Byla 1-117-951/2015

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,

2sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,

3dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

4kaltinamajai R. P., jos gynėjui advokatui Algirdui Milašauskui,

5nukentėjusiesiems R. V., A. R., D. R., A. M., jų atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) Joniškyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti UAB „( - )“ s., gyvenanti ( - ), Šiauliuose, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8R. P. 2014 m. sausio 3 d. apie 1.14 valandą tamsiu paros metu, Šiaulių rajone, ties V. kaimu, kelyje A18, Šiaulių miesto aplinkkelyje tarp 12 ir 13 kilometrų, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 122, 125, 132 ir 133 punktų reikalavimus (Valstybės žinios, 2012-12-05, Nr. 140-7186 redakcija) , tai yra, važiuodama Šiaulių miesto aplinkkeliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių važiavimo sąlygų nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko tokio tarpo iš kairiojo šono, kad eismas su prasilenkiančiais automobiliais būtų saugus, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir dėl to susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo A. R., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio TOYOTA CARINA vairuotojas A. R. dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje, o to paties automobilio keleivei R. V. dėl daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9Kaltinamoji R. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir paaiškino, kad nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, kad neatsakingai, nedėmesingai vairavo, už sukeltą skausmą. Pati labai pergyvena. Tą vakarą ruošėsi eiti miegoti, bet iš draugo kiemo išgirdo išvažiuojančią mašiną. Įtarė, kad jis turi kitą merginą, važiavo patikrinti. Pasiėmė tėčio mašiną, kurią jei reikėdavo, jai leisdavo pasiimti. Nuvažiavus į K. kaimą, jai paskambino draugė R.. Pasakė, kad jai perskambins. Nuėjo pas buvusią Ž. draugę. Įsitikino, kad Ž. ją matė ir išvažiavo. Paskambino R., ji pakvietė atvažiuoti pas save į Šiaulius. Joniškio raj. užsuko į degalinę, bet nepavyko užsipilti dujų, nes nelabai mokėjo. Išvažiavo į Šiaulius. Kelionę pamena labai miglotai. Ž. dar kelis kartus jai skambino, rašė žinutę, kad nori nutraukti santykius. Ji išjungė telefoną, kad netrukdytų vairuoti. Buvo sustojusi ties M. kaimu. Ieškodama degalinės, nusuko į aplinkkelį. Pačios avarijos aplinkybių negali paaiškinti, nes dėl galvos traumų nepamena, kaip išvažiavo į priešpriešinį eismą. Gal dujos įtakojo, bet nesijautė apsvaigusi, kad negalėtų vairuoti. Po to atsibudo ligoninėje. Kai sustojo ties M., daugiau niekur nebuvo sustojusi. Prieš tai sustojo išjungti telefoną. Važiuodama telefonu nesinaudojo. Po avarijos buvo vaizdinys, kad matė priešais atvažiuojančio automobilio mirgančias šviesas lyg tarp medžių. Važiavo su ilgosiomis šviesomis. Sunku pasakyti, ar matė atvažiuojantį automobilį. Telefoną išjungė daugmaž pusiaukelėje. Pripažįsta, kad važiavo į aplinkkelį, kad išvažiavo į priešpriešinį eismą. Iš namų išvažiavo apie 24 val., įvykis galėjo būti apie 1 val. Tai buvo sausio 3 d., vairavo „Audi 100“. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2012-07-09. Nėra bausta administracine tvarka, reikalų su policija neturėjusi. Jos atžvilgiu daugiau bylų nėra. Gyvena su broliu Šiauliuose, nuomoja butą, šiek tiek padeda mama. Dirbti pradėjo neseniai. Su civiliniu ieškiniu susipažinusi. Šiuo klausimu mažai turi žinių, nežino, ką pasakyti dėl ieškinio dydžio. Nukentėjusiųjų skausmas yra neišmatuojamas. Ką teismas priteis, nors ir neturi pinigų, kažkaip atlygins. Nepervedė pinigų nukentėjusiesiems, nes neturėjo. Negali įvardinti, kokią sumą gali atlyginti, nes iš vis neturi pinigų. Automobilio nebevairuoja, nes nebenori vairuoti. Jai operavo skruostikaulį, nes buvo daug lūžių, buvo sudėtingos dubens kaulų operacijos, lūžusi nosis. Pusę metų gydėsi namie. Šiandien dar yra liekamųjų reiškinių, negali dirbti fizinio darbo, ilgai sėdėti ar stovėti. Kai gavo teises, naudojosi kitu tėtės automobiliu, po to yra vairavusi brolio „Audi 80“, draugės automobilį. Vairuodavo gan dažnai. „Audi 100“ automobiliu apie tris metus niekas nevažiavo, tai ji iki 10 kartų buvo jį vairavusi, įgaliojimo neturėjo, buvo žodinis susitarimas dėl galėjimo paimti mašiną. Nepamena avarijos aplinkybių, bet supranta, kad yra kalta, ne tik dėl eksperto išvados. Nežino, kad kirto priešpriešinio eismo juostą, bet taip nurodyta specialisto išvadoje. Anksčiau nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes gydėsi ligoninėje, turėjo sveikatos problemų. Neatsiprašė ne iš blogos valios. Tėtis skambino nukentėjusiesiems, taip pat pasakė, kad jie nenori turėti reikalų su jais ir išsiaiškins teisme. Nežino, kodėl yra fiksuotos žinutės, skambučiai tuomet, kai telefonas buvo išjungtas. Nežino, kodėl neatitinka telefono išklotinės su jos pasakojimu. Eismo įvykio metu buvo be akinių. Po traumos buvo sumuštas akies obuolys, gydytoja išrašė akinius, nes suprastėjo regėjimas. Kaltės neneigia, iš logikos suvokia, kad viena vairavo, tik negali pasakyti, kodėl išvažiavo į priešpriešinį eismą. Palieka teismui spręsti dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Supranta, kad nukentėjusieji prašo už patirtą skausmą netekus šeimos nario, dėl sužalojimų, išgyvenimų. Nuolat jaučia baimę. Negalvoja apie teisių atėmimą, žino, kad taip gali būti, jai tai nėra svarbiausia. Praeito posėdžio metu atsiprašė R. V.. Įvykio metu dviejų metų vairavimo stažo neturėjo, jai leistinas greitis buvo 70 km/h. Nežino kokiu greičiu važiavo. Tuo automobiliu buvo važiavusi gal 6-7 kartus. Eismo įvykis įvyko 2-3 savaičių bėgyje nuo pradėjimo važinėti tuo automobiliu, o gal ir 2-3 dienos, nežino.

10Nukentėjusysis A. R. teismo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio parodė, kad iš draudimo kompanijos kažkiek gavo, tik tiksliai negali pasakyti kiek. Su draudimo kompanijos pasisakymu dėl turtinės žalos sutinka. Likusioje dalyje atsisako ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl neturtinės žalos palaiko savo ieškinį 100.000 Lt, nes neteko sūnaus. Jis grįždavo savaitgaliais namo, padėdavo kaime. Būtų dirbęs Norvegijoje toliau, bet turėjo grįžti. Bus mirties metinės, vėl patirs išlaidas. Labai trūksta sūnaus. Nesimiega naktimis. Žmonos sveikata sunki, tai neturtinė žala ne jam vienam. Po įvykio medikai išrašė raminančių vaistų. Kreipėsi pas šeimos gydytoją. Po įvykio atsirado nemiga. Susipykę su sūnumi nebuvo, labai bendravo, santykiai buvo labai artimi. Sužinojo tą pačią dieną, kai atvyko pranešti policija. Laidotuvėmis rūpinosi jis su žmona. Atpažinti sūnaus nereikėjo. Jautėsi baisiai, netektį jaučia iki šiol, niekada tai nepraeis. Po įvykio buvo prie tyrėjos susitikęs su kaltinamosios tėvu. Niekas jo neatsiprašė. Kaltinamosios tėvas buvo atvykęs į laidotuves, atvežė vainiką, pabuvo ir neatsisveikinęs išvažiavo. Jis buvo su R. P. sese. Žinojo, kad čia R. P. artimieji. Atvykimą vertina normaliai, kadangi dukra gulėjo ligoninėje, tai atvyko jis. Atvažiavo kaip tėvas, kurio dukra negali atvykti. Vertina teigiamai, bet nebuvo užuojautos forma. Nėra tokios sumos, kuri kompensuotų sūnų. Nežino, kas bus senatvėje, kas jį slaugys. Neturtine žala įvertina sūnaus netektį. Nežino, ar turėtų būti dalinama neturtinės žalos suma iš draudimo bendrovės. Jei nebevairuotų niekada gyvenime – galėtų sumažinti neturtinės žalos sumą. Gerbs teismo sprendimą. Sūnus nuo 2010 m. dirbo prie žuvies, kilnojo dėžes, dirbo legaliai, vaikų neturėjo. Prieš įvykį buvo grįžęs į Lietuvą Kalėdoms. Per tą laiką grįždavo kelis kartus per metus. Turėjo nusipirkę namą, sūnus žadėjo jį įsirengti. Keleivės nepažinojo, sakė, kad važiuos su pažįstama.

11Nukentėjusioji A. M. teismo posėdžio metu apklausta dėl civilinio ieškinio parodė, kad palaiko savo ieškinį, nes po nelaimės tapo vyriausiu vaiku. Buvo brolis, su kuriuo galėjo pasitarti. Psichologiškai, dvasiškai yra palūžusi. Brolis buvo labai artimas. Dirba Švedijoje, galėjo jo prašyti pagalbos. Kartu būdavo leidžiamos atostogos. Planavo vėl susitikti. Dabar mamai nebesako, kada grįš, nes ji laukdama nemiegos naktimis. Bijo vairuoti. Dabar grįžo su vyru. Turėjo daug svajonių, planų, bet jų nebėra. Sveikatos problemų nepastebėjo, po kiek laiko pajuto, kad buvo stipri, su tėčiu tvarkė visus reikalus. Pergyvena dėl abiejų tėvų. Jai buvo didelis šokas, tik išvykusi į Švediją suprato, kas nutiko. Yra išsiblaškiusi, sutriko atmintis, nepamena kai kurių akimirkų. Paskutiniu metu su broliu susitikdavo 4-5 kartus per metus, 4 kartus per savaitę susiskambindavo, buvo nuolatiniai ryšiai. Draudimo bendrovė jai nieko neatlygino. Dažnai verkia, anksčiau taip neverkdavo. Dabar irgi verkia. Dėl brolio netekties pasireiškė didelis jautrumas, išsiblaškymas. 2013 m. gruodžio 24 d. įteikė visiems kvietimus į vestuves, brolis irgi turėjo dalyvauti. Jo netektis temdė šventę. Sutiktų sumažinti neturtinės žalos reikalavimą. Iki šios dienos buvo skaudu, kad R. P. su jais nebendravo, tačiau šiandien pasakė priežastį, kodėl nebendravo. Palaiko savo civilinį ieškinį. Jai svarbu, kad tėtis gautų moralinės žalos kompensaciją, kad turėtų pasidėjęs pinigų senatvei. Šiuo momentu neatsisako savo civilinio ieškinio. Nesutinka mažinti ieškinio. Pinigai būtų skirti jos sveikatai ir tėvų senatvei, dalis žuvusiam broliui.

12Nukentėjusysis D. R. teismo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio parodė, kad pasilieka prie savo ieškinio. Laikėsi vairuotojo pažymėjimą, bet pradėjo bijoti sėsti į mašiną, bijo tamsos, būti vienas namuose. Sunku nuvažiuoti pas draugus. Iki įvykio važiuodavo pas brolį, po to jį įdarbino. Sveikatos problemų nebuvo, tik kad baugesnis tapo, jaudinasi. Su broliu buvo labai geri santykiai. Susitikdavo 5-6 kartus per metus, 3 kartus per savaitę pasiskambindavo. 2013 m. visą vasarą buvo pas brolį, jis jį išlaikė. Pokalbiai telefonu buvo smulkiai apie viską, jis domėjosi, kaip jam sekasi, nesijautė metų skirtumo. Pergyvena, kad brolio nebėra, skausmas neatlėgo. Ieškinį pareiškė, nes buvo garantuotas, kad brolis jam suras darbą. Sunku apie viską kalbėti. Niekas jo neatsiprašė, dėl to irgi reiškia ieškinį. Dėl ieškinio sumažinimo laikosi tokios pačios nuomonės kaip sesuo. Sutiktų, jei tėvui daugiau atlygintų. Tėvus remti reiktų vaikams, bet dabar vieno vaiko nebėra. Medicininių dokumentų pateikti negali, nes nesikreipė į medikus. Daugiau vaikų šeimoje nėra.

13Nukentėjusioji R. V. teismo posėdžio metu apklausta dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, dalis jai jau kompensuota. Draudimo kompanijos suma nurodyta tinkamai. Likusią dalį ieškinio norėtų prisiteisti iš kaltinamosios. Turtinę žalą sudaro: kelionės metu su savimi turėjo 500 Lt ir 50 Eur grynais, kurie įvykio metu dingo, jai buvo grąžinta 15 Lt ir 3,33 Eur; 700 Lt už maistą, kurį mama pirko ir gamino specialiai jai, nes negalėjo valgyti po traumos; 199,10 Lt kelionės išlaidos pas gydytojus ir į reabilitacijos centrą; bilietas grįžimui iš Norvegijos į Lietuvą, nes jis liko nepanaudotas; nuo 2014-01-03 iki 2014-02-10 buvo nedarbinga, intensyviai ieškojosi darbo, praleido pokalbį dėl darbo, vėliau dar į vieną pokalbį kvietė; pusę metų negalėjo ieškotis darbo dėl emocinės būklės, tad prašo 2 mėnesių minimalaus atlyginimo kompensacijos, t.y. 2208,33 Lt. Iš viso gaunasi 4647,16 Lt turtinės žalos. Taip pat buvo sulaužyti akiniai, už naujus akinius mokėjo apie 355 Lt. Jos regėjimas yra blogas nuo mokyklos laikų. Dėl neturtinės žalos, pasilieka prie 50000 Lt civilinio ieškinio, jo nemažina. Mažina tik tiek, kiek atlygino draudimo kompanija. Sveikata daugiau kainuoja, jai buvo psichologinė, emocinė trauma, kuri pakeitė jos gyvenimą, nebebus tokia, kokia buvo. Patyrė didelę traumą, buvo sužalotas veidas, žandikauliai. Labai išgyveno, nenorėjo bendrauti, nes veidas buvo neatpažįstamas. Ligoninėje ją prižiūrėjo mama, negalėjo pati apsitarnauti, kalbėti, valgyti, net šiaudelis netilpo burnoje. Sanatorijoje daug išgyveno, nes jai vėl neatitaikė maisto. Buvo pastovi įtampa, nerimas, sapnuodavosi košmarai. Reikėjo kreiptis į psichologus ir psichoterapeutus, kurie nustatė potrauminio streso sindromą. Kai jau išėjo į gatvę, buvo nerimas, negalėjo važiuoti automobiliu. Buvo viešumo jausmas, liūdesys, žuvo geras bičiulis. Ligoninėje gydėsi iki vasario 10 d., tada jai nuėmė įtvarus, bandė žiotis, praverti burną kasdien bent po kelis milimetrus daugiau. Liekamieji reiškiniai yra, reabilitacijoje jai prognozavo, kad tempimo jausmas išliks visą gyvenimą, yra blogas sąkandis, nepatogumas, norisi visą laiką daryti pratimus, nes yra jausmas, kad neprasiveria burna. Jai susilpnėjo atmintis, koncentracija, dėmesio stoka, atsirado galvos skausmai. Taip pat buvo lūžęs dešinės pėdos pirštas, visą laiką rėmėsi kaire koja, dėl ko irgi buvo problemų. Kaltinamoji atsiprašė per pirmą teismo posėdį. Dėl dingusių pinigų buvo apklausta, pateikė prašymą pripažinti ieškove. Įtariamųjų nėra, nes daug tarnybų buvo suvažiavę į įvykio vietą. Nežino, su kuo bendravo. Tyrimas buvo nutrauktas, bet dabar vėl atnaujintas. Bilietą iš Norvegijos pirko internetu. Nežino ar buvo įmanoma atsisakyti bilieto, tuo metu neturėjo galimybės to padaryti. Patvirtinimo dėl pakvietimų į pokalbius dėl darbo neturi. Potrauminio streso sindromas pasireiškia prakaitavimu, košmarais, baimėmis, įtampa, nuotaikų kaita. Šiaip buvo optimistiška, atspari stresui. Pretenzijas dėl netinkamo maisto sanatorijoje reiškė gydytojui ir virėjoms. Raštų nerašė, bandė žodžiu kalbėtis. Nežinojo apie tai, kad galėjo rinktis maisto tiekimą. Klaipėdoje jai pasakė, kad reikėjo daryti operaciją, o ne sukabinimą, kad reikia susitaikyti su esama padėtimi, nes taip ir bus. Jos gyvenimo kokybė yra prastesnė. Nesupranta, kodėl draudimo kompanija nepripažįsta kai kurių dalykų dėl turtinės žalos. Tų išlaidų nebūtų, jei nebūtų avarijos. Nemano, kad jos įrodymai yra netinkami, mano, kad žala yra pagrįsta tinkamai. Pasidomės galimybe ginčytis su draudimo kompanija.

14Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu apklausta dėl civilinio ieškinio parodė, kad gyvena Klaipėdoje. Sausio 3 d. jai pranešė apie avariją, buvo šokas. Ligoninėje dukra buvo visa sutinusi, viena akimi nieko nematė, kūnas mėlynas. Valgyti negalėjo, nes buvo sukabinti dantys, negalėjo kalbėti. Teko ją prižiūrėti, sėdėjo šalia nuo ryto iki vakaro, viską darė. Mėlynes tepė, masažavo. Po to galėjo valgyti tik skystą maistą, buvo labai nusilpusi. Ligoninėje intensyvi priežiūra truko 2 savaites. Namie irgi reikėjo prižiūrėti, nes buvo sunku prasižioti, galėjo valgyti tik skystą maistą. Iki gegužės mėn. valgė tik skystą maistą, nes iš lėto ir atsargiai reikėjo mankštinti raumenis. Ligoninės maistas buvo per stambus. Reabilitacijoje irgi maistas buvo nepritaikytas. Pirko sultis, spaudė natūralias. Maisto ruošimui išleido apie 700 Lt. Pradžiai turėjo savo pinigų, po to skolinosi. Dukra nešiojo akinius, bet po įvykio akinių neberado, pirko naujus. Dvasinė būsena labai pasikeitė, negalėjo kalbėti, verkė. Važiuojant į reabilitaciją, bijojo kiekvieno krustelėjimo. Ilgą laiką iki rudens niekur nėjo su draugais, bet jie ją lankydavo. Tuo metu ji intensyviai ieškojosi darbo, būnant ligoninėje kaip tik skambino dėl antro pokalbio. Dukrai padėjo savo pinigais. Ligoninės maistas jau skaitėsi kaip dieta, bet vis tiek netiko. Su gydytojais nebendravo, tik užsiminė apie maistą, jai atsakė, kad kitokio maisto neturi. Klaipėdos gydytojai pasakė apie trintą maistą, o Šiaulių ligoninėje maistas netiko. Reabilitacija buvo Šventojoje. Klaipėdoje savo iniciatyva rengė maistą, buvo paskirta ne gydytojų. Dukra paskutinį kartą dirbo buriavimo įmonėje vadybininke. Į Norvegiją važiavo pasižvalgyti darbo, atgalinį bilietą turėjo. Klaipėdoje gyveno pas ją, Vilniuje būsto neturėjo, transporto priemonės taip pat neturėjo.

15Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

16Be kaltinamosios R. P. prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie buvo ištirti teisme.

17Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-02 apie 19 val. jo sūnus A. R. iš namų - Skuodo rajono, M. seniūnijos, K. kaimo, automobiliu TOYOTA CARINA, norvegiškais numeriais, išvažiavo į Norvegiją. Sūnus Norvegijoje gyveno ir dirbo. Kiek žino, sūnus prieš išvažiuojant iš Lietuvos, važiavo į Klaipėdą pasiimti draugės, kuri kartu turėjo vykti į Norvegiją. Draugės vardo nežino, niekada jos nebuvo matęs. 2014-01-03 apie 5 val. sužinojo, kad eismo įvykio metu žuvo sūnus (2 t. 19-20 b. l.).

18Nukentėjusieji D. R. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad niekas jų neatsiprašė, jie dėl brolio mirties patyrė didelę moralinę traumą, sunkiai išgyveno brolio netektį, nes buvo su juo artimi (2 t. 23-24, 29-30 b. l.).

19Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-02 apie 22.30 val. jos draugas A. R. paėmė ją iš namų Klaipėdoje, ( - ) gatvės, baltos spalvos automobiliu ir ruošėsi vykti į Norvegiją. Prieš išvažiuojant Klaipėdoje trumpam užsuko pas draugus atsisveikinti. Apie 23 val. išvyko iš Klaipėdos link Šiaulių, nes A. R. nusprendė, kad pro Šiaulių aplinkkelį bus patogiausia vykti į Estiją. Tikslaus maršruto kaip važiavo, ji nurodyti negali, nes labai retai pro ten važiuoja. Važiuojant keliu, kuriame įvyko eismo įvykis, A. R. važiavo greičiu, vadovaudamasis navigacijos parodymais. Tame kelyje greitis buvo apie 80 km. Važiuojant labai geru keliu, tai yra asfaltuotu ji pasakė, kad kaip gerai, kad nėra intensyvaus eismo. Per vieną valandą prasilenkė su 3-4 automobiliais. Prieš 100-200 metrų pamatė iš priešpriešiais tiesiai netikėtai įsijungiant automobilio priekinius žibintus. Ar įjungė artimąsias ar tolimąsias žibintų šviesas, pasakyti negali. Tik pamačius įsijungiant minėto automobilio šviesoms, jis metėsi į priešpriešinio eismo juostą, tai yra juostą, kuria jie važiavo. Tuo metu A. R. angliškai nusikeikė ir staigiu judesiu suko vairą dešinėn, kad išvengti susidūrimo. Automobilis tik ką įsijungęs automobilio priekines šviesas labai netikėtai pasuko link jų automobilio. Jai atrodė, kad automobilis, atsitrenkęs į jų važiuojamą automobilį, iki smūgio važiavo be šviesų, nes A. R. buvo labai atsargus vairuotojas. Ji ir A. R. buvo prisisegę saugos diržais. Po susidūrimo prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę prieš save pamatė sudužusį priekinį stiklą. Daugiau pamena greitosios automobilį, kad kažkokia moteris klausia greitosios automobilyje jos pavardės. Ji yra visiškai tikra, kad automobilis, įvažiavęs į jų automobilį, kurio vairuotojas atliko tokį manevrą yra besąlygiškai kaltas. Tuo metu su savimi automobilyje ji vežėsi žalios spalvos kuprinę, kurioje buvo drabužiai, higienos prekės ir fotoaparatas FUJI. Raudonos spalvos rankinėje buvo asmens dokumentai, juodos spalvos piniginė su banko kortelėmis, nuolaidų kortelės. Piniginėje taip pat buvo 500 litų: 2 kupiūros po 200 litų, 1 viena kupiūra 100 litų, 1 kupiūra 50 eurų. Buvo ir smulkių pinigų. Kiek tiksliai smulkių pinigų buvo, nurodyti negali (2 t. 56-57 b. l.).

20Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mano, jog dukra R. P. apie 24 val. iš namų išvažiavo jo įmonei „( - )“ priklausančiu automobiliu ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ), nes apie 23.30 val. jis nuėjo miegoti. Kur dukra R. P. išvažiavo, pasakyti negali. Kiek jam žinoma - automobiliu ( - ) AVANT dukra buvo važiavusi apie 6-7 kartus. Dukrai buvo išaiškinęs, kaip elgtis su šiuo automobiliu, kur jungiasi ir kaip išsijungia šviesos. Dukra labai atsakingai vairuodavo automobilį. Apie 4 val. į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pranešė apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo dukra. Dukra apie įvykį pasakojo, kad važiavo į Šiaulius ir pamačiusi iš priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, iš ilgų šviesų persijungė į trumpąsias šviesas. Po perjungimo šviesų nieko neprisimena (2 t. 60-61 b. l.).

21Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-03 apie 00.10 val. grįžo iš darbo. Grįžusi iš darbo paskambino draugei R. P., kuri pasakė, kad susipyko su draugu Ž., pavardės nežino ir šiuo metu ji seka savo draugą Joniškio r., ( - )., nes įtaria, kad jis su kita mergina. Kaip ji sekė savo draugą, nežino. Po 00.20 val. R. P. paskambino vėl ir pasakė, kad pamatė, jog jos draugas su kita mergina ir nenori būti viena, užsipils dujų ir atvažiuos į Šiaulius. Jos tuo metu pakalbėjo apie 10 minučių. R. P. pasakė, kad jos lauktų. Po pokalbio nuėjo į dušą. Išėjusi iš dušo apie 00.50 val. skambino R. P., tačiau jos mobilus telefonas buvo išjungtas. Sunerimo, nes R. P. niekada neišjungdavo telefono. Tuo metu parašė apie 5 žinutes į jos mobilaus ryšio telefoną ir nuolat jai skambino. Apie 2 val. paskambino R. P. draugui Ž. ir paklausė, ar nežino kur R. P.. Ž. pasakė, kad jos pats ieško po visą Joniškį. Apie 2.30 val. su pažįstamu E. išvažiavo ieškoti R. P.. Išvažinėjo visus keliukus, aikšteles, prūdus. Nuvažiavo prie Kryžių kalno ir ten jos nerado. Jai net minties nebuvo, kad reikėtų važiuoti Šiaulių-Joniškio aplinkkeliu, nes R. P. niekada pro ten nevažiuoja. Apie 11 val. susižinojo R. P. sesers G. telefono numerį ir norėjo sužinoti R. P. tėvo numerį, kad sužinoti ką nors apie ją. Kalbant su G. sužinojo, kad R. P. pateko į eismo įvykį. Paskambinus R. P. tėčiui, sužinojo kokioje ligoninėje ji yra. Nuvykus į ligoninę, R. P. šiek tiek papasakojo apie įvykį. Sakė, kad važiuojant automobiliu jai skambinėjo jos draugas Ž., todėl ji išjungė telefoną. Kokiu laiku išjungė telefoną, nesakė. Važiuojant Šiaulių aplinkkeliu, ieškojo kuro užpylimo degalinės. Jai toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, pasirodė, kad yra kuro užpildymo kolonėlė. Pasirodė, kad yra kolonėlė, nes toje vietoje buvo didelė sankryža. Tuo pačiu metu pamatė nuo Šiaulių aplinkkeliu atvažiuojantį automobilį. Prieš tą sankryžą, kur netoliese įvyko eismo įvykis, ji iš tolimųjų šviesų perjungė į artimąsias šviesas ir daugiau nieko nebeprisimena (2 t. 62-63 b. l.).

22Liudytojas Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-02 apie 24 val. iš savo namų Joniškio r., ( - ) sugalvojo nuvažiuoti pas savo buvusią draugę R. K. pasikalbėti į K. k. Nuo namų iki jos namų yra apie 7 km. Pas R. K. važiavo automobiliu AUDI A6. Po 5 minučių išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į R. K. namo laukines duris. Atidarius duris, pamatė įeinančią R. P.. Įėjusi ji paklausė, kaip suprasti, kas čia vyksta?! R. P. pasakė, kokius čia cirkus daro? R. P. paklausė R. K., ar jūs vėl kartu. Už 1 minutės po R. P. išėjimo taip pat išėjo ir nuvažiavo iki pusbrolio, kuris gyvena K. k. Jam būnant pas pusbrolį, paskambino R. P.. Kokiu laiku ji paskambino, pasakyti negali. Paskambinusi R. P. pasakė, kad daugiau taip gyventi negali. Šį pasakymą suprato, kad ji turi galvoje, jog negali taip gyvent, nes niekaip neišsirenka su kuria jam pasilikti. Paprašė, kad ji grįžtų pas jį ir pasiimtų iš pusbrolio. R. P. pasakė, kad jau išvažiavusi ir nebeapsisuks. Kokiu keliu ir kur važiuoja, nesakė. Jis nėra važiavęs su R. P. Šiaulių aplinkkeliu, kuriame įvyko eismo įvykis. Tuo metu, kai kalbėjosi su R. P., jam skambino sesuo S.. Atmesdamas jos skambutį, atjungė R. P. skambutį. Po išjungimo iš karto skambino R. P., tačiau po trijų jo skambučių jai, kurie buvo atmesti, ketvirtą kartą jai skambinant telefonas buvo išjungtas. Po telefono išjungimo aplink Joniškį pradėjo ieškoti R. P.. Važinėjo po aikšteles, prie prūdų, pas visus pažįstamus, kur įtarė, kad ji gali būti. R. P. paskutinio pokalbio metu kalbėjo su juo ramiai. 2014-01-03 apie 11 val. iš R. sužinojo, kad R. pakliuvo į eismo įvykį. Ligoninėje R. P. sakė, kad apie eismo įvykį nieko neprisimena (2 t. 64-65 b. l.).

23Liudytojas V. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į pateiktą klausimą, kokiu tiksliai laiku buvo įvykio vietoje, atsako, kad naktį apie 1 valandą grįžinėjo su žmona M. E. iš Rygos oro uosto ir bevažiuojant keliu pamatė, kad ant kelio yra kliūtis. Privažiavęs arčiau pamatė automobilių nuolaužas, automobilius, kurių šviesos nedegė. Vienas automobilis buvo dešinėje pusėje, kitas kitoje pusėje. Kelinta tiksliai valanda buvo, pasakyti negali. Į klausimą, kurioje kelio dalyje buvo automobilių šukių, atsakė, kad automobilių šukės ir detalės buvo išsibarsčiusios po visą kelią. Jis šukių ir detalių nejudino. Tik išgirdęs pagalbos šauksmą nuėjo padėti. Automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo mergina, kuri prašė, kad ištrauktų jos kojas, tačiau jai padėti negalėjo. Mergina buvo atsirėmusi į keleivio sėdynę ir labiau persisvėrusi į vidurį. Po to išgirdo pagalbos šauksmą iš kito automobilio, ten taip pat prašė padėti mergina, išlipusi iš automobilio priekinės keleivio sėdynės. Jis nuramino ir pasakė, kad iškvietė specialiąsias pagalbas numeriu 112. Specialiąsias pagalbas iškvietė tik pamatęs eismo įvykį. Į klausimą, kokia seka atvažiavo specialiosios pagalbos, atsakė, kad pirmi atvyko policijos ekipažai, po jų greitosios pagalbos automobiliai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Koks tiksliai buvo laikas ir per kiek laiko atvyko iškviestos pagalbos, atsakyti negali (2 t. 66 b. l.).

24Liudytoja M. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, ji su vyru V. E. grįžinėjo iš Rygos oro uosto. Tai galėjo būti apie 1 valanda nakties, tiksliau nurodyti negali. Iš tolo pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies yra kliūtis, kad ten būtų eismo įvykis, net neįtarė, nes jokių automobilių šviesų ar žmonių sanbūrio nebuvo, buvo tylu. Į klausimą, kurioje važiuojamojoje kelio dalyje buvo automobilių šukės, atsakė, kad jos buvo išmėtytos po visą kelią. Vienas automobilis buvo kairėje kelio pusėje, kitas automobilis buvo kitoje kelio pusėje. Automobilių markių nurodyti negali, nes buvo tamsu. Išlipus iš automobilio išgirdo, kad šaukia pagalbos, todėl iškvietė specialiąsias pagalbas numeriu 112. Skambino pagalbai kelis kartus, nes niekas iš specialių pagalbų nevažiavo. Skambino iš mobilaus telefono numerio ( - ), kalbėjo jos vyras. Į klausimą, kokia seka atvažiavo specialiosios pagalbos atsakė, kad pirmi atvažiavo policijos ekipažai, po jų greitoji pagalba ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atvyko kartu. Tuo metu, kai atvyko gelbėjimo tarnybos, pro šalį pravažiavo lengvasis ir krovininis automobilis. Automobiliai pravažiavo nesustoję. Atvykus gelbėjimo tarnyboms, paliko savo duomenis ir išvyko namo (2 t. 67 b. l.).

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 7/14(04) kurioje nurodyta, kad A. R. mirtis įvyko nuo trauminio krūtinės aortos plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta nutrūkusi krūtininė aorta lanko nusileidžiančioje dalyje, 1300 ml kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje. A. R. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 9-12 valandų iki jo kūno tyrimo pradžios 2014-01-03 17.00 val. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu rasti lavoniniai reiškiniai. A. R. trauminis krūtininės aortos plyšimas, kepenų plyšimas, kairės pusės IX-XII šonkaulių lūžiai, dešinės blauzdos abiejų kaulų atviras lūžis, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kairiame momenyje, kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, lytinėje varpoje ir kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai veide, krūtinės kairėje pusėje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, keliuose, blauzdose, kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kaktoje, kairiame momenyje, krūtinės dešinėje pusėje, lytinėje varpoje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešinio kelio ir kairės blauzdos srityse padaryti netrukus prieš mirtį atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminio krūtininės aortos plyšimo, kepenų plyšimo, dešinės blauzdos abiejų kaulų atviro lūžimo. Mirusiojo A. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t. 75-77 b. l.).

26Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 305/14(01), kurioje nurodyta, kad 2014-01-03 3.30 val. paimtame R. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t. 69 b. l.).

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1206/14(04), kurioje nurodyta, kad R. V. padaryti kūno sužalojimai - daugybiniai veidinės dalies lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, nubrozdinimai veide ir kairėje plaštakoje, kraujo susikaupimas žandiniuose ančiuose, akutkaulio ir pleištakaulio antyje. R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių ir dešinės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštakaulio lūžio. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2 t. 86-87 b. l.).

28Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-26 (14), kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog R. P. vairuojamas automobilis susidūrimo metu važiavo ne mažesniu kaip 90 km/val. greičiu. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių apskaičiuoti automobilio TOYOTA CARINA važiavimo greitį susidūrimo metu. Šioje situacijoje automobilio ( - ) AVANT vairuotoja R. P. kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su A. R. vairuojamu automobiliu TOYOTA CARINA ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (2 t. 90-97 b. l.).

292013-01-03 eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose ir jų prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiaulių r., kelyje A-18, Šiaulių miesto aplinkkelyje, apžiūra, užfiksuotos automobilių padėtys bei kiti eismo įvykio vietos požymiai, apžiūrėti įvykio vietoje rasti daiktai, išmatuoti reikiami atstumai, fotografuota (1 t. 14-81 b. l.).

302014-01-06 transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilio TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ), sugadinimo požymiai (1 t. 83-95, 99-100 b. l.).

312014-01-03 transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilio ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ), sugadinimo požymiai (1 t. 97-98, 101-116 b. l.).

322014-01-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų, rastų automobilyje „Toyota Carina“, priklausančių R. V. apžiūra (1 t. 124-135 b. l.).

332014-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. R. pateikė CD laikmeną su nuotraukomis, kurių apžiūra užfiksuota apžiūros protokole (1 t. 137, 138-149 b. l.).

342014-01-07 daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota daiktų, rastų automobilyje „Toyota Carina“, apžiūra (1 t. 150-160, 161-173 b. l.).

352014-01-28 apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo telefono LG-P710, priklausančio R. P., apžiūra, iš kurios matyti išeinantys ir priimti skambučiai, SMS žinutės bei jų turinys (1 t. 175-187 b. l.).

362014-05-06 telefoninių skambučių išklotinės apžiūros protokole pažymėta, kad iš R. P. mobiliojo telefono Nr. ( - ) paskutinis išeinantis skambutis buvo 2014-01-03 0.45 val. (2 t. 5-6 b. l.).

37BK 281 straipsnyje numatytos veikos kvalifikuotos sudėtys yra sukonstruotos atsižvelgiant į du kriterijus – padarinių sunkumą ir asmens, padariusio veiką, apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, įstatymų leidėjas nenumatė. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 5 dalį ar kitas dalis, būtina nustatyti, kokius KET (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis) kaltininkas pažeidė, nes BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamoje byloje, inkriminuojant kaltinimą, buvo nurodyta, kad kaltinamoji R. P. pažeidė KET 9, 122, 125, 132 ir 133 punktų reikalavimus.

38Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011).

39Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta jos pačios paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Teisminio nagrinėjimo metu ji pripažino, kad 2014 m. sausio 3 d. apie 1 val. nakties vairuodama „Audi 100“ markės automobilį, įvažiavo į Šiaulių aplinkelį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Taip pat ji nurodė, kad ji logiškai suvokia, jog automobilį vairavo ji, tuo metu važiavo viena, todėl niekas kitas be jos negalėjo sukelti eismo įvykio. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors kaltinamoji teismui negalėjo paaiškinti priežasčių, dėl kurių jos vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, t.y. ar tai buvo emocinė būsena, nes nesusiklostė santykiai su draugu, ar bendravimas mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį, ar įtakos sukėlė išsipylusios dujos, o galbūt vairavimo patirties stoka, tačiau tokių priežasčių išsiaiškinimas neturi įtakos kaltinamosios padarytos veikos kvalifikacijai ir nepaneigia jos nuoširdaus prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, gailesčio dėl kilusių sunkių padarinių. Teismas remiasi šiais kaltinamosios paaiškinimais, be to, juos patvirtina ir kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir jų priedai, transporto priemonių apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, nukentėjusiųjų - A. R., D. R., A. M., R. V., liudytojos S. V. parodymai, liudytojų - R. K., S. P., V. E., M. E., Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamosios kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, 2014 m. sausio 3 d. apie 1.14 valandą, tamsiu paros metu, Šiaulių rajone, ties V. kaimu, kelyje A18, Šiaulių miesto aplinkkelyje tarp 12 ir 13 kilometrų, R. P., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 122, 125, 132 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama Šiaulių miesto aplinkkeliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių važiavimo sąlygų nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko tokio tarpo iš kairiojo šono, kad eismas su prasilenkiančiais automobiliais būtų saugus, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir dėl to susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo A. R., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio TOYOTA CARINA vairuotojas A. R. dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje, o to paties automobilio keleivei R. V. dėl daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aptartos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tarp R. P. veikos ir kilusio eismo įvykio, kurio metu mirė A. R. bei buvo sužalota R. V., yra priežastinis ryšys.

40Atkreiptinas dėmesys, kad BK 281 straipsnio subjektyvioji pusė numato tik neatsargią kaltės formą, t.y. nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą. BK 16 straipsnis įtvirtina, kad nusikalstamas nerūpestingumas, kaip neatsargios kaltės rūšis, yra tada, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nustatant kaltę šioje byloje yra svarbios aplinkybės, kaip eismo dalyviai suvokė savo elgesį, ar numatė kokius nors savo elgesio padarinius, ar turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti. Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. P. kaltinime nurodytą veiką padarė veikdama nusikalstamu nerūpestingumu. Motyvas ir tikslas nėra BK 281 straipsnio 5 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jie BK 281 straipsnio 5 dalies taikymui nereikšmingi (LAT 2013 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2013). Įvertinus tai, kad R. P. veika nulėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo nukentėjusysis A. R. bei nukentėjusiajai R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, R. P. yra nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. P. veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

41Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

42Kaltinamoji R. P. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (2 t. 134 b. l.), nebausta administracine tvarka (2 t. 135 b. l.), dirbanti (2 t. 137 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 281 straipsnio 5 dalis, pagal kurią kaltinama R. P., numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o už šios veikos padarymą yra numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. T. y. įstatymų leidėjas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą numatė vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau nustatydamas jos dydį iki aštuonerių metų, suteikė teismui plačią diskreciją nustatant konkretų bausmės dydį už padarytą veiką. Todėl parenkant bausmės dydį, būtina vadovautis BK 54 straipsnio nuostatomis, įtvirtinta teismų praktika šios kategorijos bylose, atsižvelgti į tai, kad bausmės skyrimas apima ne tik bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų reikalavimus, bet ir viso komplekso teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, didelį dėmesį skiriant kaltininko asmenybei, jo charakteringai elgsenai kelių eismo saugumo ir transporto veiklos sferoje iki veikos padarymo, taip pat ir po veikos padarymo, kaltininko santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu, nukentėjusiųjų poziciją dėl bausmės dydžio bei kitas aplinkybes. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

43Vadovaujantis BK 641 straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

44Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę.

45Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą 2008 m. vasario 15 d. apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

46Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. neteista, nebausta už Kelių eismo taisyklių ar kitus administracinės teisės pažeidimus, pripažino, kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, kitas sužalotas, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi dėl kilusių padarinių. Šios aplinkybės yra labai svarbios įvertinant tai, ar eismo įvykis buvo atsitiktinis ar dėsningas kaltinamojo elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamosios padarytas neatsargus nusikaltimas yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, dirbanti, todėl teismas mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

47LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Ji įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, bei buvo nesunkiai sužalotas dar vienas asmuo, ši jos veika pasireiškė tuo, kad ji, vairuodama transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir taip sukėlė eismo įvykį. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. padaryta nusikalstama veika sukėlė itin sunkias pasekmes, nusikaltimą padarė būdama jauno amžiaus, neturėdama dviejų metų vairavimo patirties, dėl ko ji turėjo būti itin atsargi ir dėmesinga. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes taip pat siekiant prevencinių tikslų – užkirsti kelią kaltinamajai toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, vadovaujantis BK 68 str., R. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomąjį poveikį kaltinamajai, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti kaltinamąją nusveria jos patiriamus nepatogumus.

49R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 9-10 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

50Dėl civilinių ieškinių

51Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

52Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A. R., A. M. (buvusi R.) ir D. R. buvo pareiškę civilinį ieškinį, kuriuo prašė A. R. priteisti 36202,90 Lt turtinės žalos, 100000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt advokato teisinei pagalbai, A. M. ir D. R. priteisti po 50000 Lt neturtinės žalos iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo, S. P. individualios įmonės „( - )“ ir kaltinamosios R. P. (2 t. 32-38 b. l.).

53Nukentėjusioji R. V. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6009,02 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė solidariai iš atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo, S. P. individualios įmonės „( - )“ ir kaltinamosios R. P. priteisti minėtą žalą. Be to, prašė pripažinti dokumentų vertimo ir kopijavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 90,90 Lt proceso išlaidų. Iš kaltinamosios R. P. priteisti 750,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (3 t. 37-42 b. l.).

54Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

55Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamoji R. P. padarė vairuodama automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris ( - ) (priklausantį S. P. įmonei), kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AAS „G. B.“ Lietuvos filiale (1 t. 119-121 b. l.). Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda ir draudimo bendrovei.

56Nukentėjusieji ir jų atstovė savo civiliniame ieškinyje prašė atsakovu byloje įtraukti ir S. P. individualią įmonę „( - )“, nurodydami, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamoji, yra jos tėvo S. P. individualios įmonės „Metalo ir medžio meniniai gaminiai“, todėl pareiga atlyginti padarytą žalą kyla ir transporto priemonės savininkui. Teismas nutartimi šį prašymą atmetė.

57Civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis ieškovas ir nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (kaltinamasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (atsakovas). Būtent dviejų šalių buvimas sudaro tinkamas sąlygas procesui dėl žalos atlyginimo vykti, įgyvendinant jame rungimosi principą. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tačiau civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, bet atskiru procesiniu sprendimu jis atsakovu neįvardijamas. Tai buvo pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartyje Nr. 2K-114/2008.

58Jei nustatoma, kad už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako kaltinamasis ir už jo veiką materialiai atsakingi asmenys (pavyzdžiui, tėvai, draudimo įmonė) arba tik materialiai atsakingas asmuo (pavyzdžiui, padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, darbdavys), turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens įtraukimo į procesą civiliniu atsakovu. Materialiai atsakingi asmenys civilinio atsakovo statusą įgyja ta pačia tvarka kaip ir civilinis ieškovas (BPK 111 straipsnio 1 dalis). Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti kaltinamasis ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą (CK 6.276 straipsnio 2 dalis); samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis); asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis); draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui (CK 6.254, 6.987 straipsniai); valstybė atsako už žalą, atsiradusią dėl pareigūno ar tarnautojo neteisėtų veiksmų (CK 6.271, 273 straipsniai) ir kt.

59Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. įvykio metu vairavo S. P. individualiai įmonei „( - )“ priklausantį automobilį, tačiau pažymėtinas faktas, kad kaltinamoji važiavo tuo automobiliu neveikdama įmonės interesais, jos ir įmonės nesiejo jokie santykiai, automobilį vairavo pagal žodinį susitarimą su tėvu, jam leidus. Teismas sutinka, kad įvykis padarytas S. P. individualios įmonės „( - )“ priklausančiu automobiliu, patikėtu kaltinamajai R. P. naudotis, tačiau eismo įvykis įvyko ne įmonės darbo metu, kaltinamosios su įmone nesiejo jokie darbiniai ar kiti sutartiniai santykiai. R. P. važiavo ne įmonės reikmėms, o pas draugę, tai patvirtino liudytojai R. K. ir Ž. Ž., duodami parodymus ikiteisminiame tyrime. Remiantis tokių aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad tarp kaltinamosios R. P. ir S. P. individualios įmonės „( - )“ nėra priežastinio ryšio, kadangi R. P. niekaip nebuvo susijusi su įmonės veikla, todėl įmonė kaltinamajai nėra darbdavys ir negali būti traukiama civiliniu atsakovu kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausias teismas (kasacinė nutartis 2K-329/2013).

60Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

61Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu, esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012).

62Civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 2015-01-02 rašte užfiksuota, kad draudimo įmonė priėmė sprendimą išmokėti draudimines išmokas ir jas išmokėjo: A. R. 38646,71 Lt (11192,86 Eur), iš jų 12616,84 Lt (3654,09 Eur) - neturtinei žalai atlyginti ir 26029,87 Lt (7538,77 Eur) turtinei žalai atlyginti: už laidojimo išlaidas, maisto produktus, kelionės išlaidas, paminklą ir kapavietės sutvarkymą, notaro paslaugas, pažymą notarui ir vertimą, kompiuterius, navigaciją, sugadintų rūbų patikrą, sugadintą transporto priemonę. Iš šio rašto taip pat matyti, kad R. V. draudimo bendrovė atlygino 6009,02 Lt (1740,33 Eur), iš jų 4647,16 Lt (1345,91 Eur) - neturtinei žalai atlyginti ir 1361,86 Lt (394,42 Eur) - turtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos atlyginimas paskaičiuotas: 179 Lt už striukę, 29 Lt už maudymosi kepuraitę, 301,12 Lt už vaistus, burnos higienos priemones, 417 Lt paslaugas odontologijos klinikoje UAB „L.“, 360 Lt paslaugas odontologijos kabinete, 75,74 Lt burnos skalavimo skystį. Nurodė, kad nukentėjusiesiems išmokėjo visą LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu nustatytą – 17264 Lt (5000 Eur) dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bei atlygino įrodymais pagrįstą turtinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji A. R. bei R. V. teisme patvirtino, kad nurodytas sumas iš draudimo bendrovės gavo.

63Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė jam priteisti 36202,90 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos nagrinėjimo eigoje draudimo bendrovei iš dalies atlyginus nukentėjusiajam A. R. padarytą turtinę žalą, t.y. 2014-11-28 į jo sąskaitą pervedus 27270,87 Lt, nukentėjusysis A. R. atsisakė nuo likusios civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos priteisimo, todėl toje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

64Bylos nagrinėjimo eigoje draudimo bendrovė iš dalies atlygino nukentėjusiajai R. V. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, 2014-12-17 į jos sąskaitą pervedė 6009,02 Lt žalos atlyginimą, iš jų 1361,86 Lt dėl turtinės žalos, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad palaiko civilinio ieškinio dalį dėl likusios turtinės žalos priteisimo, kurio neatlygino draudimo bendrovė. Nurodė, kad likusią turtinę žalą sudaro: įvykio metu turėti 500 Lt ir 50 Eur, dalis pinigų jai buvo grąžinta t. y., likusi negrąžinta suma – 646,24 Lt; avarijos metu sudaužyti akiniai, naujų akinių įsigijimas kainavo 355,45 Lt; specialiai ruošiamas maistas – 700,00 Lt, kelionės išlaidos pas gydytojus ir reabilitaciją – 199,10 Lt, lėktuvo bilietas – 538,04 Lt, 2208,33 Lt netekto darbingumo kompensacija už 2 mėn. 5 d.

65Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, draudimo bendrovė neatlygino įvykio metu prarastų – 646,24 Lt, kadangi nurodė, jog tokių išlaidų atlyginimo iš draudimo bendrovių nenumato įstatymai, tačiau nukentėjusioji nurodo, kad į Norvegiją vyko ne vienai dienai, todėl rastos pinigų sumos, t.y. 15 Lt ir 3,30 Eur niekaip nebūtų pakakę. Dėl dingusių pinigų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (3 t. 56 b. l.), bet kaltininkas nebuvo nustatytas. Teismas atkreipia dėmesį, kad jei nebūtų įvykęs eismo įvykis, nukentėjusioji nebūtų praradusi turėtų pinigų, kas reiškia, kad nukentėjusiosios turtinė žala atsirado dėl kaltinamosios R. P. veiksmų, todėl 646,24 Lt priteistini iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo nukentėjusiosios naudai. Draudimo kompanija atsisakė apmokėti avarijos metu sudaužytų akinių vertę, kadangi nukentėjusioji nebuvo pateikusi įrodymų, jog eismo įvykio metu nešiojo akinius, tačiau teismo posėdžio metu R. V. pateikė medicininius dokumentus dėl prasto regėjimo, akinių pirkimo kvitą (3 t. 57 b. l.), todėl naujų akinių įsigijimui patirta turtinė žala 355,45 Lt pagrįsta ir priteistina iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo. Iš draudimo kompanijos rašto taip pat matyti, kad R. V. dėl specialiai ruošiamo maisto ir dėl to patirtų 700 Lt išlaidų nepateikė jokių įrodymų, jog jai buvo paskirta speciali dieta, todėl bendrovė šios sumos neatlygino. Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų žandikauliui negalėjo valgyti įprasto maisto, buvo sukabinti jos dantys, negalėjo išsižioti, teigė, kad į burną negalėjo įdėti net šiaudelio, po truputį siurbė tik skystą maistą, todėl jos mama jai gamino ir pirko specialų valgį. Tokias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. V., be to, teismas remiasi ir byloje esančiais medicininiais dokumentais apie R. V. padarytus sužalojimus bei jų pobūdį. Todėl, teismo manymu, 700,00 Lt patirta turtinė žala pripažįstama pagrįsta ir priteistina iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo. Draudimo kompanija, atsisakydama išmokėti R. V. kelionės išlaidas pas gydytojus ir reabilitaciją – 199,10 Lt, nurodė, jog kelionės bilietai kėlė pagrįstas abejones, jog šias išlaidas patyrė būtent nukentėjusioji. Taip pat teigė, kad nukentėjusioji Šiaulių Respublikinėje ligoninėje buvo gydoma nuo 2014-01-03 iki 2014-01-16, sveikatos centre „E.“ nuo 2014-01-16 iki 2014-02-09, todėl neaišku, kodėl prašoma atlyginti išlaidas 2014-01-24 ir 2014-05-09 bilietams, be to, pateiktos nekokybiškos bilietų kopijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji prašo atlyginti patirtą 199,10 Lt turtinę žalą kelionėms, kadangi gydėsi ir lankėsi pas gydytojus, taip pat keliones išlaidas pas psichiatrą, į kurį kreipėsi dėl liekamųjų reiškinių po eismo įvykio. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, laikytina, kad patirtos kelionės išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo. Sprendžiant klausimą dėl lėktuvo bilieto – 538,04 Lt atlyginimo, pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog buvo įsigytas bilietas grįžti iš Norvegijos į Lietuvą 2014 m. sausio 7 d., byloje yra dokumentai, kad bilietas kainavo 538,04 Lt, todėl patirta turtinė žala pagrįsta ir priteistina iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo.

66Nukentėjusioji R. V. prašė priteisti ir netekto darbingumo kompensaciją už 2 mėn. 5 d. - 2208,33 Lt, kadangi R. V. iki eismo įvykio buvo bedarbė ir jokių pajamų negavo, tačiau teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad įvykio metu nedirbo, bet ieškojosi darbo, taip pat teigė, kad buvo planuotas pokalbis dėl darbo, o dėl patirtų sužalojimų pokalbiuose dėl darbo dalyvauti negalėjo, todėl prašė priteisti minimalią mėnesinę algą už visą nedarbingumo laikotarpį. Tai patvirtino ir liudytoja S. V.. Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad nukentėjusiosios prašymas dėl netekto darbingumo kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi nukentėjusioji nepateikė teismui konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jei nebūtų įvykę įvykio, ji būtų gavusi darbą ir galėjusi gauti pajamas, t.y. R. V. nurodė, kad nuo 2014-01-03 iki 2014-02-10 buvo nedarbinga, intensyviai ieškojosi darbo, praleido pokalbį dėl darbo, vėliau kvietė dar į vieną pokalbį, tačiau patvirtinimo dėl pakvietimų į pokalbius dėl darbo nepateikė, taip pat nurodė, kad pusę metų negalėjo ieškotis darbo dėl emocinės būklės. Pažymėtinas faktas, kad R. V. į Lietuvą būtų grįžusi tik 2014-01-07 (ką rodo lėktuvo bilietas), todėl jos prašoma kompensacija už laikotarpį nuo 2014-01-03 yra neadekvati, kadangi net jei nebūtų įvykę įvykio, ji nebūtų ėjusi į darbo pokalbius. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; be to, pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-127/2012). Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-174/2009). Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-600/2002; Nr. 3K-3-351/2011). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Sprendžiant dėl negautų pajamų, kaip atlygintinos turtinės žalos, realumo ir įrodytinumo, negalima remtis prielaidomis, kad galbūt nebuvo kliūčių darbo sutarčiai tinkamai įforminti. Nagrinėjamu atveju R. V. neturėjo ir nepateikė teismui tinkamai įformintų dokumentų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad ji jau buvo įgijusi realią galimybę dirbti ir gauti pajamų ir kad normaliomis aplinkybėmis tai neišvengiamai būtų įvykę, tačiau tam sutrukdė patirtas sužalojimas. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. V. prašoma kompensacija yra nepagrįsta, todėl ieškinys dalyje dėl minimalaus atlyginimo kompensacijos priteisimo, t.y. 2208,33 Lt priteisimo nukentėjusiosios naudai, netenkintinas.

67Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučios vertybės – gyvybės – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai). Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė, ryšys su artimaisiais yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

68Nukentėjusysis A. R. pareiškė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos, nukentėjusieji A. M. (buvusi R.) ir D. R. pareiškė po 50 000 Lt dydžio civilinius ieškinius dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji A. R., A. M. (buvusi R.) ir D. R., nurodė, kad neturtinė žala jiems pasireiškė dideliu dvasiniu sukrėtimu po sūnaus ir brolio A. R. netikėtos žūties ir dvasiniais išgyvenimais iki šiol (prarasta dvasinė ramybė, atsirado nerimas, nemiga), taip pat ryšio, buvusio tarp jų, kurio atkurti nebeįmanoma, praradimu. Nukentėjusiųjų sūnus ir brolis A. R. buvo jauno amžiaus, geros sveikatos, todėl tokia netikėta mirtis sunkiai suvokiama ir susitaikyti su šiuo praradimu yra labai sunku. Nukentėjusieji nurodė, kad kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainuoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti jų patirto dvasinio skausmo, netekus sūnaus ir brolio, su kuriuo siejo stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai.

69Nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R. įvardintos aplinkybės įrodo, jog dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios žuvo A. R., nukentėjusieji patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, emocinį stresą. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką jų psichologinei bei fizinei būklei. Šias nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R. nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstomis. Nukentėjusiesiems A. R., A. M. ir D. R. padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios veiksmais.

70Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150 000 Lt, ir 120 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 40 000 Lt, ir 25 000 Lt, ir 20 000 Lt, (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009). Kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į kitas aplinkybes. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, teisės aktuose įtvirtinta, jog neturtinę žalą draudimas nukentėjusiesiems asmenims gali padengti 5000 eurų, t. y. 17 264 Lt.

71Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R. reikalavimų priteisti neturtinę žalą, teismas pažymi, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Nagrinėjamu atveju paminėtina, kad dėl R. P. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis A. R. neteko sūnaus, o A. M. ir D. R. – brolio, kad nukentėjusieji su žuvusiuoju gyveno atskirai, susitikdavo keletą kartų per metus, A. R. visada grįždavo į namus šventėms, šeimos nariai su žuvusiuoju nuolat bendravo telefonu, susiskambindavo keletą kartų per savaitę, kas rodo, kad visus juos sieję ryšiai tikrai buvo artimi ir kad, A. R. žuvus, nukentėjusieji tikrai patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir dvasinį sukrėtimą, ir emocinę depresiją, tačiau kiekvieno jų išgyvenimai nevienodi. Teismas sprendžia, kad tėvo A. R. patirti dvasiniai išgyvenimai netekus sūnaus yra didesni negu sesers ir brolio, netekus brolio A. R.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje matyti, jog A. R. po įvykio kreipėsi į medikus, medikai išrašė raminančių vaistų, kas rodo, kad dėl sūnaus netekties buvo sutrikusi A. R. sveikata. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog po A. R. žūties brolis D. R. ar sesuo A. M. būtų kreipęsi į medikus, būtų sutrikusi jų sveikata. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje, įvertina ir sunkius nusikaltimo padarinius, t.y. asmens žūtį, kad nukentėjusieji neteko labai brangaus ir artimo žmogaus. Pažymėtina ir tai, kad visi nukentėjusieji dėl amžiaus yra darbingi, kad žuvus A. R., neliko vieniši. Šeimoje yra kiti du vaikai – D. R. ir A. M., kurie yra gyvi, be to, gali padėti tėvui bei jį išlaikyti. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios šeiminę bei turtinę padėtį, iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji jokio turto savo vardu neturi, nėra sukūrusi šeimos, neturi vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, yra darbinga ir dirbanti, bet gauna minimalias pajamas (3 t. 140 b. l.).

72Be to, paminėtina, kad civilinio ieškinio tenkinimas visa apimtimi turi būti logiškai pateisinamas, kad kaltinamajai netaptų nepateisinamai sunki ir realiai neįgyvendinama finansinė našta. Todėl įvertindamas išdėstytas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydžio nustatymui, imdamas domėn tai, jog padaryta nusikalstama veika, dėl kurios žuvo A. R., veikiant neatsargia kaltės forma, siekdamas nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R. ir civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo bei kaltinamosios interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajam A. R. padarytą neturtinę žalą įvertina 20 000 Eur, A. M. 10 000 Eur, D. R. 10 000 Eur.

73Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė savanoriškai jau sumokėjo nukentėjusiajam A. R. 3294,67 Eur neturtinei žalai atlyginti (be to, sumokėjo 1345,91 Eur R. V. neturtinės žalos atlyginimo), kas rodo, kad pagal teisinį reglamentavimą draudimo bendrovė yra atlyginusi visą galimą neturtinės žalos atlyginimo sumą, likusi nesumokėta neturtinės žalos atlyginimo suma A. R. 16705,33 Eur, A. M. ir D. R. po 10 000 Eur priteistina nukentėjusiesiems A. R., A. M. ir D. R. iš kaltinamosios R. P..

74Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajai R. V. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu dėl daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. V. sveikata. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, vėliau sanatorijoje „E.“. Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog R. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė ne tik fizine, bet ir psichine trauma. Išgyveno didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą: buvo labai sužalotas veidas, pasikeitė išvaizda, dėl vielinių įtvarų negalėjo normaliai kalbėti. Dėl to labai išgyveno, nenorėjo bendrauti su aplinkiniais, nenorėjo, kad ją lankytų draugai, negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, linksmintis, dalyvauti renginiuose. Iš karto po autoįvykio jai buvo atlikta viršutinio ir apatinio žandikaulių lūžgalių repozicija ir fiksacija vieliniais įtvarais. Sąkandis fiksuotas tarpžandikauliniu tempimu, susiūta žaizda burnoje. 2014 m. vasario mėn. nuėmus vielinius įtvarus, iš naujo mokėsi kalbėti, valgyti, praverti burną, iki tol valgė tik skystą maistą per zondą. Normaliau kramtyti pradėjo tik gegužės mėnesio pabaigoje. Dėl lūžusio pėdos piršto negalėjo pilnai remtis dešine koja, svorį perkeldama ant kairės kojos, todėl ėmė skaudėti ir kairė pėda, dėl to kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologinį skyrių. Avarijos metu patyrė ne tik galvos, bet ir kaklo traumą, be to, paaštrėjo stuburo kaklinės dalies osteochondrozė, dėl ko kreipėsi į UAB „K. a. k.“. Dėl liekamųjų reiškinių po veido kaulų lūžio gydėsi UAB „R.“, kur gydytojai prognozavo, kad tempimas, ribotas išsižiojimas, netaisyklingas sąkandis, nepatogus kramtymas liks, nepatogumą jaus visą gyvenimą. Iki šiol neatsistatė orientacija, susilpnėjo atmintis, sumažėjo dėmesio koncentracija, kamuoja galvos skausmai, atsirado baimė, nerimas, įtampa, bijojo būti ir važiuoti automobiliu. Pagrįsdama nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį jos mama S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad teko prižiūrėti dukrą, sėdėjo šalia nuo ryto iki vakaro, tepė mėlynes, masažavo, ruošė valgį, nes po įvykio ji galėjo valgyti tik skystą maistą, buvo labai nusilpusi. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. V. intensyvi priežiūra ligoninėje truko 2 savaites. Namie irgi reikėjo ją prižiūrėti, nes buvo sunku prasižioti, galėjo valgyti tik skystą maistą. Labai pasikeitė jos dvasinė būsena, negalėjo kalbėti, verkė. Važiuojant į reabilitaciją, bijojo kiekvieno krustelėjimo.

75Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).

76Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (R. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - daugybiniai veidinės dalies kaulų lūžiai, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžis); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl neatsargių kaltininkės veiksmų); į tai, kad nukentėjusioji R. V. patyrė nepatogumus (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, buvo reikalinga reabilitacija, vėlesni liekamųjų sužalojimo reiškinių gydymai); į tai, kad nukentėjusiajai liko liekamieji sveikatos sužalojimo reiškiniai, t.y. tempimas, ribotas išsižiojimas, netaisyklingas sąkandis, nepatogus kramtymas, taip pat ir į tai, kad kaltinamoji jokio turto savo vardu neturi, nėra sukūrusi šeimos, neturi vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, yra jauno amžiaus, darbinga ir dirbanti, bet gauna minimalias pajamas, žala padaryta neatsargiais R. P. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajai, taip pat į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant jos ir kaltinamosios interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukentėjusiajai R. V. priteisti didesnę, nei pagal teismų praktiką analogiškose bylose priteisiamą neturtinės žalos sumą, nukentėjusiajai R. V. priteisiant 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

77Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai R. V. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 1345,91 Eur yra sumokėjusi, be to, pagal teisinį reglamentavimą draudimo bendrovė yra atlyginusi visą galimą neturtinės žalos atlyginimo sumą dėl vieno eismo įvykio, todėl nukentėjusiajai R. V. priteistina likusi nesumokėta 3654,09 Eur suma neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios R. P..

78Proceso išlaidos, kiti klausimai

79Nukentėjusioji R. V., pareiškusi civilinį ieškinį teisme, be žalos priteisimo taip pat prašė priteisti 90,90 Lt proceso išlaidų (49,90 Lt už dokumentų kopijavimą ir 41,00 Lt už dokumentų vertimą) ir 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2014-10-28 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 774645 (3 t. 91 b. l.), iš kurio matyti, kad advokatei E. Povilaitienei už atstovavimą nukentėjusioji R. V. sumokėjo 750,00 Lt, bei kvitai už kopijavimo ir vertimo paslaugas, kurie sudaro 90,90 Lt. Šias išlaidas ji patyrė dėl R. P. sukelto eismo įvykio, dėl to jos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R. P..

80Nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R. atstovė advokatė E. Povilaitienė prašė priteisti A. R. 1750 Lt (506,84 eurų) advokato atstovavimo išlaidų ikiteisminiame tyrime ir teisme, o D. R. ir A. M. kiekvienam po 750 Lt (217,22 eurų) advokato atstovavimo išlaidų teisme (BPK 106 str.). Byloje yra šias išlaidas patvirtinantis dokumentas – 2014-01-15 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 726760, iš kurio matyti, kad advokatui V. Skaburskui už atstovavimą nukentėjusysis A. R. sumokėjo 1000,00 Lt, ir pinigų priėmimo kvitai, pagal kuriuos nukentėjusieji sumokėjo advokatei E. Povilaitienei po 750,00 Lt už atstovavimą serija LAT Nr. 774648, 774647, 774646 (3t. 136-138 b. l.). Kadangi nukentėjusieji A. R., A. M. ir D. R. dėl kaltinamosios R. P. padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatus ir turėjo atstovavimo išlaidų, bei kurios pagrįstos dokumentais, teismas sprendžia, kad šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamosios R. P. (BPK 103 str. 1 d. 6 p.).

81Daiktiniai įrodymai - CD kompaktai su nuotraukomis (paketai Nr. 1, 2 ir 3 esantys byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

82Daiktinis įrodymas - automobilis ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ), priklausantis S. P. IĮ, bei kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas S. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai S. P. IĮ nuosavybei (1 t. 117-118 b. l.).

83Daiktinis įrodymas - automobilis TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ), priklausantis A. R., bei kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas A. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai A. R. nuosavybei (3 t. 3 b. l.).

84Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

85R. P. pripažinti kalta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

86Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę R. P. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

87Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

88Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

89R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

90Procesą dėl nukentėjusiojo A. R. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, nutraukti.

91Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios R. P. priteisti atlyginti nukentėjusiajam A. R. likusią nesumokėtą 16705,33 Eur dydžio sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą.

92Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios R. P. priteisti atlyginti nukentėjusiajai A. M. 10000 Eur dydžio sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą.

93Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios R. P. priteisti atlyginti nukentėjusiajam D. R. 10000 Eur dydžio sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą.

94Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo likusią nesumokėtą 706,33 Eur (septynių šimtų šešių eurų 33 euro centų) (2438,83 Lt) sumą turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. V. naudai.

95Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios R. P. priteisti atlyginti nukentėjusiajai R. V. likusią nesumokėtą 3654,09 Eur dydžio sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą.

96Pripažinti R. V. patirtas 217,22 Eur (750 Lt) (du šimtus septyniolika eurų 22 euro centų) atstovavimo ir 26,33 Eur (90,90 Lt) (dvidešimt šešių eurų 33 euro centų) dokumentų kopijavimo ir vertimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios R. P. R. V. naudai 243,55 Eur.

97Pripažinti A. R. patirtas 506,84 Eur (1750 Lt) (penkių šimtų šešių eurų 84 euro centų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios R. P. A. R. naudai.

98Pripažinti D. R. patirtas 217,22 Eur (750 Lt) (dviejų šimtų septyniolikos eurų 22 euro centų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios R. P. D. R. naudai.

99Pripažinti A. M. patirtas 217,22 Eur (750 Lt) (dviejų šimtų septyniolikos eurų 22 euro centų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios R. P. A. M. naudai.

100Daiktinius įrodymus - CD kompaktus su nuotraukomis (paketus Nr. 1, 2 ir 3 esančius byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

101Daiktinį įrodymą - automobilį ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ), priklausantį S. P. IĮ, grąžintą S. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai S. P. IĮ nuosavybei.

102Daiktinį įrodymą - automobilį TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ), priklausantį A. R., grąžintą A. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai A. R. nuosavybei.

103Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,... 4. kaltinamajai R. P., jos gynėjui advokatui Algirdui Milašauskui,... 5. nukentėjusiesiems R. V., A. R., D. R., A. M., jų atstovei advokatei Eugenijai... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P.,... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. R. P. 2014 m. sausio 3 d. apie 1.14 valandą tamsiu paros metu, Šiaulių... 9. Kaltinamoji R. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir paaiškino,... 10. Nukentėjusysis A. R. teismo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio... 11. Nukentėjusioji A. M. teismo posėdžio metu apklausta dėl civilinio ieškinio... 12. Nukentėjusysis D. R. teismo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio... 13. Nukentėjusioji R. V. teismo posėdžio metu apklausta dėl civilinio ieškinio... 14. Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu apklausta dėl civilinio ieškinio... 15. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 16. Be kaltinamosios R. P. prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo... 17. Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-02 apie 19... 18. Nukentėjusieji D. R. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad niekas jų... 19. Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-02 apie... 20. Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mano, jog dukra R. P.... 21. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-03 apie 00.10... 22. Liudytojas Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-02 apie 24... 23. Liudytojas V. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į pateiktą klausimą,... 24. Liudytoja M. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, ji su vyru V. E. grįžinėjo... 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 28. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr.... 29. 2013-01-03 eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose ir jų prieduose... 30. 2014-01-06 transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuoti... 31. 2014-01-03 transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuoti... 32. 2014-01-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų, rastų... 33. 2014-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. R. pateikė... 34. 2014-01-07 daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota daiktų, rastų... 35. 2014-01-28 apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo telefono LG-P710,... 36. 2014-05-06 telefoninių skambučių išklotinės apžiūros protokole... 37. BK 281 straipsnyje numatytos veikos kvalifikuotos sudėtys yra sukonstruotos... 38. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo... 39. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 281 straipsnio subjektyvioji pusė numato tik... 41. Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji... 42. Kaltinamoji R. P. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų... 43. Vadovaujantis BK 641 straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija,... 44. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis.... 45. Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. neteista, nebausta už Kelių eismo... 47. LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė... 49. R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2... 50. Dėl civilinių ieškinių... 51. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 52. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A. R., A. M. (buvusi R.) ir D. R. buvo... 53. Nukentėjusioji R. V. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį... 54. Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai... 55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus... 56. Nukentėjusieji ir jų atstovė savo civiliniame ieškinyje prašė atsakovu... 57. Civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu.... 58. Jei nustatoma, kad už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako... 59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. įvykio metu vairavo S. P.... 60. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas,... 61. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto... 62. Civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 2015-01-02 rašte... 63. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. buvo pareiškęs... 64. Bylos nagrinėjimo eigoje draudimo bendrovė iš dalies atlygino... 65. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, draudimo bendrovė neatlygino... 66. Nukentėjusioji R. V. prašė priteisti ir netekto darbingumo kompensaciją už... 67. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 68. Nukentėjusysis A. R. pareiškė 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl... 69. Nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R. įvardintos aplinkybės įrodo, jog... 70. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet... 71. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R.... 72. Be to, paminėtina, kad civilinio ieškinio tenkinimas visa apimtimi turi būti... 73. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė savanoriškai jau sumokėjo... 74. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajai R. V. priteistinos neturtinės... 75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 76. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus,... 77. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai... 78. Proceso išlaidos, kiti klausimai... 79. Nukentėjusioji R. V., pareiškusi civilinį ieškinį teisme, be žalos... 80. Nukentėjusiųjų A. R., A. M. ir D. R. atstovė advokatė E. Povilaitienė... 81. Daiktiniai įrodymai - CD kompaktai su nuotraukomis (paketai Nr. 1, 2 ir 3... 82. Daiktinis įrodymas - automobilis ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ),... 83. Daiktinis įrodymas - automobilis TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ),... 84. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 85. R. P. pripažinti kalta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos... 86. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu... 87. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies... 88. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 89. R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 90. Procesą dėl nukentėjusiojo A. R. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos... 91. Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 92. Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 93. Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 94. Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 95. Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 96. Pripažinti R. V. patirtas 217,22 Eur (750 Lt) (du šimtus septyniolika eurų... 97. Pripažinti A. R. patirtas 506,84 Eur (1750 Lt) (penkių šimtų šešių eurų... 98. Pripažinti D. R. patirtas 217,22 Eur (750 Lt) (dviejų šimtų septyniolikos... 99. Pripažinti A. M. patirtas 217,22 Eur (750 Lt) (dviejų šimtų septyniolikos... 100. Daiktinius įrodymus - CD kompaktus su nuotraukomis (paketus Nr. 1, 2 ir 3... 101. Daiktinį įrodymą - automobilį ( - ) AVANT, valstybinis Nr. ( - ),... 102. Daiktinį įrodymą - automobilį TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ),... 103. Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...