Byla 2-1401/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės Parex banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5729-798/10 pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovui L. P. , dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV investicijos, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas AB Parex bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. P. 36 138 706,17 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 39 240 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 36 138 706,17 Lt sumos. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo AB Parex bankas prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo L. P. nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, turtinių teisių areštą 36 138 706,17 Lt sumai, kadangi atsakovui pareikštas itin didelės apimties turtinis reikalavimas, o teismų praktika pripažįsta, jog didelė ieškinio suma preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

4Atsakovo L. P. atstovas advokatas Vytautas Kalmatavičius pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties ir prašė ją panaikinti. Nurodė, kad pagal Kreditavo sutartį suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas ieškovo naudai įkeičiant trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV Investicijos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, taip pat įkeičiant trečiajam asmeniui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT56 7290 0000 0546 7099. Be to, ieškovas jau yra pradėjęs priverstinio išieškojimo procedūrą iš pagal Kreditavimo sutartį įkeisto turto. 2009 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1571/2009 buvo areštuotas trečiajam asmeniui priklausantis ir pagal Kreditavimo sutartį įkeistas nekilnojamasis turtas, o 2010 m. sausio 27 d. to paties teismo Hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1571V/2009 nuspręsta išieškoti skolą pagal Kreditavimo sutartį iš įkeisto nekilnojamojo turto. Buvo išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas antstoliui, kuris areštavo UAB „Ranga IV Investicijos“ pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Ieškovo naudai areštuoto pagrindinio skolininko – trečiojo asmens turto, įkeisto pagal įkeitimo lakštus ir pas trečiuosius asmenis įkeistų piniginių lėšų vertė sudaro 36 603 621,15 Lt. Ši vertė viršija byloje pareikšto reikalavimo sumą.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria ieškovo AB Parex bankas reikalavimui užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo L. P. nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą 36 138 706,17 Lt sumai, o turto nesant (trūkstant) – piniginėms lėšoms. Teismas nurodė, kad CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas, gavęs atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas, per tris dienas nuo jo gavimo rašytinio proceso tvarka gali pats panaikinti skundžiamą nutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovo AB Parex banko reikalavimas atsakovui L. P. kildinamas iš 2006 m. birželio 19 d. Sindikuoto kreditavimo sutarties Nr. KS/529/2.2.1-06/284 ir 2008 m. lapkričio 7 d. Laidavimo sutarties Nr. LS/529/2.2.1.-06/284.1. Pagal Kreditavimo sutartį ieškovas AB Parex bankas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV Investicijos“ sindikuotą kreditą. Už Kreditavimo sutarties tinkamą vykdymą laidavo trečiojo asmens vadovas – L. P. . Teismas konstatavo, kad 2009 m. spalio 31 d. suėjo galutinis prievolės įvykdymo terminas pagal Sindikuotą kreditavimo sutartį, tačiau kredito gavėjas UAB „Ranga IV Investicijos“ skolos (36 138 706,17 Lt) iki šiol nesumokėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Kreditavimo sutartį suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant ieškovo naudai trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV Investicijos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, kurios, kaip matyti iš pateiktų Pažymėjimų apie hipotekos registre įregistruotą sutartinio įkeitimo sandorį (sutartinio įkeitimo kodas Nr. 01120060014628 ir Nr. 01220070002780) buvo įvertintos 36 000 000 Lt (administracinių patalpų vertė 35 200 000 Lt, turtinės (nuomos) teisės vertė 800 000 Lt) bei 2008 m. lapkričio 7 d. įkeitimo sutartimi Nr. ĮS/529/2.2.1-06/284, pagal kurią ieškovo naudai buvo įkeista UAB „Ranga IV Investicijos“ priklausanti atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT56 7290 0000 0546 7099. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas AB Parex bankas jau yra pradėjęs priverstinio išieškojimo procedūras pagal Kreditavimo sutartį iš įkeisto turto, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. 1571/2009 buvo areštuotas trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV Investicijos“ priklausantis ir pagal Kreditavimo sutartį įkeistas nekilnojamasis turtas, o 2010 m. sausio 27 d. nutartimi Nr. 1571V/2009 nuspręsta išieškoti skolą pagal Kreditavimo sutartį iš įkeisto turto ir buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas vykdyti antstoliui R. V. , kuris 2010 m. vasario 24 d. patvarkymu bei 2010 m. vasario 26 d. patvarkymo patikslinimu įpareigojo AB SEB banką visas turtines prievoles, kylančias iš 2006 m. gegužės 22 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 46 vykdyti ne trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV Investicijos“, o antstoliui, pervedant lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą Patalpų nuomos sutartį, tretysis asmuo UAB „Ranga IV Investicijos“ buvo išnuomojęs AB SEB bankas jam priklausančias administracines patalpas, kurios buvo įkeistos ieškovui AB Parex bankas. Trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV Investicijos“ mokamas mėnesio nuomos mokestis sudarė 201 207,05 Lt, ką patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už 2010 m. kovo-gegužės mėn. Iš viso nuomos mokestis už 2010 m. kovo-gegužės mėn. sudaro 603 621,15 Lt, kuriuos AB SEB bankas turi pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Išdėstęs šias faktines aplinkybes teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vertinti, ar įkeisto nekilnojamojo turto bei turtinių teisių realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui. Įvertinęs tai, kad ieškovo AB Parex bankas naudai yra įkeistas nekilnojamasis turtas, įvertintas 36 000 000 Lt, iš kurių jau yra pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, bei areštuotos pas trečiuosius asmenis (AB SEB bankas) esančios piniginės lėšos, kurios už 2010 m. kovo-gegužės mėnesius sudarė 603 621,15 Lt (viso 36 603 621,15 Lt), teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimai yra pakankamai užtikrinti, todėl papildomi suvaržymai atsakovo turtui būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

6Atskiruoju skundu ieškovas AB Parex bankas prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo L. P. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikant proporcingumo principą. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo tokius argumentus:

  1. Nepriklausomos turto vertinimo bendrovės UAB ,,Resolution valuations“ 2010 m. birželio 15 d. pateiktoje Turto vertinimo pažymoje Nr. 10-06-15-2560 nurodoma, kad minėto turto ir žemės nuomos teisės bendra rinkos kaina yra 27 440 000 Lt. Tokiu atveju galima teigti, kad teismas nesivadovavo ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytomis nepriklausomų turto vertintojų nustatytomis rinkos kainomis. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad mažiausiai 8 698 706,17 Lt dydžio skolos suma lieka neužtikrinta turto įkeitimu.
  2. Ieškovo duomenimis, atsakovas L. P. turi finansinių įsipareigojimų ir kitoms finansinėms institucijoms (pvz., AB bankui SNORAS atsakovo įsipareigojimas pagal laidavimo sutartį siekia apie 35 mln. Lt ir šio banko prievolių įvykdymui užtikrinti jau yra areštuotas atsakovo turtas). Be to, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės ieškovui nėra užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka ar įkeitimu.
  3. Skundžiama nutartimi pažeidžiamos ieškovo teisės, nes tuo atveju, kai milijonus litų sudaranti skolos sumos dalis lieka nepadengta hipoteka įkeisto turto verte, neleis ieškovui efektyviai vykdyti išieškojimo veiksmų iš L. P. , kaip solidaraus skolininko pagal laidavimo sutartį.
  4. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tuomet, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal CPK 718, 722 straipsnius jau pirmose varžytynėse parduodamo hipoteka įkeisto turto pardavimo kaina sudarys 80 proc. areštuoto turto kainos, o antrose varžytynėse parduodamo turto kaina sudarys tik 60 proc. turto kainos. Vadinasi, reali turto kaina atitinkamai mažėtų 5,5 mln. Lt ir/ar 11 mln. Lt, taigi susidarytų gerokai didesnis prievolės užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu vertės deficitas.
  6. Skirtingai nei teigia teismas, ieškovas iki šiol nėra gavęs jokių lėšų pagal 2006 m. gegužės 23 d. Patalpų nuomos sutartį Nr. 46. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės, kylančios iš šios sutarties, nėra įkeistos ieškovui, todėl UAB ,,Ranga IV Investicijos“ iškėlus bankroto bylą, minėtų išmokų klausimas bus sprendžiamas bankroto byloje, atsižvelgiant į visų kreditorių reikalavimus.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. P. prašo atskirojo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:

  1. Apeliantas nepaaiškino, kodėl turto vertinimo pažyma nebuvo pateikta teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir yra pateikiama tik su atskiruoju skundu. Kadangi nekilnojamasis turtas pažiūrėtas dar 2009 m. spalio 16 d., jau paduodamas ieškinį, kuriame suformuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas turėjo galimybę teismui pateikti tokią pažymą. Paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pateikė preliminariąją rinkos vertės nustatymo pažymą, sudarytą 2009 m. spalio 16 d., kurioje pagal kreditavimo sutartį įkeistas turtas buvo įvertintas 27 440 000 Lt, t. y. tokiai pat sumai, kaip ir 2010 m. birželio 15 d. turto vertės nustatymo pažymoje. Nors su atskiruoju skundu pateikta pažyma nėra įvardijama kaip preliminarioji, tačiau ši pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad turto rinkos vertės nustatymo pažyma sudaryta ieškovo pageidavimu vidiniam naudojimui.
  2. Ieškovas nepagrindė savo argumentų, susijusių su kitais atsakovo finansiniais įsipareigojimais.
  3. Atsižvelgiant į apelianto minimą CPK 718 straipsnį pažymėtina, kad pardavimo kaina nereiškia, kad turtas bus parduotas už šią ar mažesnę kainą. Pardavimo kaina – tai atskaitos taškas, nuo kurio prasideda dalyvių pasiūlymai.
  4. Nors ieškovas teigia, kad iki šiol negavo pinigų pagal Patalpų nuomos sutartį, jis nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pinigai pagal šią sutartį pervedami į antstolio depozitinę sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar patenkinus ieškinį bus galimybė įvykdyti teismo sprendimą, o ne tai, ar šiuo momentu ieškovo reikalavimas jau yra pradėtas tenkinti.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis) yra teisėta ir pagrįsta (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

10CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

11Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).

12Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.

13Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009 pripažino, kad nekilnojamojo turto kainų kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia, ieškovas, atskirajame skunde teigdamas, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymui reikalinga papildomai areštuoti bent jau 8 698 706,17 Lt vertės atsakovo (laiduotojo) turtą, šiuos teiginius grindė konkretaus (ieškovo naudai įkeisto) turto verte – t. y. pateikė teismui pažymą apie įkeisto bankui turto vertės nustatymą (b. l. 34-35). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma (b. l. 34) neatitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytų turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų.

14Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto rinkos kaina nustatoma turto vertinimo ataskaitoje, o turto vertės nustatymo pažymos teisinis statusas įstatyme nenumatytas (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.). Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, parenka turto vertinimo metodus (metodų derinius), metodo taikymo būdus ir apie tai raštu informuoja užsakovą. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti: 1) ataskaitos pavadinimas;2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas. To paties įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Turto vertės pažyma, kuri neatitinka norminiais aktais nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos yra informacinio pobūdžio dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

15Kolegijos nuomone, pateikta turto vertės nustatymo pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, nes Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų – nenurodoma sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, vertinimo prielaidos ir ypatybės, turto vertės nustatymo pagrindimas, be to, pačioje pažymoje nurodoma, kad turto vertės nustatymo tikslas - vertės nustatymo užsakovo pageidavimu vidiniam (t. y. banko) naudojimui, todėl šis dokumentas neturi juridinės galios ir nėra pagrindo vadovautis pažymoje nurodyta nekilnojamojo turto verte (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d., CPK 177, 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 681, 718 ar 722 straipsnių nuostatos šioje proceso stadijoje (t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ir klausimą dėl turto, kuriuo užtikrinamas ieškinys, vertės atitikimo ieškinio sumai) nėra taikomos.

16Nors apeliantas nurodo, kad iki šiol nėra gavęs jokių lėšų pagal 2006 m. gegužės 23 d. Patalpų nuomos sutartį Nr. 46, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šių sumų apeliantas nagrinėjamoje byloje ir neprivalėjo gauti, nes šiuo metu byla dar nėra išspręsta iš esmės, nagrinėjamas tik klausimas ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas.

17Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

18Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan. Tačiau šio pagrindu apeliantas atsakovo negalėjimo įvykdyti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo iš viso neįrodinėjo.

19Apeliantui nepateikus duomenų apie šiuo metu esančią įkeisto turto vertę, nenurodžius, jog ieškinį patenkinus atsakovas neturės galimybių sumokėti iš jo priteistų sumų, nėra pagrindo teigti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą atsakovo turto atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu pasikeitus pagrindinio skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo tikslu įkeisto turto vertei ir pateikus tinkamus įrodymus, jog kreditoriui nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą jo neužtektų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, taip pat esant duomenų, jog patenkinus ieškinį atsakovas neturės realių galimybių sumokėti priteistų sumų, apeliantas bet kurioje civilinio proceso stadijoje galėtų kreiptis į teismą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas AB Parex bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 4. Atsakovo L. P. atstovas advokatas Vytautas Kalmatavičius pateikė atskirąjį... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi atskirąjį skundą... 6. Atskiruoju skundu ieškovas AB Parex bankas prašo šią teismo nutartį... 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. P. prašo atskirojo skundo... 8. Atskirasis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 10. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar... 11. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia,... 12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu... 13. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje... 14. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto rinkos kaina... 15. Kolegijos nuomone, pateikta turto vertės nustatymo pažyma neatitinka Turto ir... 16. Nors apeliantas nurodo, kad iki šiol nėra gavęs jokių lėšų pagal 2006 m.... 17. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl didelės pinigų... 18. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 19. Apeliantui nepateikus duomenų apie šiuo metu esančią įkeisto turto vertę,... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą....