Byla 1-489-932/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei ir Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorams Valdemarui Baranauskui ir Viktorijai Baradinskaitei, kaltinamajam T. J., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Vilmai Gaudutienei, nukentėjusiajam A. V., viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas:

2kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, bylos nagrinėjimo metu prokurorės paprašytu naujai pakeisti kaltinimu – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4T. J. 2018-04-01, apie 17.32 val., ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. V. metu, šiam paprašius išnešti podukros daiktus, galva sudavė nukentėjusiajam A. V. į kaktą, nuo ko pastarajam parkritus ant žemės, jis užsėdo ant A. V. ir kumščiu sudavė nustatytą skaičių smūgių į galvą, po ko, nukentėjusiajam nuėjus iki sustojimo „Žirmūnai“, T. J. pasivijo jį, sakydamas, kad nukentėjusysis atiduotų jo mobiliojo ryšio telefoną ir, nukentėjusiajam norint lipti į autobusą, jis griebė už atlapų ir pargriovė A. V. ant žemės, suduodamas koja (spyrių skaičius nenustatytas) į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio momens srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus apatinės lūpos raudonyje, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis tarpuakyje, viršutinės lūpos raudonyje, II-o apatinio danties iš dešinės visišką netekimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Nukentėjusįjį A. V. pažįsta, yra kartu išgėrinėję pas bendrus pažįstamus, tačiau artimos draugystės nepalaiko. Pastarojo podukrą A. yra matęs keletą kartų, iki įvykio paskutinį kartą matė gal prieš 2 metus. 2018-04-01 buvo Velykos, jis leido laiką namuose su artimaisiais, vartojo alkoholinius gėrimus (juos vartojo ir dieną iki įvykio). Paskambino A. V., kuris buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, keikėsi, sakė, kad jiems reikia rimtai pakalbėti, ėmė grasinti. Nukentėjusysis nurodė, kad pasikalbėti ateis į jo (kaltinamojo) namus (spėja, kad adresą sužinojo iš bendrų pažįstamų). Netrukus po pokalbio išgirdo, kad daužomos kodinės įėjimo durys, o paskui pasigirdo trenksmai į buto duris (greičiausiai į laiptinę pateko atspėjęs kodą), kurias atidarius nukentėjusysis iškart pradėjo žerti priekaištus neva jis (kaltinamasis) turi jo podukros šaliką, įžeidinėjo, siūlė eiti į lauką pasikalbėti. Kaltinamojo teigimu, jis net nesuprato, ko nukentėjusysis iš jo nori. Pats būdamas neblaivus, sutiko su A. V. siūlymu išeiti į lauką išsiaiškinti ir abu besistumdydami išėjo į lauką. Kaltinamojo tvirtinimu, nukentėjusysis buvo tikrai agresyvus, jis pirmas žodžiais užsipuolė, išsakė visokiausius grasinimus, o išėjus į lauką įžeidinėjimų pasipylė dar daugiau. Tuo tarpu jis stengėsi nukentėjusiajam nieko neatsakyti, nereaguoti, tik ironiškai šypsojosi. Lauke nukentėjusysis pirmas sugriebė kaltinamąjį už striukės, po ko abu nugriuvo į gėlių darželiui skirtą vietą šalia įėjimo į laiptinę. Griūnant jis užvirto ant nukentėjusiojo ir, būdamas ant pastarojo, iš galvos sudavė A. V. vieną smūgį į veido sritį (iš galvos trenkė, kadangi jo abi rankas laikė nukentėjusysis), po to, kai atsilaisvino rankos, sudavė jomis dar 3-4 smūgius nukentėjusiajam į tą pačią veido sritį. Po smūgių A. V. ėmė dar stipriau keiktis, grasino, kad užmuš, pats ranka sudavė jam (T. J.) vieną smūgį į veidą ir 2-3 smūgius į krūtinės sritį. Visi nurodyti smūgiai (tiek kaltinamojo suduoti nukentėjusiajam, tiek ir pastarojo kaltinamajam) buvo atlikti abiem gulint ant žemės. Paskui abu atsikėlė ir, kaltinamojo teigimu, jis, nieko nesakydamas, iškart nuėjo namo. Pargrįžęs pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, buvusio striukės kišenėje. Išėjo atgal į lauką, norėdamas pažiūrėti, ar šis neiškrito. Lauke nukentėjusiojo nebebuvo, telefono taip pat nerado. Priėjęs kaimynas A. (pavardės nežino, dabar gyvena užsienyje) pasakė, jog telefoną pasiėmė tas žmogus, su kuriuo jie ką tik mušėsi. Kaimynas nurodė, kur A. V. nuėjo, po ko kaltinamasis nuėjo nurodyta kryptimi (link „Žirmūnų“ stotelės, esančios šalia „Lidl“ parduotuvės), tikėdamasis surasti nukentėjusįjį. Pastarąjį kaip tik pamatė sustojime, šis jau ruošėsi lipti į autobusą. Priėjęs nurodė A. V. grąžinti telefoną, o šis jam atsakė, kad neva jam pačiam (kaltinamajam) bus blogai, jis jį pasodins. Staiga jis pamatė iš nukentėjusiojo kišenės kyšantį savo telefoną, po ko trenkė pastarajam į veido sritį. Po smūgio nukentėjusysis nukrito (autobusas nuvažiavo) ir dar 2-3 kartus įspyrė į galvos sritį (1 spyris) bei krūtinės, pilvo, šonų sritis (likę spyriai). Telefonas iš nukentėjusiojo kišenės iškrito jau po pirmojo smūgio, kaltinamasis nurodė jį pasiėmęs (prieš spirdamas). Įspyręs nukentėjusiajam, nuėjo namo. Sustojime nukentėjusysis jam atgal jokių smūgių nesudavė. Kiek matė vizualiai, tai nukentėjusiajam buvo tik nežymi kraujo dėmė prie lūpų, daugiau jokių sužalojimų nematė. Kaltinamojo manymu, dantį A. V. galėjo išmušti, kai buvo užvirtęs ant jo prie laiptinės ir galva sudavė į veido sritį. Jis pats (kaltinamasis) buvo sužalotas nežymiai (atsirado mėlynės krūtinės, šonkaulių srityje), į medikus dėl to nesikreipė. Po įvykio policijai neskambino, nes buvo neblaivus, jautė padaręs nusikaltimą, be to, norėjo pats paauklėti nukentėjusįjį. Kaltinamasis pažymėjo, kad, sulaukęs agresyvaus nukentėjusiojo skambučio, pastarojo atėjimo į jo namus, agresyvaus elgesio, buvo šoko būsenoje. Būdamas neblaivus, priėmė neteisingą sprendimą ir išėjo su juo aiškintis. Atsakydamas į klausimą, kodėl pirmos apklausos metu nurodė skirtingas aplinkybes, kaltinamasis teigė buvęs dar paveiktas alkoholio, jautė spaudimą iš tyrėjos, be to, ne viską atsiminė. Pakalbėjęs su namiškiais, aplinkybes atsiminė daug geriau (visą įvykį matė mama, kuri buvo atsidariusi langą ir viską stebėjo). Pripažįsta, kad jo veiksmams didelę įtaką turėjo alkoholis, būdamas blaivas, nebūtų mušęsis su nukentėjusiuoju. Tuo metu alkoholis tiesiog sukėlė jam agresiją. Teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai, nukentėjusiojo – iš dalies (sutinka atlyginti turtinę žalą, tačiau reikalaujama neturtinė žala yra per didelė, sutiktų mokėti 200-300 Eur) (b. l. 98-104).

62019-03-05 teisiamojo posėdžio metu, prokurorei pateikus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, apklausus kaltinamąjį T. J. papildomai, pastarasis nurodė jam pareikštą kaltinimą pripažįstantis pilnai, teigė sutinkantis su visomis kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis. Kaltinamojo tvirtinimu, visas konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusysis savo keiksmais ir įžeidimais jį išprovokavo. Supranta, kad pats būdamas neblaivus, į tokį nukentėjusiojo elgesį sureagavo neadekvačiai ir griebėsi smurtinių veiksmų prieš jį. Lauke abu su A. V. susikibo, neneigia, jog fiziniai veiksmai prasidėjo kaltinamojo iniciatyva. Susikibę nukrito į gėlių darželį. Užsėdęs ant nukentėjusiojo, sudavė pastarajam vieną smūgį galva į veido sritį, o po to dar 3-5 smūgius, pataikė taip pat į veidą. Kaltinamasis pažymėjo smūgių neskaičiavęs, jam atrodo, kad buvo 3-5 smūgiai, bet neneigia, kad galėjo būti ir tiek, kiek inkriminuota kaltinime. Taip pat T. J. pasiliko prie pirmame teismo posėdyje duotų parodymų, kad ir nukentėjusysis jam sudavė į veidą (1 smūgį), 2-3 kartus trenkė į krūtinės sritį. Patvirtino, kad vėliau, pasivijęs nukentėjusįjį autobuso stotelėje, pargriovė jį ant žemės ir spyrė, neneigia, kad spyrių galėjo būti 5. Teismui kaltinamasis T. J. tvirtino besigailintis dėl savo veiksmų, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kas liečia civilinius ieškinius, tai Teritorinės ligonių kasos ieškinį, kaip ir nurodė anksčiau pilnai pripažįsta, tik dar nespėjo atlyginti, tą padarys artimiausiu laiku. Su nukentėjusiojo

7A. V. ieškiniu sutinka iš dalies (pripažįsta turtinę žalą, tačiau neturtinę vertina kaip nepagrįstai didelę), įsipareigoja atlyginti tiek, kiek bus konstatuota teismo nuosprendžiu (b. l. 135-139).

8Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. J. buvo apklaustas 2 kartus, apklausų metu kaltu prisipažino iš dalies. 2018-04-02 apklausiamas T. J. parodė 2018-04-01 namuose šventęs šv. Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.00 val. jam paskambino pažįstamas A. ir pakvietė į kiemą pasikalbėti. Išėjęs į kiemą, susitiko su neblaiviu A. (tikslių jo duomenų nežino). Pokalbio metu A. pradėjo priekaištauti dėl kažkokio šaliko, ėmė įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Nesusitvardė ir pradėjo su A. muštis. Muštynių metu jie sudavė vienas kitam smūgius rankomis, po to nugriuvę ant žemės grūmėsi. Pasibaigus konfliktui, T. J. sugrįžo į namus. Pamatęs, kad nebeturi telefono, nuėjo ieškoti A., nes apie tai, kad jis nuo žemės pakėlė grumtynių metu iš jo kišenės iškritusį telefoną, jam pranešė iš matymo pažįstamas kaimynas (jo duomenų nežino). A. sutiko prie autobusų stotelės. Aiškinantis, kur yra jo telefonas, jie apsistumdė ir iš A. kišenės iškrito jo telefonas. Jam pasiėmus telefoną, jie vėl apsistumdė, po to T. J. nuėjo į namus, kur vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Gailisi nesusitvardęs ir panaudojęs fizinį smurtą prieš A. (b. l. 54, 55). 2018-11-22 apklausiamas papildomai T. J. parodė, kad 2018-04-01, jam kartu su tėvais ir drauge švenčiant šv. Velykas (šventė bute, esančiame ( - )), apie 17.00 val., jam telefonu paskambino pažįstamas A., pasakė, jog reikia pasikalbėti. A. agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad jį „užvers“. Jis (T. J.) pasakė „gerai“ ir padėjo ragelį. Po 10-15 minučių išgirdo stiprų beldimą į duris. Išsigandęs dėl savo artimųjų saugumo, išėjo į laiptinę, kurioje stovėjo A., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Kadangi buvo šventės, T. J. nurodė namie taip pat vartojęs alkoholinius gėrimus. A. iš karto pradėjo įžeidinėti kalėjimo žargonu, grasino susidorojimu, žarstėsi nebūtais kaltinimais. Abu išėjo į lauką, kur A. toliau tęsė įžeidinėjimus. T. J. teigimu, jis net nesuprato, dėl ko A. jį kaltino. Abu pradėjo skėsčiotis rankomis, susikibo ir nukrito į žolyną, esantį po jo buto langais (butas pirmajame aukšte). Vienas kitam sudavė smūgius, jis (T. J.) buvo užgriuvęs ant A. iš viršaus ir sudavė daugiau stipresnių smūgių. Supratęs, kad A. apsiramino, atsikėlė ir nuėjo namo. Jo draugė, mama ir mamos sugyventinis viską matė pro langą. Namie pastebėjo, kad neturi savo mobiliojo ryšio telefono, buvusio kelnių kišenėje. Tuomet prie buto lango atėjo iš matymo pažįstamas vyras (jo vardo, pavardės bei kur gyvena nežino), kuris mamai pasakė, kad A. pakėlė nuo žemės jo mobiliojo ryšio telefoną bei pasišalino link stotelės. Tai išgirdęs išbėgo link stotelės ieškoti A., kurį pamatė prie sustojimo „Žirmūnai“, esančio šalia Lidl‘o parduotuvės. Paklausus A., ar šis turi jo telefoną, A. pradėjo rėkti, jį įžeidinėti, pasiuntė „ant trijų raidžių“. Tuo metu pamatė, kad iš A. kišenės kyšo jo mobiliojo ryšio telefonas. Paprašė pastarojo grąžinti telefoną, tačiau šis vėl jį pasiuntė. Supratęs, kad gražiuoju telefono neatgaus, pastūmė A., šis krito ant žemės ir jam krentant iš striukės kišenės iškrito telefonas, kurio ekranas, atsitrenkęs į trinkeles, sudužo. Supykęs vieną kartą koja spyrė A. į korpuso sritį, paėmė savo telefoną ir nuėjo namo. Kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi iš anksto neketino sumušti A. Viskas atsitiko dėl to, kad pastarasis jį be jokio pagrindo įžeidinėjo, reikalavo grąžinti kažkokius dukros daiktus, kurių T. J. tvirtino neturėjęs. Taip pat parodė sustojime A. dar sudavęs smūgį koja, kadangi nesusivaldė dėl paimto telefono (b. l. 57-58).

9Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis A. V. parodė įvykio dieną lankęsis pas vieną pažįstamą, kai šiam paskambino kaltinamasis. Išgirdęs, jog skambina T. J. nukentėjusysis teigė paprašęs pakalbėti su pastaruoju. Paėmęs telefono ragelį, pasakė T. J., kad reikia pasikalbėti dėl podukros daiktų (šaliko ir pirštinių), kuriuos ši seniai (gal prieš 1-1,5 metų) buvo palikusi pas kaltinamąjį. Nukentėjusiojo teigimu, jis norėjo atsiimti podukros daiktus, be to, pakalbėti su T. J. dėl minėtų daiktų, taip pat išsiaiškinti, kodėl šis girdė alkoholiu nepilnametę podukrą, vežiojo ją automobiliu (tai vyko anksčiau, kai šiedu draugavo, buvo kaip ir pora). Anksčiau su kaltinamuoju neturėjo galimybės išsiaiškinti, nes niekaip jo tiesiogiai nesutikdavo. Pokalbis telefonu nebuvo labai draugiškas, bet jiedu ir nesibarė. T. J. pasakė ateiti pašnekėti, jokių keiksmažodžių nevartojo, suprato, jog kaltinamasis švenčia, yra išgėręs. Neturėdamas jokių ketinimų pyktis, nuėjo prie kaltinamojo laiptinės. Netrukus į namo išėjo T. J. ir, nespėjus nieko pakalbėti, iš karto iš galvos trenkė į jo galvos sritį. Po tokio smūgio nukentėjusysis nurodė nugriuvęs į gėlių darželiui skirtą vietą, iškart po pirmame aukšte esančio buto langais. Tada kaltinamasis pasakė, kad jam „bus šakės, užmuš jį“ ir užšoko ant jo, apžergė kojomis ir abiejų rankų kumščiais trenkė į dantų sritį. Trankė pakaitomis keisdamas rankas, tų smūgių buvo ne mažiau kaip 10. Po to staiga atsikėlė ir kaip niekur nieko nuėjo namo. Prieš tai vienu metu priėjo kažkoks kieme šunį vedžiojęs kaimynas ir paklausė, ką kaltinamasis daro, tačiau šis jam atsakė nesikišti. Nukentėjusysis teigė nuo suduotų smūgių jautęsis apsvaigęs, vos atsikėlė nuo žemės. Pats nesudavė nė vieno smūgio kaltinamajam; to net nebūtų galėjęs padaryti, kadangi abi rankos buvo kišenėse (nespėjo jų iš ten ištraukti, prieš kaltinamajam suduodant smūgį galvą). Suduodamas smūgius, kaltinamasis jam išmušė dantį. Po paskutiniojo smūgio, T. J. nulipant nuo jo, dar parodė šiam išmuštą dantį, pasakė, kad už jį teks atsakyti. Lūpos ir visas veidas buvo kruvini, kairė galvos pusė nubrozdinta, išsitraukęs telefoną bandė skambinti 112, bet ryšys nesusijungė, dėl ko nusprendė važiuoti tiesiai į komisariatą. Nuėjo į stotelę ir jau belipant į autobusą atbėgo kaltinamasis, pasakė, kad jis (A. V.) niekur nevažiuos, čiupo už apykaklės ir nubloškė į grindinį. Jam nugriuvus, pasipylė smūgių kruša, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius. Kaltinamasis kažką aiškino dėl telefono, nors jis pastarojo telefono nei matė, nei, juo labiau, ėmė. Jokių besimėtančių telefono detalių nematė, negali atsakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje yra nurodyta priešingai. Gali patikinti, jog telefono tikrai neėmė ir jo net nematė, atsimena, kad kaltinamasis rinkosi kažkokius daiktus, pabirusius iš jo paties kišenės. Paskui jam (A. V.) pavyko pabėgti, po ko jis iškart nuėjo į komisariatą. Kiek matė, to įvykio sustojime niekas nestebėjo, keleivių nebuvo, praeivių taip pat, o autobuso vairuotojas tiesiog nuvažiavo. Dėl to, jog pirmą kartą apklausiamas pas tyrėją, neįvardino, kad smūgiai buvo suduoti būtent į veido/galvos sritį, nenurodė konkretaus jų skaičiaus, tai tiesiog tąkart aplinkybes dėstė bendrai, tyrėja detaliai jo neapklausinėjo. Civilinį ieškinį palaiko. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Iki šiol kartojasi galvos svaigimas, pablogėjo regėjimas, dantis nesutvarkytas iki šiol (tam neturi finansinių galimybių) (b. l. 98-104).

10Ikiteisminiame tyrime apklausiamas pirmą kartą (2018-04-01) nukentėjusysis A. V. parodė 2018-04-01 pas draugą išgėręs tris stiklines alaus. Kadangi buvo netoliese, nusprendė užeiti pas iš matymo pažįstamą, vardu „Staučė“, gyvenantį ( - ). Apie 17.31 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio ( - ) paskambino „S.“ į jo mobiliojo ryšio telefono numerį ( - ) ir pasakė norintis su juo pasikalbėti. Susitarė susitikti prie „S.“ namo laiptinės. Pastarąjį pažįsta, kadangi turi bendrų draugų, retkarčiais pažaisdavo krepšinį. „S.“ vardo ir pavardės nežino, žino tik tai, jog šis yra krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ fanas. Prieš daugiau nei 2 metus „S.“ draugavo su jo nepilnamete podukra. Nuo to laiko pas „S.“ buvo likę podukros daiktai (šalikas ir kepurė). Apie 17.35 val. susitiko su „S.“ prie ( - ) laiptinės. Matė, kad pro „S.“ buto langą į juos žiūrėjo moteris ir vyras. Nespėjo „S.“ nieko pasakyti, kai išėjęs pastarasis pradėjo mosikuoti rankomis, kėlė konfliktą, apie podukros daiktus nespėjo net užsiminti. Pasakė „S.“, kad šis yra velnias, nes su juo net nebendrauja normaliai, o tada „S.“ galva trenkė jam vieną kartą į veidą. Nuo smūgio jis (A. V.) pargriuvo į darželį, tuomet „S.“ iškart užšoko ant jo gulinčio ir pradėjo rankomis mušti į įvairias kūno vietas. Jis bandė ištrūkti, muistėsi ir gynėsi, tačiau „S.“ vis tiek toliau jo nepaleido ir mušė į įvairias kūno vietas. Grumtynės truko neilgai. Kai „S.“ pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, jis atsistojo ir pabėgo. Bėgdamas juto, kad burnoje yra išmuštas dantis, kuris buvo iškritęs (tą dantį jis išsiėmė iš burnos bei įsidėjo į kišenę). Ar išmuštas tik vienas dantis, tuo metu negalėjo pasakyti, nes skaudėjo visą burną, visus dantis, buvo prakirstos abi lūpos. Eidamas jautė, kad skauda visą kūną, labai skaudėjo galvą ir veidą, kur teko daugiausia smūgių. Nuėjo iki viešojo transporto stotelės „Žirmūnai“ (šalia Lidl‘o parduotuvės) ir laukė autobuso, kad galėtų nuvykti į 1 policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Atvyko autobusas, juo ketino vykti į policijos komisariatą. Kai jau ruošėsi lipti į autobusą, pajuto, kaip iš nugaros prie jo pribėgo „S.“, sugriebė rankomis už kaklo ir permetė per save. Autobuso vairuotojas, pamatęs, kad vyksta konfliktas, uždarė duris ir išvažiavo. „S.“ tuo metu vėl pradėjo jį mušti rankomis ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, bandė jį užgriūti, tačiau jam pavyko to išvengti. Atsistojęs pamatė, kad šalia „S.“ mėtosi juodos spalvos mobiliojo ryšio telefono detalės; kieno telefono detalės tai buvo, negali pasakyti, nekreipė dėmesio, nes norėjo kuo greičiau pabėgti. Atsistojęs skubiai perbėgo gatvę. Būdamas kitoje gatvės pusėje, „S.“ dar garsiai jį įžeidinėjo ir grasino, tačiau jis (A. V.) jau nebereagavo į jo žodžius, nes buvo apsvaigęs nuo smūgių. „S.“ šaukė, kad apkaltins jį telefono vagyste, nors jis jokio „S.“ telefono neėmė. Kita kelio puse pradėjo eiti iki 1 policijos komisariato, vis žiūrėjo, kad tik jo nesivytų „Staučė“. Komisariate pranešė apie įvykį, nuvykęs su pareigūnais nurodė, kur gyvena „S.“, kurį pareigūnai neužilgo sulaikė. Iki to įvykio su „Stauče“ sutarė neblogai, konfliktų nebuvo kilę (b. l. 14). 2018-06-21 apklausos metu nukentėjusysis A. V. parodė, jog 2018-04-01 susitikus su T. ir paprašius, kad šis atneštų podukros daiktus, pastarasis iš karto galva trenkė jam į kaktą. Nuo šio smūgio jis (A. V.) išsyk nukrito į gėlių darželį, esantį prie laiptinės po pirmojo aukšto langu. Bandė keltis, tačiau T. prišoko prie jo, neleido keltis, užsėdo ant viršaus ir pasakė: „va, dabar tau bus“. Tada T. kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į galvą, dantis. T. prakirto jam lūpas, išmušė apatinį dantį, nuskėlė apatinį krūminį dantį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Po to T. atsikėlė nuo jo. Kai A. V. nuėjo prie stotelės, iš nugaros atbėgo T., šaukdamas atiduoti telefoną. Jis pasakė telefono neturintis, kadangi iš tikrųjų jo nebuvo paėmęs. Jau norėjo lipti į autobusą, tačiau iš nugaros pusės T. jį griebė už pakarpos ir pargriovė ant žemės. Krisdamas susitrenkė į šaligatvį galvą. Gulintį jį T. spardė kojomis, spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas. Po to T. bandė užgriūti ant jo, tačiau jam (nukentėjusiajam) pavyko to išvengti. Tada ant žemės pabiro telefono detalės, T. atsitraukė nuo jo, pradėjo rinkti detales ir tuo metu jam pavyko nuo T. pabėgti. Negali tvirtai teigti, bet, nukentėjusiojo manymu, tikriausiai telefonas iškrito iš T. kišenės. Perbėgo į kitą gatvės pusę ir nuėjo į policijos komisariatą. Sumušimo metu patyrė fizinį skausmą. Jam buvo sumušta galva, išmuštas dantis, dar vienas dantis nuskeltas. Iki šiol jaučia sumušimo pasekmes, lankosi pas neurologą, po įvykio akyse pasidaro tamsu, pablogėjo regėjimas, nors iki sumušimo to niekada nebuvo. Taikytis nenori (b. l. 15).

11Teisme apklausta kaip liudytoja E. J. (kaltinamojo motina) parodė, kad įvykio dieną buvo Velykos, į svečius atvažiavo sūnus T. su mergina. Besėdint prie stalo, sūnui kažkas vis skambino telefonu, po kurio pasigirdo beldimas į duris. Sūnui atidarius duris, už jų stovėjo nukentėjusysis (liudytoja jį žinojo iš bendrų pažįstamų, anksčiau pastarasis niekada nėra lankęsis pas ją namuose), jis buvo neblaivus (matė, jog svirduliavo), kažką burbuliavo (žodžių turinio negali atkartoti). T. apsirengė ir išėjo, sakė, kad tuoj sugrįš. Pasak liudytojos, tuomet ji po kelių minučių pažiūrėjo per atidarytą langą (1 aukšto) ir pamatė, kad T. su nukentėjusiuoju prie laiptinės stumdosi, tada jiedu nugriuvo ant žemės. T. užkrito ant nukentėjusiojo, abu koliojosi, sūnus sudavė nukentėjusiajam porą smūgių. Kur pataikė, tiksliai negali pasakyti, atrodo, į veido sritį. Taip pat matė, kad ir nukentėjusysis trenkė jos sūnui (gal vieną kartą, pataikė irgi į veidą). Liudytojos teigimu, iki abiem nugriūnant ant žemės jokių smūgių nebuvo, bent jau ji nematė. Viskas baigėsi tuo, kad ji išlindusi pro atidarytą langą ėmė šaukti, kad vyrai baigtų, po ko abu atsikėlė. Netrukus T. pargrįžo namo, jis buvo išsipurvinęs. Nusirengęs striukę, pamatė, kad nebėra telefono. Tuomet greitai išlėkė į lauką, kur kieme buvęs kaimynų sūnus (pastarasis tame name negyvena, žino tik jo vardą) pasakė, kad telefoną paėmė nukentėjusysis ir nubėgo į Žirmūnų pusę, link Lidl‘o parduotuvės. Tai išgirdęs, T. taip pat nubėgo į tą pusę. Namo sugrįžo su telefonu, pasakojo, kad pagavo nukentėjusįjį prie stotelės, kur atėmė iš pastarojo savo telefoną. Kaip tiksliai T. atsiėmė telefoną, liudytoja teigė nežinanti. Atsimena tik tai, kad telefono ekranas buvo įskilęs, ko anksčiau nebuvo. Liudytoja E. J. taip pat nurodė, kad įvykio dieną jos sūnus buvo pavartojęs alkoholio, po incidento su nukentėjusiuoju ji ant sūnaus kūno sužalojimų nematė

12Atsakydama į klausimus dėl pareikšto prašymo būti laiduoja, E. J. parodė pasižadanti atsakingai prižiūrėti sūnų, kalbėtis su juo, padėti, daryti jam teigiamą įtaką. Sūnus yra neteistas, nori kurti šeimą, paskutiniu metu atsikraustė pas ją gyventi, dėl ko galės su juo dar daugiau bendrauti (b. l. 113-116).

13Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje

14Nr. G 1073/2018 (01) konstatuota, kad: 1) A. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos raudonyje, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis tarpuakyje, viršutinės lūpos raudonyje, II-o apatinio danties iš dešinės visiškas netekimas; 2) sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais); 3) sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros; 4) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5) vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro darbingumo netekimas (sužalojimų pasekmės) gali būti vertinami mažiausiai 4 mėnesiai po įvykio, pilnai užbaigus gydymą, tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus nedidelis ir neturės įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (b. l. 34-35).

15Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti šie civiliniai ieškiniai:

16civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-09-11 pateikė 117,64 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 38, 39, 40, 42, 43, 44).

17nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. 2018-11-26 pateikė civilinį ieškinį dėl 1 355 Eur dydžio turtinės ir 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis taip pat prašė atlyginti 200 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. (b. l. 18-22, 23, 24, 25, 26-27, 28, 29, 30, 31, 32). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

18Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, turi pagrindą daryti T. J. apkaltinančias išvadas.

19Pažymėtina, kad nagrinėjama byla teismui perduota kaltinant T. J. pagal BK 284 straipsnį. Teisminio nagrinėjimo metu, po to, kai buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, taip pat liudytoja E. J. (apklausta ir kaip asmuo prašantis būti laiduotoju), prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą. Tokiu būdu pagal naujai pateiktą kaltinimą T. J. inkriminuotas jau nebe viešosios tvarkos pažeidimas, o nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. V. (b. l. 129).

20Kaltinamasis T. J. savo kaltę iš esmės pripažino, neneigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau akcentavo, jog tokius jo veiksmus išprovokavo pats A. V. T. J. teigimu, nukentėjusysis jau paskambinęs telefonu jam grasino (keikė necenzūriniais žodžiais, visaip įžeidinėjo, grasino susidoroti), neužilgo atėjęs į namus ėmė daužyti įėjimo, paskui buto duris. Išėjęs į lauką išsiaiškinti su nukentėjusiuoju, kaltinamasis teigė nesusivaldęs ir trenkęs A. V., po ko abu nugriuvo į gėlių darželiui skirtą vietą (prie laiptinės). Būdamas ant nukentėjusiojo, trenkė šiam galva į veidą, po ko A. V. tik dar labiau ėmė keiktis ir grasinti, dėl ko sudavė ranka dar 3-5 smūgius nukentėjusiajam į veido sritį. Dėl tikslaus smūgių skaičiaus kaltinamasis T. J. nebuvo įsitikinęs, teigė, jog jam atrodo smūgių buvus ne daugiau kaip 5, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad įvykio metu buvo neblaivus, smūgių neskaičiavo, dėl ko neatmetė galimybės, jog galėjo būti suduota ir 10 smūgių (b. l. 98-103, 135-139). Analogiškai neneigė ir inkriminuotų 5 smūgių, suduotų vėlesnėje konflikto eigoje (viešojo transporto stotelėje), skaičiaus, nors, kiek pačiam atrodo, pasivijęs A. V., stotelėje sudavė smūgį į veidą, taip pargriaudamas nukentėjusįjį ant žemės, po ko šiam dar 2-3 kartus spyrė (į galvos krūtinės, pilvo šono sritis). Kaltinamojo T. J. parodymai (b. l. 98-104), ypač duoti po to, kai buvo pateiktas kaltinimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei po to, kai prokurorė paprašė pakeisti kaltinimą, leidžia laikyti, kad pastarasis kaltinimą iš esmės pripažįsta. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir nukentėjusiojo A. V. parodymai. Šių parodymų teismas iš naujo neatkartos, jie išsamiai užfiksuoti tiek teisiamojo posėdžio (b. l. 98-104), tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose (b. l. 14, 15). Pažymėtina tik tiek, jog apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad pareiškus priekaištus dėl praeityje buvusio T. J. elgesio su

21A. V. podukra, pareikalavus grąžinti pastarosios daiktus, T. J. nieko nelaukdamas griebėsi fizinių smurtinių veiksmų, galva suduodamas nukentėjusiajam į kaktos sritį ir taip jį pargriaudamas, po to kumščiu sudavė dar eilę smūgių. Analogiškai smurtinius veiksmus tęsė ir stotelėje, kurioje pribėgęs čiupo už drabužių ir pargriovė, po ko ne mažiau nei 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas (b. l. 14, 15, 98-104). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, jų lokalizacija, nustatyta, kad sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros (apžiūra atlikta 2018-04-03), sužalojimais buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34-35). Tokiu būdu laikytina esant įrodyta, jog kaltinamasis T. J. sužalojo nukentėjusįjį A. V.. Kas liečia kaltinime inkriminuotą smūgių skaičių, teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis nei pranešime BPC (b. l. 3), nei pareiškime, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4), galiausiai apklausiamas pas tyrėją, konkrečiai neįvardino, kiek tiksliai smūgių sudavė T. J. po to, kai po pastarojo smūgio į veidą pargriuvo į gėlių darželį (teigė, jog rankomis bei kojomis buvo mušamas/spardomas į įvairias kūno vietas), vėliau stotelėje kaltinamasis, pribėgęs iš už nugaros, permetė per save bei ėmė mušti rankomis ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, bandė užgriūti, tačiau jam pavyko to išvengti (b. l. 14). Taigi, kaip matyti, iškart po įvykio nukentėjusysis suduotų smūgių skaičiaus nedetalizavo ir bendrai aiškino buvęs mušamas ir spardomas į įvairias kūno vietas. Tuo tarpu papildomoje nukentėjusiojo apklausoje, atliktoje praėjus beveik 3 mėnesiams nuo įvykio, A. V. buvo gerokai konkretesnis ir teigė, kad T. J. be smūgio į kaktą prie laiptinės jam dar sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą ir dantis, viešojo transporto stotelėje – ne mažiau kaip 5 kartus į galvą (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, jog tikslus smūgių skaičius buvo įvardintas ne iškart, o ženkliai vėliau, pats kaltinamasis didesnę proceso dalį nurodė buvus gerokai mažiau suduotų smūgių ir su kaltinimo dalimi dėl smūgių skaičiaus sutiko įrodymų tyrimui einant į pabaigą, kaip galima numatyti, siekdamas išpildyti BK 40 straipsnyje numatytą sąlygą dėl kaltės pripažinimo (be to, net ir tokiu atveju neatsiminė sudavęs tiek smūgių, tik nebeatmetė tokios galimybės), kas būtina sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius yra teisingas, o T. J., pargriovęs nukentėjusįjį, sudavė ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu, o vėliau (stotelėje) – dar ne mažiau kaip penkis kartus. Tai, kad buvo suduoti ne pavieniai, o pasikartojantys smūgiai bei įspyrimai, savaime nereiškia išvados, kad suduota būtent kaltinime nurodytas smūgių skaičius. Sunkiai tikėtina, jog mušamas bei spardomas nukentėjusysis tuo pačiu metu skaičiavo smūgius, o, žinodamas, kad jam nugriuvus buvo suduota ne mažiau kaip 15 smūgių (ne mažiau 10 smūgių kumščiu ir ne mažiau 5 kojomis), tokio skaičiaus niekam nenurodė iki buvo apklaustas papildomai (b. l. 15). Dėl nurodytų priežasčių teismas tikslina kaltinimą, nenurodant tikslaus suduotų smūgių bei spyrių skaičiaus.

22Teismo vertinimu, kaltinamojo T. J. veiksmai pakeistu kaltinimu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad jie įvykdyti viešoje vietoje, savaime nereiškia, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, būtent kurios padarymu iš pradžių buvo kaltinamas T. J.. Fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį A. V. nesukėlė papildomų padarinių – realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Nustatyta, kad T. J. Ir A. V. buvo pažįstami, įvykio dieną nukentėjusysis atėjo pas kaltinamąjį išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jo (A. V.) podukra bei jos daiktais, dėl ko kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis griebėsi smurtinių veiksmų prieš A. V. bei taip jį nežymiai sužalojo. T. J. kaltė įrodyta, nusikalstama veika baigta, veiksmų kvalifikacija teisinga. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

23Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti kaltinamojo T. J. ir jo motinos E. J. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant E. J. (b. l. 109, 110).

24Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

25Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis T. J. anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 72), kas reiškia esant išpildytą pirmąją laidavimo institutui būtiną sąlygą. Vis dėlto dėl antrosios ir trečiosios, taip pat dėl ketvirtosios sąlygos (tiksliau dėl jos dalies, kiek tai susiję su perspektyva atlyginti žalą) tokių kategoriškų išvadų daryti negalima. Analizuojant įstatyme įtvirtintos sąvokos „visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“ turinį, būtina pažymėti, jog laidavimo institute prisipažinimas turi būti besąlyginis, o gailėjimasis nuoširdus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., nutartis Nr. 2K-84-210). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką ir pan. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo parodymų turinys vargiai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis T. J. besąlygiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Iš pastarojo parodymų matyti, jog didesnę proceso dalį kaltinamasis išreiškė tik dalinį kaltės pripažinimą, o pilno prisipažinimo pozicija iš esmės atsirado tik po to, kai buvo pateikti prašymai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Net ir nurodęs, jog kaltu prisipažįsta pilnai, kaltinamasis dalį kaltės stengėsi perkelti nukentėjusiajam, pabrėždamas, jog buvo pastarojo išprovokuotas, jam pačiam buvo suduoti smūgiai (padarytos kraujosruvos krūtinės ir šonkaulių srityse, kas objektyviai nėra nustatyta). Tvirtindamas esą dėl savo elgesio gailisi, kaltinamasis nė karto neatsiprašė nukentėjusiojo ir vis stengėsi pabrėžti, kad šis nebūtais kaltinimais ir įžeidinėjimas ir privedė jį (T. J.) prie tokių smurtinių veiksmų. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo besąlygiškai teigti, jog kaltinamasis visiškai prisipažino nusikaltęs ir gailisi dėl to.

26Taip pat konstatuotina, kad T. J. neatitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos - bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Šioje byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai, kurių nė vieno kaltinamasis iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo) nebuvo nei atlyginęs, nei susitaręs dėl jų atlyginimo. Kaip galima suprasti, kaltinamasis per savo gynėją bandė tartis su nukentėjusiuoju, tačiau šis buvo kategoriškas ir prašė atlyginti būtent tokio dydžio žalą, kokia nurodyta civiliniame ieškinyje. Kaltinamasis su dalimi ieškinio nesutinka, mano, jog neturtinė žala galėtų siekti ne daugiau nei 300 Eur, tuo tarpu jo gynėja baigiamųjų kalbų metu išreiškė apskritai dvejopą poziciją – prašė nukentėjusiojo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kita vertus, aiškino esą ginamasis yra pasiruošęs žalą atlyginti. Taigi iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą, žalos atlyginimo klausimas taip ir liko neišspręstas, joks susitarimas nesudarytas. Analogiškai iki baigiant nagrinėti bylą teisme nebuvo atlygintas ir nepalyginamai mažesnis kito civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – civilinis ieškinys. Šiuo atveju kaltinamasis teisinosi pamiršimu padengti ieškinį, taip pat kaip kitą priežastį įvardino nepakankamą informavimą, kad jis turi galimybę ieškinį atlyginti dar iki teismui išnagrinėjant bylą (b. l. 135-139. Teismas tokius teiginius vertina kaip bandymą pateisinti savo pakankamai atsainų požiūrį į nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad T. J. susipažino su bylos medžiaga (b. l. 77), o tuo pačiu ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, jį pagrindžiančiu išrašu iš gydymo paslaugų apskaitos (b. l. 39, 40), be to, 2019-02-07 posėdyje kaltinamajam buvo išaiškintos BK 40 straipsnio taikymui reikalingos sąlygos. Teismui pabaigus nagrinėti bylą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą, likus 2 dienoms iki nuosprendžio skelbimo, teisme buvo gautas T. J. el. laiškas, kuriuo pastarasis atsiuntė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad 2019-03-12 buvo padengtas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 141-142). Teismas, be abejonės, teigiamai vertina tai, jog kaltinamasis atlygino civilinio ieškovo patirtas išlaidas už nukentėjusiojo gydymą, tačiau tai visgi nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra išpildyta baudžiamojo įstatymo sąlyga dėl visiško ar dalinio žalos atlyginimo, kas būtina taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad nusikaltimu padarytos bendros žalos (abiejų civilinių ieškovų) atlyginta dalis yra palyginti nedidelė, vienas iš ieškinių, kaip minėta, visiškai neatlygintas. Kaltinamojo teiginiai esą nukentėjusiajam A. V. padaryta žala bus padengta ir vykdoma taip, kaip nustatys bei įpareigos teismas, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kadangi žalos atlyginimo klausimai arba susitarimai dėl žalos atlyginimo privalėjo turėjo būti išspręsti dar iki pateikiant prašymus dėl laidavimo instituto taikymo arba bent jau iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Galiausiai nėra pilnai aišku ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos dalies, reikalaujančios esant pagrindą manyti, jog kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Atsižvelgiant į T. J. parodymus, kuriuose jis nesutiko su nukentėjusiojo reikalaujama neturtine žala, gynėjos prašymą kaip nepagrįstą atmesti civilinį ieškinį, gana sudėtinga spręsti, kiek geranoriškai kaltinamasis yra nusiteikęs atlyginti žalą.

27Taigi anksčiau išdėstyti motyvai rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos, neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konkrečių sąlygų visuma, dėl ko atitinkamai nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl nurodytų priežasčių plačiau neanalizuotinas E. J. tinkamumo klausimas, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

28Dėl bausmės

29Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo eigoje ir pareiškė kaltę pripažįstantis pilnai bei nurodė dėl savo veiksmų besigailintis, tačiau tą padarė ne iš karto. Kaltės prisipažinimas atsirado tik po to, kai buvo pateikti prašymai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir būtent ši aplinkybė, teismo vertinimu, labiausiai ir nulėmė kaltinamojo pozicijos pakitimą, o ne atspindi tikrąjį pastarojo požiūrį į padarytą veiką, tos veikos įvertinimą, veiksnius, nulėmusius kaltės pripažinimą. Kaltinamasis, pripažindamas savo veiksmus, visgi nemaža dalimi kaltino patį nukentėjusįjį, jo nė sykio neatsiprašė, tokia kaltinamojo elgsena neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinio esmės.

30Nors kaltinamasis T. J. teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą ir pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje atsispindi duomenys apie Vilniaus teritorinės ligonių kasos padengtą civilinį ieškinį, teismas nelaiko esant pagrindą nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tuomet, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – turėtų nekelti abejonių dėl savo nuoširdumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad T. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį padengė tuomet, kai teismas jau baigė bylos nagrinėjimą ir išėjo priimti procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam buvo žinomas tiek nurodytas ieškinys, tiek pareiga jį atlyginti esant prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus tai, jog baigiamųjų kalbų metu prokurorė savo poziciją netaikyti laidavimo instituto grindė būtent tuo, kad nėra atlygintas nė vienas ieškinys, galima manyti, jog būtent noras sulaukti kuo palankesnės baudžiamojo proceso baigties nulėmė kaltinamojo apsisprendimą padengti žalą bent jau minimam civiliniam ieškovui. Visgi ir nedarant konkrečių išvadų dėl priežasčių, nulėmusių kaltinamojo veiksmus, kuriais šis atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas, matyti, kad nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, kuri sukelta dviem civiliniams ieškovams, atlyginta dalis yra pakankamai nedidelė. Nukentėjusiojo

31A. V. ieškinys, kurio reikalavimai yra nepalyginamai didesni, yra neatlygintas, kas reiškia, jog dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

32Kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

33Teismas, skirdamas T. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog T. J., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, jog T. J. praeityje neteistas (b. l. 72), administracine tvarka baustas, yra įvykdęs nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, girtas pasirodęs viešose vietose, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą (b. l. 70-71), nevedęs, nuo 2019-01-16 dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 111, 133), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar įrašymą į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę valstybinis kaltintojas nepateikė.

34Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam T. J. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą galimam skirti vidurkiui. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai - per 9 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, neskirtini, kadangi kaltinamasis yra dirbantis, dėl ko būtų pernelyg sudėtinga vykdyti tokią bausmę.

35Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas T. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-04-01, 18.15 val., iki 2018-04-03, 13.00 val. (b. l. 76, 82), t. y. 2 paros. Dėl civilinio ieškinio

36Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

37Nukentėjusysis A. V. civiliniu prašo turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 18-22, 23-28). Turtinė žala yra įvertinta 1 355 Eur suma, ji grindžiama išlaidomis, būtinomis padengti išmuštą dantį. Nukentėjusysis nurodo pagal VšĮ Antakalnio poliklinikos siuntimą lankęsis pas specialistus konsultacijoms, siekiant įvertinti danties protezavimo galimybes. Odontologijos klinikos „Denticija“ konsultacija kainavo 22 Eur (turėtos išlaidos), dar 1 333 Eur tektų sumokėti atstatant išmuštą dantį, ką patvirtina darbų planas (būsimos išlaidos). Kaltinamasis T. J. su tokiais reikalavimas sutiko, turtinę žalą pripažino, nors jo gynėja išreiškė kitokią poziciją, t. y. prašė ieškinio netenkinti, pabrėžė, jog nukentėjusysis prašomų atlyginti išlaidų dar nepatyrė, gydymas, kuris, beje pasirinktas brangiausias, net nepradėtas (b. l. 135-139).

38Sprendžiant klausimą dėl tikslingumo atlyginti būsimas išlaidas, pažymėtina, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma ne tik už jau padarytą žalą, tačiau ir už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Nagrinėjamu atveju būsimos išlaidos yra susijusios su danties atstatymu, vykdant standartinę implantaciją. Šiuo atveju byloje yra objektyvūs duomenys, kad kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. V. buvo išmuštas II apatinis dantis iš dešinės.

39Taigi nukentėjusiajam žala jau yra padaryta. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis iki šiol danties neatstatė, nereiškia, kad jis neturi teisės reikalauti išlaidų, kurių prireiks apmokėti implantacijos procedūrą, atlyginimo. Apklausiamas teisme A. V. kaip tik ir pabrėžė, kad danties atstatymo nepradėjo, kadangi tam neturi finansinių galimybių. Nukentėjusiojo prašoma atlyginti turtinė žala abejonių nekelia – kaltinamojo nusikalstami veiksmai įrodyti, danties netekimas konstatuotas, išlaidos pagrįstos konkrečiais dokumentais, dėl ko yra pilnas pagrindas tenkinti nukentėjusiojo reikalavimą ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam visą prašomą turtinę žalą.

40Kaip minėta anksčiau, civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo ir neturtinės žalos, kurią vertina 1 000 Eur suma, atlyginimo. Toks reikalavimas motyvuojamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, šoką, stresą, išgąstį bei pažeminimą, buvo priverstas lankytis pas gydytojus, daug nepatogumų sukelia prarastas dantis, dėl ko A. V. tikina negalintis jaustis komfortiškai bendraudama su kitais žmonėmis, be to, ir ateityje dar teks lankytis pas gydytojus tam, kad būtų atstatytas prarastas dantis, reiks iškęsti gydymą (b. l. 18-22). Apklausiamas teisme A. V. pažymėjo, kad jam pablogėjo regėjimas, kas galimai atsitiko būtent dėl įvykio (b. l. 98-104).

41Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, paminėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

42Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, turėjo nepatogumų, galiausiai jam skaudėjo. Be to, suprantama, kad dėl išmušto danties, kuris iki šiol neatstatytas, asmuo negali jaustis komfortiškai, ypač būdamas viešumoje, bendraudamas su kitais asmenimis. Nustatydamas priteistinos analizuojamo pobūdžio žalos dydį, teismas visgi negali neatsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiškinių, išskyrus prarastą dantį, nekonstatuota. Nors teisme nukentėjusysis bandė teigti, kad dėl įvykio kilo regėjimo problemos, šiai dienai A. V. esą mato prasčiau, be to, kartojasi galvos svaigimai, visgi tokių sveikatos sutrikimų teismas neturi pagrindo sieti su beveik prieš metus buvusia nusikalstama veika. Pats nukentėjusysis nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nukentėjusiajam yra konstatuoti nurodyti sveikatos sutrikimai bei, kas ypač svarbu, būtų galima daryti bent kokias sąsajas, kad tie sutrikimai yra susiję su T. J. smurtiniais veiksmais. Kita vertus, tikslinga pažymėti, kad ir paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo pilnai apdairus. Pastarasis, būdamas išgėręs, Velykų dieną nusprendė vykti pas kaltinamąjį, kuris, kaip pats suprato buvo neblaivus, jau pats pokalbis telefonu rodė, kad bendros kalbos greičiausiai nepavyks rasti (nukentėjusiojo žodžiais, pokalbis telefonu nebuvo draugiškas). Nepaisydamas to, nukentėjusysis nuėjo pas kaltinamąjį aiškintis aplinkybes, kurios tuo metu tikrai nebuvo tokios aktualios. Anot nukentėjusiojo, jis norėjo pakalbėti dėl pas kaltinamąjį paliktų podukros daiktų (šaliko bei pirštinių) bei esą netinkamo kaltinamojo elgesio su jo podukra, kas buvo prieš 1-1,5 metų. Akivaizdu, kad nebuvo jokio reikalo, esant tiek vienam, tiek kitam išgėrus, suvokiant, jog kaltinamasis nėra nusiteikęs draugiškam pokalbiui, vykti pas T. J. aiškintis. Suprantama, kad tai nesuteikė teisės kaltinamajam griebtis smurtinių veiksmų, juo labiau, kad šis apskritai galėjo likti bute ir nieko su nukentėjusiuoju nesiaiškinti, tačiau ir nukentėjusysis turėjo ženkliai atsakingiau įvertinti situaciją. Be kita ko, atsižvelgtina ir į kaltinamojo T. J. finansinę padėtį, pastarojo gaunamą atlyginimą (b. l. 134). Dėl išdėstytų argumentų ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam

43530 Eur sumą.

44Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, prašydama atlyginti 117,64 Eur dydžio išlaidas, patirtas teikiant nukentėjusiajam A. V. medicinines paslaugas (t. 1, b. l. 39, 40). Atsižvelgiant į tai, kad šis ieškinys baigus teisminį bylos nagrinėjimą buvo pilnai padengtas (2019-03-12 pavedimu) (b. l. 14244), procesas dėl minimo civilinio ieškinio nutrauktinas. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

45Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. kartu su ieškiniu pateikė ir prašymą priteisti iš kaltinamojo T. J. 200 Eur dydžio išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti. Tokiam prašymui pagrįsti pridėta teisinių paslaugų sutarties kopija, PVM sąskaita-faktūra už suteiktas teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas (b. l. 29-31). Teismo vertinimu, prašomas atlyginti išlaidų, kurios pagrįstos atitinkamais dokumentais, dydis laikytinas protingu, atitinka teiktų paslaugų apimtį (už civilinio ieškinio parengimą), dėl ko pilnai priteistinas iš kaltinamojo. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

46T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51, 59-60), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

47Daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,

49298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

501 dalimi,

Nutarė

51T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, įpareigoti T. J. per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

53Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-01, 18.15 val., iki 2018-04-03, 13.00 val. (iš viso 2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

55Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. 1 355 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis) eurus turtinei ir 530 (penkis šimtus trisdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

56Priteisti iš T. J. nukentėjusiajam A. V. 200 (du šimtus) eurų atstovavimo išlaidoms apmokėti.

57Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto 117,64 (vieno šimto septyniolikos eurų šešiasdešimt keturių euro centus) civilinio ieškinio nutraukti.

58Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

59Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

60Išaiškinti T. J., kad:

611. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

621) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

632) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

643) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

65Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

66Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).

67Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. T. J. 2018-04-01, apie 17.32 val., ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 5. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino iš... 6. 2019-03-05 teisiamojo posėdžio metu, prokurorei pateikus prašymą dėl... 7. A. V. ieškiniu sutinka iš dalies (pripažįsta turtinę žalą, tačiau... 8. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. J. buvo apklaustas 2 kartus, apklausų... 9. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis A. V. parodė įvykio... 10. Ikiteisminiame tyrime apklausiamas pirmą kartą (2018-04-01) nukentėjusysis... 11. Teisme apklausta kaip liudytoja E. J. (kaltinamojo motina) parodė, kad įvykio... 12. Atsakydama į klausimus dėl pareikšto prašymo būti laiduoja, E. J. parodė... 13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje ... 14. Nr. G 1073/2018 (01) konstatuota, kad: 1) A. V. padarytos poodinės... 15. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti šie civiliniai ieškiniai:... 16. civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-09-11 pateikė... 17. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. 2018-11-26 pateikė civilinį... 18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 19. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla teismui perduota kaltinant T. J. pagal BK... 20. Kaltinamasis T. J. savo kaltę iš esmės pripažino, neneigė smurtavęs... 21. A. V. podukra, pareikalavus grąžinti pastarosios daiktus, T. J. nieko... 22. Teismo vertinimu, kaltinamojo T. J. veiksmai pakeistu kaltinimu teisingai... 23. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti kaltinamojo T. J. ir jo motinos E. J.... 24. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis T. J. anksčiau... 26. Taip pat konstatuotina, kad T. J. neatitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3... 27. Taigi anksčiau išdėstyti motyvai rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje... 28. Dėl bausmės... 29. Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors... 30. Nors kaltinamasis T. J. teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti... 31. A. V. ieškinys, kurio reikalavimai yra nepalyginamai didesni, yra... 32. Kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė... 33. Teismas, skirdamas T. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 34. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų... 35. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką... 36. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 37. Nukentėjusysis A. V. civiliniu prašo turtinės bei neturtinės žalos... 38. Sprendžiant klausimą dėl tikslingumo atlyginti būsimas išlaidas,... 39. Taigi nukentėjusiajam žala jau yra padaryta. Ta aplinkybė, kad... 40. Kaip minėta anksčiau, civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo ir... 41. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, paminėtina, jog... 42. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų... 43. 530 Eur sumą.... 44. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi ir Vilniaus... 45. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. kartu su ieškiniu pateikė ir... 46. T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 47. Daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 49. 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1... 50. 1 dalimi,... 51. T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies... 53. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies,... 55. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš... 56. Priteisti iš T. J. nukentėjusiajam A. V. 200 (du šimtus) eurų atstovavimo... 57. Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto 117,64 (vieno... 58. Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 59. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 60. Išaiškinti T. J., kad:... 61. 1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:... 62. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;... 63. 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 64. 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 65. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės... 66. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje –... 67. Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt....