Byla 3K-3-438-706/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos regreso tvarka atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusią žalą atlyginusio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyriaus) reikalavimo priteisti žalai atlyginti išmokėtas lėšas iš žalą padariusio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

6Žala atsirado dėl 2007 m. liepos 26 d. kelių Alytus–Simnas–Kalvarija ir Alytus Seirijai-Lazdijai reguliuojamoje šviesoforų sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobilis „Mercedes Benz 1114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. L., ir automobilis „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Č., kuriame buvo ir keleivis S. T. Nuo patirtų sužalojimų S. T. mirė, o A. Č. buvo sutrikdyta sveikata. Kaltu dėl eismo įvykio Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pripažintas G. L.

7VSDFV Alytaus skyrius 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu nelaimingą atsitikimą darbe A. Č. pripažino draudžiamuoju įvykiu ir nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2008 m. kovo 17 d. išmokėjo jam 19 910,87 Lt ligos pašalpą. A. Č. nuo 2008 m. kovo 18 d. iki 2011 m. kovo 16 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jam VSDFV Alytaus skyriaus sprendimais paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija, jų bendra išmokėta suma už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2010 m. spalio 31 d. buvo 37 871,63 Lt, o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. – 7670,80 Lt. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. A. Č. dar buvo išmokėta 38 975,52 Lt išmokų. Iš viso A. Č. išmokėta 104 428,82 Lt.

8VSDFV Alytaus skyrius 2007 m. spalio 4 d. sprendimu nelaimingą atsitikimą darbe S. T. taip pat pripažino draudžiamuoju įvykiu. Žuvusiojo sutuoktinei D. T. ir dukteriai I. T. lygiomis dalimis išmokėta 135 600 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. I. T. taip pat paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlaičių pensija, jų už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2010 m. spalio 31 d. išmokėta 23 632,14 Lt, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. – 3404,35 Lt, o nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – dar 13 567,58 Lt. Iš viso S. T. šeimos nariams išmokėta 176 204,07 Lt.

9Ieškovas prašė teismo 2010 m. gruodžio 6 d. ieškiniu priteisti iš atsakovo 280 632,89 Lt žalai atlyginti, kurią jis išmokėjo A. Č. (104 428,82 Lt) ir S. T. šeimos nariams (176 204,07 Lt). Reikalavimą priteisti išmokėtas žalą atlyginančias lėšas ieškovas grindė CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio, šio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies nuostata, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį bei nurodyto straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui VSDFV Alytaus skyriui 280 632,89 Lt žalos atlyginimo ir valstybei 6612 Lt žyminio mokesčio bei 48 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

12Teismas nustatė, kad pagal pateiktus byloje įrodymus ieškovas išmokėjo A. Č. ir S. T. šeimos nariams iš viso 280 632,89 Lt žalos atlyginimo. A. Č. ligos pašalpa ir netekto darbingumo periodinė kompensacija paskirta, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12–14 ir 20 straipsnių bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 33 ir 62 punktų pagrindu, o socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Žuvusiojo S. T. šeimos nariams šios išmokos buvo paskirtos, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11, 26 ir 27 straipsniais bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 75, 86, 88, 99 punktais, nustatančiais, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat – teisę į vienkartinę draudimo išmoką, lygią 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį.

13Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime nurodyta, kad tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala. Kasacinio teismo nutartyse, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012 ir 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013, konstatuota, kad regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokiu atveju įgyja draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) ta apimtimi, kuria jos išmoka buvo skirta turtinei žalai atlyginti. Pastarojoje nutartyje teisėjų kolegija sprendė, kad apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinių socialinių draudimo pensijų ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo: negautas pajamas, susijusias su sužalojimu, patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi. Tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą.

14S. T. šeimos nariams ieškovas išmokėjo 176 204,07 Lt. S. T. žuvo, būdamas 37 metų ir 11 mėnesių amžiaus, jam iki pensinio amžiaus buvo likę daugiau kaip 24 metai ir jis tikėtinai galėjo uždirbti 354 000 Lt darbo užmokesčio, vertinant, kad jo darbo užmokestis būtų 1200 Lt per mėnesį. Tokio dydžio jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. A. Č. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis siekė 2242,46 Lt. Ieškovas A. Č. išmokėjo 104 428,82 Lt išmokų, t. y. vidutiniškai po 1558,64 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovo paskirtos nukentėjusiems asmenims išmokos yra mažesnės, negu jų patirta turtinė žala. Dėl to visos išmokos skirtos žalai kompensuoti, dėl to išmokos yra žala, kurią regreso teise ieškovas turi teisę prisiteisti iš atsakovo.

15Atsakovo išdėstyti motyvai, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti sumažintas, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų didelį neatsargumą, teismo pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais. Atsakovas, teigdamas, kad S. T. nebuvo prisisegęs saugos diržu, o A. Č. viršijo saugų greitį ir nesistengė sustabdyti automobilio, teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas rėmėsi Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendyje užfiksuotais kaltinamojo G. L. parodymais apie S. T. kūno padėtį po susidūrimo, tačiau tokie parodymai nėra pakankami atitinkamai aplinkybei konstatuoti, nes tame pačiame nuosprendyje užfiksuota, kad iš ekspertizės akto matyti, jog eismo įvykio metu S. T., tikėtina, buvo prisisegęs saugos diržą, tačiau to neužteko, kad jis liktų gyvas.

16Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškovo reikalavimui vienerių metų ieškinio senatį teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012 suformavo praktiką, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

17Teisę pareikšti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą VSDFV Alytaus skyriaus įgijo perėmęs nukentėjusiųjų teises ir pareigas (išmokėjęs socialinio draudimo išmokas), tačiau dėl eismo įvykio kaltu ir žalą padariusiu asmeniu G. L. pripažintas tik Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Ieškovas nukentėjusiems asmenims socialinio draudimo išmokas pradėjo mokėti 2007 m. liepos 26 d., reikalaujama priteisti iš atsakovo suma nukentėjusiesiems išmokėta per laikotarpį nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2013 m. vasario 28 d., pretenziją draudikui ieškovas pareiškė 2010 m. lapkričio 8 d., o ieškinį teismui pateikė 2010 m. gruodžio 6 d. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nuo to momento, kai jam tapo aiškus žalos dydis ir už jos padarymą atsakingas asmuo, ieškinį teismui pateikė, nepasibaigus vienerių metų terminui ir ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartimi netenkinus atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimas.

19Teisėjų kolegija vadovavosi CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) nustatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

20NADPLSDĮ 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Remiantis NADPLSDĮ 12 straipsnio 1 dalimi, ligos pašalpa skiriama šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais. Pagal NADPLSDĮ 20 straipsnio 1 dalį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama tuo atveju, kai nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio įstatymo 27 straipsnį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio įstatymo 26 straipsnį. NADPLSDĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

21CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalį asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Draudiko prievolės apimtis yra tokia pati kaip ir padengiančios žalą socialinio draudimo įstaigos, neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų.

22Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

23Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

24Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vienkartinės draudimo išmokos ir periodinių draudimo išmokų, kompensacijų, netekto darbingumo pensijos sumos, kurią ieškovas išmokėjo žuvusiojo S. T. šeimos nariams bei sužeistajam A. Č. pagal NADPLSDĮ, neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio. Jų patirta žala yra didesnė negu gautos socialinio draudimo išmokos.

25Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų atsakovas byloje nepateikė.

26Byloje nėra duomenų, kad S. T. iki žūties nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti savo dukterį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad žuvusiojo dukteriai išmokėtų periodinių draudimo išmokų suma ir vienkartinės išmokos dalis kartu sudėjus neviršija jos patirtos turtinės žalos. Byloje nėra duomenų, kad S. T. ir D. T. netvarkė bendro ūkio, ir nesidalijo gaunamomis pajamomis, o pagal įstatymą sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusio S. T. darbo užmokestis buvo mažesnis už sutuoktinės D. T., nesudaro pagrindo teigti, kad S. T. neprisidėjo prie bendrų šeimos, įskaitant ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo. Ieškovas A. Č. išmokų kiekvieną mėnesį mokėjo mažiau už jo uždirbamą darbo užmokestį iki eismo įvykio.

27Dėl ieškinio senaties apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje If P&C Insurance v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013, taip pat konstatuota, kad kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPDĮ nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 11 dalis) atsisako ją tenkinti, vienerių metų ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pretenziją atsakovui ieškovas pareiškė 2010 m. lapkričio 8 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2010 m. gruodžio 3 d., nepraleidęs ieškinio senaties termino.

28III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

29Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

30Byloje teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį. Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio (dėl reikšmingos socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos neatitikties mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014), įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Atsakovo iniciatyva byloje buvo surinkti įrodymai tiek apie sužaloto asmens A. Č. pajamas iki ir po eismo įvykio, tiek apie žuvusiojo S. T. šeimos narių turtinę žalą, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių įrodymų tinkamai neįvertino.

31Konstitucinis Teismas, aiškindamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad socialinio draudimo įstaigos, reikšdamos atgręžtinį reikalavimą TPVCAPD draudikui, negali reikalauti daugiau, negu nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad pozicija, jog pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, neatitinka konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius v. If P&C Insurance AS, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas apie socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės apimtį, pažymėjo, kad žalą padariusio asmens atsakomybė turi būti nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių socialinių išmokų apskaičiavimą, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013).

32Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio bylose socialinio draudimo įstaigoms taip pat yra prilyginę ir pareigūnams dėl sužalojimo kompensacijas mokančias valstybės institucijas. Dėl to aktualus yra išaiškinimas, kuriuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl socialinio draudimo įstaigos teisės regreso tvarka reikalauti iš kaltininko išmokėtos našlystės pensijos, 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendime byloje C-397/02 Clinique La Ramée ir Winterthur padarė išvadą, kad „bendrijoms nesuteikiama teisė reikalauti iš trečiojo asmens, atsakingo už pareigūno mirtį, atlyginti našliui išmokėtą našlystės pensiją, jeigu įstatymas, taikomas teisei į žalos atlyginimą, numato, kad teisė į našlystės pensiją nesiejama su neteisėtos veikos subjekto pareiga atlyginti visą žalą, ir jeigu žala, kurią našlys patyrė dėl mirusios sutuoktinės pajamų praradimo, yra mažesnė už jam išmokėtą našlystės pensiją“.

33D. T. ir I. T. ieškovas lygiomis dalimis (po 67 800 Lt) išmokėjo vienkartinę išmoką apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 straipsnis). Šis straipsnis vienkartinės išmokos apdraustajam mirus nesieja su jos gavėjų teise gauti išlaikymą iš žuvusiojo. Dėl to šių išmokų paskirtis yra socialinė, o ne kompensuojamoji, o socialinio draudimo įstaiga dėl šio pobūdžio išmokų (NADPLSDĮ 27 straipsnis) atgręžtinio reikalavimo teisės į eismo įvykio kaltininką (jo TPVCAPD draudiką) neįgyja.

34Žemesnės instancijos teismai nurodė, kad D. T. ir I. T. turtinę žalą sudaro visos S. T. pajamos nuo eismo įvykio dienos iki jo išėjimo į pensiją dienos (1200 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių x 295 mėn.). Kasatorius nesutinka su tokiu žalos skaičiavimo būdu. I. T. eismo įvykio metu buvo nepilnametė, o vaikus išlaikyti yra abiejų tėvų pareiga. Tačiau teismai, skaičiuodami žalos dydį, neatsižvelgė į jos motinos D. T. indėlį į nepilnamečio vaiko išlaikymą. Vertinant padarytą žalą, turi būti atsižvelgiama į šeimos kaip viseto pajamų netekimą dėl draudžiamojo įvykio. Eismo įvykis negali būti pagrindas nebelaikyti šeimos kaip vieno ūkinio vieneto ir pradėti skaidyti šeimos biudžetą į atskiras kiekvieno iš šeimą sudarančių asmenų pajamas ir išlaidas. D. T. eismo įvykio metu darbo pajamos buvo 2563,52 Lt per mėnesį, taigi ji galėjo skirti didesnę už sutuoktinį dalį vaikui išlaikyti. Pajamos vienam šeimos nariui prieš eismo įvykį sudarė 965,53 Lt, po jo – 982,93 Lt, taigi jos nesumažėjo, dėl to, nenustačius pajamų sumažėjimo, ši ieškinio dalis turėjo būti atmesta.

35Dėl A. Č. turtinės žalos – nors A. Č. per eismo įvykį ir neteko dalies darbingumo, tačiau faktiškai jis darbo ir iš jo gaunamų pajamų neprarado, priešingai, jis liko dirbti toje pačioje darbovietėje ir po eismo įvykio gavo didesnį atlyginimą. Kadangi ir šis asmuo dėl eismo įvykio pajamų neprarado, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo jam išmokėtos socialinio draudimo išmokos kompensavo negautas pajamas, taigi ieškinys ir dėl šios dalies turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai pasisakė, kad A. Č. vidutinis darbo užmokestis iki nelamingo atsitikimo, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 punktą, sudarė 2242,46 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas, apskaičiuodamas A. Č. pajamas prieš eismo įvykį, atsižvelgė į jo atlyginimą darbovietėje UAB „Alytaus prekyba“ - tačiau pažymėtina, kad šios įmonės ir nukentėjusiojo darbo sutartis buvo nutraukta dar prieš eismo įvykį (2007 m. liepos 5 d.), todėl A. Č. pajamų sumažėjimas ir eismo įvykis nesusiję priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis).

36Nutartimi priteisdamas S. T. šeimos nariams turtinę žalą (negautas pajamas) daugiau kaip už 24 metus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė žalos skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Kasatoriaus nuomone, tiksliausiai ir objektyviausiai gali būti įvertinta tik jau faktiškai patirta žala, nes įvertinti būsimos žalos beveik neįmanoma, mat nežinomos ateityje galinčios atsirasti nukentėjusiųjų gyvenimo aplinkybės.

37Dėl ieškinio senaties – eismo įvykis atsitiko 2007 m. liepos 26 d., o ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą 2010 m. lapkričio 8 d. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Eismo įvykio kaltininkas niekuomet neginčijo savo kaltės, dėl to ieškovas su reikalavimais atsakovui galėjo kreiptis iškart po eismo įvykio, o ne beveik trejus metus laukdamas baudžiamosios bylos pabaigos, iki 2010 m. vasario 19 d. priimto teismo nuosprendžio.

38Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas VSDFV Alytaus skyrius prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti tokie esminiai argumentai:

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-64/2015; kt.). Taigi pareigą paneigti prezumpciją, kad išmokos visiškai kompensuoja nukentėjusiųjų patirtą žalą, turi būtent atsakovas – draudimo bendrovė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinių dokumentų argumentus, atsižvelgdama į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydama teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus, pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog žuvusiojo S. T. šeimos nariai ir nukentėjusysis A. Č. nepatyrė turtinės žalos ar patyrė jos mažiau, nei jiems buvo išmokėtos socialinio draudimo išmokos, ir nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

40Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atveju – jų šeimos nariams (NADPLSDĮ 2 straipsnis). Apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmeniui padaryta žala kaip negautos pajamos apskaičiuojama ir padengiama pagal NADPLSDĮ. Taikant civilinę atsakomybę galioja visiško žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad asmenims turi būti atlyginta padaryta visų rūšių žala. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl ieškovo Alytaus skyriaus regreso teisės apimties, nustatinėjo, ar vienkartinės draudimo išmokos ir periodinių draudimo išmokų, kompensacijų, netekto darbingumo pensijos sumos, išmokėtos žuvusiojo S. T. šeimos nariams bei sužeistajam A. Č., neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio.

41Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013). Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali būti netektas išlaikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį išlaikymą, neturtinė žala, taip pat laidojimo išlaidos, kurias patyrė mirusįjį laidoję asmenys. Netektas išlaikymas pagal bendrąsias žalos atlyginimo nuostatas gali būti mirusiojo asmens pajamų dalis, kuri buvo mokėta išlaikymo gavėjams apdraustojo mirties momentu ar galėjo būti skirta teisę į išlaikymą turintiems asmenims. Visiško žalos atlyginimo principo laikomasi asmens sveikatos sužalojimo atveju, taip pat ir dėl apdraustojo nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu sveikatos sužalojimo. Šiai žalos daliai padengti skirtos pensinio pobūdžio išmokos, kurių paskirtis yra atlyginti žalą asmeniui (apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu arba jo mirties atveju – šeimos nariams), į kurią neįeina negautos pajamos. Taip užtikrinamas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas. Nors sumine išraiška išmokos gali viršyti asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį, savaime šis faktas neleidžia daryti išvados, kad tai nėra žalos atlyginimas ar kad tai yra asmens praturtėjimas be teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad negautas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014).

42Nagrinėjamu atveju žuvusio S. T. sutuoktinei D. T. ir dukteriai I. T. lygiomis dalimis išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, taip pat dukteriai I. T. paskirtos ir mokamos periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlaitės pensija; nukentėjusiajam A. Č. paskirtos ir mokamos netekto darbingumo periodinė kompensacija ir valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Regreso reikalavimams taikomos CK 6.280 ir 6.290 straipsnių taisyklės, pagal kurias socialinio draudimo išmokos įskaitomos į žalos atlyginimą. TPVCAPDĮ nustatyta, kad žalos atlyginimas neturi viršyti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų ribų. Jeigu žalą sudaro apdrausto asmens gautos socialinio draudimo išmokos, tai TPVCAPD asmenis draudžiančio draudiko prievolė atlyginti žalą nustatoma socialinio draudimo išmokų, skirtų žalai atlyginti, apskaičiavimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Grįsdamas reikalavimo teisę į visą išmokėtų socialinio draudimo išmokų apimtį dėl S. T. mirties, ieškovas žuvusiojo šeimos narių patirtą žalą kaip negautas pajamas skaičiavo iki S. T. pensinio amžiaus pirmosios dienos. Kasacinis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, kad ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014). Teismai pagrįstai konstatavo, kad įstatymų nustatytu pagrindu ieškovo išmokėta vienkartinė išmoka yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų.

43Negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad A. Č., kuris dėl eismo įvykio neteko dalies darbingumo, pajamų neprarado ir galėjo toliau visavertiškai atlikti savo darbą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas A. Č. negautų pajamų dydį, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, kurio 6.1 punktas nurodo, kad, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

44Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, išnagrinėjęs klausimą dėl draudimo bendrovės privalomos mokėti draudimo išmokos dydžio nustatymo, visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia dėl eismo įvykio žuvusiojo S. T. šeimos narių ir nukentėjusiojo A. Č. patirtą žalą, kad ieškovo išmokėtos socialinio draudimo išmokos neviršija nukentėjusiųjų patirtos žalos ir atitinka visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principą, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

45Dėl ieškinio senaties – teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio, per kurį žuvo S. T. ir buvo sužalotas A. Č., priimtas 2010 m. vasario 19 d. Jam įsiteisėjus ieškovas įgijo teisinį pagrindą kreiptis dėl žalos atlyginimo į atsakingą draudiką. Pretenziją atsakovui VSDFV Alytaus skyrius pareiškė 2010 m. lapkričio 8 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2010 m. gruodžio 3 d., t. y. po nuosprendžio įsiteisėjimo nesibaigus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytam vienerių metų terminui, nustatytam pretenzijai draudikui pareikšti, ir nepraleidęs ieškinio senaties termino.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

48Dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas nukentėjusiam dėl žalos asmeniui, ieškinio senaties termino pareikšti ieškiniu regresinį reikalavimą atsakingam draudikui

49Tirdami aplinkybes dėl ieškinio senaties termino pradžios ieškiniui pareikšti byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą – atsakovo atsisakymą mokėti ieškovui šio sumokėtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindu vienkartines ir periodines išmokas – sužinojo, kai atsakovas netenkino ieškovo 2010 m. lapkričio 8 d. pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Teismai sprendė, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį 2010 m. gruodžio 3 d., CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

50Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Eismo įvykis atsitiko 2007 m. liepos 26 d., o ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą 2010 m. lapkričio 8 d., praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

51Vertindama nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi tai, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyve. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos; CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, taip pat ir socialinio draudimo įstaigos reikalavimams draudikui grąžinti sumokėtas žalai padengti socialinio draudimo išmokas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-80/2014). Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga. Atsakovui netenkinus ieškovo 2010 m. lapkričio 8 d. pretenzijos, nuo pretenzijos netenkinimo momento skaičiuojama vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2010 m. gruodžio 3 d., t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas kreipimosi su ieškiniu į teismą dieną dar nesuėjo, šis terminas nepraleistas, taigi nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes.

52Dėl NADPLSDĮ nustatytų socialinio draudimo išmokų, išmokėtų nukentėjusiems asmenims, įskaitymo į jų patirtą žalą

53NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka ir mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 bei 27 straipsnius.

54CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Pagal TPVCAPDĮ 14 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, neviršydamas šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų (pagal ginčo santykiams taikytiną TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį – 500 000 Eur dėl žalos asmeniui bei 100 000 Eur dėl žalos turtui), atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

55Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

56Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., kasacinio teismo praktiką VSDFV teritorinių skyrių žalos atlyginimo regreso tvarka bylose apibendrinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-400-687/2015) formuojama nuosekli pozicija, kad sprendžiant dėl ieškovo regreso teisės draudikui apimties teismo nustatytina, ar socialinio draudimo įstaigos išmokėtų pagal NADPLSDĮ periodinių draudimo išmokų suma neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio ir žalos, draudiko mokėtinos nukentėjusiems asmenims pagal TPVCAPDĮ, dydžio. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015).

57Kasaciniu skundu ginčijama ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus regreso teisė į atsakovą (asmens, savo kaltais veiksmais padariusio žalos, draudiką) AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantį per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Kasatorius nurodo, kad nagrinėdamas bylą teismas turėtų vertinti cituojamo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo aktualumą: Teismas, pasisakydamas dėl socialinio draudimo įstaigos teisės regreso tvarka reikalauti iš kaltininko išmokėtos našlystės pensijos, 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendime byloje C-397/02 Clinique La Ramée ir Winterthur padarė išvadą, kad „bendrijoms nesuteikiama teisė reikalauti iš trečiojo asmens, atsakingo už pareigūno mirtį, atlyginti našliui išmokėtą našlystės pensiją, jeigu įstatymas, taikomas teisei į žalos atlyginimą, numato, kad teisė į našlystės pensiją nesiejama su neteisėtos veikos subjekto pareiga atlyginti visą žalą, ir jeigu žala, kurią našlys patyrė dėl mirusios sutuoktinės pajamų praradimo, yra mažesnė už jam išmokėtą našlystės pensiją“. Kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo santykiams, nenustačius juose tarptautinio elemento, taikoma lex fori taisyklė – žala atlyginama pagal jos padarymo vietos teisę. Be to, sprendžiant dėl regreso teisės į išmokėtas vienkartines ir periodines socialinio draudimo išmokas nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas suformuluotas esant kitokiai, negu nagrinėjamoje byloje, faktinei situacijai, t. y. regreso teisės į išmokėtą našlystės pensiją neatsiranda, jeigu įstatymas, taikomas teisei į žalos atlyginimą, nustato, kad teisė į našlystės pensiją nesiejama su neteisėtos veikos subjekto pareiga atlyginti visą žalą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo regreso teisė į išmokėtas vienkartines ir periodines socialinio draudimo išmokas atsirado dėl nusikalstamos veikos, nustatytos apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarytos žalos. Ieškovas, atlygindamas žalą, sumokėjo išmokas po to, kai buvo padaryta ir teismo nuosprendžiu patvirtinta neteisėta veika, šiuo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą, jos dydį perduodant nustatyti civilinio proceso tvarka.

58Civilinė atsakomybė kyla CK įtvirtintais pagrindais, ji gali būti taikoma, jei teismas nustato civilinės atsakomybės sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Nurodytuose CK 6.245–6.255 straipsniuose reglamentuojama atlygintinos žalos nustatymo tvarka, sprendžiant socialinio draudimo įstaigos reikalavimą atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytą žalą.

59NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad visa kiekvienu konkrečiu atveju socialinio draudimo įstaigos išmokėta išmokos suma atitinka jos gavėjo dėl nelaimingo atsitikimo negautų pajamų sumą, kol tokios išvados teismas nepadaro vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-351-421/2015).

60Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014). Plėtodamas minėtą teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio (dėl reikšmingos socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos neatitikties mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013), įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

61Dėl žalos atlyginimo dydžio nagrinėjamoje byloje nustatymo

62Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, kad ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014). Tai reiškia, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus išmokėjimas atlieka ir socialinę, ir kompensuojant prarastas pajamas žalos kompensavimo funkciją.

63Kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015).

64Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu, ieškovo paskirtos nukentėjusiems asmenims išmokos yra mažesnės, negu jų patirta turtinė žala. Dėl to visos išmokos skirtos žalai kompensuoti, jomis atlyginta žala, kurią regreso teise ieškovas turi teisę prisiteisti iš atsakovo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. T. ir I. T. ieškovo lygiomis dalimis (po 67 800 Lt) išmokėtos vienkartinės išmokos apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 straipsnis) atlieka socialinę funkciją ir nesiejamos su jos gavėjų teise gauti išlaikymą iš žuvusiojo, o socialinio draudimo įstaiga atgręžtinio reikalavimo teisės į eismo įvykio kaltininko draudiką neįgyja; taip pat teismai skaičiavo, kad D. T. ir I. T. turtinę žalą sudaro visos S. T. pajamos nuo eismo įvykio dienos iki jo išėjimo į pensiją dienos (1200 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių x 295 mėn.), bet neatsižvelgė į tai, kad žuvusysis S. T. I. T. išlaikė kartu su D. T., ir į jos pajamas bei indėlį išlaikant vaiką.

65Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad į netekimus dėl apdraustojo mirties turėjo būti įskaičiuota tik darbo pajamų dalis, skirta vaikui išlaikyti, atsižvelgiant į kito sutuoktinio gautas pajamas. Žuvus nepilnamečio vaiko tėvui, vaikas neteko išlaikymo ir paramos, kurį turėjo teisinę prievolę teikti ir teikdavo tėvas. Išlaikymo prievolė yra įstatyme (CK 3.192 straipsnis) nustatyta, asmeninė, dėl to ji turi būti vykdoma visa apimtimi tokią prievolę turinčio asmens, ji negali būti perleidžiama kitiems asmenims ir daloma tam tikromis dalimis. Netektas išlaikymas pagal bendrąsias žalos atlyginimo nuostatas gali būti mirusio asmens pajamų dalis, kuri buvo mokėta išlaikymo gavėjams apdraustojo mirties momentu ar turėjo būti skirta teisę į išlaikymą turintiems asmenims. Taip užtikrinamas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas. Tiek išlaikymo nepilnamečiam vaikui, tiek ir sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27, 3.192 straipsniai), todėl vien aplinkybė, kad žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį (1200 Lt per mėnesį) negu jo sutuoktinė D. T. (2563,52 Lt), nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis privalėjo prisidėti ir prisidėjo (byloje nėra įrodymų, paneigiančių jo prisidėjimą) prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žuvus apdraustajam, turėjusiam išlaikomų asmenų šeimoje, apskaičiuojant šeimos narių praradimus dėl artimojo mirties, atsižvelgtina į žuvusiojo su darbo santykiais susijusias ir kitas gautas pajamas, taip pat į šeimos ūkio tvarkymą, kuris yra reikšmingas, kai jo tvarkymas teikia pajamas bei sutaupomos išlaidos, nes šeimos nario netektis reiškia ir jo asmeninio indėlio tvarkant šeimos ūkį praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-400-687/2015). Byloje nustatyta, kad žuvusiajam S. T. nelaimingo atsitikimo metu iki senatvės pensinio amžiaus buvo likę daugiau kaip 24 metai, o iki vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos – dar ilgesnis laikotarpis. Todėl byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo pagrindą prieiti prie išvados, kad dėl S. T. žūties išmokėtos vienkartinės socialinio draudimo išmokos (po 67 800 Lt sutuoktinei ir dukteriai), taip pat mokėtos periodinės socialinio draudimo išmokos (periodinė maitintojo netekimo draudimo išmoka ir našlaičių pensija – 40 604,07 Lt) dukteriai neviršijo S. T. per visą jo gyvenimo laikotarpį, jei nebūtų įvykęs eismo įvykis, jo uždirbamų darbo pajamų, skirtų šeimai išlaikyti. Kadangi aptariamos socialinio draudimo išmokos neviršijo turtinės žalos dėl S. T. žūties dydžio, tai teismai pagrįstai visiškai tenkino šią ieškovo reikalavimo dalį.

66Dėl A. Č. atlygintinos turtinės žalos – byloje nustatyta, kad dėl 2007 m. liepos 26 d. eismo įvykio A. Č. buvo sužalotas, jam pripažintas 60 proc. darbingumo netekimas. VSDFV Alytaus skyrius 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2008 m. kovo 17 d. išmokėjo jam 19 910,87 Lt ligos pašalpą. A. Č. taip pat paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija, jų bendra išmokėta suma už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2010 m. spalio 31 d. buvo 37 871,63 Lt, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. – 7670,80 Lt, nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – 38 975,52 Lt išmokų. Iš viso A. Č. išmokėta 104 428,82 Lt išmokų, t. y. po įvykio pripažinimo draudžiamuoju jam išmokėta vidutiniškai po 1558,64 Lt per mėnesį išmokų. Iki nelaimingo atsitikimo A. Č. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 2242,46 Lt, jo uždirbtas dviejose darbovietėse: UAB „Rimmeda“ ir UAB „Alytaus prekyba“, su pastarąja darboviete darbo sutartis buvo nutraukta 2007 m. liepos 5 d. Ieškovo mokėtos socialinio draudimo išmokos kompensavo A. Č. uždirbamo darbo užmokesčio dalį. Dėl netekto darbingumo dalies sumažėja asmens darbinės savybės, produktyvumo potencialas, dėl to prarasto darbingumo procentinė išraiška objektyviai išreiškia sumenkusias asmens kaip darbuotojo galimybes darbo rinkoje. Praradęs darbingumo dalį darbuotojas dėl pakitusių sveikatos savybių tampa mažiau pajėgus atlikti darbą, o sumažėjęs produktyvumas lemia ir darbo pajamų lygio sumažėjimą, palyginti su darbuotojo galimybėmis daugiau dirbti ir atitinkamai uždirbti esant normaliam darbingumui iki jo sumažėjimo. Todėl darbingumo dalies praradimas yra objektyvus veiksnys, dėl kurio asmuo netenka galimybių uždirbti didesnes pajamas. Jų netekimas apdraustiems asmenims yra jų patirta žala, kurią draudžiamųjų įvykių atvejais atlygina draudikas. Po eismo įvykio byloje nustatyta, kad A. Č. darbo pajamos buvo nestabilios, jos nuolatos kito. Iš dalies tai susiję ir su ta aplinkybe, kad A. Č. po eismo įvykio jau nebedirbo UAB „Alytaus prekyba“. Jo darbo pajamos, palyginti su laikotarpiu iki eismo įvykio, per likusį 2007 m. laikotarpį dirbant UAB „Rimmeda“ nepadidėjo, 2008–2009 m. padidėjo, 2010–2011 m. sumažėjo, o nuo 2012 m. pradžios iki 2013 m. kovo 26 d., VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. pažymos duomenimis, A. Č. apskritai neturėjo darbo ar kitokių pajamų, nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Remdamasi nurodytais duomenimis, taip pat atsižvelgdama į statistinius duomenis, kad per aptariamą laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. ir toliau vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad A. Č. darbo pajamos po eismo įvykio padidėjo ir kad jam išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršijo jo patirtos žalos dėl darbingumo netekimo kompensavimą.

67Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriumi, jog ginčo objektu šioje byloje esančių socialinio draudimo išmokų dydis yra didesnis už šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydį. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

69Kasaciniame teisme patirta 3,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

71Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

72Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (kodas 300633222), 3,37 Eur (tris Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

73Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusią žalą... 6. Žala atsirado dėl 2007 m. liepos 26 d. kelių Alytus–Simnas–Kalvarija ir... 7. VSDFV Alytaus skyrius 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu nelaimingą atsitikimą... 8. VSDFV Alytaus skyrius 2007 m. spalio 4 d. sprendimu nelaimingą atsitikimą... 9. Ieškovas prašė teismo 2010 m. gruodžio 6 d. ieškiniu priteisti iš... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Teismas nustatė, kad pagal pateiktus byloje įrodymus ieškovas išmokėjo A.... 13. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime nurodyta, kad tuo... 14. S. T. šeimos nariams ieškovas išmokėjo 176 204,07 Lt. S. T. žuvo, būdamas... 15. Atsakovo išdėstyti motyvai, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti... 16. Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškovo reikalavimui vienerių metų ieškinio... 17. Teisę pareikšti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą VSDFV Alytaus... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 19. Teisėjų kolegija vadovavosi CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad... 20. NADPLSDĮ 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe... 21. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 22. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai,... 23. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal... 24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vienkartinės draudimo išmokos... 25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo... 26. Byloje nėra duomenų, kad S. T. iki žūties nevykdė ar netinkamai vykdė... 27. Dėl ieškinio senaties apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad... 28. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 29. Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS... 30. Byloje teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims.... 31. Konstitucinis Teismas, aiškindamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2012 m.... 32. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško... 33. D. T. ir I. T. ieškovas lygiomis dalimis (po 67 800 Lt) išmokėjo... 34. Žemesnės instancijos teismai nurodė, kad D. T. ir I. T. turtinę žalą... 35. Dėl A. Č. turtinės žalos – nors A. Č. per eismo įvykį ir neteko dalies... 36. Nutartimi priteisdamas S. T. šeimos nariams turtinę žalą (negautas pajamas)... 37. Dėl ieškinio senaties – eismo įvykis atsitiko 2007 m. liepos 26 d., o... 38. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas VSDFV Alytaus skyrius prašo... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad socialinio... 40. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl... 41. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui... 42. Nagrinėjamu atveju žuvusio S. T. sutuoktinei D. T. ir dukteriai I. T.... 43. Negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad A. Č., kuris dėl eismo įvykio... 44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes,... 45. Dėl ieškinio senaties – teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl eismo... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 48. Dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas... 49. Tirdami aplinkybes dėl ieškinio senaties termino pradžios ieškiniui... 50. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje... 51. Vertindama nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi... 52. Dėl NADPLSDĮ nustatytų socialinio draudimo išmokų, išmokėtų... 53. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl... 54. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 55. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal... 56. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., kasacinio teismo praktiką VSDFV... 57. Kasaciniu skundu ginčijama ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus regreso teisė į... 58. Civilinė atsakomybė kyla CK įtvirtintais pagrindais, ji gali būti taikoma,... 59. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe... 60. Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio... 61. Dėl žalos atlyginimo dydžio nagrinėjamoje byloje nustatymo ... 62. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog... 63. Kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant... 64. Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu,... 65. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad į netekimus... 66. Dėl A. Č. atlygintinos turtinės žalos – byloje nustatyta, kad dėl 2007... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 69. Kasaciniame teisme patirta 3,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 71. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 72. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS... 73. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...