Byla 3K-3-40/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ ieškinį atsakovui Panevėžio rajono ŽŪB „Vadokliai“ dėl sutartinių prievolių nevykdymo ir atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB „Vadokliai“ priešieškinį ieškovui UAB „Danske lizingas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų patvirtinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje sprendžiamas vienašališko lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas.

6Ieškovas UAB „Danske lizingas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB „Vadokliai“ 47 590, 47 Lt nuostolių ir 6 procentų procesines palūkanas; nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 99 623,82 Lt turto likutinę vertę ieškovas atsisakė.

7Ieškovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 21 d. su atsakovu sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 200511F-4620, kurios pagrindu perdavė šiam laikinai naudotis ir valdyti melžimo įrangą (aikštelę 1x16 EURO PARALEL), o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti visus sutartyje bei jos pakeitimuose ir papildymuose numatytus mokėjimus, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovui daugiau kaip 20 dienų delsiant atsiskaityti pagal lizingo sutartį, 2009 m. birželio 9 d. ieškovas vienašališkai nutraukė šią sutartį jos 14.1.3 punkto pagrindu ir pareikalavo, kad atsakovas iki 2009 m. birželio 23 d. grąžintų lizingo sutarties pagrindu naudojamą turtą ieškovui ir tinkamai įvykdytų kitas joje nustatytas prievoles. Atsakovas turto negrąžino. Ieškovas su UAB „DeLaval“ sudarė lizinguojamojo turto atpirkimo sutartį Nr. 200511A-4620, pagal kurią UAB „DeLaval“ įsipareigojo sumokėti ieškovui atpirkimo sutartyje numatytą lizinguojamojo turto kainą su sąlyga, kad ieškovas nurodys tikslią lizinguojamojo turto buvimo vietą. Atsakovui atsisakius grąžinti lizingo objektą, 2009 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją Nr. liz0901403, kuria pareikalavo iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. padengti visą įsiskolinimą pagal lizingo sutartį arba pristatyti lizinguojamąjį turtą UAB „DeLaval“ ir sumokėti įsiskolinimą pagal lizingo sutartį, išskyrus lizinguojamojo turto likutinę vertę. Tačiau atsakovas lizinguojamojo turto negrąžino nei ieškovui, nei UAB „DeLaval“, lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir toliau neteisėtai naudojosi ieškovui priklausančiu turtu. Tik 2011 m. vasario 8 d. atsakovas grąžino dalį lizinguojamojo turto (su trūkumais), o 2011 m. gegužės 5 d. turtas buvo parduotas už 66 550 Lt.

8Atsakovas priešieškiniu prašė ieškovo 2009 m. birželio 2 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo Nr. Liz0900980 priimtą sprendimą vienašališkai nutraukti finansinio lizingo sutartį Nr. 200511F-4620 nuo 2009 m. birželio 9 d. pripažinti prieštaraujančiu imperatyviajai įstatymo nuostatai, todėl niekiniu ir negaliojančiu nuo šio sprendimo priėmimo momento; patvirtinti šiuos finansinio lizingo sutarties Nr. 200511F-4620 pakeitimus: pakeisti finansinio lizingo sutarties Nr. 200511F-4620 specialiąją dalį („Lizingo terminas 60 mėnesių“) ir ją išdėstyti taip: „Lizingo terminas yra nuo 2005 metų gruodžio mėnesio iki aštuonioliktojo mėnesio, skaičiuotino nuo kito mėnesio, kuomet įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3201-104/2010, penkioliktos dienos“; pakeisti finansinio lizingo sutarties Nr. 200511F-4620 mokėjimų grafike–sąskaitoje nurodytą lizingo įmokų mokėjimo tvarką nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. nustatant, kad per aštuoniolika mėnesių (pirmasis mėnuo prasideda kitą mėnesį nuo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3201-104/2010 įsiteisėjimo) kiekvieno mėnesio 15 dieną atsakovas ieškovui moka po 4911,96 Lt, tačiau nurodytame aštuoniolikos mėnesių laikotarpyje esančiais pirmaisiais metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais (šių mėnesių 15 dieną) atsakovas ieškovui moka po 5000 Lt sumą, o aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu esančio pirmojo gruodžio mėnesio 15 dieną atsakovas moka ieškovui 20 000 Lt.

9Atsakovas nurodė, kad nuo sutarties pasirašymo 2005 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio, t. y. daugiau kaip trejus metus tinkamai vykdė sutartį ir laiku mokėjo sutartyje nustatytas įmokas, taip išpirkdamas didžiąją dalį (3/4) lizinguojamojo turto, tačiau 2009 m. dėl sunkios ekonominės situacijos stipriai sumažėjus įmonės gaunamoms pajamoms, atsakovas pavėlavo sumokėti eilinę įmoką pagal sutartį daugiau kaip 20 dienų. Atsakovas stengėsi išsaugoti šalių sutartį – 2009 m. birželio 12 d. padengė ieškovo reikalaujamą skolą pagal išrašytas sąskaitas faktūras – 16 398,27 Lt, 2009 m. birželio 29 d. sumokėjo atsakovo reikalaujamus 348,27 Lt delspinigius ir 830,84 Lt baudą, pagal sutarties 13.1.3 punktą – 1500 Lt baudą ir 100 Lt administravimo mokestį. Sumokėjęs reikalaujamas sumas atsakovas 2009 m. liepos 3 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas atnaujinti sutartį, tačiau 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. liz.0901403 ieškovas dar kartą sutarties 13.1.3 punkto pagrindu pareikalavo sumokėti baudą, kurią atsakovas jau buvo sumokėjęs, 4231,72 Lt palūkanų, 108,95 Lt delspinigių, taip pat – padengti neapmokėtą turto likutinę vertę – 99 623,82 Lt arba grąžinti lizinguojamąjį turtą. 2009 m. liepos 3 d. atsakovas pateikė ieškovui prašymą finansuoti melžimo įrangos įsigijimą, nustatyti kitokią likusių pagal 2005 m. lapkričio 21 d. finansinio lizingo sutartį mokėtinų įmokų tvarką, tačiau ieškovas neatsakė, todėl atsakovas įgijo teisę CK 6.223 straipsnio 3 dalies pagrindu prašyti teismo patvirtinti finansinio lizingo sutarties Nr. 200511F-4620 specialiosios dalies ir mokėjimų grafiko–sąskaitos pakeitimus. Atsakovas vienašališką sutarties nutraukimą ginčijo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, nurodydamas, kad ieškovas pažeidė imperatyviąją CK 6.200 straipsnio 2 dalį, kuri įpareigoja sutarties dalyvius bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovo 44 916, 04 Lt nuostolių ir 6 procentų procesines palūkanas; ieškinio dalį dėl 99 623,82 Lt lizinguojamojo turto likutinės vertės priteisimo paliko nenagrinėtą; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 1652 Lt žyminį mokestį.

12Teismas nurodė, kad pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pagal sutarties 14.1.3 punktą ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, jei lizingo gavėjas ilgiau nei per 20 kalendorinių dienų nuo pagal sutartį nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų. Sutarties 14.4 punkte nustatyta, kad jei iki sutarties nutraukimo dienos lizingo gavėjas pašalina sutarties nutraukimo pagrindu buvusį pažeidimą, ieškovui sutikus, sutartis lieka galioti. Atsakovas iki lizingo sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos (2009 m. birželio 9 d.) galėjo reikalauti atnaujinti lizingo sutarties galiojimą, jei būtų visiškai pašalinęs lizingo sutarties pažeidimą. Ieškovo reikalaujamus delspinigius, baudą ir administracinį mokestį atsakovas sumokėjo tik 2009 m. birželio 29 d. Teismas nustatė, kad sudarydamos sutartį ginčo šalys veikė laisva valia, taip patvirtindamos, jog joms sutarties sąlygos suprantamos ir priimtinos, todėl sprendė, kad sutarties sąlygos yra galiojančios ir abiem šalims prisiimti įsipareigojimai yra suprantami.

13Teismas nurodė, kad pagal ieškovo apskaičiavimus turto likutinė vertė sudaro 33 073,82 Lt (99 623,82 Lt – 66 500 Lt). Pagal sutarties 15.1, 15.2 punktus atsakovas privalo atlyginti 4283 Lt nuostolių (1500 Lt turto paieškos ir priverstinio susigrąžinimo išlaidos, 2783 Lt transportavimo išlaidos), pagal sutarties 14.5.4 punktą – sumokėti 3327,50 Lt komisinio atlyginimo už turto pardavimą bei 4231,72 Lt palūkanų (negautų pajamų). Ieškovo reikalavimą dėl atsakovo nepadengtos 108,95 Lt baudos ir 32,67 Lt delspinigių teismas netenkino dėl netesybų įskaitymo į nuostolius (CK 6.73 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galėjo iki turto pardavimo 2011 m. vasario 8 d. pats įrangą parduoti už didesnę kainą, pasiūlyti pirkėją arba atlikti turto įvertinimą. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti turto vertinimo ekspertizę, nurodydamas, kad, anot ieškovo atstovės, įranga yra su trūkumais, pasenusi, be to, parduota kitam asmeniui.

14Dėl atsakovo priešieškinio teismas nurodė, kad sutarties nutraukimas neprieštarauja įstatymui ir atitinka sutarties sąlygų nuostatas, taip pat neprieštarauja principui bendradarbiauti ir kooperuotis. Aplinkybės, kad po sutarties nutraukimo ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlymu, teismas nelaikė įstatymo pažeidimu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas galėjo laisvai disponuoti savo teisėmis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti atnaujinti lizingo sutarties galiojimą tik tuo atveju, jeigu iki lizingo sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, t. y. 2009 m. birželio 9-osios, būtų įvykdęs dvi sąlygas: 1) atsakovas turėjo ištaisyti lizingo sutarties pažeidimą; 2) gauti rašytinį ieškovo sutikimą dėl lizingo sutarties galiojimo vadovaujantis lizingo sutarties 18.1 punktu. Kadangi iki sutarties nutraukimo įsigaliojimo nebuvo įvykdytos lizingo sutarties galiojimo atnaujinimo sąlygos, tai lizingo sutarties nutraukimas įsigaliojo tinkamai. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija sutarties 14.3 punkte nustatytos išankstinio įspėjimo dėl lizingo sutarties nutraukimo procedūros tinkamo įvykdymo, todėl konstatavo, kad ieškovas tinkamai ir teisėtai nutraukė lizingo sutartį. Nepaisant to, kad atsakovas ne kartą pažeidinėjo lizingo sutarties sąlygas, ieškovas nenutraukė lizingo sutarties nedelsiant po to, kai atsirado sutarties 14.1.3 punkte numatytas sutarties nutraukimo pagrindas. Prieš lizingo sutarties nutraukimą ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas tinkamai vykdyti prievolę, delsė nutraukti lizingo sutartį iki 2009 m. birželio 9 d. Dėl šių nustatytų aplinkybių ir įvertinęs faktus, kad sutartis nutraukta, ginčo įranga parduota ir lizingo sutarties dalyko neišliko, teismas sprendė, jog atsakovo priešieškinio nagrinėjimas netenka prasmės. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.233 straipsnio 2 dalį vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, kai kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; arba kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Teismas šių atvejų nenustatė, todėl atsakovo reikalavimus pakeisti sutarties sąlygas atmetė kaip nepagrįstus.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą: tenkino dalį atsakovo Panevėžio rajono ŽŪB „Vadokliai“ priešieškinio – pripažino ieškovo UAB „Danske lizingas“ 2009 m. birželio 2 d. raštu Nr. liz0900980 vienašališką 2005 m. lapkričio 21 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 200511F-4620 nutraukimą nuo 2009 m. birželio 9 d. neteisėtu; kitą atsakovo priešieškinio reikalavimą ir ieškovo UAB „Danske lizingas“ ieškinį atmetė; ieškinio dalį dėl 99 623,82 Lt priteisimo paliko nenagrinėtą; grąžino ieškovui 1652 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. M19974.

16Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sutarties nutraukimo, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimų peržengimo ir teisinio ginčo kvalifikavimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Teisėjų kolegija akcentavo sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, elgtis sąžiningai nutraukiant sutartį (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Teisėjų kolegija rėmėsi CK 6.217 straipsnio 3, 5 dalimis, 6.574 straipsniu, šalių sudarytos lizingo sutarties 14.1.3 punktu ir sprendė, kad lizingo sutarties teisėtam vienašališkam nutraukimui pripažinti reikalingos dvi sąlygos: lizingo gavėjo esminis sutarties pažeidimas ir jo nepašalinimas per papildomai nustatytą terminą. Sutarčių teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas leidžia susitarti dėl individualių sutarties sąlygų, tačiau jos neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Nors sutarties 14.1.3 punkte numatyta galimybė lizingo davėjui vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu lizingo gavėjas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo pagal sutartį nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių jam pagal sutartį tenkančių mokėjimų, tačiau šia sutarties sąlyga negalima pažeisti CK 6.574 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, t. y. sutarties pažeidimas turi būti pripažintas esminiu. Sutartyje šalys neaptarė esminio sutarties pažeidimo sąvokos, todėl sprendžiant, ar sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, reikia vadovautis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009) ir nurodė, kad lizingo objekto vertė buvo 402 261,97 Lt, atsakovas ieškovui kartu su palūkanomis nuo 2005 m. iki 2009 m. birželio mėnesio sumokėjo apie 300 000 Lt įmokų, t. y. įvykdė didžiąją dalį sutartinių įsipareigojimų. Likutinė turto vertė buvo 99 623,82 Lt. Pažeidimas, dėl kurio ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, – atsakovas tris mėnesius nesumokėjo 16 398,27 Lt įmokų pagal lizingo sutartį. Palyginusi susidariusį įsiskolinimą su lizingo objekto verte ir atsakovo sumokėtų įmokų suma, teisėjų kolegija sprendė, kad toks atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas nelaikytinas esminiu, ir atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovas nuolat pažeidinėjo sutarties sąlygas – nemokėjo įmokų, nes du ankstesni 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. kovo 27 d. priminimai neįrodo atsakovo nuolatinio sutarties sąlygų nesilaikymo, patvirtina tik faktą, kad atsakovas buvo praleidęs tik vieno mėnesio įmokos sumokėjimą. Šie priminimai nelaikytini raštais, kuriais atsakovui nustatytas protingas terminas įsipareigojimams įvykdyti; jais tik primenama atsakovui sumokėti skolą ir delspinigius; juose nėra nurodyta, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės sumokėti skolą ir delspinigius, ieškovas ketina nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija atsižvelgė į atsakovo veiksmus, kuriais jis stengėsi išsaugoti sutartį – praėjus vos dviem dienoms po sutarties nutraukimo, 2009 m. birželio 12 d. atsakovas padengė visą įsiskolinimą, o netrukus sumokėjo delspinigius, baudas ir kitus ieškovo nurodytus mokėjimus. Taigi, jau 2009 m. birželio 12 d. atsakovas buvo pašalinęs sutarties pažeidimą. Jeigu jam būtų buvęs nustatytas protingas terminas sutarties pažeidimams pašalinti, įsiskolinimą per nustatytą terminą jis būtų padengęs. Teisėjų kolegija nurodė, kad sutartyje nėra detaliai reglamentuota vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, todėl ieškovas privalėjo vadovautis įstatyme įtvirtintu reglamentavimu (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.574 straipsnis), pagal kurį, prieš nutraukdamas sutartį, ieškovas privalėjo nustatyti atsakovui papildomą protingą terminą pažeidimams pašalinti – susidariusiam įsiskolinimui sumokėti. Šių imperatyviųjų įstatymo nuostatų ieškovas neįvykdė. 2009 m. birželio 2 d. raštu ieškovas tik informavo atsakovą apie sutarties nuo 2009 m. birželio 9 d. nutraukimą, tačiau iki šio rašto atsakovui pateikimo nenustatė papildomo termino skolai sumokėti. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendė, kad vienašališkas ginčo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Aplinkybės, kad ieškovas nenustatė atsakovui papildomo termino sutarties pažeidimui pašalinti, kad po sutarties nutraukimo atsakovas įsiskolinimą padengė, tačiau ieškovas sutarties neatnaujino, patvirtina, kad vienašališkai nutraukdamas sutartį ieškovas pažeidė ir CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo pareigą, teisingumą. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus vienašališką lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu, šalių sutartinių santykių tęstinumas negalimas, nes lizingo sutarties objektą ieškovas realizavo, teismo sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas pakeisti lizingo sutartį, atsakovas apeliacine tvarka neskundė, nereiškė siekio susigrąžinti lizingo turtą ir jį valdyti bei juo naudotis, todėl lizingo sutartis laikytina faktiškai pasibaigusia. Teisėjų kolegija, remdamasi sutarties 14.5.4 punktu, nurodė, kad, sutarties vienašališką nutraukimą pripažinus neteisėtu, ieškovas netenka teisės į nuostolių atlyginimą pagal CK 6.574 straipsnį, nes šiuos ieškovo nuostolius lėmė jo paties neteisėti veiksmai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

191. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti ne CK 6.217 straipsnio 2 dalį, 6.574 straipsnį, o 6.217 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais, tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012; kt.). Vadovaujantis sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) šalys, sudarydamos lizingo sutartį, susitarė dėl sąlygų, leidžiančių vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą (sutarties 14.1 punktas). Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį sutarties šalims leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius neturi būti vertinami. Be to, ir CK 6.574 straipsnis reglamentuoja tokias situacijas, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir lizingo davėjas nori ją nutraukti. Nagrinėjamu atveju ieškovas sutartį nutraukė remdamasis ne esminiu sutarties pažeidimu, o šalių sutarties nutraukimo pagrindu.

202. Dėl papildomo termino sutarties pažeidimams pašalinti. Lizingo sutarties 14.3 punkte nustatyta, kad sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo šalies raštiško (įskaitant pranešimą faksu) pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Lizingo sutarties 14.4 punkte nustatyta, kad jei iki lizingo sutarties nutraukimo dienos lizingo gavėjas pašalina sutarties nutraukimo pagrindu buvusį pažeidimą, lizingo bendrovei sutikus, lizingo sutartis lieka galioti. Nurodytos lizingo sutarties nuostatos būtent ir nustato papildomą septynių dienų terminą sutarties pažeidimams pašalinti. Atsakovui suspėjus pašalinti pažeidimus iki šio termino pabaigos (iki 2009 m. birželio 9 d.), ieškovas atskiru raštišku sutikimu galėjo palikti sutartį galioti, tačiau atsakovas dalį lizingo sutarties nutraukimo pagrindu buvusių pažeidimų pašalino tik po įvykusio lizingo sutarties nutraukimo. Dėl to ieškovas pasinaudojo savo teisėmis ir vienašališkai nutraukė lizingo sutartį nepažeisdamas CK 6.217, 6.574 straipsnių. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovo teigimu, remiantis kasacinio teismo praktika aiškinant sutarties nuostatas pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys, jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-92/2013). Pasirašydamos lizingo sutartį šalys buvo aiškiai numačiusios ir išreiškusios valią dėl sutarties 14.3, 14.4 punktų nuostatų. Atsakovas yra profesionalus rinkos dalyvis, užsiimantis žemės ūkio veikla, yra sudaręs ne vieną lizingo sutartį su įvairiomis lizingo bendrovėmis. Atsakovui 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. kovo 27 d. buvo siųsti raštai, kuriais jis buvo raginamas įvykdyti savo prievoles. Taigi atsakovas galėjo suvokti galimus padarinius, o septynių dienų terminas laikytinas protingu padarytiems sutarties pažeidimams pašalinti.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl formuojamos teismų praktikos. Ieškovas siekia suformuoti tokią teismų praktiką, pagal kurią lizingo bendrovės galėtų nutraukti lizingo sutartis dėl formalių pažeidimų, nevertinant tarp šalių susiklosčiusių santykių, ar dėl tokio pažeidimo lizingo davėjas apskritai patyrė nuostolių, atotrūkio tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, ar sutarties neįvykdžius šalis patirtų didelių nuostolių, jei sutartis būtų nutraukta. Lizingo sutartys yra sudaromos prisijungimo būdu, lizingo gavėjai neturi galimybės daryti įtakos sutarčių sąlygoms, todėl turi būti vertinama CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta šalių teisė susitarti dėl sutarties nutraukimo pagrindų. Sutartyse įtvirtinamas ne vienas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas lizingo davėjui, o lizingo gavėjui teisė nutraukti sutartį – itin ribota. Įstatymų leidėjas CK 6.574 straipsnyje įtvirtino imperatyvą, kad, lizingo davėjui norint nutraukti lizingo sutartį, sutarties pažeidimas turi būti esminis.

232. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Lizingo sutarties nutraukimą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.574 straipsnis. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtintos specialiosios teisės normos turi viršenybę bendrųjų teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Eurokortas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-583/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Nors lizingo sutarties 14.1.3 punkte numatyta galimybė lizingo davėjui vienašališkai nutraukti sutartį, jei lizingo gavėjas ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nesumoka bet kokių jam pagal sutartį tenkančių mokėjimų, tačiau ši sutarties sąlyga turi nepažeisti CK 6.574 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, t. y. sutarties pažeidimas turi būti pripažintas esminiu. Priešingu atveju lizingo davėjui būtų suteikiama teisė piktnaudžiauti (lizingo gavėjui pavėlavus sumokėti net 10 Lt sumą, lizingo davėjas galėtų nutraukti lizingo sutartį, nepaisant tos aplinkybės, jog lizingo gavėjas yra apmokėjęs didžiąją dalį lizinguojamojo turto vertės). Tokiu atveju, jeigu šalys nėra susitarusios dėl esminio sutarties pažeidimo kriterijų, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Atsakovas remiasi teismų praktika sutarties nutraukimo išimtinumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų R. S. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-349/2013; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. L. L. K. , bylos Nr. 3K-3-443/2013; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 2A-296/2011). CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo klausimu atsakovas remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-244/2013; 2013 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klausučių kredito unija, bylos Nr. 3K-3-345/2013). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes lizingo sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovas nutraukė sutartį, negali būti laikomas esminiu, atsakovas siekė išsaugoti sutartį, o ieškovas, priešingai, prioritetą teikė sutarties nutraukimui. Remiantis CK 6.209 straipsnio 3–4 dalimis, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį, sutarties nutraukimas apskritai nėra galimas. Atsakovui padengus 3/4 dalis lizinguojamojo turto vertės, t. y. sumokėjus 300 000 Lt sumą, dėl 16 000 Lt sumos laikino mokėjimo pradelsimo kreditorius, nesuteikęs papildomo termino prievolei įvykdyti, nutraukė sutartį, dėl to atsakovas neteko lizinguojamojo turto ir sumokėtos 300 000 Lt sumos. Teismui patenkinus kasacinį skundą ir priteisus iš atsakovo dar ir nuostolius, kuriuos ieškovas neva patyrė dėl sutarties nutraukimo, susidarytų situacija, kai atsakovas bus sumokėjęs ieškovui už lizinguojamojo turto išpirkimą 300 000 Lt (iš 400 000 Lt) ir apie 50 000 Lt kaip tariamų nuostolių atlyginimą, tačiau nuosavybės teisės į lizinguojamą turtą ar jo dalį neįgis.

243. Dėl papildomo termino sutarties pažeidimams pašalinti. Atsakovo nuomone, turi būti laikomasi ir sutarties nutraukimo procedūros reikalavimų – turi būti nustatytas papildomas terminas prievolei įvykdyti, jei jis nustatytas neprotingai trumpas, turi būti atitinkamai pailgintas; šalis būti informuojama apie ketinimus nutraukti sutartį, jei prievolė prieš terminą nebus įvykdyta (CK 6.209 straipsnio 3 dalis, 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.547 straipsnis). Šalių lizingo sutartis ieškovo nutraukta nesuteikus atsakovui papildomo termino įsipareigojimams įvykdyti, o tokį terminą nustačius įsiskolinimą atsakovas per nustatytą terminą būtų padengęs (ir padengė). Lizingo sutarties 14.3 punkte nėra nustatyto papildomo septynių dienų termino lizingo gavėjui padarytiems pažeidimams pašalinti. 2009 m. birželio 2 d. pranešime ieškovas nurodė, kad nutraukia sutartį nuo 2009 m. birželio 9 d., todėl 2009 m. birželio 2 d. raštu nebuvo papildomai suteiktas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Be to, pažeidimo pašalinimas pagal sutartį gali ir nelemti sutarties tolimesnio galiojimo – lizingo davėjui paliekama teisė pačiam tai nuspręsti, t. y. atsakovui įvykdžius įsipareigojimus sutartis vis dėlto gali būti nutraukta. Atsakovas pažymi, kad lizingo sutartis atsakovo buvo pasirašyta prisijungimo būdu, ieškovas yra stipresnioji lizingo sutarties šalis, nepagrįstai išplečiama atsakovo atsakomybė ir apribojama sutarties sąlygas pasiūliusios šalies atsakomybė, kas prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, sąžiningos dalykinės praktikos kriterijams. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olegas ir sūnus“ v. UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“, bylos Nr. 3K-7-175/2003). Atsakovas nurodo, kad net ir pripažinus, jog ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį ne dėl esminio sutarties pažeidimo, CK 6.217 straipsnio 3 dalimi ieškovas turėjo suteikti atsakovui papildomą terminą prievolei įvykdyti, t. y. turi būti nepažeista sutarties nutraukimo tvarka, juolab jei sutarties pažeidimas nukentėjusios šalies nėra vertinamas kaip esminis. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. A. K. IĮ, bylos Nr. 3K-3-32/2006; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dėl nurodytų sutarties formalių pažeidimų patirtų nuostolių, nes pažeidimai atsakovo nedelsiant buvo pašalinti. Lizingo davėjas yra specialus subjektas (CK 6.567 straipsnio 3 dalis), todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Lizingo davėjas turėtų ne tik tinkamai vykdyti savo prievoles, atsirandančias lizingo santykiuose, bet ir aktyviai bendradarbiauti, padedant klientams tinkamai vykdyti jų prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,VB Lizingas“ v. A. S. stomatologinė įmonė ,,Dentesta“, bylos Nr. 3K-3-123/2004).

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, tačiau teismas turi teisę peržengti šias ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamos bylos atveju pagrindo peržengti procesinių dokumentų nustatytas ribas nenustatyta; kasacinis teismas šioje nutartyje pasisako lizingo sutarties aiškinimo ir nutraukimo teisėtumo klausimais.

28Dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo

29Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali būti pagrindas konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą.

30Sprendžiant, ar sutarties šalis tinkamai įgyvendino savo teisę, visų pirma turi būti atskleistas tikrasis (ne formalus) šios teisės turinys. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reglamentavimą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas. Civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra viešasis interesas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Suprantama, pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti ir reikia turėti omenyje, kad nors sutarties nutraukimas – kreditorių teisių gynimo būdas, tačiau sutarties nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. L. L. K. , bylos Nr. 3K-3-443/2013).

31Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį šalims suteikiama teisė nutraukti sutartį vienašališkai, kai sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. šioje normoje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Teisinės informacijos centras v. UAB „Danske lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-300/2009; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-208/2012; kt.).

32Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus lizingo sutarties nutraukimą reglamentuojančio CK 6.574 straipsnio taikymas ir aiškinimas, jo santykis su bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių nutraukimą, civilinių santykių subjektams nustatytais teisės principais. CK 6.574 straipsnyje – specialiojoje teisės normoje, reglamentuojančioje lizingo sutarties nutraukimą, nustatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma; jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Taigi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.574 straipsnyje reglamentuojamas toks atvejis, kai lizingo sutartį pažeidžia būtent lizingo gavėjas. Be to, teisė lizingo davėjui nutraukti lizingo sutartį, įvykdžius protingo termino lizingo gavėjui pašalinti pažeidimą nustatymo sąlygą, suteikiama tik tuo atveju, kad lizingo gavėjas lizingo sutartį pažeidžia iš esmės. Iš to išplaukia išvada, kad tik dėl kitokių lizingo sutarties pažeidimo atvejų (pvz., kai lizingo sutartį pažeidžia lizingo davėjas), kada yra galimas vienašališkas sutarties nutraukimas, lizingo sutarties šalys, sudarydamos sutartį, yra laisvos susitarti (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas, raštu pareikalavęs, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma, turi teisę nutraukti lizingo sutartį, yra imperatyvioji. Tai reiškia, kad šalių susitarimas dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo negali prieštarauti nurodytai nuostatai, nes, minėta, pagal kasacinio teismo praktiką sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Taigi lizingo sutarties atveju lizingo davėjui leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai sutarties pažeidimas yra esminis ir tik CK 6.574 straipsnyje nustatyta tvarka.

33Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 21 d. bylos šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 200511F-4620, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai naudotis ir valdyti melžimo įrangą (aikštelę 1x16 EURO PARALEL), o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti visus sutartyje bei jos pakeitimuose ir papildymuose numatytus mokėjimus, taip pat vykdyti kitas sutarties sąlygas. Lizingo sutarties 14.1.3 punkte šalys nustatė, kad ieškovas (lizingo davėjas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, jei atsakovas (lizingo gavėjas) ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo pagal sutartį nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų (įskaitant delspinigius ir baudas). Bylos duomenimis, atsakovui daugiau kaip 20 dienų delsiant atsiskaityti pagal lizingo sutartį, ieškovas, vadovaudamasis sutarties 14.1.3 punktu, 2009 m. birželio 2 d. pranešė atsakovui apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2009 m. birželio 9 d., pareikalavo iki nustatytos datos įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus, o iki 2009 m. birželio 23 d. grąžinti lizinguojamąjį turtą ieškovui. Atsakovas 2009 m. birželio 12 d. sumokėjo ieškovui 16 398,27 Lt įsiskolinimą, o 2009 m. birželio 29 d. – 2957,23 Lt delspinigių, baudą ir administracinį mokestį. Atsakovas 2009 m. liepos 3 d. pateikė ieškovui prašymą atnaujinti sutartį, tačiau lizingo sutartis nebuvo atnaujinta. Taigi apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad lizingo sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, buvo tas, kad lizingo gavėjas–atsakovas tris mėnesius nesumokėjo 16 398,27 Lt įmokų pagal lizingo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šis sutarties pažeidimas negali būti laikomas esminiu, teikiančiu lizingo davėjui teisę nutraukti lizingo sutartį. Kasatorius, nesutikdamas su tokia teismo išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad jis lizingo sutartį nutraukė remdamasis ne esminiu sutarties pažeidimu, o šalių lizingo sutartyje nustatytu pagrindu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Taigi pats kasatorius faktiškai pripažįsta, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad tiek lizingo sutarties 14.1.3 punktas, tiek ir vienašališkas kasatoriaus lizingo sutarties nutraukimas prieštarauja CK 6.574 straipsnio imperatyviajam reikalavimui, kad lizingo davėjo vienašališkas lizingo sutarties nutraukimas galimas tik lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas lizingo gavėjo 16 398,27 Lt įmokų pagal lizingo sutartį trijų mėnesių pradelsimas sumokėti negali būti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių subjektams privalomus teisės principus – favor contractus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis), kai lizingo objekto vertė buvo 402 261,97 Lt, o atsakovas ieškovui kartu su palūkanomis nuo 2005 m. iki 2009 m. birželio mėnesio sumokėjo apie 300 000 Lt įmokų, t. y. įvykdė didžiąją dalį sutartinių įsipareigojimų (likutinė turto vertė buvo 99 623,82 Lt). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo veiksmus, kuriais jis stengėsi išsaugoti sutartį – praėjus vos dviem dienoms po sutarties nutraukimo, 2009 m. birželio 12 d. atsakovas padengė visą įsiskolinimą, 2009 m. birželio 29 d. sumokėjo delspinigius, baudą ir administracinį mokestį. Taigi apeliacinės instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad atsakovas stengėsi išsaugoti lizingo sutartį, priešingai nei ieškovas, kuris nesutiko atnaujinti lizingo sutarties, šio teigimu, atsakovui sumokėjus įmokas pagal sutartį ne per savaitę, kaip numatyta sutartyje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokie ieškovo veiksmai patvirtina, jog ieškovas pažeidė ir CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo pareigą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. AB „Citadele“ bankas, bylos Nr. 3K-3-189/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-349/2013; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog lizingo sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies neįvykdymo, kai lizingo gavėjas buvo įvykdęs didžiąją dalį sutartinių įsipareigojimų, o lizingo davėjui pranešus apie sutarties nutraukimą ir pareikalavus sumokėti įsiskolinimą pagal sutartį, nedelsiant pašalino sutarties pažeidimą, siekdamas tęsti lizingo sutartinius santykius, laikytinas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu.

34Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. Minėta, kad CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog dėl lizingo gavėjo padaryto sutarties pažeidimo esminio pobūdžio ir lizingo davėjo pareigos prieš vienašališką sutarties nutraukimą raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma, yra imperatyvioji. Taigi lizingo šalių susitarimas negali prieštarauti nurodytai CK 6.574 straipsnio nuostatai. Šalių sudarytos lizingo sutarties 14.3 punkte nustatyta, kad sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo šalies raštiško (įskaitant pranešimą faksu) pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos, o 14.4 punkte nustatyta, kad jei iki sutarties nutraukimo dienos lizingo gavėjas pašalina sutarties nutraukimo pagrindu buvusį pažeidimą, lizingo davėjui sutikus, sutartis lieka galioti. Kasatoriaus teigimu, lizingo sutarties 14.3, 14.4 punktuose numatyta lizingo davėjo pareiga nustatyti papildomą terminą tam, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, ir kasatorius tokį terminą atsakovui buvo nustatęs, tačiau teisėjų kolegija nurodytą kasatoriaus poziciją laiko nepagrįsta.

35Minėta, kad 2009 m. birželio 2 d. ieškovas pranešė atsakovui apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2009 m. birželio 9 d., ir pareikalavo sumokėti visas pagal lizingo sutartį priklausančias mokėti sumas iki nurodytos datos. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad nei nurodytame pranešime, nei 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. kovo 27 d. priminimuose apie nesumokėtas įmokas nėra užsimenama apie papildomą terminą nurodomoms sumoms sumokėti iki sutarties nutraukimo, kaip to reikalaujama pagal CK 6.574 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, lizingo sutarties 14.4 punkte nustatyta sąlyga neatitinka CK 6.574 straipsnyje nustatytos lizingo davėjo pareigos prieš vienašališką sutarties nutraukimą raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų; tik tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro (jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma padaryti), lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Taigi 2009 m. birželio 2 d. pranešimu ieškovas privalėjo nustatyti atsakovui papildomą protingą terminą sutarties pažeidimui pašalinti – sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki lizingo sutarties nutraukimo, kaip tai imperatyviai reglamentuojama pagal CK 6.574 straipsnį, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė, taigi pažeidė įstatyme imperatyviai nustatytą lizingo sutarties nutraukimo tvarką.

36Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčo sutarties vienašališkas nutraukimas pripažintinas neteisėtu, yra pagrįsta (CK 6.574 straipsnis). Sutarties vienašališką nutraukimą pripažinus neteisėtu, ieškovas netenka teisės į nuostolių atlyginimą, nes šiuos ieškovo nuostolius lėmė jo paties neteisėti veiksmai (CK 6.574 straipsnis, 6.253 straipsnio 5 dalis).

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje sprendžiamas vienašališko lizingo sutarties nutraukimo... 6. Ieškovas UAB „Danske lizingas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo... 7. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 21 d. su atsakovu sudarė finansinio... 8. Atsakovas priešieškiniu prašė ieškovo 2009 m. birželio 2 d. pranešimu... 9. Atsakovas nurodė, kad nuo sutarties pasirašymo 2005 m. lapkričio 21 d. iki... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu tenkino dalį... 12. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis... 13. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo apskaičiavimus turto likutinė vertė... 14. Dėl atsakovo priešieškinio teismas nurodė, kad sutarties nutraukimas... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sutarties nutraukimo, atsižvelgė į... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 19. 1. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas... 20. 2. Dėl papildomo termino sutarties pažeidimams pašalinti. Lizingo sutarties... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos... 22. 1. Dėl formuojamos teismų praktikos. Ieškovas siekia suformuoti tokią... 23. 2. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Lizingo sutarties nutraukimą... 24. 3. Dėl papildomo termino sutarties pažeidimams pašalinti. Atsakovo nuomone,... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus... 28. Dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo... 29. Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme... 30. Sprendžiant, ar sutarties šalis tinkamai įgyvendino savo teisę, visų pirma... 31. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK... 32. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus lizingo sutarties nutraukimą... 33. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad 2005 m.... 34. Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties... 35. Minėta, kad 2009 m. birželio 2 d. ieškovas pranešė atsakovui apie... 36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...