Byla 1A-133-307/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažinti kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei J. Z., gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui, nuteistajam D. D. (D. D.), nukentėjusiajam F. D. (F. D.) vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažinti kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Patvirtinus susitarimą tarp D. D. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pagal Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2018 m. spalio 17 d. sutartį Nr. 2483, pagal kurią D. D. įsipareigojo atlyginti 1 228,27 Eur per 13 mėnesių, nuo 2018 m. spalio 17 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, po 94,00 Eur (devyniasdešimt keturis eurus), pirmos įmokos sumą – 100,27 Eur (vienas šimtas eurų 27 ct), įsipareigojo sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos, byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukta.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7D. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 19.00 val., lauko virtuvėje prie namo, adresu ( - ), ( - ) kaime, Vilniaus rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip 3 smūgius savo tėvui F. D. į veidą ir krūtinės bei pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abipusiu krūtinės ląstos sumušimu, dešinės pusės 9-10 ir kairės pusės 6-7 šonkaulių lūžiais, kairės pusės pneumotoroksu, poodine kaklo bei krūtinės ląstos ir tarpuplaučio emfizema, veido sumušimu, dešinio skruosto žaizda bei akies srities poodine kraujosruva, tokiu būdu jis sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, savo tėvui.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai

102.

11Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti kitą baudžiamojo įstatymo normą; taikant BK 54 straipsnio 3 dalį sušvelninti paskirtąją bausmę; taikant BK 75 straipsnį atidėti bausmės vykdymą.

122.1.

13Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, teismo šališkumo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nesutikdamas su veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliantas teigia, kad įvykio metu buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, o jo nusikalstami veiksmai išprovokuoti nuolat girtaujančio tėvo smurto ir įžeidinėjimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo vaikystės matė, kaip tėvas girtuokliavo, jis ir kiti šeimos nariai nuolat kentė tėvo psichologinį bei fizini smurtą. Įvykio metu pats nukentėjusysis pradėjo konfliktą ir prieš apeliantą atliko aktyvius smurtinius veiksmus, nuo kurių apeliantas buvo priverstas gintis. Nuteistojo teigimu, jis nenorėjo, kad smurtaujančiam tėvui kiltų pavojingos pasekmės, tačiau, būdamas emociniame šoke – šalia smurtaujančio tėvo buvo nuteistojo motina, o netoliese – besilaukianti sugyventinė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastarąjį sužalojo neturėdamas tiesioginės tyčios bei peržengdamas būtinosios ginties ribas. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo F. D., liudytojų J. D., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie cituojami apeliaciniame skunde, bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo neteisėti veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo neteisėto smurtinio elgesio. Dėl to apelianto veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde taip pat aptariamos BK 28 straipsnio nuostatos bei jų taikymo aspektai.

142.2.

15Nesutikdamas su jam paskirta bausme apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsniu, ir skyrė jam per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę. Apelianto vertinimu, net ir minimali BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Juo labiau kad pats nukentėjęs asmuo išprovokavo konfliktą, piktnaudžiavo alkoholiu ir nuolat smurtavo prieš kitus šeimos narius. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visapusiškai neįvertino aplinkybių, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, spontaniškai, dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų ir provokuojančių veiksmų ir jų sukelto susijaudinimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis stengėsi išvengti sunkesnių veikos padarinių – nepasišalino iš įvykio vietos, užtikrino pagalbos kvietimą ir operatyvios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiajam, kuris savo neteisėtais bei rizikingais veiksmais (psichologiniu ir fiziniu smurtu) išprovokavo nusikaltimą. Apelianto vertinimu, dėl pirmiau aptartų aplinkybių turėjo būti nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 9, 10 punktuose.

162.3.

17Apeliantas nurodo, kad labai gailisi, jog įvykio metu nesusitvardė ir pasidavė emocijoms. Jis nori ir bando kurti gražesnį ir kultūringesnį gyvenimą savo šeimai, mokosi, dirba UAB „Spektram“, yra nuolat skatinamas, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Jis kartu su būsima žmona augina kūdikį, yra vienintelis šeimos maitintojas. Vadovaudamasis teisingumo principu, BK 41 straipsniu, BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 62 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2, 5 punktu, 3 dalies 1, 2, 3 punktais, apeliantas tikisi, kad apeliacinės instancijos teismas sušvelnins pirmos instancijos teismo jam paskirtą bausmę. Be to, apelianto vertinimu, bylos duomenų visuma patvirtina, kad jis padarė ne labai sunkų, o sunkų nusikaltimą, todėl jam taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustačiusias galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

183.

19Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

20III.

21Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

224.

23Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

245.

25Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo tėvui F. D. į veidą ir krūtinės bei pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jo veikos kvalifikacija ir nurodo, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta veika padaryta peržengus būtinosios ginties ribas. Jis taip pat nesutinka su jam paskirtąja laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių, BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio dalies nuostatų.

266.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo D. D. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikaltimą pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė nuteistajam D. D. per griežtą bausmę.

287.

29Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-746/2015, Nr. 2K-217-699/2015). Kita vertus, teismo nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-122/2010). Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Byloje tokių duomenų nėra. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nušalinimų nereiškė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas atliko D. D. lūkesčių neatitinkantį bylos įrodymų vertinimą ir tuo pačiu priėmė jam nepalankų sprendimą. Tačiau aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

308.

31Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo veika sunkiai sutrikdant tėvo F. D. sveikatą turėjo būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis ar būtinosios ginties ribų peržengimas. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

329.

33Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų formuojamą praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2007, Nr. 2K-7-428/2010 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

3410.

35Įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nusikaltimo padarymo metu dėl nukentėjusiojo F. D. veiksmų nuteistojo D. D. sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus. Nenustatytas joks F. D. pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio D. D. įvykio metu būtų turėjęs ir galėjęs gintis. Bylos duomenimis – nukentėjusiojo, liudytojų J. D. ir D. K., o iš dalies ir paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad įvykio metu tarp tėvo F. D. ir jo sūnaus D. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu F. D. nuteistąjį įžeidinėjo ir liepė pastarajam išsikraustyti iš namų. Priešingai nei teigia apeliantas, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, kad nukentėjusysis prieš jį panaudojo fizinį smurtą, nuo kurio jis turėjo baudžiamojo įstatymo suteiktą teisę gintis.

3611.

37Apklausiami teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. D., nuteistasis D. D. bei liudytojos J. D. ir D. K. parodė, jog įvykio dieną nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu, buvo girtas. Apklausiamas teisme nukentėjusysis neneigė, jog įvykio metu sūnų įžeidinėjo, bandė jam įspirti, tačiau nedetalizavo spyrio momento. Liudytoja J. D., nuteistojo motina, apklausiama teisme parodė, kad tik po tėvo F. D. spyrio nuteistasis pradėjo jį mušti. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė priešingas nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. jog pirmąjį smūgį į veidą lovoje gulinčiam neblaiviam nukentėjusiajam F. D., supykęs dėl pastarojo pasakytų įžeidžiančių žodžių, sudavė sūnus D. D.. Tik tuomet nukentėjusysis bandė pastarajam įspirti ir toliau įžeidinėjo, o D. D. dar keletą smūgių kumščiais sudavė tėvui į veidą ir į pilvą. Išsigandusi liudytoja išbėgo pakviesti sūnaus sugyventinės, o grįžusi į įvykio vietą F. D. rado sumuštą gulintį ant grindų. Apklausiamas teisme nuteistasis taip pat laikėsi pozicijos, kad tėvas jam spyrė pirmasis, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis šių aplinkybių nenurodė (t. 1, b. l. 88, 97). Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. D., kaip ir jo motina J. D., parodė, jog nukentėjusįjį sumušė gulintį lovoje, supykęs dėl pastarojo pasakytų įžeidžiančių žodžių. Liudytoja D. K. paties įvykio nematė, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, jog konfliktas tarp jos sugyventinio D. D. ir F. D. kilo ne dėl to, kad D. D. buvo užpultas, o dėl F. D. polinkio piktnaudžiauti alkoholiu bei įžeidžiančio ir provokuojančio pastarojo elgesio.

3812.

39Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo F. D. veiksmai konflikto metu – įžeidinėjimas ir bandymas įspirti prieš jį smurtaujančiam nuteistajam – negali būti vertinami pavojingu kėsinimusi, kėlusiu pavojų D. D. gyvybei arba sveikatai. Priešingai, pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog nusikaltimo padarymo motyvas buvo pyktis ir siekis atkeršyti tėvui už jo netinkamą elgesį – nuolatinį girtavimą, įžeidinėjimus, reikalavimus išsikraustyti. Nuteistojo subjektyviu požiūriu nurodytos F. D. neigiamos elgesio ir asmenybės savybės nepatvirtina išvados, kad įvykio metu D. D. dėl minėtų tėvo savybių grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Pavojingo kėsinimosi nebuvimą patvirtina ir aplinkybės, jog nuteistajam nebuvo nustatyti jokie kūno sužalojimai, o specialisto išvadoje Nr. G1882/2018 (01) konstatuota, jog nukentėjusiajam F. D. įvykio metu buvo padarytas abipusis krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės 9-10 šonkaulių lūžiais, kairės pusės 6-7 šonkaulių lūžiais, kairės pusės pneumotoroksu, poodine kaklo bei krūtinės ląstos ir tarpuplaučio emfizema; veido sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto žaizda bei akies srities poodine kraujosruva (t. 1, b. l. 60-62). Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį atlikti nesant būtinosios ginties situacijos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl veikimo būtinosios ginties situacijoje ar peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 28 straipsnis) atmetami. Visuma išnagrinėtų ir aptartų įrodymų neabejotinai patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis D. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, lovoje gulinčiam savo tėvui tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir krūtinės bei pilvo sritį ir tokiu būdu sunkiai jį sužalojo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį ar konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.

4013.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo D. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, be to, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. BK 59 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus asmens baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, tačiau apygardos teismas nuosprendyje nenurodė, kuriomis minėto straipsnio nuostatomis vadovaujasi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai, jog nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, patvirtina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl to, siekiant pašalinti nuosprendžio neaiškumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

4214.

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, jog D. D. veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, netinkamai įvertino faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, sudarydamas įspūdį, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta BK 59 straipsnio 10 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai).

4415.

45Pagal teismų formuojamą praktiką neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-2011) akcentuojama, jog ypač atidžiai turi būti vertinamos apsvaigusio nuo alkoholio asmens galimybės patirti afekto būseną. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto būsenos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba skiriama teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje fiziologinio afekto būsenos egzistavimo fakto netyrė, ekspertizės neskyrė, psichinės žmogaus sveikatos specialistų neapklausė. Baudžiamosios bylos medžiagoje duomenų apie tai, kad nuteistasis D. D. veikos padarymo metu buvo labai susijaudinęs, t. y. buvo fiziologinio afekto būsenos, nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą manyti, kad buvo aptemusi jo sąmonė, susilpnėjusi savitvarda. Priešingai, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina išvadą, jog nuteistojo nusikalstamą veiką sąlygojo pyktis ir apsvaigimas nuo alkoholio bei neblaivaus nukentėjusiojo F. D. rizikingi veiksmai, skatinę apeliantą pradėti smurtinius veiksmus prieš jį.

4616.

47BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis pirmasis pradėjo įžeidinėti su juo pasikalbėti atėjusį nuteistąjį, reikalavo, kad pastarasis išsikraustytų, vadino ne savo sūnumi, narkomanu. Tačiau priešingai nei nurodė apygardos teismas, toks nukentėjusiojo elgesys buvo ne neteisėtas, o rizikingas, sudarantis prielaidas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys), o ne BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir konstatuoja, jog nuteistojo D. D. atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įvertinus aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš viso nenurodė kuriais BK 59 straipsnio 1 dalies punktais remiasi konstatuodamas D. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jas patikslinus, jo teisinė padėtis nepabloginama.

4817.

49Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog turėjo būti konstatuotos ir kitos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5018.

51BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą pats arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, parodanti kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika ir leidžia įvertinti jo pastangas siekiant užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti. Tačiau tokios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai siekiant išvengti žalingų padarinių. Šioje baudžiamojoje byloje tokių nuteistojo D. D. veiksmų nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, jog D. D., stipriai sumušęs nukentėjusįjį, iš įvykio vietos pasišalino, greitąją pagalbą nukentėjusiajam iškvietė liudytoja J. D.. Tokie nuteistojo veiksmai nelaikytini aktyviais ar nuoširdžiais, siekiant išvengti sunkių jo nusikalstamos veikos padarinių. Taigi, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

5219.

53Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis F. D. civilinio ieškinio nuteistajam nereiškė. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 1 228,27 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 66-67). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2018 m. spalio 17 d. sutartį Nr. 2483, D. D. įsipareigojo atlyginti 1 228,27 Eur per 13 mėnesių, nuo 2018 m. spalio 17 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 94,00 Eur, pirmos įmokos sumą – 100,27 Eur, įsipareigojo sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos (t. 1, b. l. 152-153). Dėl to pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukė. Duomenų, kad nuteistasis D. D. netinkamai vykdo minėtos sutarties nuostatas, negauta. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

5420.

55BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos ir tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė apibūdina objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Nurodyta aplinkybė pripažįstama lengvinančia todėl, kad kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Tokiais atvejais galima manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltininką atlikti neteisėtus veiksmus. Psichinė prievarta – grasinimai naudoti smurtą (pavyzdžiui, nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. Taigi norint konstatuoti šią lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti aktyvius tyčinius kito asmens veiksmus. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti, kad D. D. prieš nukentėjusįjį F. D. fizinį smurtą panaudojo dėl prieš jį F. D. panaudotos psichinės ar fizinės prievartos, nenustatyta. Iš paties nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei įvykio situacijos matyti, kad F. D. pasakyti įžeidimai D. D. negali būti laikomi psichine prievarta, dėl kurios sumažėjo apelianto galimybės pasirinkti teisėtą elgesį. Be to, F. D. elgesys nebuvo tokio pavojingumo, kad keltų D. D. realų pavojų ir grėsmę.

21.

56Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi vienintelė šio straipsnio sankcijoje nustatyta bausmės rūšis yra laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog net ir minimali BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta bausmė D. D. yra per griežta. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iš viso nesvarstė BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės.

5722.

58Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų nėra. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nuteistasis į teisėsaugos institucijas savo noru nesikreipė ir apie savo nusikalstamą veiką nepranešė. Taigi, nėra BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindų.

5923.

60Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, nustačius sąlygų visumą, kurią sudaro: bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Nepaisant to, kad nustatytos net trys D. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis susitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, iš bylos duomenų matyti, jog tėvų valdžia jo mažametės dukros motinai D. K. nėra apribota, todėl ji gali ją prižiūrėti. Taip pat nenustatyta jog nusikalstamą veiką D. D. padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas. Nenustatytos ir kitos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintos šio straipsnio taikymo sąlygos, taigi, byloje nėra sąlygų visumos, kuri būtina siekiant skirti D. D. švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio 2 dalies taisykles.

6124.

62Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK straipsnio sankcijoje, atsiranda teismui nustačius išskirtines aplinkybes, rodančias, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jį padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nustatytos net trys D. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. D. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 113-116), tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, ruošiasi susituokti, išlaiko šeimą, augina kūdikį (t. 1, b. l. 149, 184). Po nusikaltimo padarymo D. D. susitaikė su nukentėjusiuoju F. D., jo atsiprašė, naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, nuoširdžiai išgyvena dėl savo neteisėto poelgio. Nuteistasis taip pat susitarė su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl nukentėjusiojo F. D. gydymo išlaidų atlyginimo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie teigiamą nuteistojo asmenybės charakteristiką bei spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o įstatymams prieštaraujantis elgesys D. D. nėra būdingas. Aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybės charakteristika, amžiumi ir socialiniais ryšiais taip pat rodo, jog ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, darbo santykius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti paskiriant jam įstatymo sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

6325.

64Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. D. susitaikė su nukentėjusiuoju F. D.. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir nuteistasis toliau gyvena tuose pačiuose namuose, palaiko draugiškus santykius. Jie susitaikė, neturi vienas kitam pretenzijų, bendrauja. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. D. nurodė, jog pretenzijų sūnui D. D. neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 41-42), šią poziciją jis pakartojo ir apklausiamas teisme bei pateikė prašymą neskirti jo sūnui laisvės atėmimo bausmės (t. 1, b. l. 150). Analogišką prašymą nukentėjusysis pateikė ir apeliacinės instancijos teismui (t. 1, b. l. 187), proceso metu jis nesiekė, jog nuteistajam būtų skirta laisvės atėmimo bausmė. Sunkių liekamųjų padarinių patirtas sužalojimas F. D. nesukėlė, darbingumo jis neprarado, grįžo į įprastą gyvenimo ritmą. Šių svarbių aplinkybių visumos apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. D., nuosprendyje neįvertino, todėl netinkamai individualizavo bausmę.

6526.

66Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015). Apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog D. D., kuris nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, nuoširdžiai išgyvena ir gailisi dėl savo neteisėto elgesio, susitaikė su nukentėjusiuoju, dirba ir išlaiko šeimą, sudarė santuoką ir šiuo metu su žmona (buvusia sugyventine) augina kūdikį – 2018 m. liepos 4 d. gimusią dukrą, už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, šio straipsnio sankcijoje įtvirtintos minimalios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju, nors ir minimalus, tačiau ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės vykdant laisvės atėmimo bausmę neigiamai paveiktų D. D. socialinius ryšius, darbo santykius, sveikatą, pažeistų proporcingumo principo reikalavimus bei neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, D. D. skirtina švelnesnė nei BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta bausmė – laisvės apribojimas.

6727.

68Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau minėto straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, jog šio straipsnio nuostatos taikomos tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tik esant šių sąlygų visumai teismas gali atidėti asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taigi, nėra formaliųjų BK 75 straipsnio taikymo pagrindų.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

Nutarė

70Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti.

71Pripažinti D. D. (D. D.) atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

72Pripažinti D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73Pripažinti D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

74D. D., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

75Išaiškinti D. D., kad asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

76Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Patvirtinus susitarimą tarp D. D. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. D. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai... 10. 2.... 11. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. 2.1.... 13. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 14. 2.2.... 15. Nesutikdamas su jam paskirta bausme apeliantas teigia, jog pirmosios... 16. 2.3.... 17. Apeliantas nurodo, kad labai gailisi, jog įvykio metu nesusitvardė ir... 18. 3.... 19. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusysis prašė... 20. III.... 21. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 22. 4.... 23. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 24. 5.... 25. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu D. D.... 26. 6.... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio... 28. 7.... 29. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog... 30. 8.... 31. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo veika... 32. 9.... 33. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų formuojamą praktiką būtinąja... 34. 10.... 35. Įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 36. 11.... 37. Apklausiami teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. D.,... 38. 12.... 39. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 40. 13.... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta... 42. 14.... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog... 44. 15.... 45. Pagal teismų formuojamą praktiką neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais... 46. 16.... 47. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti... 48. 17.... 49. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog turėjo būti konstatuotos ir kitos... 50. 18.... 51. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 52. 19.... 53. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę... 54. 20.... 55. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti... 56. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už... 57. 22.... 58. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos,... 59. 23.... 60. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu... 61. 24.... 62. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje įtvirtintos... 63. 25.... 64. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama... 65. 26.... 66. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai... 67. 27.... 68. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328... 70. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti.... 71. Pripažinti D. D. (D. D.) atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis... 72. Pripažinti D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru... 73. Pripažinti D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui... 74. D. D., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 135 straipsnio... 75. Išaiškinti D. D., kad asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę,... 76. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....