56599-15 ir Nr. 01-1-54969-15, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamos šias bylas atsiuntusiai institucijai – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Nutarė

50R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu R. A. skirti įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

51L. S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu L. S. P. skirti įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

52Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo L. S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. A. 19, 46 Eur turtinei žalai bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Civilinį ieškinį dėl 560 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

53Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo L. S. P. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

54Priteisti iš kaltinamojo R. A. 200 Eur nukentėjusiajam L. S. P. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

55Priteisti iš kaltinamojo L. S. P. 400 Eur nukentėjusiajam R. A. proceso išlaidoms atlyginti.

56Ikiteisminio tyrimo bylas Nr.01-1-56599-15 ir Nr. 01-1-54969-15, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šias bylas atsiuntusiai institucijai – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

57Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,... 2. nukentėjusiajam ir kaltinamajam L. S. P. ir jo įgaliotam atstovui ir gynėjui... 3. nukentėjusiajam ir kaltinamajam R. A., jo įgaliotam atstovui ir gynėjui... 4. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 5. R. A., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas, vykdantis... 6. L. S. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), pensininkas, ( -... 7. R. A. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:... 8. 2015 m. spalio 13 d., apie 10.30 val.-11 val., garažų bendrijos ( - ),... 9. L. S. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:... 10. 2015 m. spalio 13 d., apie 10.30 val.-11 val., garažų bendrijos ( - ),... 11. Kaltinamasis L. S. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad bendrijoje ( - )... 12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 13. Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 3 d.... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 15. Liudytojas R. T. parodė, kad S. P. pažįsta tik iš matymo, o su R. A. yra... 16. Liudytoja G. K. parodė, kad L. S. P. ji pažįsta, žino, kad jis yra ( - ).... 17. Liudytojas G. Z. parodė, kad L. S. P. jis pažįsta kaip ( - ). Iš jo... 18. Lydytojas policijos pareigūnas R. K. parodė, kad 2015 m. spalio 3 d. jis... 19. Dokumentai:... 20. 2015-12-14 Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. nutarimas... 21. 2016-02-26 Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. nutarimas... 22. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta... 23. Kaltinamasis ir nuketėjęs L. S. P. neprisipažino sudavęs smūgius R. A.... 24. Kaltinamasis R. A. prisipažino sudavęs L. P. smūgius į veidą ir pilvą,... 25. Kaltinamasis R. A. tvirtina, kad smūgius L. S. P. sudavė tik gindamasi nuo... 26. Pagal BK 28 straipsnio nuostatas ši baudžiamąją atsakomybę šalinanti... 27. Abu kaltinamieji ir nukentėję R. A. ir L. S. P. neginčija, kad konfliktas... 28. R. A. privataus kaltinimo skundu kaltinamas tuo, kad L. S. P. nežymiai... 29. Nusikaltimą R. A. ir L. S. P. padarė netiesiogine tyčia: suduodami smūgius... 30. Kaltinamasis R. A. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau... 31. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 32. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti... 33. Pažymėtina ir tai, kad, R. A. veiksmai L. S. P. atžvilgiu buvo intensyvesni... 34. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2... 35. Kaltinamasis L. S. P. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau... 36. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2... 37. Nukentėjusysis L. S. P. pareiškė kaltinamajam R. A. civilinį ieškinį,... 38. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.... 39. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp... 40. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad likusią turtinės žalos sumą 560 Eur... 41. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamos veikos... 42. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 43. Nukentėjusysis R. A. pareiškė kaltinamajam L. S. P. civilinį ieškinį,... 44. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo L. S. P. nusikalstamos veikos... 45. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 46. Nukentėjusysis L. S. P. prašo iš kaltinamojo R. A. priteisti 200 Eur... 47. Nukentėjusysis R. A. prašo iš kaltinamojo L. S. P. priteisti 400 Eur... 48. Ikiteisminio tyrimo bylos Nr.01-1-56599-15 ir Nr. 01-1-54969-15, nuosprendžiui... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio... 50. R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 51. L. S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 52. Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo L. S. P. civilinį ieškinį tenkinti... 53. Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš... 54. Priteisti iš kaltinamojo R. A. 200 Eur nukentėjusiajam L. S. P. atstovavimo... 55. Priteisti iš kaltinamojo L. S. P. 400 Eur nukentėjusiajam R. A. proceso... 56. Ikiteisminio tyrimo bylas Nr.01-1-56599-15 ir Nr. 01-1-54969-15, nuosprendžiui... 57. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...